Lietuva įgyvendina įtraukiojo ugdymo principus, kurio siekis yra kiekvieno vaiko kokybiškas ugdymas, atitinkantis kiekvieno vaiko ugdymosi įgalinimą ir poreikius. Įtraukiojo ugdymo kontekste logopedo, specialiojo pedagogo, mokinio padėjėjo, tėvų (globėjų) vaidmuo yra apimantis pagarbą vaikų įvairovei, pagalbą visiems vaikams, bendradarbiavimą su mokytojais, specialistais, ugdytinių tėvais (globėjais), asmeninį profesinį tobulėjimą. Švietimo pagalbos organizavimas įtraukiojo ugdymo kontekste yra reikšmingas, parenkant įvairių poreikių vaikų sutrikimų įveikimo strategijas, metodus, priemones ir jų taikymo galimybes vaikų ugdyme, bendradarbiavimo formas. Įtrauktis švietime yra nuolatinis vertybinis procesas, kuriuo siekiama geriausių galimybių visiems vaikams. Dar nė viena šalis nėra pasiekusi idealios įtraukties. Net ir progresyvios Skandinavijos šalys įtraukties vystymo keliu juda po keliasdešimt metų ir vis dar turi kur tobulėti. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, galėdami mokytis kartu su bendraamžiais, turi galimybę įgyti stipresnius skaitymo ir matematinius įgūdžius, gerėja jų socialiniai įgūdžiai. Daugiau vaikų tęsia mokymąsi, o baigę gimnaziją, lengviau įsidarbina. Tyrimai rodo, kad nuoseklus įtraukusis ugdymas gerina visų mokinių, ne tik turinčių specialių poreikių, pasiekimus, skatina jų socialinį ir emocinį augimą, stiprina gebėjimą bendradarbiauti bei dirbti įvairialypėje aplinkoje ir kuria atviresnę visuomenę.