Kultūrinis ugdymas – menas kaip mokslas

Plačiąja prasme, kultūra - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių visuomenės išsivystymo lygį, o imant žmogaus individualią perspektyvą, būtent kultūra užtikrina visavertį socialinį gyvenimą šiuolaikinėje visuomenėje. Jei nuo kultūros kokybės priklauso visuomenės ir atskirtų jos vienetų (nuo pačių didžiausių iki mažiausių, valstybės, organizacijų, švietimo įstaigų, klasių, šeimos) augimas, tai individo gyvenimo perspektyva - nuo dalyvavimo (įsitraukimo) į kultūrinį gyvenimą. Kultūrą vartojantys žmonės yra akivaizdžiai visuomeniškesni, laimingesni, jaučiasi sveikesni, labiau pasitiki kitais, kitaip tariant, atliepia pagrindinius šiuolaikinės visuomenės iššūkius. Mokymų metu meninis veikimas išskaidomas į sudedamąsias dalis, taip išvedant paraleles su tradiciniais mokslinio tyrimo žingsniais: problemos išsikėlimas, hipotezė, prielaidos, tyrimo būdai (metodai), gaunami rezultatai, apibendrinimas, refleksija. Tokiu būdu kultūrinis ugdymas pedagogams leis praplėsti mokslinės analizės akiratį, o meno sfera atvers mokslinio eksperimentavimo galimybes. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tiems atvejams, kai peržengiamos humanitarinių, socialinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų skirtys, kai menas tampa kolektyvinės žinių kūrybos plotme, kurioje sprendžiamos aktualiausios šiandienos problemos.