Bendrosios nuostatos
Ekonomikos ir verslumo bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia ekonomikos ir verslumo dalyko paskirtį, ugdymo tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, mokinių pasiekimų vertinimą ir pasiekimų lygių požymius.
Ekonomikos ir verslumo dalykas ugdo mokinių nuostatas taikyti įgytas ekonomines žinias įvairiose veiklossrityse ir kasdieniame gyvenime, taip realizuojant save kaip visapusišką, inovatyviai ir antrepreneriškai mąstančią asmenybę. Programa padeda ugdyti mokinių gebėjimą struktūruoti žinias ir jas taikyti, būti pilietiškiems ir atsakingiems už asmeninį elgesį bei priimti vertybinėmis nuostatomis grindžiamus ekonominius sprendimus. Įgytos žinios ir antrepreneriškas požiūris gali pasitarnauti kaip postūmis kuriant nuosavą verslą.
Ekonomikos ir verslumo dalyko paskirtis – suteikti žinių apie pagrindinius ekonomikos dėsnius ir principus, skatinti mokinių domėjimąsi Lietuvoje ir pasaulyje vykstančiais ekonominiais procesais, ugdyti ekonominį ir finansinį raštingumą ir verslumo gebėjimus, antreprenerišką požiūrį, formuotis modernios ekonomikos samprata paremtą požiūrį į nuolat kintančias ekonomines sąlygas.
Pradiniame ugdyme ekonomikos ir verslumo dalykas integruotas į visuomeninio ugdymo programą ir apima ekonominių procesų, vykstančių artimiausioje aplinkoje, pažinimą, verslumo ir finansinio raštingumo ugdymą.
5–9 ir I gimnazijos klasėse ekonomikos, finansinio raštingumo ir verslumo žinios integruojamos į kitų dalykų turinį – formuojamos ekonomikos nuostatos, ugdomi gebėjimai ir suteikiama ekonominių žinių per kitų dalykų pamokas.
Savarankiškas ir privalomas ekonomikos ir verslumo kursas pradedamas mokyti pagrindiniame ugdyme – 10 ir II gimnazijos klasėje. Mokiniai gilina ekonomines bei finansines žinias, susipažįsta su ekonominiais ir verslomodeliais, ugdosi asmeninių finansų valdymo gebėjimus, praktiniuose užsiėmimuose ugdosi antreprenerystės gebėjimus, mokosi teorines žinias taikyti sprendžiant praktines užduotis ir analizuojant situacijas.
III–IV gimnazijos klasėse ekonomika ir verslumas yra pasirenkamas dalykas iš visuomeninio ugdymo bloko. Mokiniai gilina suvokimą apie ekonominius procesus, vykstančius ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu, skatinami vertinti ekonominę situaciją, domėtis įvairiais finansiniais įrankiais, kuriuos gali panaudoti asmeninių finansų valdymui, ekonomikos ir verslumo žinias praktiškai taiko valdydami mokomąją mokinių bendrovę (MMB), tikslingai mokosi planuoti savo karjerą ir atsakingai veikti.
Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Orientavimasis rinkoje, Asmeninių finansų tvarkymas, Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis, Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas, Globalinių ekonominių procesų supratimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms. Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama 10 (II gimnazijos) ir III–IV gimnazijos klasėse. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdytis gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pateikiami keturi pasiekimų lygiai: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.
Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Ekonomikos ir verslumo dalyko tikslas – formuoti mokinių ekonominį mąstymą (suvokimą), supratimą apie ekonominių procesų priežastinius – pasekminius ryšius, ugdyti inovatyviai mąstančią asmenybę, gebančią savarankiškai, aktyviai ir kūrybiškai veikti, įgytas žinias struktūruoti ir jas taikyti, priimti vertybinėmis nuostatomis grindžiamus ekonominius sprendimus, būti pilietiškam ir atsakingam už asmeninį elgesį nuolat kintančioje aplinkoje. Kiekvienoje ugdymo pakopoje įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir nuostatos yra ekonomikos ir verslumo mokymo(si) pagrindas aukštesnėse klasėse.
Uždaviniai
Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- taiko įgytas ekonomikos žinias kasdieniame gyvenime;
- aktyviai veikdami ugdosi bendravimo, bendradarbiavimo, derybų, lyderystės ir antreprenerystės gebėjimus;
- racionaliai planuoja ir naudoja ribotus išteklius.
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- taiko įgytas ekonomikos žinias kasdieniame gyvenime, giliau suvokia ekonominius procesus, kritiškaivertina ekonominę šalies bei pasaulio situaciją, verslo kūrimo principus, vystymosi tendencijas ir perspektyvas;
- aktyviai veikdami ugdosi antreprenerystės, bendravimo, bendradarbiavimo, derybų, lyderystės ir kitus verslumo gebėjimus, planuoja savo idėjų įgyvendinimą, realizuoja jas kurdami ir valdydami savo mokomąją mokinių bendrovę (MMB), analizuoja veiklos rezultatus bei prisiima atsakomybę;
- racionaliai planuoja ir naudoja ribotus išteklius, išmano apie finansines galimybes bei finansinę riziką, palygina finansines paslaugas ir jas rinkdamiesi pagrindžia savo sprendimus.
Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- taiko įgytas ekonomikos žinias kasdieniame gyvenime;
- aktyviai veikdami ugdosi bendravimo, bendradarbiavimo, derybų, lyderystės ir antreprenerystės gebėjimus;
- racionaliai planuoja ir naudoja ribotus išteklius.
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- taiko įgytas ekonomikos žinias kasdieniame gyvenime, giliau suvokia ekonominius procesus, kritiškaivertina ekonominę šalies bei pasaulio situaciją, verslo kūrimo principus, vystymosi tendencijas ir perspektyvas;
- aktyviai veikdami ugdosi antreprenerystės, bendravimo, bendradarbiavimo, derybų, lyderystės ir kitus verslumo gebėjimus, planuoja savo idėjų įgyvendinimą, realizuoja jas kurdami ir valdydami savo mokomąją mokinių bendrovę (MMB), analizuoja veiklos rezultatus bei prisiima atsakomybę;
- racionaliai planuoja ir naudoja ribotus išteklius, išmano apie finansines galimybes bei finansinę riziką, palygina finansines paslaugas ir jas rinkdamiesi pagrindžia savo sprendimus.
Kompetencijų ugdymas
Mokiniai susipažįsta su ekonomikos mokslo pamatine problema: kaip tenkinti visuomenės poreikius ribotų išteklių sąlygomis. Suvokia darbo, mainų, žmogaus proto ir kūrybingumo įtaką, sprendžiant išteklių ribotumo klausimus. Vykdo informacijos ir duomenų paiešką, ją analizuoja, apibendrina ir pateikia rezultatus. Mokinys suvokia supančią ekonominę aplinką ir geba priimti ekonomiškai pagrįstus asmeninius sprendimus, vertinti jų pasekmes trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Mokosi rinktis atsakingai esant ribotiems ištekliams, vertinti pasirinkimų pasekmes ir prisiimti atsakomybę už pasirinkimus. Susipažįsta su naujausiais asmeninių finansų valdymo įrankiais, mokosi jais naudotis kasdieniamegyvenime. Ieško projektinių idėjų. Ieško idėjoms įgyvendinti reikalingos informacijos, ją kaupia, taiko ir pateikia. Nagrinėja valstybės vaidmenį ekonomikoje, aptaria ekonomines sistemas, analizuoja pagrindinius makroekonominius rodiklius, biudžeto pajamas iš išlaidas. Lygina valstybes ekonominiu požiūriu, analizuoja statistinius duomenis ir pateikia išvadas.
Kreipia dėmesį į kalbos ir rašto kultūrą, taisyklingai vartoja ekonomikos, finansų ir verslo terminus bei sąvokas. Dirba komandose, pasirinkdami funkcijas ir mokosi pristatyti komandinio darbo rezultatus auditorijai, parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas. Analizuoja situacijas, identifikuojaproblemas, atlieka ir pristato kūrybines užduotis, tyrimus, projektus. Veiklų rezultatus pristato pradedant idėjos generavimu, rinkos analize, baigiant prekės ar paslaugos dizainu. Komunikuoja apie Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose ir susivienijimuose pasekmes. Teikia grįžtamąjį ryšį mokytojui.
Kūrybingai siekia išsiaiškinti ir suvokti inovacijų reikšmę visuomenės raidai ir ekonomikai. Puoselėja kūrybos tradicijas ir siekia jų tęstinumo artimoje aplinkoje. Kūrybingai, racionaliai ir nuosekliai planuoja savo veiklas, jas kritiškai į(si)vertina ir tobulina. Mokosi kūrybiškai panaudoti įgytas žinias ir gebėjimus. Planuoja, modeliuoja, kuria ir vertina produktus. Pristatydamas savo idėjas ir rezultatus naudoja vaizdo, garso, šokio, teatro elementus. Analizuoja,kaip menai naudojami rinkodaroje ir kokį poveikį tai daro vartotojui. Mokosi kūrybiškai paaiškinti makroekonominių rodiklių kitimo priežastis. Vertina globalizacijos padarinius nacionalinei ekonomikai, politikai ir kultūrai ir kuria sprendimo būdus.
Diskutuoja apie mainų etiką, etišką gamintojų ir vartotojų elgseną, verslo atsakomybę bendruomenei ir darbuotojams, etišką ir teisingą bendravimą su kitais žmonėmis. Ekonomikos procesus ir santykius supranta kaip vieną iš taikaus gyvenimo visuomenėje pagrindų. Mokosi racionaliai vartoti, priimti apgalvotus sprendimus, atsakingai skolintis, įvertinus galimą riziką, taupyti, planuoti savo išlaidas ir pajamas. Domisi inovacijų poveikiu socialinei ir ekonominei aplinkai. Diskutuoja apie socialinių inovacijų praktinę ir ekonominę vertę. Mokosi būti atsakingais ir aktyviais piliečiais, suprasti, kad valstybės biudžetas priklauso nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio ir visuomenės sąmoningumo sąžiningai mokėti mokesčius. Diskutuoja apie šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastis ir poveikį valstybės biudžetui. Supranta, kad darbas, kūryba, atsakomybė ir bendradarbiavimas yra kelias į asmeninį ir visuomenės klestėjimą. Vertina, kaip žmonių priimami vartojimo sprendimai daro įtaką gamtos ir viso pasaulio ateičiai.
Diskutuoja gerbdami kitų nuomonę ir argumentuotai pateikia savo nuomonę. Pamatinius ekonomikosprocesus analizuoja kaip svarbią istorinių įvykių ir kultūros dalį. Sklandžiai ir taisyklingai vartoja terminus kalbėdami apie savo finansinę ateitį ir sudarydami sutartis, susijusias su asmeniniais finansais. Diskutuoja apie kultūrinės aplinkos poveikį verslo idėjoms ir verslo poveikį kultūrai. Nusako valstybės vaidmenį ekonomikoje skirtingais istoriniais laikotarpiais. Diskutuoja, kodėl, vykstant globalizacijos procesams, svarbu puoselėti nacionalines kultūrines vertybes.
Veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai, atlikdami įvairias užduotis, galėtų sumaniai, kūrybiškai ir tikslingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis informacijos paieškai, duomenų apdorojimui ir pateikimui, pranešimų rengimui, bendravimui ir bendradarbiavimui, modeliuoti (pavyzdžiui, JA TITAN) priimdami asmeninius finansinius sprendimus. Skatinamas atsakingas ir saugus naudojimasis skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis, duomenų bazėmis ir etiškas bendravimas skaitmeninėje erdvėje.
Suvokia pamatinius ekonomikos principus kaip žmonių veiklos ir bendradarbiavimo rezultatą. Mokosigeriau pažinti save, pasitikėti savo jėgomis, atsakingai, kūrybiškai ir pozityviai mąstyti, aktyviai veikti individualiai ir kartu, būti atsakingi už asmeninį elgesį juos supančioje aplinkoje. Ugdosi sveiką požiūrį į santykį su pinigais. Nustato savo asmenines su verslumu susijusias savybes ir kurdami mokomąsias mokinių bendroves (MMB) pasidalina pareigaskomandose. Identifikuoja socialines problemas, ieško sprendimo būdų ir vertina sprendimų efektyvumą. Diskutuoja apievalstybės mokesčių ir išmokų įtaką asmens ir įmonių veiklai. Analizuoja gyventojų migracijos socialines ir ekonomines priežastis bei pasekmes. Siekia sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai priimti veiklos sprendimus.
Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Orientavimasis rinkoje (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Savais žodžiais apibūdina pagrindines ekonomikos sąvokas. Nusako, kas yra ekonominė apytaka ir jos pagrindiniai dalyviai. Išvardina 2–3 pinigų funkcijas (A1.1). | Teisingai apibūdina pagrindines ekonomikos sąvokas ir terminus. Išvardija ekonominės apytakos dalyvius ir paaiškina piniginius bei prekinius srautus ekonominėje apytakoje. Išvardija pagrindines pinigų funkcijas (A1.2). | Skiria, lygina ir tinkamai vartoja nagrinėjamas ekonomikos sąvokas, terminus, dėsnius. Paaiškina ekonominės apytakos dalyvių vaidmenį. Nusako išteklių ribotumo problemą. Argumentuotai kalba apie pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). | Atpažįsta mikro- ir makroekonomines problemas. Rinkos dalyvių vaidmenį analizuoja darnios plėtros kontekste (A1.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos. Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviuosius kaštus. Ekonominės sistemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos. Rinkos modelis. Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos. Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Demonstruoja bendrą supratimą apie ekonomikos žinių taikymą mokytojo pateiktose situacijose (A1.1). | Diskutuoja apie pasirinkimo svarbą išteklių ribotumo sąlygomis. Paaiškina rinkos dalyvių – namų ūkių, verslo ir valstybės – vaidmenį ekonominėje apytakoje (A1.2). | Aptaria atskirų rinkos dalyvių (gamintojų, namų ūkių, bankų, profesinių sąjungų) elgseną ir pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). | Vertina rinkos dalyvių elgseną ir teikia argumentuotas išvadas (pastabas). Analizuoja pinigų paklausą ir pasiūlą bei jų įtaką kainų lygiui (A1.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai. Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė. Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas taikant gamybos galimybių kreivę. Pagal pateiktus duomenis brėžiama gamybos galimybių kreivė ir skaičiuojami alternatyvieji kaštai. Ekonomikos sistemos. Ekonomikos sistemų tipai (tradicinė, komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai bei išteklių stygiaus problemos sprendimai. Prekių (paslaugų) rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Prekių perteklius ir stygius. Vartotojų ir gamintojų perviršis. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausai, pasiūlai, rinkos pusiausvyrai (kainai ir kiekiui); kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomi paklausos ir pasiūlos veiksniai, kainos poveikis paklausos ar pasiūlos kiekiui. Skaičiuojama ir grafiškai vaizduojama rinkos pusiausvyra, prekių (paslaugų) stygius ar perteklius, vertinamas paklausos ir pasiūlos pokyčių poveikis rinkos pusiausvyrai. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas vartotojų ir gamintojų perviršis. Įvardijami pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai, paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu ir kryžminio elastingumo koeficientai, interpretuojami rezultatai. Apskaičiuojamas ir grafiškai vaizduojamas mokesčių ir subsidijų poveikis. Paaiškinami esminiai kainų reguliavimo tikslai ir pasekmės rinkai. Išteklių rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pristatomi pagrindiniai gamybos ištekliai: darbas, kapitalas ir žemė. Analizuojama darbo paklausa ir pasiūla. Aptariama profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas. Pagal pateiktus duomenis brėžiamos darbo paklausos ir pasiūlos kreivės, skaičiuojama pusiausvyra darbo rinkoje ir interpretuojami jos pokyčiai. Rinkos konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų (tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija) charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Aptariama konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojai ir kiti rinkos dalyviai. Konkurencijos politika Lietuvoje. Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai). Pinigų rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Natūriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų multiplikatorius. Pinigų bazė (P0) ir pinigų elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija, pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų elementai, diskutuojama, kaip bankai kuria pinigus (skaičiuojamas ir interpretuojamas pinigų multiplikatorius). Nustatoma (grafiškai ir algebriniu būdu) pusiausvyra pinigų rinkoje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Mokytojo arba draugų padedamas, diskutuoja apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Paaiškina, kas yra rinkos pusiausvyra ir ją pavaizduoja grafike (A2.1). | Aiškina rinkos kainos formavimosi mechanizmą, taikydamas paklausos ir pasiūlos dėsnius. Pagal pateiktus duomenis suskaičiuoja rinkos pusiausvyrą (kainą ir kiekį) ir ją interpretuoja grafiškai (A2.2). | Atpažįsta paklausos ir pasiūlos veiksnius ir paaiškina jų kitimo įtaką rinkos pusiausvyrai. Suskaičiuoja vartotojų išlaidas, paklausos ir pasiūlos elastingumo koeficientus (A2.3). | Pateikdamas realių pavyzdžių, analizuoja veiksnius, turinčius įtakos konkrečių prekių ar paslaugų rinkos kainų pokyčiams. Komentuoja paklausos elastingumo kainai poveikį vartotojo išlaidoms (A2.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos. Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviuosius kaštus. Ekonominės sistemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos. Rinkos modelis. Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos. Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Paaiškina rinkos kainos formavimosi mechanizmą ir paklausos ar pasiūlos pokyčių įtaką prekės ar paslaugos kainai. Apibrėžia tvarumo sampratą gamyboje ir vartojime (A2.1). | Apibūdina veiksnius, turinčius įtakos paklausos ir pasiūlos kitimui. Įvardija 2–3 paklausos ir pasiūlos veiksnius konkrečios prekės ar paslaugos atveju. Panaudodamas įvairią informaciją, nusako tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.2). | Analizuodamas realią ekonominę situaciją, vertina prekių, paslaugų ir išteklių kainų pokyčių priežastis. Diskutuoja apie tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.3). | Identifikuoja kainų pokyčių priežastis ir paaiškina jų poveikį ekonomikai (gamintojų, vartotojų požiūriu). Identifikuoja, analizuoja ir vertina tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai. Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė. Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas taikant gamybos galimybių kreivę. Pagal pateiktus duomenis brėžiama gamybos galimybių kreivė ir skaičiuojami alternatyvieji kaštai. Ekonomikos sistemos. Ekonomikos sistemų tipai (tradicinė, komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai bei išteklių stygiaus problemos sprendimai. Prekių (paslaugų) rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Prekių perteklius ir stygius. Vartotojų ir gamintojų perviršis. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausai, pasiūlai, rinkos pusiausvyrai (kainai ir kiekiui); kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomi paklausos ir pasiūlos veiksniai, kainos poveikis paklausos ar pasiūlos kiekiui. Skaičiuojama ir grafiškai vaizduojama rinkos pusiausvyra, prekių (paslaugų) stygius ar perteklius, vertinamas paklausos ir pasiūlos pokyčių poveikis rinkos pusiausvyrai. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas vartotojų ir gamintojų perviršis. Įvardijami pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai, paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu ir kryžminio elastingumo koeficientai, interpretuojami rezultatai. Apskaičiuojamas ir grafiškai vaizduojamas mokesčių ir subsidijų poveikis. Paaiškinami esminiai kainų reguliavimo tikslai ir pasekmės rinkai. Išteklių rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pristatomi pagrindiniai gamybos ištekliai: darbas, kapitalas ir žemė. Analizuojama darbo paklausa ir pasiūla. Aptariama profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas. Pagal pateiktus duomenis brėžiamos darbo paklausos ir pasiūlos kreivės, skaičiuojama pusiausvyra darbo rinkoje ir interpretuojami jos pokyčiai. Rinkos konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų (tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija) charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Aptariama konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojai ir kiti rinkos dalyviai. Konkurencijos politika Lietuvoje. Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai). Pinigų rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Natūriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų multiplikatorius. Pinigų bazė (P0) ir pinigų elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija, pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų elementai, diskutuojama, kaip bankai kuria pinigus (skaičiuojamas ir interpretuojamas pinigų multiplikatorius). Nustatoma (grafiškai ir algebriniu būdu) pusiausvyra pinigų rinkoje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija rinkos konkurencinės struktūros tipus ir jiems būdingus bruožus (A3.1). | Padedant mokytojui arba draugams, diskutuoja apie konkurencijos naudą vartotojams ir visuomenės gerovei (A3.2). | Išskiria bruožus, naudojamus rinkos struktūrai atpažinti. Atpažįsta mokytojo pateikiamus skirtingos konkurencijos pavyzdžius (A3.3). | Kritiškai vertina rinkos konkurencinės struktūros tipus. Pateikia skirtingos konkurencijos pavyzdžių iš Lietuvos ūkio. Inicijuoja diskusiją klausimui – kodėl konkurencija rinkoje yra svarbi ne tik vartotojams bet ir visai visuomenei (A3.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos. Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviuosius kaštus. Ekonominės sistemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos. Rinkos modelis. Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos. Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Išvardija rinkos konkurencinės struktūros tipus ir paaiškina pagrindinius jų bruožus (A3.1). | Palygina skirtingas rinkos konkurencines struktūras ir komentuoja jų veiklos pasekmes rinkai (A3.2). | Vertina skirtingos konkurencijos rinkų poveikį gamintojams ir vartotojams ir pateikia pavyzdžių iš Lietuvos ūkio (A3.3). | Atpažįsta realiame gyvenime skirtingos konkurencijos rinkas ir analizuoja jų priežastis ir pasekmes. Diskutuoja apie sąžiningos konkurencijos naudą visiems rinkos dalyviams (A3.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai. Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė. Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas taikant gamybos galimybių kreivę. Pagal pateiktus duomenis brėžiama gamybos galimybių kreivė ir skaičiuojami alternatyvieji kaštai. Ekonomikos sistemos. Ekonomikos sistemų tipai (tradicinė, komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai bei išteklių stygiaus problemos sprendimai. Prekių (paslaugų) rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Prekių perteklius ir stygius. Vartotojų ir gamintojų perviršis. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausai, pasiūlai, rinkos pusiausvyrai (kainai ir kiekiui); kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomi paklausos ir pasiūlos veiksniai, kainos poveikis paklausos ar pasiūlos kiekiui. Skaičiuojama ir grafiškai vaizduojama rinkos pusiausvyra, prekių (paslaugų) stygius ar perteklius, vertinamas paklausos ir pasiūlos pokyčių poveikis rinkos pusiausvyrai. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas vartotojų ir gamintojų perviršis. Įvardijami pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai, paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu ir kryžminio elastingumo koeficientai, interpretuojami rezultatai. Apskaičiuojamas ir grafiškai vaizduojamas mokesčių ir subsidijų poveikis. Paaiškinami esminiai kainų reguliavimo tikslai ir pasekmės rinkai. Išteklių rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pristatomi pagrindiniai gamybos ištekliai: darbas, kapitalas ir žemė. Analizuojama darbo paklausa ir pasiūla. Aptariama profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas. Pagal pateiktus duomenis brėžiamos darbo paklausos ir pasiūlos kreivės, skaičiuojama pusiausvyra darbo rinkoje ir interpretuojami jos pokyčiai. Rinkos konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų (tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija) charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Aptariama konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojai ir kiti rinkos dalyviai. Konkurencijos politika Lietuvoje. Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai). Pinigų rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Natūriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų multiplikatorius. Pinigų bazė (P0) ir pinigų elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija, pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų elementai, diskutuojama, kaip bankai kuria pinigus (skaičiuojamas ir interpretuojamas pinigų multiplikatorius). Nustatoma (grafiškai ir algebriniu būdu) pusiausvyra pinigų rinkoje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Savais žodžiais apibūdina pagrindines ekonomikos sąvokas. Nusako, kas yra ekonominė apytaka ir jos pagrindiniai dalyviai. Išvardina 2–3 pinigų funkcijas (A1.1). | Teisingai apibūdina pagrindines ekonomikos sąvokas ir terminus. Išvardija ekonominės apytakos dalyvius ir paaiškina piniginius bei prekinius srautus ekonominėje apytakoje. Išvardija pagrindines pinigų funkcijas (A1.2). | Skiria, lygina ir tinkamai vartoja nagrinėjamas ekonomikos sąvokas, terminus, dėsnius. Paaiškina ekonominės apytakos dalyvių vaidmenį. Nusako išteklių ribotumo problemą. Argumentuotai kalba apie pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). | Atpažįsta mikro- ir makroekonomines problemas. Rinkos dalyvių vaidmenį analizuoja darnios plėtros kontekste (A1.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos. Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviuosius kaštus. Ekonominės sistemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos. Rinkos modelis. Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos. Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Mokytojo arba draugų padedamas, diskutuoja apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Paaiškina, kas yra rinkos pusiausvyra ir ją pavaizduoja grafike (A2.1). | Aiškina rinkos kainos formavimosi mechanizmą, taikydamas paklausos ir pasiūlos dėsnius. Pagal pateiktus duomenis suskaičiuoja rinkos pusiausvyrą (kainą ir kiekį) ir ją interpretuoja grafiškai (A2.2). | Atpažįsta paklausos ir pasiūlos veiksnius ir paaiškina jų kitimo įtaką rinkos pusiausvyrai. Suskaičiuoja vartotojų išlaidas, paklausos ir pasiūlos elastingumo koeficientus (A2.3). | Pateikdamas realių pavyzdžių, analizuoja veiksnius, turinčius įtakos konkrečių prekių ar paslaugų rinkos kainų pokyčiams. Komentuoja paklausos elastingumo kainai poveikį vartotojo išlaidoms (A2.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos. Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviuosius kaštus. Ekonominės sistemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos. Rinkos modelis. Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos. Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija rinkos konkurencinės struktūros tipus ir jiems būdingus bruožus (A3.1). | Padedant mokytojui arba draugams, diskutuoja apie konkurencijos naudą vartotojams ir visuomenės gerovei (A3.2). | Išskiria bruožus, naudojamus rinkos struktūrai atpažinti. Atpažįsta mokytojo pateikiamus skirtingos konkurencijos pavyzdžius (A3.3). | Kritiškai vertina rinkos konkurencinės struktūros tipus. Pateikia skirtingos konkurencijos pavyzdžių iš Lietuvos ūkio. Inicijuoja diskusiją klausimui – kodėl konkurencija rinkoje yra svarbi ne tik vartotojams bet ir visai visuomenei (A3.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos. Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviuosius kaštus. Ekonominės sistemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos. Rinkos modelis. Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos. Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Demonstruoja bendrą supratimą apie ekonomikos žinių taikymą mokytojo pateiktose situacijose (A1.1). | Diskutuoja apie pasirinkimo svarbą išteklių ribotumo sąlygomis. Paaiškina rinkos dalyvių – namų ūkių, verslo ir valstybės – vaidmenį ekonominėje apytakoje (A1.2). | Aptaria atskirų rinkos dalyvių (gamintojų, namų ūkių, bankų, profesinių sąjungų) elgseną ir pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). | Vertina rinkos dalyvių elgseną ir teikia argumentuotas išvadas (pastabas). Analizuoja pinigų paklausą ir pasiūlą bei jų įtaką kainų lygiui (A1.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai. Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė. Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas taikant gamybos galimybių kreivę. Pagal pateiktus duomenis brėžiama gamybos galimybių kreivė ir skaičiuojami alternatyvieji kaštai. Ekonomikos sistemos. Ekonomikos sistemų tipai (tradicinė, komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai bei išteklių stygiaus problemos sprendimai. Prekių (paslaugų) rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Prekių perteklius ir stygius. Vartotojų ir gamintojų perviršis. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausai, pasiūlai, rinkos pusiausvyrai (kainai ir kiekiui); kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomi paklausos ir pasiūlos veiksniai, kainos poveikis paklausos ar pasiūlos kiekiui. Skaičiuojama ir grafiškai vaizduojama rinkos pusiausvyra, prekių (paslaugų) stygius ar perteklius, vertinamas paklausos ir pasiūlos pokyčių poveikis rinkos pusiausvyrai. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas vartotojų ir gamintojų perviršis. Įvardijami pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai, paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu ir kryžminio elastingumo koeficientai, interpretuojami rezultatai. Apskaičiuojamas ir grafiškai vaizduojamas mokesčių ir subsidijų poveikis. Paaiškinami esminiai kainų reguliavimo tikslai ir pasekmės rinkai. Išteklių rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pristatomi pagrindiniai gamybos ištekliai: darbas, kapitalas ir žemė. Analizuojama darbo paklausa ir pasiūla. Aptariama profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas. Pagal pateiktus duomenis brėžiamos darbo paklausos ir pasiūlos kreivės, skaičiuojama pusiausvyra darbo rinkoje ir interpretuojami jos pokyčiai. Rinkos konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų (tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija) charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Aptariama konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojai ir kiti rinkos dalyviai. Konkurencijos politika Lietuvoje. Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai). Pinigų rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Natūriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų multiplikatorius. Pinigų bazė (P0) ir pinigų elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija, pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų elementai, diskutuojama, kaip bankai kuria pinigus (skaičiuojamas ir interpretuojamas pinigų multiplikatorius). Nustatoma (grafiškai ir algebriniu būdu) pusiausvyra pinigų rinkoje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Paaiškina rinkos kainos formavimosi mechanizmą ir paklausos ar pasiūlos pokyčių įtaką prekės ar paslaugos kainai. Apibrėžia tvarumo sampratą gamyboje ir vartojime (A2.1). | Apibūdina veiksnius, turinčius įtakos paklausos ir pasiūlos kitimui. Įvardija 2–3 paklausos ir pasiūlos veiksnius konkrečios prekės ar paslaugos atveju. Panaudodamas įvairią informaciją, nusako tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.2). | Analizuodamas realią ekonominę situaciją, vertina prekių, paslaugų ir išteklių kainų pokyčių priežastis. Diskutuoja apie tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.3). | Identifikuoja kainų pokyčių priežastis ir paaiškina jų poveikį ekonomikai (gamintojų, vartotojų požiūriu). Identifikuoja, analizuoja ir vertina tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai. Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė. Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas taikant gamybos galimybių kreivę. Pagal pateiktus duomenis brėžiama gamybos galimybių kreivė ir skaičiuojami alternatyvieji kaštai. Ekonomikos sistemos. Ekonomikos sistemų tipai (tradicinė, komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai bei išteklių stygiaus problemos sprendimai. Prekių (paslaugų) rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Prekių perteklius ir stygius. Vartotojų ir gamintojų perviršis. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausai, pasiūlai, rinkos pusiausvyrai (kainai ir kiekiui); kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomi paklausos ir pasiūlos veiksniai, kainos poveikis paklausos ar pasiūlos kiekiui. Skaičiuojama ir grafiškai vaizduojama rinkos pusiausvyra, prekių (paslaugų) stygius ar perteklius, vertinamas paklausos ir pasiūlos pokyčių poveikis rinkos pusiausvyrai. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas vartotojų ir gamintojų perviršis. Įvardijami pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai, paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu ir kryžminio elastingumo koeficientai, interpretuojami rezultatai. Apskaičiuojamas ir grafiškai vaizduojamas mokesčių ir subsidijų poveikis. Paaiškinami esminiai kainų reguliavimo tikslai ir pasekmės rinkai. Išteklių rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pristatomi pagrindiniai gamybos ištekliai: darbas, kapitalas ir žemė. Analizuojama darbo paklausa ir pasiūla. Aptariama profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas. Pagal pateiktus duomenis brėžiamos darbo paklausos ir pasiūlos kreivės, skaičiuojama pusiausvyra darbo rinkoje ir interpretuojami jos pokyčiai. Rinkos konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų (tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija) charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Aptariama konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojai ir kiti rinkos dalyviai. Konkurencijos politika Lietuvoje. Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai). Pinigų rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Natūriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų multiplikatorius. Pinigų bazė (P0) ir pinigų elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija, pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų elementai, diskutuojama, kaip bankai kuria pinigus (skaičiuojamas ir interpretuojamas pinigų multiplikatorius). Nustatoma (grafiškai ir algebriniu būdu) pusiausvyra pinigų rinkoje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Išvardija rinkos konkurencinės struktūros tipus ir paaiškina pagrindinius jų bruožus (A3.1). | Palygina skirtingas rinkos konkurencines struktūras ir komentuoja jų veiklos pasekmes rinkai (A3.2). | Vertina skirtingos konkurencijos rinkų poveikį gamintojams ir vartotojams ir pateikia pavyzdžių iš Lietuvos ūkio (A3.3). | Atpažįsta realiame gyvenime skirtingos konkurencijos rinkas ir analizuoja jų priežastis ir pasekmes. Diskutuoja apie sąžiningos konkurencijos naudą visiems rinkos dalyviams (A3.4). |
Mokymo(si) turinysEkonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai. Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė. Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas taikant gamybos galimybių kreivę. Pagal pateiktus duomenis brėžiama gamybos galimybių kreivė ir skaičiuojami alternatyvieji kaštai. Ekonomikos sistemos. Ekonomikos sistemų tipai (tradicinė, komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai bei išteklių stygiaus problemos sprendimai. Prekių (paslaugų) rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Prekių perteklius ir stygius. Vartotojų ir gamintojų perviršis. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausai, pasiūlai, rinkos pusiausvyrai (kainai ir kiekiui); kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomi paklausos ir pasiūlos veiksniai, kainos poveikis paklausos ar pasiūlos kiekiui. Skaičiuojama ir grafiškai vaizduojama rinkos pusiausvyra, prekių (paslaugų) stygius ar perteklius, vertinamas paklausos ir pasiūlos pokyčių poveikis rinkos pusiausvyrai. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas vartotojų ir gamintojų perviršis. Įvardijami pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai, paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu ir kryžminio elastingumo koeficientai, interpretuojami rezultatai. Apskaičiuojamas ir grafiškai vaizduojamas mokesčių ir subsidijų poveikis. Paaiškinami esminiai kainų reguliavimo tikslai ir pasekmės rinkai. Išteklių rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pristatomi pagrindiniai gamybos ištekliai: darbas, kapitalas ir žemė. Analizuojama darbo paklausa ir pasiūla. Aptariama profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas. Pagal pateiktus duomenis brėžiamos darbo paklausos ir pasiūlos kreivės, skaičiuojama pusiausvyra darbo rinkoje ir interpretuojami jos pokyčiai. Rinkos konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų (tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija) charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Aptariama konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojai ir kiti rinkos dalyviai. Konkurencijos politika Lietuvoje. Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai). Pinigų rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Natūriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų multiplikatorius. Pinigų bazė (P0) ir pinigų elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija, pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų elementai, diskutuojama, kaip bankai kuria pinigus (skaičiuojamas ir interpretuojamas pinigų multiplikatorius). Nustatoma (grafiškai ir algebriniu būdu) pusiausvyra pinigų rinkoje. |
||||
Asmeninių finansų tvarkymas (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija pagrindinius gyventojų pajamų ir išlaidų elementus, pagal pateiktus statistinius duomenis padaro ekonomines įžvalgas apie pajamų ir išlaidų kitimo tendencijas (B1.1). | Mokytojo arba draugų padedamas, analizuoja gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą. Apskaičiuoja pajamų ir išlaidų absoliučius ir procentinius pokyčius. Apibūdina finansinę riziką (B1.2). | Naudodamasis pateikta statistine informacija, analizuoja ir apibendrina gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą ir pokyčius laike. Nagrinėja šiuolaikinius asmeninių finansų valdymo įrankius, paaiškina finansinę riziką bei apibūdina jos valdymo būdus (B1.3). | Savarankiškai surenka reikalingą statistinę informaciją apie gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą ir pokyčius laike, ją apibendrina, analizuoja ir pateikia išvadas. Nurodo šiuolaikinių asmeninių finansų valdymo įrankių panašumus ir skirtumus (B1.4). |
Mokymo(si) turinysPajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Aiškinamasi, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms. Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos. Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus. Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Pagal pateiktą statistinę informaciją analizuoja gyventojų (namų ūkių) pajamų ir išlaidų struktūrą (B1.1). | Diskutuoja apie šiuolaikinius asmeninių finansų įrankius, finansinę riziką ir poveikį namų ūkių pajamoms (B1.2). | Analizuodamas mokytojo pateiktą statistinę informaciją apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, išryškina tendencijas ir pateikia įžvalgas (B1.3). | Analizuodamas savarankiškai surinktą statistinę informaciją (ne mažiau kaip 5 metų) apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, kitimo tendencijas ir pateikia argumentuotas įžvalgas. Komentuoja finansinės rizikos poveikį namų ūkių pajamoms (B1.4). |
Mokymo(si) turinysNamų ūkio biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Bruto ir neto darbo užmokestis. Vartojimas ir taupymas. Vartotojų teisės ir apsauga. Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus. Aptariama, kaip racionaliai planuoti ir siekti finansinių tikslų. Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Susipažįstama su finansų institucijų teikiamomis paslaugomis (kreditai, lizingas). Aptariami greitųjų kreditų keliami pavojai. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Skaičiuojamos paprastosios ir sudėtinės palūkanos, pagal pateiktus scenarijus mokoma(si) skaičiuoti ir argumentuotai priimti geriausią finansinį sprendimą iš kelių alternatyvių variantų. Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Taupymo ir investavimo priemonės (banko indėliai, akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt.), galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių birža ir jos teikiamos paslaugos. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. „72“ taisyklė. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams. Draudimo rūšys. Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariami privalomi ir neprivalomi draudimo produktai. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Apibūdina asmeninio biudžeto sampratą. Iš savo asmeninės patirties pateikia pavyzdžių (B2.1). | Pagal pateiktą pavyzdį sudaro asmeninį biudžetą (savaitės, mėnesio), vertina jo būseną trumpuoju laikotarpiu (B2.2). | Savarankiškai skaičiuoja ir, mokytojui vadovaujant, planuoja savo (savaitės, mėnesio) biudžetą. Apibrėžia galimus konkretaus pasirinkimo padarinius, nusako šių padarinių poveikį ateičiai (B2.3). | Išsikelia asmeninį tikslą ir sudaro alternatyvius biudžetus numatytam tikslui pasiekti, juos tarpusavyje palygina ir argumentuotai pagrindžia savo pasirinkimą. Diskutuoja apie finansinių sprendimų padarinius ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu (B2.4). |
Mokymo(si) turinysPajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Aiškinamasi, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms. Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos. Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus. Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Išvardija 3–4 šiuolaikinius taupymo ir investavimo produktus. Sudaro savo asmeninį (ar šeimos) biudžetą (ne mažiau kaip 2 mėn.) ir numato finansinį tikslą (B2.1). | Palygina skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus ir paaiškina jų poveikį namų ūkių biudžetams (B2.2). | Analizuoja dabartines ir planuoja savo ateities pajamas, turto pokyčius, savo būsimą pensiją. Apibūdina būdus ir kelius, kaip siekti finansinės nepriklausomybės (B2.3). | Komentuoja skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus. Kritiškai vertina psichologinių savybių įtaką asmens finansinei elgsenai (B2.4). |
Mokymo(si) turinysNamų ūkio biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Bruto ir neto darbo užmokestis. Vartojimas ir taupymas. Vartotojų teisės ir apsauga. Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus. Aptariama, kaip racionaliai planuoti ir siekti finansinių tikslų. Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Susipažįstama su finansų institucijų teikiamomis paslaugomis (kreditai, lizingas). Aptariami greitųjų kreditų keliami pavojai. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Skaičiuojamos paprastosios ir sudėtinės palūkanos, pagal pateiktus scenarijus mokoma(si) skaičiuoti ir argumentuotai priimti geriausią finansinį sprendimą iš kelių alternatyvių variantų. Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Taupymo ir investavimo priemonės (banko indėliai, akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt.), galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių birža ir jos teikiamos paslaugos. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. „72“ taisyklė. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams. Draudimo rūšys. Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariami privalomi ir neprivalomi draudimo produktai. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Paaiškina paprastąsias ir sudėtines palūkanas. Diskutuoja apie galimus taupymo ir investavimo būdus (B3.1). | Pagal pateiktas situacijas suskaičiuoja paprastąsias ir sudėtines palūkanas bei padaro įžvalgas (B3.2). | Paaiškina palūkanų vaidmenį žmonių taupymo ir investavimo sprendimams (B3.3). | Komentuoja palūkanų vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Palygina 2–3 taupymo ir investavimo būdus ir argumentuoja jo nuomone geriausią pasirinkimą (B3.4). |
Mokymo(si) turinysPajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Aiškinamasi, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms. Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos. Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus. Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Išvardija 3–4 kapitalo kaupimo instrumentus. Pademonstruoja gebėjimą naudotis pasirinktais asmeninių finansų valdymo įrankiais (B3.1). | Palygina įvairių formų kapitalo kaupimo instrumentus ir paaiškina psichologinių savybių įtaką žmonių priimamiems finansiniams sprendimams. Atlieka ekonomines – finansines užduotis (B3.2). |
Argumentuotai komentuoja palūkanų normos vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Apibūdina pagrindinius kapitalo kaupimo instrumentus ir pagrindžia jų poreikius geriausiai atitinkantį variantą (B3.3). |
Analizuoja infliacijos įtaką taupymo ir skolinimosi sprendimams. Palygina gyvybės draudimo, savanoriško pensijų kaupimo alternatyvas ir padaro įžvalgas (B3.4). |
Mokymo(si) turinysNamų ūkio biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Bruto ir neto darbo užmokestis. Vartojimas ir taupymas. Vartotojų teisės ir apsauga. Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus. Aptariama, kaip racionaliai planuoti ir siekti finansinių tikslų. Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Susipažįstama su finansų institucijų teikiamomis paslaugomis (kreditai, lizingas). Aptariami greitųjų kreditų keliami pavojai. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Skaičiuojamos paprastosios ir sudėtinės palūkanos, pagal pateiktus scenarijus mokoma(si) skaičiuoti ir argumentuotai priimti geriausią finansinį sprendimą iš kelių alternatyvių variantų. Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Taupymo ir investavimo priemonės (banko indėliai, akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt.), galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių birža ir jos teikiamos paslaugos. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. „72“ taisyklė. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams. Draudimo rūšys. Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariami privalomi ir neprivalomi draudimo produktai. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija pagrindinius gyventojų pajamų ir išlaidų elementus, pagal pateiktus statistinius duomenis padaro ekonomines įžvalgas apie pajamų ir išlaidų kitimo tendencijas (B1.1). | Mokytojo arba draugų padedamas, analizuoja gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą. Apskaičiuoja pajamų ir išlaidų absoliučius ir procentinius pokyčius. Apibūdina finansinę riziką (B1.2). | Naudodamasis pateikta statistine informacija, analizuoja ir apibendrina gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą ir pokyčius laike. Nagrinėja šiuolaikinius asmeninių finansų valdymo įrankius, paaiškina finansinę riziką bei apibūdina jos valdymo būdus (B1.3). | Savarankiškai surenka reikalingą statistinę informaciją apie gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą ir pokyčius laike, ją apibendrina, analizuoja ir pateikia išvadas. Nurodo šiuolaikinių asmeninių finansų valdymo įrankių panašumus ir skirtumus (B1.4). |
Mokymo(si) turinysPajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Aiškinamasi, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms. Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos. Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus. Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Apibūdina asmeninio biudžeto sampratą. Iš savo asmeninės patirties pateikia pavyzdžių (B2.1). | Pagal pateiktą pavyzdį sudaro asmeninį biudžetą (savaitės, mėnesio), vertina jo būseną trumpuoju laikotarpiu (B2.2). | Savarankiškai skaičiuoja ir, mokytojui vadovaujant, planuoja savo (savaitės, mėnesio) biudžetą. Apibrėžia galimus konkretaus pasirinkimo padarinius, nusako šių padarinių poveikį ateičiai (B2.3). | Išsikelia asmeninį tikslą ir sudaro alternatyvius biudžetus numatytam tikslui pasiekti, juos tarpusavyje palygina ir argumentuotai pagrindžia savo pasirinkimą. Diskutuoja apie finansinių sprendimų padarinius ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu (B2.4). |
Mokymo(si) turinysPajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Aiškinamasi, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms. Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos. Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus. Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Paaiškina paprastąsias ir sudėtines palūkanas. Diskutuoja apie galimus taupymo ir investavimo būdus (B3.1). | Pagal pateiktas situacijas suskaičiuoja paprastąsias ir sudėtines palūkanas bei padaro įžvalgas (B3.2). | Paaiškina palūkanų vaidmenį žmonių taupymo ir investavimo sprendimams (B3.3). | Komentuoja palūkanų vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Palygina 2–3 taupymo ir investavimo būdus ir argumentuoja jo nuomone geriausią pasirinkimą (B3.4). |
Mokymo(si) turinysPajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Aiškinamasi, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms. Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos. Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus. Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Pagal pateiktą statistinę informaciją analizuoja gyventojų (namų ūkių) pajamų ir išlaidų struktūrą (B1.1). | Diskutuoja apie šiuolaikinius asmeninių finansų įrankius, finansinę riziką ir poveikį namų ūkių pajamoms (B1.2). | Analizuodamas mokytojo pateiktą statistinę informaciją apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, išryškina tendencijas ir pateikia įžvalgas (B1.3). | Analizuodamas savarankiškai surinktą statistinę informaciją (ne mažiau kaip 5 metų) apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, kitimo tendencijas ir pateikia argumentuotas įžvalgas. Komentuoja finansinės rizikos poveikį namų ūkių pajamoms (B1.4). |
Mokymo(si) turinysNamų ūkio biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Bruto ir neto darbo užmokestis. Vartojimas ir taupymas. Vartotojų teisės ir apsauga. Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus. Aptariama, kaip racionaliai planuoti ir siekti finansinių tikslų. Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Susipažįstama su finansų institucijų teikiamomis paslaugomis (kreditai, lizingas). Aptariami greitųjų kreditų keliami pavojai. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Skaičiuojamos paprastosios ir sudėtinės palūkanos, pagal pateiktus scenarijus mokoma(si) skaičiuoti ir argumentuotai priimti geriausią finansinį sprendimą iš kelių alternatyvių variantų. Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Taupymo ir investavimo priemonės (banko indėliai, akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt.), galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių birža ir jos teikiamos paslaugos. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. „72“ taisyklė. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams. Draudimo rūšys. Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariami privalomi ir neprivalomi draudimo produktai. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Išvardija 3–4 šiuolaikinius taupymo ir investavimo produktus. Sudaro savo asmeninį (ar šeimos) biudžetą (ne mažiau kaip 2 mėn.) ir numato finansinį tikslą (B2.1). | Palygina skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus ir paaiškina jų poveikį namų ūkių biudžetams (B2.2). | Analizuoja dabartines ir planuoja savo ateities pajamas, turto pokyčius, savo būsimą pensiją. Apibūdina būdus ir kelius, kaip siekti finansinės nepriklausomybės (B2.3). | Komentuoja skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus. Kritiškai vertina psichologinių savybių įtaką asmens finansinei elgsenai (B2.4). |
Mokymo(si) turinysNamų ūkio biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Bruto ir neto darbo užmokestis. Vartojimas ir taupymas. Vartotojų teisės ir apsauga. Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus. Aptariama, kaip racionaliai planuoti ir siekti finansinių tikslų. Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Susipažįstama su finansų institucijų teikiamomis paslaugomis (kreditai, lizingas). Aptariami greitųjų kreditų keliami pavojai. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Skaičiuojamos paprastosios ir sudėtinės palūkanos, pagal pateiktus scenarijus mokoma(si) skaičiuoti ir argumentuotai priimti geriausią finansinį sprendimą iš kelių alternatyvių variantų. Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Taupymo ir investavimo priemonės (banko indėliai, akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt.), galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių birža ir jos teikiamos paslaugos. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. „72“ taisyklė. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams. Draudimo rūšys. Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariami privalomi ir neprivalomi draudimo produktai. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Išvardija 3–4 kapitalo kaupimo instrumentus. Pademonstruoja gebėjimą naudotis pasirinktais asmeninių finansų valdymo įrankiais (B3.1). | Palygina įvairių formų kapitalo kaupimo instrumentus ir paaiškina psichologinių savybių įtaką žmonių priimamiems finansiniams sprendimams. Atlieka ekonomines – finansines užduotis (B3.2). |
Argumentuotai komentuoja palūkanų normos vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Apibūdina pagrindinius kapitalo kaupimo instrumentus ir pagrindžia jų poreikius geriausiai atitinkantį variantą (B3.3). |
Analizuoja infliacijos įtaką taupymo ir skolinimosi sprendimams. Palygina gyvybės draudimo, savanoriško pensijų kaupimo alternatyvas ir padaro įžvalgas (B3.4). |
Mokymo(si) turinysNamų ūkio biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Bruto ir neto darbo užmokestis. Vartojimas ir taupymas. Vartotojų teisės ir apsauga. Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus. Aptariama, kaip racionaliai planuoti ir siekti finansinių tikslų. Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Susipažįstama su finansų institucijų teikiamomis paslaugomis (kreditai, lizingas). Aptariami greitųjų kreditų keliami pavojai. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Skaičiuojamos paprastosios ir sudėtinės palūkanos, pagal pateiktus scenarijus mokoma(si) skaičiuoti ir argumentuotai priimti geriausią finansinį sprendimą iš kelių alternatyvių variantų. Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Taupymo ir investavimo priemonės (banko indėliai, akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt.), galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių birža ir jos teikiamos paslaugos. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. „72“ taisyklė. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams. Draudimo rūšys. Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariami privalomi ir neprivalomi draudimo produktai. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. |
||||
Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis (C)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija pagrindines verslo organizavimo formas, įvardija bent vieną jų privalumą ir trūkumą. Mokytojo arba draugų padedamas aptaria, kokių savybių turi turėti verslininkas (C1.1). | Apibūdina sąvokas – verslumas, verslas. Išvardija pagrindines verslo organizavimo formas, įvardija jų privalumus ir trūkumus. Paaiškina priežastis, skatinančias imtis verslo (C1.2). | Aptaria verslo vaidmenį savo aplinkoje ir paaiškina, kuo svarbus verslumas. Palygina skirtingas verslo organizavimo formas, išskirdamas jų privalumus ir trūkumus. Diskutuoja apie verslo socialinę atsakomybę (C1.3). | Atpažįsta socialinį, socialiai atsakingą, tvarų verslą. Pateikia verslo praktikos pavyzdžių (C1.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas. Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, socialiniu, socialiai atsakingu, tvariu (darniu) verslu. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai. Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama galima rizika. Verslo įmonės kaštai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su kaštų rūšimis. Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas). Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis įmonės veiklai. Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui. Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą.
Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga). Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas. Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose. Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Išvardija verslo organizavimo formas ir nurodo jų privalumus ir trūkumus (C1.1). | Paaiškina valstybės ir verslo interesų dermę. Pateikia skirtingų verslo organizavimo formų realius pavyzdžius (C1.2). | Komentuoja valstybės ir verslo interesų derinimo svarbą. Analizuoja vadovo indėlį į verslą. Išsirenka geriausią verslo organizavimo alternatyvą (C1.3). | Apibūdina planavimo, veiklos organizavimo ir kontrolės svarbą vadovaujant įmonei. Argumentuodamas išskiria prioritetus rinkdamasis verslo organizavimo formą (C1.4). |
Mokymo(si) turinysAntreprenerystė ir verslas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamas verslininko, verslininko novatoriaus ir vadovo indėlis į verslą. Aptariama asmenybės įtaka verslo sėkmei. Verslo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamos verslo formos: individuali įmonė, ūkinė bendrija, mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė. Aptariamos: pelno nesiekiančios organizacijos (viešoji įstaiga, asociacija ir kt.), individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą), mokomoji mokinių bendrovė (MMB), licencinis verslas, elektroninis verslas. Išryškinami socialinio verslo, socialiai atsakingo verslo, tvaraus verslo ypatumai. Analizuojami verslo formų privalumai ir trūkumai. Verslo idėja. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Verslo vizija, misija, vertybės, strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, kaštų minimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.). SMART tikslų formulavimas. Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Strateginis planavimas (SSGG (angl. SWOT) analizė, Ganto diagrama). Nagrinėjamos problemos, kurias galėtų išspręsti verslas, diskutuojama apie galimus sprendimus (verslo idėjas) pasirinktos problemos sprendimui. Diskutuojama apie verslo strategijas ir tikslus. Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai). Atliekama SSGG analizė, sudaroma Ganto diagrama. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB. Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkodaros strategija. Rinkos segmentavimas, pozicionavimas. Rinkodaros kompleksas (4P, 7P). Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Kainodara ir konkurentų nustatymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus rėmimo būdus. Atliekamas pasirinktos prekės (paslaugos) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas. Įmonės organizacinė struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama įmonės organizacinė struktūra: hierarchinė, linijinė, matricinė, projektinė. Vadovavimas ir lyderystė (vadovavimo stiliai). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Darbuotojų motyvavimas. Kuriant MMB ugdomi efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimai. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas savo kuriamoje MMB. Verslo finansavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjami pagrindiniai vidiniai ir išoriniai verslo finasavimo šaltiniai, jų privalumai ir trūkumai. Supažindinama su pirminiu viešu akcijų siūlymu (emisija). Aptariama ES struktūrinė parama verslui. Įmonės trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, kaštai, pelnas (nuostolis)). Ekonominiai kaštai, normalusis pelnas, ekonominis pelnas. Lūžio taškas. Pelno maksimizavimo sąlyga. Pagal pateiktus duomenis skaičiuojami ir analizuojami ilgojo ir trumpojo laikotarpio kaštai, pajamos, pelnas (nuostolis). Pagal pateiktus duomenis brėžiamos ir interpretuojamos kaštų (trumpojo ir ilgojo laikotarpio) ir pajamų kreivės. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko pelno maksimizavimo sąlygą ir pagal pateiktus duomenis nustato pelno požiūriu optimalią produkcijos apimtį. Verslo mokesčiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojami pagrindiniai verslo mokami mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, su darbo santykiais susiję mokesčiai, akcizo ir kt.). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos įtaka verslo sprendimams. Supažindinama su internetine darbo užmokesčio skaičiuokle. Apskaita verslo įmonėje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Supažindinama su finansinėmis ataskaitomis: įmonės balansu, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Mokomasi tvarkyti MMB finansinę apskaitą. Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje. Inovacijos versle. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Mokytojui arba draugams padedant, sugalvoja verslo idėją arba padeda realizuoti kitų inicijuotus praktinės veiklos projektus (kuria MMB). Aptaria verslo plano etapus. Išvardija sėkmingo verslininko savybes (C2.1). | Su komandos draugais modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Padedamas mokytojo arba draugų, rengia verslo planą (C2.2). | Dalyvauja kitų (kolegų ar mokytojo) inicijuotose diskusijose apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Parengia verslo planą, apytiksliai įvertindamas būtinas išlaidas, tikėtinas pajamas ir galimas rizikas (C2.3). | Inicijuoja diskusiją apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje ir generuoja verslo idėją darnios (tvarios) plėtros kontekste. Siūlo idėjas ir modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Analizuoja vadovo (lyderio) indėlį į verslą. Rengia verslo planą, apskaičiuodamas išlaidas, tikėtinas pajamas, lūžio tašką, ir apibrėžia galimas rizikas (C2.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas. Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, socialiniu, socialiai atsakingu, tvariu (darniu) verslu. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai. Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama rizika. Verslo įmonės kaštai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su kaštų rūšimis. Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas). Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis įmonės veiklai. Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui. Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis įmonės veiklai. Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga). Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose. Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas. Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Komentuoja verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje ir verslo vystymosi tendencijas (C2.1). | Paaiškina darnios (tvarios) plėtros sampratą. Apibūdina 2–3 skirtingus verslo modelius (socialinį, socialiai atsakingą, inovatyvų ir pan.) (C2.2). | Komentuoja mokslinių tyrimų, socialinių bei technologinių inovacijų svarbą verslui. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.3). | Komentuoja verslo ir visuomenės interesų sąsajas. Apibūdina lobizmo privalumus ir trūkumus, atpažįsta korupcijos apraiškas. Siūlo idėjas ir modeliuoja (praktiškai), įgyvendina atsakingo verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.4). |
Mokymo(si) turinysAntreprenerystė ir verslas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamas verslininko, verslininko novatoriaus ir vadovo indėlis į verslą. Aptariama asmenybės įtaka verslo sėkmei. Verslo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamos verslo formos: individuali įmonė, ūkinė bendrija, mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė. Aptariamos: pelno nesiekiančios organizacijos (viešoji įstaiga, asociacija ir kt.), individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą), mokomoji mokinių bendrovė (MMB), licencinis verslas, elektroninis verslas. Išryškinami socialinio verslo, socialiai atsakingo verslo, tvaraus verslo ypatumai. Analizuojami verslo formų privalumai ir trūkumai. Verslo idėja. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Verslo vizija, misija, vertybės, strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, kaštų minimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.). SMART tikslų formulavimas. Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Strateginis planavimas (SSGG (angl. SWOT) analizė, Ganto diagrama). Nagrinėjamos problemos, kurias galėtų išspręsti verslas, diskutuojama apie galimus sprendimus (verslo idėjas) pasirinktos problemos sprendimui. Diskutuojama apie verslo strategijas ir tikslus. Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai). Atliekama SSGG analizė, sudaroma Ganto diagrama. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB. Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkodaros strategija. Rinkos segmentavimas, pozicionavimas. Rinkodaros kompleksas (4P, 7P). Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Kainodara ir konkurentų nustatymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus rėmimo būdus. Atliekamas pasirinktos prekės (paslaugos) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas. Įmonės organizacinė struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama įmonės organizacinė struktūra: hierarchinė, linijinė, matricinė, projektinė. Vadovavimas ir lyderystė (vadovavimo stiliai). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Darbuotojų motyvavimas. Kuriant MMB ugdomi efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimai. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas savo kuriamoje MMB. Verslo finansavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjami pagrindiniai vidiniai ir išoriniai verslo finasavimo šaltiniai, jų privalumai ir trūkumai. Supažindinama su pirminiu viešu akcijų siūlymu (emisija). Aptariama ES struktūrinė parama verslui. Įmonės trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, kaštai, pelnas (nuostolis)). Ekonominiai kaštai, normalusis pelnas, ekonominis pelnas. Lūžio taškas. Pelno maksimizavimo sąlyga. Pagal pateiktus duomenis skaičiuojami ir analizuojami ilgojo ir trumpojo laikotarpio kaštai, pajamos, pelnas (nuostolis). Pagal pateiktus duomenis brėžiamos ir interpretuojamos kaštų (trumpojo ir ilgojo laikotarpio) ir pajamų kreivės. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko pelno maksimizavimo sąlygą ir pagal pateiktus duomenis nustato pelno požiūriu optimalią produkcijos apimtį. Verslo mokesčiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojami pagrindiniai verslo mokami mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, su darbo santykiais susiję mokesčiai, akcizo ir kt.). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos įtaka verslo sprendimams. Supažindinama su internetine darbo užmokesčio skaičiuokle. Apskaita verslo įmonėje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Supažindinama su finansinėmis ataskaitomis: įmonės balansu, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Mokomasi tvarkyti MMB finansinę apskaitą. Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje. Inovacijos versle. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija gamybos ir realizavimo kaštų (sąnaudų) sudedamąsias dalis (C3.1). | Mokytojui arba draugams padedant, suskirsto gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas) į grupes ir apskaičiuoja juos (C3.2). | Savarankiškai suskirsto gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas) į grupes, apskaičiuoja juos, įvertindamas galimas išlaidas. Pateikia alternatyvių produktų pavyzdžių (C3.3). | Sugrupuoja, apskaičiuoja ir palygina alternatyvių produktų gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas). Paaiškina, kaip galima sumažinti kaštus (sąnaudas), nebloginant produktų kokybės (C3.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas. Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, socialiniu, socialiai atsakingu, tvariu (darniu) verslu. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai. Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama galima rizika. Verslo įmonės kaštai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su kaštų rūšimis. Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas). Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą. Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui. Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis įmonės veiklai. Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga). Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose. Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas. Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Suskaičiuoja įmonės gamybos ir realizavimo kaštus pagal pateiktas užduotis (C3.1). | Grafiškai interpretuoja įmonės gamybos kaštus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu (C3.2). | Įvertina savo kuriamos įmonės ar produkto kaštus ir gautinas pajamas (C3.3). | Taikydamas kelis (2–3) verslo scenarijus, suskaičiuoja lūžio tašką ir gautiną pelną (C3.4). |
Mokymo(si) turinysAntreprenerystė ir verslas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamas verslininko, verslininko novatoriaus ir vadovo indėlis į verslą. Aptariama asmenybės įtaka verslo sėkmei. Verslo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamos verslo formos: individuali įmonė, ūkinė bendrija, mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė. Aptariamos: pelno nesiekiančios organizacijos (viešoji įstaiga, asociacija ir kt.), individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą), mokomoji mokinių bendrovė (MMB), licencinis verslas, elektroninis verslas. Išryškinami socialinio verslo, socialiai atsakingo verslo, tvaraus verslo ypatumai. Analizuojami verslo formų privalumai ir trūkumai. Verslo idėja. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Verslo vizija, misija, vertybės, strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, kaštų minimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.). SMART tikslų formulavimas. Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Strateginis planavimas (SSGG (angl. SWOT) analizė, Ganto diagrama). Nagrinėjamos problemos, kurias galėtų išspręsti verslas, diskutuojama apie galimus sprendimus (verslo idėjas) pasirinktos problemos sprendimui. Diskutuojama apie verslo strategijas ir tikslus. Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai). Atliekama SSGG analizė, sudaroma Ganto diagrama. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB. Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkodaros strategija. Rinkos segmentavimas, pozicionavimas. Rinkodaros kompleksas (4P, 7P). Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Kainodara ir konkurentų nustatymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus rėmimo būdus. Atliekamas pasirinktos prekės (paslaugos) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas. Įmonės organizacinė struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama įmonės organizacinė struktūra: hierarchinė, linijinė, matricinė, projektinė. Vadovavimas ir lyderystė (vadovavimo stiliai). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Darbuotojų motyvavimas. Kuriant MMB ugdomi efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimai. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas savo kuriamoje MMB. Verslo finansavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjami pagrindiniai vidiniai ir išoriniai verslo finasavimo šaltiniai, jų privalumai ir trūkumai. Supažindinama su pirminiu viešu akcijų siūlymu (emisija). Aptariama ES struktūrinė parama verslui. Įmonės trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, kaštai, pelnas (nuostolis)). Ekonominiai kaštai, normalusis pelnas, ekonominis pelnas. Lūžio taškas. Pelno maksimizavimo sąlyga. Pagal pateiktus duomenis skaičiuojami ir analizuojami ilgojo ir trumpojo laikotarpio kaštai, pajamos, pelnas (nuostolis). Pagal pateiktus duomenis brėžiamos ir interpretuojamos kaštų (trumpojo ir ilgojo laikotarpio) ir pajamų kreivės. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko pelno maksimizavimo sąlygą ir pagal pateiktus duomenis nustato pelno požiūriu optimalią produkcijos apimtį. Verslo mokesčiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojami pagrindiniai verslo mokami mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, su darbo santykiais susiję mokesčiai, akcizo ir kt.). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos įtaka verslo sprendimams. Supažindinama su internetine darbo užmokesčio skaičiuokle. Apskaita verslo įmonėje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Supažindinama su finansinėmis ataskaitomis: įmonės balansu, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Mokomasi tvarkyti MMB finansinę apskaitą. Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje. Inovacijos versle. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija pagrindines verslo organizavimo formas, įvardija bent vieną jų privalumą ir trūkumą. Mokytojo arba draugų padedamas aptaria, kokių savybių turi turėti verslininkas (C1.1). | Apibūdina sąvokas – verslumas, verslas. Išvardija pagrindines verslo organizavimo formas, įvardija jų privalumus ir trūkumus. Paaiškina priežastis, skatinančias imtis verslo (C1.2). | Aptaria verslo vaidmenį savo aplinkoje ir paaiškina, kuo svarbus verslumas. Palygina skirtingas verslo organizavimo formas, išskirdamas jų privalumus ir trūkumus. Diskutuoja apie verslo socialinę atsakomybę (C1.3). | Atpažįsta socialinį, socialiai atsakingą, tvarų verslą. Pateikia verslo praktikos pavyzdžių (C1.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas. Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, socialiniu, socialiai atsakingu, tvariu (darniu) verslu. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai. Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama galima rizika. Verslo įmonės kaštai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su kaštų rūšimis. Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas). Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis įmonės veiklai. Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui. Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą.
Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga). Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas. Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose. Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Mokytojui arba draugams padedant, sugalvoja verslo idėją arba padeda realizuoti kitų inicijuotus praktinės veiklos projektus (kuria MMB). Aptaria verslo plano etapus. Išvardija sėkmingo verslininko savybes (C2.1). | Su komandos draugais modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Padedamas mokytojo arba draugų, rengia verslo planą (C2.2). | Dalyvauja kitų (kolegų ar mokytojo) inicijuotose diskusijose apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Parengia verslo planą, apytiksliai įvertindamas būtinas išlaidas, tikėtinas pajamas ir galimas rizikas (C2.3). | Inicijuoja diskusiją apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje ir generuoja verslo idėją darnios (tvarios) plėtros kontekste. Siūlo idėjas ir modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Analizuoja vadovo (lyderio) indėlį į verslą. Rengia verslo planą, apskaičiuodamas išlaidas, tikėtinas pajamas, lūžio tašką, ir apibrėžia galimas rizikas (C2.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas. Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, socialiniu, socialiai atsakingu, tvariu (darniu) verslu. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai. Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama rizika. Verslo įmonės kaštai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su kaštų rūšimis. Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas). Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis įmonės veiklai. Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui. Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis įmonės veiklai. Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga). Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose. Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas. Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija gamybos ir realizavimo kaštų (sąnaudų) sudedamąsias dalis (C3.1). | Mokytojui arba draugams padedant, suskirsto gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas) į grupes ir apskaičiuoja juos (C3.2). | Savarankiškai suskirsto gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas) į grupes, apskaičiuoja juos, įvertindamas galimas išlaidas. Pateikia alternatyvių produktų pavyzdžių (C3.3). | Sugrupuoja, apskaičiuoja ir palygina alternatyvių produktų gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas). Paaiškina, kaip galima sumažinti kaštus (sąnaudas), nebloginant produktų kokybės (C3.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas. Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, socialiniu, socialiai atsakingu, tvariu (darniu) verslu. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai. Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama galima rizika. Verslo įmonės kaštai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Supažindinama su kaštų rūšimis. Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas). Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą. Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui. Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis įmonės veiklai. Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga). Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose. Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas. Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Išvardija verslo organizavimo formas ir nurodo jų privalumus ir trūkumus (C1.1). | Paaiškina valstybės ir verslo interesų dermę. Pateikia skirtingų verslo organizavimo formų realius pavyzdžius (C1.2). | Komentuoja valstybės ir verslo interesų derinimo svarbą. Analizuoja vadovo indėlį į verslą. Išsirenka geriausią verslo organizavimo alternatyvą (C1.3). | Apibūdina planavimo, veiklos organizavimo ir kontrolės svarbą vadovaujant įmonei. Argumentuodamas išskiria prioritetus rinkdamasis verslo organizavimo formą (C1.4). |
Mokymo(si) turinysAntreprenerystė ir verslas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamas verslininko, verslininko novatoriaus ir vadovo indėlis į verslą. Aptariama asmenybės įtaka verslo sėkmei. Verslo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamos verslo formos: individuali įmonė, ūkinė bendrija, mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė. Aptariamos: pelno nesiekiančios organizacijos (viešoji įstaiga, asociacija ir kt.), individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą), mokomoji mokinių bendrovė (MMB), licencinis verslas, elektroninis verslas. Išryškinami socialinio verslo, socialiai atsakingo verslo, tvaraus verslo ypatumai. Analizuojami verslo formų privalumai ir trūkumai. Verslo idėja. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Verslo vizija, misija, vertybės, strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, kaštų minimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.). SMART tikslų formulavimas. Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Strateginis planavimas (SSGG (angl. SWOT) analizė, Ganto diagrama). Nagrinėjamos problemos, kurias galėtų išspręsti verslas, diskutuojama apie galimus sprendimus (verslo idėjas) pasirinktos problemos sprendimui. Diskutuojama apie verslo strategijas ir tikslus. Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai). Atliekama SSGG analizė, sudaroma Ganto diagrama. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB. Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkodaros strategija. Rinkos segmentavimas, pozicionavimas. Rinkodaros kompleksas (4P, 7P). Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Kainodara ir konkurentų nustatymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus rėmimo būdus. Atliekamas pasirinktos prekės (paslaugos) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas. Įmonės organizacinė struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama įmonės organizacinė struktūra: hierarchinė, linijinė, matricinė, projektinė. Vadovavimas ir lyderystė (vadovavimo stiliai). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Darbuotojų motyvavimas. Kuriant MMB ugdomi efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimai. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas savo kuriamoje MMB. Verslo finansavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjami pagrindiniai vidiniai ir išoriniai verslo finasavimo šaltiniai, jų privalumai ir trūkumai. Supažindinama su pirminiu viešu akcijų siūlymu (emisija). Aptariama ES struktūrinė parama verslui. Įmonės trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, kaštai, pelnas (nuostolis)). Ekonominiai kaštai, normalusis pelnas, ekonominis pelnas. Lūžio taškas. Pelno maksimizavimo sąlyga. Pagal pateiktus duomenis skaičiuojami ir analizuojami ilgojo ir trumpojo laikotarpio kaštai, pajamos, pelnas (nuostolis). Pagal pateiktus duomenis brėžiamos ir interpretuojamos kaštų (trumpojo ir ilgojo laikotarpio) ir pajamų kreivės. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko pelno maksimizavimo sąlygą ir pagal pateiktus duomenis nustato pelno požiūriu optimalią produkcijos apimtį. Verslo mokesčiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojami pagrindiniai verslo mokami mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, su darbo santykiais susiję mokesčiai, akcizo ir kt.). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos įtaka verslo sprendimams. Supažindinama su internetine darbo užmokesčio skaičiuokle. Apskaita verslo įmonėje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Supažindinama su finansinėmis ataskaitomis: įmonės balansu, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Mokomasi tvarkyti MMB finansinę apskaitą. Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje. Inovacijos versle. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Komentuoja verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje ir verslo vystymosi tendencijas (C2.1). | Paaiškina darnios (tvarios) plėtros sampratą. Apibūdina 2–3 skirtingus verslo modelius (socialinį, socialiai atsakingą, inovatyvų ir pan.) (C2.2). | Komentuoja mokslinių tyrimų, socialinių bei technologinių inovacijų svarbą verslui. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.3). | Komentuoja verslo ir visuomenės interesų sąsajas. Apibūdina lobizmo privalumus ir trūkumus, atpažįsta korupcijos apraiškas. Siūlo idėjas ir modeliuoja (praktiškai), įgyvendina atsakingo verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.4). |
Mokymo(si) turinysAntreprenerystė ir verslas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamas verslininko, verslininko novatoriaus ir vadovo indėlis į verslą. Aptariama asmenybės įtaka verslo sėkmei. Verslo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamos verslo formos: individuali įmonė, ūkinė bendrija, mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė. Aptariamos: pelno nesiekiančios organizacijos (viešoji įstaiga, asociacija ir kt.), individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą), mokomoji mokinių bendrovė (MMB), licencinis verslas, elektroninis verslas. Išryškinami socialinio verslo, socialiai atsakingo verslo, tvaraus verslo ypatumai. Analizuojami verslo formų privalumai ir trūkumai. Verslo idėja. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Verslo vizija, misija, vertybės, strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, kaštų minimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.). SMART tikslų formulavimas. Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Strateginis planavimas (SSGG (angl. SWOT) analizė, Ganto diagrama). Nagrinėjamos problemos, kurias galėtų išspręsti verslas, diskutuojama apie galimus sprendimus (verslo idėjas) pasirinktos problemos sprendimui. Diskutuojama apie verslo strategijas ir tikslus. Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai). Atliekama SSGG analizė, sudaroma Ganto diagrama. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB. Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkodaros strategija. Rinkos segmentavimas, pozicionavimas. Rinkodaros kompleksas (4P, 7P). Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Kainodara ir konkurentų nustatymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus rėmimo būdus. Atliekamas pasirinktos prekės (paslaugos) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas. Įmonės organizacinė struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama įmonės organizacinė struktūra: hierarchinė, linijinė, matricinė, projektinė. Vadovavimas ir lyderystė (vadovavimo stiliai). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Darbuotojų motyvavimas. Kuriant MMB ugdomi efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimai. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas savo kuriamoje MMB. Verslo finansavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjami pagrindiniai vidiniai ir išoriniai verslo finasavimo šaltiniai, jų privalumai ir trūkumai. Supažindinama su pirminiu viešu akcijų siūlymu (emisija). Aptariama ES struktūrinė parama verslui. Įmonės trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, kaštai, pelnas (nuostolis)). Ekonominiai kaštai, normalusis pelnas, ekonominis pelnas. Lūžio taškas. Pelno maksimizavimo sąlyga. Pagal pateiktus duomenis skaičiuojami ir analizuojami ilgojo ir trumpojo laikotarpio kaštai, pajamos, pelnas (nuostolis). Pagal pateiktus duomenis brėžiamos ir interpretuojamos kaštų (trumpojo ir ilgojo laikotarpio) ir pajamų kreivės. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko pelno maksimizavimo sąlygą ir pagal pateiktus duomenis nustato pelno požiūriu optimalią produkcijos apimtį. Verslo mokesčiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojami pagrindiniai verslo mokami mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, su darbo santykiais susiję mokesčiai, akcizo ir kt.). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos įtaka verslo sprendimams. Supažindinama su internetine darbo užmokesčio skaičiuokle. Apskaita verslo įmonėje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Supažindinama su finansinėmis ataskaitomis: įmonės balansu, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Mokomasi tvarkyti MMB finansinę apskaitą. Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje. Inovacijos versle. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Suskaičiuoja įmonės gamybos ir realizavimo kaštus pagal pateiktas užduotis (C3.1). | Grafiškai interpretuoja įmonės gamybos kaštus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu (C3.2). | Įvertina savo kuriamos įmonės ar produkto kaštus ir gautinas pajamas (C3.3). | Taikydamas kelis (2–3) verslo scenarijus, suskaičiuoja lūžio tašką ir gautiną pelną (C3.4). |
Mokymo(si) turinysAntreprenerystė ir verslas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamas verslininko, verslininko novatoriaus ir vadovo indėlis į verslą. Aptariama asmenybės įtaka verslo sėkmei. Verslo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamos verslo formos: individuali įmonė, ūkinė bendrija, mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė. Aptariamos: pelno nesiekiančios organizacijos (viešoji įstaiga, asociacija ir kt.), individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą), mokomoji mokinių bendrovė (MMB), licencinis verslas, elektroninis verslas. Išryškinami socialinio verslo, socialiai atsakingo verslo, tvaraus verslo ypatumai. Analizuojami verslo formų privalumai ir trūkumai. Verslo idėja. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Verslo vizija, misija, vertybės, strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, kaštų minimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.). SMART tikslų formulavimas. Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Strateginis planavimas (SSGG (angl. SWOT) analizė, Ganto diagrama). Nagrinėjamos problemos, kurias galėtų išspręsti verslas, diskutuojama apie galimus sprendimus (verslo idėjas) pasirinktos problemos sprendimui. Diskutuojama apie verslo strategijas ir tikslus. Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai). Atliekama SSGG analizė, sudaroma Ganto diagrama. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB. Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Rinkodaros strategija. Rinkos segmentavimas, pozicionavimas. Rinkodaros kompleksas (4P, 7P). Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Kainodara ir konkurentų nustatymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus rėmimo būdus. Atliekamas pasirinktos prekės (paslaugos) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas. Įmonės organizacinė struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama įmonės organizacinė struktūra: hierarchinė, linijinė, matricinė, projektinė. Vadovavimas ir lyderystė (vadovavimo stiliai). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Darbuotojų motyvavimas. Kuriant MMB ugdomi efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimai. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas savo kuriamoje MMB. Verslo finansavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjami pagrindiniai vidiniai ir išoriniai verslo finasavimo šaltiniai, jų privalumai ir trūkumai. Supažindinama su pirminiu viešu akcijų siūlymu (emisija). Aptariama ES struktūrinė parama verslui. Įmonės trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, kaštai, pelnas (nuostolis)). Ekonominiai kaštai, normalusis pelnas, ekonominis pelnas. Lūžio taškas. Pelno maksimizavimo sąlyga. Pagal pateiktus duomenis skaičiuojami ir analizuojami ilgojo ir trumpojo laikotarpio kaštai, pajamos, pelnas (nuostolis). Pagal pateiktus duomenis brėžiamos ir interpretuojamos kaštų (trumpojo ir ilgojo laikotarpio) ir pajamų kreivės. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko pelno maksimizavimo sąlygą ir pagal pateiktus duomenis nustato pelno požiūriu optimalią produkcijos apimtį. Verslo mokesčiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojami pagrindiniai verslo mokami mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, su darbo santykiais susiję mokesčiai, akcizo ir kt.). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos įtaka verslo sprendimams. Supažindinama su internetine darbo užmokesčio skaičiuokle. Apskaita verslo įmonėje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Supažindinama su finansinėmis ataskaitomis: įmonės balansu, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Mokomasi tvarkyti MMB finansinę apskaitą. Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje. Inovacijos versle. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms. |
||||
Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas (D)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Paaiškina, kas yra valstybės biudžetas, kaip formuojamos biudžeto pajamos ir kam skiriamos biudžeto išlaidos. Pagal pateiktus duomenis nustato valstybės biudžeto būklę (D1.1). | Pademonstruoja bendrą supratimą apie valstybės biudžeto struktūrą, pajamų šaltinius ir išlaidų elementus. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuoja valstybės biudžeto (pajamų ir išlaidų) struktūrą (D1.2). | Pagal pateiktus duomenis apskaičiuoja valstybės biudžeto (pajamų ir išlaidų) struktūrą ir, mokytojui arba draugams padedant, suformuluoja išvadas. Diskutuoja apie Lietuvos biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą, biudžeto būklę (D1.3). | Analizuoja valstybės biudžeto struktūrą, apskaičiuodamas pajamų ir išlaidų elementų lyginamąsias dalis, ir pateikia savo įžvalgas apie įvairių laikotarpių Lietuvos biudžeto pokyčius. Komentuoja valstybės biudžeto deficito ar pertekliaus priežastis (D1.4). |
Mokymo(si) turinysValstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose. Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją). Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai. Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei. Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Analizuoja valstybės biudžeto struktūrą, pateikia savo įžvalgas, skiria valstybės biudžeto deficitą nuo valstybės skolos (D1.1). |
Lygina pateiktą statistinę informaciją apie skirtingo laikotarpio Lietuvos valstybės biudžetą ir suformuluoja išvadas (D1.2). |
Analizuoja ir vertina šalies valdžios sprendimus dėl biudžeto pajamų ir išlaidų (D1.3). | Paaiškina biudžeto deficito mažinimo būdus bei didėjančio deficito grėsmę šalies ekonomikos stabilumui (D1.4). |
Mokymo(si) turinysRinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Išorės efektai. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį ir reikšmę ekonomikoje, viešąsias prekes ir paslaugas. Valstybės biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai ir išlaidų paskirstymas (asignavimai). Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). Ribinis ir vidutinis mokesčio tarifas. Nacionalinio biudžeto sandara. Analizuojama Lietuvos mokesčių sistema. Pagal statistinius duomenis analizuojama valstybės biudžeto struktūra. Diskutuojama apie iššūkius biudžeto balansui užtikrinti. Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrosios nacionalinės pajamos (bendrasis nacionalinis produktas), bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui. BVP defliatorius. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai: gamybos, pajamų, išlaidų. Pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) verslui ir namų ūkiams. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojamas BVP pajamų ir išlaidų būdu. Analizuojami, palyginami skirtingų pasirinktų dviejų - trijų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys, skaičiuojami makroekonominių rodiklių pokyčiai. Lyginant skirtingų šalių BVP vienam gyventojui duomenis diskutuojama apie tų šalių gyvenimo kokybę. Nedarbas. Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nedarbas, jo rūšys (laikinasis, struktūrinis, ciklinis), priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Aptariama jaunimo nedarbas ir lygios galimybės darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą. Skaičiuojami šalies darbo rinką apibūdinantys rodikliai, užimtumo ir nedarbo lygiai. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Aptariama smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė Lietuvos darbo rinkai. Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Infliacijos rūšys ir priežastys. Infliacijos matavimas. Vartotojų kainų indeksas. Disinfliacija. Defliacija. Stagfliacija. Teigiami ir neigiami infliacijos padariniai. Infliacijos ir nedarbo ryšys, Filipso kreivė (angl. Phillips curve). Analizuojama infliacijos dinamika Lietuvoje, perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį. Ekonomikos ciklas ir jo fazės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuoja ekonominių svyravimų priežastis ir pasekmes, atlieka ekonomikos ciklinių svyravimų grafinę analizę. Aptariamas ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės ryšys. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka vien ekonominių rodiklių. Susipažįstama su alternatyviais visuomenės gerovės indeksais (ŽSRI, Laimės indeksas ir kt.). Visuminė paklausa ir pasiūla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Visuminė paklausa ir jos veiksniai. Visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris) ir jos veiksniai. Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Trumpojo ir ilgojo laikotarpio pusiausvyra. Grafiškai vaizduojamas ir analizuojamas visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos pokyčių poveikis realiajam BVP ir kainų lygiui. Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. Šešėlinė ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama šešėlinės ekonomikos priežastys ir poveikis ekonomikai. Nagrinėjami valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti. Diskutuojama apie šešėlinės ekonomikos (nelegalaus darbo, kontrabandos, mokesčių vengimo ir kt.) poveikį ekonomikai, asmeniniams finansams ir jos prevenciją. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą. Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Lorenzo kreivė. Gini indeksas. Pajamų perskirstymas (pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) namų ūkiams). Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo ratas. Analizuoja pajamų nelygybės problemą, priežastis ir sprendimo būdus. Analizuojama Skurdo rato diagrama. Aptariama skurdo mažinimo strategijos ir skurdo mažinimo būdai. Pagal pateiktus duomenis braižoma ir aiškinama Lorenzo kreivė, interpretuojamas Gini indeksas. Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Pademonstruoja bendrą supratimą apie ekonominius ciklus, apibūdina ekonominę situaciją atspindinčius rodiklius (D2.1). | Analizuoja makroekonominius rodiklius pagal pateiktus statistinius duomenis ir, padedant mokytojui arba draugams, pateikia išvadas (D2.2). | Su mokytojo arba draugų pagalba surenka reikalingus Lietuvos ekonomikos statistinius duomenis, pateikia juos lentelių ir grafikų forma, atlieka jų analizę ir pateikia išvadas (D2.3). | Savarankiškai surenka Lietuvos ekonomikos statistinius duomenis, sistemina juos lentelių ir grafikų forma ir analizuoja. Apskaičiuoja ekonominių rodiklių santykinius pokyčius ir pateikia argumentuotas išvadas (D2.4). |
Mokymo(si) turinysValstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose. Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją). Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai. Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei. Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Apibūdina pagrindinius makroekonominius rodiklius ir jų kitimo tendencijas susieja su ekonominiais svyravimais (D2.1). |
Analizuoja pateiktus Lietuvos ir kitų (2–3) šalių makroekonominius rodiklius, juos sistemina lentelių ir (ar) grafikų formas (D2.2). |
Savarankiškai surenka statistinius duomenis apie Lietuvos ir pasirinktų kitų 2–3 šalių ekonomiką, susistemina juos, analizuoja, lygina, apskaičiuoja ekonominių rodiklių pokyčius ir generuoja išvadas (D2.3). |
Apskaičiuoja pagrindinius makroekonominius rodiklius, jų pokyčius, nusako rodiklių tarpusavio ryšį ir generuoja išvadas. Aptaria šešėlinės ekonomikos įtaką šalies ekonomikai (D2.4). |
Mokymo(si) turinysRinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Išorės efektai. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį ir reikšmę ekonomikoje, viešąsias prekes ir paslaugas. Valstybės biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai ir išlaidų paskirstymas (asignavimai). Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). Ribinis ir vidutinis mokesčio tarifas. Nacionalinio biudžeto sandara. Analizuojama Lietuvos mokesčių sistema. Pagal statistinius duomenis analizuojama valstybės biudžeto struktūra. Diskutuojama apie iššūkius biudžeto balansui užtikrinti. Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrosios nacionalinės pajamos (bendrasis nacionalinis produktas), bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui. BVP defliatorius. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai: gamybos, pajamų, išlaidų. Pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) verslui ir namų ūkiams. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojamas BVP pajamų ir išlaidų būdu. Analizuojami, palyginami skirtingų pasirinktų dviejų - trijų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys, skaičiuojami makroekonominių rodiklių pokyčiai. Lyginant skirtingų šalių BVP vienam gyventojui duomenis diskutuojama apie tų šalių gyvenimo kokybę. Nedarbas. Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nedarbas, jo rūšys (laikinasis, struktūrinis, ciklinis), priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Aptariama jaunimo nedarbas ir lygios galimybės darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą. Skaičiuojami šalies darbo rinką apibūdinantys rodikliai, užimtumo ir nedarbo lygiai. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Aptariama smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė Lietuvos darbo rinkai. Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Infliacijos rūšys ir priežastys. Infliacijos matavimas. Vartotojų kainų indeksas. Disinfliacija. Defliacija. Stagfliacija. Teigiami ir neigiami infliacijos padariniai. Infliacijos ir nedarbo ryšys, Filipso kreivė (angl. Phillips curve). Analizuojama infliacijos dinamika Lietuvoje, perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį. Ekonomikos ciklas ir jo fazės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuoja ekonominių svyravimų priežastis ir pasekmes, atlieka ekonomikos ciklinių svyravimų grafinę analizę. Aptariamas ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės ryšys. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka vien ekonominių rodiklių. Susipažįstama su alternatyviais visuomenės gerovės indeksais (ŽSRI, Laimės indeksas ir kt.). Visuminė paklausa ir pasiūla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Visuminė paklausa ir jos veiksniai. Visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris) ir jos veiksniai. Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Trumpojo ir ilgojo laikotarpio pusiausvyra. Grafiškai vaizduojamas ir analizuojamas visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos pokyčių poveikis realiajam BVP ir kainų lygiui. Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. Šešėlinė ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama šešėlinės ekonomikos priežastys ir poveikis ekonomikai. Nagrinėjami valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti. Diskutuojama apie šešėlinės ekonomikos (nelegalaus darbo, kontrabandos, mokesčių vengimo ir kt.) poveikį ekonomikai, asmeniniams finansams ir jos prevenciją. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą. Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Lorenzo kreivė. Gini indeksas. Pajamų perskirstymas (pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) namų ūkiams). Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo ratas. Analizuoja pajamų nelygybės problemą, priežastis ir sprendimo būdus. Analizuojama Skurdo rato diagrama. Aptariama skurdo mažinimo strategijos ir skurdo mažinimo būdai. Pagal pateiktus duomenis braižoma ir aiškinama Lorenzo kreivė, interpretuojamas Gini indeksas. Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Pademonstruoja bendras žinias apie ekonominius ciklus (D3.1). | Paaiškina valstybės ekonominės politikos esmę (D3.2). | Dalyvauja mokytojo inicijuotose diskusijose apie fiskalinės politikos taikymą esant skirtingam ekonominiam ciklui (D3.3). | Komentuoja, kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką (D3.4.). |
Mokymo(si) turinysValstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose. Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją). Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai. Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei. Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Paaiškina ekonominius svyravimus ir nusako jų priežastis ir pasekmes (D3.1). | Paaiškina ekonominių ciklų ir valstybės ekonominės politikos sąsajas (D3.2). | Paaiškina fiskalinės ir monetarinės politikos priemones, jų poveikį šalies ekonominiam augimui (D3.3). | Diskutuoja apie valstybės fiskalinės ir monetarinės politikos pasekmes ekonomikai (D3.4). |
Mokymo(si) turinysRinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Išorės efektai. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį ir reikšmę ekonomikoje, viešąsias prekes ir paslaugas. Valstybės biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai ir išlaidų paskirstymas (asignavimai). Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). Ribinis ir vidutinis mokesčio tarifas. Nacionalinio biudžeto sandara. Analizuojama Lietuvos mokesčių sistema. Pagal statistinius duomenis analizuojama valstybės biudžeto struktūra. Diskutuojama apie iššūkius biudžeto balansui užtikrinti. Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrosios nacionalinės pajamos (bendrasis nacionalinis produktas), bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui. BVP defliatorius. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai: gamybos, pajamų, išlaidų. Pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) verslui ir namų ūkiams. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojamas BVP pajamų ir išlaidų būdu. Analizuojami, palyginami skirtingų pasirinktų dviejų - trijų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys, skaičiuojami makroekonominių rodiklių pokyčiai. Lyginant skirtingų šalių BVP vienam gyventojui duomenis diskutuojama apie tų šalių gyvenimo kokybę. Nedarbas. Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nedarbas, jo rūšys (laikinasis, struktūrinis, ciklinis), priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Aptariama jaunimo nedarbas ir lygios galimybės darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą. Skaičiuojami šalies darbo rinką apibūdinantys rodikliai, užimtumo ir nedarbo lygiai. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Aptariama smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė Lietuvos darbo rinkai. Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Infliacijos rūšys ir priežastys. Infliacijos matavimas. Vartotojų kainų indeksas. Disinfliacija. Defliacija. Stagfliacija. Teigiami ir neigiami infliacijos padariniai. Infliacijos ir nedarbo ryšys, Filipso kreivė (angl. Phillips curve). Analizuojama infliacijos dinamika Lietuvoje, perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį. Ekonomikos ciklas ir jo fazės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuoja ekonominių svyravimų priežastis ir pasekmes, atlieka ekonomikos ciklinių svyravimų grafinę analizę. Aptariamas ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės ryšys. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka vien ekonominių rodiklių. Susipažįstama su alternatyviais visuomenės gerovės indeksais (ŽSRI, Laimės indeksas ir kt.). Visuminė paklausa ir pasiūla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Visuminė paklausa ir jos veiksniai. Visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris) ir jos veiksniai. Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Trumpojo ir ilgojo laikotarpio pusiausvyra. Grafiškai vaizduojamas ir analizuojamas visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos pokyčių poveikis realiajam BVP ir kainų lygiui. Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. Šešėlinė ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama šešėlinės ekonomikos priežastys ir poveikis ekonomikai. Nagrinėjami valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti. Diskutuojama apie šešėlinės ekonomikos (nelegalaus darbo, kontrabandos, mokesčių vengimo ir kt.) poveikį ekonomikai, asmeniniams finansams ir jos prevenciją. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą. Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Lorenzo kreivė. Gini indeksas. Pajamų perskirstymas (pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) namų ūkiams). Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo ratas. Analizuoja pajamų nelygybės problemą, priežastis ir sprendimo būdus. Analizuojama Skurdo rato diagrama. Aptariama skurdo mažinimo strategijos ir skurdo mažinimo būdai. Pagal pateiktus duomenis braižoma ir aiškinama Lorenzo kreivė, interpretuojamas Gini indeksas. Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Paaiškina, kas yra valstybės biudžetas, kaip formuojamos biudžeto pajamos ir kam skiriamos biudžeto išlaidos. Pagal pateiktus duomenis nustato valstybės biudžeto būklę (D1.1). | Pademonstruoja bendrą supratimą apie valstybės biudžeto struktūrą, pajamų šaltinius ir išlaidų elementus. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuoja valstybės biudžeto (pajamų ir išlaidų) struktūrą (D1.2). | Pagal pateiktus duomenis apskaičiuoja valstybės biudžeto (pajamų ir išlaidų) struktūrą ir, mokytojui arba draugams padedant, suformuluoja išvadas. Diskutuoja apie Lietuvos biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą, biudžeto būklę (D1.3). | Analizuoja valstybės biudžeto struktūrą, apskaičiuodamas pajamų ir išlaidų elementų lyginamąsias dalis, ir pateikia savo įžvalgas apie įvairių laikotarpių Lietuvos biudžeto pokyčius. Komentuoja valstybės biudžeto deficito ar pertekliaus priežastis (D1.4). |
Mokymo(si) turinysValstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose. Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją). Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai. Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei. Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Pademonstruoja bendrą supratimą apie ekonominius ciklus, apibūdina ekonominę situaciją atspindinčius rodiklius (D2.1). | Analizuoja makroekonominius rodiklius pagal pateiktus statistinius duomenis ir, padedant mokytojui arba draugams, pateikia išvadas (D2.2). | Su mokytojo arba draugų pagalba surenka reikalingus Lietuvos ekonomikos statistinius duomenis, pateikia juos lentelių ir grafikų forma, atlieka jų analizę ir pateikia išvadas (D2.3). | Savarankiškai surenka Lietuvos ekonomikos statistinius duomenis, sistemina juos lentelių ir grafikų forma ir analizuoja. Apskaičiuoja ekonominių rodiklių santykinius pokyčius ir pateikia argumentuotas išvadas (D2.4). |
Mokymo(si) turinysValstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose. Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją). Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai. Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei. Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Pademonstruoja bendras žinias apie ekonominius ciklus (D3.1). | Paaiškina valstybės ekonominės politikos esmę (D3.2). | Dalyvauja mokytojo inicijuotose diskusijose apie fiskalinės politikos taikymą esant skirtingam ekonominiam ciklui (D3.3). | Komentuoja, kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką (D3.4.). |
Mokymo(si) turinysValstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose. Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją). Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai. Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei. Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Analizuoja valstybės biudžeto struktūrą, pateikia savo įžvalgas, skiria valstybės biudžeto deficitą nuo valstybės skolos (D1.1). |
Lygina pateiktą statistinę informaciją apie skirtingo laikotarpio Lietuvos valstybės biudžetą ir suformuluoja išvadas (D1.2). |
Analizuoja ir vertina šalies valdžios sprendimus dėl biudžeto pajamų ir išlaidų (D1.3). | Paaiškina biudžeto deficito mažinimo būdus bei didėjančio deficito grėsmę šalies ekonomikos stabilumui (D1.4). |
Mokymo(si) turinysRinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Išorės efektai. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį ir reikšmę ekonomikoje, viešąsias prekes ir paslaugas. Valstybės biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai ir išlaidų paskirstymas (asignavimai). Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). Ribinis ir vidutinis mokesčio tarifas. Nacionalinio biudžeto sandara. Analizuojama Lietuvos mokesčių sistema. Pagal statistinius duomenis analizuojama valstybės biudžeto struktūra. Diskutuojama apie iššūkius biudžeto balansui užtikrinti. Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrosios nacionalinės pajamos (bendrasis nacionalinis produktas), bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui. BVP defliatorius. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai: gamybos, pajamų, išlaidų. Pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) verslui ir namų ūkiams. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojamas BVP pajamų ir išlaidų būdu. Analizuojami, palyginami skirtingų pasirinktų dviejų - trijų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys, skaičiuojami makroekonominių rodiklių pokyčiai. Lyginant skirtingų šalių BVP vienam gyventojui duomenis diskutuojama apie tų šalių gyvenimo kokybę. Nedarbas. Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nedarbas, jo rūšys (laikinasis, struktūrinis, ciklinis), priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Aptariama jaunimo nedarbas ir lygios galimybės darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą. Skaičiuojami šalies darbo rinką apibūdinantys rodikliai, užimtumo ir nedarbo lygiai. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Aptariama smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė Lietuvos darbo rinkai. Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Infliacijos rūšys ir priežastys. Infliacijos matavimas. Vartotojų kainų indeksas. Disinfliacija. Defliacija. Stagfliacija. Teigiami ir neigiami infliacijos padariniai. Infliacijos ir nedarbo ryšys, Filipso kreivė (angl. Phillips curve). Analizuojama infliacijos dinamika Lietuvoje, perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį. Ekonomikos ciklas ir jo fazės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuoja ekonominių svyravimų priežastis ir pasekmes, atlieka ekonomikos ciklinių svyravimų grafinę analizę. Aptariamas ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės ryšys. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka vien ekonominių rodiklių. Susipažįstama su alternatyviais visuomenės gerovės indeksais (ŽSRI, Laimės indeksas ir kt.). Visuminė paklausa ir pasiūla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Visuminė paklausa ir jos veiksniai. Visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris) ir jos veiksniai. Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Trumpojo ir ilgojo laikotarpio pusiausvyra. Grafiškai vaizduojamas ir analizuojamas visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos pokyčių poveikis realiajam BVP ir kainų lygiui. Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. Šešėlinė ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama šešėlinės ekonomikos priežastys ir poveikis ekonomikai. Nagrinėjami valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti. Diskutuojama apie šešėlinės ekonomikos (nelegalaus darbo, kontrabandos, mokesčių vengimo ir kt.) poveikį ekonomikai, asmeniniams finansams ir jos prevenciją. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą. Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Lorenzo kreivė. Gini indeksas. Pajamų perskirstymas (pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) namų ūkiams). Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo ratas. Analizuoja pajamų nelygybės problemą, priežastis ir sprendimo būdus. Analizuojama Skurdo rato diagrama. Aptariama skurdo mažinimo strategijos ir skurdo mažinimo būdai. Pagal pateiktus duomenis braižoma ir aiškinama Lorenzo kreivė, interpretuojamas Gini indeksas. Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Apibūdina pagrindinius makroekonominius rodiklius ir jų kitimo tendencijas susieja su ekonominiais svyravimais (D2.1). |
Analizuoja pateiktus Lietuvos ir kitų (2–3) šalių makroekonominius rodiklius, juos sistemina lentelių ir (ar) grafikų formas (D2.2). |
Savarankiškai surenka statistinius duomenis apie Lietuvos ir pasirinktų kitų 2–3 šalių ekonomiką, susistemina juos, analizuoja, lygina, apskaičiuoja ekonominių rodiklių pokyčius ir generuoja išvadas (D2.3). |
Apskaičiuoja pagrindinius makroekonominius rodiklius, jų pokyčius, nusako rodiklių tarpusavio ryšį ir generuoja išvadas. Aptaria šešėlinės ekonomikos įtaką šalies ekonomikai (D2.4). |
Mokymo(si) turinysRinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Išorės efektai. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį ir reikšmę ekonomikoje, viešąsias prekes ir paslaugas. Valstybės biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai ir išlaidų paskirstymas (asignavimai). Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). Ribinis ir vidutinis mokesčio tarifas. Nacionalinio biudžeto sandara. Analizuojama Lietuvos mokesčių sistema. Pagal statistinius duomenis analizuojama valstybės biudžeto struktūra. Diskutuojama apie iššūkius biudžeto balansui užtikrinti. Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrosios nacionalinės pajamos (bendrasis nacionalinis produktas), bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui. BVP defliatorius. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai: gamybos, pajamų, išlaidų. Pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) verslui ir namų ūkiams. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojamas BVP pajamų ir išlaidų būdu. Analizuojami, palyginami skirtingų pasirinktų dviejų - trijų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys, skaičiuojami makroekonominių rodiklių pokyčiai. Lyginant skirtingų šalių BVP vienam gyventojui duomenis diskutuojama apie tų šalių gyvenimo kokybę. Nedarbas. Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nedarbas, jo rūšys (laikinasis, struktūrinis, ciklinis), priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Aptariama jaunimo nedarbas ir lygios galimybės darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą. Skaičiuojami šalies darbo rinką apibūdinantys rodikliai, užimtumo ir nedarbo lygiai. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Aptariama smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė Lietuvos darbo rinkai. Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Infliacijos rūšys ir priežastys. Infliacijos matavimas. Vartotojų kainų indeksas. Disinfliacija. Defliacija. Stagfliacija. Teigiami ir neigiami infliacijos padariniai. Infliacijos ir nedarbo ryšys, Filipso kreivė (angl. Phillips curve). Analizuojama infliacijos dinamika Lietuvoje, perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį. Ekonomikos ciklas ir jo fazės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuoja ekonominių svyravimų priežastis ir pasekmes, atlieka ekonomikos ciklinių svyravimų grafinę analizę. Aptariamas ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės ryšys. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka vien ekonominių rodiklių. Susipažįstama su alternatyviais visuomenės gerovės indeksais (ŽSRI, Laimės indeksas ir kt.). Visuminė paklausa ir pasiūla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Visuminė paklausa ir jos veiksniai. Visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris) ir jos veiksniai. Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Trumpojo ir ilgojo laikotarpio pusiausvyra. Grafiškai vaizduojamas ir analizuojamas visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos pokyčių poveikis realiajam BVP ir kainų lygiui. Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. Šešėlinė ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama šešėlinės ekonomikos priežastys ir poveikis ekonomikai. Nagrinėjami valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti. Diskutuojama apie šešėlinės ekonomikos (nelegalaus darbo, kontrabandos, mokesčių vengimo ir kt.) poveikį ekonomikai, asmeniniams finansams ir jos prevenciją. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą. Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Lorenzo kreivė. Gini indeksas. Pajamų perskirstymas (pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) namų ūkiams). Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo ratas. Analizuoja pajamų nelygybės problemą, priežastis ir sprendimo būdus. Analizuojama Skurdo rato diagrama. Aptariama skurdo mažinimo strategijos ir skurdo mažinimo būdai. Pagal pateiktus duomenis braižoma ir aiškinama Lorenzo kreivė, interpretuojamas Gini indeksas. Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Paaiškina ekonominius svyravimus ir nusako jų priežastis ir pasekmes (D3.1). | Paaiškina ekonominių ciklų ir valstybės ekonominės politikos sąsajas (D3.2). | Paaiškina fiskalinės ir monetarinės politikos priemones, jų poveikį šalies ekonominiam augimui (D3.3). | Diskutuoja apie valstybės fiskalinės ir monetarinės politikos pasekmes ekonomikai (D3.4). |
Mokymo(si) turinysRinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Išorės efektai. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį ir reikšmę ekonomikoje, viešąsias prekes ir paslaugas. Valstybės biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai ir išlaidų paskirstymas (asignavimai). Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). Ribinis ir vidutinis mokesčio tarifas. Nacionalinio biudžeto sandara. Analizuojama Lietuvos mokesčių sistema. Pagal statistinius duomenis analizuojama valstybės biudžeto struktūra. Diskutuojama apie iššūkius biudžeto balansui užtikrinti. Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrosios nacionalinės pajamos (bendrasis nacionalinis produktas), bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui. BVP defliatorius. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai: gamybos, pajamų, išlaidų. Pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) verslui ir namų ūkiams. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojamas BVP pajamų ir išlaidų būdu. Analizuojami, palyginami skirtingų pasirinktų dviejų - trijų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys, skaičiuojami makroekonominių rodiklių pokyčiai. Lyginant skirtingų šalių BVP vienam gyventojui duomenis diskutuojama apie tų šalių gyvenimo kokybę. Nedarbas. Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nedarbas, jo rūšys (laikinasis, struktūrinis, ciklinis), priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Aptariama jaunimo nedarbas ir lygios galimybės darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą. Skaičiuojami šalies darbo rinką apibūdinantys rodikliai, užimtumo ir nedarbo lygiai. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Aptariama smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė Lietuvos darbo rinkai. Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Infliacijos rūšys ir priežastys. Infliacijos matavimas. Vartotojų kainų indeksas. Disinfliacija. Defliacija. Stagfliacija. Teigiami ir neigiami infliacijos padariniai. Infliacijos ir nedarbo ryšys, Filipso kreivė (angl. Phillips curve). Analizuojama infliacijos dinamika Lietuvoje, perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį. Ekonomikos ciklas ir jo fazės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuoja ekonominių svyravimų priežastis ir pasekmes, atlieka ekonomikos ciklinių svyravimų grafinę analizę. Aptariamas ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės ryšys. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka vien ekonominių rodiklių. Susipažįstama su alternatyviais visuomenės gerovės indeksais (ŽSRI, Laimės indeksas ir kt.). Visuminė paklausa ir pasiūla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Visuminė paklausa ir jos veiksniai. Visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris) ir jos veiksniai. Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Trumpojo ir ilgojo laikotarpio pusiausvyra. Grafiškai vaizduojamas ir analizuojamas visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos pokyčių poveikis realiajam BVP ir kainų lygiui. Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis. Šešėlinė ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama šešėlinės ekonomikos priežastys ir poveikis ekonomikai. Nagrinėjami valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti. Diskutuojama apie šešėlinės ekonomikos (nelegalaus darbo, kontrabandos, mokesčių vengimo ir kt.) poveikį ekonomikai, asmeniniams finansams ir jos prevenciją. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą. Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Lorenzo kreivė. Gini indeksas. Pajamų perskirstymas (pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) namų ūkiams). Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo ratas. Analizuoja pajamų nelygybės problemą, priežastis ir sprendimo būdus. Analizuojama Skurdo rato diagrama. Aptariama skurdo mažinimo strategijos ir skurdo mažinimo būdai. Pagal pateiktus duomenis braižoma ir aiškinama Lorenzo kreivė, interpretuojamas Gini indeksas. Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. |
||||
Globalių ekonominių procesų suvokimas (E)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija procesus, vykstančius atviroje ekonomikoje. Mokytojui arba draugams padedant, komentuoja tarptautinės prekybos naudą (E1.1). | Komentuoja uždaros ir atviros ekonomikos skirtumus. Apibūdina laisvąją tarptautinę prekybą ir tarptautinės prekybos suvaržymo priemones (E1.2). | Nurodo atviros ekonomikos dedamąsias ir teikiamus privalumus bei keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai. Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus (E1.3). | Komentuoja laisvosios prekybos teikiamą naudą ir galimus pavojus nacionalinei ekonomikai. Pateikdamas pavyzdžių, aiškina tarptautinės prekybos politikos priemones ir pasekmes vartotojams, verslui ir nacionalinei ekonomikai (E1.4). |
Mokymo(si) turinysAtviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms). Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Aptariami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse. Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai. Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nusako santykinio ir absoliutaus pranašumo poveikį šalių specializacijai. Paaiškina tarptautinės prekybos ribojimo priemones bei tarptautinę prekybą skatinančius veiksnius (E1.1). |
Paaiškina tarptautinės prekybos naudą ir keliamus pavojus. Vertina valiutos kurso įtaką prekių ar paslaugų kainoms (E1.2). |
Komentuoja tarptautinės prekybos poveikį nacionalinei ekonomikai. Savarankiškai renka ir analizuoja Lietuvos užsienio prekybos duomenis, juos apibendrina, įžvelgia tendencijas ir paaiškina galimas pasekmes (E1.3). | Analizuoja mokėjimų balansą ir valiutos kurso svyravimų pasekmes. Diskutuoja, kaip, didėjant tarptautinei tarpusavio priklausomybei, vienos šalies ekonomikos sąlygos ir politiniai sprendimai veikia kitų šalių ekonomikos sąlygas ir politiką (E1.4). |
Mokymo(si) turinysGlobalizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami uždaros ir atviros ekonomikos skirtumai. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai. Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tarptautinės prekybos ribojimai (muitai, kvotos, subsidijos, administraciniai barjerai, standartai, embargas), jų priežastys ir poveikis. Analizuojama tarptautinės prekybos nauda, patiriami iššūkiai ir poveikis suinteresuotoms šalims. Skaičiuojamas, grafiškai vaizduojamas ir interpretuojamas muitų, kvotų ir subsidijų poveikis prekės kiekiui ir kainai. Susipažįstama su Europos ekonomine erdve (EEE), Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Santykinis ir absoliutus pranašumas. Vertinamas santykinio pranašumo poveikis šalių specializacijai ir tarptautiniams mainams. Pagal pateiktus duomenis nustatomas šalies santykinis ir (arba) absoliutus pranašumas. Šalies mokėjimų balansas ir jo dalys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valiutos kursas: fiksuotas ir kintantis (plaukiojantis). Tarptautinis valiutos fondas. Analizuojami veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje, valiutos kurso pokyčių poveikis tarptautinei prekybai. Skaičiuojamas valiutos kurso pokyčių poveikis prekių ir paslaugų kainoms. Diskutuojama, nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Susipažįstama su Lietuvos mokėjimų balansu. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais. Tarptautinė įmonė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tiesioginės užsienio investicijos ir jų poveikis ekonomikai. Analizuojamas tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Naudojantis oficialiais statistikos duomenimis analizuojama Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje (įmonių skaičiaus, sektorių ir kt.) kitimas. Ekonominė integracija ir jos etapai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Migracija, darbo jėgos mobilumas. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojama Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką. Aptariamas laisvas asmenų judėjimas ir socialinės garantijos ES. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai. Ekonomikos augimas ir ekonomikos plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariami ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. Apibūdinamos kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Kritiškai vertinamas stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims. Aptariami pagrindiniai Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai. Globalūs iššūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojamas globalių iššūkių (klimato kaitos, technologinės raidos, geopolitinių, demografinių pokyčių, migracijos) poveikis ekonomikai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei išteklius. Analizuojamos globalių iššūkių priežastys ir pasekmės pasaulio valstybių ir Lietuvos socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Darnaus (tvaraus) vystymosi tikslai. Žalioji ekonomika. Žiedinė ekonomika. Aptariama valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama darnaus (tvaraus) verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus (tvaraus) išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Mokytojui arba draugams padedant, nusako globalizacijos proceso esmę, teikiamus privalumus ir pavojus (E2.1). | Analizuoja pateiktus globalizacijos procesų pavyzdžius ir mokytojo arba draugų padedamas padaro išvadas (E2.2). | Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus. Padedamas mokytojo arba draugų, pateikia realių situacijų pavyzdžių (E2.3). | Aktyviai diskutuoja apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus šalies ekonomikai, politikai, kultūrai. Savarankiškai pateikia realių situacijų pavyzdžių (E2.4). |
Mokymo(si) turinysAtviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms). Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Aptariami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse. Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai. Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Paaiškina užsienio investicijų formas ir jų teikiamą naudą kilmės šaliai ir priimančiai šaliai (E2.1). | Pagal pateiktus duomenis analizuoja užsienio investicijų ir tarptautinių įmonių veiklą Lietuvoje ir generuoja išvadas (E2.2). | Surenka informaciją apie užsienio investicijas, tarptautinių įmonių vertės kūrimo grandinę ir darbo jėgos migraciją, analizuoja, ją susistemina ir vertina (E2.3). | Diskutuoja apie tarptautinių įmonių plėtros poveikį atskirų šalių rinkoms. Komentuoja ekonominės globalizacijos teigiamas ir neigiamas pasekmes mažos šalies ekonomikai (E2.4). |
Mokymo(si) turinysGlobalizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami uždaros ir atviros ekonomikos skirtumai. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai. Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tarptautinės prekybos ribojimai (muitai, kvotos, subsidijos, administraciniai barjerai, standartai, embargas), jų priežastys ir poveikis. Analizuojama tarptautinės prekybos nauda, patiriami iššūkiai ir poveikis suinteresuotoms šalims. Skaičiuojamas, grafiškai vaizduojamas ir interpretuojamas muitų, kvotų ir subsidijų poveikis prekės kiekiui ir kainai. Susipažįstama su Europos ekonomine erdve (EEE), Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Santykinis ir absoliutus pranašumas. Vertinamas santykinio pranašumo poveikis šalių specializacijai ir tarptautiniams mainams. Pagal pateiktus duomenis nustatomas šalies santykinis ir (arba) absoliutus pranašumas. Šalies mokėjimų balansas ir jo dalys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valiutos kursas: fiksuotas ir kintantis (plaukiojantis). Tarptautinis valiutos fondas. Analizuojami veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje, valiutos kurso pokyčių poveikis tarptautinei prekybai. Skaičiuojamas valiutos kurso pokyčių poveikis prekių ir paslaugų kainoms. Diskutuojama, nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Susipažįstama su Lietuvos mokėjimų balansu. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais. Tarptautinė įmonė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tiesioginės užsienio investicijos ir jų poveikis ekonomikai. Analizuojamas tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Naudojantis oficialiais statistikos duomenimis analizuojama Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje (įmonių skaičiaus, sektorių ir kt.) kitimas. Ekonominė integracija ir jos etapai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Migracija, darbo jėgos mobilumas. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojama Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką. Aptariamas laisvas asmenų judėjimas ir socialinės garantijos ES. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai. Ekonomikos augimas ir ekonomikos plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariami ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. Apibūdinamos kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Kritiškai vertinamas stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims. Aptariami pagrindiniai Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai. Globalūs iššūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojamas globalių iššūkių (klimato kaitos, technologinės raidos, geopolitinių, demografinių pokyčių, migracijos) poveikis ekonomikai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei išteklius. Analizuojamos globalių iššūkių priežastys ir pasekmės pasaulio valstybių ir Lietuvos socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Darnaus (tvaraus) vystymosi tikslai. Žalioji ekonomika. Žiedinė ekonomika. Aptariama valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama darnaus (tvaraus) verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus (tvaraus) išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija pagrindines tarptautines organizacijas, kuriose dalyvauja Lietuva (E3.1). | Demonstruoja bendrą supratimą apie tarptautines organizacijas, kuriose dalyvauja Lietuva, ir Europos Sąjungos bendrąją politiką (E3.2). | Mokytojui arba draugams padedant, surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, diskutuoja apie dalyvavimo jose naudą (E3.3). | Savarankiškai surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, inicijuoja diskusiją apie dalyvavimo naudą. Paaiškina, kokias galimybes ES teikia jaunimui ir verslui (E3.4). |
Mokymo(si) turinysAtviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms). Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Aptariami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse. Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai. Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Komentuoja, kokias galimybes Lietuvai teikia narystė ES (E3.1). |
Diskutuoja apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje bei poveikį ekonominiam augimui ir ekonominei plėtrai (E3.2). |
Analizuoja tarptautinių institucijų veiklą ir Lietuvos dalyvavimo jose naudą ir įsipareigojimus, inicijuoja diskusiją apie dalyvavimo naudą (E3.3). |
Analizuoja ES sanglaudos politiką, jos teikiamas galimybes verslui, viešajam sektoriui ir jaunimui. Diskutuoja apie globalines problemas, jų sprendimo būdus ir poveikį šalies ekonomikai (E3.4). |
Mokymo(si) turinysGlobalizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami uždaros ir atviros ekonomikos skirtumai. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai. Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tarptautinės prekybos ribojimai (muitai, kvotos, subsidijos, administraciniai barjerai, standartai, embargas), jų priežastys ir poveikis. Analizuojama tarptautinės prekybos nauda, patiriami iššūkiai ir poveikis suinteresuotoms šalims. Skaičiuojamas, grafiškai vaizduojamas ir interpretuojamas muitų, kvotų ir subsidijų poveikis prekės kiekiui ir kainai. Susipažįstama su Europos ekonomine erdve (EEE), Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Santykinis ir absoliutus pranašumas. Vertinamas santykinio pranašumo poveikis šalių specializacijai ir tarptautiniams mainams. Pagal pateiktus duomenis nustatomas šalies santykinis ir (arba) absoliutus pranašumas. Šalies mokėjimų balansas ir jo dalys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valiutos kursas: fiksuotas ir kintantis (plaukiojantis). Tarptautinis valiutos fondas. Analizuojami veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje, valiutos kurso pokyčių poveikis tarptautinei prekybai. Skaičiuojamas valiutos kurso pokyčių poveikis prekių ir paslaugų kainoms. Diskutuojama, nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Susipažįstama su Lietuvos mokėjimų balansu. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais. Tarptautinė įmonė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tiesioginės užsienio investicijos ir jų poveikis ekonomikai. Analizuojamas tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Naudojantis oficialiais statistikos duomenimis analizuojama Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje (įmonių skaičiaus, sektorių ir kt.) kitimas. Ekonominė integracija ir jos etapai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Migracija, darbo jėgos mobilumas. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojama Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką. Aptariamas laisvas asmenų judėjimas ir socialinės garantijos ES. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai. Ekonomikos augimas ir ekonomikos plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariami ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. Apibūdinamos kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Kritiškai vertinamas stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims. Aptariami pagrindiniai Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai. Globalūs iššūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojamas globalių iššūkių (klimato kaitos, technologinės raidos, geopolitinių, demografinių pokyčių, migracijos) poveikis ekonomikai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei išteklius. Analizuojamos globalių iššūkių priežastys ir pasekmės pasaulio valstybių ir Lietuvos socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Darnaus (tvaraus) vystymosi tikslai. Žalioji ekonomika. Žiedinė ekonomika. Aptariama valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama darnaus (tvaraus) verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus (tvaraus) išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija procesus, vykstančius atviroje ekonomikoje. Mokytojui arba draugams padedant, komentuoja tarptautinės prekybos naudą (E1.1). | Komentuoja uždaros ir atviros ekonomikos skirtumus. Apibūdina laisvąją tarptautinę prekybą ir tarptautinės prekybos suvaržymo priemones (E1.2). | Nurodo atviros ekonomikos dedamąsias ir teikiamus privalumus bei keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai. Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus (E1.3). | Komentuoja laisvosios prekybos teikiamą naudą ir galimus pavojus nacionalinei ekonomikai. Pateikdamas pavyzdžių, aiškina tarptautinės prekybos politikos priemones ir pasekmes vartotojams, verslui ir nacionalinei ekonomikai (E1.4). |
Mokymo(si) turinysAtviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms). Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Aptariami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse. Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai. Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Mokytojui arba draugams padedant, nusako globalizacijos proceso esmę, teikiamus privalumus ir pavojus (E2.1). | Analizuoja pateiktus globalizacijos procesų pavyzdžius ir mokytojo arba draugų padedamas padaro išvadas (E2.2). | Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus. Padedamas mokytojo arba draugų, pateikia realių situacijų pavyzdžių (E2.3). | Aktyviai diskutuoja apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus šalies ekonomikai, politikai, kultūrai. Savarankiškai pateikia realių situacijų pavyzdžių (E2.4). |
Mokymo(si) turinysAtviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms). Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Aptariami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse. Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai. Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Išvardija pagrindines tarptautines organizacijas, kuriose dalyvauja Lietuva (E3.1). | Demonstruoja bendrą supratimą apie tarptautines organizacijas, kuriose dalyvauja Lietuva, ir Europos Sąjungos bendrąją politiką (E3.2). | Mokytojui arba draugams padedant, surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, diskutuoja apie dalyvavimo jose naudą (E3.3). | Savarankiškai surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, inicijuoja diskusiją apie dalyvavimo naudą. Paaiškina, kokias galimybes ES teikia jaunimui ir verslui (E3.4). |
Mokymo(si) turinysAtviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms). Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Aptariami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse. Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai. Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nusako santykinio ir absoliutaus pranašumo poveikį šalių specializacijai. Paaiškina tarptautinės prekybos ribojimo priemones bei tarptautinę prekybą skatinančius veiksnius (E1.1). |
Paaiškina tarptautinės prekybos naudą ir keliamus pavojus. Vertina valiutos kurso įtaką prekių ar paslaugų kainoms (E1.2). |
Komentuoja tarptautinės prekybos poveikį nacionalinei ekonomikai. Savarankiškai renka ir analizuoja Lietuvos užsienio prekybos duomenis, juos apibendrina, įžvelgia tendencijas ir paaiškina galimas pasekmes (E1.3). | Analizuoja mokėjimų balansą ir valiutos kurso svyravimų pasekmes. Diskutuoja, kaip, didėjant tarptautinei tarpusavio priklausomybei, vienos šalies ekonomikos sąlygos ir politiniai sprendimai veikia kitų šalių ekonomikos sąlygas ir politiką (E1.4). |
Mokymo(si) turinysGlobalizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami uždaros ir atviros ekonomikos skirtumai. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai. Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tarptautinės prekybos ribojimai (muitai, kvotos, subsidijos, administraciniai barjerai, standartai, embargas), jų priežastys ir poveikis. Analizuojama tarptautinės prekybos nauda, patiriami iššūkiai ir poveikis suinteresuotoms šalims. Skaičiuojamas, grafiškai vaizduojamas ir interpretuojamas muitų, kvotų ir subsidijų poveikis prekės kiekiui ir kainai. Susipažįstama su Europos ekonomine erdve (EEE), Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Santykinis ir absoliutus pranašumas. Vertinamas santykinio pranašumo poveikis šalių specializacijai ir tarptautiniams mainams. Pagal pateiktus duomenis nustatomas šalies santykinis ir (arba) absoliutus pranašumas. Šalies mokėjimų balansas ir jo dalys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valiutos kursas: fiksuotas ir kintantis (plaukiojantis). Tarptautinis valiutos fondas. Analizuojami veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje, valiutos kurso pokyčių poveikis tarptautinei prekybai. Skaičiuojamas valiutos kurso pokyčių poveikis prekių ir paslaugų kainoms. Diskutuojama, nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Susipažįstama su Lietuvos mokėjimų balansu. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais. Tarptautinė įmonė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tiesioginės užsienio investicijos ir jų poveikis ekonomikai. Analizuojamas tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Naudojantis oficialiais statistikos duomenimis analizuojama Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje (įmonių skaičiaus, sektorių ir kt.) kitimas. Ekonominė integracija ir jos etapai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Migracija, darbo jėgos mobilumas. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojama Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką. Aptariamas laisvas asmenų judėjimas ir socialinės garantijos ES. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai. Ekonomikos augimas ir ekonomikos plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariami ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. Apibūdinamos kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Kritiškai vertinamas stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims. Aptariami pagrindiniai Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai. Globalūs iššūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojamas globalių iššūkių (klimato kaitos, technologinės raidos, geopolitinių, demografinių pokyčių, migracijos) poveikis ekonomikai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei išteklius. Analizuojamos globalių iššūkių priežastys ir pasekmės pasaulio valstybių ir Lietuvos socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Darnaus (tvaraus) vystymosi tikslai. Žalioji ekonomika. Žiedinė ekonomika. Aptariama valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama darnaus (tvaraus) verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus (tvaraus) išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Paaiškina užsienio investicijų formas ir jų teikiamą naudą kilmės šaliai ir priimančiai šaliai (E2.1). | Pagal pateiktus duomenis analizuoja užsienio investicijų ir tarptautinių įmonių veiklą Lietuvoje ir generuoja išvadas (E2.2). | Surenka informaciją apie užsienio investicijas, tarptautinių įmonių vertės kūrimo grandinę ir darbo jėgos migraciją, analizuoja, ją susistemina ir vertina (E2.3). | Diskutuoja apie tarptautinių įmonių plėtros poveikį atskirų šalių rinkoms. Komentuoja ekonominės globalizacijos teigiamas ir neigiamas pasekmes mažos šalies ekonomikai (E2.4). |
Mokymo(si) turinysGlobalizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami uždaros ir atviros ekonomikos skirtumai. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai. Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tarptautinės prekybos ribojimai (muitai, kvotos, subsidijos, administraciniai barjerai, standartai, embargas), jų priežastys ir poveikis. Analizuojama tarptautinės prekybos nauda, patiriami iššūkiai ir poveikis suinteresuotoms šalims. Skaičiuojamas, grafiškai vaizduojamas ir interpretuojamas muitų, kvotų ir subsidijų poveikis prekės kiekiui ir kainai. Susipažįstama su Europos ekonomine erdve (EEE), Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Santykinis ir absoliutus pranašumas. Vertinamas santykinio pranašumo poveikis šalių specializacijai ir tarptautiniams mainams. Pagal pateiktus duomenis nustatomas šalies santykinis ir (arba) absoliutus pranašumas. Šalies mokėjimų balansas ir jo dalys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valiutos kursas: fiksuotas ir kintantis (plaukiojantis). Tarptautinis valiutos fondas. Analizuojami veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje, valiutos kurso pokyčių poveikis tarptautinei prekybai. Skaičiuojamas valiutos kurso pokyčių poveikis prekių ir paslaugų kainoms. Diskutuojama, nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Susipažįstama su Lietuvos mokėjimų balansu. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais. Tarptautinė įmonė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tiesioginės užsienio investicijos ir jų poveikis ekonomikai. Analizuojamas tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Naudojantis oficialiais statistikos duomenimis analizuojama Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje (įmonių skaičiaus, sektorių ir kt.) kitimas. Ekonominė integracija ir jos etapai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Migracija, darbo jėgos mobilumas. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojama Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką. Aptariamas laisvas asmenų judėjimas ir socialinės garantijos ES. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai. Ekonomikos augimas ir ekonomikos plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariami ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. Apibūdinamos kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Kritiškai vertinamas stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims. Aptariami pagrindiniai Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai. Globalūs iššūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojamas globalių iššūkių (klimato kaitos, technologinės raidos, geopolitinių, demografinių pokyčių, migracijos) poveikis ekonomikai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei išteklius. Analizuojamos globalių iššūkių priežastys ir pasekmės pasaulio valstybių ir Lietuvos socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Darnaus (tvaraus) vystymosi tikslai. Žalioji ekonomika. Žiedinė ekonomika. Aptariama valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama darnaus (tvaraus) verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus (tvaraus) išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Komentuoja, kokias galimybes Lietuvai teikia narystė ES (E3.1). |
Diskutuoja apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje bei poveikį ekonominiam augimui ir ekonominei plėtrai (E3.2). |
Analizuoja tarptautinių institucijų veiklą ir Lietuvos dalyvavimo jose naudą ir įsipareigojimus, inicijuoja diskusiją apie dalyvavimo naudą (E3.3). |
Analizuoja ES sanglaudos politiką, jos teikiamas galimybes verslui, viešajam sektoriui ir jaunimui. Diskutuoja apie globalines problemas, jų sprendimo būdus ir poveikį šalies ekonomikai (E3.4). |
Mokymo(si) turinysGlobalizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami uždaros ir atviros ekonomikos skirtumai. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai. Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tarptautinės prekybos ribojimai (muitai, kvotos, subsidijos, administraciniai barjerai, standartai, embargas), jų priežastys ir poveikis. Analizuojama tarptautinės prekybos nauda, patiriami iššūkiai ir poveikis suinteresuotoms šalims. Skaičiuojamas, grafiškai vaizduojamas ir interpretuojamas muitų, kvotų ir subsidijų poveikis prekės kiekiui ir kainai. Susipažįstama su Europos ekonomine erdve (EEE), Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Santykinis ir absoliutus pranašumas. Vertinamas santykinio pranašumo poveikis šalių specializacijai ir tarptautiniams mainams. Pagal pateiktus duomenis nustatomas šalies santykinis ir (arba) absoliutus pranašumas. Šalies mokėjimų balansas ir jo dalys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Valiutos kursas: fiksuotas ir kintantis (plaukiojantis). Tarptautinis valiutos fondas. Analizuojami veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje, valiutos kurso pokyčių poveikis tarptautinei prekybai. Skaičiuojamas valiutos kurso pokyčių poveikis prekių ir paslaugų kainoms. Diskutuojama, nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Susipažįstama su Lietuvos mokėjimų balansu. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais. Tarptautinė įmonė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Tiesioginės užsienio investicijos ir jų poveikis ekonomikai. Analizuojamas tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Naudojantis oficialiais statistikos duomenimis analizuojama Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje (įmonių skaičiaus, sektorių ir kt.) kitimas. Ekonominė integracija ir jos etapai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Migracija, darbo jėgos mobilumas. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojama Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką. Aptariamas laisvas asmenų judėjimas ir socialinės garantijos ES. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai. Ekonomikos augimas ir ekonomikos plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariami ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. Apibūdinamos kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Kritiškai vertinamas stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims. Aptariami pagrindiniai Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai. Globalūs iššūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojamas globalių iššūkių (klimato kaitos, technologinės raidos, geopolitinių, demografinių pokyčių, migracijos) poveikis ekonomikai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei išteklius. Analizuojamos globalių iššūkių priežastys ir pasekmės pasaulio valstybių ir Lietuvos socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Darnaus (tvaraus) vystymosi tikslai. Žalioji ekonomika. Žiedinė ekonomika. Aptariama valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama darnaus (tvaraus) verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus (tvaraus) išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba. |
||||
Pasiekimų raida
Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.
| Pasiekimas | Pasiekimų raida | |
|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | III–IV gimnazijos klasių koncentras | |
| Orientavimasis rinkoje (A) | ||
| A1. Geba logiškai samprotauti apie rinkos dalyvių elgseną ir pinigų vaidmenį ekonomikoje. | Skiria, lygina ir tinkamai vartoja nagrinėjamas ekonomikos sąvokas, terminus, dėsnius. Paaiškina ekonominės apytakos dalyvių vaidmenį. Nusako išteklių ribotumo problemą. Argumentuotai kalba apie pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). | Aptaria atskirų rinkos dalyvių (gamintojų, namų ūkių, bankų, profesinių sąjungų) elgseną ir pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). |
| A2. Analizuoja veiksnius, turinčius įtakos rinkos kainų pokyčiams. |
Paaiškina kainos kitimo mechanizmą ir analizuoja veiksnius, turinčius įtakos rinkos kainų pokyčiams. Suskaičiuoja vartotojų išlaidas, paklausos ir pasiūlos elastingumo koeficientus. (A2.3). |
Analizuodamas realią ekonominę situaciją, vertina prekių, paslaugų ir išteklių kainų pokyčių priežastis. Diskutuoja apie tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.3). |
| A3. Atpažįsta rinkos konkurencines struktūras realiame gyvenime. Geba paaiškinti konkurencijos įtaką rinkai. |
Palygina skirtingas rinkos konkurencines struktūras (A3.3). |
Vertina skirtingos konkurencijos rinkų poveikį gamintojams ir vartotojams ir pateikia pavyzdžių iš Lietuvos ūkio (A3.3). |
| Asmeninių finansų tvarkymas (B) | ||
| B1. Geba analizuoti gyventojų pajamų šaltinius ir nustatyti pajamų ir išlaidų struktūrą. |
Naudodamasis statistine informacija analizuoja gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą, mokosi naudotis šiuolaikiniais asmeninių finansų valdymo įrankiais (B1.3). |
Analizuodamas mokytojo pateiktą statistinę informaciją apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, išryškina tendencijas ir pateikia įžvalgas (B1.3). |
| B2. Sudaro tam tikro laikotarpio asmeninį (ar šeimos) biudžetą, įvertindami psichologinių savybių įtaką finansinei elgsenai. |
Sudaro tam tikro laikotarpio (savaitės, mėnesio ir pan.) asmens (ar šeimos) biudžetą. Apibūdina galimus finansinių sprendimų padarinius ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu (B2.3). |
Analizuoja dabartines ir planuoja savo ateities pajamas, turto pokyčius, savo būsimą pensiją. Apibūdina būdus ir kelius, kaip siekti finansinės nepriklausomybės (B2.3). |
| B3. Paaiškina palūkanų normos vaidmenį namų ūkių taupymo ir skolinimosi sprendimams. Geba apskaičiuoti skolinimosi palūkanas. |
Paaiškina palūkanų normos vaidmenį namų ūkių taupymo ir skolinimosi sprendimams. Palygina įvairių formų kapitalo kaupimo instrumentus ir paaiškina labiausiai jo poreikius atitinkantį variantą (B3.3). |
Argumentuotai komentuoja palūkanų vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Apibūdina pagrindinius kapitalo kaupimo instrumentus ir pagrindžia jų poreikius geriausiai atitinkantį variantą (B3.3). |
| Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis (C) | ||
| C1. Aptaria valstybės ir verslo interesų dermę. Palygina skirtingas verslo organizavimo formas. |
Palygina skirtingas verslo organizavimo formas, išskirdamas jų privalumus ir trūkumus (C1.3). |
Komentuoja valstybės ir verslo interesų derinimo svarbą. Analizuoja vadovo indėlį į verslą. Išsirenka geriausią verslo organizavimo alternatyvą (C1.3). |
| C2. Apibrėžia verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje, kurdamas mokomąją mokinių bendrovę (MMB) generuoja ir įgyvendina verslo idėją darnios (tvarios) plėtros kontekste. |
Diskutuoja apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje, generuoja ir įgyvendina verslo idėją kurdamas mokomąją mokinių bendrovę darnios (tvarios) plėtros kontekste (C2.3). |
Komentuoja mokslinių tyrimų, socialinių bei technologinių inovacijų svarbą verslui. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.3). |
| C3. Palygina alternatyvių produktų gamybos ir realizavimo kaštus. |
Palygina alternatyvių produktų gamybos ir realizavimo kaštus (C3.3). |
Įvertina savo kuriamos įmonės ar produkto kaštus ir gautinas pajamas (C3.3). |
| Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas (D) | ||
| D1. Paaiškina valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą. |
Paaiškina valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą ir nusako šešėlinės ekonomikos priežastis ir poveikį valstybės biudžetui (D1.3). |
Analizuoja ir vertina šalies valdžios sprendimus dėl biudžeto pajamų ir išlaidų (D1.3). |
| D2. Naudodamasis teikiama statistine informacija, analizuoja pagrindinius makroekonominius rodiklius. |
Analizuoja, pasinaudodamas teikiama statistine informacija, pagrindinius makroekonominius rodiklius ir vertina, kiek jie atspindi realią situaciją šalyje (D2.3). |
Savarankiškai surenka statistinius duomenis apie Lietuvos ir pasirinktų kitų 2–3 šalių ekonomiką, susistemina juos, analizuoja, lygina, apskaičiuoja ekonominių rodiklių pokyčius ir generuoja išvadas (D2.3). |
| D3. Apibūdina, kaip valstybė, pasitelkusi mokesčius ir išlaidas, gali reguliuoti ekonomiką ir galimas ekonominės politikos pasekmes. |
Apibūdina, kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką (D3.3). |
Paaiškina fiskalinės ir monetarinės politikos priemones, jų poveikį šalies ekonominiam augimui (D3.3). |
| Globalių ekonominių procesų suvokimas (E) | ||
| E1. Paaiškina atviros ekonomikos dedamąsias, ekonominės šalių tarpusavio priklausomybės teikiamą naudą ir keliamus pavojus. | Nurodo atviros ekonomikos dedamąsias ir teikiamus privalumus bei keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai. Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus (E1.3). | Komentuoja tarptautinės prekybos poveikį nacionalinei ekonomikai. Savarankiškai renka ir analizuoja Lietuvos užsienio prekybos duomenis, juos apibendrina, įžvelgia tendencijas ir paaiškina galimas pasekmes (E1.3). |
| E2. Nusako globalizacijos procesų privalumus ir keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai. |
Nusako globalizacijos procesų privalumus ir keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai (E2.3). |
Surenka informaciją apie užsienio investicijas, tarptautinių įmonių vertės kūrimo grandinę ir darbo jėgos migraciją, analizuoja, ją susistemina ir vertina (E2.3). |
| E3. Aptaria Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose ir jo teikiamas galimybes jaunimui ir verslui. | Mokytojui arba draugams padedant, surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, diskutuoja apie dalyvavimo jose naudą (E3.3). |
Paaiškina skirtingų tarptautinių institucijų veiklą, Lietuvos dalyvavimo jose naudą ir įsipareigojimus. Diskutuoja apie klimato kaitos problemas ir jų sprendimo būdus (E3.3). |
Mokymo(si) turinys
Pasiekimų vertinimas
Mokinių pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo procesą. Pagal Programoje pateiktus apibendrintus kokybinius mokinių pasiekimų raidos ir pasiekimų lygių aprašus mokinių mokymo(si) pasiekimai ir pažanga vertinama sistemingai. Vertinamos ne tik dalykinės žinios, bet ir kompetencijos. Kiekvienoje pamokoje taikomas formuojamasis vertinimas, kuris skirtas kelti mokinių mokymo(si) motyvaciją, fiksuoti asmeninę pažangą, stiprinti mokinių savigarbą ir savivertę, kurti klasėje pasitikėjimo atmosferą, ugdyti bendradarbiavimo kultūrą. Diagnostinis vertinimas teikia informaciją, reikalingą planuojant ir koreguojant mokymą: išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymo(si) metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymo(si) galimybės, pagalba sunkumams įveikti.
Ekonomikos ir verslumo vertinimo metodai: tiriamieji darbai, kūrybiniai, projektiniai, praktiniai darbai, darbai atliekami poromis ir (ar) grupėmis, individualūs atsiskaitymai, savarankiški darbai, testai, kontroliniai darbai, kitos mokinio veiklos (dalyvavimas konkurse, renginyje, konferencijoje, olimpiadoje, akcijose ir kt.). Grįžtamojo ryšio informacijoje akcentuojamos ne klaidos ar nesėkmės, o tai, kokią pažangą padarė mokiniai.
Planuojant vertinimą būtina atsižvelgti į tai, kad mokinių pasiekimų lygis yra skirtingas, todėl būtina pateikti įvairaus sunkumo užduočių.
Aprašant mokinių pasiekimus išskiriami keturi pasiekimų lygiai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis,aukštesnysis. Pasiekimų lygių sąsaja su pažymiais: slenkstinis lygis (1) – 4, patenkinamas lygis (2) – 5-6, pagrindinis lygis (3) – 7-8, aukštesnysis lygis (4) – 9-10. Lygių aprašai padeda mokiniui į(si)vertinti mokymo(si) pasiekimus ir daromą pažangą, siekti aukštesnių pasiekimų. Vertinant mokinių pasiekimus, derėtų atsižvelgti į klasės sudėtį (socialinė, etninė ir religinė, vaikai su specialiaisiais poreikiais), poreikių ir pomėgių įvairovę, individualius mokinių sugebėjimus ir pasirengimą. Klasės bendruomenė skatinama kurti ir svarstyti sau tinkamus vertinimo kriterijus ir jų aprašus.
Išorinis apibendrinamasis vertinimas. Organizuojami šie mokymosi pasiekimų patikrinimai: pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP), brandos darbas, valstybinis brandos egzaminas (toliau – VBE).
PUPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje (10 klasėje ir II gimnazijos klasėje), užduoties struktūra:
- visuomeninio ugdymo PUPP užduotis visiems visuomeninio ugdymo dalykams yra bendra. Šioje užduotyje istorijos ir geografijos mokymo(si) turiniui skiriama po 37,5 procentų, o pilietiškumo pagrindų, ekonomikos ir verslumo – po 12,5 procentų užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios;
- ekonomikos ir verslumo mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais PUPP užduotyje:
| Mokymo(si) turinio sritys | Pasiekimų sritys | Užduoties taškai procentais | ||||
| Orientavimasis rinkoje (A) | Asmeninių finansų tvarkymas (B) | Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis (C) | Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas (D) | Globalinių ekonominių procesų supratimas (E) | ||
| Orientavimasis rinkoje | 2,5 | |||||
| Asmeninių finansų tvarkymas | 2,5 | |||||
| Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis | 2,5 | |||||
| Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas | 2,5 | |||||
| Globalinių ekonominių procesų supratimas | 2,5 | |||||
| Iš viso taškų procentais | 2,5 | 2,5 | 2,5 | 2,5 | 2,5 | 12,5 |
- užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 10 klasės ir II gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą PUPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas).Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai. Bent vienas struktūrinių klausimų turi būti skirtas praktinės veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti.
Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse, VBE. VBE sudaro dvi dalys.
VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
- ekonomikos ir verslumo mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
| Mokymo(si) turinio sritys | Pasiekimų sritys | Užduoties taškai procentais | ||||
| Orientavimasis rinkoje (A) | Asmeninių finansų tvarkymas (B) | Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis (C) | Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas (D) | Globalinių ekonominių procesų supratimas (E) | ||
| Orientavimasis rinkoje | 45 | |||||
| Asmeninių finansų tvarkymas | 20 | |||||
| Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis | 35 | |||||
| Iš viso taškų procentais | 45 | 20 | 35 | – | – | 100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
- užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos III gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu.
VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
- ekonomikos ir verslumo mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
| Mokymo(si) turinio sritys | Pasiekimų sritys | Užduoties taškai procentais | ||||
| Orientavimasis rinkoje (A) | Asmeninių finansų tvarkymas (B) | Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis (C) | Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas (D) | Globalinių ekonominių procesų supratimas (E) | ||
| Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas | 65 | |||||
| Globalinių ekonominių procesų supratimas | 35 | |||||
| Iš viso taškų procentais | – | – | – | 65 | 35 | 100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
-
užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti.
