Bendrosios nuostatos
Lotynų kalbos ir Antikos kultūros bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia lotynų kalbos ir Antikos kultūros dalyko paskirtį, ugdymo tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, mokinių pasiekimų vertinimą ir pasiekimų lygių požymius.
Lotynų kalbos ir Antikos kultūros dalyko paskirtis – suteikti mokiniams platesnį humanitarinį išsilavinimą, t. y. lotynų kalbos pagrindus bei leksikos minimumą, kalbos kaip sistemos supratimą, pagilinti Antikos kultūros ir jos recepcijos Europoje ir Lietuvoje suvokimą, mokyti atpažinti Antikos kultūros apraiškas dabartyje, tos kultūros elementus pateikiant iš pirminio šaltinio – lotynų kalbos.
Kalbinis ugdymas padeda mokiniams suvokti lotynų kalbos sistemą ir tos sistemos savitumą, lotynų kalbos santykį su gimtąja kalba ir kitomis Europos kalbomis, funkcionavimą praeityje ir tarpkultūrinę funkciją bei svarbą dabarčiai. Kartu su Antikos kultūros bei istorijos faktais ir reiškiniais lotynų kalba formuoja bendrą Europos kultūrinių pagrindų pasaulėvaizdį ir perteikia Vakarų civilizacijos vertybes ir tradicijas. Lotynų kalbos mokymasis ugdo gebėjimą sistemiškai mokytis ir gimtosios, ir užsienio kalbų.
Kultūrinis ugdymas suteikia mokiniams galimybę nuosekliau pažinti Antikos kultūros paveldą (mitus, senovės Graikijos ir Romos istoriją, politinę mintį ir vertybių sistemą, literatūrą, filosofiją, meną, iškilias asmenybes) ir jo įtaką Vakarų civilizacijai. Per Antikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kultūros pažinimą formuojasi mokinių tautinės tapatybės pagrindai: mokiniai suvokia save kaip Lietuvos kultūros proceso dalyvius, lotyniškosios Europos tradicijos tęsėjus, prasmių ir vertybių kūrėjus, įsisąmonina LDK kultūros paveldą kaip Europos kultūros dalį; pažindami Antikos kultūrą, mokosi vertinti praeities ir dabarties dvasinio ir visuomeninio gyvenimo dėsningumus. Lotynų kalbos ir Antikos kultūros pamokose mokiniai ugdosi gebėjimus tinkamai dalyvauti diskusijoje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę. Analizuodami Antikos kultūros lotyniškus tekstus mokiniai ugdosi analitinius įgūdžius, kritinį mąstymą, gebėjimą interpretuoti ir sintetiškai apibendrinti atsinaujinančią informaciją, mokosi vertinti nuolatinio mokymosi ir etinių nuostatų svarbą.
Lotynų kalbos ir Antikos kultūros dalykas atveria papildomų integracijos su kitais dalykais – lietuvių kalba, užsienio kalbomis, istorija, pilietiškumo pagrindais, muzika, tikyba, etika, biologija, chemija, fizika ir kt. – galimybių. Kalbinio ir kultūrinio ugdymo veiklos vykdomos atsižvelgiant į kitų dalykų temas, atskleidžiant sąsajas su jomis.
Programoje pateiktos pasiekimų sritys yra bendros III–IV gimnazijos klasėms, numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma. Mokymo(si) turinys apibrėžia tematiką, tekstus ir kontekstus, kuriais ugdomi mokinių pasiekimai. Aprašomi keturių mokinių pasiekimų lygių: slenkstinio (1), patenkinamo (2), pagrindinio (3) ir aukštesniojo (4) – požymiai.
Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Lotynų kalbos ir Antikos kultūros dalyko tikslas – suteikti mokiniams lotynų kalbos ir Antikos kultūros žinių pagrindus, klasikine paradigma papildančius humanitarinio ugdymo visumą, įgalinti mokinius integruotis į Vakarų civilizacijos kultūrą, išlaikant kalbinę, kultūrinę, tautinę ir pilietinę savimonę.
Uždaviniai
Lotynų kalbos ir Antikos kultūros dalyko uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- įgyja lotynų kalbos gramatinės sistemos žinių, geba lyginti lotynų kalbos morfologinius ir sintaksinius reiškinius su gimtosios bei užsienio kalbų gramatine sistema;
- ugdosi gebėjimą suprasti, versti ir interpretuoti nesudėtingus lotyniškus Antikos ir LDK tekstus;
- susipažįsta su svarbiausiais Antikos kultūros bei istorijos faktais ir reiškiniais, geba juos tinkamai suvokti, interpretuoti ir vertinti, atsižvelgdami į jų recepciją dabartyje;
- ugdosi gebėjimą atpažinti lotyniškus leksinius dėmenis tarptautinių žodžių daryboje, tinkamai vartoti iš lotynų kalbos kilusius tarptautinius įvairių sričių terminus;
- suvokia sąsajas tarp kalbos ir kultūros, plėtoja tarpkultūrinį sąmoningumą, analizuodami ir lygindami įvairius kultūros reiškinius ir suvokdami jų svarbą;
- ugdosi gebėjimą tinkamai pritaikyti lotynų kalbos žinias šiuolaikiniame kontekste, suvokia įvairiuose kontekstuose vartojamų lotyniškų frazių (sentencijų) reikšmę;
- susipažįsta su europine (lotyniškąja) LDK kultūros tradicija;
- susipažįsta su embleminiais Antikos istorijos įvykiais ir reiškiniais, geba juos interpretuoti ir vertinti;
- įgyja žinių iš įvairių Antikos (senovės Graikijos ir Romos) kultūros ir idėjų istorijos sričių.
Kompetencijų ugdymas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kultūrinė, komunikavimo, pilietiškumo, kūrybiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.
Pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi, analizuodami lotynų kalbos vienetus ir mokydamiesi lotynų kalbos fonetikos, kirčiavimo, gramatinės sandaros ir leksikos, į tarptautinę vartoseną įėjusių lotynų kalbos frazeologizmų. Nagrinėdami svarbiausius senovės Graikijos ir Romos istorijos įvykius, kultūros reiškinius ir jų reikšmę Europos ir Lietuvos kultūrai, susipažindami su Antikos kultūros (plačiąja prasme) recepcija, mokiniai ugdosi gebėjimus pažinti save ir pasaulį. Mokiniai ugdosi kritinį mąstymą, kai analizuoja teksto kalbą ir turinį, suvokia sakinio sintaksinius loginius ryšius, lygina lotynų kalbos ir lietuvių kalbos, gimtosios kalbos bei užsienio kalbų gramatiką, vertina skirtingų epochų kultūrinius reiškinius, juos lygina ir daro išvadas, formuluoja savo idėjas apie etines ir pilietines vertybes. Siedami įvairių kultūros sričių žinias, patirtį ir įgūdžius, formuojasi kultūros visumos suvokimą.
Kultūrinę kompetenciją mokiniai ugdosi formuodamiesi žiniomis grįstą Vakarų tradicijos kultūrinę savimonę. Kalba, atlikdama gnoseologinę (pažintinę) – reikšmių perdavimo funkciją, įjungia mokinius ne tik į savo tautos, bet ir į Vakarų tradicijos pasaulio kultūrinį lauką. Skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami Antikos ir LDK lotyniškus tekstus bei lotynų kalbos frazeologizmus, mokiniai atpažįsta kultūrinius simbolius ir stereotipus, deklaruojamas vertybes ir jų įtaką LDK kultūrai, lygina Antikos, LDK ir dabarties kultūros reiškinius, įžvelgdami jų tarpusavio sąsajas ar skirtumus. Kultūrinę raišką mokiniai ugdosi pažindami lotynų kalbos įtaką tarptautinių žodžių ir terminų darybai, vartodami tarptautiniais tapusius lotynų kalbos frazeologizmus, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką; praktiškai pritaikydami kultūros kūrėjo, atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, vartotojo, kritiko gebėjimus. Kultūrinį sąmoningumą mokiniai ugdosi mokydamiesi suprasti, kaip kalba atspindi antikinį pasaulėvaizdį, ir etiškai interpretuoti ir vertinti įvairių istorinių periodų kultūrinius ir kalbinius reiškinius. Kultūrinę kompetenciją įgijęs mokinys tampa sąmoningu Lietuvos kultūros lauko dalyviu, atviru Europos kultūrinei tradicijai.
Lotynų kalbos pagrindai padeda vykti komunikacijai horizontaliai – savajame laikmetyje ir vertikaliai – istorijos procese. Didžioji lietuvių kalboje vartojamų tarptautinių žodžių dalis yra kilusi iš lotynų kalbos, o daugumos pasaulyje plačiai vartojamų šiuolaikinių kalbų pagrindas yra lotynų kalba, todėl mokiniai formuojasi gebėjimą atpažinti, suprasti ir teisingai interpretuoti įvairiakalbėje aplinkoje vartojamus žodžius ar posakius, versti iš lotynų kalbos ir į lotynų kalbą nesudėtingas frazes, paaiškinti iš lotynų kalbos kilusius tarptautinius žodžius ir terminus. Antikos kultūros reiškinių supratimas padeda mokiniams atpažinti jų raišką įvairiose šiuolaikinio gyvenimo situacijose, suprasti ir paaiškinti antikinės kultūros savitumą; tokiu būdu mokiniai geriau supranta kitas kultūras, ugdosi toleranciją ir nepakantumą neapykantai.
Mokiniai ugdosi pilietinę savimonę ir pilietiškumo galią analizuodami senovės Graikijos ir Romos politinę mintį, interpretuodami ir kritiškai vertindami Antikos filosofų įžvalgas apie valstybės prigimtį, funkcijas ir politinius valstybingumo modelius. Susipažindami su senovės Atėnų istorija – demokratinės visuomenės ištakomis ir kova už demokratinį valstybės modelį – mokiniai ugdosi gebėjimą sugyventi bendruomenėje, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Pilietines nuostatas mokiniai ugdosi nagrinėdami Lietuvos valstybingumo idėjų ištakas – LDK lotyniškus tekstus ir juose iškeliamas pilietines vertybes, aktyviai dalyvaudami bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime, prisidėdami prie darnios socialinės ir kultūrinės aplinkos kūrimo.
Kūrybiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi pasirinkdami interpretacijoms ir užduotims atlikti reikalingus Antikos ir LDK šaltinius, ieškodami reikiamos informacijos apie nagrinėjamus kultūros reiškinius, kritiškai vertindami jos patikimumą ir siedami su jau turimomis žiniomis. Analizuodami, interpretuodami ir lygindami įvairių laikotarpių lotyniškus tekstus, aptardami Programoje numatytus Antikos ir LDK kultūros reiškinius ir asmenybes, mokiniai įžvelgia įvairių Antikos kultūros aspektų recepciją Lietuvoje ir pasaulyje, atranda netikėtas jų sąsajas. Jie kelia ir plėtoja antikine kultūra pagrįstas idėjas, analizuodami, lygindami ir derindami įvairias kūrybos formas. Pristato, argumentuotai vertina savo ir kitų kūrybą, atsižvelgdami į tradicijas, estetiką, reikšmingumą sau ir kitiems.
Skaitmeninę kompetenciją mokiniai ugdosi tikslingai naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis informacijai surasti, apdoroti ir pateikti, pristatymams ir su lotynų kalbos ir Antikos kultūros dalyku susijusiems tarpdalykiniams projektams rengti, bendrauti ir bendradarbiauti; atsakingai, saugiai naudojasi skaitmeniniais įrankiais ir technologijomis, etiškai bendrauja skaitmeninėje erdvėje.
Nagrinėdami žymių Antikos žmonių gyvenimus, siekdami pažinti ir įvertinti emocijų įtaką sprendimams ir būdus jas kontroliuoti, mokiniai ugdosi savimonės ir savitvardos įgūdžius. Analizuodami nuo Antikos laikų svarbias žmogiškąsias vertybes mokiniai ugdosi gebėjimus įvertinti elgesio pasekmes, geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus; supranta, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti skirtingos. Nagrinėdami tekstus apie žymių Antikos žmonių gyvenimą, antikinę sveiko gyvenimo būdo sampratą mokiniai ugdosi sveikos gyvensenos nuostatas.
Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys, bendros III–IV gimnazijos klasėms: Lotynų kalbos pažinimas, Kalbos vartojimas ir Antikos kultūros pažinimas. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas.
Lotynų kalbos pažinimas (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Minimaliai apibūdina lotynų kalbą ir nurodo jos vietą kalbų sistemoje (A1.1.1). |
Iš dalies aptaria lotynų kalbą kaip fenomeną ir lotynų kalbos vietą kalbų sistemoje (A1.1.2). |
Aptaria lotynų kalbą kaip fenomeną ir lotynų kalbos vietą kalbų sistemoje (A1.1.3). |
Aptaria lotynų kalbą kaip fenomeną pagrįsdamas savo teiginius ir paaiškina lotynų kalbos vietą kalbų sistemoje (A1.1.4). |
Mokymo(si) turinysLotynų kalba – indoeuropiečių kalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė. Susipažįstama su lotynų kalbos sandaros ypatybėmis, santykiu su lietuvių kalba ir kitomis indoeuropiečių kalbomis. Graikų kalbos raidynas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Atėnai. Susipažįstama su senovės graikų (lingua Graeca) raidynu ir kai kuriais graikiškos kilmės terminais (kalokagatija, idėja, atomas, kosmas, filosofija, tironija, gimnasijas ir kt.), aptariamos Atėnų realijos (agora, Akropolis, Partenonas, oligarchija, demokratija, Akademija, Likėjas).
Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Susipažįstama su lotyniškais gramatikos terminais, jų vartojimu: kalbos dalių, linksnių, giminių, laikų, nuosakų ir kt. pavadinimais bei jų atitikmenimis šiuolaikinėse Europos kalbose.
Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Įtvirtinami anksčiau išeiti gramatikos terminai (linksnių, giminių, laikų, nuosakų pavadinimai ir kt.). Lyginami lotynų ir lietuvių, taip pat kitų giminiškų indoeuropiečių kalbų faktai.
Lotyniškos kilmės tarptautinių žodžių vartojimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi atpažinti lotyniškas tarptautinių žodžių šaknis, paaiškinti tų žodžių darybą ir tinkamai juos vartoti įvairiuose kontekstuose (akvariumas, cenzūra, cirkas, disciplina, eksportuoti, ekspozicija, elementarus, fabrikas, familiarus, feminizmas, filialas, imitacija, importuoti, inicialai, iniciatyva, instrumentas, kompiuteris, kempingas, konfliktas, kvadratas, laboratorija, lekcija, lektorius, lingvistika, literatūra, magistratas, medicina, migracija, nacionalinis, numeris, odiozinis, ornamentas, patronas, persona, privatus, tekstas, terminas, tradicija, vila, vitaminai, vizitas ir kt.). Mokomasi atpažinti su lotynų kalba susijusias dabarties realijas („Lego“, „Maxima“, „Volvo“ ir kt.).
Lotyniškos kilmės tarptautinių žodžių vartojimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi atpažinti lotyniškas tarptautinių žodžių šaknis, paaiškinti tų žodžių darybą ir tinkamai juos vartoti įvairiuose kontekstuose (aliuzija, altruistas, civilis, civilizacija, egoistas, faktas, iliuzija, klasė, kontrastas, krucifiksas, maksimalus, majoras, minimalus, minus, minusas, objektas, optimalus, opera, operatorius, operuoti, optimistas, personifikacija, pesimistas, pliusas, populizmas, profesorius, senatas, serija, statusas, subjektas, urbanizacija ir kt.).
Lotyniškų vardų lietuvinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjami ir praktiškai taikomi antikinių vardų lietuvinimo principai. Susipažįstama su lotyniškos kilmės lietuviškais vardais: Klaudijus, -a, Kornelijus, -a, Aurelijus, -a, Markas, Augustas, -ė, Liucijus, -a ir kt. Mokomasi atpažinti lotyniškos kilmės lietuviškus vardus ir susieti juos su žymiomis Antikos asmenybėmis.
Lotynų kalbos elektroniniai šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Susipažįstama su lotynų kalbai skirtais tinklalapiais, mokomosiomis priemonėmis, lotynų kalbos radijo svetainėmis ir kt.
Romėniškų vardų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Susipažįstama su trinare romėnų vyrų vardų sistema (praenomen, nomen, cognomen): Marcus Tullius Cicero, Gaius Iulius Caesar, Publius Ovidius Naso, Quintus Horatius Flaccus, Publius Cornelius Scipio, Publius Cornelius Tacitus ir kt. Susipažįstama su moterų vardais ir jų santykiu su giminės vardu: Tullia, Iulia, Octavia, Cornelia ir kt.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Taisyklingai taria ir kirčiuoja kai kuriuos lotyniškus žodžius ir trumpus posakius (A2.1.1). Padedamas skaito nagrinėtų lotyniškų eiliuotų ir prozos tekstų fragmentus (A2.2.1). Tikslingai vartoja kai kuriuos Programoje numatytus žodžius (A2.3.1). Minimaliai suderina kai kurias kalbos dalis (A2.4.1). Padedamas nagrinėja kai kurių žodžių morfologinę sandarą ir kai kurių sakinių sintaksinę sandarą (A2.5.1). Atpažįsta dalį iš lotynų kalbos kilusių aktualių tarptautinių žodžių ir kai kuriuos iš jų tinkamai vartoja (A2.6.1). Tinkamai vartoja kai kurias Programoje numatytas kalbotyros sąvokas ir kai kuriuos terminus (A2.7.1). |
Taisyklingai taria ir kirčiuoja dalį lotyniškų žodžių ir trumpų posakių (A2.1.2). Iš dalies sklandžiai skaito nagrinėtus lotyniškus eiliuotus ir prozos tekstus (A2.2.2). Tikslingai vartoja dalį Programoje numatyto žodyno (A2.3.2). Iš dalies tinkamai suderina įvairias kalbos dalis (A2.4.2). Remdamasis pavyzdžiais nagrinėja dalies žodžių morfologinę ir dalies sakinių sintaksinę sandarą (A2.5.2). Atpažįsta dalį iš lotynų kalbos kilusių aktualių tarptautinių žodžių, pasako jų reikšmę ir tinkamai juos vartoja (A2.6.2). Tinkamai vartoja dalį Programoje numatytų kalbotyros sąvokų ir terminų (A2.7.2).
|
Taisyklingai taria ir kirčiuoja lotyniškus žodžius ir trumpus posakius (A2.1.3). Sklandžiai skaito nagrinėtus lotyniškus eiliuotus ir prozos tekstus (A2.2.3). Tikslingai vartoja Programoje numatytos apimties žodyną (A2.3.3). Tinkamai suderina įvairias kalbos dalis (A2.4.3). Nagrinėja žodžių morfologinę ir sakinių sintaksinę sandarą (A2.5.3). Atpažįsta iš lotynų kalbos kilusius aktualius tarptautinius žodžius, paaiškina jų reikšmę ir tinkamai juos vartoja (A2.6.3). Tinkamai vartoja Programoje numatytas kalbotyros sąvokas ir terminus (A2.7.3). |
Taisyklingai taria ir kirčiuoja lotyniškus žodžius ir trumpus posakius, paaiškina pagrindines tarimo ir kirčiavimo taisykles (A2.1.4). Sklandžiai ir raiškiai, tinkama intonacija skaito nagrinėtus lotyniškus eiliuotus ir prozos tekstus (A2.2.4). Tikslingai vartoja Programoje numatytos apimties žodyną, skirdamas pagrindines ir perkeltines žodžių reikšmes (A2.3.4). Tinkamai suderina įvairias kalbos dalis, skiria kalbos ir sakinio dalis (A2.4.4). Savarankiškai nagrinėja žodžių morfologinę ir sakinių sintaksinę sandarą, paaiškina žodžių darybą ir sakinių modelius (A2.5.4). Atpažįsta iš lotynų kalbos kilusius aktualius tarptautinius žodžius ir jų atitikmenis Europos kalbose; paaiškina tų žodžių darybą, reikšmę ir tinkamai bei tikslingai juos vartoja (A2.6.4). Tinkamai ir tikslingai vartoja Programoje numatytas kalbotyros sąvokas ir terminus, paaiškina jų reikšmę ir vartoseną (A2.7.4). |
Mokymo(si) turinysFonetika, rašmenys ir kirčiavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Susipažįstama su lotynų kalbos garsais, raidėmis, tarimo, kirčiavimo taisyklėmis ir pagrindiniais tarimo variantais.
Daiktavardis (nomen substantivum). III–IV gimnazijos klasių koncentras.III klasė Mokomasi daiktavardžio giminės (masculinum, feminimum, neutrum), skaičiaus (singularis, pluralis), linksnio kategorijų, lotyniškų linksnių, lyginant juos su lietuviškais atitikmenimis. Pagal modelį mokomasi I–III linksniuočių daiktavardžių linksniavimo. Analizuojamas daiktavardžių pateikimas žodynuose. Susipažįstama su III linksniuotės žodžių daryba (nomina agentis, nomina actionis). IV klasė Susipažįstama su IV–V linksniuočių daiktavardžiais ir jų pateikimu žodynuose. Įtvirtinama daiktavardžio linksniavimo sistema, ji lyginama su lietuvių kalbos linksniavimo sistema. Būdvardis (nomen adiectivum). III–IV gimnazijos klasių koncentras.III klasė Pagal modelį mokomasi trijų būdvardžio giminių, būdvardžių linksniavimo, būdvardžio derinimo su daiktavardžiu. Susipažįstama su būdvardžių pateikimu žodynuose. IV klasė Susipažįstama su III linksniuotės būdvardžiais ir jų pateikimu žodynuose. Susipažįstama su būdvardžių laipsnių modeliais. Susipažįstama su supletyvinių būdvardžių laipsniavimu. Įvardis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III klasė Mokomasi asmeninių įvardžių (ego, tu, nos, vos), savybinių įvardžių (meus, -a,-um; tuus, -a, -um; suus, -a, -um; noster, -tra, -trum; vester, -tra, -trum), jų derinimo su daiktavardžiu, nagrinėjami atitinkamų lotyniškų ir lietuviškų skaitvardžių vartojimo skirtumai. Mokomasi klausiamųjų ir santykinių įvardžių (quis, quid; qui, quae, quod). Susipažįstama su įvardžių pateikimu žodynuose. IV klasė Susipažįstama su būdvardiniais įvardžiais ir jų linksniavimu (unus, solus, totus, ullus, alter, uter, neuter, nullus, alius). Susipažįstama su parodomaisiais įvardžiais, jų linksniavimu ir vartojimu (hic, haec, hoc; ille, illa, illud; is, ea, id). Veiksmažodis (verbum). III–IV gimnazijos klasių koncentras.III klasė Mokomasi veiksmažodžio sistemos pagrindų: nuosakų (modi) – tiesioginės nuosakos (indicativus), liepiamosios nuosakos (imperativus), veiksmažodžio asmenuočių, veiksmažodžio laikų: praesens indicativi activi, praesens indicativi passivi (sg. 3 ir pl. 3), imperfectum indicativi activi, futurum I, perfectum indicativi passivi, imperativus prasentis activi. Susipažįstama su infekto ir perfekto kamienais, dažniausiai vartojamų veiksmažodžių pagrindinėmis formomis. Analizuojamas veiksmažodžių pateikimas žodynuose. Mokomasi vartoti keturis veiksmažodžio sum, fui, –, esse laikus (praesens, imperfectum, futurum I, perfectum indicativi activi), liepiamąją nuosaką (imperativus praesentis activi); susipažįstama su veiksmažodžiu nolo, nolui, –, nolle. Susipažįstama su griežto draudimo konstrukcija. IV klasė Lotynų kalbos veiksmažodžio veikiamosios rūšies laikų sistema lyginama su lietuvių ir kitų Europos kalbų veiksmažodžio atitinkamomis sistemomis. Mokomasi supyno kamieno. Mokomasi apie 20 įvairių kamienų veiksmažodžių pagrindinių formų (habito, laudo, visito, habeo, doceo, video, ago, dico, disco, duco, lego, scribo, mitto, capio, facio, audio, venio). Analizuojamas pagrindinių veiksmažodžių formų pateikimas žodynuose. Susipažįstama su veiksmažodžio sum, fui, –, esse vediniais (possum, potui, –, posse; absum, afui, –, abesse; adsum, affui, –, adesse). Susipažįstama su neveikiamąja veiksmažodžio rūšimi (praesens indicativi passivi, perfectum indicativi passivi sg. ir pl. 3 asm.). Susipažįstama su dalyviais (participium praesentis activi, participium perfecti passivi), jie lyginami su atitinkamais lietuvių kalbos dalyviais. Prieveiksmis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi vietos ir laiko prieveiksmių (hic, ubi, ibi; hodie, semper, saepe ir kt.), būdvardinių prieveiksmių (bene, male, pulchre ir kt.).
Prielinksnis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi dažniausiai vartojamų prielinksnių (ante, cum, de, ex, in, post, sine ir kt.). Susipažįstama su vietos (in su abl.) ir krypties (in su acc.) reiškimo konstrukcijomis.
Jungtukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi dažniausiai vartojimų jungtukų (et, -que, tamen, nam, sed ir kt.).
Sintaksė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III klasė Mokomasi vientisinio sakinio modelio, paprasčiausių sudėtinio sakinio modelių. Susipažįstama su kai kuriomis sintaksinėmis linksnių funkcijomis (genetivus partitivus, dativus possessivus, ablativus temporis, ablativus modi, ablativus loci). Mokomasi vartoti neiginį lotyniškame sakinyje. IV klasė Susipažįstama su kai kuriomis sintaksinėmis konstrukcijomis (ablativus absolutus, ablativus auctoris, ablativus comparationis, accusativus cum infinitivo, nominativus cum infinitivo), [...]. Mokomasi atpažinti ir pagal modelius sudaryti lyginamąsias konstrukcijas. Skaitvardis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III klasė Mokomasi kiekinių ir kelintinių skaitvardžių (1–10). Analizuojamas skaitvardžių pateikimas žodynuose. Pakartojami lotyniškų skaitvardžių rašmenys. IV klasė Susipažįstama su kiekinių ir kelintinių skaitvardžių dešimtimis, šimtais ir tūkstančiu, jų skaitmeniniu žymėjimu. Lotyniškos kilmės tarptautinių žodžių vartojimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III klasė Mokomasi atpažinti lotyniškas tarptautinių žodžių šaknis, paaiškinti tų žodžių darybą ir tinkamai juos vartoti įvairiuose kontekstuose (aliuzija, altruistas, civilis, civilizacija, egoistas, faktas, iliuzija, klasė, kontrastas, krucifiksas, maksimalus, majoras, minimalus, minus, minusas, objektas, optimalus, opera, operatorius, operuoti, optimistas, personifikacija, pesimistas, pliusas, populizmas, profesorius, senatas, serija, statusas, subjektas, urbanizacija ir kt.). IV klasė Mokomasi atpažinti lotyniškas tarptautinių žodžių šaknis, paaiškinti tų žodžių darybą ir tinkamai juos vartoti įvairiuose kontekstuose (akvariumas, cenzūra, cirkas, disciplina, eksportuoti, ekspozicija, elementarus, fabrikas, familiarus, feminizmas, filialas, imitacija, importuoti, inicialai, iniciatyva, instrumentas, kompiuteris, kempingas, konfliktas, kvadratas, laboratorija, lekcija, lektorius, lingvistika, literatūra, magistratas, medicina, migracija, nacionalinis, numeris, odiozinis, ornamentas, patronas, persona, privatus, tekstas, terminas, tradicija, vila, vitaminai, vizitas ir kt.). [...] Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III klasė Susipažįstama su lotyniškais gramatikos terminais, jų vartojimu: kalbos dalių, linksnių, giminių, laikų, nuosakų ir kt. pavadinimais bei jų atitikmenimis šiuolaikinėse Europos kalbose. IV klasė Įtvirtinami anksčiau išeiti gramatikos terminai (linksnių, giminių, laikų, nuosakų pavadinimai ir kt.). Lyginami lotynų ir lietuvių, taip pat kitų giminiškų indoeuropiečių kalbų faktai. |
||||
Kalbos vartojimas (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Klausosi elementarių frazių ir atsako į kai kuriuos paprastus klausimus (B1.1.1). Padedamas randa dalį reikiamos informacijos nurodytuose lotynų kalbos informacijos šaltiniuose (B.1.2.1). Padedamas nagrinėja nesudėtingus lotyniškus Antikos ir LDK tekstus (B1.3.1). Su žodynu padedamas verčia trumpo adaptuoto lotyniško teksto atskirus sakinius (B1.4.1). Skaito ir atsakydamas į klausimus iš dalies interpretuoja lotyniškas sentencijas (B1.5.1). Padedamas taiko kai kurias klausymo ir teksto suvokimo strategijas (B1.6.1). |
Klausosi elementaraus teksto ir atsako į kai kuriuos klausimus (B1.1.2). Konsultuodamasis randa dalį reikiamos informacijos įvairiuose lotynų kalbos informacijos šaltiniuose (B.1.2.2). Konsultuodamasis nagrinėja ir iš dalies komentuoja nesudėtingus lotyniškus Antikos ir LDK tekstus (B1.3.2). Su žodynu verčia trumpo adaptuoto lotyniško teksto dalį (B1.4.2). Skaito ir iš dalies interpretuoja lotyniškas sentencijas (B1.5.2). Taiko kai kurias klausymo ir teksto suvokimo strategijas (B1.6.2). |
Aktyviai klausosi elementaraus teksto ir atsako į klausimus (B1.1.3). Randa reikiamą informaciją įvairiuose lotynų kalbos informacijos šaltiniuose (B1.2.3). Nagrinėja ir komentuoja nesudėtingus lotyniškus Antikos ir LDK tekstus (B1.3.3). Tinkamai verčia trumpus adaptuotus lotyniškus tekstus (B1.4.3). Raiškiai skaito ir interpretuoja lotyniškas sentencijas (B1.5.3). Tinkamai taiko klausymo ir teksto suvokimo strategijas (B1.6.3). |
Aktyviai klausosi elementaraus teksto ir tinkamai atsako į visus klausimus (B1.1.4). Savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose lotynų kalbos informacijos šaltiniuose ir tinkamai ją pritaiko (B.1.2.4). Savarankiškai nagrinėja ir komentuoja nesudėtingus lotyniškus Antikos ir LDK tekstus, paaiškina jų sandarą ir gramatikos ypatybes (B1.3.4). Savarankiškai verčia trumpus adaptuotus lotyniškus tekstus, surasdamas tikslius lietuviškus leksinius ir sintaksinius atitikmenis (B1.4.4). Raiškiai skaito ir interpretuoja lotyniškas sentencijas, paaiškindamas jų kontekstą ir vartojimą (B1.5.4). Tinkamai ir tikslingai taiko klausymo ir teksto suvokimo strategijas (B1.6.4). |
Mokymo(si) turinysKomunikavimo intencijų raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi klausyti ir suprasti, tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. Mokomasi keistis informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės: Quis hodie abest? Unus discipulus abest. Omnes adsunt). Mokomasi bendravimo konvencijų: suprasti trumpus nurodymus ir instrukcijas (pavyzdžiui, vietos, laiko, skaičiaus ir kt.). Mokomasi pateikti faktinę informaciją, pavyzdžiui, apie save ir šeimos narius.
Žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Išmokstama apie 200 žodžių. Mokomasi dažniausiai vartojamų žodžių pagal programos temas. Mokomasi atpažinti žodžio reikšmę sakinyje. Mokomasi naudotis įprastais ir elektroniniais žodynais.
Žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Išmokstama apie 200 žodžių. Įtvirtinamas ir plečiamas lotynų kalbos žodynas pagal programos temas. Atpažįstama žodžio reikšmė ir reikšmės sakinyje. Naudojamasi įprastais ir elektroniniais žodynais.
Skaitymas, teksto supratimas ir vertimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi taisyklingai skaityti (tarti, kirčiuoti) ir versti trumpus adaptuotus lotyniškus tekstus, aiškintis antikines realijas. Skaitomi ir aptariami adaptuoti graikų mitologijos, romėnų kasdienio gyvenimo, Graikijos ir Romos istorijos ir kiti tekstai.
Skaitymas, teksto supratimas ir vertimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Skaitomi, verčiami adaptuoti lotyniški romėnų ir graikų mitologijos, istorijos ir kiti tekstai, taip pat originalūs eiliuoti tekstai (pasirinktinai: Gajaus Valerijaus Katulo Dissertissime Romuli nepotum, Odi et amo (Carmina 49, 85), Marko Valerijaus Marcialio Nescio tam multis (XI. 64); Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Revertere, Sulamita (Epigrammata 17); Cicerono išversta Simonido epitafija Termopilų gynėjams Dic, hospes, Spartae; Gaudeamus). Analizuojami, interpretuojami ir reflektuojami originalūs tekstai. Skaitomi ir aptariami Lietuvos regionų herbų lotyniški įrašai.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Tinkamai vartoja kai kurias elementarias mandagumo frazes (B2.1.1). Pagal pavyzdį iš dalies pateikia trumpą asmeninę informaciją (B2.2.1). Padedamas formuluoja klausimus ir atsakymus (B2.3.1). Pagal pavyzdį kuria audiovizualinius tekstus ir (arba) pateiktis su užrašais (B2.4.1). Padedamas iš dalies taiko kalbėjimo ir rašymo strategijas (B2.5.1). |
Tinkamai vartoja dalį elementarių mandagumo frazių (B2.1.2). Konsultuodamasis iš dalies tinkamai pateikia trumpą asmeninę informaciją (B2.2.2). Naudodamasis pagalbine medžiaga formuluoja klausimus ir atsakymus (B2.3.2). Naudodamasis pagalbine medžiaga kuria audiovizualinius tekstus ir (arba) pateiktis su užrašais (B2.4.2). Iš dalies tinkamai taiko kalbėjimo ir rašymo strategijas (B2.5.2). |
Tinkamai vartoja elementarias mandagumo frazes (B2.1.3). Tinkamai pateikia trumpą asmeninę informaciją (B2.2.3). Formuluoja klausimus ir atsakymus (B2.3.3). Kuria audiovizualinius tekstus ir (arba) pateiktis su užrašais (B2.4.3). Tinkamai taiko kalbėjimo ir rašymo strategijas (B2.5.3). |
Tinkamai ir tikslingai vartoja visas nagrinėtas mandagumo frazes (B2.1.4). Savarankiškai pateikia trumpą asmeninę informaciją vartodamas taisyklingas gramatines struktūras ir Programoje numatytą žodyną (B2.2.4). Tinkamai formuluoja tikslingus klausimus ir atsakymus Programos numatytomis temomis (B2.3.4). Savarankiškai kuria audiovizualinius tekstus ir (arba) pateiktis su užrašais, tikslingai remdamasis turimu žodynu, gramatikos žiniomis, taikydamas tinkamas sąveikos strategijas (B2.4.4). Tinkamai ir tikslingai taiko kalbėjimo ir rašymo strategijas (B2.5.4).
|
Mokymo(si) turinysKomunikavimo intencijų raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi suprasti ir tinkamai vartoti žodžiu ir raštu elementarius lotyniškus sakinius pagal programos temas: liepimą (canta, cantate, vide, videte, lege, legite, veni, venite, i, ite ir kt.), raginimą (vade mecum), sveikinimą(si) (salve, salvete, vale, valete ir kt.), linkėjimą (salutem dico, plurimos annos, valete et plaudite ir kt.), dėkojimą (gratias ago, gratias agimus, debeo tibi gratiam), prisistatymą (mihi nomen est X, Vilnae habito, Romae habitamus, discipulus, -a sum, Lit(h)uani sumus ir kt.). Mokomasi formuluoti klausimus (ubi es? quid agis? quid novi? quid boni? quod tibi nomen est? quo vadis? videsne? ir kt.) ir pateikti glaustus atsakymus. Mokomasi kurti trumpus audiovizualinius tekstus arba nedidelės apimties pateiktis su užrašais.
Komunikavimo intencijų raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi klausyti ir suprasti, tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. Mokomasi keistis informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės: Quis hodie abest? Unus discipulus abest. Omnes adsunt). Mokomasi bendravimo konvencijų: suprasti trumpus nurodymus ir instrukcijas (pavyzdžiui, vietos, laiko, skaičiaus ir kt.). Mokomasi pateikti faktinę informaciją, pavyzdžiui, apie save ir šeimos narius.
Rašymas ir teksto kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi rašyti datą, žinutę, glaustą asmeninį laišką (padėką, kvietimą), trumpą (4–5 sakinių) tekstą pagal mokymosi temas. Mokomasi formuluoti klausimus ir pateikti atsakymus. Mokomasi kurti trumpus audiovizualinius tekstus arba nedidelės apimties pateiktis su užrašais. Mokomasi suprasti ir perskaityti dažnai vartojamus trumpinius, atėjusius iš lotynų kalbos: a. Chr. n. (ante Christum natum), i. e. (id est), ibid. (ibidem), p. m. (post meridiem), P. S. (post scriptum), op. cit. (opus citatum), cf. (confer) ir kt.
Žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Išmokstama apie 200 žodžių. Mokomasi dažniausiai vartojamų žodžių pagal programos temas. Mokomasi atpažinti žodžio reikšmę sakinyje. Mokomasi naudotis įprastais ir elektroniniais žodynais.
Žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Išmokstama apie 200 žodžių. Įtvirtinamas ir plečiamas lotynų kalbos žodynas pagal programos temas. Atpažįstama žodžio reikšmė ir reikšmės sakinyje. Naudojamasi įprastais ir elektroniniais žodynais.
|
||||
Antikos kultūros pažinimas (C)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Fragmentiškai apibūdina kai kurias Antikos kultūros realijas skaitydamas lotyniškus tekstus ir sentencijas (C1.1.1). Minimaliai aptaria kai kurias Programoje minimas Antikos asmenybes (C1.2.1). Įvardija kai kurias antikines etines ir estetines nuostatas (C1.3.1). |
Aptaria dalį Antikos kultūros realijų nagrinėdamas įvairius lotyniškus tekstus ir sentencijas (C1.1.2). Bendrais bruožais aptaria svarbiausias Programoje minimas Antikos asmenybes ir jų veiklą (C1.2.2). Analizuoja kai kurias antikines etines ir estetines nuostatas (C1.3.2). |
Aptaria Antikos kultūros realijas nagrinėdamas įvairius lotyniškus tekstus ir sentencijas (C1.1.3). Papasakoja apie svarbiausias Programoje minimas Antikos asmenybes ir nusako jų veiklos reikšmę (C1.2.3). Analizuoja antikines etines ir estetines nuostatas ir jų recepciją (C1.3.3). |
Aptaria Antikos kultūros realijas nagrinėdamas įvairius lotyniškus tekstus ir sentencijas įvairiuose kontekstuose (C1.1.4). Išsamiai papasakoja apie svarbiausias Programoje minimas Antikos asmenybes, paaiškina jų veiklos reikšmę ir poveikį Europos kultūrai (C1.2.4). Analizuoja antikines etines ir estetines nuostatas ir jų recepciją Antikos ir šiuolaikinėje kultūroje (C1.3.4). |
Mokymo(si) turinysAntikos mitai ir jų refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Lotyniškai skaitomi ir verčiami kai kurie graikų mitai (Nioba, Theseus et Minotaurus, Prometheus, Pandora, Equus Troianus ir kt.), aptariamos jų sąsajos su istorijos ir kultūros realijomis (Kretos ir Mikėnų kultūra) ir jų įtaka vėlesnių epochų menui. Susipažįstama su Romos įkūrimo legendomis (Roma quadrata, casa Romuli, Rhea Silvia, Romulus et Remus, lupa Capitolina).
Antikos pasaulio geografija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Susipažįstama su senovės Graikijos ir Italijos sritimis, Romos imperijos provincijomis, tautomis ir gentimis, svarbiausiais miestais, jų Antikos laikų ir dabartiniais pavadinimais bei lietuviškais atitikmenimis (Europa, Asia, Africa; Italia, Etruria, Gallia, Hispania, Germania, Britannia, Graecia; Olympus; Aegyptus, Syria; Sicilia, Corsica, Melita, Creta, Euboea, Cyprus; Alba Longa, Roma, Pompeii, Syracusae, Athenae, Sparta, Delphi; Troia, Smyrna, Byzantium; Latini, Sabini, Romani, Graeci, Galli, Germani ir kt.).
Iškilios Antikos asmenybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Plėtojamos žinios apie iškilias romėnų ir graikų asmenybes (politikus, filosofus, istorikus, rašytojus); skaitomos, verčiamos ir interpretuojamos jų mintys (sentencijos) ir posakiai.
Senovės Romos istorijos realijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Susipažįstama su leksika, nusakančia senovės Romos realijas (ab urbe condita, urbi et orbi, rex, regnum, septem reges, septem sapientes, senatus, senator, Senatus populusque Romanus (SPQR), exercitus Romanus, res publica, consul, imperium Romanum, imperator, magistratus, gladiatores, mater familias, pater familias, pax Romana, virtutes ir kt.).
Krikščionybės realijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Susipažįstama su krikščionybės realijas atspindinčia lotynų kalbos leksika (Ave Maria, baptizo, credo, Corpus Christi, agnus Dei, ecclesia, Novum Testamentum, Vetus Testamentum, Pater noster, Requiem, sacrum et profanum, Societas Iesu, Spiritus Sanctus, Stabat Mater (dolorosa), pontifex maximus, episcopus, decanus, sacerdos), siejant šį leksikos klodą su V. Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“.
Romos miestas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariamos senovės Romos realijos (lingua Latina, Latium, Roma antiqua, Roma aeterna, Palatium (mons Palatinus), Capitolium (mons Capitolinus), Forum Romanum, Campus Martius, templum, porta, murus, insula (daugiabutis gyvenamasis namas), Via Appia, Via Sacra).
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Atpažįsta kai kurias mitines aliuzijas literatūros ir meno kūriniuose (C2.1.1). Minimaliai aptaria kai kuriuose kontekstuose vartojamas lotyniškas sentencijas ir posakius (C2.2.1). Nurodo kai kuriuos Antikos kultūros simbolius ir stereotipus dabarties kultūroje (C2.3.1). Nurodo kai kuriuos Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros reiškinius, susijusius su Antikos paveldu (C2.4.1). |
Atpažįsta dalį mitinių aliuzijų literatūros ir meno kūriniuose ir kai kurias jų pakomentuoja (C2.1.2). Aptaria kai kuriuose kontekstuose vartojamas lotyniškas sentencijas ir posakius, paaiškina jų etinę mintį (C2.2.2). Aptaria kai kuriuos Antikos kultūros simbolius ir stereotipus dabarties kultūroje (C2.3.2). Aptaria kai kuriuos Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros reiškinius, atsižvelgdamas į Antikos paveldą (C2.4.2). |
Atpažįsta ir komentuoja mitines aliuzijas literatūros ir meno kūriniuose (C2.1.3). Aptaria įvairiuose kontekstuose vartojamas lotyniškas sentencijas ir posakius, paaiškina jų etinę mintį ir socialinį kultūrinį kontekstą (C2.2.3). Svarsto apie Antikos kultūros simbolius ir stereotipus dabarties kultūroje (C2.3.3). Aptaria ir vertina Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros reiškinius, atsižvelgdamas į Antikos paveldą (C2.4.3). |
Atpažįsta ir tinkamai komentuoja mitines aliuzijas įvairių laikotarpių literatūros ir meno kūriniuose (C2.1.4). Išsamiai aptaria įvairiuose kontekstuose vartojamas lotyniškas sentencijas ir posakius, argumentuotai paaiškina jų etinę mintį ir socialinį kultūrinį kontekstą (C2.2.4). Argumentuotai svarsto apie Antikos kultūros simbolius ir stereotipus dabarties kultūroje ir interpretuoja jų recepciją įvairiuose kontekstuose (C2.3.4). Aptaria ir argumentuotai vertina įvairių laikotarpių Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros reiškinius, atsižvelgdamas į Antikos paveldą (C2.4.4). |
Mokymo(si) turinysAntikos mitai ir jų refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Lotyniškai skaitomi ir verčiami kai kurie graikų mitai (Nioba, Theseus et Minotaurus, Prometheus, Pandora, Equus Troianus ir kt.), aptariamos jų sąsajos su istorijos ir kultūros realijomis (Kretos ir Mikėnų kultūra) ir jų įtaka vėlesnių epochų menui. Susipažįstama su Romos įkūrimo legendomis (Roma quadrata, casa Romuli, Rhea Silvia, Romulus et Remus, lupa Capitolina).
Lotyniškų sentencijų ir visuotinai paplitusių posakių vartojimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi romėnų ir Naujųjų laikų autorių lotyniškų sentencijų bei posakių pagal išeitą gramatiką, jų vartojimo įvairiuose kontekstuose. Sentencijomis įtvirtinamos gramatikos ir leksikos žinios. Per metus išmokstama apie 30–40 lotyniškų sentencijų ir posakių. Interpretuojamos lotyniškos sentencijos lietuvių (V. Mykolaičio-Putino, J. Savickio, H. Radausko, Just. Marcinkevičiaus ir kt.) bei užsienio rašytojų (M. Servanteso, J. V. Gėtės, V. Šekspyro ir kt.) kūriniuose. Mokomasi žodžiu ir raštu vartoti visuotinai paplitusius posakius (alma mater, alter ego, de facto, de iure, homo sapiens, lapsus linguae, lex non scripta, post factum, pro et contra, pro forma, silva rerum, spiritus movens, status quo, summa summarum, dictum factum, festina lente, maxima cum laude, vice versa ir kt.).
Lotyniškų sentencijų, posakių ir trumpinių vartojimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Mokomasi romėnų ir Naujųjų laikų autorių lotyniškų sentencijų bei posakių pagal išeitą gramatiką ir jų vartojimo įvairiuose kontekstuose. Sentencijomis įtvirtinamos gramatikos ir leksikos žinios. Per metus išmokstama apie 30–40 lotyniškų sentencijų ir posakių. Mokomasi visuotinai vartojamų lotyniškų posakių (bis, credo, in corpore, labora, lingua Franca, persona non grata, poeta laureatus, pro patria, silentium, septem artes liberales, aurea mediocritas, communis opinio, tabula rasa, terra incognita, deus ex machina, in saecula saeculorum ir kt.). Mokomasi suprasti ir perskaityti dažnai vartojamus trumpinius, atėjusius iš lotynų kalbos: CV (curriculum vitae), AD (anno Domini), a. m. (ante meridiem), etc. (et cetera), e. g. (exempli gratia), op. cit. (opus citatum), NB (nota bene) ir kt. įvairiuose tekstuose (žinutėje, laiške, sveikinime, rašinyje, užrašuose ir pan.).
Dabarties realijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Susipažįstama su savo miesto lotyniškais įrašais, šiuolaikiniais firmų ir kitų organizacijų lotyniškais pavadinimais (Alma mater Vilnensis, Universitas Vilnensis, „Versus aureus“, „Tyto alba“, „Littera“ ir kt.).
Lotyniškų vardų lietuvinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjami ir praktiškai taikomi antikinių vardų lietuvinimo principai. Susipažįstama su lotyniškos kilmės lietuviškais vardais: Klaudijus, -a, Kornelijus, -a, Aurelijus, -a, Markas, Augustas, -ė, Liucijus, -a ir kt. Mokomasi atpažinti lotyniškos kilmės lietuviškus vardus ir susieti juos su žymiomis Antikos asmenybėmis.
Krikščionybės realijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Susipažįstama su krikščionybės realijas atspindinčia lotynų kalbos leksika (Ave Maria, baptizo, credo, Corpus Christi, agnus Dei, ecclesia, Novum Testamentum, Vetus Testamentum, Pater noster, Requiem, sacrum et profanum, Societas Iesu, Spiritus Sanctus, Stabat Mater (dolorosa), pontifex maximus, episcopus, decanus, sacerdos), siejant šį leksikos klodą su V. Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“.
|
||||
Mokymo(si) turinys
Pasiekimų vertinimas
Vertinimas yra nuolatinis mokinio pasiekimų, daromos pažangos ir kitos mokymosi patirties stebėjimo ir apibendrinimo procesas. Vertinant mokymosi rezultatus, svarbu nustatyti aiškius vertinimo kriterijus, atitinkančius Programoje įvardytus pasiekimus. Remiantis vertinimo duomenimis numatoma mokymosi perspektyva, individualizuojamas ugdymo procesas, skatinant mokinio motyvaciją ir pažangą. Vertinama tai, ko mokiniai buvo mokomi. Pateikiant užduotis mokiniams turėtų būti paaiškinama, kaip bus vertinamas darbas, ką reiškia užduotį atlikti gerai ir kokie yra vertinimo kriterijai. Vertinimas suvokiamas kaip būdas padėti mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti ir bręsti kaip asmenybei. Mokiniai mokomi įsivertinti savo pasiekimus, geranoriškai ir reikliai vertinti kitų darbus. Pateikiant vertinimą pabrėžiamos ne klaidos ar nesėkmės, o tai, kokią pažangą padarė mokinys.
Lotynų kalbos ir Antikos kultūros pamokose rekomenduojama mokinių pasiekimus vertinti pasirenkamais pažangos fiksavimo būdais: pažymiais, „įskaityta“, „neįskaityta“, kaupiamuoju vertinimu, pažangos stebėjimo ir vertinimo aplanku ir pan. Pateikiami pasiekimų lygių aprašai skirti įvertinti mokymosi pasiekimus ir daromą pažangą, baigus tam tikrą etapą, pamokų ciklą.
Mokinių pasiekimų lygių požymiai aprašyti išskiriant keturis pasiekimų lygius: slenkstinį (1), patenkinamą (2), pagrindinį (3) ir aukštesnįjį (4). Jie padeda mokytojui stebėti, fiksuoti, apibendrinti individualius mokinių pasiekimus ir diferencijuoti užduotis. Pasiekimų lygiai siejami su mokinio pasiekimų įvertinimu pažymiais (jeigu šiuo būdu yra fiksuojama mokinio daroma pažanga): slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5–6, pagrindinis (3) lygis – 7–8, aukštesnysis (4) lygis – 9–10. Pasiekimų aprašai yra orientacinio ir rekomendacinio pobūdžio. Vertinant mokinių pasiekimus, derėtų atsižvelgti į mokinių ugdymosi poreikius ir pomėgius, individualius gebėjimus ir kultūrinę patirtį.
