Bendrosios nuostatos
Astronomijos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia astronomijos dalyko
paskirtį, ugdymo tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko
mokymo(si) turinį, mokinių pasiekimų vertinimą ir pasiekimų lygių požymius.
Astronomijos dalykas skirtas skatinti mokinių domėjimąsi astronomija, tiriančia už Žemės
ribų esančius objektus, jų sandarą, kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes, padėtį danguje ir Kosmose, judėjimą; susiejant įvairių dalykų žinias į visumą, plėtoti gamtamokslinį raštingumą ir
kompetencijas:
- naudotis specifiniais tyrimų metodais, stebėjimais ir žiniomis bei supratimu, sampratomis
apie už Žemės ribų esančius objektus, reiškinius, procesus ieškant atsakymų į iškylančius klausimus; - pateikti ir vertinti argumentus, formuluoti pagrįstas išvadas remiantis astronomijos
mokslo faktais ir dėsniais; - paaiškinti astronomijos žinių svarbą priimant asmeninius sprendimus, lokalių ir globalių
gamtamokslinių problemų sprendimų pagrįstumą; - suprasti Visatos evoliucijos ir žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis
asmeninės atsakomybės už neigiamų pasekmių poveikio mažinimą, aplinkos išsaugojimą, tausoti
savo ir kitų žmonių sveikatą.
Astronomijos pradmenų mokiniai įgyja integraliai pradinėje mokykloje ir 5–6 klasėse per
dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas; 7–8 klasėse mokyklos – per dalyko „Gamtos mokslai“ ar per
fizikos pamokas; 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse – per fizikos pamokas; III–IV gimnazijos klasėse
astronomija yra laisvai pasirenkamasis dalykas.
Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros III ir IV gimnazijos
klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos
aprašais, atsižvelgta į Fizikos bendrojoje programoje išskirtas pasiekimų sritis ir pasiekimus.
Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius,
kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: aptariama, aiškinamasi, nagrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Veiksmažodis „aiškinamasi“ nukreipia į aktyvią mokinių mokymosi
veiklą, kai jie siekdami suprasti naujas sąvokas, reiškinius, dėsnius, formuluoja klausimus, ieško
informacijos, formuluoja hipotezes ir jas tikrina. Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti
mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai
mokslininkai ir atradimai, nes Programoje neįmanoma numatyti, kokie nauji atradimai bus padaryti
ateityje ir, kurie iš jų taps reikšmingi astronomijos mokslo vystymuisi. Pasiekimų lygių požymiai
aprašomi keturiais pasiekimų lygiais siekiant padėti mokytojams objektyviai vertinti mokinio
mokymosi rezultatus.
Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Astronomijos dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per astronomijos
mokymo(si) turinį plėtoti kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai
įsisavinę esmines astronomines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti pasaulį ir
savo vietą bei vaidmenį jame, ugdytųsi vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Mokiniai
rengiami tolesniam gyvenimui kaip visaverčiai socialiai atsakingi piliečiai, gebantys kūrybiškai
veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, pasirengę tolesniam mokymuisi ir
nusiteikę mokytis visą gyvenimą.
Uždaviniai
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- atpažįsta ir klasifikuoja svarbiausius Visatos objektus ir joje vykstančius reiškinius,
pastebi dėsningumus, taiko pagrindines astronomijos mokslo sąvokas, dėsnius ir teorijas, tikslingai vartoja dydžių simbolius ir dimensijas, sprendžia nesudėtingas su astronomija susietas problemas, taiko įgytas astronomijos žinias ir gebėjimus aiškindami gamtoje vykstančius reiškinius; - kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus, juos atlieka saugiai
naudodamiesi astronominiams stebėjimams skirta įranga ir įrankiais, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes; - tyrinėdami ir analizuodami astronominę informaciją, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir
atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, numato Visatos objektų kitimo poveikį žmonijai; - diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę Kosmoso
ekologinio tvarumo klausimais; - domėdamiesi astronomijos mokslo ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų
šalies prioritetinėmis astronomijos kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia
astronomijos žinių ir gebėjimų.
Kompetencijų ugdymas
Astronomijos, kaip ir kitos gamtamokslinės žinios, konstruojamos grindžiant moksline metodologija. Mokiniai motyvuojami tyrinėti Visatos objektus ir juose vykstančius reiškinius, pritaikyti dalykinio mąstymo būdus ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas, susiejant gamtamokslines ir kitų dalykų teorines ir praktines žinias kurtis vientisą pasaulėvaizdį. Mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymąsi, įsivertinti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus astronomijos mokymosi tikslus.
Astronomijos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams suprasti su astronomija ir kitais dalykais susietą informaciją, kurti ir perduoti žinias, parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas; išmokti rasti ir atsirinkti informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose; skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios.
Astronomijos pamokose veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai ieškodami informacijos, ją kurdami, saugodami ir pristatydami, tvarkydami stebėjimų duomenis ir juos atvaizduodami, virtualiai bendraudami ir bendradarbiaudami galėtų tikslingai ir saugiai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.
Astronomijos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla, ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti mokymuisi reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti astronominius objektus, aptarti vykdomas Kosmoso tyrimo veiklas, esamus ir galimus jų padarinius ateityje, siūlyti veiklų plėtotės idėjų ir jų įgyvendinimo galimybes.
Astronomijos pamokose mokiniai skatinami nagrinėti astronomijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, susipažinti su Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų pasiekimais; etiškai vykdyti įvairias veiklas atsižvelgdami į kultūrinius ir subkultūrinius veiklos dalyvių ir adresatų skirtumus.
Per įvairias mokymosi veiklas astronomijos pamokose identifikuodami, nagrinėdami Visatos objektus ir spręsdami nesudėtingas problemas mokiniai susipažįsta su žiniasklaidoje pateikiama astronomine informacija ir ją kritiškai vertina; mokiniai skatinami numatyti galimas natūraliai atsirandančias neigiamas Visatos ir jos objektų evoliucijos pasekmes ir siūlyti scenarijų, kaip galima išvengti ar sumažinti šių pasekmių neigiamą poveikį.
Per įvairias mokymosi veiklas astronomijos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčias galias; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių pasekmes. Astronomijos mokymosi veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai galėtų ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Įvardija, ką ir kaip tiria astronomija. Įvardija 1–2 astronomijos sritis (A1.1). | Įvardija, ką ir kaip tiria astronomija, kokias problemas sprendžia. Įvardija 1–2 astronomijos sritis ir nurodo jų tyrimo objektus (A1.2). | Paaiškina, ką tiria astronomija, kaip, remiantis astronomijos žiniomis, galima spręsti Kosmoso tyrimo problemas. Pateikia 3–4 astronomijos sričių ir jų tyrimo objektų pavyzdžius (A1.3). | Paaiškina, ką tiria astronomija, kaip, remiantis astronomijos žiniomis, galima spręsti Kosmoso tyrimo problemas. Apibūdina astronomijos mokslo ribas tiriant Visatą. Pateikia ne mažiau kaip 5 astronomijos sričių ir jų tyrimo objektų pavyzdžių. Įvardija sąsajas tarp astronomijos ir kitų mokslų (A1.4). |
Mokymo(si) turinysAstronomijos mokslas ir jo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama, ką ir kaip tiria astronomija, kokios yra astronomijos sritys. Aptariama astronomijos mokslo raida, žymūs pasaulio ir Lietuvos astronomai ir jų pasiekimai. Apibrėžiama astronomijos vieta kitų mokslų kontekste. Žemės ir Mėnulio Sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama kas yra planetos. Nagrinėjama Žemė kaip planeta, jos sandara, fizinės savybės. Aptariama Žemės ir Mėnulio sistema (orbitos kitimas dėl tarpusavio sąveikos), Mėnulio susiformavimo hipotezės. Nagrinėjamos potvynių ir atoslūgių Žemėje priežastys. Analizuojami Mėnulio paviršiaus dariniai. Mažieji Saulės sistemos kūnai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi, kurie dangaus kūnai ir kokiais požymiais remiantis priskiriami nykštukinių planetų klasei. Aptariamos nykštukinės planetos: Cerera, Plutonas, Eris, Sedna, jų dydis, sandara, paviršius, temperatūra, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, atradimo istorija. Aptariami mažieji Saulės sistemos kūnai: asteroidai, kometoidai. Apibūdinami asteroidų žiedas, Kuiperio juosta, Oorto kometoidų debesis. Saulės fizinės savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariamos Saulės fizinės savybės (masė, temperatūra, dydis), paminima jos sandara ir analizuojama atmosfera (fotosfera, chromosfera, vainikas), reiškiniai vykstantys Saulės atmosferoje: granulės, fakelai, dėmės, vainiko skylės, protuberantai, žybsniai. Analizuojamas Saulės aktyvumas ir jo kitimo pobūdis. Aiškinamasi Saulės aktyvumo įtaka Žemei. Aptariama heliosfera ir jos sąveika su tarpžvaigždine terpe. Astrometriniai matavimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Apibrėžiami paralaksas, parsekas, šviesmetis, astrometrinis matavimas. Analizuojamas atstumo iki astronominių objektų matavimas paralaksu ir juo nustatomas atstumas iki astronominių objektų. Nustatoma kūnų padėtis dangaus sferoje ir padėčių kitimas laike, matuojant kampinius atstumus. Žemės ir Jupiterio grupės planetos bei jų palydovai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, jų dydis, sandara, paviršius, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, palydovai. Aptariama planetų palydovų įvairovė: Fobas, Deimas, Ija, Europa, Ganimedas, Kalista, Titanas, Enceladas, Tritonas, jų dydis, paviršius, atmosfera. [...] Saulės sistemos tyrimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariamas Saulės sistemos tyrimas kosminiais aparatais. Žvaigždžių temperatūros nustatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami žvaigždžių spektrai ir nagrinėjama, kaip pagal juos nustatoma žvaigždžių temperatūra ir šviesis, sprendžiami uždaviniai taikant Wieno (Vyno) dėsnį. Aiškinamasi apie žvaigždžių judėjimą, analizuojamas Doplerio reiškinys ir jo taikymai astronomijoje. Žvaigždžių evoliucija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjama žvaigždžių šviesio ir temperatūros diagrama (HR diagrama), aptariami įvairūs žvaigždžių tipai, jų sandara. Nagrinėjama žvaigždžių evoliucija. Aptariami Saulės evoliucijos ypatumai. Apibūdinami planetiškieji ūkai, jų susidarymas; supernovos, jų tipai. Nagrinėjamos žvaigždžių liekanos ir jų savybės: baltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės, žvaigždinės juodosios skylės. Mūsų Galaktikos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama kas yra Paukščių tako galaktika; Galaktikos struktūra: diskas, spiralinės vijos, skersė, centrinis telkinys, halas, vainikas; centrinė supermasyvioji juodoji skylė. Apibūdinamas Galaktikos sukimosi pobūdis. Saulės aplinkos raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjamas Saulės judėjimas Galaktikoje, Saulės aplinkos raida. Aptariami ir palyginami kamuoliniai, padrikieji, judantieji žvaigždžių spiečiai ir OB asociacijos pagal išvaizdą, amžių, cheminę sudėtį ir žvaigždžių sąveiką juose. Galaktikų klasifikavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama galaktikų įvairovė ir jų klasifikavimo kriterijai. Apibūdinami galaktikų spiečiai ir superspiečiai. Vietinė galaktikų grupė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra Vietinė galaktikų grupė; aptariamos pagrindinės jos galaktikos ir jų palydovai. Tamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjami stebėjimai, kuriems paaiškinti reikia Tamsiosios materijos hipotezės: diskinių galaktikų sukimasis, galaktikų judėjimo greičiai spiečiuose, gravitaciniai lęšiai. Aptariama Tamsiosios materijos hipotezė. Aiškinamasi, kuo skiriasi aktyvios galaktikos ir kvazarai. Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės. Visatos atsiradimo ir vystymosi hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama Visatos raida. Nagrinėjama cheminių elementų sintezė Visatos pradžioje. Aptariama Tamsiosios energijos hipotezė ir tarpžvaigždinė medžiaga. Nagrinėjamos Didžiojo sprogimo teorijos prielaidos. Apibūdinama, kas yra Visatos homogeniškumas ir izotropiškumas. Nagrinėjami Visatos plėtimosi įrodymai, analizuojamas Hablo-Lemetro dėsnio taikymas. Aptariamas greitėjantis Visatos plėtimasis ir Tamsiosios energijos hipotezė. Gyvybės Saulės sistemoje paieška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjama gyvybės aptikimo Saulės sistemoje problematika. Aptariami gyvybės paieškų rezultatai ir planuojamos kosminės misijos. Egzoplanetos ir civilizacijos jose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariama, kas yra egzoplanetos ir kaip jos aptinkamos. Aptariamos žvaigždžių ir Galaktikos gyvybės zonos sąvokos. Nagrinėjama Dreiko lygtis. Aptariami galimi Fermi paradokso sprendimo variantai. Aptariamas egzocivilizacijų klasifikavimas panaudojamos energijos ir informacijos aspektais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Įvardija 1–2 astronomijos teorijas ar modelius (A2.1). | Įvardija bent 3 astronomijos teorijas ir modelius (A2.2). | Apibūdina astronomijos teorijų, modelių kūrimo pagrindimo principus (A2.3). | Apibūdina astronomijos teorijų, modelių kūrimo, pagrindimo principus, paaiškina teorijų, modelių kitimą (A2.4). |
Mokymo(si) turinysAstronomijos mokslas ir jo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariama astronomijos mokslo raida, žymūs pasaulio ir Lietuvos astronomai ir jų pasiekimai. Apibrėžiama astronomijos vieta kitų mokslų kontekste. Žemės ir Mėnulio Sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Aptariama Žemės ir Mėnulio sistema (orbitos kitimas dėl tarpusavio sąveikos), Mėnulio susiformavimo hipotezės. [...]
Egzoplanetos ir civilizacijos jose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama, kas yra egzoplanetos ir kaip jos aptinkamos. Aptariamos žvaigždžių ir Galaktikos gyvybės zonos sąvokos. Nagrinėjama Dreiko lygtis. Aptariami galimi Fermi paradokso sprendimo variantai. Aptariamas egzocivilizacijų klasifikavimas panaudojamos energijos ir informacijos aspektais.
Tamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjami stebėjimai, kuriems paaiškinti reikia Tamsiosios materijos hipotezės: diskinių galaktikų sukimasis, galaktikų judėjimo greičiai spiečiuose, gravitaciniai lęšiai. Aptariama Tamsiosios materijos hipotezė. [...] Visatos atsiradimo ir vystymosi hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama Visatos raida. Nagrinėjama cheminių elementų sintezė Visatos pradžioje. Aptariama Tamsiosios energijos hipotezė ir tarpžvaigždinė medžiaga. Nagrinėjamos Didžiojo sprogimo teorijos prielaidos. [...] Nagrinėjami Visatos plėtimosi įrodymai, analizuojamas Hablo-Lemetro dėsnio taikymas. Aptariamas greitėjantis Visatos plėtimasis ir Tamsiosios energijos hipotezė.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Atsakydamas į klausimus apibūdina astronomijos mokslo vystymąsi. Įvardija 1–2 žymiausius astronomus (A3.1). | Apibūdina astronomijos mokslo vystymąsi. Įvardija 1–2 žymiausius astronomus ir jų svarbiausius pasiekimus (A3.2). | Apibūdina astronomijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, įvardija 3–4 žymiausius astronomus ir jų svarbiausius pasiekimus (A3.3). | Apibūdina astronomijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, įvardija ne mažiau kaip 5 žymiausius astronomus ir jų svarbiausius pasiekimus. Apibūdina bent dvi naujausias tyrimų sritis ir įvardija jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje (A3.4). |
Mokymo(si) turinysAstronomijos mokslas ir jo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariama astronomijos mokslo raida, žymūs pasaulio ir Lietuvos astronomai ir jų pasiekimai. Apibrėžiama astronomijos vieta kitų mokslų kontekste. |
||||
Gamtamokslinis komunikavimas (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Padedamas tinkamai vartoja pagrindines astronomijos sąvokas, terminus, matavimo vienetus (B1.1). | Pateiktame tekste skiria ir aiškindamas nesudėtingus astronominius reiškinius vartoja astronomijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus (B1.2). | Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, simbolius, formules, matavimo vienetus (B1.3). | Tikslingai ir tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, simbolius, formules, matavimo vienetus (B1.4). |
Mokymo(si) turinysSaulės fizinės savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariamos Saulės fizinės savybės (masė, temperatūra, dydis), paminima jos sandara ir analizuojama atmosfera (fotosfera, chromosfera, vainikas), reiškiniai vykstantys Saulės atmosferoje: granulės, fakelai, dėmės, vainiko skylės, protuberantai, žybsniai. [...] Astronomijos duomenų šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Aiškinamasi, kas yra regimasis ir absoliutusis ryškis. Nagrinėjamos optinių teleskopų savybės: kampinė skyra, skvarba, didinimas, optinės aberacijos.
Orientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Nagrinėjama dangaus sfera ir jos elementai, aptariamos koordinatės. [...] Aptariamos planetų konfigūracijos. [...] Nagrinėjami (esant galimybei stebimi) reiškiniai: atmosferinė refrakcija, zodiako šviesa, poliarinės pašvaistės, sidabriškieji debesys, halai, vaivorykštės. [...]
Laiko skaičiavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Aiškinamasi, kas yra metai, lygiadieniai, saulėgrįžos, astronominis vienetas. [...] Aiškinamasi, kas yra para ir pasaulinis, vietinis, juostinis, žvaigždinis bei atominis laikas, [...]
Astrometriniai matavimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Apibrėžiami paralaksas, parsekas, šviesmetis, astrometrinis matavimas. [...]
Žvaigždžių evoliucija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Apibūdinami planetiškieji ūkai, jų susidarymas; supernovos, jų tipai. Nagrinėjamos žvaigždžių liekanos ir jų savybės: baltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės, žvaigždinės juodosios skylės. Mūsų Galaktikos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama kas yra Paukščių tako galaktika; Galaktikos struktūra: diskas, spiralinės vijos, skersė, centrinis telkinys, halas, vainikas; centrinė supermasyvioji juodoji skylė. [...]
Saulės aplinkos raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Aptariami ir palyginami kamuoliniai, padrikieji, judantieji žvaigždžių spiečiai ir OB asociacijos [...].
Galaktikų klasifikavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Apibūdinami galaktikų spiečiai ir superspiečiai.
Vietinė galaktikų grupė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aiškinamasi, kas yra Vietinė galaktikų grupė [...]
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Padedamas pasirenka reikiamą įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų patikimų šaltinių, ją lygina, vertina, apibendrina (B2.1). | Pagal nurodytus kriterijus tinkamai pasirenka reikiamą įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, vertina, apibendrina (B2.2). | Atsirenka reikiamą įvairiais būdais pateiktą su astronomija susietą informaciją iš skirtingų patikimų šaltinių, lygina, kritiškai vertina, klasifikuoja, apibendrina, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.3). | Tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų patikimų šaltinių, ją lygina, kritiškai vertina, klasifikuoja, apibendrina, interpretuoja, jungia skirtingų šaltinių informaciją (B2.4). |
Mokymo(si) turinysAstronomijos duomenų šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi naudotis elektroniniais planetariumais, žvaigždėlapiais, astronominių duomenų katalogais ir duomenų bazėmis. [...] Tamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjami stebėjimai, kuriems paaiškinti reikia Tamsiosios materijos hipotezės: diskinių galaktikų sukimasis, galaktikų judėjimo greičiai spiečiuose, gravitaciniai lęšiai. Aptariama Tamsiosios materijos hipotezė. Aiškinamasi, kuo skiriasi aktyvios galaktikos ir kvazarai. Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės. Visatos atsiradimo ir vystymosi hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Aptariama Tamsiosios energijos hipotezė ir tarpžvaigždinė medžiaga. Nagrinėjamos Didžiojo sprogimo teorijos prielaidos. [...] Nagrinėjami Visatos plėtimosi įrodymai, analizuojamas Hablo-Lemetro dėsnio taikymas. Aptariamas greitėjantis Visatos plėtimasis ir Tamsiosios energijos hipotezė.
Egzoplanetos ir civilizacijos jose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Nagrinėjama Dreiko lygtis. Aptariami galimi Fermi paradokso sprendimo variantai. Aptariamas egzocivilizacijų klasifikavimas panaudojamos energijos ir informacijos aspektais.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Atsakydamas į klausimus nusako, kuo skiriasi objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pagal pateiktus kriterijus pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3.1). | Nurodo, kuo skiriasi objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pagal pateiktus kriterijus pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3.2). | Paaiškina, kuo skiriasi objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3.3). | Argumentuotai paaiškina, kuo skiriasi objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius. Analizuoja ir kritiškai vertina informacijos šaltinių patikimumą (B3.4). |
Mokymo(si) turinysTamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjami stebėjimai, kuriems paaiškinti reikia Tamsiosios materijos hipotezės: diskinių galaktikų sukimasis, galaktikų judėjimo greičiai spiečiuose, gravitaciniai lęšiai. Aptariama Tamsiosios materijos hipotezė. Aiškinamasi, kuo skiriasi aktyvios galaktikos ir kvazarai. Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės. Visatos atsiradimo ir vystymosi hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Aptariama Tamsiosios energijos hipotezė ir tarpžvaigždinė medžiaga. Nagrinėjamos Didžiojo sprogimo teorijos prielaidos. [...] Nagrinėjami Visatos plėtimosi įrodymai, analizuojamas Hablo-Lemetro dėsnio taikymas. Aptariamas greitėjantis Visatos plėtimasis ir Tamsiosios energijos hipotezė.
Egzoplanetos ir civilizacijos jose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Nagrinėjama Dreiko lygtis. Aptariami galimi Fermi paradokso sprendimo variantai. Aptariamas egzocivilizacijų klasifikavimas panaudojamos energijos ir informacijos aspektais.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Tinkamai vartodamas pagrindines sąvokas sklandžiai, suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia nesudėtingą su astronomija susietą informaciją; nurodo šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.1). | Tinkamai vartodamas sąvokas sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su astronomija susietą informaciją; tinkamai cituoja šaltinius. Atsižvelgia į adresatą. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.2). | Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją ir atlikdamas užduotis; pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas, tinkamai cituoja šaltinius. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3). | Tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją ir atlikdamas užduotis; pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas, tinkamai cituoja šaltinius. Lanksčiai ir kūrybiškai pritaiko pranešimą įvairiems adresatams. Tikslingai ir kūrybiškai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4). |
Mokymo(si) turinysTamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjami stebėjimai, kuriems paaiškinti reikia Tamsiosios materijos hipotezės: diskinių galaktikų sukimasis, galaktikų judėjimo greičiai spiečiuose, gravitaciniai lęšiai. Aptariama Tamsiosios materijos hipotezė. Aiškinamasi, kuo skiriasi aktyvios galaktikos ir kvazarai. Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės. Visatos atsiradimo ir vystymosi hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Aptariama Tamsiosios energijos hipotezė ir tarpžvaigždinė medžiaga. Nagrinėjamos Didžiojo sprogimo teorijos prielaidos. [...] Nagrinėjami Visatos plėtimosi įrodymai, analizuojamas Hablo-Lemetro dėsnio taikymas. Aptariamas greitėjantis Visatos plėtimasis ir Tamsiosios energijos hipotezė.
Egzoplanetos ir civilizacijos jose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Nagrinėjama Dreiko lygtis. Aptariami galimi Fermi paradokso sprendimo variantai. Aptariamas egzocivilizacijų klasifikavimas panaudojamos energijos ir informacijos aspektais.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Formuluoja klausimus, padedančius suprasti nesudėtingą su astronomija susietą informaciją ar problemą. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1). | Formuluoja klausimus, padedančius suprasti nagrinėjamą gamtamokslinę informaciją ar problemą. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2). | Formuluoja klausimus rodydamas nagrinėjamos astronomijos problemos supratimą ir gamtos mokslų dėsnių ir faktų išmanymą. Argumentuoja savo atsakymus ir išsakomą nuomonę (B5.3). | Formuluoja klausimus rodydamas nagrinėjamos astronomijos problemos supratimą ir gamtos mokslų dėsnių ir faktų išmanymą. Argumentuoja savo atsakymus ir išsakomą nuomonę, pateikia alternatyvių atsakymų (B5.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi orientuotis danguje, atpažinti pagrindinius žvaigždynus, orientuotis vietovėje pagal dangaus šviesulius. [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, analizuojamas Saulės paviršinio sluoksnio sukimasis apie savo ašį. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. Aptariamos planetų konfigūracijos. Stebimi ir analizuojami meteorai. Nagrinėjama meteoritų kilmė. Aptariamos kometos ir apibūdinami jų stebėjimo ypatumai. Nagrinėjami (esant galimybei stebimi) reiškiniai: atmosferinė refrakcija, zodiako šviesa, poliarinės pašvaistės, sidabriškieji debesys, halai, vaivorykštės. Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. Analizuojamos Saulės ir Mėnulio užtemimų priežastys, aptariami jų stebėjimo ypatumai. Tamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjami stebėjimai, kuriems paaiškinti reikia Tamsiosios materijos hipotezės: diskinių galaktikų sukimasis, galaktikų judėjimo greičiai spiečiuose, gravitaciniai lęšiai. Aptariama Tamsiosios materijos hipotezė. Aiškinamasi, kuo skiriasi aktyvios galaktikos ir kvazarai. Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės. Visatos atsiradimo ir vystymosi hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Aptariama Tamsiosios energijos hipotezė ir tarpžvaigždinė medžiaga. Nagrinėjamos Didžiojo sprogimo teorijos prielaidos. [...] Nagrinėjami Visatos plėtimosi įrodymai, analizuojamas Hablo-Lemetro dėsnio taikymas. Aptariamas greitėjantis Visatos plėtimasis ir Tamsiosios energijos hipotezė.
Egzoplanetos ir civilizacijos jose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Nagrinėjama Dreiko lygtis. Aptariami galimi Fermi paradokso sprendimo variantai. Aptariamas egzocivilizacijų klasifikavimas panaudojamos energijos ir informacijos aspektais.
|
||||
Gamtamokslinis tyrinėjimas (C)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Remdamasis pateiktais probleminiais klausimais formuluoja hipotezę (C1.1). | Padedamas kelia probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, formuluoja hipotezę (C1.2). | Kelia probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, formuluoja hipotezes (C1.3). | Tikslingai kelia probleminius klausimus, atsižvelgdamas į su jais susietus tyrimo tikslus, formuluoja hipotezes (C1.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, [...]. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. [...] Stebimi ir analizuojami meteorai. [...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Patariamas planuoja stebėjimą: pasirenka priemones, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą (C2.1). | Planuoja stebėjimą: pasirenka priemones, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą (C2.2). | Planuoja stebėjimą: pasirenka priemones, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Nurodo, ką reikėtų daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C2.3). | Tinkamai suplanuoja pasirinktą stebėjimą atsižvelgdamas į visus stebėjimo patikimumo ir saugumo reikalavimus: pasirenka priemones, atlikimo vietą, numato stebėjimo laiką, trukmę, eigą, rezultatų patikimumo užtikrinimą (C2.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, [...]. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. [...] Stebimi ir analizuojami meteorai. [...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Patariamas atlieka stebėjimą: saugiai naudodamasis priemonėmis stebi vykstančius procesus, fiksuoja pokyčius (C3.1). | Pagal pavyzdį atlieka stebėjimą: saugiai naudodamasis priemonėmis stebi vykstančius procesus, fiksuoja pokyčius ir juos aprašo (C3.2). | Atlieka stebėjimą: saugiai naudodamasis priemonėmis atlieka numatytas tyrimo veiklas, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, juos aprašo ir paaiškina (C3.3). | Atlieka stebėjimą: saugiai naudodamasis priemonėmis atlieka numatytas tyrimo veiklas ir pagal poreikį jas tobulina, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, juos aprašo ir paaiškina (C3.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, [...]. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. [...] Stebimi ir analizuojami meteorai. [...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Pasitardamas apibendrina surinktus duomenis, atrenka tinkamus išvadai daryti, pateikia tinkama forma. Taiko skaitmenines technologijas (C4.1). | Apibendrina surinktus duomenis, atrenka tinkamus išvadai daryti, pateikia tinkama forma. Taiko skaitmenines technologijas (C4.2). | Apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, vertina jų patikimumą, atrenka tinkamus išvadai daryti. Paaiškina, kaip pasirinkta įranga, stebėjimo vieta ir laikas, žmogiškasis faktorius galėjo paveikti duomenų patikimumą. Duomenis pateikia tinkamais būdais. Taiko skaitmenines technologijas (C4.3). | Analizuoja ir apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, argumentuodamas atrenka tinkamus išvadai daryti, vertina jų patikimumą palygindamas su kitais šaltiniais. Duomenis pateikia keliais tinkamais būdais. Tikslingai taiko skaitmenines technologijas (C4.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, [...]. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. [...] Stebimi ir analizuojami meteorai. [...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Pasitardamas palygina gautus rezultatus su hipoteze, formuluoja išvadą. Aptaria atliktą veiklą nurodydamas, kas pavyko ar nepavyko, ką būtų galima daryti kitaip (C5.1). | Formuluoja išvadas remdamasis stebėjimo rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė. Nurodo, kurie rezultatai patvirtina hipotezę, arba dalijasi idėjomis, kodėl hipotezė nepasitvirtino. Vertina atliktą veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C5.2). | Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba kodėl hipotezė nepasitvirtino. Vertina atliktą veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C5.3). | Formuluoja išvadas atsižvelgdamas į stebėjimo tikslą ir hipotezę, vertina atliktas veiklas, numato stebėjimo tobulinimo galimybes atsižvelgiant į rezultatų patikimumo didinimą. Siūlo atlikto stebėjimo plėtotės būdų (C5.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, [...]. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. [...] Stebimi ir analizuojami meteorai. [...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...] |
||||
Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Įvardija bent 2 astronominius reiškinius ir bent 3 objektus (D1.1). | Įvardija 2–3 astronominius reiškinius ir 3–4 objektus, nurodo pagrindinius jų požymius ir savybes (D1.2). | Įvardija 4–5 astronominius reiškinius ir 5–6 objektus, nurodo jų požymius ir savybes (D1.3). | Įvardija ne mažiau kaip 6 astronominius reiškinius ir 7 objektus, juos apibūdina (D1.4). |
Mokymo(si) turinysŽemės ir Mėnulio Sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama kas yra planetos. [...] Nagrinėjamos potvynių ir atoslūgių Žemėje priežastys. [...] Žemės ir Jupiterio grupės planetos bei jų palydovai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariamos Žemės grupės planetos: Merkurijus, Venera, Marsas, jų dydis, sandara, paviršius, temperatūra, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, palydovai. Aptariamos Jupiterio grupės planetos: Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, jų dydis, sandara, paviršius, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, palydovai. Aptariama planetų palydovų įvairovė: Fobas, Deimas, Ija, Europa, Ganimedas, Kalista, Titanas, Enceladas, Tritonas, jų dydis, paviršius, atmosfera. [...]
Mažieji Saulės sistemos kūnai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aiškinamasi, kurie dangaus kūnai ir kokiais požymiais remiantis priskiriami nykštukinių planetų klasei. Aptariamos nykštukinės planetos: Cerera, Plutonas, Eris, Sedna, jų dydis, sandara, paviršius, temperatūra, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, atradimo istorija. Aptariami mažieji Saulės sistemos kūnai: asteroidai, kometoidai. Apibūdinami asteroidų žiedas, Kuiperio juosta, Oorto kometoidų debesis.
Saulės fizinės savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariamos Saulės fizinės savybės (masė, temperatūra, dydis), paminima jos sandara ir analizuojama atmosfera (fotosfera, chromosfera, vainikas), reiškiniai vykstantys Saulės atmosferoje: granulės, fakelai, dėmės, vainiko skylės, protuberantai, žybsniai. Analizuojamas Saulės aktyvumas ir jo kitimo pobūdis. [...]
Žvaigždžių temperatūros nustatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami žvaigždžių spektrai ir nagrinėjama, kaip pagal juos nustatoma žvaigždžių temperatūra ir šviesis, [...]. Aiškinamasi apie žvaigždžių judėjimą, analizuojamas Doplerio reiškinys ir jo taikymai astronomijoje. Žvaigždžių evoliucija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjama žvaigždžių šviesio ir temperatūros diagrama (HR diagrama), aptariami įvairūs žvaigždžių tipai, jų sandara. Nagrinėjama žvaigždžių evoliucija. Aptariami Saulės evoliucijos ypatumai. Apibūdinami planetiškieji ūkai, jų susidarymas; supernovos, jų tipai. Nagrinėjamos žvaigždžių liekanos ir jų savybės: baltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės, žvaigždinės juodosios skylės.
Mūsų Galaktikos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama kas yra Paukščių tako galaktika; Galaktikos struktūra: diskas, spiralinės vijos, skersė, centrinis telkinys, halas, vainikas; centrinė supermasyvioji juodoji skylė. Apibūdinamas Galaktikos sukimosi pobūdis.
Saulės aplinkos raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjamas Saulės judėjimas Galaktikoje, Saulės aplinkos raida. Aptariami ir palyginami kamuoliniai, padrikieji, judantieji žvaigždžių spiečiai ir OB asociacijos pagal išvaizdą, amžių, cheminę sudėtį ir žvaigždžių sąveiką juose.
Galaktikų klasifikavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama galaktikų įvairovė ir jų klasifikavimo kriterijai. Apibūdinami galaktikų spiečiai ir superspiečiai.
Vietinė galaktikų grupė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aiškinamasi, kas yra Vietinė galaktikų grupė; aptariamos pagrindinės jos galaktikos ir jų palydovai.
Tamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjami stebėjimai, kuriems paaiškinti reikia Tamsiosios materijos hipotezės: diskinių galaktikų sukimasis, galaktikų judėjimo greičiai spiečiuose, gravitaciniai lęšiai. Aptariama Tamsiosios materijos hipotezė. Aiškinamasi, kuo skiriasi aktyvios galaktikos ir kvazarai. Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės.
Visatos atsiradimo ir vystymosi hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama Visatos raida. Nagrinėjama cheminių elementų sintezė Visatos pradžioje. Aptariama Tamsiosios energijos hipotezė ir tarpžvaigždinė medžiaga. Nagrinėjamos Didžiojo sprogimo teorijos prielaidos. Apibūdinama, kas yra Visatos homogeniškumas ir izotropiškumas. Nagrinėjami Visatos plėtimosi įrodymai, analizuojamas Hablo-Lemetro dėsnio taikymas. Aptariamas greitėjantis Visatos plėtimasis ir Tamsiosios energijos hipotezė.
Egzoplanetos ir civilizacijos jose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama, kas yra egzoplanetos ir kaip jos aptinkamos. [...]
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Taiko turimas astronomijos žinias aiškindamasis procesus ir reiškinius (D2.1). | Taiko turimas astronomijos žinias aiškindamasis procesus ir reiškinius, sieja skirtingų mokslų žinias į visumą (D2.2). | Taiko turimas astronomijos žinias aiškindamasis procesus ir reiškinius, nurodo priežasties ir pasekmės ryšius, sieja skirtingų mokslų žinias į visumą (D2.3). | Tikslingai taiko turimas astronomijos žinias aiškindamasis procesus ir reiškinius, paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius, sieja skirtingų mokslų žinias į visumą (D2.4). |
Mokymo(si) turinysŽemės ir Mėnulio Sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama kas yra planetos. [...] Nagrinėjamos potvynių ir atoslūgių Žemėje priežastys. Analizuojami Mėnulio paviršiaus dariniai. Žemės ir Jupiterio grupės planetos bei jų palydovai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariamos Žemės grupės planetos: Merkurijus, Venera, Marsas, jų dydis, sandara, paviršius, temperatūra, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, palydovai. Aptariamos Jupiterio grupės planetos: Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, jų dydis, sandara, paviršius, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, palydovai. Aptariama planetų palydovų įvairovė: Fobas, Deimas, Ija, Europa, Ganimedas, Kalista, Titanas, Enceladas, Tritonas, jų dydis, paviršius, atmosfera. [...]
Mažieji Saulės sistemos kūnai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aiškinamasi, kurie dangaus kūnai ir kokiais požymiais remiantis priskiriami nykštukinių planetų klasei. Aptariamos nykštukinės planetos: Cerera, Plutonas, Eris, Sedna, jų dydis, sandara, paviršius, temperatūra, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, atradimo istorija. Aptariami mažieji Saulės sistemos kūnai: asteroidai, kometoidai. Apibūdinami asteroidų žiedas, Kuiperio juosta, Oorto kometoidų debesis.
Saulės fizinės savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariamos Saulės fizinės savybės (masė, temperatūra, dydis), paminima jos sandara ir analizuojama atmosfera (fotosfera, chromosfera, vainikas), reiškiniai vykstantys Saulės atmosferoje: granulės, fakelai, dėmės, vainiko skylės, protuberantai, žybsniai. Analizuojamas Saulės aktyvumas ir jo kitimo pobūdis. [...] Aiškinamasi Saulės aktyvumo įtaka Žemei. Aptariama heliosfera ir jos sąveika su tarpžvaigždine terpe.
Žvaigždžių temperatūros nustatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami žvaigždžių spektrai ir nagrinėjama, kaip pagal juos nustatoma žvaigždžių temperatūra ir šviesis, [...]. Aiškinamasi apie žvaigždžių judėjimą, analizuojamas Doplerio reiškinys ir jo taikymai astronomijoje. Žvaigždžių evoliucija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjama žvaigždžių šviesio ir temperatūros diagrama (HR diagrama), aptariami įvairūs žvaigždžių tipai, jų sandara. Nagrinėjama žvaigždžių evoliucija. Aptariami Saulės evoliucijos ypatumai. Apibūdinami planetiškieji ūkai, jų susidarymas; supernovos, jų tipai. Nagrinėjamos žvaigždžių liekanos ir jų savybės: baltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės, žvaigždinės juodosios skylės.
Mūsų Galaktikos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama kas yra Paukščių tako galaktika; Galaktikos struktūra: diskas, spiralinės vijos, skersė, centrinis telkinys, halas, vainikas; centrinė supermasyvioji juodoji skylė. Apibūdinamas Galaktikos sukimosi pobūdis.
Saulės aplinkos raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjamas Saulės judėjimas Galaktikoje, Saulės aplinkos raida. Aptariami ir palyginami kamuoliniai, padrikieji, judantieji žvaigždžių spiečiai ir OB asociacijos pagal išvaizdą, amžių, cheminę sudėtį ir žvaigždžių sąveiką juose.
Galaktikų klasifikavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama galaktikų įvairovė ir jų klasifikavimo kriterijai. Apibūdinami galaktikų spiečiai ir superspiečiai.
Vietinė galaktikų grupė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aiškinamasi, kas yra Vietinė galaktikų grupė; aptariamos pagrindinės jos galaktikos ir jų palydovai.
Tamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjami stebėjimai, kuriems paaiškinti reikia Tamsiosios materijos hipotezės: diskinių galaktikų sukimasis, galaktikų judėjimo greičiai spiečiuose, gravitaciniai lęšiai. Aptariama Tamsiosios materijos hipotezė. Aiškinamasi, kuo skiriasi aktyvios galaktikos ir kvazarai. Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės.
Visatos atsiradimo ir vystymosi hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama Visatos raida. Nagrinėjama cheminių elementų sintezė Visatos pradžioje. Aptariama Tamsiosios energijos hipotezė ir tarpžvaigždinė medžiaga. Nagrinėjamos Didžiojo sprogimo teorijos prielaidos. Apibūdinama, kas yra Visatos homogeniškumas ir izotropiškumas. Nagrinėjami Visatos plėtimosi įrodymai, analizuojamas Hablo-Lemetro dėsnio taikymas. Aptariamas greitėjantis Visatos plėtimasis ir Tamsiosios energijos hipotezė.
Gyvybės Saulės sistemoje paieška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjama gyvybės aptikimo Saulės sistemoje problematika. Aptariami gyvybės paieškų rezultatai ir planuojamos kosminės misijos.
Egzoplanetos ir civilizacijos jose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama, kas yra egzoplanetos ir kaip jos aptinkamos. Aptariamos žvaigždžių ir Galaktikos gyvybės zonos sąvokos. Nagrinėjama Dreiko lygtis. Aptariami galimi Fermi paradokso sprendimo variantai. Aptariamas egzocivilizacijų klasifikavimas panaudojamos energijos ir informacijos aspektais.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Pagal pateiktus požymius lygina astronominius objektus ir reiškinius (D3.1). | Pagal pateiktus požymius lygina ir klasifikuoja astronominius objektus ir reiškinius (D3.2). | Pasirenka savybes ar požymius, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja astronominius objektus ir reiškinius (D3.3). | Argumentuodamas pasirenka savybes ar požymius, kuriais remdamasis lygina ir klasifikuoja objektus, vykstančius procesus ar reiškinius (D3.4). |
Mokymo(si) turinysŽemės ir Jupiterio grupės planetos bei jų palydovai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariamos Žemės grupės planetos: Merkurijus, Venera, Marsas, jų dydis, sandara, paviršius, temperatūra, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, palydovai. Aptariamos Jupiterio grupės planetos: Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, jų dydis, sandara, paviršius, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, palydovai. Aptariama planetų palydovų įvairovė: Fobas, Deimas, Ija, Europa, Ganimedas, Kalista, Titanas, Enceladas, Tritonas, jų dydis, paviršius, atmosfera. [...] Mažieji Saulės sistemos kūnai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aiškinamasi, kurie dangaus kūnai ir kokiais požymiais remiantis priskiriami nykštukinių planetų klasei. Aptariamos nykštukinės planetos: Cerera, Plutonas, Eris, Sedna, jų dydis, sandara, paviršius, temperatūra, atmosfera, metų ir paros trukmė, padėtis Saulės sistemoje, atradimo istorija. Aptariami mažieji Saulės sistemos kūnai: asteroidai, kometoidai. Apibūdinami asteroidų žiedas, Kuiperio juosta, Oorto kometoidų debesis.
Saulės fizinės savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariamos Saulės fizinės savybės (masė, temperatūra, dydis), paminima jos sandara ir analizuojama atmosfera (fotosfera, chromosfera, vainikas), reiškiniai vykstantys Saulės atmosferoje: granulės, fakelai, dėmės, vainiko skylės, protuberantai, žybsniai. Analizuojamas Saulės aktyvumas ir jo kitimo pobūdis. [...]
Žvaigždžių evoliucija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjama žvaigždžių šviesio ir temperatūros diagrama (HR diagrama), aptariami įvairūs žvaigždžių tipai, jų sandara. Nagrinėjama žvaigždžių evoliucija. Aptariami Saulės evoliucijos ypatumai. Apibūdinami planetiškieji ūkai, jų susidarymas; supernovos, jų tipai. Nagrinėjamos žvaigždžių liekanos ir jų savybės: baltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės, žvaigždinės juodosios skylės. Galaktikų klasifikavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama galaktikų įvairovė ir jų klasifikavimo kriterijai. [...]
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Padedamas modeliuoja paprastus astronominius procesus ir reiškinius, įvardija jų dėsningumus (D4.1). | Pagal pateiktus aprašymus modeliuoja astronominius procesus ir reiškinius, įvardija jų dėsningumus (D4.2). | Remdamasis pagrindiniais reiškinių ir procesų dėsningumais, modeliuoja jų eigą (D4.3). | Remdamasis pagrindiniais reiškinių ir procesų dėsningumais, modeliuoja jų eigą. Paaiškina astronominių modelių taikymo ribas (D4.4). |
Mokymo(si) turinysŽemės ir Mėnulio Sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariama Žemės ir Mėnulio sistema (orbitos kitimas dėl tarpusavio sąveikos) [...] Laiko skaičiavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Aptariamas Žemės sukimasis apie ašį. Aiškinamasi, kas yra para ir pasaulinis, vietinis, juostinis, žvaigždinis bei atominis laikas, mokomasi juos susieti [...]
|
||||
Problemų sprendimas ir refleksija (E)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Atlikdamas užduotis pasirenka vieną strategiją iš dažnai naudojamų, įprastų ar pasiūlytų, numato akivaizdžius užduočių rezultatus (E1.1). | Pasirenka tinkamą strategiją astronomijos užduočiai atlikti, prognozuoja rezultatus, pasiūlo problemos sprendimo būdą ir bent vieną alternatyvą (E1.2). | Pasirenka tinkamą strategiją astronomijos užduočiai atlikti atsižvelgdamas į jos pobūdį ir esamas galimybes, siūlo problemos sprendimo alternatyvų (E1.3). | Pasirenka argumentuotas ir tinkamas strategijas atliekant astronomijos užduotis, prognozuoja rezultatus, siūlo problemos sprendimo alternatyvų (E1.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, [...]. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. [...] Stebimi ir analizuojami meteorai. [...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...] Žvaigždžių temperatūros nustatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] sprendžiami uždaviniai taikant Wieno (Vyno) dėsnį.[...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Padedamas taiko turimas astronomijos žinias ir gebėjimus (E2.1). | Taiko turimas astronomijos žinias ir gebėjimus (E2.2). | Tikslingai ir kūrybiškai taiko turimas astronomijos žinias ir gebėjimus (E2.3). | Tikslingai, kūrybiškai ir argumentuotai taiko astronomijos žinias siedamas su kitų dalykų žiniomis (E2.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, [...]. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. [...] Stebimi ir analizuojami meteorai. [...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...] Žvaigždžių temperatūros nustatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apibūdinami žvaigždžių spektrai ir nagrinėjama, kaip pagal juos nustatoma žvaigždžių temperatūra ir šviesis, [...]. Aiškinamasi apie žvaigždžių judėjimą, analizuojamas Doplerio reiškinys ir jo taikymai astronomijoje. Žvaigždžių evoliucija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjama žvaigždžių šviesio ir temperatūros diagrama (HR diagrama), aptariami įvairūs žvaigždžių tipai, jų sandara. Nagrinėjama žvaigždžių evoliucija. Aptariami Saulės evoliucijos ypatumai. Apibūdinami planetiškieji ūkai, jų susidarymas; supernovos, jų tipai. Nagrinėjamos žvaigždžių liekanos ir jų savybės: baltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės, žvaigždinės juodosios skylės.
Mūsų Galaktikos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama kas yra Paukščių tako galaktika; Galaktikos struktūra: diskas, spiralinės vijos, skersė, centrinis telkinys, halas, vainikas; centrinė supermasyvioji juodoji skylė. Apibūdinamas Galaktikos sukimosi pobūdis.
Saulės aplinkos raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjamas Saulės judėjimas Galaktikoje, Saulės aplinkos raida. Aptariami ir palyginami kamuoliniai, padrikieji, judantieji žvaigždžių spiečiai ir OB asociacijos pagal išvaizdą, amžių, cheminę sudėtį ir žvaigždžių sąveiką juose.
Galaktikų klasifikavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama galaktikų įvairovė ir jų klasifikavimo kriterijai. Apibūdinami galaktikų spiečiai ir superspiečiai.
Vietinė galaktikų grupė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aiškinamasi, kas yra Vietinė galaktikų grupė; aptariamos pagrindinės jos galaktikos ir jų palydovai.
Visatos atsiradimo ir vystymosi hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama Visatos raida. Nagrinėjama cheminių elementų sintezė Visatos pradžioje. Aptariama Tamsiosios energijos hipotezė ir tarpžvaigždinė medžiaga. Nagrinėjamos Didžiojo sprogimo teorijos prielaidos. Apibūdinama, kas yra Visatos homogeniškumas ir izotropiškumas. Nagrinėjami Visatos plėtimosi įrodymai, analizuojamas Hablo-Lemetro dėsnio taikymas. Aptariamas greitėjantis Visatos plėtimasis ir Tamsiosios energijos hipotezė.
Tamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjami stebėjimai, kuriems paaiškinti reikia Tamsiosios materijos hipotezės: diskinių galaktikų sukimasis, galaktikų judėjimo greičiai spiečiuose, gravitaciniai lęšiai. Aptariama Tamsiosios materijos hipotezė. Aiškinamasi, kuo skiriasi aktyvios galaktikos ir kvazarai. Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės.
Gyvybės Saulės sistemoje paieška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Nagrinėjama gyvybės aptikimo Saulės sistemoje problematika. Aptariami gyvybės paieškų rezultatai ir planuojamos kosminės misijos.
Egzoplanetos ir civilizacijos jose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
Aptariama, kas yra egzoplanetos ir kaip jos aptinkamos. Aptariamos žvaigždžių ir Galaktikos gyvybės zonos sąvokos. Nagrinėjama Dreiko lygtis. Aptariami galimi Fermi paradokso sprendimo variantai. Aptariamas egzocivilizacijų klasifikavimas panaudojamos energijos ir informacijos aspektais.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Padedamas vertina gautus rezultatus atsižvelgdamas į kontekstą (E3.1). | Vertina gautus rezultatus atsižvelgdamas į kontekstą (E3.2). | Kritiškai vertina savo ir kitų gautus rezultatus, lygina juos tarpusavyje ir pagrindžia vertinimą argumentais (E3.3). | Kritiškai ir argumentuotai vertina savo ir kitų gautus rezultatus atsižvelgdamas į kontekstą, lygina juos tarpusavyje ir apibendrina (E3.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, [...]. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. [...] Stebimi ir analizuojami meteorai. [...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...] Žvaigždžių temperatūros nustatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] sprendžiami uždaviniai taikant Wieno (Vyno) dėsnį. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Pagal pateiktus kriterijus įsivertina savo pasiekimus ir pažangą. Padedamas nusimato, kaip pagerinti mokymąsi (E4.1). | Pagal pateiktus kriterijus reflektuoja asmeninę pažangą, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis mokantis astronomijos, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.2). | Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties ir pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus (E4.3). | Reflektuoja asmeninę pažangą mokantis astronomijos, įvardija savo stiprybes ir tobulintinas sritis, analizuoja ir kritiškai vertina savo pasiekimų priežasties ir pasekmės ryšius, kelia tolesnius mokymosi tikslus numatydamas konkretų laikotarpį, ieško naujų mokymosi tobulinimo būdų (E4.4). |
Mokymo(si) turinysOrientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Stebimas ir analizuojamas dangaus vaizdo kitimas per parą, šviesulių teka ir laida, dangaus vaizdo priklausomybė nuo geografinės platumos ir metų laiko. Stebima Saulė, registruojami jos paviršiaus dariniai, [...]. Stebimos planetos, registruojamas ir analizuojamas jų regimasis judėjimas. [...] Stebimi ir analizuojami meteorai. [...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...] |
||||
Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Padedamas pateikia pavyzdžių apie kosminėje erdvėje vykstančių procesų, Visatos objektų evoliucijos ir žmogaus veiklos poveikį Žemės gamtai ir žmogui kaip neatsiejamai gamtos daliai (F1.1). | Pateikia pavyzdžių apie kosminėje erdvėje vykstančių procesų, Visatos objektų evoliucijos ir žmogaus veiklos poveikį Žemės gamtai ir žmogui kaip neatsiejamai gamtos daliai (F1.2). | Paaiškina kosminėje erdvėje vykstančių procesų, Visatos objektų evoliucijos ir žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes Žemės gamtai ir žmogui kaip neatsiejamai gamtos daliai (F1.3). | Argumentuotai paaiškina kosminėje erdvėje vykstančių procesų, Visatos objektų evoliucijos ir žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes Žemės gamtai ir žmogui kaip neatsiejamai gamtos daliai (F1.4). |
Mokymo(si) turinysŽemės ir Mėnulio Sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Nagrinėjamos potvynių ir atoslūgių Žemėje priežastys. [...] Saulės fizinės savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Analizuojamas Saulės aktyvumas ir jo kitimo pobūdis. Aiškinamasi Saulės aktyvumo įtaka Žemei. [...]
Tamsiosios materijos hipotezės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė [...] Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Atsakydamas į klausimus randa sąsajų tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, astronomijos mokslo ir technologijų (F2.1). | Pateikdamas pavyzdžių paaiškina sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, astronomijos mokslo ir technologijų (F2.2). | Paaiškina sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, astronomijos mokslo ir technologijų (F2.3). | Argumentuotai paaiškina sąsajas tarp gamtinės ir socialinės aplinkos, astronomijos mokslo ir technologijų (F2.4). |
Mokymo(si) turinysAstronomijos mokslas ir jo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė [...] Aptariama galaktikų ir jų supermasyvių juodųjų skylių sąveika bei jos pasekmės. Saulės sistemos tyrimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Apibrėžiami kosminiai greičiai. Aptariamas Saulės sistemos tyrimas kosminiais aparatais.
Orientacija dangaus skliaute. III–IV gimnazijos klasių koncentras.
[...] Stebimi dirbtiniai Žemės palydovai ir analizuojamas jų judėjimas. [...]
|
||||
Mokymo(si) turinys
Pasiekimų vertinimas
Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami III–IV gimnazijos klasių koncentrui ir yra detalizuoti keturiais lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5–6, pagrindinis (3) lygis – 7–8, aukštesnysis (4) lygis – 9–10.
Nurodomi pasiekimų lygių požymiai skirti vertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Remiantis nurodytais požymiais galima spręsti apie tarpinius mokinių pasiekimus ir daryti apibendrinamuosius vertinimo aprašus pusmečio ir metų pabaigoje.
Aprašant pasiekimų lygių požymius naudotos šios mokinių pasiekimų augimą rodančios skalės ir sąvokos:
- savarankiškumo:
- padedamas – procesą moderuoja ir jame dalyvauja mokytojas;
- naudodamasis netiesiogine pagalba – užduotis atlieka atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, vadovaudamasis pateiktais kriterijais;
- konsultuodamasis – tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų;
- savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos;
- sudėtingumo:
- paprasčiausiomis vadinamos užduotys, stebėjimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 1 veiksmo (pavyzdžiui, informacijos paieška pateiktame informacijos šaltinyje);
- paprastomis vadinamos užduotys, stebėjimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia ne mažiau kaip 2 veiksmų (pavyzdžiui, rasti informacijos pateiktame informacijos šaltinyje ir ją panaudoti užduočiai atlikti);
- nesudėtingomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 3 ir daugiau veiksmų (pavyzdžiui, palyginti padrikųjų ir kamuolinių spiečių sandarą).
Aprašant pasiekimus ir pasiekimų lygių požymius vartojami šie terminai:
- apibūdinti dydį – pateikti apibrėžimą, nurodyti, kaip jis apskaičiuojamas, kokiais vienetais matuojamas, paaiškinti, kokie ir kodėl vartojami nesisteminiai vienetai;
- apibūdinti reiškinį, procesą – nusakyti, aprašyti jo esminius požymius, savybes, sąsajas su kitais reiškiniais, procesais ir sąlygas, kuriomis jis pasireiškia, pateikti pasireiškimo pavyzdžių;
- analizuoti – rasti požymius, savybes, charakteristikas ar parametrus, skaidyti į dalis, apmąstyti;
- aptarti – įvertinti aplinkybes, apsvarstyti, aiškintis neaiškius dalykus, diskutuoti;
- atpažinti objektus, reiškinius ir procesus – paveiksluose, schemose, aplinkoje ir kt. atskirti, nustatyti objektus, juos išskirti iš kitų objektų, reiškinių, procesų;
- modeliuoti – stebint ar naudojant aprašymus tirti realių objektų ar reiškinių savybes ir kurti jų modelius;
- nagrinėti – aiškintis esmę, svarstyti, išskirti požymius, savybes;
- nurodyti – įvardyti, nusakyti tam tikras reikšmes, objektus, reiškinius, procesus;
- paaiškinti – detaliai atskleisti reiškinio ar proceso vyksmą, dėsningumus;
- palyginti objektus, reiškinius, procesus – įvardyti jų panašumus ir (ar) skirtumus;
- tyrinėti – realiai ar virtualiai stebėti reiškinio eigą, aiškintis jo dėsningumus, sąlygas, kuriomis vyksta, rasti informacijos ir ją analizuoti.
Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis ugdymo procese svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir pateikti mokiniams skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis, kurios turėtų būti pateiktos visiems mokiniams neribojant jų galimybių atlikti ir sudėtingesnes užduotis. Užduotys turėtų būti parengtos taip, kad būtų galimybė vertinti skirtingų pasiekimų sričių gebėjimus, tačiau nereikėtų siekti į vieną pasiekimų vertinimo užduotį įtraukti visų ar daugelio pasiekimų sričių gebėjimų. Svarbu, ypač formuojamojo vertinimo, užduotis parengti taip, kad galima būtų vertinti skirtingų mokinių daromą pažangą ir teikti veiksmingą, mokytis padedantį ir motyvuojantį grįžtamąjį ryšį.
III ar (ir) IV gimnazijos klasėse mokiniai gali pasirinkti rengti brandos darbą.
