Bendrosios nuostatos
Lietuvių gestų kalbos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia lietuvių gestų kalbos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.
Lietuvių gestų kalba yra gimtoji Lietuvos kurčiųjų kalba, padedanti pažinti save ir pasaulį, bendrauti, tobulėti, suteikianti galimybę aktyviai ir atsakingai dalyvauti kurčiųjų bendruomenės, šalies kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Ji turi didelę reikšmę kurčiųjų mokinių asmenybės vystymuisi kaip bendravimo, ugdymosi ir saviraiškos priemonė. Suvokdamas, interpretuodamas, kurdamas ir vertindamas įvairaus pobūdžio tekstus, diskutuodamas ir dalydamasis išgyvenimais mokinys pažįsta ir apmąsto savo ir kitų patirtį, formuojasi vertybes, versdamas į gestų kalbą ir interpretuodamas grožinius kūrinius įgyja estetinės patirties; nuolat gilinamas kalbos pažinimas, plėtojami kalbiniai gebėjimai tampa savižinos, savikūros, saviraiškos priemone. Kurdamas įvairios paskirties tekstus, mokydamasis pasirinkti kalbėjimo tikslą, adresatą ir paskirtį atitinkančias kalbines raiškos priemones, komunikavimo formas mokinys pažįsta individo ir visuomenės, kurčiųjų ir girdinčiųjų ryšių įvairovę. Jis mokosi priimti ir gerbti kito nuomonę, apginti savo požiūrį nepažeisdamas kitų ir savo paties orumo. Bendraudamas su kitais, vertina juos ir mokosi iš jų: ugdosi kalbą, suvokia, kad ir kiti mokosi iš jo, todėl jaučia atsakomybę už savo minčių ir pasakymų tikrumą, tikslumą. Vertindamas savo tautos, kurčiųjų ir kitų kultūrų palikimą, pažindamas kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokinys suvokia istorinės atminties, tradicijų, kalbos vertę, asmeninio dalyvavimo prasmę kuriant kultūrą, supranta, kad kiekviena kultūra yra savita ir unikali. Visa tai sudaro prielaidas ugdytis dialogu, atsakomybe, kūrybiškumu grįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą ir atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms, kritišką požiūrį į įvairias kultūros apraiškas, atsparumą destruktyviems kultūros reiškiniams.
Lietuvių gestų kalba yra vizualioji kalba, nes ji yra suvokiama rega, veikia (funkcionuoja) nepriklausomai nuo garsinės aplinkos ir yra perteikiama veido išraiškos ir kūno judesių priemonėmis. Lietuvių gestų kalba savo struktūra skiriasi nuo lietuvių (tiek rašytinės, tiek sakytinės) kalbos. Dėl esminių skirtumų tarp šių kalbų neįmanoma tuo pačiu metu vartoti ir lietuvių gestų kalbą, ir lietuvių kalbą. Gestų kalba yra vienintelė kalba, kurią natūralioje aplinkoje išmoksta asmenys, negalintys suvokti kalbos klausa.
1991 m. Pasaulio kurčiųjų federacijos kongrese buvo rekomenduota suteikti teisę kurtiesiems vaikams ugdytis dviem kalbomis: gimtąja gestų kalba ir valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu 1996 m. lietuvių gestų kalba yra pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba.
Programoje vartojamos specifinės dalyko sąvokos:
- kalbėjimas – minčių ir jausmų reiškimas gestų kalba;
- klausymas – gebėjimas matyti rodomų gestų visumą ir suprasti jais reiškiamą prasmę.
Lietuvių gestų kalbos mokomasi nuo 1 klasės iki IV gimnazijos klasės. Parengiamoji klasė yra skirta mokiniams Programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką.
Programoje remiantis Kompetencijų raidos aprašu išskirtos trys pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimai siejami su kompetencijų aprašuose pateiktais kompetencijų sandais ir jų raiška. Dalyko mokymo(si) turinys siejamas su kompetencijoms ugdyti aktualiais kontekstais ir pateikiamas pagal turinio sritis ir temas nuo 1 iki 10 (II gimnazijos) klasės dvejiems metams, o III ir IV gimnazijos klasėse – vieneriems metams. Pasiekimų lygių požymių aprašuose kas dvejus metus įvardijami slenkstinio (1), patenkinamo (2), pagrindinio (3) ir aukštesniojo (4) pasiekimų lygių požymiai.
Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Lietuvių gestų kalbos dalyko tikslas – atsižvelgiant į mokinio kalbinę, kultūrinę ir socialinę patirtį, galias, ugdymosi poreikius, sudaryti prielaidas ugdytis kurčiųjų kultūros ir kitų kultūrų žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu grįstą kultūrinę savimonę, komunikavimo lietuvių gestų kalba ir kitas Programoje išvardytas kompetencijas, reikalingas asmens visaverčiam, prasmingam gyvenimui, sėkmingam tolesniam mokymuisi, aktyviam, kūrybingam dalyvavimui visuomeninėje ir profesinėje veikloje.
Uždaviniai
Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
ugdosi lietuvių gestų kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį, ugdymosi ir saviraiškos priemonę, kurčiųjų bendruomenės, Lietuvos visuomenės bendravimo būdą;
ugdosi asmeninį ryšį su kurčiųjų bendruomene, formuojasi kultūrinį tapatumą, teigiamas nuostatas kitųkultūrų atžvilgiu;
įgyja lietuvių gestų kalbos pažinimo pradmenis; ugdosi gebėjimus komunikuojant gyvai bei virtualioje erdvėje suprasti ir perteikti informaciją, reikšti mintis ir jausmus lietuvių gestų kalba, matyti rodomų gestų visumą ir suprasti jais reiškiamą prasmę; siekia tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
įgyja kurčiųjų kultūros pažinimo pradmenis; ugdosi estetinį skonį, savarankišką ir kūrybišką požiūrį į kurčiųjų kultūrą, dialogišką santykį su kitomis kultūromis; išbando kurčiųjų kultūros kūrėjų, atlikėjų, stebėtojų, vartotojų vaidmenis klasės, mokyklos, šeimos bei kurčiųjų bendruomenės aplinkoje; mokosi atsakingai naudotis medijomis.
Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- vertina lietuvių gestų kalbą kaip esminį kurčiojo pasaulėvaizdį ir tapatybę formuojantį komponentą, kurčiųjų kultūros raiškos būdą ir kurčiųjų bendruomenės, Lietuvos visuomenės bendravimo priemonę; vertina kurčiųjų kultūrą kaip vertingą pasaulio kultūrų įvairovės dalį;
- identifikuoja ir suvokia save kaip lietuvių gestų kalbos, kurčiųjų, savo tautos, Lietuvos kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus; vertina dialogišką santykį su kitomis kultūromis;
- įgyja lietuvių gestų kalbos pažinimo pagrindus; išsiugdo gebėjimus veiksmingai komunikuoti lietuvių gestų kalba gyvai bei virtualioje erdvėje, atsižvelgiant į komunikacinę situaciją, tikslus ir adresatą; išsiugdo poreikį nuolat tobulinti savo kalbą;
- įgyja kurčiųjų kultūros pažinimo pagrindus; ugdosi estetinį skonį, savarankišką ir kūrybišką požiūrį į kurčiųjų kultūrą, dialogišką santykį su kitomis kultūromis; aktyviai dalyvauja mokyklos, kurčiųjų bendruomenės, šalies kultūrinėje veikloje; atsakingai ir legaliai vartoja intelektinius kultūros produktus.
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- paaiškina ir pagrindžia lietuvių gestų kalbos ir kurčiųjų kultūros, kaip esminio kurčiojo pasaulėvaizdį ir tapatybę formuojančio komponento, svarbą;
- įsipareigoja kurčiųjų, savo tautos, Lietuvos kultūros tęstinumui; analizuoja, lygina ir interpretuoja kurčiųjų ir girdinčiųjų kultūras, suvokia jų prasmę, vertę, kontekstą bei tarpusavio ryšius; sėkmingai ir kūrybiškai veikia daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje;
- atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taiko lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas; analizuoja ir vertina kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį; siekdami įvairių tikslų įvairiose socialinėse kultūrinėse situacijose pasitikėdami savo jėgomis veiksmingai komunikuoja lietuvių gestų kalba gyvai bei virtualioje erdvėje, atsižvelgdami į komunikacinę situaciją, tikslus ir adresatą;
- pažįsta ir orientuojasi kurčiųjų kultūroje; išmano kultūrinį kontekstą; estetinį skonį bei santykį su kurčiųjų kultūros ir kitų kultūrų objektais, reiškiniais ir kūriniais grindžia dialogu; aktyviai ir atsakingai dalyvauja mokyklos, kurčiųjų bendruomenės, šalies kultūrinėje veikloje kaip kūrėjai, atlikėjai, aktyvūs stebėtojai, interpretuotojai, vartotojai ar kritikai; sąžiningai ir etiškai vartoja intelektinius kultūros produktus.
Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
ugdosi lietuvių gestų kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį, ugdymosi ir saviraiškos priemonę, kurčiųjų bendruomenės, Lietuvos visuomenės bendravimo būdą;
ugdosi asmeninį ryšį su kurčiųjų bendruomene, formuojasi kultūrinį tapatumą, teigiamas nuostatas kitųkultūrų atžvilgiu;
įgyja lietuvių gestų kalbos pažinimo pradmenis; ugdosi gebėjimus komunikuojant gyvai bei virtualioje erdvėje suprasti ir perteikti informaciją, reikšti mintis ir jausmus lietuvių gestų kalba, matyti rodomų gestų visumą ir suprasti jais reiškiamą prasmę; siekia tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
įgyja kurčiųjų kultūros pažinimo pradmenis; ugdosi estetinį skonį, savarankišką ir kūrybišką požiūrį į kurčiųjų kultūrą, dialogišką santykį su kitomis kultūromis; išbando kurčiųjų kultūros kūrėjų, atlikėjų, stebėtojų, vartotojų vaidmenis klasės, mokyklos, šeimos bei kurčiųjų bendruomenės aplinkoje; mokosi atsakingai naudotis medijomis.
Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- vertina lietuvių gestų kalbą kaip esminį kurčiojo pasaulėvaizdį ir tapatybę formuojantį komponentą, kurčiųjų kultūros raiškos būdą ir kurčiųjų bendruomenės, Lietuvos visuomenės bendravimo priemonę; vertina kurčiųjų kultūrą kaip vertingą pasaulio kultūrų įvairovės dalį;
- identifikuoja ir suvokia save kaip lietuvių gestų kalbos, kurčiųjų, savo tautos, Lietuvos kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus; vertina dialogišką santykį su kitomis kultūromis;
- įgyja lietuvių gestų kalbos pažinimo pagrindus; išsiugdo gebėjimus veiksmingai komunikuoti lietuvių gestų kalba gyvai bei virtualioje erdvėje, atsižvelgiant į komunikacinę situaciją, tikslus ir adresatą; išsiugdo poreikį nuolat tobulinti savo kalbą;
- įgyja kurčiųjų kultūros pažinimo pagrindus; ugdosi estetinį skonį, savarankišką ir kūrybišką požiūrį į kurčiųjų kultūrą, dialogišką santykį su kitomis kultūromis; aktyviai dalyvauja mokyklos, kurčiųjų bendruomenės, šalies kultūrinėje veikloje; atsakingai ir legaliai vartoja intelektinius kultūros produktus.
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- paaiškina ir pagrindžia lietuvių gestų kalbos ir kurčiųjų kultūros, kaip esminio kurčiojo pasaulėvaizdį ir tapatybę formuojančio komponento, svarbą;
- įsipareigoja kurčiųjų, savo tautos, Lietuvos kultūros tęstinumui; analizuoja, lygina ir interpretuoja kurčiųjų ir girdinčiųjų kultūras, suvokia jų prasmę, vertę, kontekstą bei tarpusavio ryšius; sėkmingai ir kūrybiškai veikia daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje;
- atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taiko lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas; analizuoja ir vertina kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį; siekdami įvairių tikslų įvairiose socialinėse kultūrinėse situacijose pasitikėdami savo jėgomis veiksmingai komunikuoja lietuvių gestų kalba gyvai bei virtualioje erdvėje, atsižvelgdami į komunikacinę situaciją, tikslus ir adresatą;
- pažįsta ir orientuojasi kurčiųjų kultūroje; išmano kultūrinį kontekstą; estetinį skonį bei santykį su kurčiųjų kultūros ir kitų kultūrų objektais, reiškiniais ir kūriniais grindžia dialogu; aktyviai ir atsakingai dalyvauja mokyklos, kurčiųjų bendruomenės, šalies kultūrinėje veikloje kaip kūrėjai, atlikėjai, aktyvūs stebėtojai, interpretuotojai, vartotojai ar kritikai; sąžiningai ir etiškai vartoja intelektinius kultūros produktus.
Kompetencijų ugdymas
Mokiniai vertina lietuvių gestų kalbos ir kurčiųjų kultūros pažinimą kaip esminę kurčiojo ir kurčiųjų bendruomenės tobulėjimo sąlygą; turimų lietuvių gestų kalbos, kurčiųjų kultūros žinių pagrindu konstruoja naują žinojimą, pažįsta ir domisi kurčiųjų kultūrinio gyvenimo tikrove; kelia probleminius klausimus, tyrinėja kurčiųjų kultūros reiškinius, jų sąsajas prasmingai pasirinkdami tyrimo objektą ir metodus, vertina gautus rezultatus ir pagrindžia išvadas; interpretuodami ir siedami lietuvių gestų kalbos, kurčiųjų kultūros žinias, kuriasi vientisą pasaulėvaizdį; planuoja savo mokymąsi, kryptingai mokosi, apmąsto pasiekimus ir ką daryti toliau.
Mokiniai paaiškina ir pagrindžia lietuvių gestų kalbos ir kurčiųjų kultūros, kaip esminio kurčiojo pasaulėvaizdį ir tapatybę formuojančio komponento, svarbą; suvokia save kaip kurčiųjų, savo tautos, Lietuvos kultūros paveldėtojus ir kūrėjus bei įsipareigoja kurčiųjų, savo tautos ir Lietuvos kultūros tęstinumui; susipažįsta, renka, sistemina ir apibūdina bendriausius kurčiųjų kultūros reiškinius; orientuojasi kurčiųjų kultūroje, atpažįsta kurčiųjų kultūros objektus, reiškinius ir kūrinius, supranta šiuolaikines kurčiųjų kultūros raidos tendencijas, paaiškina, kaip jos tęsia, keičia ar papildo seniau susiformavusias kurčiųjų kultūros tradicijas, suvokia menininkų ir kitų kurčiųjų kultūros kūrėjų vaidmenį kurčiųjų bendruomenės gyvenime; puoselėja kurčiųjų kultūros paveldą, šiuolaikinius kurčiųjų kultūros objektus ir reiškinius; identifikuoja ir suvokia save kaip kurčiųjų kultūros atsakingus ir aktyvius dalyvius, analizuoja, lygina ir interpretuoja kurčiųjų ir girdinčiųjų kultūras, suvokia jų prasmę, vertę, kontekstą bei tarpusavio ryšius; išmano kultūrinį kontekstą, geba pajusti estetinį skonį bei santykį su kurčiųjų kultūros ir kitų kultūrų objektais, reiškiniais ir kūriniais grindžia dialogu; suvokia, kad kitų kultūrų atstovų pasaulėžiūra, normos, praktikos ir papročiai gali skirtis nuo kurčiųjų kultūros atstovų, sėkmingai ir kūrybiškai veikia daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje; įvardija ir kritiškai vertina įvairias kurčiųjų kultūros formas ir reiškinius, kelia klausimus apie kurčiųjų kultūros ir kitų kultūrų suformuotas prielaidas bei galimus šališkumus; aktyviai ir atsakingai dalyvauja mokyklos, kurčiųjų bendruomenės, šalies kultūrinėje veikloje kaip kūrėjai, atlikėjai, aktyvūs stebėtojai, interpretuotojai, vartotojai ar kritikai, sąžiningai ir etiškai vartoja intelektinius kultūros produktus.
Mokiniai vertina komunikavimo lietuvių gestų kalba svarbą kurčiajam ir kurčiųjų bendruomenei; suvokia šiuolaikinių medijų teikiamas galimybes ir jų daromą poveikį žmogui ir visuomenei; yra nepakantūs neapykantos kultūros skleidimui; komunikuoja lietuvių gestų kalba laikydamiesi moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą, savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais; praktiškai taiko lietuvių gestų kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; kurdami ir perduodami pranešimą lietuvių gestų kalba individualiai bei grupėje parenka ir vartoja tinkamas raiškos priemones ir formas, tikslingai pasirenka komunikavimo kanalą, taiko komunikavimo lietuvių gestų kalba strategijas ir priemones, atsižvelgdami į tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją; supranta įvairiomis formomis pateikiamą pranešimą lietuvių gestų kalba, jį analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina; saugiai ir etiškai naudojasi šiuolaikinėmis komunikacinėmis technologijomis.
Mokiniai pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; renka, sieja ir kritiškai vertina pranešimui lietuvių gestų kalba kurti ir perteikti reikalingą įvairiais būdais pateiktą informaciją; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; kuria remdamiesi vaizduote ir patirtimi, lanksčiai naudodami kūrybinės raiškos būdus ir priemones; atkakliai ir susitelkę dirba įgyvendindami savo sumanymus, nebijo klysti, pradėti iš naujo, nebijo rizikuoti, yra atviri naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantūs neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, paiso moralinių ir kultūrinių vertybių; etiškai veikia kurdami vieni ar kartu su kitais, dalindamiesi kūrybos rezultatais; vertina savo ir kitų kūrybinių darbų naujumą, išbaigtumą, integralumą, vertingumą sau ir kitiems, apmąsto ir vertina savo ir kitų kūrybos procesą.
Mokiniai suvokia piliečio ir valstybės santykį, save sieja su Lietuva; turi pilietinę savimonę ir savivertę, naudojasi savo teisėmis ir atsakingai atlieka pareigas; jaučia atsakomybę už savo kuriamų ir perteikiamų pranešimų tikrumą ir tikslumą, dalyvauja kuriant darnią sociokultūrinę aplinką; pažįsta, perima kurčiųjų bendruomenės istorinį ir kultūrinį palikimą, pažįsta ir supranta kurčiųjų bendruomenės raidos tendencijas, jos gyvavimo principus, normas ir taisykles; įsitraukia į kurčiųjų bendruomenės gyvenimą, remdamiesi demokratijos vertybėmis kartu su kitais kūrybiškai ir socialiai atsakingai kuria bendruomeninę aplinką, dalyvauja pilietinėse veiklose; komunikuodami lietuvių gestų kalba, dalyvaudami bendruomenės gyvenime gerbia žmogaus teises ir laisves, kito nuomonę ir kitokią pilietinę poziciją; kuria, analizuoja ir kritiškai vertina medijose pateikiamą informaciją; imasi aktyvių veiksmų, kai pažeidžiamos asmeninės arba kito asmens teisės, suvaržomos laisvės, dalyvauja jas ginančioje veikloje; suvokia, kad valstybė stiprinama tausojant kultūros ir gamtos išteklius, aktyviai dalyvauja tausojant išteklius ir kuriant darnią aplinką.
Mokiniai atsakingai pasirenka ir tikslingai, saugiai, teisėtai naudoja skaitmenines technologijas mokydamiesi lietuvių gestų kalbos, ieškodami su dalyku susijusios informacijos, kad ją apdorotų ir pateiktų, kūrybiškai spręsdami įvairias problemas, susipažindami ir tirdami lietuvių gestų kalbos, kurčiųjų kultūros procesus ir reiškinius, suprasdami vizualinę mediją, kurdami skaitmeninį turinį; atsakingai, saugiai ir etiškai bendrauja lietuvių gestų kalba ir bendradarbiauja skaitmeninėje erdvėje.
Mokiniai pasitiki savimi ir siekia tobulėti, pažįsta ir valdo savo emocijas bei elgesį; atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; naudojasi bendravimo lietuvių gestų kalba ir bendradarbiavimo įgūdžiais veiksmingai komunikuodami; atsakingai elgiasi priimdami sprendimus ir geba numatyti sprendimų pasekmes; dalyvauja kuriant kurčiųjų bendruomenės gerovę; kelia ilgalaikius ir trumpalaikius tobulėjimo tikslus, motyvuoja save jų siekti, planuoja savo profesinį gyvenimą.
Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Kalbos vartojimas (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Bendraudamas su bendraamžiais, juos supranta (A1.1.1). Padedamas atsako į suaugusiojo klausimus (A1.2.1). Padedamas dalyvauja kūrybiniuose žaidimuose: kuria situacijas (parduotuvėje, gydytojo kabinete, mokykloje, namuose) (A1.3.1). Informaciją sieja su patirtimi, atsako į su vertinimu susijusius klausimus (A1.4.1). Padedamas glaustai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Padedamas gestų kalba perduoda lietuvių kalbos teksto esmę (A1.5.1). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus kelis trumpus klausimus (A1.6.1). Padedamas pagal pavyzdį kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Padedamas pasako svarbiausius duomenis apie save: vardą, pavardę, savo amžių (A1.7.1). Padedamas trumpai pasakoja apie tikrus įvykius (A1.8.1). Padedamas apibūdina daiktą (A1.9.1). Padedamas pasako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus (A1.10.1). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai) (A1.11.1). Padedamas taiko skirtingas rekomenduojamas kompensavimo strategijas (A1.12.1). |
Bendraudamas su bendraamžiais, juos supranta, padedamas atsako vartodamas gestus ir gestikuliaciją (A1.1.2). Padedamas atsako į suaugusiojo klausimus, pradeda, tęsia ir užbaigia pokalbį (A1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba dalyvauja kūrybiniuose žaidimuose: kuria įvairias situacijas (parduotuvėje, gydytojo kabinete, mokykloje, namuose) (A1.3.2). Informaciją sieja su patirtimi, vertina pagal vieną nurodytą kriterijų (A1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba glaustai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Naudodamasis netiesiogine pagalba gestų kalba perduoda lietuvių kalbos teksto esmę (A1.5.2). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus trumpus klausimus (A1.6.2). Pagal pavyzdį kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Pasako svarbiausius duomenis apie save: vardą ir pavardę, amžių, kur gyvena, kurioje mokykloje mokosi (A1.7.2). Pasakodamas apie tikrus įvykius, įterpia į juos išgalvotų dalykų (A1.8.2). Padedamas apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.2). Keliais sakiniais išsako savo ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus (A1.10.2). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) (A1.11.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba taiko skirtingas rekomenduojamas kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą (A1.12.2). |
Bendraudamas su bendraamžiais, juos supranta, atsako vartodamas paprastus gestus ir gestikuliaciją (A1.1.3). Atsako į suaugusiojo klausimus, ko nors nesuprasdamas paprašo klausimą pakartoti, pradeda, tęsia ir užbaigia pokalbį (A1.2.3). Noriai dalyvauja kūrybiniuose žaidimuose: kuria įvairias situacijas (parduotuvėje, gydytojo kabinete, mokykloje, namuose) (A1.3.3). Informaciją sieja su patirtimi, vertina pagal nurodytus kriterijus (A1.4.3). Glaustai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Gestų kalba perduoda lietuvių kalbos teksto esmę (A1.5.3). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.3). Pagal pavyzdį kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Trumpai papasakoja apie save: pasako vardą ir pavardę, amžių, kur gyvena, kurioje mokykloje mokosi, apie savo šeimą, pomėgius (A1.7.3). Pasakodamas apie tikrus įvykius, neįterpia į juos išgalvotų dalykų (A1.8.3). Padedamas dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.3). Išsako savo ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus (A1.10.3). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.3). Taiko skirtingas rekomenduojamas kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą (A1.12.3). |
Bendraudamas su bendraamžiais, juos supranta, klausia, atsako vartodamas gestus ir gestikuliaciją (A1.1.4). Užmezga pokalbį ir atsako į suaugusiojo klausimus, ko nors nesuprasdamas paprašo klausimą pakartoti, pradeda, tęsia ir užbaigia pokalbį (A1.2.4). Aktyviai dalyvauja kūrybiniuose žaidimuose: kuria įvairias situacijas (parduotuvėje, gydytojo kabinete, mokykloje, namuose). Svarsto, nagrinėja nesusikalbėjimo priežastis (A1.3.4). Informaciją sieja su patirtimi, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.4.4). Glaustai ir aiškiai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą (A1.5.4). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.4). Savarankiškai kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Papasakoja apie save: pasako vardą ir pavardę, vardą-gestą, amžių, kur gyvena, kurioje mokykloje, kelintoje klasėje mokosi, apie savo šeimą, pomėgius (A1.7.4). Vaizdžiai pasakoja apie tikrus įvykus, neįterpia į juos išgalvotų dalykų (A1.8.4). Dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.4). Išsako savo ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus, pagrindžia remdamasis patirtimi (A1.10.4). Pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.4). Taiko skirtingas rekomenduojamas kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą; remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 1–2 klasių koncentras.
Susipažįstama su pokalbio lietuvių gestų kalba taisyklėmis (kaip reikia pradėti, tęsti ir užbaigti pokalbį). Mokomasi dalyvauti pokalbyje ir diskusijoje, reikšti savo nuomonę, mintis, priimti ir perteikti informaciją, skirti, kas yra tikra, o kas išgalvota. Mokomasi paklausti apie nesuprantamus dalykus. Mokomasi reikšti emocijas lietuvių gestų kalba. Dalyvaujama kūrybiniuose žaidimuose, kuriamos ir vaidinamos įvairios situacijos. Mokomasi pasakoti auditorijai ir prieš vaizdo kamerą. Mokomasi atpasakoti matytus dalykus, juos paaiškinti bei apibūdinti. Mokomasi perteikti rašytinį tekstą lietuvių gestų kalba. Kuriami trumpi informacinio pobūdžio tekstai.
|
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Padedamas bendrauja atsižvelgdamas į adresatą (A1.1.1). Padedamas užmezga pokalbį su suaugusiu asmeniu, jį palaiko ir užbaigia (A1.2.1). Padedamas kuria komunikacinius žaidimus (A1.3.1). Informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal nurodytus kriterijus (A1.4.1). Padedamas atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Padedamas atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą (A1.5.1). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.1). Padedamas kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Trumpai papasakoja apie save, prisistato (A1.7.1). Padedamas atsako į klausimus (A1.8.1). Padedamas apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus (A1.10.1). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji) (A1.11.1). Padedamas taiko pagrindines kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą (A1.12.1). |
Padedamas bendrauja atsižvelgdamas į adresatą, kalbos vartojimo situaciją (A1.1.2). Padedamas užmezga pokalbį su suaugusiu asmeniu, jį palaiko ir užbaigia. Reaguoja į pašnekovo kalbos nuotaiką (A1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba kuria komunikacinius žaidimus (A1.3.2). Informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.4.2). Atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą (A1.5.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.2). Savarankiškai kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Papasakoja apie save, apie tai, ką matė, patyrė, jautė (A1.7.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba papasakoja matytą ar patirtą įvykį (A1.8.2). Padedamas dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi, kai yra suteikiama pagalba (A1.10.2). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) (A1.11.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba taiko pagrindines kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą; remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso (A1.12.2). |
Bendrauja atsižvelgdamas į adresatą, kalbos vartojimo situaciją (A1.1.3). Užmezga pokalbį su suaugusiu asmeniu, jį palaiko ir užbaigia. Reaguoja į pašnekovo kalbos nuotaiką (A1.2.3). Pagal savo galimybes kuria įvairius komunikacinius žaidimus (A1.3.3). Informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.4.3). Nuosekliai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Nuosekliai atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą ir padedamas naudojasi gestų kalbos žodynais (A1.5.3). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.3). Savarankiškai kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus ir pristato juos klasės draugams. Įtaigiai papasakoja apie save, apie tai, ką matė, patyrė, jautė (A1.7.3). Trumpai papasakoja paties patirtą nutikimą (A1.8.3). Padedamas dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį ir procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi (A1.10.3). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.3). Taiko pagrindines kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą; remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso (A1.12.3). |
Bendrauja atsižvelgdamas į adresatą, kalbos vartojimo situaciją. Supranta pokalbio esmę (A1.1.4). Tinkamai užmezga pokalbį su suaugusiu asmeniu, jį palaiko ir užbaigia. Reaguoja į pašnekovo kalbos nuotaiką (A1.2.4). Pagal savo galimybes kuria ir vadovauja įvairiems komunikaciniams žaidimams (A1.3.4). Informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, ją komentuoja ir kritiškai vertina pagal susitartus kriterijus (A1.4.4). Nuosekliai ir tiksliai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Nuosekliai atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą ir savarankiškai naudojasi gestų kalbos žodynais (A1.5.4). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, išsiaiškina nesuprantamus dalykus (A1.6.4). Savarankiškai kuria išsamius informacinio pobūdžio tekstus ir pristato juos klasės draugams. Įtaigiai papasakoja skirtingiems adresatams apie save, apie tai, ką matė, patyrė, jautė (A1.7.4). Įdomiai, gyvai papasakoja patirtą ar matytą įvykį (A1.8.4). Dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį ir procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.4). Išsako savo nuomonę, ją tinkamai pagrindžia remdamasis patirtimi ir gerai žinomu kontekstu (A1.10.4). Pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.4). Taiko pagrindines kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą; remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso. Reflektuoja savo veiksmus (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 3–4 klasių koncentras.
Mokomasi dalyvauti pokalbyje (dialoge ir grupės diskusijose): pradėti pokalbį, jį tęsti, paklausti, atsakyti į klausimą, atsižvelgiant į adresatą ir situaciją, skiriant kas yra tikra ir kas išgalvota. Mokomasi perteikti informaciją lietuvių gestų kalba (pranešimas apie įvykį, nurodymas, instrukcija). Žaidžiami žaidimai, kurių metu vartojama gestų kalba. Mokomasi pasakoti apie save ir savo patirtį, perteikiant nuotaiką ir emocijas. Mokomasi perteikti rašytinį tekstą lietuvių gestų kalba. Mokomasi atpasakoti lietuvių gestų kalba papasakotus tekstus.
|
||||
| 5–6 klasių koncentras |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę, atsako į mokytojo, bendraklasio klausimus (A1.1.1). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais asmenimis. Paklausia padedant vertėjui įprastomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, mokykloje, renginyje) (A1.2.1). – (A1.3.1) Padedamas vertina teksto paskirtį (informuoti, įtikinti, paskatinti ir pan.) (A1.4.1). Padedamas atpasakoja tekstą (A1.5.1). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.1). Padedamas perteikia informaciją. Naudojasi pasiūlytais būdais ir priemonėmis, kurios padeda adresatui suvokti informaciją (A1.7.1). Padedamas pasakoja nesudėtingos kompozicijos pasakojimus (A1.8.1). Padedamas apibūdina daiktą, įvykį, procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie konkrečius, gerai pažįstamus dalykus (A1.10.1). Padedamas pasirenka raišką (A1.11.1). Padedamas bando ir eksperimentuoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: patikslinimo ir informacinius klausimus (A1.12.1). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę, klausia, atsako (A1.1.2). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais asmenimis. Stebi pašnekovo reakciją. Paklausia padedant vertėjui įprastomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, mokykloje, renginyje) (A1.2.2). – (A1.3.2) Naudodamasis netiesiogine pagalba vertina teksto paskirtį (informuoti, įtikinti, paskatinti ir pan.) (A1.4.2). Atpasakoja tekstą (A1.5.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, išsiaiškina nesuprantamus dalykus (gestus, klausimus) klausinėdamas (A1.6.2). Perteikia informaciją. Naudojasi pasiūlytais būdais ir priemonėmis, kurios padeda adresatui suvokti informaciją (A1.7.2). Pasakoja nesudėtingos kompozicijos pasakojimus, grįstus patirtimi (A1.8.2). Nuosekliai apibūdina daiktą, įvykį, procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie konkrečius, gerai pažįstamus dalykus, vertina (A1.10.2). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgiant į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) (A1.11.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba bando ir eksperimentuoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: patikslinimo ir informacinius klausimus, pauzes, persakymą kitais gestais, tiesioginį pagalbos prašymą (A1.12.2). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais asmenimis. Stebi pašnekovo reakciją ir stengiasi tinkamai reaguoti, jo nepertraukti, mandagiai perklausia, paprašo paaiškinti. Paklausia ir atsako padedant vertėjui įprastomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, mokykloje, renginyje) (A1.2.3). – (A1.3.3) Vertina teksto paskirtį (informuoti, įtikinti, paskatinti ir pan.) (A1.4.3). Atpasakoja tekstą neiškreipdamas pagrindinės minties (A1.5.3). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, išsiaiškina nesuprantamus dalykus (gestus, klausimus) klausinėdamas (A1.6.3). Tiksliai perteikia informaciją. Naudojasi pasiūlytais būdais ir priemonėmis, padedančiomis adresatui suvokti informaciją (A1.7.3). Pasakoja nesudėtingos kompozicijos pasakojimus, grįstus patirtimi bei išmone (A1.8.3). Nuosekliai, dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį, procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie konkrečius, gerai pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi (A1.10.3). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgiant į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali ir oficiali) (A1.11.3). Bando ir eksperimentuoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: patikslinimo ir informacinius klausimus, pauzes, persakymą kitais gestais, tiesioginį pagalbos prašymą (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę, tinkamai klausia, atsako, reiškia savo nuomonę (A1.1.4). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais asmenimis. Stebi pašnekovo reakciją ir tinkamai reaguoja, jo nepertraukia, mandagiai perklausia, paprašo paaiškinti. Bendrauja padedant vertėjui įprastomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, mokykloje, renginyje) (A1.2.4). – (A1.3.4) Vertina teksto paskirtį (informuoti, įtikinti, paskatinti ir pan.) ir autoriaus intencijas (A1.4.4). Nuosekliai atpasakoja tekstą, suformuluoja pagrindinę mintį (A1.5.4). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, padaro išvadas, išsiaiškina nesuprantamus dalykus (gestus, klausimus) klausinėdamas (A1.6.4). Tiksliai perteikia informaciją, geba tinkamai pasirinkti būdus ir priemones, padedančias adresatui suvokti informaciją (A1.7.4). Pasakoja nesudėtingos kompozicijos pasakojimus, grįstus patirtimi bei išmone, motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo elementų (A1.8.4). Nuosekliai, dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį, procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma), įvairius objektus, palygina juos (A1.9.4). Išsako savo nuomonę apie konkrečius, gerai pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi bei kitais pasiūlytais šaltiniais (kitų pasakojimais, perskaitytomis knygomis, internetu ir pan.) (A1.10.4). Pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgiant į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali ir oficiali) (A1.11.4). Parenka ir derina įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 5–6 klasių koncentras.
Informacijos perdavimas (iš savo patirties, bendruomenės ar visuomenės gyvenimo, kitų dalykų ar kt.). Adresato sudominimo būdai. Rengiamas pristatymas. Kalbama atsižvelgiant į adresatą ir komunikacinę situaciją (pavyzdžiui, pasakų sekimas, padavimų, legendų, anekdotų pasakojimas jaunesniems mokiniams). Komunikacijos formos, vartojamos artimiausioje aplinkoje bendraujant lietuvių gestų kalba. Raiškos įvairumas skirtingose situacijose. Kalbiniai žaidimai, eksperimentai. Kalbinės raiškos skirtumai. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose apie pamokas, varžybas, kurčiųjų renginius, paveikslus, parodas, televizijos laidas, spektaklius ir pan. (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.
|
||||
| 7–8 klasių koncentras |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę (A1.1.1). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Reaguoja į pašnekovo reakciją. Bendrauja padedant vertėjui (A1.2.1). – (A1.3.1) Padedamas vertina teksto paskirtį ir autoriaus intencijas (A1.4.1). Atpasakoja tekstą (A1.5.1). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą ir padaro tiesiogines išvadas (A1.6.1). Perduoda informaciją. Padedamas renkasi tinkamus būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti (A1.7.1). Padedamas pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus (A1.8.1). Dalykiškai ar meniškai apibūdina įvairius objektus (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie menkiau pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi patirtimi ir nurodytu šaltiniu (A1.10.1). Pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (A1.11.1). Padedamas parenka įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus (A1.12.1). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako (A1.1.2). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Gyvai reaguoja į pašnekovo reakciją, išklauso jį, palaiko, paskatina. Bendrauja padedant vertėjui: išsiaiškina dar kartą paklausdamas (A1.2.2). – (A1.3.2) Naudodamasis netiesiogine pagalba vertina teksto paskirtį ir autoriaus intencijas (A1.4.2). Atpasakoja tekstą, suformuluoja pagrindinę teksto mintį (A1.5.2). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą ir padaro tiesiogines išvadas. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas keldamas klausimus (A1.6.2). Tiksliai perduoda informaciją. Padedamas renkasi tinkamus būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti (A1.7.2). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus (A1.8.2). Dalykiškai ar meniškai apibūdina įvairius objektus, juos palygina, paaiškina procesą (kaip kas nors vyksta) (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie menkiau pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi patirtimi ir kitais pasiūlytais šaltiniais (A1.10.2). Pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (pažįstami adresatai: jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ir neoficiali) (A1.11.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba parenka ir derina įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus (A1.12.2). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, prieštarauja, argumentuoja (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Gyvai ir tiksliai reaguoja į pašnekovo reakciją, išklauso jį, tinkamai palaiko, paskatina, išreiškia nepritarimą. Bendrauja padedant vertėjui: išsiaiškina dar kartą paklausdamas, plačiau paaiškina, jei mato, kad buvo nesuprastas (A1.2.3). – (A1.3.3) Vertina teksto paskirtį ir autoriaus intencijas (įkalbinėjimas, įtikinėjimas, melas, propaganda, kalbinė agresija) (A1.4.3). Atpasakoja tekstą nurodytu būdu (nuosekliai, glaustai, atrenkant), suformuluoja pagrindinę teksto mintį (A1.5.3). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą ir padaro tiesiogines išvadas. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas keldamas klausimus, dar kartą žiūrėdamas, ieškodamas informacijos žodynuose, remdamasis pateiktu modeliu, atsakydamas į klausimus (A1.6.3). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją. Padedamas renkasi tinkamus būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti (A1.7.3). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo elementų (A1.8.3). Nuosekliai, dalykiškai ar meniškai apibūdina įvairius objektus, juos palygina, paaiškina procesą (kaip kas nors vyksta) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie menkiau pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi bei kitais šaltiniais (kitų pasakojimais, perskaitytomis knygomis, internetu ir pan.) (A1.10.3). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (pažįstami adresatai: jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ir neoficiali) (A1.11.3). Parenka ir derina įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, pateikia pavyzdžių (A1.1.4). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Gyvai ir tiksliai reaguoja į pašnekovo reakciją, išklauso jį, tinkamai palaiko, paskatina, išreiškia nepritarimą. Stebi ir koreguoja savo reakciją pokalbio metu, laikosi pagrindinių pokalbio etikos reikalavimų. Bendrauja padedant vertėjui: išsiaiškina dar kartą paklausdamas, plačiau paaiškina, jei mato, kad buvo nesuprastas (A1.2.4). – (A1.3.4) Vertina teksto paskirtį ir autoriaus intencijas (įkalbinėjimas, įtikinėjimas, melas, propaganda, kalbinė agresija). Padedamas vertina teksto daromą poveikį (A1.4.4). Atpasakoja tekstą nurodytu būdu (nuosekliai, glaustai, atrenkant), suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir paaiškina ją (A1.5.4). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą ir padaro tiesiogines išvadas. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas keldamas klausimus, dar kartą žiūrėdamas, ieškodamas informacijos žodynuose, remdamasis pateiktu modeliu, atsakydamas į klausimus. Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja (A1.6.4). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją. Renkasi tinkamus būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti (A1.7.4). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų (A1.8.4). Nuosekliai, dalykiškai ar meniškai apibūdina įvairius objektus, juos palygina, paaiškina sąvokas, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.4). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi bei kitais pasirinktais šaltiniais (A1.10.4). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (menkai pažįstami ir nepažįstami adresatai) ir komunikacinę situaciją (įvairios oficialios situacijos) (A1.11.4). Parenka ir derina įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus, žinomus kalbos darybos elementus, nelingvistines priemones (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 7–8 klasių koncentras.
Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais (pavyzdžiui, medžiaga pranešimui, pasakojimai ir anekdotai iš kurčiųjų aplinkos ir tradicijų). Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai. Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis (pavyzdžiui, draugystė, atsakomybė, laisvė, orumas ir pan.). Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių, numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.
|
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales (A1.1.1). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Bendrauja padedant vertėjui (A1.2.1). – (A1.3.1) Padedamas vertina teksto daromą poveikį (A1.4.1). Padedamas suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir paaiškina ją (A1.5.1). Padedamas daro apibendrinančias išvadas pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą (A1.6.1). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją. Padedamas renkasi informacijos perteikimo būdus bei priemones (A1.7.1). Pasakoja patirtimi grįstus pasakojimus, įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų (A1.8.1). Paaiškina sąvokas, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina (A1.10.1). Padedamas pasirenka kalbinę raišką ir turinį (A1.11.1). Atpažįsta taikomas ir reaguoja taikydamas rekomenduojamas kompensavimo strategijas (A1.12.1). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, vertina (A1.1.2). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Bendrauja padedant vertėjui, pasirenka kalbinę raišką (A1.2.2). – (A1.3.2) Naudodamasis netiesiogine pagalba vertina teksto daromą poveikį (A1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir paaiškina ją (A1.5.2). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą (A1.6.2). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją. Savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus bei priemones (A1.7.2). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino savo kalbos pranašumus ir trūkumus (A1.8.2). Dalykiškai paaiškina sąvokas, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi pasiūlytais šaltiniais (A1.10.2). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (A1.11.2). Atpažįsta taikomas ir reaguoja taikydamas keletą kompensavimo strategijų: žinomus kalbos darybos elementus, nelingvistines priemones (A1.12.2). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Stebi ir koreguoja savo reakciją pokalbio metu, laikosi pagrindinių pokalbio etikos reikalavimų. Laisvai bendrauja padedant vertėjui, pasirenka situacijai tinkamą kalbinę raišką (A1.2.3). – (A1.3.3) Vertina teksto daromą poveikį (A1.4.3). Suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir paaiškina ją (A1.5.3). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.3). Tiksliai, aiškiai ir įtaigiai perduoda informaciją. Savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus bei priemones (A1.7.3). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas tobulina savo tekstą (A1.8.3). Nuosekliai, dalykiškai paaiškina sąvokas, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi įvairiais šaltiniais, visuotinai priimtinais kriterijais (A1.10.3). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (menkai pažįstami ir nepažįstami adresatai) ir komunikacinę situaciją (neoficialios ir įvairios oficialios situacijos) (A1.11.3). Atpažįsta taikomas ir reaguoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: žinomus kalbos darybos elementus, nelingvistines priemones (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, argumentuoja, išsako nuomonę, prieštarauja, vertina, apibendrina (A1.1.4). Tinkamai ir tiksliai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Stebi ir koreguoja savo reakciją pokalbio metu, laikosi pagrindinių pokalbio etikos reikalavimų. Laisvai bendrauja padedant vertėjui, pasirenka situacijai tinkamą kalbinę raišką, numato galimas bendravimo strategijas keičiantis situacijai (A1.2.4). – (A1.3.4) Apibūdina ir vertina teksto daromą poveikį (A1.4.4). Suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir išsamiai paaiškina ją (A1.5.4). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuotai išsako savo požiūrį, remdamasis savo žiniomis. Palygina savo ir kitų požiūrį. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.4). Tiksliai, aiškiai ir įtaigiai perduoda informaciją. Savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, priemones bei įvairius informacijos šaltinius (A1.7.4). Nuotaikingai pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas nuolat tobulina savo tekstą (A1.8.4). Nuosekliai, dalykiškai paaiškina sąvokas, argumentuoja, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.4). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja, polemizuoja remdamasis įvairiais šaltiniais (A1.10.4). Tinkamai ir tiksliai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (menkai pažįstami ir nepažįstami adresatai) ir komunikacinę situaciją (neoficialios ir įvairios oficialios situacijos) (A1.11.4). Atpažįsta taikomas ir tinkamai reaguoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: žinomus kalbos darybos elementus, nelingvistines priemones (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.
Viešasis kalbėjimas. Informavimo, įtikinimo, proginės viešosios kalbos. Adresato sudominimo, dėmesio palaikymo priemonės. Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis (pavyzdžiui, gestų kalbos specifika įvairiose šalyse, jaunimo lietuvių gestų kalbos ypatumai, ar lietuvių gestų kalbos mokėjimas man asmeniškai vertingas ir pan.). Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. Samprotaujamojo teksto struktūra. Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) (objektyvumas ir neobjektyvumas, manipuliacijos kalba). Aptariamas turinys ir įvairių efektų naudojimo dermė ir tikslingumas. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). Nagrinėjama saviraiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.
|
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako (A1.1.1). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį virtualioje erdvėje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Laisvai bendrauja padedant vertėjui (A1.2.1). – (A1.3.1) Vertina adresanto intencijas, teksto daromą poveikį (A1.4.1). Padedamas suformuluoja ir nagrinėja pagrindinę teksto mintį, analizuoja argumentų tinkamumą (A1.5.1). Išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Atpažįsta ir išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas (A1.6.1). Perduoda informaciją, renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones (A1.7.1). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų (A1.8.1). Padedamas paklausia ir atsako kalbėdamas su užsienio šalies kurčiuoju tarptautiniais gestais (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie aktualius, abstrakčius dalykus (A1.10.1). Kalba atsižvelgdamas į tikslą, adresato lūkesčius (A1.11.1). Pasirenka strategijas iš mokytojo pasiūlytų atsižvelgdamas į mokymo(si) tikslą, užduoties pobūdį (A1.12.1). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, vertina, apibendrina (A1.1.2). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį virtualioje erdvėje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Laisvai bendrauja padedant vertėjui, padedamas numato galimas bendravimo strategijas keičiantis situacijai (A1.2.2). – (A1.3.2) Vertina teksto daromą poveikį, pagrindžia vertinimo išvadas (A1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba suformuluoja ir nagrinėja pagrindinę teksto mintį, analizuoja argumentų tinkamumą (A1.5.2). Daro apibendrinančias išvadas, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Atpažįsta ir išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.2). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją, savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones (A1.7.2). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino ir įžvelgia savo kalbos pranašumus ir trūkumus (A1.8.2). Trumpai paklausia ir atsako kalbėdamas su užsienio šalies kurčiuoju tarptautiniais gestais (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie aktualius, abstrakčius dalykus, vertina, paaiškina (A1.10.2). Kalba atsižvelgdamas į tikslą, adresato lūkesčius. Iš anksto pasirengęs kalba įvairiose oficialiose situacijose (A1.11.2). Pasirenka strategijas iš mokytojo pasiūlytų atsižvelgdamas į mokymo(si) tikslą, užduoties pobūdį. Nurodytu būdu stebi savo mokymo(si) procesą ir apmąsto mokymo(si) veiklą (A1.12.2). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, argumentuoja, prieštarauja, analizuoja, interpretuoja, kritiškai vertina, plėtoja ir apibendrina (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį virtualioje erdvėje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Laisvai bendrauja padedant vertėjui bei numato galimas bendravimo strategijas keičiantis situacijai (dalyvavimas diskusijoje; virtuali erdvė ir pan.) (A1.2.3). – (A1.3.3) Argumentuotai vertina klausomo teksto daromą poveikį (A1.4.3). Suformuluoja ir nagrinėja pagrindinę teksto mintį, analizuoja argumentų tinkamumą (A1.5.3). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Atpažįsta ir išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.3). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją, savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones. Nagrinėja konkrečių pranešimų funkciją: informacinę, emocinę (A1.7.3). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino ir įžvelgia savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas tobulina savo tekstą (A1.8.3). Paaiškina gana paprastus dalykus užsienio šalies kurčiajam tarptautiniais gestais (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie aktualius, abstrakčius dalykus, vertina, paaiškina, argumentuodamas remiasi įvairiais šaltiniais, visuotinai priimtinais kriterijais (A1.10.3). Kalba atsižvelgdamas į tikslą, adresato lūkesčius. Iš anksto pasirengęs kalba įvairiose oficialiose situacijose mažai pažįstamiems adresatams, pasirenka oficialioms situacijoms tinkamą kalbinę raišką (A1.11.3). Pasirenka strategijas atsižvelgdamas į mokymo(si) tikslą, užduoties pobūdį. Nurodytu būdu stebi savo mokymo(si) procesą ir apmąsto mokymo(si) veiklą. Remdamasis grįžtamąja informacija ir tardamasis su mokytoju išsikelia mokymo(si) uždavinius (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką, analizuoja, interpretuoja, kritiškai vertina, plėtoja ir apibendrina (A1.1.4). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį virtualioje erdvėje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis, prisitaiko prie auditorijos poreikių. Laisvai bendrauja padedant vertėjui bei numato galimas bendravimo strategijas keičiantis situacijai (dalyvavimas diskusijoje; virtuali erdvė ir pan.) (A1.2.4). – (A1.3.4) Argumentuotai vertina teksto daromą poveikį, įtaigumą, adresanto santykį su adresatu (A1.4.4). Tiksliai ir aiškiai suformuluoja ir nagrinėja pagrindinę teksto mintį, analizuoja argumentų tinkamumą (A1.5.4). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Atpažįsta ir išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.4). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją, savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones. Nagrinėja konkrečių pranešimų funkciją: informacinę, emocinę (A1.7.4). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino ir įžvelgia savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas tobulina savo tekstą (A1.8.4). Paaiškina gana paprastus dalykus užsienio šalies kurčiajam tarptautiniais gestais (A1.9.4). Išsako savo nuomonę apie aktualius, abstrakčius dalykus, vertina, paaiškina, polemizuoja, argumentuodamas tikslingai remiasi įvairiais šaltiniais, visuotinai priimtinais kriterijais (A1.10.4). Kalba atsižvelgdamas į tikslą, adresato lūkesčius. Iš anksto pasirengęs kalba įvairiose oficialiose situacijose mažai pažįstamiems adresatams, pasirenka oficialioms situacijoms tinkamą ir tikslingą kalbinę raišką (A1.11.4). Pasirenka strategijas atsižvelgdamas į mokymo(si) tikslą, užduoties pobūdį. Nurodytu būdu stebi savo mokymo(si) procesą ir apmąsto mokymo(si) veiklą. Remdamasis grįžtamąja informacija ir tardamasis su mokytoju išsikelia mokymo(si) uždavinius (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis. Aptariami gestų kalbos vertėjo darbo vaizdo įrašai. Nagrinėjama saviraiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai. Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Bendraudamas su bendraamžiais, juos supranta (A1.1.1). Padedamas atsako į suaugusiojo klausimus (A1.2.1). Padedamas dalyvauja kūrybiniuose žaidimuose: kuria situacijas (parduotuvėje, gydytojo kabinete, mokykloje, namuose) (A1.3.1). Informaciją sieja su patirtimi, atsako į su vertinimu susijusius klausimus (A1.4.1). Padedamas glaustai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Padedamas gestų kalba perduoda lietuvių kalbos teksto esmę (A1.5.1). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus kelis trumpus klausimus (A1.6.1). Padedamas pagal pavyzdį kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Padedamas pasako svarbiausius duomenis apie save: vardą, pavardę, savo amžių (A1.7.1). Padedamas trumpai pasakoja apie tikrus įvykius (A1.8.1). Padedamas apibūdina daiktą (A1.9.1). Padedamas pasako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus (A1.10.1). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai) (A1.11.1). Padedamas taiko skirtingas rekomenduojamas kompensavimo strategijas (A1.12.1). |
Bendraudamas su bendraamžiais, juos supranta, padedamas atsako vartodamas gestus ir gestikuliaciją (A1.1.2). Padedamas atsako į suaugusiojo klausimus, pradeda, tęsia ir užbaigia pokalbį (A1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba dalyvauja kūrybiniuose žaidimuose: kuria įvairias situacijas (parduotuvėje, gydytojo kabinete, mokykloje, namuose) (A1.3.2). Informaciją sieja su patirtimi, vertina pagal vieną nurodytą kriterijų (A1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba glaustai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Naudodamasis netiesiogine pagalba gestų kalba perduoda lietuvių kalbos teksto esmę (A1.5.2). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus trumpus klausimus (A1.6.2). Pagal pavyzdį kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Pasako svarbiausius duomenis apie save: vardą ir pavardę, amžių, kur gyvena, kurioje mokykloje mokosi (A1.7.2). Pasakodamas apie tikrus įvykius, įterpia į juos išgalvotų dalykų (A1.8.2). Padedamas apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.2). Keliais sakiniais išsako savo ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus (A1.10.2). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) (A1.11.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba taiko skirtingas rekomenduojamas kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą (A1.12.2). |
Bendraudamas su bendraamžiais, juos supranta, atsako vartodamas paprastus gestus ir gestikuliaciją (A1.1.3). Atsako į suaugusiojo klausimus, ko nors nesuprasdamas paprašo klausimą pakartoti, pradeda, tęsia ir užbaigia pokalbį (A1.2.3). Noriai dalyvauja kūrybiniuose žaidimuose: kuria įvairias situacijas (parduotuvėje, gydytojo kabinete, mokykloje, namuose) (A1.3.3). Informaciją sieja su patirtimi, vertina pagal nurodytus kriterijus (A1.4.3). Glaustai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Gestų kalba perduoda lietuvių kalbos teksto esmę (A1.5.3). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.3). Pagal pavyzdį kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Trumpai papasakoja apie save: pasako vardą ir pavardę, amžių, kur gyvena, kurioje mokykloje mokosi, apie savo šeimą, pomėgius (A1.7.3). Pasakodamas apie tikrus įvykius, neįterpia į juos išgalvotų dalykų (A1.8.3). Padedamas dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.3). Išsako savo ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus (A1.10.3). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.3). Taiko skirtingas rekomenduojamas kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą (A1.12.3). |
Bendraudamas su bendraamžiais, juos supranta, klausia, atsako vartodamas gestus ir gestikuliaciją (A1.1.4). Užmezga pokalbį ir atsako į suaugusiojo klausimus, ko nors nesuprasdamas paprašo klausimą pakartoti, pradeda, tęsia ir užbaigia pokalbį (A1.2.4). Aktyviai dalyvauja kūrybiniuose žaidimuose: kuria įvairias situacijas (parduotuvėje, gydytojo kabinete, mokykloje, namuose). Svarsto, nagrinėja nesusikalbėjimo priežastis (A1.3.4). Informaciją sieja su patirtimi, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.4.4). Glaustai ir aiškiai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą (A1.5.4). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.4). Savarankiškai kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Papasakoja apie save: pasako vardą ir pavardę, vardą-gestą, amžių, kur gyvena, kurioje mokykloje, kelintoje klasėje mokosi, apie savo šeimą, pomėgius (A1.7.4). Vaizdžiai pasakoja apie tikrus įvykus, neįterpia į juos išgalvotų dalykų (A1.8.4). Dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.4). Išsako savo ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus, pagrindžia remdamasis patirtimi (A1.10.4). Pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.4). Taiko skirtingas rekomenduojamas kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą; remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 1–2 klasių koncentras.
Susipažįstama su pokalbio lietuvių gestų kalba taisyklėmis (kaip reikia pradėti, tęsti ir užbaigti pokalbį). Mokomasi dalyvauti pokalbyje ir diskusijoje, reikšti savo nuomonę, mintis, priimti ir perteikti informaciją, skirti, kas yra tikra, o kas išgalvota. Mokomasi paklausti apie nesuprantamus dalykus. Mokomasi reikšti emocijas lietuvių gestų kalba. Dalyvaujama kūrybiniuose žaidimuose, kuriamos ir vaidinamos įvairios situacijos. Mokomasi pasakoti auditorijai ir prieš vaizdo kamerą. Mokomasi atpasakoti matytus dalykus, juos paaiškinti bei apibūdinti. Mokomasi perteikti rašytinį tekstą lietuvių gestų kalba. Kuriami trumpi informacinio pobūdžio tekstai.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Padedamas bendrauja atsižvelgdamas į adresatą (A1.1.1). Padedamas užmezga pokalbį su suaugusiu asmeniu, jį palaiko ir užbaigia (A1.2.1). Padedamas kuria komunikacinius žaidimus (A1.3.1). Informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal nurodytus kriterijus (A1.4.1). Padedamas atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Padedamas atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą (A1.5.1). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.1). Padedamas kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Trumpai papasakoja apie save, prisistato (A1.7.1). Padedamas atsako į klausimus (A1.8.1). Padedamas apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus (A1.10.1). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji) (A1.11.1). Padedamas taiko pagrindines kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą (A1.12.1). |
Padedamas bendrauja atsižvelgdamas į adresatą, kalbos vartojimo situaciją (A1.1.2). Padedamas užmezga pokalbį su suaugusiu asmeniu, jį palaiko ir užbaigia. Reaguoja į pašnekovo kalbos nuotaiką (A1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba kuria komunikacinius žaidimus (A1.3.2). Informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.4.2). Atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą (A1.5.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.2). Savarankiškai kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Papasakoja apie save, apie tai, ką matė, patyrė, jautė (A1.7.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba papasakoja matytą ar patirtą įvykį (A1.8.2). Padedamas dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi, kai yra suteikiama pagalba (A1.10.2). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) (A1.11.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba taiko pagrindines kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą; remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso (A1.12.2). |
Bendrauja atsižvelgdamas į adresatą, kalbos vartojimo situaciją (A1.1.3). Užmezga pokalbį su suaugusiu asmeniu, jį palaiko ir užbaigia. Reaguoja į pašnekovo kalbos nuotaiką (A1.2.3). Pagal savo galimybes kuria įvairius komunikacinius žaidimus (A1.3.3). Informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.4.3). Nuosekliai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Nuosekliai atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą ir padedamas naudojasi gestų kalbos žodynais (A1.5.3). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.3). Savarankiškai kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus ir pristato juos klasės draugams. Įtaigiai papasakoja apie save, apie tai, ką matė, patyrė, jautė (A1.7.3). Trumpai papasakoja paties patirtą nutikimą (A1.8.3). Padedamas dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį ir procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi (A1.10.3). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.3). Taiko pagrindines kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą; remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso (A1.12.3). |
Bendrauja atsižvelgdamas į adresatą, kalbos vartojimo situaciją. Supranta pokalbio esmę (A1.1.4). Tinkamai užmezga pokalbį su suaugusiu asmeniu, jį palaiko ir užbaigia. Reaguoja į pašnekovo kalbos nuotaiką (A1.2.4). Pagal savo galimybes kuria ir vadovauja įvairiems komunikaciniams žaidimams (A1.3.4). Informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, ją komentuoja ir kritiškai vertina pagal susitartus kriterijus (A1.4.4). Nuosekliai ir tiksliai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Nuosekliai atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą ir savarankiškai naudojasi gestų kalbos žodynais (A1.5.4). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, išsiaiškina nesuprantamus dalykus (A1.6.4). Savarankiškai kuria išsamius informacinio pobūdžio tekstus ir pristato juos klasės draugams. Įtaigiai papasakoja skirtingiems adresatams apie save, apie tai, ką matė, patyrė, jautė (A1.7.4). Įdomiai, gyvai papasakoja patirtą ar matytą įvykį (A1.8.4). Dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį ir procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.4). Išsako savo nuomonę, ją tinkamai pagrindžia remdamasis patirtimi ir gerai žinomu kontekstu (A1.10.4). Pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.4). Taiko pagrindines kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą; remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso. Reflektuoja savo veiksmus (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 3–4 klasių koncentras.
Mokomasi dalyvauti pokalbyje (dialoge ir grupės diskusijose): pradėti pokalbį, jį tęsti, paklausti, atsakyti į klausimą, atsižvelgiant į adresatą ir situaciją, skiriant kas yra tikra ir kas išgalvota. Mokomasi perteikti informaciją lietuvių gestų kalba (pranešimas apie įvykį, nurodymas, instrukcija). Žaidžiami žaidimai, kurių metu vartojama gestų kalba. Mokomasi pasakoti apie save ir savo patirtį, perteikiant nuotaiką ir emocijas. Mokomasi perteikti rašytinį tekstą lietuvių gestų kalba. Mokomasi atpasakoti lietuvių gestų kalba papasakotus tekstus.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę, atsako į mokytojo, bendraklasio klausimus (A1.1.1). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais asmenimis. Paklausia padedant vertėjui įprastomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, mokykloje, renginyje) (A1.2.1). – (A1.3.1) Padedamas vertina teksto paskirtį (informuoti, įtikinti, paskatinti ir pan.) (A1.4.1). Padedamas atpasakoja tekstą (A1.5.1). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.1). Padedamas perteikia informaciją. Naudojasi pasiūlytais būdais ir priemonėmis, kurios padeda adresatui suvokti informaciją (A1.7.1). Padedamas pasakoja nesudėtingos kompozicijos pasakojimus (A1.8.1). Padedamas apibūdina daiktą, įvykį, procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie konkrečius, gerai pažįstamus dalykus (A1.10.1). Padedamas pasirenka raišką (A1.11.1). Padedamas bando ir eksperimentuoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: patikslinimo ir informacinius klausimus (A1.12.1). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę, klausia, atsako (A1.1.2). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais asmenimis. Stebi pašnekovo reakciją. Paklausia padedant vertėjui įprastomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, mokykloje, renginyje) (A1.2.2). – (A1.3.2) Naudodamasis netiesiogine pagalba vertina teksto paskirtį (informuoti, įtikinti, paskatinti ir pan.) (A1.4.2). Atpasakoja tekstą (A1.5.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, išsiaiškina nesuprantamus dalykus (gestus, klausimus) klausinėdamas (A1.6.2). Perteikia informaciją. Naudojasi pasiūlytais būdais ir priemonėmis, kurios padeda adresatui suvokti informaciją (A1.7.2). Pasakoja nesudėtingos kompozicijos pasakojimus, grįstus patirtimi (A1.8.2). Nuosekliai apibūdina daiktą, įvykį, procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie konkrečius, gerai pažįstamus dalykus, vertina (A1.10.2). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgiant į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) (A1.11.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba bando ir eksperimentuoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: patikslinimo ir informacinius klausimus, pauzes, persakymą kitais gestais, tiesioginį pagalbos prašymą (A1.12.2). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais asmenimis. Stebi pašnekovo reakciją ir stengiasi tinkamai reaguoti, jo nepertraukti, mandagiai perklausia, paprašo paaiškinti. Paklausia ir atsako padedant vertėjui įprastomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, mokykloje, renginyje) (A1.2.3). – (A1.3.3) Vertina teksto paskirtį (informuoti, įtikinti, paskatinti ir pan.) (A1.4.3). Atpasakoja tekstą neiškreipdamas pagrindinės minties (A1.5.3). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, išsiaiškina nesuprantamus dalykus (gestus, klausimus) klausinėdamas (A1.6.3). Tiksliai perteikia informaciją. Naudojasi pasiūlytais būdais ir priemonėmis, padedančiomis adresatui suvokti informaciją (A1.7.3). Pasakoja nesudėtingos kompozicijos pasakojimus, grįstus patirtimi bei išmone (A1.8.3). Nuosekliai, dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį, procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie konkrečius, gerai pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi (A1.10.3). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgiant į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali ir oficiali) (A1.11.3). Bando ir eksperimentuoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: patikslinimo ir informacinius klausimus, pauzes, persakymą kitais gestais, tiesioginį pagalbos prašymą (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę, tinkamai klausia, atsako, reiškia savo nuomonę (A1.1.4). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais asmenimis. Stebi pašnekovo reakciją ir tinkamai reaguoja, jo nepertraukia, mandagiai perklausia, paprašo paaiškinti. Bendrauja padedant vertėjui įprastomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, mokykloje, renginyje) (A1.2.4). – (A1.3.4) Vertina teksto paskirtį (informuoti, įtikinti, paskatinti ir pan.) ir autoriaus intencijas (A1.4.4). Nuosekliai atpasakoja tekstą, suformuluoja pagrindinę mintį (A1.5.4). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, padaro išvadas, išsiaiškina nesuprantamus dalykus (gestus, klausimus) klausinėdamas (A1.6.4). Tiksliai perteikia informaciją, geba tinkamai pasirinkti būdus ir priemones, padedančias adresatui suvokti informaciją (A1.7.4). Pasakoja nesudėtingos kompozicijos pasakojimus, grįstus patirtimi bei išmone, motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo elementų (A1.8.4). Nuosekliai, dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį, procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma), įvairius objektus, palygina juos (A1.9.4). Išsako savo nuomonę apie konkrečius, gerai pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi bei kitais pasiūlytais šaltiniais (kitų pasakojimais, perskaitytomis knygomis, internetu ir pan.) (A1.10.4). Pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgiant į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali ir oficiali) (A1.11.4). Parenka ir derina įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 5–6 klasių koncentras.
Informacijos perdavimas (iš savo patirties, bendruomenės ar visuomenės gyvenimo, kitų dalykų ar kt.). Adresato sudominimo būdai. Rengiamas pristatymas. Kalbama atsižvelgiant į adresatą ir komunikacinę situaciją (pavyzdžiui, pasakų sekimas, padavimų, legendų, anekdotų pasakojimas jaunesniems mokiniams). Komunikacijos formos, vartojamos artimiausioje aplinkoje bendraujant lietuvių gestų kalba. Raiškos įvairumas skirtingose situacijose. Kalbiniai žaidimai, eksperimentai. Kalbinės raiškos skirtumai. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose apie pamokas, varžybas, kurčiųjų renginius, paveikslus, parodas, televizijos laidas, spektaklius ir pan. (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę (A1.1.1). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Reaguoja į pašnekovo reakciją. Bendrauja padedant vertėjui (A1.2.1). – (A1.3.1) Padedamas vertina teksto paskirtį ir autoriaus intencijas (A1.4.1). Atpasakoja tekstą (A1.5.1). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą ir padaro tiesiogines išvadas (A1.6.1). Perduoda informaciją. Padedamas renkasi tinkamus būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti (A1.7.1). Padedamas pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus (A1.8.1). Dalykiškai ar meniškai apibūdina įvairius objektus (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie menkiau pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi patirtimi ir nurodytu šaltiniu (A1.10.1). Pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (A1.11.1). Padedamas parenka įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus (A1.12.1). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako (A1.1.2). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Gyvai reaguoja į pašnekovo reakciją, išklauso jį, palaiko, paskatina. Bendrauja padedant vertėjui: išsiaiškina dar kartą paklausdamas (A1.2.2). – (A1.3.2) Naudodamasis netiesiogine pagalba vertina teksto paskirtį ir autoriaus intencijas (A1.4.2). Atpasakoja tekstą, suformuluoja pagrindinę teksto mintį (A1.5.2). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą ir padaro tiesiogines išvadas. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas keldamas klausimus (A1.6.2). Tiksliai perduoda informaciją. Padedamas renkasi tinkamus būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti (A1.7.2). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus (A1.8.2). Dalykiškai ar meniškai apibūdina įvairius objektus, juos palygina, paaiškina procesą (kaip kas nors vyksta) (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie menkiau pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi patirtimi ir kitais pasiūlytais šaltiniais (A1.10.2). Pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (pažįstami adresatai: jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ir neoficiali) (A1.11.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba parenka ir derina įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus (A1.12.2). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, prieštarauja, argumentuoja (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Gyvai ir tiksliai reaguoja į pašnekovo reakciją, išklauso jį, tinkamai palaiko, paskatina, išreiškia nepritarimą. Bendrauja padedant vertėjui: išsiaiškina dar kartą paklausdamas, plačiau paaiškina, jei mato, kad buvo nesuprastas (A1.2.3). – (A1.3.3) Vertina teksto paskirtį ir autoriaus intencijas (įkalbinėjimas, įtikinėjimas, melas, propaganda, kalbinė agresija) (A1.4.3). Atpasakoja tekstą nurodytu būdu (nuosekliai, glaustai, atrenkant), suformuluoja pagrindinę teksto mintį (A1.5.3). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą ir padaro tiesiogines išvadas. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas keldamas klausimus, dar kartą žiūrėdamas, ieškodamas informacijos žodynuose, remdamasis pateiktu modeliu, atsakydamas į klausimus (A1.6.3). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją. Padedamas renkasi tinkamus būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti (A1.7.3). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo elementų (A1.8.3). Nuosekliai, dalykiškai ar meniškai apibūdina įvairius objektus, juos palygina, paaiškina procesą (kaip kas nors vyksta) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie menkiau pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi bei kitais šaltiniais (kitų pasakojimais, perskaitytomis knygomis, internetu ir pan.) (A1.10.3). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (pažįstami adresatai: jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ir neoficiali) (A1.11.3). Parenka ir derina įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, pateikia pavyzdžių (A1.1.4). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Gyvai ir tiksliai reaguoja į pašnekovo reakciją, išklauso jį, tinkamai palaiko, paskatina, išreiškia nepritarimą. Stebi ir koreguoja savo reakciją pokalbio metu, laikosi pagrindinių pokalbio etikos reikalavimų. Bendrauja padedant vertėjui: išsiaiškina dar kartą paklausdamas, plačiau paaiškina, jei mato, kad buvo nesuprastas (A1.2.4). – (A1.3.4) Vertina teksto paskirtį ir autoriaus intencijas (įkalbinėjimas, įtikinėjimas, melas, propaganda, kalbinė agresija). Padedamas vertina teksto daromą poveikį (A1.4.4). Atpasakoja tekstą nurodytu būdu (nuosekliai, glaustai, atrenkant), suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir paaiškina ją (A1.5.4). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą ir padaro tiesiogines išvadas. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas keldamas klausimus, dar kartą žiūrėdamas, ieškodamas informacijos žodynuose, remdamasis pateiktu modeliu, atsakydamas į klausimus. Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja (A1.6.4). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją. Renkasi tinkamus būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti (A1.7.4). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų (A1.8.4). Nuosekliai, dalykiškai ar meniškai apibūdina įvairius objektus, juos palygina, paaiškina sąvokas, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.4). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi bei kitais pasirinktais šaltiniais (A1.10.4). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (menkai pažįstami ir nepažįstami adresatai) ir komunikacinę situaciją (įvairios oficialios situacijos) (A1.11.4). Parenka ir derina įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus, žinomus kalbos darybos elementus, nelingvistines priemones (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 7–8 klasių koncentras.
Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais (pavyzdžiui, medžiaga pranešimui, pasakojimai ir anekdotai iš kurčiųjų aplinkos ir tradicijų). Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai. Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis (pavyzdžiui, draugystė, atsakomybė, laisvė, orumas ir pan.). Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. Nagrinėjama savo raiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių, numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales (A1.1.1). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Bendrauja padedant vertėjui (A1.2.1). – (A1.3.1) Padedamas vertina teksto daromą poveikį (A1.4.1). Padedamas suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir paaiškina ją (A1.5.1). Padedamas daro apibendrinančias išvadas pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą (A1.6.1). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją. Padedamas renkasi informacijos perteikimo būdus bei priemones (A1.7.1). Pasakoja patirtimi grįstus pasakojimus, įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų (A1.8.1). Paaiškina sąvokas, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina (A1.10.1). Padedamas pasirenka kalbinę raišką ir turinį (A1.11.1). Atpažįsta taikomas ir reaguoja taikydamas rekomenduojamas kompensavimo strategijas (A1.12.1). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, vertina (A1.1.2). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Bendrauja padedant vertėjui, pasirenka kalbinę raišką (A1.2.2). – (A1.3.2) Naudodamasis netiesiogine pagalba vertina teksto daromą poveikį (A1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir paaiškina ją (A1.5.2). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą (A1.6.2). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją. Savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus bei priemones (A1.7.2). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino savo kalbos pranašumus ir trūkumus (A1.8.2). Dalykiškai paaiškina sąvokas, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi pasiūlytais šaltiniais (A1.10.2). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (A1.11.2). Atpažįsta taikomas ir reaguoja taikydamas keletą kompensavimo strategijų: žinomus kalbos darybos elementus, nelingvistines priemones (A1.12.2). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Stebi ir koreguoja savo reakciją pokalbio metu, laikosi pagrindinių pokalbio etikos reikalavimų. Laisvai bendrauja padedant vertėjui, pasirenka situacijai tinkamą kalbinę raišką (A1.2.3). – (A1.3.3) Vertina teksto daromą poveikį (A1.4.3). Suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir paaiškina ją (A1.5.3). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.3). Tiksliai, aiškiai ir įtaigiai perduoda informaciją. Savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus bei priemones (A1.7.3). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas tobulina savo tekstą (A1.8.3). Nuosekliai, dalykiškai paaiškina sąvokas, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi įvairiais šaltiniais, visuotinai priimtinais kriterijais (A1.10.3). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (menkai pažįstami ir nepažįstami adresatai) ir komunikacinę situaciją (neoficialios ir įvairios oficialios situacijos) (A1.11.3). Atpažįsta taikomas ir reaguoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: žinomus kalbos darybos elementus, nelingvistines priemones (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, argumentuoja, išsako nuomonę, prieštarauja, vertina, apibendrina (A1.1.4). Tinkamai ir tiksliai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Stebi ir koreguoja savo reakciją pokalbio metu, laikosi pagrindinių pokalbio etikos reikalavimų. Laisvai bendrauja padedant vertėjui, pasirenka situacijai tinkamą kalbinę raišką, numato galimas bendravimo strategijas keičiantis situacijai (A1.2.4). – (A1.3.4) Apibūdina ir vertina teksto daromą poveikį (A1.4.4). Suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir išsamiai paaiškina ją (A1.5.4). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuotai išsako savo požiūrį, remdamasis savo žiniomis. Palygina savo ir kitų požiūrį. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.4). Tiksliai, aiškiai ir įtaigiai perduoda informaciją. Savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, priemones bei įvairius informacijos šaltinius (A1.7.4). Nuotaikingai pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas nuolat tobulina savo tekstą (A1.8.4). Nuosekliai, dalykiškai paaiškina sąvokas, argumentuoja, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.4). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja, polemizuoja remdamasis įvairiais šaltiniais (A1.10.4). Tinkamai ir tiksliai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (menkai pažįstami ir nepažįstami adresatai) ir komunikacinę situaciją (neoficialios ir įvairios oficialios situacijos) (A1.11.4). Atpažįsta taikomas ir tinkamai reaguoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: žinomus kalbos darybos elementus, nelingvistines priemones (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.
Viešasis kalbėjimas. Informavimo, įtikinimo, proginės viešosios kalbos. Adresato sudominimo, dėmesio palaikymo priemonės. Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis (pavyzdžiui, gestų kalbos specifika įvairiose šalyse, jaunimo lietuvių gestų kalbos ypatumai, ar lietuvių gestų kalbos mokėjimas man asmeniškai vertingas ir pan.). Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. Samprotaujamojo teksto struktūra. Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) (objektyvumas ir neobjektyvumas, manipuliacijos kalba). Aptariamas turinys ir įvairių efektų naudojimo dermė ir tikslingumas. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). Nagrinėjama saviraiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako (A1.1.1). Užmezga, palaiko ir baigia pokalbį virtualioje erdvėje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Laisvai bendrauja padedant vertėjui (A1.2.1). – (A1.3.1) Vertina adresanto intencijas, teksto daromą poveikį (A1.4.1). Padedamas suformuluoja ir nagrinėja pagrindinę teksto mintį, analizuoja argumentų tinkamumą (A1.5.1). Išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Atpažįsta ir išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas (A1.6.1). Perduoda informaciją, renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones (A1.7.1). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų (A1.8.1). Padedamas paklausia ir atsako kalbėdamas su užsienio šalies kurčiuoju tarptautiniais gestais (A1.9.1). Išsako savo nuomonę apie aktualius, abstrakčius dalykus (A1.10.1). Kalba atsižvelgdamas į tikslą, adresato lūkesčius (A1.11.1). Pasirenka strategijas iš mokytojo pasiūlytų atsižvelgdamas į mokymo(si) tikslą, užduoties pobūdį (A1.12.1). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, vertina, apibendrina (A1.1.2). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį virtualioje erdvėje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Laisvai bendrauja padedant vertėjui, padedamas numato galimas bendravimo strategijas keičiantis situacijai (A1.2.2). – (A1.3.2) Vertina teksto daromą poveikį, pagrindžia vertinimo išvadas (A1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba suformuluoja ir nagrinėja pagrindinę teksto mintį, analizuoja argumentų tinkamumą (A1.5.2). Daro apibendrinančias išvadas, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Atpažįsta ir išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.2). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją, savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones (A1.7.2). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino ir įžvelgia savo kalbos pranašumus ir trūkumus (A1.8.2). Trumpai paklausia ir atsako kalbėdamas su užsienio šalies kurčiuoju tarptautiniais gestais (A1.9.2). Išsako savo nuomonę apie aktualius, abstrakčius dalykus, vertina, paaiškina (A1.10.2). Kalba atsižvelgdamas į tikslą, adresato lūkesčius. Iš anksto pasirengęs kalba įvairiose oficialiose situacijose (A1.11.2). Pasirenka strategijas iš mokytojo pasiūlytų atsižvelgdamas į mokymo(si) tikslą, užduoties pobūdį. Nurodytu būdu stebi savo mokymo(si) procesą ir apmąsto mokymo(si) veiklą (A1.12.2). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, argumentuoja, prieštarauja, analizuoja, interpretuoja, kritiškai vertina, plėtoja ir apibendrina (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį virtualioje erdvėje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Laisvai bendrauja padedant vertėjui bei numato galimas bendravimo strategijas keičiantis situacijai (dalyvavimas diskusijoje; virtuali erdvė ir pan.) (A1.2.3). – (A1.3.3) Argumentuotai vertina klausomo teksto daromą poveikį (A1.4.3). Suformuluoja ir nagrinėja pagrindinę teksto mintį, analizuoja argumentų tinkamumą (A1.5.3). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Atpažįsta ir išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.3). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją, savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones. Nagrinėja konkrečių pranešimų funkciją: informacinę, emocinę (A1.7.3). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino ir įžvelgia savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas tobulina savo tekstą (A1.8.3). Paaiškina gana paprastus dalykus užsienio šalies kurčiajam tarptautiniais gestais (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie aktualius, abstrakčius dalykus, vertina, paaiškina, argumentuodamas remiasi įvairiais šaltiniais, visuotinai priimtinais kriterijais (A1.10.3). Kalba atsižvelgdamas į tikslą, adresato lūkesčius. Iš anksto pasirengęs kalba įvairiose oficialiose situacijose mažai pažįstamiems adresatams, pasirenka oficialioms situacijoms tinkamą kalbinę raišką (A1.11.3). Pasirenka strategijas atsižvelgdamas į mokymo(si) tikslą, užduoties pobūdį. Nurodytu būdu stebi savo mokymo(si) procesą ir apmąsto mokymo(si) veiklą. Remdamasis grįžtamąja informacija ir tardamasis su mokytoju išsikelia mokymo(si) uždavinius (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką, analizuoja, interpretuoja, kritiškai vertina, plėtoja ir apibendrina (A1.1.4). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį virtualioje erdvėje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis, prisitaiko prie auditorijos poreikių. Laisvai bendrauja padedant vertėjui bei numato galimas bendravimo strategijas keičiantis situacijai (dalyvavimas diskusijoje; virtuali erdvė ir pan.) (A1.2.4). – (A1.3.4) Argumentuotai vertina teksto daromą poveikį, įtaigumą, adresanto santykį su adresatu (A1.4.4). Tiksliai ir aiškiai suformuluoja ir nagrinėja pagrindinę teksto mintį, analizuoja argumentų tinkamumą (A1.5.4). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Atpažįsta ir išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.4). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją, savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones. Nagrinėja konkrečių pranešimų funkciją: informacinę, emocinę (A1.7.4). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino ir įžvelgia savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas tobulina savo tekstą (A1.8.4). Paaiškina gana paprastus dalykus užsienio šalies kurčiajam tarptautiniais gestais (A1.9.4). Išsako savo nuomonę apie aktualius, abstrakčius dalykus, vertina, paaiškina, polemizuoja, argumentuodamas tikslingai remiasi įvairiais šaltiniais, visuotinai priimtinais kriterijais (A1.10.4). Kalba atsižvelgdamas į tikslą, adresato lūkesčius. Iš anksto pasirengęs kalba įvairiose oficialiose situacijose mažai pažįstamiems adresatams, pasirenka oficialioms situacijoms tinkamą ir tikslingą kalbinę raišką (A1.11.4). Pasirenka strategijas atsižvelgdamas į mokymo(si) tikslą, užduoties pobūdį. Nurodytu būdu stebi savo mokymo(si) procesą ir apmąsto mokymo(si) veiklą. Remdamasis grįžtamąja informacija ir tardamasis su mokytoju išsikelia mokymo(si) uždavinius (A1.12.4). |
Mokymo(si) turinysPranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis. Aptariami gestų kalbos vertėjo darbo vaizdo įrašai. Nagrinėjama saviraiška lietuvių gestų kalba, ieškoma sėkmės ar nesėkmės priežasčių ir numatomi tolesnio kalbos tobulinimo būdai. Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis. |
||||
Kalbos pažinimas (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Moka pirštų abėcėlę (B1.1.1). Skiria gestus, reiškiančius daiktų pavadinimus (B1.2.1). Vartoja tinkamus gestus, apibūdindamas daiktus (B1.3.1). Padedamas taisyklingai parodo gestus (B1.4.1). Padedamas eksperimentuoja su plaštakos formomis (B1.5.1). |
Moka ir vartoja pirštų abėcėlę (B1.1.2). Skiria gestus, reiškiančius daiktų ir veiksmų pavadinimus (B1.2.2). Vartoja tinkamus gestus, apibūdindamas daiktus, reiškinius (B1.3.2). Taisyklingai parodo gestus (B1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba eksperimentuoja su plaštakos formomis, kuria gestus (B1.5.2). |
Moka pirštų abėcėlę ir tinkamai ją vartoja (B1.1.3). Skiria gestus, reiškiančius daiktų, veiksmų ir požymių pavadinimus (B1.2.3). Vartoja tinkamus gestus, apibūdindamas daiktus, reiškinius ir emocijas (B1.3.3). Taisyklingai parodo gestus, jungia gestus į frazes (B1.4.3). Aktyviai eksperimentuoja su plaštakos formomis, kuria gestus (B1.5.3). |
Moka pirštų abėcėlę, laisvai ją vartoja (B1.1.4). Skiria gestus, reiškiančius daiktų, veiksmų, požymių ir prieveiksmių pavadinimus (B1.2.4). Vartoja tinkamus, tikslius gestus, apibūdindamas daiktus, reiškinius ir emocijas (B1.3.4). Taisyklingai parodo gestus, jungia gestus į frazes, sakinius (B1.4.4). Aktyviai eksperimentuoja su plaštakos formomis, kuria taisyklingos formos gestus (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 1–2 klasių koncentras.
Aiškinamasi, kuo skiriasi gestikuliacija ir gestas, mimika ir veido išraiška. Eksperimentuojama su įvairiomis plaštakų formomis, susipažįstama su naujais gestais. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Susipažįstama su daiktavardžio, veiksmažodžio ir būdvardžio lietuvių gestų kalboje funkcijomis. Mokomasi tiksliai rodyti ir suprasti pirštų abėcėlę, aptariamas ryšys su rašytine lietuvių kalbos forma. Mokomasi rodyti paprastus teiginius, klausimus, neiginius, tinkamai naudojant nerankinius elementus. Mokomasi vartoti tinkamus gestus, apibūdinant daiktus, reiškinius ir emocijas, suprasti gesto rodymo tempo reikšmę, gesto rodymo vietą ir erdvę.
|
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Supranta pirštų abėcėlę (B1.1.1). Taisyklingai vartoja daiktavardinės, veiksmažodinės reikšmės gestus (B1.2.1). Padedamas sudaro frazes pagal lietuvių gestų kalbos normas (B1.3.1). Parodo gestus, jungia juos į frazes (B1.4.1). Padedamas vartoja gestus su mimika, naudojasi erdve, reikšdamas mintis lietuvių gestų kalba (B1.5.1). |
Supranta ir rodo pirštų abėcėlę (B1.1.2). Taisyklingai vartoja daiktavardinės, veiksmažodinės, būdvardinės, prieveiksminės reikšmės gestus (B1.2.2). Sudaro frazes pagal lietuvių gestų kalbos normas (B1.3.2). Parodo gestus, jungia juos į frazes, sakinius (B1.4.2). Vartoja gestus su mimika, naudojasi erdve, reikšdamas mintis lietuvių gestų kalba (B1.5.2). |
Tiksliai rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.3). Taisyklingai ir tikslingai vartoja daiktavardinės, veiksmažodinės, būdvardinės, prieveiksminės reikšmės gestus (B1.2.3). Taisyklingai sudaro frazes pagal lietuvių gestų kalbos normas (B1.3.3). Taisyklingai parodo gestus, jungia juos į frazes, sakinius, tekstą (B1.4.3). Vartoja taisyklingos formos gestus su atitinkama mimika, tinkamai naudojasi erdve, reikšdamas mintis lietuvių gestų kalba (B1.5.3). |
Tiksliai rodo ir laisvai supranta pirštų abėcėlę (B1.1.4). Taisyklingai ir tikslingai vartoja daiktavardinės, veiksmažodinės, būdvardinės, prieveiksminės reikšmės gestus. Moka ištaisyti nurodytą klaidą (B1.2.4). Taisyklingai ir tiksliai sudaro frazes pagal lietuvių gestų kalbos normas (B1.3.4). Taisyklingai ir tiksliai parodo gestus, jungia juos į frazes, sakinius, tekstą (B1.4.4). Tinkamai vartoja taisyklingos formos gestus su atitinkama mimika, tinkamai naudojasi erdve, reikšdamas mintis lietuvių gestų kalba (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 3–4 klasių koncentras.
Mokomasi vartoti taisyklingos formos gestus su atitinkama veido išraiška, tinkamai naudotis erdve (lokalizacija, vaidmenų kaita, rodymas, inscenizavimas). Susipažįstama su vyresnio amžiaus kurčių asmenų pasakojimais lietuvių gestų kalba. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Kūno kalba, pasyvioji ir aktyvioji ranka. Pirštų abėcėlės supratimas ir tikslus vartojimas. Mokomasi naudotis lietuvių gestų kalbos žodynėliais. Žaidžiami žaidimai, naudojant įvairias plaštakos formas (kumštis, smilius ir pan.).
|
||||
| 5–6 klasių koncentras |
Padedamas rodo gestus ir pirštų abėcėlės ženklus (B1.1.1). Vartoja vienareikšmius ir daugiareikšmius gestus (B1.2.1). Nežinodamas reikiamo gesto, padedamas išreiškia mintį gestikuliacija (B1.3.1). Nusako erdvės ir laiko santykius (B1.4.1). Sudaro sakinius, perteikia kito žmogaus kalbą (B1.5.1). |
Tiksliai rodo gestus ir pirštų abėcėlės ženklus (B1.1.2). Vartoja vienareikšmius ir daugiareikšmius gestus. Padedamas ištaiso nurodytą gestą (B1.2.2). Nežinodamas reikiamo gesto, išreiškia mintį gestikuliacija (B1.3.2). Nusako erdvės ir laiko santykius, lygina su lietuvių kalbos erdvės ir laiko prielinksnių konstrukcijomis (B1.4.2). Sudaro sakinius, perteikia kito žmogaus kalbą ir reakcijas (vaidmenų kaita) (B1.5.2). |
Tiksliai ir taisyklingai rodo gestus ir pirštų abėcėlės ženklus (B1.1.3). Tinkamai vartoja vienareikšmius ir daugiareikšmius gestus. Moka ištaisyti nurodytą klaidą (B1.2.3). Nežinodamas reikiamo gesto, tinkamai išreiškia mintį gestikuliacija (B1.3.3). Taisyklingai nusako erdvės ir laiko santykius, lygina su lietuvių kalbos erdvės ir laiko prielinksnių konstrukcijomis (B1.4.3). Tinkamai sudaro sakinius, perteikia kito žmogaus kalbą ir reakcijas (vaidmenų kaita) (B1.5.3). |
Tiksliai ir taisyklingai rodo gestus atitinkama veido išraiška ir pirštų abėcėlės ženklus (B1.1.4). Tinkamai vartoja vienareikšmius ir daugiareikšmius gestus. Randa ir moka ištaisyti klaidą (B1.2.4). Tinkamai išreiškia mintį gestikuliacija ir taisyklingai vartoja įvairios darybos gestus (B1.3.4). Taisyklingai ir tiksliai nusako erdvės ir laiko santykius, lygina su lietuvių kalbos erdvės ir laiko prielinksnių konstrukcijomis (B1.4.4). Tinkamai ir tiksliai sudaro sakinius, perteikia kito žmogaus kalbą ir reakcijas (vaidmenų kaita) (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 5–6 klasių koncentras.Gilinamos ir sisteminamos lietuvių gestų kalbos žinios. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Mokomasi atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taikyti lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas. Motyvacija gestų kalboje ir lietuvių kalboje, gesto ir gestikuliacijos, gramatinių ir ekspresyviųjų nerankinių elementų skirtumai. Fonologinė gesto sandara (čeremos). Daugiareikšmiai gestai, jų santykis su lietuvių kalbos žodžiais. Homonimai, sinonimai, antonimai. Gestų darybos būdai: polisintetinių gestų daryba taikant proformas, sudurtinių gestų daryba, kiekinius daiktavardžius išreiškiančių gestų daryba. Kiti gestų atsiradimo būdai, seni ir nauji gestai. Gesto ir žodžio morfologinės sandaros lyginimas. Erdvės vartojimas. Erdvė kaip gramatinės raiškos priemonė. Vaidmenų kaita. Ribų tarp sakinių ir vienarūšių sakinio dalių žymėjimas (galvos judesiai, sulaikymas, mirksnis ir kt.). Skirtumai tarp lietuvių gestų kalbos ir kalkinės kalbos. Klaidų atpažinimas ir taisymas. |
||||
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas vartoja gestus atitinkama veido išraiška, rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.1). Vartoja perkeltinės reikšmės gestus, sinonimus ir antonimus (B1.2.1). Vartoja įvairios darybos gestus (B1.3.1). Padedamas vartoja gestus remdamasis žiniomis apie jų kaitybą (B1.4.1). Padedamas vartoja sintaksinę funkciją atliekančius nerankinius elementus (B1.5.1). |
Vartoja gestus atitinkama veido išraiška, rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.2). Tinkamai vartoja perkeltinės reikšmės gestus, sinonimus ir antonimus. Randa netinkamai pavartotą savo gestą (B1.2.2). Vartoja įvairios darybos gestus, palygina lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos darybos būdus (B1.3.2). Vartoja gestus remdamasis žiniomis apie jų kaitybą (B1.4.2). Vartoja sintaksinę funkciją atliekančius nerankinius elementus (B1.5.2). |
Vartoja taisyklingos formos gestus atitinkama veido išraiška, tiksliai rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.3). Tinkamai vartoja perkeltinės reikšmės gestus, sinonimus ir antonimus. Randa ir ištaiso netinkamai pavartotą savo gestą (B1.2.3). Taisyklingai vartoja įvairios darybos gestus, palygina lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos darybos būdus (B1.3.3). Taisyklingai vartoja gestus remdamasis žiniomis apie jų kaitybą (B1.4.3). Vartoja sintaksinę funkciją atliekančius nerankinius elementus; naudoja erdvę įvairiems sintaksiniams santykiams reikšti (B1.5.3). |
Vartoja taisyklingos formos naujus gestus (terminus) kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius, normaliu tempu aiškiai vartoja gestus (B1.1.4). Tinkamai ir tiksliai vartoja perkeltinės reikšmės gestus, sinonimus ir antonimus. Randa ir ištaiso netinkamai pavartotą savo gestą (B1.2.4). Taisyklingai ir tiksliai vartoja įvairios darybos gestus, palygina lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos darybos būdus (B1.3.4). Taisyklingai ir tiksliai vartoja gestus remdamasis žiniomis apie jų kaitybą (B1.4.4). Vartoja sintaksinę funkciją atliekančius nerankinius elementus; naudoja erdvę įvairiems sintaksiniams santykiams reikšti. Palygina su lietuvių kalbos sintakse (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 7–8 klasių koncentras.Gilinamos ir sisteminamos lietuvių gestų kalbos žinios. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Mokomasi atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taikyti lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas. Nerankiniai elementai: leksinės ir gramatinės jų funkcijos, mimika. Fonologiniai lietuvių gestų kalbos procesai (asimiliacija, akomodacija, redukcija, dubliavimas). Lietuvių gestų kalbos gestų leksinės ir gramatinės klasės, jų kaitymas, funkcijos tekste ir santykis su lietuvių kalbos dalimis. Vertimas iš lietuvių kalbos perteikiant pagrindinę mintį, skirtumų tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos, tarp rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos formos aptarimas. Lietuvių gestų kalbos sakinių struktūra, gestų tvarka sakinyje ir nerankinių elementų sintaksinės funkcijos. Nerankiniai elementai ir intonacija. |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas vartoja naujus gestus (terminus) kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius (B1.1.1). Padedamas vartoja gestus lietuvių kalbos žodžiams ir perkeltinėms jų reikšmėms reikšti (B1.2.1). Padedamas ir remdamasis gestų darybos taisyklėmis susikuria naujų gestų, žino terminų darybos ypatumus (B1.3.1). Padedamas ir remdamasis žiniomis apie gestų kaitybą juos vartoja versdamas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą (B1.4.1). Padedamas jungia sakinius ir teksto dalis siejimo priemonėmis (B1.5.1). |
Naudodamasis netiesiogine pagalba vartoja naujus gestus (terminus) kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius, normaliu tempu aiškiai vartoja gestus (B1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba vartoja atitinkamus gestus lietuvių kalbos žodžiams ir perkeltinėms jų reikšmėms reikšti (B1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba ir remdamasis gestų darybos taisyklėmis susikuria naujų gestų, žino terminų darybos ypatumus (B1.3.2). Remdamasis žiniomis apie gestų kaitybą juos vartoja versdamas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą (B1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba jungia sakinius ir teksto dalis siejimo priemonėmis, palygina jas su lietuvių kalbos priemonėmis (B1.5.2). |
Vartoja naujus gestus (terminus) kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius, normaliu tempu aiškiai vartoja gestus. Užrašo nesudėtingus gestus pagal notacijos sistemą (B1.1.3). Vartoja atitinkamus gestus lietuvių kalbos žodžiams ir perkeltinėms jų reikšmėms reikšti. Transkribuoja gestų kalbos tekstą (B1.2.3). Remdamasis gestų darybos taisyklėmis susikuria naujų gestų, žino terminų darybos ypatumus (B1.3.3). Remdamasis žiniomis apie gestų kaitybą taisyklingai juos vartoja versdamas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą (B1.4.3). Jungia sakinius ir teksto dalis siejimo priemonėmis, palygina jas su lietuvių kalbos priemonėmis (B1.5.3). |
Vartoja taisyklingos formos gestus kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius, nerankinius elementus, normaliu tempu aiškiai vartoja gestus. Užrašo nesudėtingus gestus pagal notacijos sistemą (B1.1.4). Vartoja ir atranda atitinkamos reikšmės gestus lietuvių kalbos žodžiams ir perkeltinėms jų reikšmėms reikšti. Transkribuoja gestų kalbos tekstą (B1.2.4). Remdamasis gestų darybos taisyklėmis tinkamai naudoja įvairius gestų darybos būdus, žino terminų darybos ypatumus (B1.3.4). Remdamasis žiniomis apie gestų kaitybą taisyklingai juos vartoja versdamas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą. Vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.4.4). Taisyklingai jungia sakinius ir teksto dalis siejimo priemonėmis, palygina jas su lietuvių kalbos priemonėmis (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.Gilinamos ir sisteminamos lietuvių gestų kalbos žinios. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Mokomasi atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taikyti lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas. Lietuvių gestų kalbos tekstų transkribavimas rašytine forma. Gestų notacijos sistemos, vartojamos gestotyroje. Lietuvių gestų kalbos leksika: skoliniai, naujadarai. Lietuvių gestų kalbos žodynai. Lietuvių gestų kalbos gramatinės raiškos priemonės ir jų funkcijos. Lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos gramatinės raiškos lyginimas. Gestų daryba. Lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos sakinių sudarymo būdai. Ribų žymėjimas. Vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą tiksliai perteikiant mintį tinkamai pasirinktu stiliumi. Perkeltinės reikšmės žodžių vertimas. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Vartoja gestus ir naudoja nerankinius elementus (B1.1.1). Padedamas randa atitinkamos reikšmės gestus arba gestų junginius lietuvių kalbos žodžiams (B1.2.1). Padedamas naudoja įvairius gestų darybos būdus (B1.3.1). Padedamas verčia tekstą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą (B1.4.1). Padedamas vartoja sintaksinės raiškos priemones (B1.5.1). |
Naudodamasis netiesiogine pagalba vartoja taisyklingos formos gestus ir tinkamai naudoja nerankinius elementus (B1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba randa atitinkamos reikšmės gestus arba gestų junginius lietuvių kalbos žodžiams arba žodžių junginiams ir atvirkščiai (B1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba naudoja įvairius gestų darybos būdus (B1.3.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba versdamas tekstą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą arba atvirkščiai vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba vartoja sintaksinės raiškos priemones (B1.5.2). |
Vartoja taisyklingos formos gestus ir tinkamai naudoja nerankinius elementus (B1.1.3). Randa atitinkamos reikšmės gestus arba gestų junginius lietuvių kalbos žodžiams arba žodžių junginiams ir atvirkščiai (B1.2.3). Tinkamai naudoja įvairius gestų darybos būdus (B1.3.3). Versdamas tekstą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą arba atvirkščiai vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.4.3). Taisyklingai vartoja sintaksinės raiškos priemones (B1.5.3). |
Tinkamai vartoja taisyklingos formos gestus ir tinkamai naudoja nerankinius elementus (B1.1.4). Randa atitinkamos reikšmės gestus arba gestų junginius lietuvių kalbos žodžiams arba žodžių junginiams ir atvirkščiai. Vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.2.4). Tinkamai ir tiksliai naudoja įvairius gestų darybos būdus (B1.3.4). Versdamas tekstą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą arba atvirkščiai tikslingai vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.4.4). Taisyklingai ir tiksliai vartoja sintaksinės raiškos priemones (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Įtvirtinamos ir atsakingai, kūrybiškai, tikslingai taikomos lietuvių gestų kalbos žinios. Tikslinama, turtinama ir gryninama kalbinė raiška. Fonologinė gesto struktūra. Lietuvių gestų kalbos dalių samprata. Reikšmės aiškinimas. Sinonimai, antonimai ir homonimai. Pagrindiniai gestų darybos būdai. Pagrindinių gramatinių funkcijų raiška lietuvių gestų kalboje ir lietuvių kalboje. Sintaksinė lietuvių gestų kalbos raiška. Gestų tvarkos sakinyje modeliai ir variantai. Vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą ir atvirkščiai, tiksliai perteikiant reikšmę ir kitas teksto ypatybes. Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Įtvirtinamos ir atsakingai, kūrybiškai, tikslingai taikomos lietuvių gestų kalbos žinios. Tikslinama, turtinama ir gryninama kalbinė raiška. Pagrindinių gramatinių funkcijų raiška lietuvių gestų kalboje ir lietuvių kalboje. Sintaksinė lietuvių gestų kalbos raiška. Gestų tvarkos sakinyje modeliai ir variantai. Vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą ir atvirkščiai, tiksliai perteikiant reikšmę ir kitas teksto ypatybes. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Atpažįsta, kuri kalba yra jo gimtoji, padedamas žaidžia kalbinius žaidimus (B2.1.1). |
Atpažįsta, kuri kalba yra jo gimtoji, žaidžia kalbinius žaidimus (B2.1.2). |
Domisi kalba: suvokia, kuri kalba yra jo gimtoji, žaidžia kalbinius žaidimus (B2.1.3). |
Domisi kalba: pritaikydamas žinias ir patyrimą žaidžia kalbinius žaidimus (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 1–2 klasių koncentras.
Aiškinamasi, kad lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba yra dvi skirtingos kalbos. Kalbamasi apie lietuvių gestų kalbą ir apie tai, kodėl reikia mokytis lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos. Gestų kalbos kultūra ir elgesys įvairioje aplinkoje. Elementarios žinios apie aplinkos garsus. Aptariamas garso ir judesio ryšys.
|
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Domisi kalba, padedamas pritaiko žinias ir patyrimą kalbėdamas su kurčiaisiais (B2.1.1). |
Domisi kalba, pritaiko žinias ir patyrimą kalbėdamas su kurčiaisiais (B2.1.2). |
Domisi kalba, pritaiko žinias ir patyrimą kalbėdamas su kurčiaisiais ir girdinčiaisiais (B2.1.3). |
Domisi kalba, supranta, kad kalba nuolat kinta, pritaiko žinias ir patyrimą kalbėdamas su kurčiaisiais ir girdinčiaisiais (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 3–4 klasių koncentras.
Susipažįstama su gestų kalbos vertėjo veikla ir kompensacine technika.
|
||||
| 5–6 klasių koncentras |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: padedamas paaiškina, kad kalba nuolat kinta (B2.1.1). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kad kalba nuolat kinta (B2.1.2). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kad kalba nuolat kinta, paaiškina gestų kalbos ir lietuvių kalbos statusą (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina gestų kalbos ir lietuvių kalbos statusą (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 5–6 klasių koncentras.Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Lietuvių gestų kalba – kurčiųjų bendruomenės turtas ir pasaulinės gestų kalbų šeimos narė. Gimtosios ir valstybinės kalbos samprata. |
||||
| 7–8 klasių koncentras |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: padedamas paaiškina, kaip kalba nuolat kinta (B2.1.1). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip kalba nuolat kinta (B2.1.2). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta. Paaiškina lietuvių gestų kalbos vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 7–8 klasių koncentras.Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Įvairūs lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos variantai: dialektai, sociolektai, idiolektai, žargonas ir kt. Diachroninio kalbos kitimo bruožai ir kalbėjimo stiliaus pasirinkimas atsižvelgiant į tekstą, situaciją ir komunikacines intencijas. Įvairaus amžiaus kurčiųjų kalba. Kalbų ryšiai. Gestų ir žodžių skolinimasis kaip kalbos kitimo reiškinys. Kiti naujų gestų atsiradimo būdai, senų gestų nykimas. Lietuvių gestų kalbos ir kitų šalių gestų kalbų istorija, tarptautinė gestų kalba, gestuno. Įvairios pirštų abėcėlės (PA) ir jų istorija, gestai, padaryti su PA ženklais (daktilemomis). Tarptautinė PA. Lietuvių gestų kalbos ir kalkinės gestų kalbos skirtumai, šių kalbų vartojimo sritys. Kitos gestų kalbos formos (pavyzdžiui, taktilinė kalba (kurčneregiams), dirbtinės gestų kalbos). |
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: padedamas paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta (B2.1.1). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta (B2.1.2). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina lietuvių gestų kalbos vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina lietuvių gestų kalbos vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis, palygina jas (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Gestų kalbos vartojimas ugdant kurčiuosius. Įvairių gestų kalbų panašumai ir skirtumai. Kitų šalių gestų kalbų įtaka lietuvių gestų kalbai. Kalbų kitimo procesai ir priežastys. Kalba kaip gyvas ir nuolat kintantis reiškinys. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir gestų kalba. |
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: padedamas paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, padedamas paaiškina LGK vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis. Padedamas aptaria jaunimo kalbos ypatumus ir vartojimo sritis (B2.1.1). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: skatinamas paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, skatinamas paaiškina LGK vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis. Skatinamas aptaria jaunimo kalbos ypatumus ir vartojimo sritis (B2.1.2). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina LGK vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis. Aptaria jaunimo kalbos ypatumus ir vartojimo sritis (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina ir argumentuoja , kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina ir argumentuoja LGK vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis. Aptaria ir argumentuoja jaunimo kalbos ypatumus ir vartojimo sritis (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Gestų kalba kaip kurčiųjų bendruomenės pagrindas. Lietuvių gestų kalbos variantai ir bendrinės lietuvių gestų kalbos kūrimasis. Lietuvių kalbos įtaka lietuvių gestų kalbai. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Jaunimo kalbos ypatumai ir vartojimo sritys. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Moka pirštų abėcėlę (B1.1.1). Skiria gestus, reiškiančius daiktų pavadinimus (B1.2.1). Vartoja tinkamus gestus, apibūdindamas daiktus (B1.3.1). Padedamas taisyklingai parodo gestus (B1.4.1). Padedamas eksperimentuoja su plaštakos formomis (B1.5.1). |
Moka ir vartoja pirštų abėcėlę (B1.1.2). Skiria gestus, reiškiančius daiktų ir veiksmų pavadinimus (B1.2.2). Vartoja tinkamus gestus, apibūdindamas daiktus, reiškinius (B1.3.2). Taisyklingai parodo gestus (B1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba eksperimentuoja su plaštakos formomis, kuria gestus (B1.5.2). |
Moka pirštų abėcėlę ir tinkamai ją vartoja (B1.1.3). Skiria gestus, reiškiančius daiktų, veiksmų ir požymių pavadinimus (B1.2.3). Vartoja tinkamus gestus, apibūdindamas daiktus, reiškinius ir emocijas (B1.3.3). Taisyklingai parodo gestus, jungia gestus į frazes (B1.4.3). Aktyviai eksperimentuoja su plaštakos formomis, kuria gestus (B1.5.3). |
Moka pirštų abėcėlę, laisvai ją vartoja (B1.1.4). Skiria gestus, reiškiančius daiktų, veiksmų, požymių ir prieveiksmių pavadinimus (B1.2.4). Vartoja tinkamus, tikslius gestus, apibūdindamas daiktus, reiškinius ir emocijas (B1.3.4). Taisyklingai parodo gestus, jungia gestus į frazes, sakinius (B1.4.4). Aktyviai eksperimentuoja su plaštakos formomis, kuria taisyklingos formos gestus (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 1–2 klasių koncentras.
Aiškinamasi, kuo skiriasi gestikuliacija ir gestas, mimika ir veido išraiška. Eksperimentuojama su įvairiomis plaštakų formomis, susipažįstama su naujais gestais. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Susipažįstama su daiktavardžio, veiksmažodžio ir būdvardžio lietuvių gestų kalboje funkcijomis. Mokomasi tiksliai rodyti ir suprasti pirštų abėcėlę, aptariamas ryšys su rašytine lietuvių kalbos forma. Mokomasi rodyti paprastus teiginius, klausimus, neiginius, tinkamai naudojant nerankinius elementus. Mokomasi vartoti tinkamus gestus, apibūdinant daiktus, reiškinius ir emocijas, suprasti gesto rodymo tempo reikšmę, gesto rodymo vietą ir erdvę.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Atpažįsta, kuri kalba yra jo gimtoji, padedamas žaidžia kalbinius žaidimus (B2.1.1). |
Atpažįsta, kuri kalba yra jo gimtoji, žaidžia kalbinius žaidimus (B2.1.2). |
Domisi kalba: suvokia, kuri kalba yra jo gimtoji, žaidžia kalbinius žaidimus (B2.1.3). |
Domisi kalba: pritaikydamas žinias ir patyrimą žaidžia kalbinius žaidimus (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 1–2 klasių koncentras.
Aiškinamasi, kad lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba yra dvi skirtingos kalbos. Kalbamasi apie lietuvių gestų kalbą ir apie tai, kodėl reikia mokytis lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos. Gestų kalbos kultūra ir elgesys įvairioje aplinkoje. Elementarios žinios apie aplinkos garsus. Aptariamas garso ir judesio ryšys.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Supranta pirštų abėcėlę (B1.1.1). Taisyklingai vartoja daiktavardinės, veiksmažodinės reikšmės gestus (B1.2.1). Padedamas sudaro frazes pagal lietuvių gestų kalbos normas (B1.3.1). Parodo gestus, jungia juos į frazes (B1.4.1). Padedamas vartoja gestus su mimika, naudojasi erdve, reikšdamas mintis lietuvių gestų kalba (B1.5.1). |
Supranta ir rodo pirštų abėcėlę (B1.1.2). Taisyklingai vartoja daiktavardinės, veiksmažodinės, būdvardinės, prieveiksminės reikšmės gestus (B1.2.2). Sudaro frazes pagal lietuvių gestų kalbos normas (B1.3.2). Parodo gestus, jungia juos į frazes, sakinius (B1.4.2). Vartoja gestus su mimika, naudojasi erdve, reikšdamas mintis lietuvių gestų kalba (B1.5.2). |
Tiksliai rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.3). Taisyklingai ir tikslingai vartoja daiktavardinės, veiksmažodinės, būdvardinės, prieveiksminės reikšmės gestus (B1.2.3). Taisyklingai sudaro frazes pagal lietuvių gestų kalbos normas (B1.3.3). Taisyklingai parodo gestus, jungia juos į frazes, sakinius, tekstą (B1.4.3). Vartoja taisyklingos formos gestus su atitinkama mimika, tinkamai naudojasi erdve, reikšdamas mintis lietuvių gestų kalba (B1.5.3). |
Tiksliai rodo ir laisvai supranta pirštų abėcėlę (B1.1.4). Taisyklingai ir tikslingai vartoja daiktavardinės, veiksmažodinės, būdvardinės, prieveiksminės reikšmės gestus. Moka ištaisyti nurodytą klaidą (B1.2.4). Taisyklingai ir tiksliai sudaro frazes pagal lietuvių gestų kalbos normas (B1.3.4). Taisyklingai ir tiksliai parodo gestus, jungia juos į frazes, sakinius, tekstą (B1.4.4). Tinkamai vartoja taisyklingos formos gestus su atitinkama mimika, tinkamai naudojasi erdve, reikšdamas mintis lietuvių gestų kalba (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 3–4 klasių koncentras.
Mokomasi vartoti taisyklingos formos gestus su atitinkama veido išraiška, tinkamai naudotis erdve (lokalizacija, vaidmenų kaita, rodymas, inscenizavimas). Susipažįstama su vyresnio amžiaus kurčių asmenų pasakojimais lietuvių gestų kalba. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Kūno kalba, pasyvioji ir aktyvioji ranka. Pirštų abėcėlės supratimas ir tikslus vartojimas. Mokomasi naudotis lietuvių gestų kalbos žodynėliais. Žaidžiami žaidimai, naudojant įvairias plaštakos formas (kumštis, smilius ir pan.).
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Domisi kalba, padedamas pritaiko žinias ir patyrimą kalbėdamas su kurčiaisiais (B2.1.1). |
Domisi kalba, pritaiko žinias ir patyrimą kalbėdamas su kurčiaisiais (B2.1.2). |
Domisi kalba, pritaiko žinias ir patyrimą kalbėdamas su kurčiaisiais ir girdinčiaisiais (B2.1.3). |
Domisi kalba, supranta, kad kalba nuolat kinta, pritaiko žinias ir patyrimą kalbėdamas su kurčiaisiais ir girdinčiaisiais (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 3–4 klasių koncentras.
Susipažįstama su gestų kalbos vertėjo veikla ir kompensacine technika.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Padedamas rodo gestus ir pirštų abėcėlės ženklus (B1.1.1). Vartoja vienareikšmius ir daugiareikšmius gestus (B1.2.1). Nežinodamas reikiamo gesto, padedamas išreiškia mintį gestikuliacija (B1.3.1). Nusako erdvės ir laiko santykius (B1.4.1). Sudaro sakinius, perteikia kito žmogaus kalbą (B1.5.1). |
Tiksliai rodo gestus ir pirštų abėcėlės ženklus (B1.1.2). Vartoja vienareikšmius ir daugiareikšmius gestus. Padedamas ištaiso nurodytą gestą (B1.2.2). Nežinodamas reikiamo gesto, išreiškia mintį gestikuliacija (B1.3.2). Nusako erdvės ir laiko santykius, lygina su lietuvių kalbos erdvės ir laiko prielinksnių konstrukcijomis (B1.4.2). Sudaro sakinius, perteikia kito žmogaus kalbą ir reakcijas (vaidmenų kaita) (B1.5.2). |
Tiksliai ir taisyklingai rodo gestus ir pirštų abėcėlės ženklus (B1.1.3). Tinkamai vartoja vienareikšmius ir daugiareikšmius gestus. Moka ištaisyti nurodytą klaidą (B1.2.3). Nežinodamas reikiamo gesto, tinkamai išreiškia mintį gestikuliacija (B1.3.3). Taisyklingai nusako erdvės ir laiko santykius, lygina su lietuvių kalbos erdvės ir laiko prielinksnių konstrukcijomis (B1.4.3). Tinkamai sudaro sakinius, perteikia kito žmogaus kalbą ir reakcijas (vaidmenų kaita) (B1.5.3). |
Tiksliai ir taisyklingai rodo gestus atitinkama veido išraiška ir pirštų abėcėlės ženklus (B1.1.4). Tinkamai vartoja vienareikšmius ir daugiareikšmius gestus. Randa ir moka ištaisyti klaidą (B1.2.4). Tinkamai išreiškia mintį gestikuliacija ir taisyklingai vartoja įvairios darybos gestus (B1.3.4). Taisyklingai ir tiksliai nusako erdvės ir laiko santykius, lygina su lietuvių kalbos erdvės ir laiko prielinksnių konstrukcijomis (B1.4.4). Tinkamai ir tiksliai sudaro sakinius, perteikia kito žmogaus kalbą ir reakcijas (vaidmenų kaita) (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 5–6 klasių koncentras.Gilinamos ir sisteminamos lietuvių gestų kalbos žinios. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Mokomasi atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taikyti lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas. Motyvacija gestų kalboje ir lietuvių kalboje, gesto ir gestikuliacijos, gramatinių ir ekspresyviųjų nerankinių elementų skirtumai. Fonologinė gesto sandara (čeremos). Daugiareikšmiai gestai, jų santykis su lietuvių kalbos žodžiais. Homonimai, sinonimai, antonimai. Gestų darybos būdai: polisintetinių gestų daryba taikant proformas, sudurtinių gestų daryba, kiekinius daiktavardžius išreiškiančių gestų daryba. Kiti gestų atsiradimo būdai, seni ir nauji gestai. Gesto ir žodžio morfologinės sandaros lyginimas. Erdvės vartojimas. Erdvė kaip gramatinės raiškos priemonė. Vaidmenų kaita. Ribų tarp sakinių ir vienarūšių sakinio dalių žymėjimas (galvos judesiai, sulaikymas, mirksnis ir kt.). Skirtumai tarp lietuvių gestų kalbos ir kalkinės kalbos. Klaidų atpažinimas ir taisymas. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: padedamas paaiškina, kad kalba nuolat kinta (B2.1.1). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kad kalba nuolat kinta (B2.1.2). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kad kalba nuolat kinta, paaiškina gestų kalbos ir lietuvių kalbos statusą (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina gestų kalbos ir lietuvių kalbos statusą (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 5–6 klasių koncentras.Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Lietuvių gestų kalba – kurčiųjų bendruomenės turtas ir pasaulinės gestų kalbų šeimos narė. Gimtosios ir valstybinės kalbos samprata. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Padedamas vartoja gestus atitinkama veido išraiška, rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.1). Vartoja perkeltinės reikšmės gestus, sinonimus ir antonimus (B1.2.1). Vartoja įvairios darybos gestus (B1.3.1). Padedamas vartoja gestus remdamasis žiniomis apie jų kaitybą (B1.4.1). Padedamas vartoja sintaksinę funkciją atliekančius nerankinius elementus (B1.5.1). |
Vartoja gestus atitinkama veido išraiška, rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.2). Tinkamai vartoja perkeltinės reikšmės gestus, sinonimus ir antonimus. Randa netinkamai pavartotą savo gestą (B1.2.2). Vartoja įvairios darybos gestus, palygina lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos darybos būdus (B1.3.2). Vartoja gestus remdamasis žiniomis apie jų kaitybą (B1.4.2). Vartoja sintaksinę funkciją atliekančius nerankinius elementus (B1.5.2). |
Vartoja taisyklingos formos gestus atitinkama veido išraiška, tiksliai rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.3). Tinkamai vartoja perkeltinės reikšmės gestus, sinonimus ir antonimus. Randa ir ištaiso netinkamai pavartotą savo gestą (B1.2.3). Taisyklingai vartoja įvairios darybos gestus, palygina lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos darybos būdus (B1.3.3). Taisyklingai vartoja gestus remdamasis žiniomis apie jų kaitybą (B1.4.3). Vartoja sintaksinę funkciją atliekančius nerankinius elementus; naudoja erdvę įvairiems sintaksiniams santykiams reikšti (B1.5.3). |
Vartoja taisyklingos formos naujus gestus (terminus) kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius, normaliu tempu aiškiai vartoja gestus (B1.1.4). Tinkamai ir tiksliai vartoja perkeltinės reikšmės gestus, sinonimus ir antonimus. Randa ir ištaiso netinkamai pavartotą savo gestą (B1.2.4). Taisyklingai ir tiksliai vartoja įvairios darybos gestus, palygina lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos darybos būdus (B1.3.4). Taisyklingai ir tiksliai vartoja gestus remdamasis žiniomis apie jų kaitybą (B1.4.4). Vartoja sintaksinę funkciją atliekančius nerankinius elementus; naudoja erdvę įvairiems sintaksiniams santykiams reikšti. Palygina su lietuvių kalbos sintakse (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 7–8 klasių koncentras.Gilinamos ir sisteminamos lietuvių gestų kalbos žinios. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Mokomasi atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taikyti lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas. Nerankiniai elementai: leksinės ir gramatinės jų funkcijos, mimika. Fonologiniai lietuvių gestų kalbos procesai (asimiliacija, akomodacija, redukcija, dubliavimas). Lietuvių gestų kalbos gestų leksinės ir gramatinės klasės, jų kaitymas, funkcijos tekste ir santykis su lietuvių kalbos dalimis. Vertimas iš lietuvių kalbos perteikiant pagrindinę mintį, skirtumų tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos, tarp rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos formos aptarimas. Lietuvių gestų kalbos sakinių struktūra, gestų tvarka sakinyje ir nerankinių elementų sintaksinės funkcijos. Nerankiniai elementai ir intonacija. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: padedamas paaiškina, kaip kalba nuolat kinta (B2.1.1). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip kalba nuolat kinta (B2.1.2). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta. Paaiškina lietuvių gestų kalbos vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 7–8 klasių koncentras.Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Įvairūs lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos variantai: dialektai, sociolektai, idiolektai, žargonas ir kt. Diachroninio kalbos kitimo bruožai ir kalbėjimo stiliaus pasirinkimas atsižvelgiant į tekstą, situaciją ir komunikacines intencijas. Įvairaus amžiaus kurčiųjų kalba. Kalbų ryšiai. Gestų ir žodžių skolinimasis kaip kalbos kitimo reiškinys. Kiti naujų gestų atsiradimo būdai, senų gestų nykimas. Lietuvių gestų kalbos ir kitų šalių gestų kalbų istorija, tarptautinė gestų kalba, gestuno. Įvairios pirštų abėcėlės (PA) ir jų istorija, gestai, padaryti su PA ženklais (daktilemomis). Tarptautinė PA. Lietuvių gestų kalbos ir kalkinės gestų kalbos skirtumai, šių kalbų vartojimo sritys. Kitos gestų kalbos formos (pavyzdžiui, taktilinė kalba (kurčneregiams), dirbtinės gestų kalbos). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Padedamas vartoja naujus gestus (terminus) kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius (B1.1.1). Padedamas vartoja gestus lietuvių kalbos žodžiams ir perkeltinėms jų reikšmėms reikšti (B1.2.1). Padedamas ir remdamasis gestų darybos taisyklėmis susikuria naujų gestų, žino terminų darybos ypatumus (B1.3.1). Padedamas ir remdamasis žiniomis apie gestų kaitybą juos vartoja versdamas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą (B1.4.1). Padedamas jungia sakinius ir teksto dalis siejimo priemonėmis (B1.5.1). |
Naudodamasis netiesiogine pagalba vartoja naujus gestus (terminus) kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius, normaliu tempu aiškiai vartoja gestus (B1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba vartoja atitinkamus gestus lietuvių kalbos žodžiams ir perkeltinėms jų reikšmėms reikšti (B1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba ir remdamasis gestų darybos taisyklėmis susikuria naujų gestų, žino terminų darybos ypatumus (B1.3.2). Remdamasis žiniomis apie gestų kaitybą juos vartoja versdamas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą (B1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba jungia sakinius ir teksto dalis siejimo priemonėmis, palygina jas su lietuvių kalbos priemonėmis (B1.5.2). |
Vartoja naujus gestus (terminus) kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius, normaliu tempu aiškiai vartoja gestus. Užrašo nesudėtingus gestus pagal notacijos sistemą (B1.1.3). Vartoja atitinkamus gestus lietuvių kalbos žodžiams ir perkeltinėms jų reikšmėms reikšti. Transkribuoja gestų kalbos tekstą (B1.2.3). Remdamasis gestų darybos taisyklėmis susikuria naujų gestų, žino terminų darybos ypatumus (B1.3.3). Remdamasis žiniomis apie gestų kaitybą taisyklingai juos vartoja versdamas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą (B1.4.3). Jungia sakinius ir teksto dalis siejimo priemonėmis, palygina jas su lietuvių kalbos priemonėmis (B1.5.3). |
Vartoja taisyklingos formos gestus kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius, nerankinius elementus, normaliu tempu aiškiai vartoja gestus. Užrašo nesudėtingus gestus pagal notacijos sistemą (B1.1.4). Vartoja ir atranda atitinkamos reikšmės gestus lietuvių kalbos žodžiams ir perkeltinėms jų reikšmėms reikšti. Transkribuoja gestų kalbos tekstą (B1.2.4). Remdamasis gestų darybos taisyklėmis tinkamai naudoja įvairius gestų darybos būdus, žino terminų darybos ypatumus (B1.3.4). Remdamasis žiniomis apie gestų kaitybą taisyklingai juos vartoja versdamas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą. Vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.4.4). Taisyklingai jungia sakinius ir teksto dalis siejimo priemonėmis, palygina jas su lietuvių kalbos priemonėmis (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.Gilinamos ir sisteminamos lietuvių gestų kalbos žinios. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Mokomasi atsakingai, kūrybiškai ir tikslingai taikyti lietuvių gestų kalbos žinias, kalbos pažinimo strategijas. Lietuvių gestų kalbos tekstų transkribavimas rašytine forma. Gestų notacijos sistemos, vartojamos gestotyroje. Lietuvių gestų kalbos leksika: skoliniai, naujadarai. Lietuvių gestų kalbos žodynai. Lietuvių gestų kalbos gramatinės raiškos priemonės ir jų funkcijos. Lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos gramatinės raiškos lyginimas. Gestų daryba. Lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos sakinių sudarymo būdai. Ribų žymėjimas. Vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą tiksliai perteikiant mintį tinkamai pasirinktu stiliumi. Perkeltinės reikšmės žodžių vertimas. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: padedamas paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta (B2.1.1). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta (B2.1.2). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina lietuvių gestų kalbos vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina lietuvių gestų kalbos vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis, palygina jas (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Gestų kalbos vartojimas ugdant kurčiuosius. Įvairių gestų kalbų panašumai ir skirtumai. Kitų šalių gestų kalbų įtaka lietuvių gestų kalbai. Kalbų kitimo procesai ir priežastys. Kalba kaip gyvas ir nuolat kintantis reiškinys. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir gestų kalba. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Vartoja gestus ir naudoja nerankinius elementus (B1.1.1). Padedamas randa atitinkamos reikšmės gestus arba gestų junginius lietuvių kalbos žodžiams (B1.2.1). Padedamas naudoja įvairius gestų darybos būdus (B1.3.1). Padedamas verčia tekstą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą (B1.4.1). Padedamas vartoja sintaksinės raiškos priemones (B1.5.1). |
Naudodamasis netiesiogine pagalba vartoja taisyklingos formos gestus ir tinkamai naudoja nerankinius elementus (B1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba randa atitinkamos reikšmės gestus arba gestų junginius lietuvių kalbos žodžiams arba žodžių junginiams ir atvirkščiai (B1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba naudoja įvairius gestų darybos būdus (B1.3.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba versdamas tekstą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą arba atvirkščiai vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.4.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba vartoja sintaksinės raiškos priemones (B1.5.2). |
Vartoja taisyklingos formos gestus ir tinkamai naudoja nerankinius elementus (B1.1.3). Randa atitinkamos reikšmės gestus arba gestų junginius lietuvių kalbos žodžiams arba žodžių junginiams ir atvirkščiai (B1.2.3). Tinkamai naudoja įvairius gestų darybos būdus (B1.3.3). Versdamas tekstą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą arba atvirkščiai vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.4.3). Taisyklingai vartoja sintaksinės raiškos priemones (B1.5.3). |
Tinkamai vartoja taisyklingos formos gestus ir tinkamai naudoja nerankinius elementus (B1.1.4). Randa atitinkamos reikšmės gestus arba gestų junginius lietuvių kalbos žodžiams arba žodžių junginiams ir atvirkščiai. Vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.2.4). Tinkamai ir tiksliai naudoja įvairius gestų darybos būdus (B1.3.4). Versdamas tekstą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą arba atvirkščiai tikslingai vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.4.4). Taisyklingai ir tiksliai vartoja sintaksinės raiškos priemones (B1.5.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Įtvirtinamos ir atsakingai, kūrybiškai, tikslingai taikomos lietuvių gestų kalbos žinios. Tikslinama, turtinama ir gryninama kalbinė raiška. Fonologinė gesto struktūra. Lietuvių gestų kalbos dalių samprata. Reikšmės aiškinimas. Sinonimai, antonimai ir homonimai. Pagrindiniai gestų darybos būdai. Pagrindinių gramatinių funkcijų raiška lietuvių gestų kalboje ir lietuvių kalboje. Sintaksinė lietuvių gestų kalbos raiška. Gestų tvarkos sakinyje modeliai ir variantai. Vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą ir atvirkščiai, tiksliai perteikiant reikšmę ir kitas teksto ypatybes. Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Įtvirtinamos ir atsakingai, kūrybiškai, tikslingai taikomos lietuvių gestų kalbos žinios. Tikslinama, turtinama ir gryninama kalbinė raiška. Pagrindinių gramatinių funkcijų raiška lietuvių gestų kalboje ir lietuvių kalboje. Sintaksinė lietuvių gestų kalbos raiška. Gestų tvarkos sakinyje modeliai ir variantai. Vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą ir atvirkščiai, tiksliai perteikiant reikšmę ir kitas teksto ypatybes. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: padedamas paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, padedamas paaiškina LGK vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis. Padedamas aptaria jaunimo kalbos ypatumus ir vartojimo sritis (B2.1.1). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: skatinamas paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, skatinamas paaiškina LGK vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis. Skatinamas aptaria jaunimo kalbos ypatumus ir vartojimo sritis (B2.1.2). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina LGK vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis. Aptaria jaunimo kalbos ypatumus ir vartojimo sritis (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina ir argumentuoja , kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina ir argumentuoja LGK vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis. Aptaria ir argumentuoja jaunimo kalbos ypatumus ir vartojimo sritis (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysKalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Gestų kalba kaip kurčiųjų bendruomenės pagrindas. Lietuvių gestų kalbos variantai ir bendrinės lietuvių gestų kalbos kūrimasis. Lietuvių kalbos įtaka lietuvių gestų kalbai. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Jaunimo kalbos ypatumai ir vartojimo sritys. |
||||
Kurčiųjų kultūros pažinimas ir kultūrinė raiška (C)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Padedamas mokosi žaisti kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka naudotis nurodytomis medijomis (C1.1.1). Pagal išgales kuria pasakojimus pagal paveikslėlius. Padedamas dalyvauja pasakų inscenizacijose (C1.2.1). Padedamas aptaria nesudėtingo kūrinio turinį: įvykius (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Suvokia save kaip asmenį, priklausantį kurčiųjų bendruomenei. Domisi ir mokosi žaisti kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka naudotis įvairiomis medijomis (C1.1.2). Pagal išgales kuria pasakojimus pagal paveikslėlius, patirtį ir kitokio pobūdžio tekstus. Padedamas dalyvauja pasakų inscenizacijose, dramos kūrinių vaidinimuose (C1.2.2). Padedamas aptaria nesudėtingo kūrinio turinį: įvykius, veikėjus (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Suvokia save kaip asmenį, priklausantį kurčiųjų bendruomenei. Aktyviai domisi ir mokosi žaisti kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka atsakingai naudotis įvairiomis medijomis (C1.1.3). Pagal išgales kuria pasakojimus pagal paveikslėlius, patirtį ir kitokio pobūdžio tekstus, pristato juos klasei. Noriai dalyvauja pasakų inscenizacijose, dramos kūrinių vaidinimuose (C1.2.3). Padedamas aptaria nesudėtingo kūrinio turinį: įvykius, veiksmo vietą, laiką, veikėjus (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Žaidžia kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka atsakingai naudotis įvairiomis medijomis (C1.1.4). Pagal išgales kuria vaizdingus pasakojimus pagal paveikslėlius, patirtį ir kitokio pobūdžio tekstus, pristato juos klasei. Noriai dalyvauja ir vadovauja pasakų inscenizacijose, dramos kūrinių vaidinimuose (C1.2.4). Aptaria nesudėtingo kūrinio turinį: įvykius, veiksmo vietą, laiką, veikėjus (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 1–2 klasių koncentras.
Susipažįstama su kitais kurčiųjų bendruomenės nariais ir savo mokyklos istorija.
Kurčiųjų menas. 1–2 klasių koncentras.
Žaidžiami kurčiųjų žaidimai. Žiūrimos, sekamos, inscenizuojamos pasakos. Kuriami ir pristatomi klasei tekstai (trumpi pasakojimai pagal paveikslėlius, patirtį ir kt.) lietuvių gestų kalba, išsiaiškinami skirtumai tarp žanrų (pasakojimas, žinutė, instrukcija). Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezija ir kt.).
|
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Žaidžia kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka atsakingai naudotis medijomis (C1.1.1). Padedamas pagal išgales kuria pasakojimus. Perteikia personažų kalbą ir charakterius sekdamas pasaką (C1.2.1). Padedamas suvokia meninio kūrinio grožį (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Žaidžia kurčiųjų žaidimus. Naudodamasis netiesiogine pagalba dalyvauja kurčiųjų bendruomenės organizuojamoje veikloje (meninėje, sportinėje, klubų ir kt.). Naudodamasis netiesiogine pagalba mokosi atsakingai naudotis medijomis (C1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba pagal išgales kuria pasakojimus, pasakas ar pan. Perteikia personažų kalbą ir charakterius sekdamas pasaką, vaidindamas ar improvizuodamas (C1.2.2). Suvokia meninio kūrinio grožį (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Aiškiai suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Pagal savo galimybes ir poreikius aktyviai dalyvauja kurčiųjų bendruomenės organizuojamoje veikloje (meninėje, sportinėje, klubų ir kt.). Žaidžia ir vadovauja kurčiųjų žaidimams. Mokosi atsakingai naudotis medijomis, supažindinamas su intelektinės nuosavybės sąvoka (C1.1.3). Pagal išgales kuria pasakojimus, pasakas ar pan. Raiškiai perteikia personažų kalbą ir charakterius sekdamas pasaką, vaidindamas ar improvizuodamas (C1.2.3). Intuityviai suvokia meninio kūrinio grožį ir išreiškia savo įspūdžius gestų kalba (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Aiškiai suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Aktyviai dalyvauja kurčiųjų bendruomenės organizuojamoje veikloje (meninėje, sportinėje, klubų ir kt.). Žaidžia ir vadovauja kurčiųjų žaidimams. Atsakingai naudojasi medijomis (C1.1.4). Pagal išgales kuria vaizdingus pasakojimus, pasakas ar pan. Meniškai ir raiškiai perteikia personažų kalbą ir charakterius sekdamas pasaką, vaidindamas ar improvizuodamas (C1.2.4). Suvokia meninio kūrinio grožį ir tinkamai išreiškia savo įspūdžius gestų kalba (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 3–4 klasių koncentras.
Susipažįstama su kurčiųjų bendruomene ir jos veikla.
Kurčiųjų menas. 3–4 klasių koncentras.
Aptariami vaikų literatūros kūrinėliai (meninio kūrinio turinys, forma, meninės išraiškos priemonės ir kt.). Mokomasi analizuoti ir atpasakoti literatūros kūrinį. Kuriami pasakojimai lietuvių gestų kalba, pasakojama klasei. Pasakojami skirtingos tematikos kūriniai lietuvių gestų kalba. Mokomasi raiškiai perteikti literatūros kūrinių personažų kalbą ir charakterius spektakliuose. Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.
|
||||
| 5–6 klasių koncentras |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę. Atsakingai naudojasi medijomis (C1.1.1). Padedamas aptaria, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota (C1.2.1). Padedamas daro teksto visumą apibendrinančias išvadas. Pagal pateiktus klausimus padedamas išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę, dalyvauja jos veikloje. Atsakingai naudojasi medijomis. Padedamas nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.2). Aptaria, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota (C1.2.2). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: įvardija gestų kalba pateikto kūrinio temą. Pagal pateiktus klausimus išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę ir aktyviai dalyvauja jos veikloje. Atsakingai naudojasi medijomis. Nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.3). Aptaria, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota. Gestų kalba perteikia (atpasakoja peržiūrėjęs arba perskaitęs tekstą) kūrinio ištrauką (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: įvardija gestų kalba pateikto kūrinio temą, apibūdina veiksmo vietą ir laiką, veikėjus. Pagal pateiktus klausimus, teiginius ar modelį išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę ir aktyviai dalyvauja jos veikloje, domisi kurčiųjų istorija ir kultūra. Atsakingai naudojasi medijomis. Nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus. Aptaria medijų daromą įtaką (C1.1.4). Aptaria, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota. Gestų kalba perteikia (atpasakoja peržiūrėjęs arba perskaitęs tekstą) kūrinio ištrauką, pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.4). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: įvardija gestų kalba pateikto kūrinio temą, apibūdina veiksmo vietą ir laiką, veikėjus, nusako jų kūrimo būdus. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį ir jo teigiamas vertybes (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 5–6 klasių koncentras.
Susipažįstama su kurčiųjų bendruomenės veikla Lietuvoje. Aptariama Lietuvos kurčiųjų meno, visuomenės veikėjų ir jų kūrinių reikšmė kultūros raidai ir dabarčiai.
Kurčiųjų menas. 5–6 klasių koncentras.
Literatūra kaip išmonė. Tikrovės pasaulis literatūroje. Aptariama, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota. Mokomasi glaustai atpasakoti tekstą ar jo dalį, neiškreipiant esmės, rasti nurodytą informaciją tekste, skirti tikrus dalykus nuo išgalvotų. Nagrinėjami ir kuriami gestų kalbos poezijos, prozos tekstai ir pasakojimai lietuvių gestų kalba (pagrindinė mintis, veikėjų vaizdavimas, vaizdus pasakojimas). Perteikiami grožinės literatūros (prozos) tekstai gestų kalba, perkeltinės reikšmės raiškos galimybės. Literatūriniai žaidimai: inscenizuojami, improvizuojami, kuriami tekstai (pagal galimybes įrašant). Vaidmenys.
|
||||
| 7–8 klasių koncentras |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę ir aktyviai dalyvauja jos veikloje, domisi kurčiųjų istorija ir kultūra. Atsakingai naudojasi medijomis. Aptaria medijų daromą įtaką. Nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus. Aptaria medijų daromą įtaką (C1.1.1). Padedamas gestų kalba perteikia prozos bei dramos kūrinių ištraukas (C1.2.1). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas. Padedamas išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Domisi kurčiųjų istorija ir kultūra. Kurčiųjų kultūros kūrėjo gebėjimus pritaiko praktiškai. Aptaria medijų daromą įtaką. Nurodo, kaip etiškai, atsakingai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.2). Gestų kalba perteikia (verčia) prozos bei dramos kūrinių ištraukas (C1.2.2). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio pagrindinę mintį. Naudodamasis netiesiogine pagalba išsako savo įspūdžius apie kūrinį ir jame teigiamas vertybes (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Aktyviai domisi kurčiųjų istorija ir kultūra. Kurčiųjų kultūros kūrėjo gebėjimus pritaiko praktiškai. Analizuoja, aptaria medijų daromą įtaką. Nurodo, kaip etiškai, atsakingai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.3). Gestų kalba perteikia (verčia) prozos bei dramos kūrinių ištraukas, padedamas pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio pagrindinę mintį, apibūdina veikėjus, nusako jų kūrimo būdus. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį ir jame teigiamas vertybes (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria. Vertina medijų kultūrą. Atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.4). Gestų kalba perteikia (verčia) prozos bei dramos kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.4). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, pagrindinę mintį, apibūdina veikėjus, nusako jų kūrimo būdus. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį ir jame teigiamas vertybes. Paaiškina, kurios kūrinio idėjos asmeniškai priimtinos, kurios – nereikšmingos (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 7–8 klasių koncentras.
Lietuvos kurčiųjų istorija. Aptariami esminiai Lietuvos kurčiųjų bendruomenės istorijos įvykiai ir reiškiniai, kultūriniai pasiekimai. Analizuojamas ir interpretuojamas kurčiųjų menininkų ir kitų kultūros kūrėjų vaidmuo bei jų darbų reikšmė.
Kurčiųjų menas. 7–8 klasių koncentras.
Literatūriniai bandymai. Kuriami įvairūs tekstai (realistiniai, fantastiniai, humoristiniai), atkreipiant dėmesį į kalbos ekspresyvumą įvairiose veiksmo situacijose. Komizmo raiškos būdai. Vaizduojamos komiškos situacijos. Drama ir proza, drama ir spektaklis. Vaidinama įvairiems adresatams.
|
||||
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria. Vertina medijų kultūrą. Atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.1). Padedamas gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas (C1.2.1). Padedamas daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, mokytojo padedamas apibūdina kūrinio stilių. Padedamas išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.1). Padedamas planuoja savo veiklą: numato saviraiškos galimybes bei žingsnius (pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją, įsitraukdamas į visuomeninę veiklą) (C1.4.1). |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria, kritiškai vertina aktualijas. Kritiškai vertina medijų kultūrą. Atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas (C1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, mokytojo padedamas apibūdina kūrinio stilių. Išsako savo įspūdžius apie kūrinį. Paaiškina, kurios kūrinio idėjos asmeniškai priimtinos, kurios – nereikšmingos (C1.3.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba planuoja savo veiklą: numato saviraiškos galimybes bei žingsnius (pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją, įsitraukdamas į visuomeninę veiklą) (C1.4.2). |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria, kritiškai vertina aktualijas, siūlo naujas veiklos sritis. Kritiškai vertina medijų kultūrą. Atsakingai ir legaliai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.3). Gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas, savarankiškai pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, padedamas apibūdina kūrinio stilių. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį. Paaiškina, kurios kūrinio idėjos asmeniškai priimtinos, kurios – nereikšmingos (C1.3.3). Planuoja savo veiklą: numato saviraiškos galimybes bei žingsnius (pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją, įsitraukdamas į visuomeninę veiklą) (C1.4.3). |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria, kritiškai vertina aktualijas, siūlo naujas veiklos sritis. Vertina savo kultūrinę veiklą. Kritiškai vertina medijas. Atsakingai ir legaliai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.4). Gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones, paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.4). Savarankiškai daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, apibūdina kūrinio stilių. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį. Argumentuotai paaiškina, kurios kūrinio idėjos asmeniškai priimtinos, kurios – nereikšmingos (C1.3.4). Savarankiškai planuoja veiklą: numato saviraiškos galimybes bei žingsnius (pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją, įsitraukdamas į visuomeninę veiklą) (C1.4.4). |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.
Lietuvos kurčiųjų bendruomenės veikla. Kurčiųjų kultūros bruožai. Susipažįstama su pagrindinėmis savo bendruomenės, Lietuvos kurčiųjų draugijos ir kitų kurčiųjų organizacijų veiklos kryptimis. Aptariami kurčiųjų kultūros bruožai. Aptariamos ir vertinamos šiuolaikinės kurčiųjų kultūros tendencijos.
Kurčiųjų menas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.
Diskutuojama apie grožinius tekstus, aptariamos meninės raiškos priemonės ir kontekstai. Pristatomi ir interpretuojami poezijos tekstai. Teatro eksperimentai. Įvairių autorių ir savo sukurtų tekstų vaidinimas, inscenizavimas realioje ar įsivaizduojamoje scenoje, fiksavimas. Gestų kalbos meninės raiškos priemonių vartojimas.
|
||||
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Padedamas pristato kitų šalių kurčiųjų padėtį visuomenėje, jų laimėjimus, pristato tarptautines kurčiųjų organizacijas ir jų veiklą; nusako kurčneregių komunikacijos ypatumus; vertina savo kultūrinę veiklą, socialinį aktyvumą bendruomenėje ir visuomenėje. Atsakingai vertina medijas (C1.1.1). Padedamas gestų kalba perteikia įvairių žanrų kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones, paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.1). Padedamas daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problemas ir jų sprendimo būdus, apibūdina kūrinio stilių. Vertindamas kūrinį taiko įvairius vertinimo kriterijus: informatyvumą, aktualumą, estetiškumą, originalumą (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Naudodamasis netiesiogine pagalba pristato kitų šalių kurčiųjų padėtį visuomenėje, jų laimėjimus; pristato tarptautines kurčiųjų organizacijas ir jų veiklą; nusako kurčneregių komunikacijos ypatumus; vertina savo kultūrinę veiklą, socialinį aktyvumą bendruomenėje ir visuomenėje ir toliau planuoja saviraiškos galimybes bei būdus, Atsakingai ir kritiškai vertina medijas (C1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba gestų kalba perteikia įvairių žanrų kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones, paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problemas ir jų sprendimo būdus, skatinamas apibūdina kūrinio stilių. Vertindamas kūrinį taiko įvairius vertinimo kriterijus: informatyvumą, aktualumą, estetiškumą, originalumą (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Pristato kitų šalių kurčiųjų padėtį visuomenėje, jų laimėjimus. Pristato tarptautines kurčiųjų organizacijas ir jų veiklą. Nusako kurčneregių komunikacijos ypatumus. Vertina savo kultūrinę veiklą, socialinį aktyvumą bendruomenėje ir visuomenėje ir toliau planuoja saviraiškos galimybes bei būdus. Atsakingai ir kritiškai vertina medijas, intelektinių kultūros produktų vartojimą (C1.1.3). Gestų kalba perteikia įvairių žanrų kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problemas ir jų sprendimo būdus, apibūdina kūrinio stilių. Vertindamas kūrinį taiko įvairius vertinimo kriterijus: informatyvumą, aktualumą, estetiškumą, originalumą (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Pristato savo ir kitų šalių kurčiųjų padėtį visuomenėje, jų laimėjimus ir argumentuoja juos. Pristato tarptautines kurčiųjų organizacijas, jų veiklą ir paaiškina jų reikšmę. Nusako ir argumentuoja kurčneregių komunikacijos ypatumus. Vertina ir argumentuoja savo kultūrinę veiklą, socialinį aktyvumą bendruomenėje ir visuomenėje ir toliau planuoja saviraiškos galimybes bei būdus. Atsakingai ir kritiškai vertina medijas, intelektinių kultūros produktų vartojimą (C1.1.4). Gestų kalba perteikia įvairių žanrų kūrinių ištraukas ir paaiškina jų reikšmę, savarankiškai pasirenka tinkamas raiškos priemones. Paaiškina ir argumentuoja, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.4). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria ir argumentuoja gestų kalba pateikto kūrinio problemas ir jų sprendimo būdus, apibūdina ir paaiškina kūrinio stilių. Vertindamas kūrinį taiko ir argumentuoja įvairius vertinimo kriterijus: informatyvumą, aktualumą, estetiškumą, originalumą (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Kurčiųjų istorija. Nagrinėjama kurčiųjų istorija. Aptariama Lietuvos ir užsienio kurčiųjų bendruomenių, tarptautinių kurčiųjų organizacijų veikla, asmenybių vaidmuo. Kurčiųjų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. Plėtojami kultūrinės raiškos gebėjimai. Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Kurčneregiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Kurčiųjų istorija. Kurčneregiai. Aptariami kurčiųjų istorijos svarbiausi įvykiai, reiškiniai, siejant su kurčiųjų kultūriniais pasiekimais. Nusakomi kurčneregių komunikacijos ypatumai. Kurčiųjų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. Plėtojami kultūrinės raiškos gebėjimai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Padedamas mokosi žaisti kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka naudotis nurodytomis medijomis (C1.1.1). Pagal išgales kuria pasakojimus pagal paveikslėlius. Padedamas dalyvauja pasakų inscenizacijose (C1.2.1). Padedamas aptaria nesudėtingo kūrinio turinį: įvykius (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Suvokia save kaip asmenį, priklausantį kurčiųjų bendruomenei. Domisi ir mokosi žaisti kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka naudotis įvairiomis medijomis (C1.1.2). Pagal išgales kuria pasakojimus pagal paveikslėlius, patirtį ir kitokio pobūdžio tekstus. Padedamas dalyvauja pasakų inscenizacijose, dramos kūrinių vaidinimuose (C1.2.2). Padedamas aptaria nesudėtingo kūrinio turinį: įvykius, veikėjus (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Suvokia save kaip asmenį, priklausantį kurčiųjų bendruomenei. Aktyviai domisi ir mokosi žaisti kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka atsakingai naudotis įvairiomis medijomis (C1.1.3). Pagal išgales kuria pasakojimus pagal paveikslėlius, patirtį ir kitokio pobūdžio tekstus, pristato juos klasei. Noriai dalyvauja pasakų inscenizacijose, dramos kūrinių vaidinimuose (C1.2.3). Padedamas aptaria nesudėtingo kūrinio turinį: įvykius, veiksmo vietą, laiką, veikėjus (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Žaidžia kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka atsakingai naudotis įvairiomis medijomis (C1.1.4). Pagal išgales kuria vaizdingus pasakojimus pagal paveikslėlius, patirtį ir kitokio pobūdžio tekstus, pristato juos klasei. Noriai dalyvauja ir vadovauja pasakų inscenizacijose, dramos kūrinių vaidinimuose (C1.2.4). Aptaria nesudėtingo kūrinio turinį: įvykius, veiksmo vietą, laiką, veikėjus (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 1–2 klasių koncentras.
Susipažįstama su kitais kurčiųjų bendruomenės nariais ir savo mokyklos istorija.
Kurčiųjų menas. 1–2 klasių koncentras.
Žaidžiami kurčiųjų žaidimai. Žiūrimos, sekamos, inscenizuojamos pasakos. Kuriami ir pristatomi klasei tekstai (trumpi pasakojimai pagal paveikslėlius, patirtį ir kt.) lietuvių gestų kalba, išsiaiškinami skirtumai tarp žanrų (pasakojimas, žinutė, instrukcija). Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezija ir kt.).
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Žaidžia kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka atsakingai naudotis medijomis (C1.1.1). Padedamas pagal išgales kuria pasakojimus. Perteikia personažų kalbą ir charakterius sekdamas pasaką (C1.2.1). Padedamas suvokia meninio kūrinio grožį (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Žaidžia kurčiųjų žaidimus. Naudodamasis netiesiogine pagalba dalyvauja kurčiųjų bendruomenės organizuojamoje veikloje (meninėje, sportinėje, klubų ir kt.). Naudodamasis netiesiogine pagalba mokosi atsakingai naudotis medijomis (C1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba pagal išgales kuria pasakojimus, pasakas ar pan. Perteikia personažų kalbą ir charakterius sekdamas pasaką, vaidindamas ar improvizuodamas (C1.2.2). Suvokia meninio kūrinio grožį (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Aiškiai suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Pagal savo galimybes ir poreikius aktyviai dalyvauja kurčiųjų bendruomenės organizuojamoje veikloje (meninėje, sportinėje, klubų ir kt.). Žaidžia ir vadovauja kurčiųjų žaidimams. Mokosi atsakingai naudotis medijomis, supažindinamas su intelektinės nuosavybės sąvoka (C1.1.3). Pagal išgales kuria pasakojimus, pasakas ar pan. Raiškiai perteikia personažų kalbą ir charakterius sekdamas pasaką, vaidindamas ar improvizuodamas (C1.2.3). Intuityviai suvokia meninio kūrinio grožį ir išreiškia savo įspūdžius gestų kalba (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Aiškiai suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Aktyviai dalyvauja kurčiųjų bendruomenės organizuojamoje veikloje (meninėje, sportinėje, klubų ir kt.). Žaidžia ir vadovauja kurčiųjų žaidimams. Atsakingai naudojasi medijomis (C1.1.4). Pagal išgales kuria vaizdingus pasakojimus, pasakas ar pan. Meniškai ir raiškiai perteikia personažų kalbą ir charakterius sekdamas pasaką, vaidindamas ar improvizuodamas (C1.2.4). Suvokia meninio kūrinio grožį ir tinkamai išreiškia savo įspūdžius gestų kalba (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 3–4 klasių koncentras.
Susipažįstama su kurčiųjų bendruomene ir jos veikla.
Kurčiųjų menas. 3–4 klasių koncentras.
Aptariami vaikų literatūros kūrinėliai (meninio kūrinio turinys, forma, meninės išraiškos priemonės ir kt.). Mokomasi analizuoti ir atpasakoti literatūros kūrinį. Kuriami pasakojimai lietuvių gestų kalba, pasakojama klasei. Pasakojami skirtingos tematikos kūriniai lietuvių gestų kalba. Mokomasi raiškiai perteikti literatūros kūrinių personažų kalbą ir charakterius spektakliuose. Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę. Atsakingai naudojasi medijomis (C1.1.1). Padedamas aptaria, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota (C1.2.1). Padedamas daro teksto visumą apibendrinančias išvadas. Pagal pateiktus klausimus padedamas išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę, dalyvauja jos veikloje. Atsakingai naudojasi medijomis. Padedamas nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.2). Aptaria, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota (C1.2.2). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: įvardija gestų kalba pateikto kūrinio temą. Pagal pateiktus klausimus išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę ir aktyviai dalyvauja jos veikloje. Atsakingai naudojasi medijomis. Nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.3). Aptaria, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota. Gestų kalba perteikia (atpasakoja peržiūrėjęs arba perskaitęs tekstą) kūrinio ištrauką (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: įvardija gestų kalba pateikto kūrinio temą, apibūdina veiksmo vietą ir laiką, veikėjus. Pagal pateiktus klausimus, teiginius ar modelį išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę ir aktyviai dalyvauja jos veikloje, domisi kurčiųjų istorija ir kultūra. Atsakingai naudojasi medijomis. Nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus. Aptaria medijų daromą įtaką (C1.1.4). Aptaria, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota. Gestų kalba perteikia (atpasakoja peržiūrėjęs arba perskaitęs tekstą) kūrinio ištrauką, pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.4). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: įvardija gestų kalba pateikto kūrinio temą, apibūdina veiksmo vietą ir laiką, veikėjus, nusako jų kūrimo būdus. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį ir jo teigiamas vertybes (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 5–6 klasių koncentras.
Susipažįstama su kurčiųjų bendruomenės veikla Lietuvoje. Aptariama Lietuvos kurčiųjų meno, visuomenės veikėjų ir jų kūrinių reikšmė kultūros raidai ir dabarčiai.
Kurčiųjų menas. 5–6 klasių koncentras.
Literatūra kaip išmonė. Tikrovės pasaulis literatūroje. Aptariama, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota. Mokomasi glaustai atpasakoti tekstą ar jo dalį, neiškreipiant esmės, rasti nurodytą informaciją tekste, skirti tikrus dalykus nuo išgalvotų. Nagrinėjami ir kuriami gestų kalbos poezijos, prozos tekstai ir pasakojimai lietuvių gestų kalba (pagrindinė mintis, veikėjų vaizdavimas, vaizdus pasakojimas). Perteikiami grožinės literatūros (prozos) tekstai gestų kalba, perkeltinės reikšmės raiškos galimybės. Literatūriniai žaidimai: inscenizuojami, improvizuojami, kuriami tekstai (pagal galimybes įrašant). Vaidmenys.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę ir aktyviai dalyvauja jos veikloje, domisi kurčiųjų istorija ir kultūra. Atsakingai naudojasi medijomis. Aptaria medijų daromą įtaką. Nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus. Aptaria medijų daromą įtaką (C1.1.1). Padedamas gestų kalba perteikia prozos bei dramos kūrinių ištraukas (C1.2.1). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas. Padedamas išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Domisi kurčiųjų istorija ir kultūra. Kurčiųjų kultūros kūrėjo gebėjimus pritaiko praktiškai. Aptaria medijų daromą įtaką. Nurodo, kaip etiškai, atsakingai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.2). Gestų kalba perteikia (verčia) prozos bei dramos kūrinių ištraukas (C1.2.2). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio pagrindinę mintį. Naudodamasis netiesiogine pagalba išsako savo įspūdžius apie kūrinį ir jame teigiamas vertybes (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Aktyviai domisi kurčiųjų istorija ir kultūra. Kurčiųjų kultūros kūrėjo gebėjimus pritaiko praktiškai. Analizuoja, aptaria medijų daromą įtaką. Nurodo, kaip etiškai, atsakingai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.3). Gestų kalba perteikia (verčia) prozos bei dramos kūrinių ištraukas, padedamas pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio pagrindinę mintį, apibūdina veikėjus, nusako jų kūrimo būdus. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį ir jame teigiamas vertybes (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria. Vertina medijų kultūrą. Atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.4). Gestų kalba perteikia (verčia) prozos bei dramos kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.4). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, pagrindinę mintį, apibūdina veikėjus, nusako jų kūrimo būdus. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį ir jame teigiamas vertybes. Paaiškina, kurios kūrinio idėjos asmeniškai priimtinos, kurios – nereikšmingos (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 7–8 klasių koncentras.
Lietuvos kurčiųjų istorija. Aptariami esminiai Lietuvos kurčiųjų bendruomenės istorijos įvykiai ir reiškiniai, kultūriniai pasiekimai. Analizuojamas ir interpretuojamas kurčiųjų menininkų ir kitų kultūros kūrėjų vaidmuo bei jų darbų reikšmė.
Kurčiųjų menas. 7–8 klasių koncentras.
Literatūriniai bandymai. Kuriami įvairūs tekstai (realistiniai, fantastiniai, humoristiniai), atkreipiant dėmesį į kalbos ekspresyvumą įvairiose veiksmo situacijose. Komizmo raiškos būdai. Vaizduojamos komiškos situacijos. Drama ir proza, drama ir spektaklis. Vaidinama įvairiems adresatams.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria. Vertina medijų kultūrą. Atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.1). Padedamas gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas (C1.2.1). Padedamas daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, mokytojo padedamas apibūdina kūrinio stilių. Padedamas išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.1). Padedamas planuoja savo veiklą: numato saviraiškos galimybes bei žingsnius (pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją, įsitraukdamas į visuomeninę veiklą) (C1.4.1). |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria, kritiškai vertina aktualijas. Kritiškai vertina medijų kultūrą. Atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas (C1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, mokytojo padedamas apibūdina kūrinio stilių. Išsako savo įspūdžius apie kūrinį. Paaiškina, kurios kūrinio idėjos asmeniškai priimtinos, kurios – nereikšmingos (C1.3.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba planuoja savo veiklą: numato saviraiškos galimybes bei žingsnius (pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją, įsitraukdamas į visuomeninę veiklą) (C1.4.2). |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria, kritiškai vertina aktualijas, siūlo naujas veiklos sritis. Kritiškai vertina medijų kultūrą. Atsakingai ir legaliai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.3). Gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas, savarankiškai pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, padedamas apibūdina kūrinio stilių. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį. Paaiškina, kurios kūrinio idėjos asmeniškai priimtinos, kurios – nereikšmingos (C1.3.3). Planuoja savo veiklą: numato saviraiškos galimybes bei žingsnius (pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją, įsitraukdamas į visuomeninę veiklą) (C1.4.3). |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria, kritiškai vertina aktualijas, siūlo naujas veiklos sritis. Vertina savo kultūrinę veiklą. Kritiškai vertina medijas. Atsakingai ir legaliai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.4). Gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones, paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.4). Savarankiškai daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, apibūdina kūrinio stilių. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį. Argumentuotai paaiškina, kurios kūrinio idėjos asmeniškai priimtinos, kurios – nereikšmingos (C1.3.4). Savarankiškai planuoja veiklą: numato saviraiškos galimybes bei žingsnius (pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją, įsitraukdamas į visuomeninę veiklą) (C1.4.4). |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.
Lietuvos kurčiųjų bendruomenės veikla. Kurčiųjų kultūros bruožai. Susipažįstama su pagrindinėmis savo bendruomenės, Lietuvos kurčiųjų draugijos ir kitų kurčiųjų organizacijų veiklos kryptimis. Aptariami kurčiųjų kultūros bruožai. Aptariamos ir vertinamos šiuolaikinės kurčiųjų kultūros tendencijos.
Kurčiųjų menas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.
Diskutuojama apie grožinius tekstus, aptariamos meninės raiškos priemonės ir kontekstai. Pristatomi ir interpretuojami poezijos tekstai. Teatro eksperimentai. Įvairių autorių ir savo sukurtų tekstų vaidinimas, inscenizavimas realioje ar įsivaizduojamoje scenoje, fiksavimas. Gestų kalbos meninės raiškos priemonių vartojimas.
|
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Padedamas pristato kitų šalių kurčiųjų padėtį visuomenėje, jų laimėjimus, pristato tarptautines kurčiųjų organizacijas ir jų veiklą; nusako kurčneregių komunikacijos ypatumus; vertina savo kultūrinę veiklą, socialinį aktyvumą bendruomenėje ir visuomenėje. Atsakingai vertina medijas (C1.1.1). Padedamas gestų kalba perteikia įvairių žanrų kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones, paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.1). Padedamas daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problemas ir jų sprendimo būdus, apibūdina kūrinio stilių. Vertindamas kūrinį taiko įvairius vertinimo kriterijus: informatyvumą, aktualumą, estetiškumą, originalumą (C1.3.1). – (C1.4.1) |
Naudodamasis netiesiogine pagalba pristato kitų šalių kurčiųjų padėtį visuomenėje, jų laimėjimus; pristato tarptautines kurčiųjų organizacijas ir jų veiklą; nusako kurčneregių komunikacijos ypatumus; vertina savo kultūrinę veiklą, socialinį aktyvumą bendruomenėje ir visuomenėje ir toliau planuoja saviraiškos galimybes bei būdus, Atsakingai ir kritiškai vertina medijas (C1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba gestų kalba perteikia įvairių žanrų kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones, paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problemas ir jų sprendimo būdus, skatinamas apibūdina kūrinio stilių. Vertindamas kūrinį taiko įvairius vertinimo kriterijus: informatyvumą, aktualumą, estetiškumą, originalumą (C1.3.2). – (C1.4.2) |
Pristato kitų šalių kurčiųjų padėtį visuomenėje, jų laimėjimus. Pristato tarptautines kurčiųjų organizacijas ir jų veiklą. Nusako kurčneregių komunikacijos ypatumus. Vertina savo kultūrinę veiklą, socialinį aktyvumą bendruomenėje ir visuomenėje ir toliau planuoja saviraiškos galimybes bei būdus. Atsakingai ir kritiškai vertina medijas, intelektinių kultūros produktų vartojimą (C1.1.3). Gestų kalba perteikia įvairių žanrų kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problemas ir jų sprendimo būdus, apibūdina kūrinio stilių. Vertindamas kūrinį taiko įvairius vertinimo kriterijus: informatyvumą, aktualumą, estetiškumą, originalumą (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Pristato savo ir kitų šalių kurčiųjų padėtį visuomenėje, jų laimėjimus ir argumentuoja juos. Pristato tarptautines kurčiųjų organizacijas, jų veiklą ir paaiškina jų reikšmę. Nusako ir argumentuoja kurčneregių komunikacijos ypatumus. Vertina ir argumentuoja savo kultūrinę veiklą, socialinį aktyvumą bendruomenėje ir visuomenėje ir toliau planuoja saviraiškos galimybes bei būdus. Atsakingai ir kritiškai vertina medijas, intelektinių kultūros produktų vartojimą (C1.1.4). Gestų kalba perteikia įvairių žanrų kūrinių ištraukas ir paaiškina jų reikšmę, savarankiškai pasirenka tinkamas raiškos priemones. Paaiškina ir argumentuoja, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.4). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria ir argumentuoja gestų kalba pateikto kūrinio problemas ir jų sprendimo būdus, apibūdina ir paaiškina kūrinio stilių. Vertindamas kūrinį taiko ir argumentuoja įvairius vertinimo kriterijus: informatyvumą, aktualumą, estetiškumą, originalumą (C1.3.4). – (C1.4.4) |
Mokymo(si) turinysKurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Kurčiųjų istorija. Nagrinėjama kurčiųjų istorija. Aptariama Lietuvos ir užsienio kurčiųjų bendruomenių, tarptautinių kurčiųjų organizacijų veikla, asmenybių vaidmuo. Kurčiųjų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. Plėtojami kultūrinės raiškos gebėjimai. Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Kurčneregiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Kurčiųjų istorija. Kurčneregiai. Aptariami kurčiųjų istorijos svarbiausi įvykiai, reiškiniai, siejant su kurčiųjų kultūriniais pasiekimais. Nusakomi kurčneregių komunikacijos ypatumai. Kurčiųjų menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. Plėtojami kultūrinės raiškos gebėjimai. |
||||
Pasiekimų raida
Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A, B, ...) žymima pasiekimų sritis, raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymima tos pasiekimų srities pasiekimų grupė, raide ir trimis skaičiais (pavyzdžiui, A1.1.3 , A1.2.3, ...) žymimas tos pasiekimų srities konkretus pagrindinio lygio pasiekimas.
| Pasiekimas | Pasiekimų raida | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras | 3–4 klasių koncentras | 5–6 klasių koncentras | 7–8 klasių koncentras | 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | III–IV gimnazijos klasių koncentras | |
| Kalbos vartojimas (A) | ||||||
| A1. Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. |
Bendraudamas su bendraamžiais, juos supranta, atsako vartodamas paprastus gestus ir gestikuliaciją (A1.1.3). Atsako į suaugusiojo klausimus, ko nors nesuprasdamas paprašo klausimą pakartoti, pradeda, tęsia ir užbaigia pokalbį (A1.2.3). Noriai dalyvauja kūrybiniuose žaidimuose: kuria įvairias situacijas (parduotuvėje, gydytojo kabinete, mokykloje, namuose) (A1.3.3). Informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, vertina pagal nurodytus kriterijus (A1.4.3). Glaustai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Gestų kalba perduoda lietuvių kalbos teksto esmę (A1.5.3). Padedamas randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.3). Pagal pavyzdį kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus. Trumpai papasakoja apie save: pasako vardą ir pavardę, amžių, kur gyvena, kurioje mokykloje mokosi, apie savo šeimą, pomėgius (A1.7.3). Pasakodamas apie tikrus įvykius, neįterpia į juos išgalvotų dalykų (A1.8.3). Padedamas dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį (A1.9.3). Išsako savo ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus (A1.10.3). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.3). Taiko skirtingas rekomenduojamas kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą (A1.12.3). |
Bendrauja atsižvelgdamas į adresatą, kalbos vartojimo situaciją (A1.1.3). Užmezga pokalbį su suaugusiu asmeniu, jį palaiko ir užbaigia. Reaguoja į pašnekovo kalbos nuotaiką (A1.2.3). Pagal savo galimybes kuria įvairius komunikacinius žaidimus (A1.3.3). Informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.4.3). Nuosekliai atpasakoja gestų kalba papasakotą tekstą. Nuosekliai atpasakoja gestų kalba lietuvių kalbos tekstą ir padedamas naudojasi gestų kalbos žodynais (A1.5.3). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus (A1.6.3). Savarankiškai kuria trumpus informacinio pobūdžio tekstus ir pristato juos klasės draugams. Įtaigiai papasakoja apie save, apie tai, ką matė, patyrė, jautė (A1.7.3). Trumpai papasakoja paties patirtą nutikimą (A1.8.3). Padedamas dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį ir procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi (A1.10.3). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali) (A1.11.3). Taiko pagrindines kompensavimo strategijas, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą, situaciją ir adresatą; remiasi ankstesnėmis žiniomis, bando ir pasitaiso (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose klausosi, supranta pokalbio esmę, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje situacijoje su pažįstamais asmenimis. Stebi pašnekovo reakciją ir stengiasi tinkamai reaguoti, jo nepertraukti, mandagiai perklausia, paprašo paaiškinti. Paklausia ir atsako padedant vertėjui įprastomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, mokykloje, renginyje) (A1.2.3). – (A1.3.3) Vertina teksto paskirtį (informuoti, įtikinti, paskatinti ir pan.) (A1.4.3). Atpasakoja tekstą neiškreipdamas pagrindinės minties (A1.5.3). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, išsiaiškina nesuprantamus dalykus (gestus, klausimus) klausinėdamas (A1.6.3). Tiksliai perteikia informaciją. Naudojasi pasiūlytais būdais ir priemonėmis, kurios padeda adresatui suvokti informaciją (A1.7.3). Pasakoja nesudėtingos kompozicijos pasakojimus, grįstus patirtimi bei išmone (A1.8.3). Nuosekliai, dalykiškai apibūdina daiktą, įvykį, procesą (papasakoja, kaip kas nors daroma) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie konkrečius, gerai pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi (A1.10.3). Padedamas pasirenka raišką atsižvelgdamas į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali ir oficiali) (A1.11.3). Bando ir eksperimentuoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: patikslinimo ir informacinius klausimus, pauzes, persakymą kitais gestais, tiesioginį pagalbos prašymą (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, prieštarauja, argumentuoja (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje ir oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Gyvai ir tiksliai reaguoja į pašnekovo reakciją, išklauso jį, tinkamai palaiko, paskatina, išreiškia nepritarimą. Bendrauja padedant vertėjui: išsiaiškina dar kartą paklausdamas, plačiau paaiškina, jei mato, kad buvo nesuprastas (A1.2.3). – (A1.3.3) Vertina teksto paskirtį ir autoriaus intencijas (įkalbinėjimas, įtikinėjimas, melas, propaganda, kalbinė agresija) (A1.4.3). Atpasakoja tekstą nurodytu būdu (nuosekliai, glaustai, atrenkant), suformuluoja pagrindinę teksto mintį (A1.5.3). Randa tekste informaciją pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą ir padaro tiesiogines išvadas. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas keldamas klausimus, dar kartą žiūrėdamas, ieškodamas informacijos žodynuose, remdamasis pateiktu modeliu, atsakydamas į klausimus (A1.6.3). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją. Padedamas renkasi tinkamus būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti (A1.7.3). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo elementų (A1.8.3). Nuosekliai, dalykiškai ar meniškai apibūdina įvairius objektus, juos palygina, paaiškina procesą (kaip kas nors vyksta) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie menkiau pažįstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi bei kitais šaltiniais (kitų pasakojimais, perskaitytomis knygomis, internetu ir pan.) (A1.10.3). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (pažįstami adresatai: jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ir neoficiali) (A1.11.3). Parenka ir derina įvairias kompensavimo strategijas: kalbos sinonimijos priemones, emocinius pasakymus, retorinius klausimus (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį neoficialioje ir oficialioje situacijoje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Stebi ir koreguoja savo reakciją pokalbio metu, laikosi pagrindinių pokalbio etikos reikalavimų. Laisvai bendrauja padedant vertėjui, pasirenka situacijai tinkamą kalbinę raišką (A1.2.3). – (A1.3.3) Vertina teksto daromą poveikį (A1.4.3). Suformuluoja pagrindinę teksto mintį ir paaiškina ją (A1.5.3). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.3). Tiksliai, aiškiai ir įtaigiai perduoda informaciją. Savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus bei priemones (A1.7.3). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas tobulina savo tekstą (A1.8.3). Nuosekliai, dalykiškai paaiškina sąvokas, analizuoja procesą (kodėl taip nutinka) (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie aktualius, gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi įvairiais šaltiniais, visuotinai priimtinais kriterijais (A1.10.3). Tinkamai pasirenka kalbinę raišką ir turinį atsižvelgdamas į adresatą (menkai pažįstami ir nepažįstami adresatai) ir komunikacinę situaciją (neoficialios ir įvairios oficialios situacijos) (A1.11.3). Atpažįsta taikomas strategijas ir tinkamai reaguoja taikydamas įvairias kompensavimo strategijas: žinomus kalbos darybos elementus, nelingvistines priemones (A1.12.3). |
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio pokalbiuose tinkamai klausosi, supranta pokalbio esmę ir detales, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, pagrindžia, argumentuoja, prieštarauja, analizuoja, interpretuoja, kritiškai vertina, plėtoja ir apibendrina (A1.1.3). Tinkamai užmezga, palaiko ir baigia pokalbį virtualioje erdvėje su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Laisvai bendrauja padedant vertėjui bei numato galimas bendravimo strategijas keičiantis situacijai (dalyvavimas diskusijoje; virtuali erdvė ir pan.) (A1.2.3). – (A1.3.3) Argumentuotai vertina teksto daromą poveikį, įtaigumą (A1.4.3). Suformuluoja ir nagrinėja pagrindinę teksto mintį, analizuoja argumentų tinkamumą (A1.5.3). Daro apibendrinančias išvadas, argumentuoja, išsako savo požiūrį pagal pateiktus klausimus, planą ar schemą. Atpažįsta ir išsiaiškina nesuprastas teksto mintis, idėjas, sąvokas pasirinkdamas tinkamiausias kompensuojamąsias strategijas (A1.6.3). Tiksliai ir aiškiai perduoda informaciją, savarankiškai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones. Nagrinėja konkrečių pranešimų funkciją: informacinę, emocinę (A1.7.3). Pasakoja patirtimi bei išmone grįstus pasakojimus motyvuotai įtraukdamas apibūdinimo, aiškinimo, argumentavimo elementų. Žino ir įžvelgia savo kalbos pranašumus ir trūkumus ir į tai atsižvelgdamas tobulina savo tekstą (A1.8.3). Paaiškina gana paprastus dalykus užsienio šalies kurčiajam tarptautiniais gestais (A1.9.3). Išsako savo nuomonę apie aktualius, abstrakčius dalykus, vertina, paaiškina, argumentuodamas remiasi įvairiais šaltiniais, visuotinai priimtinais kriterijais (A1.10.3). Kalba atsižvelgdamas į tikslą, adresato lūkesčius. Iš anksto pasirengęs kalba įvairiose oficialiose situacijose mažai pažįstamiems adresatams, pasirenka oficialioms situacijoms tinkamą kalbinę raišką (A1.11.3). Pasirenka strategijas atsižvelgdamas į mokymo(si) tikslą, užduoties pobūdį. Nurodytu būdu stebi savo mokymo(si) procesą ir apmąsto mokymo(si) veiklą. Remdamasis grįžtamąja informacija ir tardamasis su mokytoju išsikelia mokymo(si) uždavinius (A1.12.3). |
| Kalbos pažinimas (B) | ||||||
| B1. Atsakingas, kūrybiškas ir tikslingas lietuvių gestų kalbos žinių, kalbos pažinimo strategijų taikymas. |
Moka pirštų abėcėlę ir tinkamai ją vartoja (B1.1.3). Skiria gestus, reiškiančius daiktų, veiksmų ir požymių pavadinimus (B1.2.3). Vartoja tinkamus gestus apibūdindamas daiktus, reiškinius ir emocijas (B1.3.3). Taisyklingai parodo gestus, jungia gestus į frazes (B1.4.3). Aktyviai eksperimentuoja su plaštakos formomis, kuria gestus (B1.5.3). |
Tiksliai rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.3). Taisyklingai ir tikslingai vartoja daiktavardinės, veiksmažodinės, būdvardinės, prieveiksminės reikšmės gestus (B1.2.3). Taisyklingai sudaro frazes pagal lietuvių gestų kalbos normas (B1.3.3). Taisyklingai parodo gestus, jungia juos į frazes, sakinius, tekstą (B1.4.3). Vartoja taisyklingos formos gestus su atitinkama mimika, tinkamai naudojasi erdve, reikšdamas mintis lietuvių gestų kalba (B1.5.3). |
Tiksliai ir taisyklingai rodo gestus ir pirštų abėcėlės ženklus (B1.1.3). Tinkamai vartoja vienareikšmius ir daugiareikšmius gestus. Moka ištaisyti nurodytą klaidą (B1.2.3). Nežinodamas reikiamo gesto, tinkamai išreiškia mintį gestikuliacija (B1.3.3). Taisyklingai nusako erdvės ir laiko santykius, lygina su lietuvių kalbos erdvės ir laiko prielinksnių konstrukcijomis (B1.4.3). Tinkamai sudaro sakinius, perteikia kito žmogaus kalbą ir reakcijas (vaidmenų kaita) (B1.5.3). |
Vartoja taisyklingos formos gestus atitinkama veido išraiška, tiksliai rodo ir supranta pirštų abėcėlę (B1.1.3). Tinkamai vartoja perkeltinės reikšmės gestus, sinonimus ir antonimus. Randa ir ištaiso netinkamai pavartotą savo gestą (B1.2.3). Taisyklingai vartoja įvairios darybos gestus, palygina lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos darybos būdus (B1.3.3). Taisyklingai vartoja gestus remdamasis žiniomis apie jų kaitybą (B1.4.3). Vartoja sintaksinę funkciją atliekančius nerankinius elementus; naudoja erdvę įvairiems sintaksiniams santykiams reikšti (B1.5.3). |
Vartoja naujus gestus (terminus) kartu atlikdamas atitinkamus lūpų judesius, normaliu tempu aiškiai vartoja gestus. Užrašo nesudėtingus gestus pagal notacijos sistemą (B1.1.3). Vartoja atitinkamus gestus lietuvių kalbos žodžiams ir perkeltinėms jų reikšmėms reikšti. Transkribuoja gestų kalbos tekstą (B1.2.3). Remdamasis gestų darybos taisyklėmis susikuria naujų gestų, žino terminų darybos ypatumus (B1.3.3). Remdamasis žiniomis apie gestų kaitybą taisyklingai juos vartoja versdamas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą (B1.4.3). Jungia sakinius ir teksto dalis siejimo priemonėmis, palygina jas su lietuvių kalbos priemonėmis (B1.5.3). |
Vartoja taisyklingos formos gestus ir tinkamai naudoja nerankinius elementus (B1.1.3). Randa atitinkamos reikšmės gestus arba gestų junginius lietuvių kalbos žodžiams arba žodžių junginiams ir atvirkščiai (B1.2.3). Tinkamai naudoja įvairius gestų darybos būdus (B1.3.3). Versdamas tekstą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą arba atvirkščiai vartoja atitinkamas gramatinės raiškos priemones (B1.4.3). Taisyklingai vartoja sintaksinės raiškos priemones (B1.5.3). |
| B2. Kalbos kaip socialinio kultūrinio reiškinio analizė ir vertinimas. |
Domisi kalba: suvokia, kuri kalba yra jo gimtoji, žaidžia kalbinius žaidimus (B2.1.3). |
Domisi kalba, pritaiko žinias ir patyrimą kalbėdamas su kurčiaisiais ir girdinčiaisiais (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kad kalba nuolat kinta, paaiškina gestų kalbos ir lietuvių kalbos statusą (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina lietuvių gestų kalbos vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis (B2.1.3). |
Suvokia kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį: paaiškina, kaip ir kodėl kalba nuolat kinta, paaiškina lietuvių gestų kalbos vietą ir santykį su kitomis Lietuvoje vartojamomis kalbomis ir su kitų šalių gestų kalbomis. Aptaria jaunimo kalbos ypatumus ir vartojimo sritis (B2.1.3). |
| Kurčiųjų kultūros pažinimas ir kultūrinė raiška (C) | ||||||
| C1. Kultūrinis išprusimas, kultūrinė raiška ir kultūrinis sąmoningumas. |
Suvokia save kaip asmenį, priklausantį kurčiųjų bendruomenei. Aktyviai domisi ir mokosi žaisti kurčiųjų žaidimus. Padedamas moka atsakingai naudotis įvairiomis medijomis (C1.1.3). Pagal išgales kuria pasakojimus pagal paveikslėlius, patirtį ir kitokio pobūdžio tekstus, pristato juos klasei. Noriai dalyvauja pasakų inscenizacijose, dramos kūrinių vaidinimuose (C1.2.3). Padedamas aptaria nesudėtingo kūrinio turinį: įvykius, veiksmo vietą, laiką, veikėjus (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Aiškiai suvokia save kaip kurčią asmenį, priklausantį kultūrinei mažumai, kurios gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Pagal savo galimybes ir poreikius aktyviai dalyvauja kurčiųjų bendruomenės organizuojamoje veikloje (meninėje, sportinėje, klubų ir kt.). Žaidžia ir vadovauja kurčiųjų žaidimams. Mokosi atsakingai naudotis medijomis, supažindinamas su intelektinės nuosavybės sąvoka (C1.1.3). Pagal išgales kuria pasakojimus, pasakas ar pan. Raiškiai perteikia personažų kalbą ir charakterius sekdamas pasaką, vaidindamas ar improvizuodamas (C1.2.3). Intuityviai suvokia meninio kūrinio grožį ir išreiškia savo įspūdžius gestų kalba (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Pažįsta savo – kurčiųjų – bendruomenę ir aktyviai dalyvauja jos veikloje. Atsakingai naudojasi medijomis. Nurodo, kaip etiškai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.3). Aptaria, kas literatūros kūrinyje primena tikrovę, kas išgalvota. Gestų kalba perteikia (atpasakoja peržiūrėjęs arba perskaitęs tekstą) kūrinio ištrauką (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: įvardija gestų kalba pateikto kūrinio temą, apibūdina veiksmo vietą ir laiką, veikėjus. Pagal pateiktus klausimus, teiginius ar modelį išsako savo įspūdžius apie kūrinį (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Aktyviai domisi kurčiųjų istorija ir kultūra. Kurčiųjų kultūros kūrėjo gebėjimus pritaiko praktiškai. Analizuoja, aptaria medijų daromą įtaką. Nurodo, kaip etiškai, atsakingai ir legaliai vartoti intelektinius kultūros produktus (C1.1.3). Gestų kalba perteikia (verčia) prozos bei dramos kūrinių ištraukas, padedamas pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio pagrindinę mintį, apibūdina veikėjus, nusako jų kūrimo būdus. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį ir jame teigiamas vertybes (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Orientuojasi savojoje kultūroje, yra aktyvus kurčiųjų bendruomenės narys: dalyvauja bendruomenės renginiuose, juos aptaria, kritiškai vertina aktualijas, siūlo naujas veiklos sritis. Kritiškai vertina medijų kultūrą. Atsakingai ir legaliai vartoja intelektinius kultūros produktus (C1.1.3). Gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas, savarankiškai pasirenka tinkamas raiškos priemones (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problematiką, padedamas apibūdina kūrinio stilių. Savarankiškai išsako savo įspūdžius apie kūrinį. Paaiškina, kurios kūrinio idėjos asmeniškai priimtinos, kurios – nereikšmingos (C1.3.3). Planuoja savo veiklą: numato saviraiškos galimybes bei žingsnius (pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją, įsitraukdamas į visuomeninę veiklą) (C1.4.3). |
Pristato kitų šalių kurčiųjų padėtį visuomenėje, jų laimėjimus, tarptautines kurčiųjų organizacijas ir jų veiklą. Nusako kurčneregių komunikacijos ypatumus. Vertina kultūrinę veiklą, socialinį aktyvumą bendruomenėje ir visuomenėje ir toliau planuoja saviraiškos galimybes bei būdus. Atsakingai ir kritiškai vertina medijas, intelektinių kultūros produktų vartojimą (C1.1.3). Gestų kalba perteikia įvairių žanrų kūrinių ištraukas, pasirenka tinkamas raiškos priemones. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas (C1.2.3). Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptaria gestų kalba pateikto kūrinio problemas ir jų sprendimo būdus, apibūdina kūrinio stilių. Vertindamas kūrinį taiko įvairius vertinimo kriterijus: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas (C1.3.3). – (C1.4.3) |
Mokymo(si) turinys
Pasiekimų vertinimas
Mokinių lietuvių gestų kalbos pasiekimų lygių požymiai pateikiami klasių koncentrams ir aprašyti išskiriant keturis pasiekimų lygius: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Jais remiamasi stebint mokinio individualią pažangą ir priimant sprendimus apie mokinio lietuvių gestų kalbos pasiekimus. Pasiekimų lygiai taikomi vertinant tam tikro laikotarpio mokinių pasiekimus, o ne pavienius, fragmentinius mokinių darbus. Pasiekimų lygių aprašai skirti ne vien mokytojui vertinti, bet ir patiems mokiniams įsivertinti. Vertinami ir skatinama įsivertinti visų lietuvių gestų kalbos pasiekimų sričių – kalbos vartojimo, kalbos pažinimo, kurčiųjų kultūros pažinimo ir kultūrinės raiškos – pasiekimai.
Pradiniame ugdyme taikomas mokinių individualios pažangos vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama konkretaus mokinio daroma pažanga. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) mokinių pasiekimai nevertinami ir viešai tarpusavyje nelyginami.
Norint priimti teisingus sprendimus dėl mokinio pasiektų lietuvių gestų kalbos mokymo(si) rezultatų pagrindiniame ir viduriniame ugdyme, tarpiniai momentiniai vertinimai turėtų būti orientuoti į kokybinį grįžtamąjį ryšį, vengiant skaitinės vertinimo raiškos. Kai vidiniu apibendrinamuoju vertinimu baigus temą, skyrių, kursą, programą mokinio lietuvių gestų kalbos pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis lygis (1) – 4, patenkinamas lygis (2) – 5–6, pagrindinis lygis (3) – 7–8, aukštesnysis lygis (4) – 9–10.
III ar (ir) IV gimnazijos klasėse mokiniai gali pasirinkti rengti brandos darbą.
Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymo(si) pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal Programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su Programoje numatytais pasiekimų lygiais. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą ugdymo programą, mokymo(si) pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
Aprašant pasiekimų lygių požymius naudojamos šios mokinių pasiekimų augimą rodančios skalės ir sąvokos:
- savarankiškumo:
- padedamas – procesą moderuoja ir jame dalyvauja mokytojas ar kitas asmuo;
- naudodamasis netiesiogine pagalba – užduotis atlieka atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, vadovaudamasis pateiktais kriterijais;
- savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos, susidūręs su kliūtimis, randa būdų jas įveikti.
- konteksto:
- artima aplinka – mokiniui pažįstama, kasdienė aplinka (pavyzdžiui, mokyklos, namų);
- įprastas kontekstas – jau nagrinėtos reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės;
- naujas, neįprastas kontekstas – dar nenagrinėtos reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės, reikalaujančios naujų sprendimų.
