Bendrosios nuostatos
Geografinių informacinių sistemų bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia geografinių informacinių sistemų dalyko paskirtį, dalyko tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.
Geografinių informacinių sistemų (toliau – GIS) dalykas ugdo mokinio kompetencijas, skatinama asmeninė atsakomybė, pasitikėjimas savimi, ugdomas kritinis, erdvinis mąstymas, ryšių suvokimas. Mokiniai mokomi praktiškai naudoti GIS technologijas, padedančias besimokantiems realizuoti savo galias ir pasirengti kurti ateitį, grindžiamą asmens, visuomenės ir planetos gerove.
GIS atspindi šiuolaikinės mokyklos, mokytojo, mokinio poreikius derinti mokymą(si) klasėje, namuose, už mokyklos ribų, integruoti atskirų dalykų turinį, pamokas, pritaikant skaitmeninių žemėlapių kūrimo technologijas. Programa apima pagrindinių GIS metodų, taikomųjų GIS programų naudojimą.
Programa yra tyrimais, įtraukia praktine veikla grindžiama pasirenkamojo dalyko programa. Ji remiasipagrindinės mokyklos geografijos kurse įgytų žinių ir gebėjimų pritaikymu, kai dirbant su viešais GIS duomenimis, papildant juos surinkta informacija, kuriami skaitmeniniai žemėlapiai, atliekama GIS analizė, apibendrinami irpristatomi tyrimų rezultatai. Programa siekiama ugdyti mokinių darbo su GIS technologijomis gebėjimus, kuriuos jie galėtų taikyti rengdami atskiro dalyko brandos darbą, tiriamosiose veiklose, tolimesnėse studijose, profesinėje veikloje, gyvenime.
GIS dalyko paskirtis yra ugdyti mokinio GIS naudojimo gebėjimus, kuriant erdvinį turinį, atliekant erdvinę analizę ir tyrimą pasirinkta tema, pristatant gautus rezultatus ir vadovaujantis darnaus vystymosi principais.
Programa yra pasirenkamoji, skirta III–IV gimnazijos klasių mokiniams. Mokiniai, siedami skirtingų mokslosričių (dalykų) žinias geografinėje erdvėje, suvokia erdvinius procesus, kurie vyksta ne tik lokaliu, bet ir globaliu mastu.
Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Erdvinių (GIS) duomenų ir jų šaltinių pažinimas ir vertinimas,Naujų erdvinių (GIS) duomenų rinkinių sudarymas, Skaitmeninio žemėlapio kūrimas, Erdvinių duomenų analizė skaitmeniniame žemėlapyje, GIS technologijų taikymas tyrinėjimui (problemų sprendimui), komunikacijai.Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybės, laipsniškai įgyjant žinių ir supratimo, ugdant gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiaispasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio siekiamus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.
Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
GIS dalyko tikslas – siekti, kad mokiniai, mokydamiesi naudotis GIS, formuotųsi šiandieninei visuomenei būtiną informacinę kultūrą, ugdytųsi darbo su GIS gebėjimus, juos taikytų vadovaudamiesi darnaus vystymosi principais.
Uždaviniai
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- skatinami tyrinėti supančią aplinką, analizuoti jos kaitą, vertinti gamtos ir žmogaus sąveikas. Kuria, analizuoja ir interpretuoja skaitmeninius žemėlapius, mokosi kelti probleminius klausimus ir ieškoti atsakymų;
- supažįsta su GIS taikymu kasdieniame gyvenime, tyrimuose ir įvairiose mokslo srityse;
- išmoksta tinkamai naudoti GIS technologijas erdvinių duomenų paieškai, analizei, vaizdžiai pateikdami, interpretuodami bei pristatydami rezultatus;
- taiko darnaus vystymosi atsakingo elgesio principus, atliekant GIS tyrimus.
Kompetencijų ugdymas
GIS dalyke mokiniai tobulina gebėjimus pažinti ir valdyti skaitmenines technologijas ir aplinkas, saugiai ir efektyviai jomis naudotis mokantis, atliekant užduotis, sprendžiant problemas, bendraujant ir bendradarbiaujant. Spręsdami užduotis, mokiniai mokosi surasti, atsirinkti bei kritiškai vertinti įvairiais būdais pateikiamą informaciją, jos turinį ir kokybę bei šaltinių patikimumą ir (ar) tinkamumą naudoti. Jie ugdosi skaitmeninės informacijos saugojimo, apdorojimo ir perdavimo procesų suvokimą. Mokiniai mokosi kūrybingai ir sumaniai pasirinkti tinkamas GIS technologijas, įrankius, pritaikyti GIS metodus specifinėms ir kompleksinėms užduotims atlikti. Įgyja gebėjimų taikyti skaitmenines technologijas planuojant, atliekant tyrimą gyvenimo ar aplinkos kokybei vertinti (gerinti), vadovaujantisdarnaus vystymosi ir atsakingo elgesio principais. Atlikdami užduotis grupėje, dirbdami savarankiškai, mokiniai mokosi efektyviai, tinkamai, saugiai ir etiškai transformuoti, kurti ir dalytis skaitmeniniu turiniu, ugdosi atsakingą požiūrį į autorių teises.
Kurdami drauge, dirbdami grupėse, mokiniai ugdosi bendravimo gebėjimus. Tyrinėdami ir praktiškai naudodami GIStechnologijas, spręsdami problemas, kylančias dirbant su skaitmeniniais įrenginiais ir skaitmenine aplinka, ieškodami ir siūlydami naujų idėjų ir būdų problemoms spręsti, jie ugdosi komunikavimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, užmezga socialinius ryšius. Mokiniai nuolat mokosi informaciją skaityti, nuosekliai ir išsamiai aprašyti, suprasti ir interpretuoti beietiškai apie ją komunikuoti, tikslingai pasirenkant ir naudojant tinkamus informacijos perdavimo būdus (grafine ir verbaline formomis, simboliais), priemones bei technologijas. Kartu jie mokosi rengti ir pristatyti pranešimus, ieško būdų, kaip juos pritaikyti prie kintančių situacijų ir kontekstų.
Mokiniai mokosi kūrybingai pasirinkti tinkamą informacijos rinkimo strategiją, kritiškai atrinkti erdvinius duomenis, tikslingai taikyti GIS technologijas ir metodus, atsižvelgiant į tyrimo tikslą bei siekiamo rezultato paskirtį. Mokiniai nuolat skatinami kurti, kūrybingai ieškoti tarpdalykinių ryšių, kelti klausimus, kurie padeda kritiškai vertinti kompleksines problemas. Vaizdais, simboliais ir kitais būdais perteikdami GIS informaciją, jie mokosi kūrybingai mąstyti. Mokiniai ugdosi originalumo, estetiškumo suvokimą rengdami GIS tyrimo rezultatų pristatymus, pritaikydami juos auditorijai.
Tyrinėdami ir analizuodami mokiniai ugdosi supratimą apie aplinkoje vykstančius procesus ir pokyčius. Praktinėse veiklose jie mokosi taikyti įvairius analizės būdus ir metodus, gilina skirtingų mokslo krypčių žinias, atrandair suvokia procesų tarpusavio ryšius bei ugdosi sampratą apie aplinkos tvarumą. Tokiu būdu skatinama alternatyvų paieška ir kritiškas, įrodymais grįstas socialinių, ekonominių ir ekologinių pasekmių vertinimas, padėsiantis ateityje priimti tinkamus sprendimus aktualioms visuomenės problemoms spręsti. Mokiniai, sistemindami ir interpretuodami informaciją, ugdosi gebėjimus sieti įvairių dalykų žinias (ypač geografijos, informatikos, matematikos). Savarankiška veikla, refleksija, pažangos įsivertinimas stiprina mokėjimo mokytis gebėjimus, didina asmeninę atsakomybę, skatina gilintis į pasirinktas sritis.
Asmeniniais atradimais ugdomas mokinių kaip piliečių santykis su valstybe ir atsakomybė už valstybės ir visuomenėsraidą. GIS naudojimas tyrimuose ugdo gebėjimą įžvelgti nacionalinio ir globalinio lygio problemas ir galimybes, esančias aplinkoje. Tyrinėdami artimą aplinką mokiniai stiprina savo socialinę atsakomybę už savo ir bendruomenės veiksmus ir jų pasekmes, formuojasi pilietinį tapatumą ir savęs, kaip demokratinės visuomenės kūrėjo, suvokimą. Skatinamas mokinių noras tausoti gamtinę, kultūrinę aplinką, savo veiklą grįsti darnaus vystymosi principais, dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime, inicijuoti socialines, aplinkos išsaugojimo veiklas.
GIS mokymas įvairiapusiškai stiprina mokinių kultūrinį sąmoningumą, kuris ugdomas per visuomenės ir aplinkos tarpusavio ryšių suvokimą. Analizuodami pokyčius lokaliai ir globaliai, mokiniai ugdosi supratimą apie kultūringos ir atsakingos žmogaus elgsenos svarbą. Formuojamos bendražmogiškosios vertybės, aplinkos tausojimo požiūris. Ilgalaikiuose projektuose (tyrimuose) mokiniai dalyvauja kūrėjo, interpretuotojo bei kritiško vertintojo vaidmenyse, vadovaudamiesi darnaus vystymosi principais, mokosi identifikuoti save Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros kontekste. Planuodami, kurdami skaitmeninius žemėlapius ir kitus GIS kūrinius, mokiniai įgyja žinių apie ženklų ir simbolių vartojimą bei reikšmę, žmonių elgsenos modelius, ieško jų sąsajų su žmonių menine raiška ir kultūra. Susipažindami su intelektine nuosavybe ir jos apsauga, mokiniai formuojasi atsakingo intelektinių kultūros produktų vartojimo pagrindus.
Mokiniai skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, mokosi priimti apgalvotus sprendimus, vertinant jų pasekmes. Rengdami GIS tyrimą, mokiniai mokosi išsikelti tikslą, ugdosi planavimo gebėjimus. Ugdomas atkaklumas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Komunikuojant formuojasi efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, mokomasi dėmesingai išklausyti ir gerbti kitokią nuomonę. Mokiniai skatinami stebėti pažangą, mokosi įvertinti, kokios įtakos asmeniniam tobulėjimui, karjeros planavimui turi GIS technologijų naudojimo patirtys. Jie ugdosi savitvardą, socialinį sąmoningumą.
Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Erdvinių Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų ir jų šaltinių pažinimas ir vertinimas (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nurodo, kas yra GIS, įvardija 1–2 kasdieninio gyvenimo sritis, kuriose galima pritaikyti GIS technologijas (A1.1). |
Nurodo, kas yra GIS, 3–4 pavyzdžiais iliustruoja, kur galima pritaikyti GIS technologijas, metodus, įvardija, kam kasdieniame gyvenime gali būti naudojami erdviniai duomenys (A1.2). |
Paaiškina, kas yra GIS, kur galima pritaikyti GIS technologijas, metodus, Paaiškina, kam kasdieniame gyvenime ir moksle gali būti naudojami erdviniai duomenys (A1.3). |
Išsamiai, pateikdamas skirtingų GIS technologijų taikymo sričių pavyzdžių, paaiškina, kas yra GIS, kaip GIS technologijas, metodus, erdvinius duomenis galima pritaikyti kasdieniame gyvenime, moksle (A1.4). |
Mokymo(si) turinysGIS. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Apibūdinamos geografinės informacinės sistemos (GIS), diskutuojama apie GIS technologijų galimybes ir poreikius mokykloje. GIS naudojimo galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Diskutuojama apie GIS technologijų pritaikymą kasdieniame gyvenime, moksle, valstybės valdžios, savivaldos institucijose, energetikos, telekomunikacijų, inžinerinės infrastruktūros įmonėse. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal mokytojo pateiktą instrukciją naudojasi pagrindinėmis GIS duomenų paieškos sistemomis, kad surastų bent vieną esamą erdvinių duomenų rinkinį (A2.1). |
Savarankiškai naudojasi pagrindinėmis GIS duomenų paieškos sistemomis, suranda bent vieną erdvinių duomenų rinkinį, kuris gali nebūtinai atitikti temą (A2.2). |
Naudodamasis pagrindinėmis GIS duomenų paieškos sistemomis, konsultuodamasis su mokytoju pasirenka erdvinių duomenų paieškos kriterijus, suranda temai tinkamą erdvinių duomenų rinkinį (A2.3). |
Kūrybingai naudojasi pagrindinėmis GIS duomenų paieškos sistemomis, pasirenka erdvinių duomenų paieškos kriterijus, suranda temai tinkamus ir alternatyvius erdvinių duomenų rinkinius (A2.4). |
Mokymo(si) turinysErdvinių (angl. spatial) duomenų šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pagrindiniai erdviniai duomenų rinkiniai. Aptariama, kas yra erdviniai duomenys, pagrindiniai erdvinių duomenų šaltiniai. Diskutuojama, kokie yra pagrindiniai nacionaliniai, pasauliniai erdvinių duomenų šaltiniai, duomenų rinkiniai, erdvinių duomenų teikėjai. Erdvinių duomenų paieška, paieškos būdai, kriterijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi naudotis pagrindinėmis erdvinių duomenų paieškos sistemomis. Diskutuojama, kaip ir kodėl taikyti paieškos kriterijus. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nurodo, kokie erdviniai duomenys gali būti, pateikia 1–2 kelių erdvinių duomenų rinkinių naudojimo pavyzdžius (A3.1). |
Paaiškina, 3–4 pavyzdžiais iliustruoja, kokie erdviniai duomenys gali būti. Naudodamasis netiesiogine pagalba, paaiškina kelių skirtingų erdvinių duomenų rinkinių naudojimo kasdieniame gyvenime prasmę (A3.2). |
Paaiškina kelių erdvinių duomenų rinkinių naudojimo galimybių įvairiose gyvenimo srityse vertę ir prasmę (A3.3). |
Argumentuotai paaiškina, kaip įvairių erdvinių duomenų derinimas tyrinėjant gali suteikti naujų įžvalgų (A3.4). |
Mokymo(si) turinysErdvinių (angl. spatial) duomenų šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Pagrindiniai erdviniai duomenų rinkiniai. Aptariama, kas yra erdviniai duomenys, pagrindiniai erdvinių duomenų šaltiniai. Diskutuojama, kokie yra pagrindiniai nacionaliniai, pasauliniai erdvinių duomenų šaltiniai, duomenų rinkiniai, erdvinių duomenų teikėjai. Duomenų kokybės, patikimumo vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Diskutuojama GIS duomenų kokybės svarba. Remiantis pavyzdžiais, lyginant kelis erdvinių duomenų rinkinius, mokomasi įvertinti duomenų rinkinio kokybę, patikimumą. Aptariama autorių teisių svarba. |
||||
Naujų erdvinių (GIS) duomenų rinkinių sudarymas (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Iš mokytojo pateikto sąrašo atrenka erdvinius duomenis, reikalingus atskleidžiant temą (B1.1). |
Pagal mokytojo pateiktus pavyzdžius įvertina, kokie įvairiuose kartografiniuose kūriniuose esantys erdviniai duomenys gali būti reikalingi temai atskleisti (B1.2). |
Įvertina, kokie įvairiuose kartografiniuose kūriniuose esantys erdviniai (GIS) duomenys reikalingi temai atskleisti, tinkamai įvertina naujų erdvinių duomenų poreikį (B1.3). |
Tikslingai pasirenka įvairiuose kartografiniuose kūriniuose esamus erdvinius (GIS) duomenis temai atskleisti, paaiškina, kaip juos galima būtų pritaikyti, argumentuoja naujo erdvinių duomenų rinkinio kūrimo poreikį (B1.4). |
Mokymo(si) turinysEsamų vietovės kartografinių kūrinių – teminių, skaitmeninių ir tradicinių žemėlapių, GIS duomenų – paieška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi ieškoti ir surasti stambaus mastelio skaitmeninių ir (ar) analoginių GIS duomenų nagrinėjamai temai bei pasirinktai tyrinėjamai teritorijai. Vertinamos erdvinių duomenų panaudojimo galimybės. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Fragmentiškai paaiškina vieną iš dažniausiai naudojamų naujų erdvinių duomenų rinkinių kūrimo metodų (B2.1). |
Paaiškina bent vieną tinkamą užduočiai duomenų rinkimo vietovėje metodą ir (ar) erdvinių duomenų rinkinio papildymo naujais duomenimis būdą, numato akivaizdžius rezultatus (B2.2). |
Atsižvelgdamas į užduoties pobūdį, paaiškina keletą duomenų rinkimo vietovėje būdų bei erdvinių duomenų rinkinio kūrimo metodų, prognozuoja tikėtinus rezultatus (B2.3). |
Atsižvelgdamas į užduoties pobūdį, paaiškina keletą užduočiai atlikti tinkamų, duomenų rinkimo vietovėje būdų, erdvinių duomenų rinkinių kūrimo metodų. Prognozuodamas tikėtinus rezultatus, juos lygina tarpusavyje ir kritiškai vertina (B2.4). |
Mokymo(si) turinysNaujo duomenų rinkinio sudarymas, naudojant esamus GIS duomenis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi GIS įrankiais kontroliuoti esamo duomenų rinkinio aprėptį, duomenų kiekį, atitinkantį analizuojamą temą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Bendrais bruožais nusako naujų erdvinių duomenų rinkimo pagrindinius žingsnius (B3.1). |
Pagal mokytojo pateiktą pavyzdį planuoja paprasto naujų pasirinktos temos erdvinių duomenų rinkimo proceso eigą (B3.2). |
Suplanuoja ir paaiškina naujų pasirinktos temos erdvinių duomenų rinkimo proceso eigą (B3.3). |
Argumentuotai paaiškina savarankiškai parengtą naujų pasirinktos temos erdvinių duomenų rinkimo planą. Numato koregavimo galimybes (B3.4). |
Mokymo(si) turinysDuomenų rinkinio papildymas nauja aprašomąja informacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Vertinami turimi erdviniai duomenys, naujos informacijos poreikis. Mokomasi papildyti erdvinius duomenis nauja aprašomąja informacija. Naujų duomenų rinkimo metodai, planavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Analizuojami naujų erdvinių duomenų įvesties metodai. Mokomasi įvertinti naujų duomenų poreikį, pasirinkti GIS duomenų rinkimo priemones, susiplanuoti duomenų rinkimo veiklas. Duomenų rinkimas pasitelkiant objektų registravimo lauko priemones. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Diskutuojama GIS technologijų įvairovė. Mokomasi pasirinkti GIS priemonę ir sukurti naują įvedimų duomenų ruošinį. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal mokytojo pateiktą instrukciją sukuria elementarų erdvinių duomenų rinkinį, nebūtinai tiksliai įvesdamas objektus, naudodamas nesudėtingus erdvinių duomenų atrankos ir įvesties metodus (B4.1). |
Vadovaudamasis mokytojo pateiktu pavyzdžiu, tinkama forma sudaro nesudėtingą erdvinių duomenų rinkinį, reikalingą pirminiam pasirinktos temos atskleidimui (B4.2). |
Tinkama forma sukuria naują, temą atitinkantį erdvinių duomenų rinkinį, naudodamas pasirinktus erdvinių duomenų atrankos ir įvesties metodus (B4.3). |
Sukuria naują erdvinių duomenų rinkinį, tinkamą pasirinktai temai išsamiai atskleisti. Surinktus naujus duomenis papildo naudodamas grafinių, atributinių duomenų įvesties metodus (B4.4). |
Mokymo(si) turinysDuomenų rinkimas pasitelkiant objektų registravimo lauko priemones. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Diskutuojama GIS technologijų įvairovė. Mokomasi pasirinkti GIS priemonę ir sukurti naują įvedimų duomenų ruošinį. |
||||
Skaitmeninio žemėlapio kūrimas C
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nusako pagrindinius skaitmeninio žemėlapio kūrimo aplinkos principus, pagal mokytojo pateiktą instrukciją naudoja 1–2 žemėlapio kūrimo įrankius pažįstamose situacijose (C1.1). |
Nusako pagrindinius skaitmeninio žemėlapio kūrimo aplinkos principus, vadovaudamasis pavyzdžiu naudoja 3–4 žemėlapio kūrimo įrankius (C1.2). |
Dirbdamas skaitmeninio žemėlapio kūrimo aplinkoje, paaiškina, kokio rezultato siekia. Naudoja pagrindinius žemėlapio kūrimo įrankius, tinkamai juos pritaiko kintančiose situacijose (C1.3). |
Dirbdamas skaitmeninio žemėlapio kūrimo aplinkose kūrybiškai pasirenka ir naudoja pagrindinius bei sudėtingesnius žemėlapio sudarymo įrankius, efektyviai juos pritaiko kintančiose situacijose, akademiniame kontekste (C1.4). |
Mokymo(si) turinysSkaitmeninio žemėlapio kūrimo aplinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Susipažįstama su skaitmeninio žemėlapio kūrimo aplinka, mokomasi taikyti pagrindinius žemėlapio kūrimo įrankius. GIS duomenų aprėpties valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi taikyti GIS įrankius, leidžiančius valdyti GIS duomenų kiekį konkrečiam tikslui, temai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal mokytojo pateiktą instrukciją pritaiko paprasčiausius erdvinių duomenų atvaizdavimo metodus erdvinių objektų savybėms atskleisti (C2.1). |
Vadovaudamasis mokytojo pateiktu pavyzdžiu, tinkamai pritaiko keletą erdvinių duomenų atvaizdavimo metodų, kad būtų atskleistos tiriamos erdvinių objektų savybės (C2.2). |
Pritaiko tinkamus erdvinių duomenų atvaizdavimo metodus, atributų matavimo lygius, pasirenka tinkamas vaizduojamų atributų kategorijas tiriamoms erdvinių objektų savybėms atskleisti (C2.3). |
Taiko skirtingus erdvinių duomenų atvaizdavimo metodus, argumentuotai pasirenka atributų matavimo lygius, kūrybingai manipuliuoja jų charakteristikomis, renkasi vaizduojamų atributų kategorijas, pritaiko jas kintančioms situacijoms (C2.4). |
Mokymo(si) turinysErdvinių duomenų vaizdavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi parinkti erdvinių objektų žymėjimo simbolius, pritaikant įvairius žymėjimo metodus ir priemones. Atributų (aprašomosios informacijos reikšmių) kategorijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi atvaizduoti erdvinius duomenis, parenkant atributų kategorijas pagal tipus, absoliutines, santykines vertes ir pan. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal mokytojo pateiktą instrukciją naudojasi skaitmeninio žemėlapio objektų pavadinimų, valdymo įrankiais (C3.1). |
Pasinaudodamas mokytojo pateiktu pavyzdžiu, pritaiko skaitmeninio žemėlapio objektų pavadinimų, kitų užrašų valdymo įrankius (C3.2). |
Praturtina skaitmeninį žemėlapį aprašomąja informacija, savarankiškai naudojasi erdvinių objektų pavadinimų, užrašų valdymo įrankiais (C3.3). |
Kūrybingai praturtina skaitmeninį žemėlapį aprašomąja informacija, atsižvelgdamas į kontekstą, manipuliuoja informacijos kiekiu, tikslingai filtruoja ir derina duomenis konkrečiam tikslui. Paaiškina skaitmeninio žemėlapio praturtinimo aprašomąja informacija vertę (C3.4). |
Mokymo(si) turinysŽemėlapio pildymas užrašais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi naudotis žemėlapio kūrimo aplinkos GIS įrankiais, leidžiančiais praturtinti žemėlapį objektų pavadinimais, kita paaiškinančia informacija. |
||||
Erdvinių duomenų analizė skaitmeniniame žemėlapyje (D)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Fragmentiškai paaiškina bent vieno iš dažniausiai naudojamų erdvinės analizės įrankių taikymą (D1.1). |
Iliustruodamas pavyzdžiu, paaiškina vieną temai atskleisti tinkamą ir alternatyvų erdvinės analizės įrankį. Nurodo jo pasirinkimo motyvus (D1.2). |
Paaiškina keletą alternatyvių, temai atskleisti tinkamų erdvinės analizės įrankių, apibūdina siekiamus rezultatus (D1.3). |
Išsamiai paaiškina erdvinės analizės įrankius, pagal poreikį pasiūlo alternatyvų erdvinių analizės įrankių naudojimo kelią, argumentuodamas apibūdina siekiamus rezultatus (D1.4). |
Mokymo(si) turinysErdvinių duomenų vaizdavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi parinkti erdvinių objektų žymėjimo simbolius, pritaikant įvairius žymėjimo metodus ir priemones. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal mokytojo pateiktą GIS įrankių aprašą pasirenka ir naudoja bent vieną nesudėtingą erdvinės analizės įrankį (D2.1). |
Naudodamasis mokytojo pateiktu pavyzdžiu, pasirenka ir naudoja 1–2 bent iš dalies tinkamus erdvinės analizės įrankius (D2.2). |
Savarankiškai pasirenka ir naudoja temai tinkamus erdvinės analizės įrankius (D2.3). |
Tikslingai pasirenka problemai spręsti tinkamus erdvinės analizės įrankius. Atlikdamas analizę kūrybingai ir efektyviai manipuliuoja įrankiais ir duomenimis (D2.4). |
Mokymo(si) turinysErdvinių duomenų vaizdavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi parinkti erdvinių objektų žymėjimo simbolius, pritaikant įvairius žymėjimo metodus ir priemones. GIS duomenų aprėpties valdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Mokomasi taikyti GIS įrankius, leidžiančius valdyti GIS duomenų kiekį konkrečiam tikslui, temai. GIS analizės įrankiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariami GIS analizės įrankiai ir jų panaudojimo galimybės. Mokomasi analizuoti tyrimo erdvinius duomenis, parenkant ir pritaikant GIS analizės įrankius (pavyzdžiui, lentelių sujungimo, buferių kūrimo, duomenų sumavimo, analizės pagal požymius, kt.). Analizės rezultatų interpretavimas, vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi interpretuoti GIS analizės rezultatus – naujus analizės būdu gautus duomenis. Daromos įžvalgos ir pagal poreikį koreguojamas skaitmeninis žemėlapis. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Padedamas bando interpretuoti erdvinius duomenis, komentuoti skaitmeninį žemėlapį, akivaizdžius rezultatus. Daromų išvadų dažniausiai negrindžia loginiais samprotavimais (D3.1). |
Naudodamasis mokytojo pateiktu pavyzdžiu, interpretuoja erdvinius duomenis, bendrais bruožais komentuoja skaitmeninį žemėlapį, bando vertinti rezultatus (D3.2). |
Savarankiškai interpretuoja ir vertina erdvinius duomenis, skaitmeninį žemėlapį, komentuoja ir vertina gautus rezultatus (D3.3). |
Kūrybingai interpretuoja ir kritiškai vertina erdvinių duomenų ryšius ir sąsajas, skaitmeninį žemėlapį, gautus analizės rezultatus (D3.4). |
GIS technologijų taikymas tyrinėjimui (problemų sprendimui) (E)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Su mokytojo pagalba išsikelia tyrimo probleminį klausimą ir 1–2 erdvinių duomenų šaltinių pagrindu suplanuoja nesudėtingą tyrimą, nukreiptą į žinomos problemos sprendimą (E1.1). |
Remdamasis mokytojo pateiktu pavyzdžiu išsikelia probleminį tyrimo klausimą ir erdvinių duomenų pagrindu susiplanuoja nesudėtingą tyrimą, nukreiptą į konkrečios problemos sprendimą (E1.2). |
Išsikelia tyrimo probleminį klausimą ir erdvinių duomenų pagrindu susiplanuoja tyrimą, nukreiptą į konkrečios ekonominės socialinės ar aplinkos problemos sprendimą (E1.3). |
Tikslingai kelia probleminį klausimą, hipotezes netyrinėtai problemai spręsti (tikrinti hipotezei). Erdvinių duomenų pagrindu detaliai suplanuoja ekonominės, socialinės ar aplinkos GIS tyrimą, nukreiptą į naujos problemos sprendimą (E1.4). |
Mokymo(si) turinysGIS technologijų taikymo tyrimuose metodai, probleminio, tyrimais grįsto mokymo organizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariami GIS analizės metodai, diskutuojama, kokius metodus ir kaip galima būtų taikyti probleminio, tyrimais grįsto mokymo organizavimui. GIS tyrimo, vadovaujantis darnaus vystymosi principais, planavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi parengti tyrimo planą. Diskutuojama tyrimo eiga: problemos iškėlimas, tyrimo medžiagos rinkimas: erdvinių duomenų informacijos paieška, rinkimas, duomenų analizė, rezultatų interpretavimas, iliustravimas, išvadų formulavimas. Ilgalaikio GIS tyrimo pasirinkta tema pradžia ir planavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Išsikeliama problema, tyrimo probleminis klausimas, suplanuojama GIS tyrinėjimo proceso eiga. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Konsultuodamasis su mokytoju pasirenka ir taiko GIS technologijas, asmenines darbo su erdviniais duomenimis patirtis, atlieka nesudėtingą suplanuotą GIS tyrimą žinomai problemai spręsti (E2.1). |
Pasitelkdamas mokytojo parinktus mokinių tiriamųjų darbų pavyzdžius, taiko GIS technologijas, asmenines darbo su erdviniais duomenimis patirtis atlikdamas susiplanuotą GIS tyrimą konkrečiai problemai spręsti (E2.2). |
Taiko GIS technologijas, asmenines darbo su erdviniais duomenimis patirtis, atlikdamas susiplanuotą GIS tyrimą konkrečiai ekonominei, socialinei ar aplinkos problemai spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi principais (E2.3). |
Argumentuotai pasirenka bei kūrybiškai taiko GIS technologijas, darbo su erdviniais duomenimis patirtis, atlikdamas susiplanuotą GIS tyrimą naujai ekonominei, socialinei ar aplinkos problemai spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi principais (E2.4). |
Mokymo(si) turinysTyrimo įgyvendinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Pritaikoma GIS technologijų, skaitmeninio žemėlapio kūrimo, erdvinių duomenų analizės patirtis. Erdvinių duomenų pagrindu atliekamas tyrimas. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Bendrais bruožais nusako GIS tyrimo rezultatus, formuluoja bent vieną išvadą, kuri tik iš dalies remiasi atliktu tyrimu (E3.1). |
Nurodo konkrečius GIS tyrimo rezultatus, suformuluoja tyrimo išvadas, kurioms gali trūkti konkretumo (E3.2). |
Apibendrina GIS tyrimo rezultatus, pateikia tyrimo rezultatais pagrįstas, dalinai į probleminį tyrimo klausimą atsakančias išvadas (E3.3). |
Išsamiai apibendrina GIS tyrimo rezultatus, suformuluoja pagrįstas, į probleminius tyrimo klausimus išsamiai atsakančias išvadas (E3.4). |
Mokymo(si) turinysTyrimo rezultatai ir išvados. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Analizuojama GIS tyrimo metu gautų rezultatų atitiktis išsikeltai tyrimo problematikai, naujų žinių vertė. Suformuluojamos tyrimo išvados. Mokomasi praktiškai panaudoti GIS technologijas išvadoms pateikti ir rezultatams pristatyti. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal mokytojo pateiktą planą parengia pranešimą ir pristato pagrindinius atlikto GIS tyrimo rezultatus žodžiu ir (ar) raštu pažįstamai auditorijai, vartodamas nesudėtingą, buitinę kalbą (E4.1). |
Remdamasis mokytojo pateiktu pavyzdžiu, parengia pranešimą ir pristato GIS tyrimo rezultatus žodžiu ir (ar) raštu. Bando, nors ne visada sėkmingai, pritaikyti pranešimą skirtingai auditorijai (E4.2). |
Pasirinktais būdais ir priemonėmis savarankiškai parengia atlikto GIS tyrimo pranešimą ir demonstruodamas kūrybiškumą pristato rezultatus. Modifikuoja (koreguoja, pritaiko) pranešimą naujai situacijai ir (ar) skirtingai auditorijai (E4.3). |
Kūrybingai naudodamas pristatymo būdus ir priemones, parengia išsamų, informatyvų pranešimą. Demonstruodamas asmeninę atsakomybę už gautus atlikto GIS tyrimo rezultatus, juos pristato. Modifikuoja, pritaiko pranešimą skirtingiems kontekstams, situacijoms ir (ar) auditorijai (E4.4). |
Mokymo(si) turinysAtlikto GIS tyrimo rezultatų rengimas viešinimui. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Diskutuojama apie erdvinių duomenų, tyrimo rezultatų viešinimo reikalavimus, grėsmes. Mokomasi įvardyti duomenų savininkus, aprašyti rezultatų autorystę. Diskutuojami ir išbandomi saugos nustatymai, tinkamų raktažodžių parinkimas. Tiriamojo darbo rezultatų pristatymas, apibendrinimas, viešinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Mokomasi tyrimo rezultatus pristatyti, savo patirtis ir pasiekimus reflektuoti, pvz., skaitmeninio žemėlapio, GIS teminių programų, žemėlapio pasakojimo pagrindu. |
||||
Mokymo(si) turinys
Pasiekimų vertinimas
Mokinių pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis, leidžianti stebėti pažangą, tobulinti ugdymo procesą, skatinanti mokytis. Vertinant mokinio pasiekimus ir pažangą, dėmesys sutelkiamas į mokinio gebėjimą suprasti, taikyti, analizuoti, įvertinti, pateikti GIS informaciją įvairiose situacijose, taip pat gebėjimą kurti, tyrinėti, komunikuoti.
Pagal Programoje pateiktus kokybinius mokinio pasiekimų lygių aprašus, numatyti keturi mokiniopasiekimų vertinimo lygiai, su kuriais siejamas mokinio vertinimas pažymiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5–6, pagrindinis (3) lygis – 7–8, aukštesnysis (4) lygis – 9–10.
Mokymo(si) pasiekimai ir pažanga vertinama sistemingai, taikant formuojamąjį vertinimą, nuolat teikiant grįžtamąją informaciją. Viduriniame ugdyme GIS dalykas orientuotas į turimų žinių gilinimą ir jų taikymą, t. y. taikant turimas žinias atliekama informacijos analizė, vertinimas, priimami sprendimai. Šie gebėjimai skatina mokinius savarankiškai mąstyti. Mokinių gebėjimų augimą rodo:
- kritinis mąstymas – gebėjimas interpretuoti ir apibendrinti turimą informaciją bei įvertinti, kokias išvadas, vertinimus galima daryti remiantis tokia informacija analizuojant jos kaip argumentų ir įrodymų pagrįstumą;
- problemų sprendimas – gebėjimas atsirinkti reikalingą informaciją bei atrasti strategiją, kaip galima panaudoti šią informaciją konkrečiai užduočiai spręsti.
Vertinant mokinio pasiekimus ir pažangą, vertinami individualūs atsiskaitymai: savarankiški, praktiniai darbai, ilgalaikis tyrimas (projektas), kitos mokinio veiklos (darbų pristatymas teminiuose konkursuose, moksliniuose mokinių renginiuose).
Mokinio GIS žinių ir gebėjimų taikymo, mokymo(si) pastangų, pažangos ir pasiekimų stebėsenai ir vertinimui gali būti naudojamas GIS mokymo(si) aplankas – mokinio darbų rinkinys:
- aplanke kaupiami mokinio atlikti darbai, atspindintys jo pasiekimų lygį ir mokymosi uždavinius;
- naudodamas GIS mokymo(si) aplanką, mokinys gali judėti nuo lengviausių iki sunkiausių užduočių, rinkdamas ir išsaugodamas savo pastangų ir mokymo(si) pažangos įrodymus. Toks darbo metodas suteikia mokiniui galimybę dirbti su pagalba ir savarankiškai, siekiant mokymo(si) tikslų. Užduotys gali būti atliekamos: vadovaujant mokytojui, vadovaujantis mokytojo pateiktu pavyzdžiu (aprašu, instrukcija), savarankiškai;
- GIS mokymo(si) aplanko, apimančio įvairaus sudėtingumo užduotis, naudojimas leidžia mokiniui pasirinkti užduotis, atitinkančias jo pasiekimų lygį. Kiekviena GIS mokymo(si) aplanko užduotis vertinama atskirai, pagal mokinio pasiekimo lygį.
Vertinamos GIS užduotys turėtų skirtis užduočių ir taikomų metodų sudėtingumu. Užduotys mokymo(si) procese turėtų palaipsniui sudėtingėti atsižvelgiant į mokinio gebėjimus ir pažangą.
III ar (ir) IV gimnazijos klasėse mokiniai gali pasirinkti rengti brandos darbą.
