Kategorija
Bendroji paieška Bendrosios programos Skaitmeninės mokymo priemonės Vadovėliai Metodinė medžiaga
Neteisingas
Paieška
Neteisingas
Užduočių bankas
Užduočių bankas
Bendrųjų programų įvadas Kompetencijos ir jų aprašas Bendrosios programos teisės aktų registre

Medijų menas

Meninis ugdymas
Word
PDF
Filtrai
Filtruoti pagal:
BP dalys
Klasės
Bendrosios nuostatos

Medijų meno bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia medijų meno dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Medijų meno dalyko paskirtis – sukurti sąlygas, galimybes mokiniams patirti kūrybos džiaugsmą, padėti išmokti valdyti šiuolaikines naujųjų medijų meno technologijas, įvaldyti medijų meno raiškos būdus, padėti pažinti ir suprasti žmonijos kultūros klodus, plėtoti jų estetines patirtis, pažadinti kūrybines galias suprantant, kad meninė kūryba gali būti ir technologizuota, ir atverianti naujas veiklos formas net tiems, kurie neturi akademinio meninio lavinimosi patirties. Medijų meno studijos, medijų meno raiškos įvaldymas, taikymas universaliai lavina jaunų asmenybių kūrybinius pradus, suteikia drąsos plėtoti asmeninę saviraišką.

Medijų menas yra tarpdisciplininė, naujųjų medijų technologijas taikant sukurta savita audiovizualaus meno forma. Medijų menas asocijuojamas su šiomis meno formomis – fotografija, animacija, kinematografija, videografija, tinklo ir interneto menu, biotechnologiniu menu, kompiuteriniu menu, kompiuterine grafika, skaitmeniniu menu, multimedijų menu, robotų menu, kibernetiniais performansais, generatyviu menu, klaidų (iškraipymų) menu, programinės įrangos menu, virtualiu menu ir panašiai. Medijų menas supažindina ne tik su naujausiomis meno formomis, meninės raiškos paieškomis, naujųjų medijų technologijų taikymu meninėje kūryboje, bet ir dėl savo įvairiapusės prigimties lengvai atskleidžia kiekvienos asmenybės kūrybos pradą. Medijų menas padeda geriau suprasti šiuolaikinės visuomenės virsmus, netgi suteikia galimybes numatyti ir formuoti jos raidos perspektyvas. Viena vertus, medijų menas kuria naujas eksperimentines meninės raiškos formas, antra vertus, į naujųjų medijų lauką perkeliamos klasikinės kultūros tradicijos.

Medijų menas yra universalios žmonijos kultūrinės, socialinės patirties išraiška, savita pasaulio tyrimo ir pažinimo sistema. Matant, analizuojant, kuriant medijų meną galima rasti asmenybei priimtinų saviraiškos būdų, aktualizuoti savo individualius polinkius ir interesus. Medijų meno įvairovė apima tokį platų savitos raiškos spektrą, šiuo metu būdingą visoms kultūroms ir bendrijoms. Šiuolaikinių polifoniškų medijų meno formų pažinimas augančioms asmenybėms atveria naujus patirties akiračius, padedančius rasti orientyrus įvairialypiame praeities, dabarties ir net ateities pasaulyje. Galima teigti, kad šiuolaikinių medijų menas yra universali pasaulio pažinimo sistema, atskleidžianti jo daugiasluoksniškumą – labiau kokybinė nei kiekybinė.

Medijų menas, raiška tarpdisciplininėmis medijomis turi mokamosios, ugdomosios, kultūrinės ir socializuojančios vertės. Jis atveria mokinio asmenybei naujus savimonės horizontus, ugdo savivertę, empatiją, atveria tolerancijos esmę, parodo kultūros formų įvairovę, atskleidžia meno ir mokslo vienovę. Vykdant medijų meno projektus ugdoma atsakomybė, diciplina, planavimo ir medijų meno projektų įgyvendinimo realaus gyvenimo situacijose įgūdžiai. Kūrybinių sumanymų realizavimas, medijų technologijų pažinimas ir taikymas lavina tarpdiscipliniškumo sampratą, atskleidžia įvairius audiovizualios raiškos aspektus.

Medijų meno pradmenų mokiniai įgyja integraliai mokantis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas per muzikos, dailės, teatro ir šokio. III–IV gimnazijos klasėse medijų menas yra pasirenkamasis dalykas.

Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: medijų meno raiškos ir medijų technologijų pažinimas ir supratimas, medijų meno suvokimas, supratimas ir vertinimas, medijų meno, medijų kultūros ir jų kontekstų pažinimas, medijų meno kūrinių kūrimas ir rezultatų refleksija. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant vidurinio ugdymo programą. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Medijų meno dalyko tikslas – ugdyti kūrybingą, savarankišką, kritiškai mąstančią, kultūrinėms, ir šiuolaikinių medijų transformacijoms, šiuolaikinio pasaulio iššūkiams ir galimybėms pasiruošusią asmenybę; sukurti sąlygas besimokantiems tapti sąmoningais šiuolaikinės medijų kultūros dalyviais ir kūrėjais; suteikti galimybę patirti šiuolaikinės medijų kultūros įvairovę, suteikti audiovizualio raštingumo ir medijų taikymo idėjų raiškai pagrindus, garantuojančius visapusišką asmenybės įsitraukimą į kūrybinį medijų lauką, išugdyti ilgalaikį, viso gyvenimo poreikį siekti sociakultūrinės brandos ir puoselėti personalinį identitetą, padėti mokiniams rasti naujų saviraiškos galimybių, suteikti galimybę tenkinti savo emocinius, estetinius, intelektualinius poreikius ir tapti medijų ir medijų menui imliu visuomenės nariu.

Uždaviniai

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • tenkina kūrybos poreikį ir patiria atradimų džiaugsmą, realizuoja skirtingas savo asmeninio identiteto puses; plėtoja, išreiškia savo idėjas medijų meno raiškos priemonėmis ir technologijomis;
  • realizuoja bendravimo ir bendradarbiavimo būtinybę, ugdo(si) veikimo kartu gebėjimus, dalinasi savo kūrybinės veiklos rezultatais atskleisdami savitus bruožus ir asmenybės brandą;
  • plėtoja savitus kultūrinio identiteto aspektus, sąmoningai renkasi medijų kultūros patirtis ir plečia savo sociakultūrinį akiratį;
  • ugdosi vidinį aukštosios kultūros patirties interesą, kad suprastų medijų kultūros formų polifoniškumą, plėtotų meninį skonį, analizuotų, paaiškintų savo estetines patirtis;
  • plėtoja įgytus gebėjimus atpažinti, analizuoti, vertinti medijų meno kūrinius; suprasti, paaiškinti jų (kūrinių) socialinius ir kultūrinius kontekstus;
  • puoselėja pagarbą savo šalies kultūrinėms tradicijoms, geba plėtoti ir jas praturtinti savo medijų kūryba užtikrinant unikalios kultūros tęstinumą, realizuotų būtinybę dalyvauti kultūriniame gyvenime;
  • patiria, supranta, atskleidžia šiuolaikinės kultūros, subkultūrų daugiasluoksniškumą; atpažįsta ir identifikuoja kitų kultūrų medijų meno aspektus, ugdosi pagarbą ir toleranciją;
  • analizuoja, supranta, paaiškina technologinio determinizmo svarbą medijų meno prigimčiai ir raiškai.
Kompetencijų ugdymas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Per medijų meno pamokas pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami žinių apie medijų meną, atpažindami medijų meno raiškos ypatumus, analizuodami kūrinius ir kritiškai juos vertindami. Medijų meno pamokų, projektų, tyrimų metu mokiniai identifikuoja ir atpažįsta saviraiškos ugdymosi poreikius. Pamokų metu svarbus ne tik dalykinis pasirengimas, bet ir savęs atskleidimas – tenkinami mokinių intelektualiniai ir emociniai poreikiai. Mokiniai susipažįsta su medijų meno sąvokomis, koncepcijomis, naudoja naujas žinias analizuodami, tirdami ir kritiškai vertindami medijų meno aplinkas. Mokiniai susipažįsta su medijų tyrimo pagrindais, įsisavina kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumus, išmoksta tyrimo duomenų pagrindu argumentuotai pateikti savo nuomonę ir diskutuoti kontekstus. Toks medijų tyrimo pagrindų taikymas formuoja kognityvinius, analitinius mokinių gebėjimus, parengia juos nuolat kintančios realybės pažinimui ir valdymui.

Drauge kurdami, analizuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas mokiniai ugdosi bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus. Dalindamiesi idėjomis, suvokimu mokiniai mokosi suprasti vienas kitą, diskutuoti, ieškoti kompromisų, lavinasi empatiją ir toleranciją. Medijų meno dalyko studijos plečia žmogaus socialumą, kultūros ir subkultūros vienovės suvokimą. Meninė savirefleksija, savo kūrybinių rezultatų pozicionavimas, medijų kūrinių analizė ir suvokimas, lavina kultūrinius, socialinius, psichologinius (pavyzdžiui, identiteto formavimo) gebėjimus. Medijų kūryba veikia kaip asmenybės emocinės ir elgesio savireguliacijos būdas, nes dažnai medijų kūriniuose galima reflektuoti save - tokiu būdu demonstruojamos vertybinės nuostatos. Kurdami medijų meno kūrinius mokiniai mokosi pasiskirstyti, įgyvendinti prisiimtus vaidmenis ir suprasti prisiimtą atsakomybę. Mokiniai medijų meno dalyko metu ugdosi organizuotumo gebėjimus – iškelia tikslus, numato uždavinius, tikslingai numato ir parenka resursus, įgyvendina ir pristato savo kūrinius. Veiklos planavimas, sunkumų įveikimas, motyvuoja mokinius tobulėti rengiantis asmeninei ir būsimai profesinei veiklai. Medijų meno kūrimas moko mokinius atsakingai, tikslingai naudoti techninius ir programinius įrankius, suprasti jų teikiamą naudą ir keliamas rizikas. Medijų kūriniuose mokiniai susipažįsta su tinkama gyvensena, išmoksta valdyti sveikos gyvensenos rizikas.

Medijų meno ugdymas su kūrybiškumu visų pirma siejasi per kūrybines veiklas – medijų meno kūrinių kūrimą ir asmens audiovizualinės saviraiškos realizavimą. Medijų meno kūryba prasideda nuo nuostatų (pripažinti savo kūrybinius gebėjimus, būti atviram įvairioms saviraiškos formoms, išsakyti savo sumanymus, suprasti kūrybą kaip svarbią ir prasmingą veiklą), gebėjimų (orientuotis probleminėje situacijoje, įžvelgti problemas, savarankiškai mąstyti, kelti naujas idėjas, rasti savitus, originalius sprendimo būdus, įgyvendinti kūrybines idėjas, įvertinti kaip pavyko įgyvendinimas); žinių ir supratimo (kaip vyksta kūrybinis procesas, kokie medijų meno kūrybiniai etapai, kokios raiškos priemonės yra tikslingos, techninių sprendimų pasirinkimą, resursų numatymą) indentifikavimo ir realizavimo. Medijų meno dalykas yra sukurtas, kad mokiniai galėtų realizuoti savo kūrybines galias – identifikuoti probleminius – kūrybinius klausimus, surinkti ir įvertinti reikalingą informaciją, kelti paradoksalias ir prieštaringas idėjas, numatyti ir pagrįsti kūrybinius sprendimus, įvertinti sėkmes, nesėkmes ir numatyti racionaliausius veikimo būdus. Kūrybiškumas medijų meno dalyke atsiskleidžia ir pristatant savo kūrybinius pasiekimus, apie juos diskutuojant ir juos reflektuojant.

Medijų meno dalyku pilietiškumo kompetencija ugdoma per atskiras temas, kūrinius, jų turinį ir simbolinę galią. Mokiniai mokosi identifikuoti meninius sprendimus, ideologinius aspektus ir propagandines žinutes. Medijų meno dalyku mokiniai ugdosi gebėjimą atpažinti, analizuoti pilietiškus, patriotinius, kultūrinius ir socialinius medijų meno aspektus. Mokiniai per pamokas mokosi ne tik naudotis savo saviraiškos teisėmis, bet ir gerbti bei suprasti kitų, ypač autorių teises. Dalyku ugdoma pagarba, supratimas apie autorines bei gretutines teises, jų reikšmę, etiško, legalaus kūrinių ir jų įrašų panaudojimo svarbą. Medijų meno kūriniai padeda mokiniams suprasti savo vaidmenį visuomenės struktūroje, vertinti teigiamas visuomenės transformacijas, elgtis pilietiškai ir pastebėjus negeroves ar problemas spręsti jas ir medijų meno raiškos priemonėmis. Medijų meno dalyko metu ugdoma pagarba savo šaliai, kultūrai. Mokiniai bendruomeniškai ir atsakingai prisideda prie klasės, mokyklos renginių (ypač susijusių su valstybės šventėmis, Lietuvos kultūrinėmis tradicijomis) organizavimo, dalyvavimo, medijų meno produktų demonstravimo.

Medijų meno pamokose kultūrines kompetencijas yra įgyjamos ugdant kultūrinį išprusimą (kultūrinės žinios), kultūrinę raišką (gebėjimai ir įgūdžiai) ir kultūrinę savimonę (vertybinės nuostatos). Pamokų metu mokiniai mokosi kurti, analizuoti, vertinti medijų meno kūrinius kaip svarbią savo bendruomenės ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi medijų kultūros įvairovės pažinimą. Mokiniai supažindinami su technologijų kultūros transformacijomis, kūrybos automatizavimo ir naujų raiškos priemonių įsigalėjimu šiuolaikinėje kultūroje. Pamokose mokiniai analizuoja Lietuvos, Europos ir viso pasaulio medijų meno raidą ir tendencijas, formuoja savo kultūrines nuostatas, mokosi išvengti stereotipų, susipažįsta su medijų raštingumo pagrindais. Pagal savo išgales mokiniai dalyvauja, mokyklos, bendruomenės, Lietuvos, pasaulio kultūriniame gyvenime kaip kūrėjai, suvokėjai ir interpretuotojai.

Medijų menas yra šiuolaikinės komunikacijos dalis, o medijų komunikacijos formos vyrauja šiuolaikinėje kultūroje ir nuolat auga jų potencialas. Pamokose mokiniai mokosi analizuoti, suprasti, kurti ir interpretuoti medijų meno ir šiuolaikinės komunikacijos būdus. Medijų meno kūrinių kūrimas yra svarbi komunikacinio lavinimo dalis, nes mokiniai išmoksta nuosekliai planuoti komunikacijos kampanijas, supranta, taiko medijų produktų kūrimo nuoseklumą, išmoksta planuoti techninius, programinius, žmogiškuosius resursus ir surasti paveikiausias audiovizualinės komunikacijos priemones, strategijas ir būdus. Pamokų metu išmokstama tikslingai, efektyviai komunikuoti, kurti medijų aplinkas, specifikuoti, apibrėžti ir tikslingai pasiekti auditorijas. Mokiniai tikslingai pristato savo idėjas, kritiškai analizuoja ir vertina komunikacinius produktus.

Medijų meno pamokose mokiniai plečia savo skaitmeninę kompetenciją, pažįsta specifines medijų skaitmenines technologijas ir tiria jų taikymo audiovizualinei raiškai galimybes. Ugdomi saugaus ir mokinių sveikatą tausojančio darbo skaitmeniniais įrenginiais gebėjimai. Medijų meno pamokos mokiniams padeda suprasti mokslo ir meno vienovę, interpretuoti medijų meno formų daugiasluoksniškumą ir ugdyti holistinį pasaulio suvokimą.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėje pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėje raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.3) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pasiekimų lygis.

Aprėpia medijų meno įvairovės, specifinių bruožų pažinimą, technologinio determinizmo principo suvokimą, medijų meno istorijos ir technologinių išradimų raidos žinojimą. Pamokų metu mokiniai sužinos, kad medijų meno raiška negrindžiama vien technologijų taikymu ir prigimtiniais gebėjimas ar talentu, bet reikalauja nuolatinio, tikslingo ugdymosi ir visapusio lavėjimo. Medijų meno pažinimas skatina mokinius pažinti save, atveria asmeninius polinkius, gebėjimus ir nukreipia ieškoti savitų saviraiškos būdų besikeičiančioje, dinamiškoje šiuolaikinėje kultūroje. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Analizuoja medijų meno atsiradimą, istoriją ir raidą. Apibrėžia pagrindinius technologijų ir medijų meno raidos faktus ir apibrėžia kas yra medijų menas (A1.1).

Analizuoja medijų meno atsiradimą, istoriją ir raidą. Apibrėžia technologijų ir medijų meno raidos faktus ir paaiškina medijų meno formavimosi prielaidas, medijų meno ypatumus (A1.2).

Analizuoja medijų meno atsiradimą, istoriją ir raidą. Apibrėžia technologijų ir medijų meno raidos faktus ir paaiškina medijų meno formavimosi prielaidas, medijų meno formų ypatumus, įvardija medijų meno vietą šiuolaikinėje kultūroje (A1.3).

Analizuoja medijų meno atsiradimą, istoriją ir raidą. Apibrėžia technologijų ir medijų meno raidos faktus ir nuosekliai paaiškina medijų meno formavimosi prielaidas, atskleidžia medijų meno formų įvairovę, medijų meno formų ypatumus, atskleidžia medijų meno vietą šiuolaikinėje pasaulio kultūroje (A1.4).

Medijų technologijų išradimų prielaidos ir raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Žmogus – komunikuojanti socialinė būtybė. Komunikacijos priemonės, būdai ir fiziologinės žmogaus galimybės pažinti pasaulį. Apibūdinamos naujųjų medijų formavimosi prielaidos ir priežastys. Nuosekliai supažindinama su medijų technologijomis – fotografija, animacija, kinematografija, videografija, kompiuteriniu menu, garso menu ir dizainu, medijų dizaino pagrindais bei technologijomis. Paaiškinamas medijų meno raidos tarpsnis (XIX, XX, XXI amžiai), pagrindiniai medijų meno vystymosi lūžiai: fotografijos išradimas (1825 m.), pirmoji komerciškai prieinama fotografijos technologija – degerotipija (1839 m.), kinematografijos išradimas (XIX a. pabaiga), videografijos išradimas (1964 m.), skaitmeninės fotografijos išradimas (1974 m.) ir pan. Analizuojamos ir tyrinėjamos šiuolaikinių medijų iškilimo prielaidos, mokslo atradimų raida, meno ir socialinės transformacijos, apibūdinama medijų meno vieta kultūros įvairovių kontekste, asmens identiteto pokyčiai.

Kompiuteris – medijų variklis, šiuolaikinė medijų meno raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Susipažįstama su kompiuteriu kaip medijų estetikos varikliu, techniniais, programiniais medijų meno įrankiais, jų ypatumais ir taikymu. Išmokstama naudotis techniniais ir programiniais medijų meno raiškai reikalingais įrankiais, atliekami kūrybiniai eksperimentai. Pristatomos esminės darbo saugos, medijų kūrinių tvarumo problemos ir mokomasi jas spręsti. Analizuojama, atskleidžiama kompiuterizacijos revoliucija – technologiniai, socialiniai, kultūriniai pasikeitimai, aplinkos apsaugos problematika, medijų ekologijos kontekstai, kompiuteris kaip medijų variklis ir medijų meno transformatorius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Tyrinėja medijų meno technologijų specifiką, praktiškai taiko medijų meno technologijas kūrybiniuose bandymuose (A2.1).

Tyrinėja medijų meno technologijų specifiką, paaiškina technologijų taikymo svarbą medijų mene, praktiškai taiko medijų meno technologijas kūrybiniuose bandymuose (A2.2).

Tyrinėja medijų meno technologijų specifiką, paaiškina technologijų taikymo svarbą medijų mene, gerai išmano, praktiškai taiko medijų meno technologijas kūrybiniuose bandymuose (A2.3).

Tyrinėja medijų meno technologijų specifiką, paaiškina technologijų taikymo svarbą medijų mene, puikiai išmano, išradingai, kūrybingai taiko medijų meno technologijas kūrybiniuose bandymuose (A2.4).

Fotografijos procesai, fotografinės raiškos pagrindai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Susipažįstama su fotografijos procesu, jo technologijomis, fotografine raiška ir vaizdų saugojimo technologijomis. Analizuojamos, išbandomos analoginės ir skaitmeninės fotografijos technologijos. Išmokstama taikyti fotografijos technologijas meninėje raiškoje. Tyrinėjama fotografijos medija (jos socialinės, kultūrinės, istorinės aplinkos fiksavimo galimybės), fotografijos procesai, technologijos, jų ypatumai ir įtaka menų raiškos transformacijoms.

Medijų dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Supažindinama su medijų dizaino samprata, specifika, technologijomis ir kūrybos principais. Atskleidžiamos medijų dizaino formavimosi prielaidos, medijų dizaino tikslai ir taikymo ypatumai. Analizuojami vartotojų sąsajos kūrimo (UI – user interface) principai, vartotojų patirties (UX – user experience) konstravimo principai. Medijų dizaino technologijos ir raiška išbandoma įgyvendinant interaktyvius medijų dizaino kūrinius. Analizuojami, atskleidžiami tarpdisciplininiai medijų dizaino aspektai ir jų taikymo galimybės.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Analizuoja, apibūdina medijų meno technologijų ir raiškos priemonių raidą (A3.1).

Analizuoja, apibūdina, paaiškina medijų meno technologijų ypatumus ir raiškos priemonių raidą (A3.2).

Analizuoja, apibūdina, paaiškina medijų meno technologijų ypatumus ir raiškos priemonių raidą, diskutuoja technologijos ir meninės raiškos santykį (A3.3).

Analizuoja, apibūdina, paaiškina medijų meno technologijų ypatumus ir raiškos priemonių raidą, argumentuotai diskutuoja technologijos ir meninės raiškos santykį, technologinių sprendimų ir meninės raiškos harmonizavimo galimybes (A3.4).

Judančių vaizdų technologijos ir jų raiškos pagrindai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aiškinamasi kaip veikia judančių vaizdų kūriniai, judančių vaizdų perteikimo technologijos – animacija, kinematografija, videografija, jų ypatumai ir raiška. Atliekami judančių vaizdų kūrimo bandymai (kuriamos animacijos iš nuotraukų ir pan.), išmokstama taikyti judančių vaizdų kūrimo technologijas kūrybiniame procese. Išmokstama taikyti paprasčiausius judančių vaizdų redagavimo techninius ir programinius įrankius. Analizuojama, paaiškinama judančių vaizdų fiksavimo, perteikimo technologijų raida, naujos meninės raiškos formavimasis, naujos technologijos taikymas, technologiniai, socialiniai ir kultūriniai medijų transformacijų nulemti lūžiai.

Avangardinės medijų meno formos ir jų raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Sužinoma apie robotų, biomeno, tinklo meno, medijų performansų, projekcijų meno (3D mapping), kitų avangardinių medijų meno formų technologijas ir jų taikymu medijų meno raiškoje ir kūryboje. Pasitelkiamos, taikomos avangardinės medijų meno technologijos ir naujos raiškos priemonės kūrybinių sumanymų įgyvendinimui. Apžvelgiamos, reflektuojamos, medijų meno, medijų kultūros įvairovės suklestėjimas technologinių išradimų fone.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Apmąsto, bando vertinti medijų meno praeities, dabarties ir ateities reiškinius (A4.1).

Apmąsto, analizuoja, vertina medijų meno praeities, dabarties ir ateities reiškinius (A4.2).

Apmąsto, analizuoja, įvertina medijų meno praeities, dabarties reiškinius ir numato galimas medijų meno ateities raidos kryptis (A4.3).

Apmąsto, analizuoja, įvertina medijų meno praeities, dabarties transformacijas, reiškinius, argumentuotai numato galimas medijų meno ateities raidos kryptis (A4.4).

Garso menas, skaitmeninės muzikos ir garso dizaino pagrindai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Susipažįstama su garso meno ir garso dizaino pagrindais, technine, programine įranga, aiškinamasi garso sandara, specifika ir taikymas medijų meno formose. Tyrinėjamos garso meno transformacijos medijų raidos kontekste, apibrėžiami garso meno virsmai, paaiškinama garso meno tarpdiscipliniška įvairovė, garso ekologijos samprata.

Apima medijų meno, medijų kaip šiuolaikinės komunikacijos reiškinių stebėjimą, vertinimą ir interpretavimą. Stebėdami, analizuodami medijų meno kūrinius, dalyvaudami kūrybiniuose medijų meno procesuose (kurdami, asistuodami, organizuodami, prodiusuodami) mokiniai atpažįsta ir taiko medijų meno raiškos elementus, technologijas ir vadybinius veiklos modelius, analizuodami ir interpretuodami suvokia medijų meno kūrinių prasmę, esmę, atpažįsta ir atskleidžia tikslingą medijų meno technologijų taikymą, vertindami nusako, įvertina kūrinio idėjos, raiškos ir technologijos harmoniją. Vertindami kūrinius mokiniai išmoksta pagrįsti savo nuomonę ir argumentuotos diskusijų kultūros. Medijų meno, produkcijos ir kultūros suvokimas ir vertinimas formuoja estetinę nuovoką, asmeninės raiškos idėjinę brandą ir medijų kultūros svarbos suvokimą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Geba atpažinti svarbiausias medijų meno raiškos priemones (B1.1).

Geba atpažinti, įvardinti daugelį kūrinyje panaudotų medijų meno raiškos priemonių (B1.2).

Geba atpažinti, įvardyti, paaiškinti kūrinyje panaudotų medijų meno raiškos priemonių taikymo tikslingumą (B1.3).

Geba atpažinti, įvardyti, visapusiškai paaiškinti medijų meno kūrinio raišką, kontekstualizuoti kūrinį šiuolaikinėje audiovizualinės raiškos tradicijoje (B1.4).

Medijų, medijų meno teorija ir trumpa istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Supažindinama su medijų teorija ir jos raidos istorija. Atskleidžiamos, apibūdinamos pagrindinės medijų tyrimų M. McLuhan, N. Postman, V. Flusser ir L. Manovich idėjos. Kūrybinių eksprimentų metu atliekamos jau sukurtų medijų meno kūrinių interpretacijos (taikant apropriacijos, kaip kūrybinio metodo, principus). Analizuojama medijų, medijų meno teorija, medijų ekologija, technologijų ir žmonijos kūrybinių pradų jungtys.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija, interpretuoja kelis svarbiausius medijų meno kūrinio bruožus (B2.1).

Įvardija, analizuoja, interpretuoja pagrindinius medijų meno kūrinio bruožus, atkleidžia kūrinio kontekstus (B2.2).

Įvardija, analizuoja, interpretuoja visus medijų meno kūrinio bruožus, detales, atskleidžia kūrinio kontekstus (B2.3).

Įvardija, analizuoja, visapusiškai interpretuoja visus medijų meno kūrinio bruožus, detales, atskleidžia kūrybinius, idėjinius sprendimus ir sociokultūrinius aspektus (B2.4).

Medijų meno kūrinių vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Supažindinama su L. Manovich apibrėžtais medijų meno kalbos principais. Išmokstama išsamiai, pagrįstai analizuoti medijų meno kūrinius, pažinti jų atlikimo technologijas, tyrinėti, interpretuoti medijų meno raiškos priemones ir galutinį kūrybinį sprendimą. Per pamokas lankomos galerijos, viešos medijų kūrinių demonstravimo vietos ir kūrybinės medijų menininkų studijos ar įstaigų vadovai, kuratoriai, menininkai, kurie taip pat kviečiami į pamokas mokykloje ar nuotoliniu būdu. Aptariamos ir apibrėžiamos medijų meno transformacijos ir ateities perspektyvos (taip pat trans ir posthumanizmo idėjos).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasitelkdamas savo patirtį vertina medijų meno kūrinį (B3.1).

Pasitelkdamas savo patirtį, kolegų, autoritetų nuomones diskutuoja ir vertina medijų meno kūrinį (B3.2).

Pasitelkdamas savo patirtį, kolegų, autoritetų, kritikų nuomones argumentuotai diskutuoja ir vertina medijų meno kūrinį (B3.3).

Pasitelkdamas savo patirtį, kolegų, autoritetų, kritikų nuomones argumentuotai, nuosekliai diskutuoja ir vertina medijų meno kūrinį visuminės medijų meno kalbos kontekste, analizuoja estetinės raiškos požymius, klasifikuojant kitų kūrinių kontekste (B3.4.).

Medijų meno raiška ir jos vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi pagrįstai, nuosekliai vertinti medijų meno kūrinio sprendimą, jo audiovizualinius komponentus, idėjos ir raiškos santykį. Analizuojamos diskutuotinos meno praktikos (apropriacija ir pan.). Mokomasi argumentuotai, raštu atlikti medijų meno kūrinių analizes, rašyti recenzijas ir pristatymus. Analizuojama audiovizualinė medijų meno kalba, jos ypatumai, taikymas realiose kūrybos situacijose ir įvairūs medijų meno aspektai (tvarumo, ekonominiai, edukaciniai, istoriniai, propagandiniai ir pan.).

Komercinės medijų produkcijos vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Supažindinama su medijų produkcijos kūrybiniais kolektyvais, prodiuserinėmis kompanijomis, web sprendimų kompanijomis, radijo stočių, tinkalaraštininkų, televizijų, garso studijų veikla ir produkcija. Į pamokas (nuotoliniu būdu) kviečiami kūrybinių industrijų organizacijų (TV, radijo, garso studijos, prodiuserinės, žaidimų kūrimo kompanijos, reklamos agentūros) ar įstaigų vadovai, kūrybiniai darbuotojai, prodiuseriai ir analizuojami bei atskleidžiami medijų produkcijos socialiniai, edukaciniai, propagandiniai, ekonominiai aspektai.

Atskleidžia medijų meno, medijų produkcijos ir medijų kultūros atsiradimo ištakas, raidą ir perspektyvas. Medijų meno dalyko pasiekimai aprėpia medijų meno socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žinias, gebėjimą juos atpažinti, palyginti bei vertinti. Medijų meno reiškinių, formų, medijų raštingumo ir kontekstų pažinimas asocijuojasi su gebėjimu taikyti medijų meno žinias kasdienio gyvenimo situacijose, sieti su asmeniniais patyrimais, saviraiškos ugdymusi, suvokti ir priimti medijų meno, medijų kultūros įvairovę kaip natūralią, neatsiejamą individo kūrybos, gyvenimo ir kultūros dalį. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta, įvardija medijų meno kūrinius ir medijų kultūros reiškinius (C1.1).

Atpažįsta, įvardija, analizuoja medijų meno kūrinius ir medijų kultūros reiškinius (C1.2).

Atpažįsta, apibūdina, tyrinėja medijų meno ir medijų kultūros reiškinius (C1.3).

Atpažįsta, apibūdina, nuosekliai, visapusiškai tyrinėja medijų meno ir medijų kultūros reiškinius (C1.4).

Medijų kultūra – nuo medijų meno iki medijų produkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokamasi atkleisti socialinius ir kultūrinius medijų meno kūrinių aspektus. Mokomasi skirti, paaiškinti medijų meno ir komercinės medijų produkcijos kūrinius, išsiaiškinami pagrindiniai jų bruožai ir taikymo sritys. Atliekami nesudėtingi komerciniai medijų produkcijos kūriniai (reklaminiai skydeliai (baneriai) ir pan.). Analizuojama takoskyra tarp medijų meno ir medijų produkcijos, apibrėžiami bendrumai, skirtumai, atskleidžiama ekonominė medijų meno ir medijų produkcijos vertė.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta, apibūdina esminius medijų meno ir medijų kūrybos kontekstus (C2.1).

Atpažįsta, apibūdina, nagrinėja pagrindinius medijų meno ir medijų kūrybos kontekstus (C2.2).

Atpažįsta, apibūdina, analizuoja, nagrinėja medijų meno ir medijų kūrybos kontekstus (C2.3).

Atpažįsta, visapusiškai apibūdina, išsamiai tyrinėja medijų meno ir medijų kūrybos kontekstus, aptaria juos šiuolaikinių medijų paradigmos kontekste (C2.4).

Tarpdisciplininė medijų meno prigimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Eksperimentuojant, kuriant tyrinėjamas medijų meno tarpdiscipliniškumas, įvairių meno sričių ir medijų technologijų sinergija. Kuriamos medijų meno instaliacijos, taikomos įvairių mokslų ir menu žinios bei kūrybos metodai. Apibūdinamas, apibrėžiamas, atskleidžiamas medijų tarpdiscipliniškumas, sąsajos su kitais dalykais (dailės, muzikos, kino, informatikos, technologijų, fizikos, chemijos, literatūros, istorijos, etikos), su įvairiais mokslais (fizika, chemija, elektronika, matematika ir pan.) bei kultūros, mokslo sinergija medijose ir medijų mene.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Sieja medijų meno pažinimą su asmenine patirtimi (C3.1).

Susieja medijų meno pažinimą su asmenine patirtimi, ugdymosi poreikiais ir vertybėmis (C3.2).

Susieja medijų meno pažinimą su asmenine patirtimi, ugdymosi poreikiais, vertybėmis, įvardydamas kultūrinį kontekstą (C3.3).

Susieja medijų meno pažinimą su asmenine, socialinės grupės patirtimi, ugdymosi poreikiais, vertybėmis, įvardydamas ir paaiškindamas kultūrinį kontekstą (C3.4).

Medijų kultūros ir meno socialiniai aspektai – nuo propagandos iki socialinių tinklų. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tiriant medijų meno kūrinius išmokstama juos analizuoti, interpretuoti iš asmeninės patirties perspektyvos. Mokomasi suprasti medijų meno kūrinius skirtingų kultūrinių, socialinių auditorijų kontekstuose. Mokomasi veikti socialinių tinklų aplinkoje ir kurti socialinių tinklų produktus siekiant tikslingos komunikacijos. Aiškinami, tiriami medijų meno sociokultūriniai aspektai, etiniai, autorinių teisių aspektai, edukaciniai, pilietiniai aspektai; ekosisteminė sandara ir tinkliška medijų kultūros prigimtis.

Lietuvos medijų meno kūrėjai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Supažindinama su Lietuvos medijų meno kūrėjų pasiekimais, jų veikla, kūryba meninėje ir komercinėse sferose. Atliekamos menininkų kūrybos atvejo analizės. Atskleidžiami Lietuvos medijų meno, visuomeniniai, bendruomeniniai, pilietiniai medijų meno aspektai, medijų produkcijos specifika Europos, pasaulinio meno kontekstuose.

Atspindi asmenybės kūrybinę brandą, kūrybinius polinkius, saviraiškos ir saviorganizacijos gebėjimus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: D1–D3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Su mokytojo pagalba kelia kūrybines idėjas, planuoja, numato reikiamus resursus, parenka raiškos priemones kūrybinei idėjai įgyvendinti (D1.1).

Su minimalia mokytojo pagalba kelia kūrybines idėjas, jas diskutuoja, planuoja, numato reikiamus resursus, randa raiškos priemones kūrybinei idėjai įgyvendinti (D1.2).

Savarankiškai kelia kūrybines idėjas, jas diskutuoja, planuoja, numato reikiamus resursus, randa tinkamas raiškos priemones idėjai (-joms) įgyvendinti (D1.3).

Savarankiškai kelia kūrybines idėjas, apie jas argumentuotai diskutuoja, planuoja, tinkamai numato reikiamus resursus, randa optimalias raiškos priemones idėjai įgyvendinti (D1.4).

Medijų vadybos pagrindai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išmokstama savarankiškai formuoja kūrinio koncepciją, kelti kūrybines idėjas, jas realizuoti tikslingai, sąmoningai pasirinktomis medijų meno technologijomis. Išmokstama kūrybiniam sumanymo įgyvendinimui rezervuoti tinkamus resursus, kooperuotis keliems kūrėjams, sukurti tinkamą medijų meno raiškos sprendimą ir jį (juos) įgyvendinti. Įgyvendinami nesudėtingi tarpdisciplininiai medijų meno projektai. Analizuojami, apibūdinami, nuosekliai atskleidžiami medijų ir medijų meno vadybos principai.

Medijų vadyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Didelės apimties medijų projektų valdymas. Detaliai susipažįstama su medijų kūrybinių procesų vadyba. Buriamos kūrybinės komandos, kuriami kompleksiški, tarpdiscipliniški medijų meno kūriniai (filmai, kompiuteriniai žaidimai, medijų meno instaliacijos ir pan.). Analizuojami, išbandomi įvairūs kūrybinės komandos vaidmenys (prodiuserio, scenaristo, režisieriaus, videografo, garsisto, kūrybininko ir pan.). Išbandomi ir taikomi priešprodukcijos, produkcijos, postprodukcijos etapai, susipažįstama su kūrinių platinimu, priežiūra ir palaikymu. Analizuojami ir paaiškinami medijų vadybos procesai, jų taikymas realiose gyvenimo situacijose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įgyvendina kūrybines idėjas medijų meno priemonėmis (D2.1).

Nuosekliai, tikslingai įgyvendina kūrybines idėjas medijų meno priemonėmis (D2.2).

Nuosekliai, pagrįstai ir tikslingai įgyvendina brandžias kūrybines idėjas medijų meno priemonėmis (D2.3).

Nuosekliai, pagrįstai, tikslingai įgyvendina originalias ir brandžias kūrybines idėjas medijų meno priemonėmis (D2.4).

Medijų vadybos pagrindai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išmokstama savarankiškai formuoja kūrinio koncepciją, kelti kūrybines idėjas, jas realizuoti tikslingai, sąmoningai pasirinktomis medijų meno technologijomis. Išmokstama kūrybiniam sumanymo įgyvendinimui rezervuoti tinkamus resursus, kooperuotis keliems kūrėjams, sukurti tinkamą medijų meno raiškos sprendimą ir jį (juos) įgyvendinti. Įgyvendinami nesudėtingi tarpdisciplininiai medijų meno projektai. Analizuojami, apibūdinami, nuosekliai atskleidžiami medijų ir medijų meno vadybos principai.

Medijų meno kūrinių paruošimas demonstravimui, eksponavimui. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tiriami ir taikomi technologiniai medijų meno kūrinių aspektai. Analizuojami, taikomi skaitmeniniai fotografijos formatai (.jpeg, .tiff, .raw, .png ir kt.), video formatai (konteineriai (containers), kodekai (codec)) ir taškinės bei vektorinės kompiuterinės grafikos, garso kūrinių formatai ir kuriami maketai. Išbandomi specifiniai skaitmeniniai formatai, demonstravimo įrenginiai ir technologijos jie lyginami atliekant kūrybinius ir (ar) demonstravimo, eksponavimo eksperimentus. Mokomasi įžvelgti medijų meno sąsajas su šiuolaikiniais Lietuvos, Europos, pasaulio, interneto, medijų tinklų kultūros aspektais medijų raštingumo kontekste.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Reflektuoja savo, kitų medijų meno kūrėjų kūrinius, apžvelgia ir vertina savo kūrybinius pasiekimus (D3.1).

Reflektuoja savo, kitų medijų meno kūrėjų kūrinius, apžvelgia, vertina savo kūrybinius pasiekimus, atskleidžia sąsajas su šiuolaikinės kultūros kontekstais (D3.2).

Reflektuoja savo, kitų medijų meno kūrėjų kūrinius, apžvelgia, apibūdina, analizuoja, pagrįstai vertina savo kūrybinius pasiekimus, atskleidžia sąsajas su plačiais šiuolaikinės kultūros kontekstais (D3.3).

Reflektuoja savo, kitų medijų meno kūrėjų kūrinius, apžvelgia, apibūdina, analizuoja, pagrįstai vertina savo kūrybinius pasiekimus, atskleidžia ir paaiškina sąsajas su plačiais šiuolaikinės kultūros kontekstais (D3.4).

Medijų meno pristatymas ir demonstravimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aiškinamasi kaip visapusiškai, nuosekliai, tinkamai pristatyti savo, kolegų ir kitų kūrėjų medijų meno kūrinius. Mokamasi reflektuoti, diskutuoti, analizuoti, teikti grįžtamąjį ryšį apie savo kūrybinius pasiekimus. Paaiškinama kaip sukurti savo kūrybos aplanką, jį pristatyti ir rasti tinkamas platinimo galimybes. Aiškinamos, įvardijamos, atskleidžiamos specifinės medijų meno pristatymo technikos, kūrybos socialiniai, ekonominiai aspektai ir reikalavimai kūrybos portfeliui.

Medijų meno demonstravimo kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Išmokstama pristatyti, demonstruoti, eksponuoti, interpretuoti savo kūrybinius medijų meno pasiekimus galerijose, muziejuose, teatruose, kultūros centruose, kino teatruose, viešose erdvėse, radijo, televizijos, interneto, kituose medijų tinkluose – ir fizinėse, ir virtualiose erdvėse. Tyrinėjamos medijų meno galimybės pasiekti auditorijas, pilietiškas, bendruomeniškas, demokratinis medijų meno pobūdis ir meno lauko slinktys kasdienio gyvenimo link (menas palieka muziejus ir galerijas).
Pasiekimų raida
Pasiekimas Pasiekimų raida
III–IV gimnazijos klasių koncentras
Medijų meno raiškos ir medijų technologijų pažinimas ir suvokimas (A)
A1. Analizuoja medijų meno atsiradimą, istoriją ir raidą.

Analizuoja medijų meno atsiradimą, istoriją ir raidą. Apibrėžia technologijų ir medijų meno raidos faktus ir paaiškina medijų meno formavimosi prielaidas, medijų meno formų ypatumus, įvardija medijų meno vietą šiuolaikinėje kultūroje (A1.3).
A2. Tyrinėja medijų meno technologijų specifiką, praktiškai taiko medijų meno technologijas kūrybiniuose bandymuose.

Tyrinėja medijų meno technologijų specifiką, paaiškina technologijų taikymo svarbą medijų mene, gerai išmano, praktiškai taiko medijų meno technologijas kūrybiniuose bandymuose (A2.3).
A3. Analizuoja, apibūdina medijų meno technologijų ir raiškos priemonių raidą.

Analizuoja, apibūdina, paaiškina medijų meno technologijų ypatumus ir raiškos priemonių raidą, diskutuoja technologijos ir meninės raiškos santykį (A3.3).
A4. Reflektuoja, vertina medijų meno praeities, dabarties ir ateities reiškinius.

Apmąsto, analizuoja, įvertina medijų meno praeities, dabarties reiškinius ir numato galimas medijų meno ateities raidos kryptis (A4.3).
Medijų meno suvokimas ir vertinimas (B)
B1. Analizuoja medijų meno raiškos elementus ir priemones.

Geba atpažinti, įvardyti, paaiškinti kūrinyje panaudotų medijų meno raiškos priemonių taikymo tikslingumą (B1.3).
B2. Interpretuoja medijų meno kūrinį.

Įvardija, analizuoja, interpretuoja visus medijų meno kūrinio bruožus, detales, atskleidžia kūrinio kontekstus (B2.3).
B3. Vertina medijų meno kūrinį.

Pasitelkdamas savo patirtį, kolegų, autoritetų, kritikų nuomones argumentuotai diskutuoja ir vertina medijų meno kūrinį (B3.3).
Medijų meno, medijų kultūros ir jų kontekstų pažinimas (C)
C1. Tyrinėja medijų meno ir medijų kultūros reiškinius.

Atpažįsta, apibūdina, tyrinėja medijų meno ir medijų kultūros reiškinius (C1.3).
C2. Nagrinėja medijų meno ir medijų kūrybos kontekstus.

Atpažįsta, apibūdina, analizuoja, nagrinėja medijų meno ir medijų kūrybos kontekstus (C2.3).
C3. Susieja medijų meno pažinimą su asmenine patirtimi, poreikiais ir vertybėmis.

Susieja medijų meno pažinimą su asmenine patirtimi, ugdymosi poreikiais, vertybėmis, įvardydamas kultūrinį kontekstą (C3.3).
Medijų meno kūrinių sukūrimas ir rezultatų refleksija (D)
D1. Kelia kūrybines idėjas, planuoja, numato reikiamus resursus, randa tinkamas raiškos priemones idėjai (-joms) įgyvendinti.

Savarankiškai kelia kūrybines idėjas, jas diskutuoja, planuoja, numato reikiamus resursus, randa tinkamas raiškos priemones idėjai (-joms) įgyvendinti (D1.3).
D2. Įgyvendina kūrybines idėjas medijų meno priemonėmis.

Nuosekliai, pagrįstai, tikslingai įgyvendina originalias ir brandžias kūrybines idėjas medijų meno priemonėmis (D2.4).
D3. Reflektuoja savo ir kitų medijų meno kūrėjų kūrinius, apžvelgia, apibūdina, vertina asmeninius kūrybinius pasiekimus, atskleidžia medijų meno sąsajas su plačiais šiuolaikinės kultūros kontekstais.

Reflektuoja savo, kitų medijų meno kūrėjų kūrinius, apžvelgia, apibūdina, analizuoja, pagrįstai vertina savo kūrybinius pasiekimus, atskleidžia sąsajas su plačiais šiuolaikinės kultūros kontekstais (D3.3).
Mokymo(si) turinys
III gimnazijos klasė
Žmogus – komunikuojanti socialinė būtybė. Komunikacijos priemonės, būdai ir fiziologinės žmogaus galimybės pažinti pasaulį. Apibūdinamos naujųjų medijų formavimosi prielaidos ir priežastys. Nuosekliai supažindinama su medijų technologijomis – fotografija, animacija, kinematografija, videografija, kompiuteriniu menu, garso menu ir dizainu, medijų dizaino pagrindais bei technologijomis. Paaiškinamas medijų meno raidos tarpsnis (XIX, XX, XXI amžiai), pagrindiniai medijų meno vystymosi lūžiai: fotografijos išradimas (1825 m.), pirmoji komerciškai prieinama fotografijos technologija – degerotipija (1839 m.), kinematografijos išradimas (XIX a. pabaiga), videografijos išradimas (1964 m.), skaitmeninės fotografijos išradimas (1974 m.) ir pan. Analizuojamos ir tyrinėjamos šiuolaikinių medijų iškilimo prielaidos, mokslo atradimų raida, meno ir socialinės transformacijos, apibūdinama medijų meno vieta kultūros įvairovių kontekste, asmens identiteto pokyčiai.
Susipažįstama su fotografijos procesu, jo technologijomis, fotografine raiška ir vaizdų saugojimo technologijomis. Analizuojamos, išbandomos analoginės ir skaitmeninės fotografijos technologijos. Išmokstama taikyti fotografijos technologijas meninėje raiškoje. Tyrinėjama fotografijos medija (jos socialinės, kultūrinės, istorinės aplinkos fiksavimo galimybės), fotografijos procesai, technologijos, jų ypatumai ir įtaka menų raiškos transformacijoms.
Aiškinamasi kaip veikia judančių vaizdų kūriniai, judančių vaizdų perteikimo technologijos – animacija, kinematografija, videografija, jų ypatumai ir raiška. Atliekami judančių vaizdų kūrimo bandymai (kuriamos animacijos iš nuotraukų ir pan.), išmokstama taikyti judančių vaizdų kūrimo technologijas kūrybiniame procese. Išmokstama taikyti paprasčiausius judančių vaizdų redagavimo techninius ir programinius įrankius. Analizuojama, paaiškinama judančių vaizdų fiksavimo, perteikimo technologijų raida, naujos meninės raiškos formavimasis, naujos technologijos taikymas, technologiniai, socialiniai ir kultūriniai medijų transformacijų nulemti lūžiai.
Susipažįstama su garso meno ir garso dizaino pagrindais, technine, programine įranga, aiškinamasi garso sandara, specifika ir taikymas medijų meno formose. Tyrinėjamos garso meno transformacijos medijų raidos kontekste, apibrėžiami garso meno virsmai, paaiškinama garso meno tarpdiscipliniška įvairovė, garso ekologijos samprata.
Supažindinama su medijų teorija ir jos raidos istorija. Atskleidžiamos, apibūdinamos pagrindinės medijų tyrimų M. McLuhan, N. Postman, V. Flusser ir L. Manovich idėjos. Kūrybinių eksprimentų metu atliekamos jau sukurtų medijų meno kūrinių interpretacijos (taikant apropriacijos, kaip kūrybinio metodo, principus). Analizuojama medijų, medijų meno teorija, medijų ekologija, technologijų ir žmonijos kūrybinių pradų jungtys.
Mokomasi pagrįstai, nuosekliai vertinti medijų meno kūrinio sprendimą, jo audiovizualinius komponentus, idėjos ir raiškos santykį. Analizuojamos diskutuotinos meno praktikos (apropriacija ir pan.). Mokomasi argumentuotai, raštu atlikti medijų meno kūrinių analizes, rašyti recenzijas ir pristatymus. Analizuojama audiovizualinė medijų meno kalba, jos ypatumai, taikymas realiose kūrybos situacijose ir įvairūs medijų meno aspektai (tvarumo, ekonominiai, edukaciniai, istoriniai, propagandiniai ir pan.).
Mokamasi atkleisti socialinius ir kultūrinius medijų meno kūrinių aspektus. Mokomasi skirti, paaiškinti medijų meno ir komercinės medijų produkcijos kūrinius, išsiaiškinami pagrindiniai jų bruožai ir taikymo sritys. Atliekami nesudėtingi komerciniai medijų produkcijos kūriniai (reklaminiai skydeliai (baneriai) ir pan.). Analizuojama takoskyra tarp medijų meno ir medijų produkcijos, apibrėžiami bendrumai, skirtumai, atskleidžiama ekonominė medijų meno ir medijų produkcijos vertė.
Tiriant medijų meno kūrinius išmokstama juos analizuoti, interpretuoti iš asmeninės patirties perspektyvos. Mokomasi suprasti medijų meno kūrinius skirtingų kultūrinių, socialinių auditorijų kontekstuose. Mokomasi veikti socialinių tinklų aplinkoje ir kurti socialinių tinklų produktus siekiant tikslingos komunikacijos. Aiškinami, tiriami medijų meno sociokultūriniai aspektai, etiniai, autorinių teisių aspektai, edukaciniai, pilietiniai aspektai; ekosisteminė sandara ir tinkliška medijų kultūros prigimtis.
Išmokstama savarankiškai formuoja kūrinio koncepciją, kelti kūrybines idėjas, jas realizuoti tikslingai, sąmoningai pasirinktomis medijų meno technologijomis. Išmokstama kūrybiniam sumanymo įgyvendinimui rezervuoti tinkamus resursus, kooperuotis keliems kūrėjams, sukurti tinkamą medijų meno raiškos sprendimą ir jį (juos) įgyvendinti. Įgyvendinami nesudėtingi tarpdisciplininiai medijų meno projektai. Analizuojami, apibūdinami, nuosekliai atskleidžiami medijų ir medijų meno vadybos principai.
Aiškinamasi kaip visapusiškai, nuosekliai, tinkamai pristatyti savo, kolegų ir kitų kūrėjų medijų meno kūrinius. Mokamasi reflektuoti, diskutuoti, analizuoti, teikti grįžtamąjį ryšį apie savo kūrybinius pasiekimus. Paaiškinama kaip sukurti savo kūrybos aplanką, jį pristatyti ir rasti tinkamas platinimo galimybes. Aiškinamos, įvardijamos, atskleidžiamos specifinės medijų meno pristatymo technikos, kūrybos socialiniai, ekonominiai aspektai ir reikalavimai kūrybos portfeliui.
IV gimnazijos klasė
Susipažįstama su kompiuteriu kaip medijų estetikos varikliu, techniniais, programiniais medijų meno įrankiais, jų ypatumais ir taikymu. Išmokstama naudotis techniniais ir programiniais medijų meno raiškai reikalingais įrankiais, atliekami kūrybiniai eksperimentai. Pristatomos esminės darbo saugos, medijų kūrinių tvarumo problemos ir mokomasi jas spręsti. Analizuojama, atskleidžiama kompiuterizacijos revoliucija – technologiniai, socialiniai, kultūriniai pasikeitimai, aplinkos apsaugos problematika, medijų ekologijos kontekstai, kompiuteris kaip medijų variklis ir medijų meno transformatorius.
Sužinoma apie robotų, biomeno, tinklo meno, medijų performansų, projekcijų meno (3D mapping), kitų avangardinių medijų meno formų technologijas ir jų taikymu medijų meno raiškoje ir kūryboje. Pasitelkiamos, taikomos avangardinės medijų meno technologijos ir naujos raiškos priemonės kūrybinių sumanymų įgyvendinimui. Apžvelgiamos, reflektuojamos, medijų meno, medijų kultūros įvairovės suklestėjimas technologinių išradimų fone.
Supažindinama su medijų dizaino samprata, specifika, technologijomis ir kūrybos principais. Atskleidžiamos medijų dizaino formavimosi prielaidos, medijų dizaino tikslai ir taikymo ypatumai. Analizuojami vartotojų sąsajos kūrimo (UI – user interface) principai, vartotojų patirties (UX – user experience) konstravimo principai. Medijų dizaino technologijos ir raiška išbandoma įgyvendinant interaktyvius medijų dizaino kūrinius. Analizuojami, atskleidžiami tarpdisciplininiai medijų dizaino aspektai ir jų taikymo galimybės.
Supažindinama su L. Manovich apibrėžtais medijų meno kalbos principais. Išmokstama išsamiai, pagrįstai analizuoti medijų meno kūrinius, pažinti jų atlikimo technologijas, tyrinėti, interpretuoti medijų meno raiškos priemones ir galutinį kūrybinį sprendimą. Per pamokas lankomos galerijos, viešos medijų kūrinių demonstravimo vietos ir kūrybinės medijų menininkų studijos ar įstaigų vadovai, kuratoriai, menininkai, kurie taip pat kviečiami į pamokas mokykloje ar nuotoliniu būdu. Aptariamos ir apibrėžiamos medijų meno transformacijos ir ateities perspektyvos (taip pat trans ir posthumanizmo idėjos).
Supažindinama su medijų produkcijos kūrybiniais kolektyvais, prodiuserinėmis kompanijomis, web sprendimų kompanijomis, radijo stočių, tinkalaraštininkų, televizijų, garso studijų veikla ir produkcija. Į pamokas (nuotoliniu būdu) kviečiami kūrybinių industrijų organizacijų (TV, radijo, garso studijos, prodiuserinės, žaidimų kūrimo kompanijos, reklamos agentūros) ar įstaigų vadovai, kūrybiniai darbuotojai, prodiuseriai ir analizuojami bei atskleidžiami medijų produkcijos socialiniai, edukaciniai, propagandiniai, ekonominiai aspektai.
Eksperimentuojant, kuriant tyrinėjamas medijų meno tarpdiscipliniškumas, įvairių meno sričių ir medijų technologijų sinergija. Kuriamos medijų meno instaliacijos, taikomos įvairių mokslų ir menu žinios bei kūrybos metodai. Apibūdinamas, apibrėžiamas, atskleidžiamas medijų tarpdiscipliniškumas, sąsajos su kitais dalykais (dailės, muzikos, kino, informatikos, technologijų, fizikos, chemijos, literatūros, istorijos, etikos), su įvairiais mokslais (fizika, chemija, elektronika, matematika ir pan.) bei kultūros, mokslo sinergija medijose ir medijų mene.
Supažindinama su Lietuvos medijų meno kūrėjų pasiekimais, jų veikla, kūryba meninėje ir komercinėse sferose. Atliekamos menininkų kūrybos atvejo analizės. Atskleidžiami Lietuvos medijų meno, visuomeniniai, bendruomeniniai, pilietiniai medijų meno aspektai, medijų produkcijos specifika Europos, pasaulinio meno kontekstuose.
Didelės apimties medijų projektų valdymas. Detaliai susipažįstama su medijų kūrybinių procesų vadyba. Buriamos kūrybinės komandos, kuriami kompleksiški, tarpdiscipliniški medijų meno kūriniai (filmai, kompiuteriniai žaidimai, medijų meno instaliacijos ir pan.). Analizuojami, išbandomi įvairūs kūrybinės komandos vaidmenys (prodiuserio, scenaristo, režisieriaus, videografo, garsisto, kūrybininko ir pan.). Išbandomi ir taikomi priešprodukcijos, produkcijos, postprodukcijos etapai, susipažįstama su kūrinių platinimu, priežiūra ir palaikymu. Analizuojami ir paaiškinami medijų vadybos procesai, jų taikymas realiose gyvenimo situacijose.
Tiriami ir taikomi technologiniai medijų meno kūrinių aspektai. Analizuojami, taikomi skaitmeniniai fotografijos formatai (.jpeg, .tiff, .raw, .png ir kt.), video formatai (konteineriai (containers), kodekai (codec)) ir taškinės bei vektorinės kompiuterinės grafikos, garso kūrinių formatai ir kuriami maketai. Išbandomi specifiniai skaitmeniniai formatai, demonstravimo įrenginiai ir technologijos jie lyginami atliekant kūrybinius ir (ar) demonstravimo, eksponavimo eksperimentus. Mokomasi įžvelgti medijų meno sąsajas su šiuolaikiniais Lietuvos, Europos, pasaulio, interneto, medijų tinklų kultūros aspektais medijų raštingumo kontekste.
Išmokstama pristatyti, demonstruoti, eksponuoti, interpretuoti savo kūrybinius medijų meno pasiekimus galerijose, muziejuose, teatruose, kultūros centruose, kino teatruose, viešose erdvėse, radijo, televizijos, interneto, kituose medijų tinkluose – ir fizinėse, ir virtualiose erdvėse. Tyrinėjamos medijų meno galimybės pasiekti auditorijas, pilietiškas, bendruomeniškas, demokratinis medijų meno pobūdis ir meno lauko slinktys kasdienio gyvenimo link (menas palieka muziejus ir galerijas).
Pasiekimų vertinimas

Vertinimas medijų meno pamokose – tai mokinio pasiekimų fiksavimas remiantis bendrojoje programoje aprašytais pasiekimų požymiais ir atsižvelgiant į asmeninį pažangos rezultatą. Pasiekimų vertinimas medijų meno pamokose įgyvendinamas pasiekimus fiksuojant keturiais lygiais – slenkstiniu, patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju. Vertinant mokinių pasiekimus medijų meno pamokose svarbu atsižvelgti ir asmeninę mokinio pažangą.

Kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5–6, pagrindinis (3) lygis – 7–8, aukštesnysis (4) lygis – 9–10.

Apibrėžiant pasiekimų lygių požymius naudotos mokinių pasiekimų augimą rodančios skalės ir sąvokos:

  • kūrybiškumo – geba kelti naujas idėjas, savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingose situacijose, lengvai ir netipiškai spręsti problemas. Kuo aukštesnis nestandartinio, originalaus mąstymo ir kūrybiško problemos sprendimo lygmuo tuo geriau vertinamas pasiektas rezultatas;
  • savarankiškumo – pagal iškeltų uždavinių sudėtingumą – dirba padedamas mokytojo, iš dalies savarankiškai (nukreipiamas mokytojo) ar savarankiškai (tik konsultuodamasis ir diskutuodamas). Kuo kūrybinis procesas savarankiškesnis, tuo aukščiau turėtų būti vertinami rezultatai;
  • kompleksiškumo ir sudėtingumo – paprastomis laikomos užduotys, kurios reikalauja nesudėtingų, vieno ar tik kelių žingsnių sprendimų; vidutinio sudėtingumo – reikalaujančios kelių inovatyvių, kūrybinių uždavinių sprendimų; sudėtingomis ir kompleksiškomis – reikalaujančios pateikti išskirtinių gebėjimų ir kūrybiškumo sprendimus. Vertinant rekomenduotina vadovautis principu, kad kuo kūrinys, kūrybinis sprendimas yra technologiškai brandesnis, kūrybinis sprendimas yra kompleksiškesnis ir sudėtingesnis – tuo geriau jis turėtų būti vertinamas. Pažymėtina, kad kartais kūriniai ar kūrybiniai sprendimai gali būti vertinami pagal kitus kriterijus – pavyzdžiui naudojant konceptualumo perspektyvą (tada sudėtingumo ir kompleksiškumo kriterijai gali būti antraeiliai);
  • kontekstualumo – šis kriterijus turi atspindėti kūrybinio proceso dalyvių santykį su medijų, medijų meno aplinkomis. Kuo skirtingesnės, įvairesnės, turtingesnės medijų meno aplinkos įtraukiamos tuo geresnius kūrybinius rezultatus jos liudija;
  • komunikabilumo – šis kriterijus turi atskleisti mokinių gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, rengiant diskusijas, debatus ar panašius renginius aktualiomis medijų meno bei amžiaus tarpsnio (III–IV gimnazijos klasės) temomis. Taip pat svarbus mokinio gebėjimas diskutuoti, pateikti savo nuomonę, poziciją, įžvalgas ir gerbti kitus.

Medijų meno mokinių mokymo(si) pasiekimai vertinami pažymiais, išlaikant dermę tarp kaupiamojo ir apibendrinamojo vertinimo, įtraukiant mokinių kūrybinių darbų aptarimus ir meno renginių refleksijas. Mokytojas turėtų vertinti ne tik mokymo(si) rezultatą, bet ir mokinių daromą pažangą siekiant užsibrėžtų mokymo(si) tikslų.

Įgyvendinat Programą taikomas formuojamasis vertinimas, kuris padeda mokiniams suprasti mokymo(si) tikslus ir uždavinius, kryptingai tobulėti medijų meno supratimo ir vertinimo srityse. Viso ugdymo proceso metu mokiniai įtraukiami į vertinimą, skatinami kelti ugdymosi tikslus, įsivertinti daromą pažangą. Mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per nustatytą ugdymo(si) laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.

III ar (ir) IV gimnazijos klasėse mokiniai gali pasirinkti rengti brandos darbą.

Ištekliai