Istorija

Bendrosios nuostatos

Istorijos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia istorijos dalyko paskirtį, ugdymo tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimo raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Istorijos dalyku siekiama padėti pagrindus politinės¹, socialinės² ir kultūros istorijos³ supratimui bei istorijos (asmenybių, įvykių, reiškinių, reikšmingų tekstų) pažinimą susieti su dabarties problemomis, istorinės kultūros⁴, istorijos sklaidos ir paveldo⁵ pažinimo veiklose; formuoti(s) istorinio proceso chronologinės sekos vaizdą, ugdyti(s) gebėjimus identifikuoti reikšmingiausių istorijos asmenybių, įvykių, procesų ir reiškinių sąsajas su dabartimi; ugdyti(s) gebėjimus kurti istorinį pasakojimą, kuris būtų pagrįstas istorijos žiniomis, šaltinių identifikavimu ir analize, kultūriniu kontekstu ir argumentais, grindžiamais demokratijos, humanizmo, empatijos ir žmogiškojo solidarumo vertybėmis. Istorinis pasakojimas yra žodinė struktūra, kuriai būdinga prozos forma. Istoriniame pasakojime praeitis aktualizuojama dabartyje ir kartu brėžiami ateities orientyrai).

Istorijos dalyko paskirtis – ugdyti istorinį mąstymą, suteikiantį mokiniams galimybę orientuotis įvairiose kasdienėse situacijose, kuriose susiduriama su įvairiopa kultūrine aplinka, socialinėmis institucijomis, politinėmis problemomis. Istorinis mąstymas apima istorijos supratimo, tyrimo ir kūrimo gebėjimus: laiko tėkmės ir pokyčių kaitos nustatymą, priežasčių ir pasekmių ryšių analizę, istorijos šaltinių įrodymų tikslumo ir nepatikimumo atskyrimą, skirtingų istorijos aiškinimo perspektyvų supratimą, interpretavimą ir vertinimą. Istorijos dalykas yra tiesiogiai susijęs su kompetencijomis, kurios lemia pamatinių žmogiškųjų vertybių (supratimo, empatijos, individo vertės, bendruomeniškumo) suvokimą ir plėtojimą. Nagrinėjant konkrečias istorines problemas ir skirtingų istorinių laikotarpių žmogiškąsias patirtis, mokiniams sudaromos galimybės suvokti kitą ir kitaip mąstantį asmenį, identifikuoti istorinius žmonijos pasiekimus ir klaidas, palyginti dabarties aktualijas su istorinės praeities įvykiais ir reiškiniais.

Kiekvieno koncentro turinys ir siekiniai formuluojami, atsižvelgiant į mokinio kognityvinius gebėjimus, žinias ir nuoseklų istorinio mąstymo formavimąsi. Istorijos dalykas pradedamas nagrinėti, atsispiriant nuo asmeninės patirties ir gyvenamosios vietovės, pereinant prie esminių Lietuvos ir visuotinės istorijos temų (5–6 klasės). Toliau (7–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse) chronologiškai nuosekliai nagrinėjami Europos ir pasaulio istorijos klausimai. Galiausiai (III–IV gimnazijos klasėse) pabrėžiamas probleminis istorijos mokymas(is), susitelkiama į konkrečią istorinę problemą ir jos istoriškumą (kaitą). Pagrindinio ugdymo istorijos dalyko turinį sudaro 60 % Europos ir pasaulio istorijai skirtų temų, 40 % Lietuvos istorijai skirtų temų.

Pradinėje mokykloje istorijos dalykas integruotas į Visuomeninio ugdymo bendrąją programą.

5–6 klasėse išlaikomas nuoseklus perėjimas nuo asmeninės ir gyvenamosios vietovės istorijos prie Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos pažinimo. 5 klasės kursas supažindina su istorijos mokslo pradmenimis, yra orientuotas į Lietuvos istorijos siužetus, bet kontekstualiai susietas ir su visos Europos istorija. 6 klasėje mokiniai gilina ir plečia savo istorinį pažinimą, nagrinėdami konkrečius kultūros ir kasdienybės istorijos siužetus. 5–6 klasių mokiniai susipažįsta su istorija kaip su disciplina ir istorijos mokymosi būdu pažinti pasaulį, atveriantį galimybes suprasti ir šiandieną. Siekiant šio tikslo, daug dėmesio skiriama istorinių klausimų kėlimui, kompetencijų ugdymui.

7–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse toliau plėtojamos ir gilinamos žinios, gebėjimai ir kompetencijos. Mokiniai mokomi susidaryti Lietuvos, Europos ir pasaulio politinės, socialinės ir kultūrinės raidos vaizdą nuo seniausių iki dabartinių laikų.

III–IV gimnazijos klasėse istorijos mokymo turinys formuluojamas, siekiant analitiškai atskirti esminius žmogiškosios veiklos ir patirties istorijoje pjūvius. Mokymo turinys yra sudarytas, pabrėžiant konkrečią problemą, kuri nagrinėjama, vadovaujantis Europos istorijos periodizacija. Atskirai dėmesio skiriama istoriografijos, jos sampratos, naratyvų formų ir istorinės kultūros problematikai. Toks mokymo(si) turinys ir jo forma yra orientuoti į mokinių analitinių įgūdžių plėtojimą ir integralų pasaulio suvokimo formavimą(si), kuris grindžiamas siekiu tarpusavyje susieti skirtingas istorines problemas. Koncentruotas kiekvieno atskiro teminio bloko mokymas(is) sudaro mokiniui palankesnes galimybes geriau suvokti konkrečią problemą, jos istoriškumą, kaitą laike. III–IV gimnazijos klasių istorijos dalyko turinį sudaro 50 proc. Europos ir pasaulio istorijai skirtų temų, 50 proc. Lietuvos istorijai skirtų temų. Istorijos pasiekimų sritys, pasiekimų raida, kompetencijos įgauna prasmę, susietos su istorijos turiniu.

Programoje išskirtos asmenybės, sąvokos, terminai, reikšmingi įvykiai ir (ar) tekstai.

Istorinių asmenybių fiksavimas istorijos bendrojo ugdymo programoje atskleidžia siekį mokyti antropologiškai suvokiamos (anot V. Kavolio, Žmogus istorijoje) istorijos, kurioje veikia ir kuria ne tik visuomenės grupės, bet ir individai, asmenybės. Jų fiksavimas nereiškia, jog mokinys turi išmokti Programoje minimų istorinių asmenybių biografijas, karjeras, visus veiklos ar kūrybos aspektus. Pasirinktos tos asmenybės, be kurių indėlio neįmanoma tinkamai suvokti politinės raidos procesų ir įvykių, ideologijų genezės, socialinių-ekonominių reformų bei lūžio momentų, kultūros pasiekimų. Mokinys turi žinoti svarbiausias istorines asmenybes ir gebėti jas atpažinti konkrečioje istorinėje epochoje, tekste; remdamasis istoriniu kontekstu, turi mokėti (į)vertinti asmenybės pasaulėžiūrą, sprendimus, įtaką visuomenei ir valstybei; turi gebėti apibūdinti skirtingus to meto ir dabarties požiūrius (interpretacijas) apie konkrečią asmenybę.

Istorinės sąvokos, terminai reiškia istorinius pasakymus arba jų grupes. Programoje istoriniais terminais laikomi specialūs istoriografijoje naudojami pasakymai bei universalios tarpdalykinės sąvokos, vartojamos įvairių humanitarinių mokslų kalboje. Siekiama, kad mokinys žinotų analizuojamos temos kontekste pateiktus terminus, gebėtų juos apibūdinti, paaiškinti jų prasmę. Probleminiu mokymu grįstame istorijos ugdyme žinoti terminus reikia dėl kelių priežasčių. Pirma, tai yra fundamentali istorinių žinių struktūros dalis. Antra, be jų išmanymo sudėtinga suprasti ir nagrinėti istorinius šaltinius, tekstus, kurie parašyti konkrečios istorinės epochos kalba ir naudojant tos epochos terminiją. Trečia, tik tinkamai vartodamas istorines sąvokas, mokinys gali gebėti kurti savo istorinį naratyvą.

Programoje fiksuoti žinotini reikšmingi istoriniai įvykiai ir tekstai. Išskirti svarbiausi, moksliškai patikrinti, pagal savo reikšmę su istorinių lūžių momentais susiję faktai, atspindintys vienkartinius įvykius, taip pat naujų istorinių reiškinių genezės faktai ir tekstai (sutartys, kodeksai, privilegijos, valdžios aktai, konstitucijos, kultūros veikėjų traktatai ir pan.), reikalingi, problemiškai nagrinėjant atskirus istorinius klausimus.

¹Politinė istorija nagrinėja valstybių formavimosi problemas, diplomatinių santykių raidą, valdovų, politinių veikėjų priimtų sprendimų reikšmę, jų aplinkybes ir pasekmes valstybių vidaus politikai bei tarpvalstybiniams santykiams. Pabrėžiama institucijų vaidmuo, istorinių asmenybių svarba vidinei politinio darinio organizacijai ir tarptautiniams santykiams.

²Socialinė istorija tiria skirtingų istorinių epochų visuomenes ir jas sudarančių grupių santykius, tas grupes formuojančių asmenų ryšius. Socialinei istorijai svarbūs individų ir grupių sukurti fenomenai (institucijos, teisė, materialinės kultūros dalykai), kurie atskleidžia konkrečios visuomenės vertybines nuostatas, ideologines manifestacijas.

³Kultūros istorijos (siaurąja prasme) tyrimų lauką sudaro meno (architektūros, tapybos, kino, fotografijos), mokslo (astronomijos, filosofijos), rašto kultūros klausimai. Dėmesys skiriamas pamatiniams civilizacijos pasiekimams ir iškiliausiems menininkams, mokslininkams, išradėjams.

⁴Istorinė kultūra apima platų istorijos interpretavimo, istorijos vaizdinių dabartyje formulavimo ir konkrečios visuomenės, valstybės orientavimosi istoriniame laike lauką. Istorinė kultūra reiškiasi per tam tikrų temų sudabartinimą (aktualizavimą), visuomenei ir valstybei svarbių istorinių datų ar asmenybių įamžinimą, atminimą.

⁵Įvairių istorinių epochų daiktinės (architektūros, skulptūros, taikomosios dailės) ir rašto (dokumentų, knygų) vertybės, kurios vienu ar kitu požiūriu (meniniu, istoriniu, techniniu) pripažįstamos vertingos visuomenei, valstybei bei kultūrai ir turi būti saugomos įstatymo.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Istorijos dalyko tikslas – ugdyti istorinę mokinių sąmonę⁶, pagrįstą Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinės raidos ir kultūrinės aplinkos supratimu, kuris remiasi:

istorijos mokslo žiniomis ir pamatinių istorijos procesų bei problemų suvokimu;
istorijos pasakojimų ir istorijos pažinimo šaltinių identifikavimu bei kritišku vertinimu;
pamatinėmis demokratinėmis vertybėmis, Europos ir pasaulio kultūriniu palikimu;
Lietuvos valstybingumo tradicija.

⁶Istorinę sąmonę konstituoja žmonijos, valstybės, visuomenės istorijos lūžio momentų, įvairių reiškinių raidos pažinimas ir interpretacija. Šioje plotmėje formuojasi istorinis orientavimas(is), kuris reiškiasi per žmogiškojo pasaulio istoriškumo (kintamumo) suvokimą, konkrečių istorinių problemų vertinimą dabartyje ir istorinių tikrenybių suaktualinimo dabartyje pasirinkimus)

Uždaviniai

Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

susipažįsta su istorijos mokslo tikslais ir istorijos tyrimo metodais;
tyrinėja savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos praeitį ir ją suvokia Europos ir pasaulio istorijos kontekste;
analizuoja ir lygina skirtingas istorines epochas, atpažįsta lūžių momentus, vertina istorinių asmenybių vaidmenį ir svarbiausias Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos problemas; teisingai vartoja istorijos mokslo sąvokas ir terminus;
renka, analizuoja ir kūrybiškai perteikia istorijos šaltiniuose⁷^, istoriografijos tekstuose⁸ ir šiuolaikinėse medijose⁹ pateikiamą informaciją apie istorinius įvykius, reiškinius ir asmenybes; skiria ir nustato pagrindinius istorijos šaltinio ir istoriografinio teksto bruožus; kritiškai vertina šiuolaikinių medijų pateikiamą informaciją apie istoriją;
remdamiesi turimomis žiniomis ir tyrimo metu surinkta informacija konstruoja argumentus, kuria istorinį pasakojimą; artimoje aplinkoje, muziejuose ar virtualybėje esančius istorinius šaltinius (objektus) panaudoja praeičiai rekonstruoti;
nagrinėja valstybingumo, demokratijos, pilietiškumo, tautiškumo ir laisvės idėjų istorinę raidą ir vertina jų reikšmę praeityje bei šiandieniame gyvenime.

⁷Istorijos šaltiniai, tai rašytiniai (dokumentai, aktai, knygos, laikraščiai), daiktiniai (archeologijos, technikos), vaizdiniai (meno kūriniai, ikonografija, fotografija) artefaktai, kuriais remdamasis ir tarpusavyje juos siedamas istorikas siekia rekonstruoti praeitį ir kurti istorinį pasakojimą.

⁸Istoriografija bendrąja prasme yra tai, kas sukuriama (parašoma) metodiškai dirbančio (laikantis nustatytų istorijos mokslo reikalavimų, šaltinių paieškos, analizės) istoriko ar asmens, atliekančio istorinį tyrimą. Tai yra skirtingoms istorinėms temoms skirti įvairios apimties tekstai: straipsniai, monografijos, studijos, sintezės.

⁹Šiuolaikinės medijos dažniausiai siejamos su šiuolaikinėmis technologijomis pasiekiama informacija, prieigomis: interneto portalais, socialiniais tinklais, tinklalaidėmis ir pan.

Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

pagilina supratimą apie istorijos mokslo (istoriografijos) raidą, orientuojasi šiandienos istorijos bei jos problemų interpretacijų lauke;
remdamiesi įgytomis žiniomis, geba formuluoti nagrinėjamus probleminius istorijos klausimus, kritiškai juos analizuoja;
mokosi kurti istorinį pasakojimą, atskleidžiantį pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio istorines problemas;
įžvelgia skirtingas istorijos interpretacijas¹⁰ ir aiškinasi jų racionalius ir (ar) vertybinius pagrindus. Konkrečius istorinius įvykius suvokia, atsižvelgdami į skirtingus politinius, socialinius ir kultūrinius kontekstus bei perspektyvas (valstybės, tautos, lyties, religinės ar socialinės grupės ir t.t.);
geba atskirti ir paaiškinti skirtingų istorinių epochų socialinių-ekonominių struktūrų ypatumus, skirtumus ir kaitą, atpažįsta gamtinės aplinkos poveikį visuomenėms praeityje ir žmogaus įtaką jį supančiai aplinkai;
suvokia svarbiausius politinės, ekonominės, religijų, kultūros, žmogaus ir gamtos istorijos klausimus, gebėdami analizuoti ir interpretuoti istoriografijos suformuluotas problemas;
remdamiesi įgytomis žiniomis, geba antropologiškai žvelgti į istoriją ir suvokia šiandieninių politinių, socialinių ir kultūrinių problemų istorines ištakas ir jų patirtis.

¹⁰Istorijos interpretacija yra viena iš pamatinių istorinio tyrimo (istorinio metodo) procedūrų. Istoriniame tyrime, keldamas istorinį klausimą, analizuodamas šaltinius, istorikas formuluoja vientisą, prasmingą visumą ir taip sukuria konkrečios istorinės problemos interpretaciją. Istorijos moksle (istoriografijoje) tarpusavyje konkuruoja skirtingos tų pačių įvykių, reiškinių, procesų interpretacijos, požiūriai ir vertinimai.)

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Pažinimo kompetencija

Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis, apibūdina nagrinėtus Lietuvos, Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) praeities įvykius ir reiškinius, asmenybes. Apibūdina esmines istorijos epochas, pateikia jų savitumo pavyzdžių ir atspindžių šiandienos pasaulyje. Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis, istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis mokosi paaiškinti, kodėl dabarties reiškinių ir problemų ištakos gali glūdėti praeities įvykiuose ir reiškiniuose. Tyrinėdami savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę praeitį, mokiniai analizuoja politinę, socialinę ir kultūrinę visuomenės raidą, suvokia, kodėl istorikai praeities įvykius gali interpretuoti skirtingai. Remdamiesi įgytomis žiniomis, paaiškina svarbias praeities problemas ir jų kontekstus Lietuvos ir Europos istorijoje, pagrindžia istorijos pamokų aktualumą dabarčiai. Ugdymo procese mokiniai mokosi kelti probleminius klausimus, formuluoti nesudėtingo tyrimo tikslą ir uždavinius, planuoti tyrimo eigą, tinkamai pasirinkti reikiamus informacijos šaltinius, suformuluoti išvadas. Mokiniai geba atskirti ir apibūdinti istorijos šaltinius, tekstus (istoriografiją) ir šiuolaikinėse medijose randamą informaciją. Įgytas žinias nuolatos sieja su informacija ir gebėjimais, įgytais per kitų dalykų pamokas bei praktikas.

Kultūrinė kompetencija

Remdamiesi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis, analizuoja ir aptaria Lietuvos ir Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) kultūros istorijos reiškinius ir jų visumą: žmonių vertybes, idėjas, kultūros formas ir simbolius, meno kūrinius, kasdienybės ir gyvenamosios aplinkos istoriją. Aiškinasi kultūros istorijos vaidmenį XXI a. žmogaus pasaulėvaizdžiui ir tapatybei. Vertina tautų, religijų ir įvairių kultūrų paveldą, prisideda prie jo išsaugojimo. Suvokia ir vertina Lietuvos tautų, konfesijų, bendruomenių tradicijas, kultūrinį palikimą, puoselėja Lietuvos valstybingumo tradiciją ir paveldą. Suvokia kitas tautas ir kultūras kaip unikalų žmonijos istorinės raidos rezultatą; skiria dėmesio kultūrinio „kito“ pažinimui, suvokimui ir priėmimui bei kultūrinės įvairovės kaip vertybės suvokimui. Supranta istorines ir šiuolaikines Lietuvos, Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) kultūrinės raiškos formas, atpažįsta menines praeities įvykių ar reiškinių interpretacijas. Mokiniai analizuoja įvairią gyvenamosios vietovės (aplinkos) istorinę (kraštotyrinę) medžiagą. Paaiškina kultūros paveldo svarbą, istorinės atminties perspektyvas ir sankirtas.

Pilietiškumo kompetencija

Mokiniai puoselėja ir reflektuoja visuomenės gyvenime praeityje susiformavusias, o šiandienos gyvenime tokias svarbias vertybes, kaip demokratija, humaniškumas, empatija, bendruomeniškumas, tautiškumas, valstybingumas ir kt. Analizuoja aktualias žmogaus ir visuomenės problemas susijusias su globalizacija, žmogaus teisėmis, ekologija, skurdu, terorizmu ir kt.). Aptaria demokratinės visuomenės puoselėjimo svarbą ir iššūkius, Lietuvos valstybingumo tradiciją, pilietybės instituto kaitą istorijoje. Analizuoja Lietuvos ir Europos demokratijai kylančius iššūkius. Aptaria ir kritiškai vertina įvairiose žiniasklaidos priemonėse (ir šiuolaikinėse medijose) pateikiamą informaciją, apibūdina informacijos išsamumą, patikimumą ar tendencingumą; nagrinėja istorinės propagandos pavyzdžius. Vertina individo ir visuomenės bendrabūvio būdus, bendruomeniškumo ir pilietiškumo sąsajas, įsitraukia į Lietuvos visuomenei aktualių istorinių klausimų aptarimo diskusijas. Puoselėja Lietuvos valstybingumo tradiciją, ugdo patriotinę savimonę. Analizuoja pagrindines tarptautines organizacijas, nurodo Lietuvai tenkančias atsakomybes ir galimybes dalyvaujant šių organizacijų veikloje.

Kūrybiškumo kompetencija

Mokiniai savarankiškai kelia klausimus, kurie padeda įžvelgti ir suprasti nagrinėjamų laikotarpių problemas. Kuria istoriją pasakojantį žemėlapį, jame lokalizuoja įvykius ir reiškinius, aiškina jų eigą, aptaria veiksnius, lėmusius vienokius ar kitokius rezultatus, naudoja vaizdinę ir tekstinę medžiagą pasakojimui iliustruoti, argumentuoti; rengia gyvenimo praeityje rekonstrukcijas ir aptarimus (muliažus, instaliacijas, parodas, maketus, disputus, teatralizuotas diskusijas, vaidinimus ir kt.). Remdamiesi istoriniais šaltiniais, tekstais ir kitomis medijomis kuria įvairių tipų pasakojimus (esė, CV, santraukas, komentarus, recenzijas, biografijas ir pan.), vizualizacijas (garso ar vaizdo pasakojimus, schemas, asmenybių, reiškinių ar įvykių grafinius paveikslus, genealoginius medžius ir pan.) ir interpretacijas, atlieka įvairius tiriamuosius ir kūrybinius darbus. Kūrybos rezultatus pristato pasirinktu būdu: žodžiu, raštu, piešiniu, kompiuterine grafika, nuotraukomis, schema ar kitokiu būdu. Išskiria ir apibūdina svarbiausių epochų kultūrinius bruožus, nurodo mokslo ir kultūros reikšmingiausius darbus ir jų autorius. Seka istorinių kūrinių ir reiškinių šiuolaikines interpretacijas. Geba įgytas istorines žinias sieti su literatūros, meninio ugdymo ar kitų mokomųjų dalykų žiniomis. Bando prognozuoti politinių, socialinių ar kultūrinių bei ekonominių, procesų raidą, projektuoti ateitį.

Komunikavimo kompetencija

Mokiniai įvairiais būdais ir formomis, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, mokosi pateikti savąjį istorijos supratimą ir jį pagrįsti. Kuria savo istorijos pasakojimą, tinkamai vartoja istorijos sąvokas, remiasi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis. Mokiniai mokosi atsirinkti patikimą informaciją apie istorijos įvykius, reiškinius ir jų vertinimus, ją palyginti ir panaudoti, atliekant užduotis, kuriant istorinį pasakojimą. Remdamiesi istorine medžiaga, mokiniai atlieka tyrimus, kuria projektus, rengia jų pristatymus, diskutuodami įsiklauso į kito nuomonę, kelia klausimus apie istorinius įvykius, asmenybes, laisvai reiškia savo nuomonę, pagrįsdami ją argumentais. Mokosi bendradarbiauti ir mokytis bendradarbiaujant.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija

Per istorijos pamokas mokiniai mokosi pažinti praeities žmogaus gyvenseną, suprasti jo mąstyseną, jauseną, tikėjimą, veikseną, jo vertybių ir idėjų pasaulį. Per istorijos pamokas ir ypač per fizines išvykas (į muziejus, archeologinių tyrimų ekspedicijų vietas, materialaus kultūros paveldo objektus, pažintines ekspedicijas ir pan.) susipažįsta su savo gyvenamosios vietovės (aplinkos), Lietuvos, Europos bei pasaulio istorijos praeitimi, ugdosi empatiją, kritišką santykį su praeities kartų palikimu, identifikuoja žmonių panašumus ir skirtumus. Tuos pačius istorinius įvykius gali suvokti iš skirtingų perspektyvų; kritiškai vertina istorijos šaltinių, tekstų ar šiuolaikinių medijų patikimumą ir argumentuotai išreiškia savo poziciją istorijos įvykių ar asmenybių vertinimo klausimais. Analizuodami istorinius laikotarpius, išskiria stereotipų, išankstinių nusistatymų ir diskriminacijos kilmę, neigiamą jų poveikį tautoms, etninėms, religinėms ar socialinėms grupėms. Gerbia skirtingų socialinių, kultūrinių ar etninių grupių žmones. Nagrinėja istorinių asmenybių biografijas: jų darbus, pasirinkimus, pasiekimus ir klaidas. Gilindamiesi į istorinių asmenybių gyvenimo ir veiklos pavyzdžius, mokiniai apmąsto savo istorinių bendraamžių gyvenseną, jų likimus ir pasirinkimus.

Skaitmeninė kompetencija

Atlikdami istorinį tyrimą, kurdami istorinį pasakojimą, ieškodami informacijos, mokiniai naudojasi šiuolaikinėmis medijomis, skaitmeniniais archyvais, bibliotekomis, virtualiomis parodomis (kita muziejų sukaupta medžiaga), geba jais naudotis per paieškos ir filtravimo sistemas, kritiškai ir tikslingai pasirenka medžiagą, ją analizuoja. Pritaikydami šiuolaikinių technologijų galimybes (žemėlapių kūrimo platformas, mobiliąsias programėles ir kt.), mokosi kurti istoriją pasakojantį žemėlapį, maršrutą nagrinėjamai temai atskleisti: įkelia nurodytos ar pasirinktos istorinės temos ar tyrimo faktus, įvykius, šaltinius, vizualinę medžiagą, komentarus į skaitmeninį žemėlapį, jį pristato. Sėkmingai naudojasi skaitmeniniu turiniu, kurdami įvairių tipų tekstus (esė, istorinį pasakojimą, vaizdo žinutę, interviu, komentarą, recenziją, biografiją ir pan.); ugdo ir puoselėja savo informacinių vertybių kultūrą, atsakingai ir teisėtais būdais disponuoja įvairia vieša skaitmenine informacija (korektiškai nurodo naudojamus informacijos šaltinius, savo kuriamą turinį skleidžia tinkamomis techninėmis priemonėmis). Atsakingai, saugiai ir etiškai veikia skaitmeninėje erdvėje ir rinkdamas informaciją, ir ja dalydamasis su kitais, ir bendraudamas, bendradarbiaudamas.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Istorinės raidos suvokimas (A)

Ši pasiekimų sritis apima mokinių gebėjimus, kurių reikia norint įvertinti konkrečių istorinių įvykių priežastis ir padarinius, juos palyginti ir išskirti pagrindinius įvykių bruožus bei suvokti atskirų asmenybių vaidmenį savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos bei pasaulio politinės, socialinės ir kultūrinės istorijos kontekste. Istorinės raidos suvokimas leidžia mokiniui formuoti individualų santykį su istoriniais įvykiais, asmenybėms ir Lietuvos valstybingumo tradicija, juos aktualizuojant dabarties kontekstuose, plečiant ir gilinant pažinimo, kultūrinę, pilietiškumo ir socialinės, emocinės bei sveikos gyvensenos kompetencijas. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A3.

A1. Įvykių, reiškinių priežastys ir padariniai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras	Naudodamasis tiesiogiai pateikta informacija, nurodo nagrinėtų ir gerai žinomų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių ar reiškinių priežastį ir padarinį gyvenamajai vietovei, šaliai (A1.1).	Nurodo gerai žinomų ir nagrinėtų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių ar reiškinių priežastį ir padarinį gyvenamajai vietovei, šaliai ar kt. (A1.2).	Išskiria svarbiausias nagrinėtų savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos (atskirais atvejais Europos ir pasaulio) istorijos įvykių ar reiškinių priežastis ir padarinius. Lygindamas įvykius ar reiškinius, randa 1?2 panašumus ar skirtumus tarp jų priežasčių ar padarinių (A1.3).	Paaiškina svarbias nagrinėtų Lietuvos ir Europos istorijos įvykių, reiškinių priežastis ar padarinius: gyvenamajai vietovei, šaliai ar kt. Lygindamas įvykius ar reiškinius, paaiškina priežasčių ar padarinių atsiradimo panašumus ir skirtumus. Įvardija jų sąsajas su dabarties žmogaus gyvenimu, gyvenamąja vietove, valstybe (A1.4).
5–6 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Lietuva iki valstybės. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aptariami pirmieji Lietuvos gyventojai: seniausi archeologiniai radiniai dabartinės Lietuvos (ar gyvenamosios vietovės) teritorijoje. Apsilankymas priešistorei skirtose ekspozicijose (ar virtualių parodų apžiūra) Lietuvos muziejuose. Baltų gyvensenos rekonstrukcija. Aiškinamasi Lietuvos vardo kilmė ir pirmasis jo paminėjimas 1009 m. [...] Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Susipažįstama su karaliumi Mindaugu: asmenybės vaidmuo istorijoje. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios) atsiradimo istorija. Gediminaičių dinastija LDK: genealoginio medžio pildymas. Nagrinėjama LDK istorija, valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam. [...] Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Analizuojama Liublino unija (1569 m.): kaip veikia dvi valstybės vienoje Respublikoje. Tyrinėjama pasirinktos didikų giminės istorija ir reikšmė LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime (atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės pavyzdžius). [...] Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjami valstybės padalijimai ir XVIII a. pab.–XIX a. sukilimai dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atkūrimo. Pasirinkto (-os) XVIII–XIX a. ATR idėją gynusio sukilėlio ar sukilėlės biografijos aptarimas. Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. Aptariama laisvo žodžio svarba ir laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“ reikšmė. [...] Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama 1918 m. Vasario 16-osios Aktas (Nepriklausomybės Aktas) ir demokratinės valstybės kūrimas. Išskiriami svarbiausi Lietuvos Respublikos pasiekimai. [...] Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama sovietinė Lietuvos okupacija. Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. Susipažįstama su projektu „Misija Sibiras“. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija. Holokausto Lietuvoje istorija. Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. [...] XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Susipažįstama su 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karo savanoriais ir kariais. Nežinomo kareivio kapo Kaune istorijos aptarimas. Savanorių ir karių kapai artimiausioje aplinkoje, jų aptarimas ir lankymas. Susipažįstama su 1941–1944 m. Lietuvos žydų gelbėtojais ir jų istorijomis artimiausioje aplinkoje. Nagrinėjama 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo istorija. Partizanų veiklos istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. [...] Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi, kas buvo Sovietų Sąjunga ir ką reiškia sovietmetis bei okupacinis režimas. Nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių varžymas ir pasipriešinimas režimui Sovietų Lietuvoje. [...] Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. Sąjūdžio laikotarpio istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. 1991-ųjų liudijimų artimiausioje aplinkoje aptarimas. [...] Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Analizuojami XX a. lietuvybės centrai už Lietuvos ribų. Pasirinktinai, Čikaga ar kitas išeivijos lietuviams svarbus miestas. Aiškinamasi litvakų kultūros sklaida pasaulyje XIX–XX a. pradžioje. Nagrinėjami žymiausių litvakų pasiekimai (Nobelio premijos laureatai, išradėjai ir t.t.). [...] Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Tyrinėjamas viduramžių Europos miesto tipinis planas, svarbiausios erdvės ir statiniai. Tyrinėjamas gyvenamasis būstas Lietuvoje: XIII a. Kernavės gyvenvietė, XVI–XVIII a. Lietuvos didikų dvarai; gatvinis kaimas. [...] Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (II): didieji Lietuvos miestai. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su Vilniumi – jo daugiakultūriškumo istorija. Susipažįstama su Kaunu – kaip laikinąja, bet moderniąja sostine. Susipažįstama su Klaipėda – jūros reikšmė valstybei. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama Jėzaus Kristaus istorija, krikščionybės atsiradimas ir plėtra. Susipažįstama su skirtingomis krikščioniškomis konfesijomis ir jų maldos namais Lietuvoje ar artimoje aplinkoje. Aptariama Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvai. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama judaizmo Lietuvoje istorija ir žydų kultūros paveldas artimoje aplinkoje: maldos namai, kultūros ir prekybos vietos, švietimo įstaigos. Aptariamas Lietuvos totorių islamas ir Lietuvos karaimų karaizmas: religijos, kultūros ir vietos papročių dermė. Susipažįstama su romais Lietuvoje: bendruomenės istorija ir skirtingais religiniais pasirinkimais. [...] Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Analizuojami senųjų civilizacijų rašto pavyzdžiai; abėcėlių, Brailio rašto ir Morzės abėcėlės istorija. Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. [...] Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aptariamos pirmosios mokyklos LDK. Nagrinėjama universitetų atsiradimas Europoje ir Lietuvoje, jų reikšmė. [...] Kasdienybės istorija (I): istorinė virtuvė. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aiškinamasi atskirų augalų (bulvių, pomidorų, kavamedžių ar kitų pasirinktų augalų) reikšmė žmonijos istorijai. [...] Kasdienybės istorija (II): sveikata, ligos ir higiena. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjamos didžiosios epidemijos Lietuvos ir Europos istorijoje, jų pamokos. Aptariama vandentiekis ir kanalizacija kaip vienas svarbiausių civilizacijos pasiekimų. [...] Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjami skirtingų Lietuvos laikotarpių teatro ir muzikos istorijos įvykiai ir reiškiniai: pirmoji Lietuvoje Vilniuje atlikta opera „Elenos pagrobimas“ XVII a., pirmasis viešas teatro spektaklis lietuvių kalba 1899 m. Palangoje, pirmoji Lietuvos dainų šventė 1924 m., 1987–1989 m. „Roko maršai“. [...] Kultūros istorija (II): mados istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama drabužių istorija: toga, kelnės ir sijonas ar kiti pasirinkti drabužiai. Analizuojami skirtingų pasirinktų Lietuvos ir (ar) Europos laikotarpių mados istorijos bruožai, lietuvių ir (ar) kitų tautų nacionalinis kostiumas. [...] Ne tik žmonių istorija (I): naminių gyvūnų istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su laukinių gyvūnų prijaukinimu priešistoriniais laikais. Nagrinėjama medžioklės, žvejybos ir senųjų amatų istorija. Vertinama prijaukintų gyvūnų (pvz., arklio, karvės ar bičių) reikšmė istorijoje. [...] Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Vertinami didieji išradimai istorijoje: ugnies „prisijaukinimas“, ratas, garo variklis, elektros lemputė (ar kiti pasirinkti išradimai). Nagrinėjama artimoje aplinkoje esančių daiktų sukūrimo istorija: kompiuteris, šaldytuvas, televizorius (ar kiti pasirinkti daiktai). [...] Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su laisvalaikio žaidimų istorija: šachmatai, šaškės, domino, lietuviška ripka, monopolis ar kiti pasirinkti žaidimai. Nagrinėjami olimpinių žaidynių istorijos bruožai (Antikoje ir šiais laikais). [...]
7–8 klasių koncentras	Padedamas atpažįsta arba nurodo kurią nors esminę svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių priežastį ir pasekmę; gali jas fragmentiškai apibūdinti. Atpažįsta ir skiria įvykio ar reiškinio priežastis nuo pasekmių, nurodo priežastį, kuri jį sukėlė (A1.1).	Nurodo kelias esmines svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių priežastis ir pasekmes, gali jas apibūdinti ir iš dalies paaiškinti, kurios iš jų yra svarbiausios. Aptaria svarbiausių įvykių ir reiškinių priežasčių bei pasekmių ryšius (A1.2).	Apibūdina svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių priežastis, pasekmes. Aptaria konkretaus įvykio ar reiškinio reikšmę skirtingoms asmenybėms, visuomenės grupėms arba valstybėms. Nagrinėdamas panašaus pobūdžio įvykių, reiškinių priežastis ir pasekmes, nustato jų panašumus bei skirtumus (A1.3).	Paaiškina svarbių senovės, vidurinių amžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių dauguma priežasčių ir pasekmių. Įvertina įvykio, reiškinio priežastis ir pasekmes skirtingoms asmenybėms, visuomenės grupėms arba valstybėms. Parodo ryšius tarp įvykio priežasčių ir pasekmių, geba jas sieti su platesniu istoriniu kontekstu – laikotarpiu arba istorine erdve. Lygina panašaus pobūdžio įvykių, reiškinių priežastis ir pasekmes, nustato jų panašumus, skirtumus ir paaiškina, kad jiems įtakos turi istorinis kontekstas (A1.4).
7–8 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamos priešistorės žmonių gyvenimo sąlygos, ir jų kaita: žmonių protėviai Afrikoje, Azijoje, jų atsikraustymas į Europą; gamtinės sąlygos ir kasdieninio gyvenimo bruožai. Aptariama neolito revoliucija. Analizuojamas indoeuropiečių atsikraustymas į dabartinės Lietuvos teritoriją: tikėjimas, kasdieninio gyvenimo bruožai, indoeuropiečių kalbos. Aiškinamasi civilizacijos apibrėžimas ir esminiai bruožai, gamtos sąlygų svarba (didžiosios upės ir irigacija). Susipažįstama su seniausiais miestais. [...] Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamas Derlingasis pusmėnulis ir civilizacijos centrai Mesopotamijoje: valstybiniai dariniai (Šumeras, Babilonija) ir valdymo formos, santykiai su kaimynais. Nagrinėjama Egipto valstybė: vieningo Egipto iškilimas, faraono valdžia ir dinastijos, visuomenės socialinė struktūra, santykiai su kaimynais, Egipto civilizacijos sunykimas. [...] Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamas Mesopotamijos kultūrinis gyvenimas: religijos ir rašto tradicija, mokyklos, mokslo žinios (matematika, astronomija, išradimai), literatūra, architektūra. Aptariamas egiptiečių religinis ir kultūrinis gyvenimas: religija, dievų vaizdavimas, raštas, architektūra (piramidės, šventyklos, rūmai), mokslo žinios (matematika, astronomija, medicina, išradimai), menas (skulptūra, tapyba), mokyklos. [...] Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas žydų įsikūrimas Pažadėtoje žemėje, Egipto nelaisvė, Mozė ir Dešimt Dievo įsakymų, judaizmo religija, kultūrinis palikimas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Aiškinamasi Antikinės civilizacijos ištakas: Kretos ir Mikėnų kultūros. Polis – bendruomeniškų formų paieškos: valdymo būdų įvairovė (tironija, oligarchija, aristokratija, demokratija) ir jų skirtumai nuo Rytų civilizacijų. Nagrinėjamas demokratijos atsiradimas ir jos bruožai, susipažįstama su demokratijos tėvais: Solonu, Kleisteniu, Perikliu. Aptariami Atėnų demokratijos vaisiai: teatras, literatūra ir filosofija. Susipažįstama su mokykline sistema ir laisvųjų piliečių ugdymu. Nagrinėjamas polių susidūrimas su Rytų despotija: graikų ir persų karai. Analizuojama Aleksandro Didžiojo karinė ir kultūrinė imperija (IV a. pr. Kr.): užkariavimai, kultūrų sinkretizmas ir helenizmas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjama Romos civilizacijos pradžia: Romos miesto įkūrimas, karalystės laikotarpis, ryšiai su graikais, lotynų kalba. Analizuojama Romos respublika: valdžios struktūra ir pagrindiniai skirtumai nuo Atėnų demokratijos. Nagrinėjami užkariavimai, keičiantys kultūrą: Romos respublikos plėtra, kitų kultūrų recepcija. Sausumos galybės susidūrimas su jūrine galybe – Romos ir Kartaginos karai (III–II a. pr. Kr.). Analizuojamas augančios galios valdymas: respubliką keičia imperija (27 m. pr. Kr.). Teritorijų užkariavimas ir jų valdymas I–II amžiais. Romėnų teisė ir universalios Romos pilietybės atsiradimas (III a.). Aiškinamasi imperijos nuopuolis ir žlugimas: vidaus problemos, barbarų puolimai, Romos imperijos padalijimas ir Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). [...] Antika – Europos istorijos pradžia (III). 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Kultūra ir religija graikų ir romėnų visuomenėse: politeistinę pasaulio supratimo sanklodą keičiantis monoteizmas. Analizuojamas polis kaip visuomenės sugyvenimo forma: Atėnų kasdienybė (V a. pr. Kr.). Susipažįstama su Aleksandrija – graikų mokslo židiniu (III a. pr. Kr.). [...] Aiškinamasi apie krikščionybę: atsiradimą ir persekiojimus, plitimą ir įsitvirtinimą Romos imperijoje, krikščionių bendruomenių išskirtinumus. [...] Paveldas ir istorinė atmintis: Antikos civilizacijos kaip Europos kultūros pamatai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjami Antikos kultūriniai ženklai ir įtaka šiandieniniame pasaulyje: materialusis paveldas šiandienos Atėnuose ir Romoje. Senovės civilizacijų tyrinėjimai ir atradimai. Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas baltų genčių susiformavimas: kilmės teorijos, baltų kultūros bronzos ir geležies amžiais, Rytų ir Vakarų baltai, gentinių sąjungų susidarymas. [...] Erdvė: gyvenamoji teritorija, tarpgentiniai panašumai ir skirtumai, ryšiai su kitomis kultūromis. [...] Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi viduramžių esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. Nagrinėjama viduramžių Vakarų Europos sąveika su kaimynais: Bizantija, Islamo pasauliu. [...] Valstybė ir valdžia viduramžiais: krikščionybės svarba valstybei. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Nagrinėjama feodalinė viduramžių valstybė. Aptariama Europos valstybių politinė raida nuo susiskaldymo iki centralizacijos (VIII‒XV a.): Frankų valstybė, Šventoji Romos imperija, Anglija ir Prancūzija. Susipažįstama su krikščioniškuoju pasauliu: katalikybės plėtra ir sklaida ankstyvaisiais viduramžiais, Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), dvasinės (popiežiaus) ir pasaulietinės (imperatoriaus) kova dėl valdžios viršenybės. Aiškinamasi krikščionybės reikšmė Europos integralumui. Nagrinėjami Kryžiaus žygiai: idėja ir tikrovė (XI‒XIV a.). Tyrinėjama krikščionybės ir islamo sąveika. Analizuojama Lietuvos valstybė: suvienijimas ir karalystės susikūrimas (1253 m.), Krėvos unija ir Lietuvos krikštas (1387 m.), LDK politinė raida ir santykiai su kitomis šalimis iki XVI a.: ekspansija į skilusios Kijevo Rusios kunigaikštystes, karas su Kalavijuočių ir Vokiečių ordinais (XIII‒XV a.), kovos su Maskvos valstybe (XV‒XVI a.), kultūrinis ir politinis suartėjimas su Lenkijos karalyste. [...] Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi feodalinės visuomenės samprata ir raida, feodalinis ūkis. [...] Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasis bizantiškosios ir islamiškosios kultūros poveikis Europai: mokslas, menas, architektūra. Susipažįstama su lotyniškąja raštija, mokslu, filosofija ir teologija, švietimu (vienuolynų mokyklos ir universitetai), architektūra ir menu (romanika, gotika), riterių kultūra, religiniu ir pasaulietiniu teatru. [...] Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi ankstyvųjų naujųjų laikų sąvoka, esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. Nagrinėjamas Amerikos ir jūrų kelio į Indiją atradimas, europinės kolonizacijos pasekmės. Aptariamas daugiakultūrės visuomenės susiformavimas Naujajame pasaulyje. [...] Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Nagrinėjamas renesansas Europoje ir LDK: samprata, pasaulėžiūra, epochos asmenybės, idėjos. [...] Analizuojama reformacija Europoje ir LDK: religinė reforma ir mokymas. [...] Nagrinėjama katalikiškoji reforma ir barokas Europoje ir LDK: pasaulėžiūra, asmenybės, idėjos ir kūriniai. Analizuojama religinė pakanta ir religinės priešpriešos Europoje ir LDK. Susipažįstama su katalikiška ir stačiatikiška LDK. [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Susipažįstama su ankstyvųjų naujųjų laikų valstybe. Nagrinėjamas absoliutizmo atsiradimas ir įsitvirtinimas Europoje XVII a. (Prancūzijos pavyzdys). Nagrinėjama Liublino unija (1569 m.) ir jos priežastys. Tyrinėjama ATR valdymo sistema (XVI‒XVII a.). Analizuojama ATR politinė raida (XVI‒XVIII a.): karai su Švedija ir Rusija (XVII a.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.). [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi svarbiausi LDK ir Europos ūkio raidos aspektai. Nagrinėjama Valakų reforma (XVI a.). Aptariamas moderniosios ekonominės sistemos formavimasis: akcinė bendrovė, birža, bankas (Nyderlandų pavyzdys XVII a.). Nagrinėjama ankstyvųjų naujųjų laikų žmogaus pasaulėžiūros transformacija, vertybės ir kasdienis gyvenimas (diduomenė, miestiečiai, valstiečiai) Europoje ir LDK (XVI‒XVIII a.). [...]
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Atpažįsta bent vieną svarbių naujųjų ir naujausiųjų laikų įvykių ir reiškinių priežastį ir padarinį; remdamasis tiesiogiai išreikšta informacija, apibūdina to paties įvykio, reiškinio bent vieną priežastį, jos poveikį ir padarinį nagrinėjamai valstybei (A1.1).	Nurodo naujųjų ir naujausiųjų laikų to paties įvykio, reiškinio 2-3 svarbiais priežastis ir pasekmes, remdamasis tiesiogiai išreikšta informacija, paaiškina įvykio svarbą ir reikšmę valstybėms ir visuomenės grupėms (A1.2).	Paaiškina naujųjų ir naujausiųjų laikų priežastis ir pasekmes, remdamasis pateiktais šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais. Remdamasis įvykio ar reiškinio pasekmėmis, paaiškina įvykio svarbą ir reikšmę asmenybėms, visuomenės grupėms ar valstybėms. Pagal pateiktus kriterijus mokosi klasifikuoti priežastis ir pasekmes (pvz., į kultūrines, socialines, politines ir kt.). Nustato, kuri priežastis buvo pagrindinė, kuri šalutinė, kuris padarinys trumpalaikis, kuris ilgalaikis (A1.3).	Pagrindžia paties išvardytas naujųjų ir naujausiųjų laikų svarbių įvykių ir reiškinių priežastis ir padarinius, atskleidžia jų tarpusavio sąsajas. Vertina to paties įvykio, reiškinio priežastis ir pasekmes, jas klasifikuoja (pvz., į politines, ekonomines, socialines, kultūrines); argumentuotai nurodo įvykio, reiškinio reikšmę. Nustato, kurios priežastys buvo pagrindinės, kurios šalutinės, kurie padariniai trumpalaikiai, kurie ilgalaikiai (A1.4).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Mokomasi apie JAV revoliuciją, JAV nepriklausomybės karą ir konstituciją (1787 m.). Analizuojama Prancūzijos didžioji revoliucija (1789‒1799 m.): Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.), konstitucinė monarchija, respublikos laikotarpis, jakobinų diktatūra, Direktorijos valdymas. Nagrinėjama ATR XVIII a. antrojoje pusėje: valstybės padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.), Ketverių metų seimo reformos, ATR konstitucija (1791 m.), 1794 m. sukilimas, valstybės panaikinimas. Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814‒1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje. [...] XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra. Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848‒1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.). Aiškinamasi Rusijos imperijos politika buvusiose LDK žemėse. Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830‒1831 m., 1863‒1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864‒1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. Aptariama imperializmo epocha ir kolonializmas. Susipažįstama su pasauline Britų imperija. [...] Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas. Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas). Nagrinėjama Europos ir Lietuvos gyventojų migracija. Analizuojama Amerikos lietuvių gyvenimas ir jų ryšiai su Lietuva. [...] Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX–XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. [...] Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai. [...] Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Analizuojamas Pirmasis pasaulinis karas (1914‒1918 m.): karo priežastys ir eiga Vakarų ir Rytų frontuose. Nagrinėjama Rusija XX a. pradžioje: 1917 m. Vasario revoliucija ir bolševikų perversmas. Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.). Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.). Vertinami Pirmojo pasaulinio karo demografiniai ir socialiniai padariniai Lietuvoje ir Europoje. [...] Įvadas į epochą: globalizacija ir neeuropinio pasaulio iškilimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Nagrinėjama pasaulio globalizacija, Lietuvos „sugrįžimas“ į Europą. Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama Europa po Pirmojo pasaulinio karo: Versalio sistema. Nagrinėjama demokratinė Europa: Prancūzijos ir Čekoslovakijos politinė raida. Tyrinėjamas Lietuvos valstybės kūrimas: Lietuvos nepriklausomybės karas (1918‒1920 m.), Steigiamojo Seimo ir parlamentarizmo raida, Klaipėdos krašto prijungimas (1923‒1924 m.). Aptariamas autoritarizmas Europoje. Nagrinėjami Baltijos šalių autoritariniai režimai: 1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje ir Antano Smetonos valdymas. Aiškinamasis totalitarizmas Europoje: totalitarizmo sąvoka, komunistinės SSRS ir nacistinės Vokietijos režimų ypatumai. [...] Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Tyrinėjama Didžioji pasaulinė ekonomikos krizė ir jos poveikis visuomenei: JAV, Vokietijos ir Lietuvos pavyzdžiai. Analizuojama liberalios rinkos ekonomikos ir valstybinio ekonomikos reguliavimo sankirta. Nagrinėjama Lietuvos visuomenė tarpukariu: žemės ūkis ir pramonė; ekonominė emigracija; kaimo, miestelio ir miesto kasdienybė; religijos vaidmuo. [...] Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjama kultūros raida tarpukariu: modernizmo suklestėjimas ir totalitarinė kultūra. Analizuojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas tarpukariu: tautinė kultūra, meniniai sąjūdžiai, Kauno modernizmo architektūra, teatras, kinas, spauda ir radijas. Susipažįstama su pokyčiais švietimo srityje. [...] Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamos Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia: Miuncheno konferencija, Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Lenkijos okupacija, SSRS–Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutartis (1939 m. rugsėjo 28 d.), Žiemos karas (SSRS–Suomijos karas), Prancūzijos sutriuškinimas. Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija. Analizuojamas karas 1941‒1943 m.: karo veiksmai Rytų fronte ir Ramiajame vandenyne. Aiškinamasis antihitlerinės koalicijos sudarymas. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941‒1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje. Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas. Aptariama karo kasdienybė: koncentracijos ir karo belaisvių stovyklos, fronto kasdienybė, miestų bombardavimas, moterys kare, kolaboravimas ir pasipriešinimas nacių okupuotose šalyse, karo pabėgėliai. Analizuojama Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir padariniai: Antrasis frontas, Vokietijos pralaimėjimas, Potsdamo konferencija, Japonijos kapituliacija, karo politiniai ir socialiniai padariniai. Susipažįstama su Niurnbergo procesu. Aiškinamasi Lietuvos sovietinė reokupacija. [...] Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Aiškinamasi nauja galių pusiausvyra pasaulyje; Šaltojo karo samprata ir pradžia: Europos padalijimas, Trumeno doktrina, Maršalo planas, karinių blokų susikūrimas (NATO ir Varšuvos sutarties organizacija). Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija. Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944‒1953 m.). Analizuojama SSRS politinė raida. Nagrinėjami komunistiniai režimai Rytų Europoje ir jų krizės: Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) sukilimai. Aiškinamasi Šaltojo karo įtampa (Karibų krizė) ir konfliktai (Vietnamo ir Afganistano karai). Aptariamos pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai). Aptariama Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, SSRS vykdyta ekonominė blokada ir karinė agresija (1990‒1991 m.). [...] Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Lyginamos ekonomikos ir visuomenės raidos tendencijos: Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS pavyzdžiai. Analizuojama Vakarų Europos ekonominė integracija ir gerovės valstybės susiformavimas (Švedijos pavyzdys). Sovietų Lietuvos visuomenė: tarp rezistencijos ir kolaboravimo. Aptariama Sovietinė Lietuvos urbanizacija ir industrializacija. [...] Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Aptariama masinė ir elitinė kultūra bei vartotojiška visuomenė Vakarų pasaulyje: naujosios kultūros formos, žymiausi pasaulio (ir lietuvių išeivių) kūrėjai bei jų darbai. Lyginamas švietimas demokratijos ir komunizmo sąlygomis. Įvertinama kultūra ir menas Sovietų Lietuvoje: ideologija, cenzūra, pasiekimai. [...] Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama ir įvertinama naujoji pasaulio tvarka: JAV dominavimas, europinė integracija ir komunistinės Kinijos iškilimas. Susipažįstama su globaliu pasauliu: technologine revoliucija ir interneto sklaida, visuotinio gyvenimo lygio kilimu, pasaulinėmis skurdo ir ekologijos problemomis, terorizmu. Įvertinama posovietinės visuomenės transformacija ir Lietuvos kelias į euroatlantines organizacijas. [...]
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Atpažįsta priežasčių ir pasekmių sudėtingumą; nurodo trumpalaikes ir ilgalaikes įvykio pasekmes. Remdamasis istoriniais šaltiniais, išskiria konkretaus istorinio įvykio, proceso ar reiškinio priežastis ir pasekmes, nurodo istorinių asmenybių, žmonių elgesio, veiklos tikslus ir padarinius (A1.1).	Pagal pateiktus kriterijus nurodo priežasčių ir pasekmių sudėtingumą; remdamasis tiesiogiai išreikšta informacija, nustato konkrečių istorinių įvykių, reiškinių padarinius. Atskleidžia priežasčių ir pasekmių tarpusavio sąsajas; nurodo istorinių asmenybių, žmonių elgesio, veiklos tikslus ir padarinius. Remdamasis įvykio pasekmėmis, paaiškina įvykio svarbą ir reikšmę (A1.2).	Įvertina priežasčių ir pasekmių sudėtingumą, nustato konkrečių istorinių įvykių, reiškinių padarinius. Atskleidžia priežasčių ir pasekmių interpretacijas, jų aiškinimo daugiaperspektyvumą; pateikia priežasčių ir pasekmių aiškinimo ir (ar) interpretavimo kaitos istoriografijoje pavyzdžių (A1.3).	Savarankiškai įvertina priežasčių ir pasekmių sudėtingumą, įvertina įvykių, reiškinių padarinius. Argumentuotai kuria alternatyvią istoriją (pvz., kas būtų, jei nebūtų laimėtas kuris nors mūšis); parodo priežastis ir pasekmes kaip sudėtingą veiksmų ir veiksnių susikirtimą. Argumentuotai svarsto, kaip kurios nors epochos žmonės galėjo paaiškinti buvusio įvykio priežastis ir kuo jų aiškinimai skiriasi nuo dabarties aiškinimų (A1.4).
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama istorijos samprata Antikoje: didžiųjų žmonių darbai ir istorijos pamokos. Aptariama istorijos rašymo specifika viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: tarp istoriko kronikininko ir tautos istorijos rašymo užuomazgų. Nagrinėjama profesionalaus istorijos mokslo pradžia XIX a. Aptariama Simono Daukanto, Petro Dusburgiečio, Leopoldo fon Rankės, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Joachimo Lelevelio, Motiejaus Strijkovskio, Tukidido reikšmė istorijos mokslo raidai. [...] Istorijos politika ir atminties karai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aiškinamasi atminties karų, istorijos politikos, Lietuvos valstybinių švenčių ir atmintinų datų, istorinės atminties, istorinės propagandos, įamžinimo, dezinformacijos, paraistorijos, desovietizacijos, „netikrų naujienų“, LDK paveldo dalybų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami reikšmingi įvykiai kaip istorijos politikos dalykai: Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios), atsiradimas, Lietuvos valstybės vadovo statuso pripažinimas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimas. Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojama antikinė demokratija ir jos recepcija. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai senovės Romos valstybėje: principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija (27 m. pr. Kr.), dominato įvedimas. Ikimoderniųjų laikų valstybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama ankstyvoji monarchija: valdovo asmens ir tarpasmeninių santykių reikšmė valstybės formavimuisi. Tyrinėjama luominė monarchija: luomų išsikristalizavimas ir luominių institucijų formavimasis. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų valstybingumo raidoje: Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi (800 m.), Didžioji laisvių chartija (1215 m.), Anglijos Teisių bilio priėmimas. Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami respublikonizmo ir rojalizmo susidūrimai bei konfliktai. Aptariama imperinių tautų katilų vidiniai konfliktai ir romantinio nacionalizmo reikšmė. Analizuojami valstybingumo pokyčiai: nuo dinastinių valstybių link nacionalinių valstybių. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai tautinių valstybių kūrimuisi Europoje ilgajame XIX a.: Prancūzijos didžioji revoliucija (1789–1799 m.), revoliucijos Europoje (Tautų pavasaris, 1848–1849 m.), Vokietijos ir Italijos suvienijimai (1870–1871 m.). Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama autoritarinių režimų atsiradimo prielaidos ir veikimo modelis. Analizuojama totalitarinio režimo anatomija: ideologija ir propaganda. Atskleidžiama totalitarinės valstybės realybė: žmonių naikinimas socialiniu ir rasiniu pagrindu. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai, sudarę sąlygas totalitarinių režimų įsigalėjimui XX a.: Spalio perversmas ir bolševikų atėjimas į valdžią Rusijoje (1917 m.), fašistų žygis į Romą ir Benito Musolinio paskyrimas ministru pirmininku, Adolfo Hitlerio paskyrimas kancleriu (1933 m.), komunistų atėjimas į valdžią ir Kinijos liaudies respublikos įkūrimas (1949 m.). Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama įtampa tarp metropolijų ir autochtonų apsisprendimo. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai dekolonizacijos ir eurointegracijos procesams XX a. antrojoje pusėje: Indijos nepriklausomybės paskelbimas, Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas (1951 m.), Mastrichto sutartis (1992 m.). XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama pagoniškos valstybės situacija Europoje ir valdovo krikšto (politinė) reikšmė. [...] Nagrinėjamas luominių institucijų formavimasis ir Lenkijos vaidmuo LDK. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai XIII–XVI a.: Mindaugo krikštas (1251 m.), Mindaugo karūnavimas (1253 m.), Krėvos sutartis (1385 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Astravos sutartis, Horodlės susitarimai, Aleksandro Jogailaičio privilegija. Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos Liublino unijos prielaidos ir LDK pozicija. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Abiejų Tautų Respublikos politinei raidai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo problemai XVI–XVIII a: Liublino unija (1569 m.), Trečiasis Lietuvos Statutas (1588 m.), Kėdainių unija (1655 m.), Ketverių metų seimas, Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (1791 m.), Targovicos konfederacija, Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.). Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos LDK valstybingumo atkūrimo reminiscencijos: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas, anticariniai sukilimai. Aptariamos politinės veiklos užuomazgos ir Lietuvos autonomijos idėja. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai senojo ir modernaus Lietuvos valstybingumo raidai XIX a.–XX a. pr.: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas dėl LDK atkūrimo, anticariniai sukilimai (1830–1831 m., 1863–1864 m.), Didysis Vilniaus seimas (1905 m.). Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Lyginama Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: ištakos, idėjos, valstybingumo pavidalai. Nagrinėjamas atkūrimo aktų paskelbimas okupacijos sąlygomis. Tyrinėjamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo realijos ir grėsmės XX a. pradžioje ir pabaigoje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai modernaus Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir įtvirtinimui XX a.: Vilniaus konferencija (1917 m.), 1918 m. Vasario 16-osios Aktas, mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (1987 m.), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas (1988 m.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m. kovo 11 d.), sovietų karinė agresija prieš Lietuvą (1991 m.), Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos. Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Analizuojamos antrosios Lietuvos Respublikos reformos ir euroatlantinė integracija (1993–2004 m.). [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidai: Steigiamojo Seimo veikla, Lietuvos Konstitucijos (1922 m., 1928 m., 1938 m.), 1926 m. gruodžio 17-osios perversmas, Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Lietuvos įstojimas į NATO ir ES (2004 m.). Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Nagrinėjama filosofijos ir mokslo pradžia antikiniame pasaulyje ir jų reikšmė šiandienai. [...] Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariami didieji XVI–XVII a. moksliniai atradimai ir naujas pasaulio suvokimo radimasis. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai ikimoderniųjų laikų kultūros ir pasaulėžiūros raidai: knygų spausdinimo pradžia (1445 m.), Koperniko knygos „Apie dangaus sferų sukimąsi“ pasirodymas. Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Identifikuojami fundamentalūs XVIII a.–XX a. pr. gamtos mokslų atradimai ir XIX a. išradimai. [...] Aptariami reikšmingi įvykiai ir tekstai politinės filosofijos, gamtos mokslų raidai ir masinės kultūros radimuisi XVIII–XIX a.: „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ ir „Apie įstatymų dvasią“ pasirodymas, JAV konstitucija (1787 m.), fotografijos ir kinematografijos pradžia (XIX a. antroji pusė). Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai kultūros ideologizavimui totalitarinėse santvarkose XX a.: „Filosofų laivas“ Sovietų Sąjungoje, knygų deginimas Vokietijoje, Kultūrinė revoliucija Kinijoje. Pasaulio kultūros paveldas ir jo apsauga: priežastys, objektai, tikslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami kultūros paveldo objektai ir kriterijai. Tyrinėjamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos pasaulyje. [...] Aptariama ir įvertinama Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (1972 m.) reikšmė Pasaulio kultūros paveldui ir jo apsaugai. Mokslo ir pažinimo galimybės bei problemos: dirbtinis intelektas, mokslo etinės problemos, humanitarikos reikšmės klausimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aiškinamasi humanitarinių mokslų vertė ir perspektyvos aukštųjų technologijų ir algoritmų amžiuje. Įvertinama sintetinės biologijos eros iššūkiai ir mokslo etinės problemos. [...] Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas rašto kultūros vėlyvumas ir išskirtinumas Europos kontekste. Apžvelgiama Lietuvos akademybės pradžia: Vilniaus universitetas. [...] Aptariami ir įvertinami tokie reikšmingi įvykiai kaip Vilniaus katedros mokyklos atidarymas (1397 m.), Pranciškaus Skorinos spaustuvė įkūrimas (1522 m.), Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas (1579 m.). Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos etninės skirtybės ir kultūros bei meno kalbos universalumas. [...] Analizuojami reikšmingi XIX a. Lietuvos kultūros įvykiai: Vilniaus universiteto uždarymas (1832 m.), Vilniaus piešimo mokyklos įsteigimas, laikraščio „Aušra“ leidyba (1883–1886 m.). XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamos pasaulinės akademinės ir grožinės literatūros trūkumo aplinkybės ir vertimų proveržis. Nagrinėjamas sovietmečio tiksliųjų mokslų įdirbis ir naujų galimybių radimasis. [...] Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojama, kaip Mesopotamijos ir Egipto civilizacijos buvo prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos sąlygų. [...] Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinama gamtinio mikropasaulio reikšmė socialiniams makroprocesams, analizuojama, kokią įtaką infekcinių ligų protrūkiai darė asmens gyvenimui ir jo trukmei. Aptariama ir įvertinama Kolumbinio apsikeitimo reikšmė Europai ir Naujajam pasauliui. Analizuojama skiepų išradimo reikšmė žmonijos raidai. [...] Siekiant atskleisti temą, nagrinėjami tokie reikšmingi įvykiai kaip juodoji mirtis (XIV a. vid.), Kristupo Kolumbo kelionė (1492 m.), Vasko da Gamos kelionė į Indiją (1498 m.), Senųjų Amerikos civilizacijų užkariavimas ir žlugimas (XVI a. pirmoji pusė), skiepų išradimas. Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinamas prieštaringas energijos išteklių vaidmuo žmogaus gyvenimui ir aplinkai: iškastinio kuro reikšmė modernėjančiai XIX–XX a. pirmosios pusės visuomenei. Aptariamas technologinių pasiekimų proveržis, gamtinių kliūčių įveikimas ir tikėjimas pažanga. Nagrinėjamas valstybių reguliuojamos aplinkos apsaugos sistemos radimasis. [...] Kaip reprezentatyvūs pavyzdžiai temai atskleisti pateikiami tokie reikšmingi įvykiai kaip Sueco kanalo atidarymas, Jeloustouno nacionalinio parko įsteigimas JAV. XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Identifikuojama ir nagrinėjama technologijų nauda bei visa naikinanti jėga. Analizuojamas pilietinis aktyvumas ekologiniais klausimais ir reakcija į ekologines naftos gavybos bei atominės energetikos katastrofas – gamtosauginiai judėjimai. [...] Siekiant atskleisti temą, aptariami tokie svarbūs įvykiai kaip „Žemės diena“ (1970 m.), Černobylio atominės elektrinės avarija (1986 m.) Globali klimato kaita kaip XX–XXI a. sandūros pasaulinė politinė problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinamas iškastinio kuro vaidmuo pasaulinei ekonomikai ir jo įtaka globaliai klimato kaitai. Analizuojami bandymai ir kylančios problemos, siekiant susitarti dėl globalios klimato kaitos sustabdymo. Aptariamas žaliosios ekonomikos ir gerovės augimo siekis bei ateities galimybės. [...] Aptariama Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (1992 m.) ir jos reikšmė. LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Aptariama LDK miškingumo dinamika bei XVI–XVII a. miško išteklių eksploatacija. Nagrinėjama LDK ūkio racionalizacija XVI a. ir jos įtaka kraštovaizdžiui. Aptariama epidemijų įtaka visuomenei bei jos demografiniams pokyčiams. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdžio kaitai XIV–XVIII a.: kryžiuočių kelių aprašymai (XIV–XV a. sandūra), Lietuvos Statutai (XVI a.), Miškų revizija (XVI a.), Didžioji maro epidemija LDK ir Mažojoje Lietuvoje (XVIII a. pr.) Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija. Analizuojama problemų Kuršių Nerijoje ištakos, jų identifikavimas ir sprendimas. Aiškinamasi naujos susisiekimo infrastruktūros įtaka vietos gyvenvietėms ir miestams. Aptariamas rekreacinių gamtos galimybių atradimas ir panaudojimas – kurortų kūrimasis. Analizuojami pasaulinių karų pėdsakai ir žala Lietuvos miškams. [...] Aptariami ir įvertinami tokie reikšmingi nagrinėjamos temos įvykiai kaip Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas (1862 m.), Druskininkų kurorto įkūrimas. Sovietinė modernizacija ir jos poveikis aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjama sovietinė modernizacija ir krašto militarizacija bei jų sukeltos ekologinės problemos. Identifikuojamas pirmųjų gamtosauginių judėjimų vaidmuo ekologijai ir jų politinė potekstė. [...] Aptariami temai atskleisti svarbūs įvykiai: Aukštaitijos nacionalinio parko įkūrimas, paleista Ignalinos atominė elektrinė, ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“. Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariama Antikos karvedžių vaidmuo ir karo meno specifika. Nagrinėjamas karų ir užkariavimų palikimas: Romos imperijos pasienio įtvirtinimai („limes“), helenizmas. Aptariama karvedžių Aleksandro Makedoniečio, Julijaus Cezario, Hanibalo ir Leonido reikšmė, analizuojant karo istoriją Senovės pasaulyje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai karo meno ir užkariavimų raidai senovės pasaulyje: Maratono mūšis (V a. pr. Kr.), Gaugamelų mūšis (IV a. pr. Kr.), Kanų mūšis (III a. pr. Kr.), Teutoburgo miško mūšis (I a.). Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos dinastinės ambicijos ir jų ryšys su kilusiais tarpdinastiniais konfliktais. Nagrinėjami konfesiniai valdovų pasirinkimai – kariniai susidūrimai. Aptariama valstybė kaip politinis subjektas: tarp Vestfalijos ir Vienos. Aptariama Žanos d’Ark, Klemenso fon Meternicho, Armano Žano de Rišeljė reikšmė Ikimoderniųjų laikų karinių konfliktų ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimo bei raidos kontekste. [...] Nagrinėjami šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimui ir raidai reikšmingi įvykiai XVII–XIX a.: Vestfalijos taika (1648 m.), Vienos kongresas (1814–1815 m.). XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Tyrinėjamas vilsoniškojo idealizmo ir realiosios politikos susikirtimas poversalinėje tarptautinių santykių sistemoje. [...] Nagrinėjamas Europos pertvarkymas po Antrojo pasaulinio karo. Aptariama Vinstono Čerčilio, Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino, Vudro Vilsono reikšmė, analizuojant XX a. pirmosios pusės totalinius karus ir diplomatinius santykius. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai pasaulinių karų ir tarptautinės tvarkos raidai XX a. pirmojoje pusėje: Verdeno mūšis (1916 m.), Versalio taikos sutartis (1919 m.), Miuncheno susitarimas (1938 m.), Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Normandijos operacija (1944 m.), Stalingrado mūšis (1942–1943 m.), Potsdamo konferencija (1945 m.). XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojami dviejų pasaulinių galių karai svetimose teritorijose. Aptariami dviejų pasaulinių galių technologiniai ir karo pramonės pasiekimai. Aptariama Leonido Brežnevo, Vinstono Čerčilio, Nikitos Chruščiovo, Džono Kenedžio, Ronaldo Reigano svarba, analizuojant Šaltojo karo konfliktus ir dvipolę tarptautinių santykių sistemą. [...] Nagrinėjami dvipolei tarptautinių santykių sistemai Šaltojo karo epochoje reikšmingi įvykiai XX a. antrojoje pusėje: Korėjos karas (1950–1953 m.), Berlyno sienos statyba (1961 m.), Karibų krizė (1962 m.), Vietnamo karas (1965–1973 m.), Afganistano karas (1979–1992 m.). Iššūkiai valstybingumui ir tarptautiniams santykiams XX a. pab.–XXI a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama naujoji pasaulio tvarka: Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimas tarptautinėje sistemoje ir Kinijos iškilimas XXI a. Nagrinėjami teritoriniai bei etniniai konfliktai pokomunistinėje erdvėje. Aptariamas pasaulinis terorizmas ir tarptautinės bendruomenės kova su juo. Aptariama Džordžo Bušo (vyresniojo), Džocharo Dudajevo, Michailo Gorbačiovo, Sadamo Huseino, Boriso Jelcino, Helmuto Kolio, Si Dzinpingo, Vladimiro Putino, Volodimiro Zelenskio svarba, analizuojant XX a. pab. – XXI a. tarptautinius santykius. [...] Analizuojami tarptautinės tvarkos transformacijai XX a. pabaigoje ir tarpvalstybinių santykių raidai XXI a. reikšmingi įvykiai: Vokietijos susivienijimas (1990 m.), Persijos įlankos karas, Bosnijos karas, Čečėnijos karai, Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV (2001 m.), Afganistano karas, Irako karas, Rusijos agresija ir karas su Ukraina (nuo 2014 m.). LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjama Lietuvos valdovų politika ir jos pagoniškasis pragmatiškumas: tarp santuokų, sutarčių ir mūšio lauko. Analizuojamas Švedijos ir Rusijos faktoriaus iškilimas ir grėsmė. Nagrinėjamos XVIII a. ATR karybos ir diplomatijos nesėkmės ir valstybės padalijimai. Akcentuojama Algirdo, Augusto II, Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Gedimino, Kęstučio, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Zigmanto ir Jono Kazimiero Vazų, Vytauto Didžiojo reikšmė, nagrinėjant LDK karybą ir diplomatiją. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos tarptautinės padėties, diplomatijos bei karybos raidai XIII–XVIII a.: Gedimino laiškai (XIV a.), Žalgirio mūšis (1410 m.), Melno taika (1422 m.), Livonijos karas (XVI a.), Kėdainių unija (1655 m.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.), ATR padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.). Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problema. Nagrinėjamas Kauno–Varšuvos konfliktas dėl Vilniaus krašto ir Lietuvos tarptautinė orientacija į Sovietų Sąjungą ir Vokietiją. Tyrinėjama Klaipėdos krašto problema Lietuvos ir Vokietijos santykiuose. Aptariama Ernesto Galvanausko, Petro Klimo, Juozo Urbšio, Augustino Voldemaro svarba, analizuojant XX a. pirmosios pusės Lietuvos diplomatinius santykius. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai Lietuvos tarptautinės padėties raidai XX a. pirmojoje pusėje: Tilžės Aktas, Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis (1920 m.), Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos (1923–1924 m.), Lenkijos ultimatumas dėl tarpvalstybinių santykių užmezgimo (1938 m.), Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos (1939 m.), Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 m.). Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjami tarptautiniai ir politiniai abiejų karų kontekstai. Tyrinėjamas konfliktų pobūdis: priešininkai ir kariavimo taktika. Analizuojamos karinių konfliktų pasekmės ir reikšmė. Akcentuojama Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Jono Žemaičio-Vytauto, Silvestro Žukausko reikšmė, analizuojant Nepriklausomybės ir Partizanų karus. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos nepriklausomybės (1918–1920 m.) ir Partizanų (1944–1953 m.) karų raidai: Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1918 m. lapkričio 23 d.), Zarasų operacija, Radviliškio kautynės, Giedraičių-Širvintų mūšis, LLKS Tarybos Deklaracija (1949 m. vasario 16 d.). Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama sovietų okupacija, reokupacija ir valstybingumo naikinimas. Įvertinama valstybingumo iliuzijos ir nacių okupacinio režimo pobūdis. Nagrinėjama sovietinės aneksijos nepripažinimas ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. Nagrinėjamas Juozo Ambrazevičiaus ir Stasio Lozoraičio (vyresniojo) vaidmuo, bandant atkurti Lietuvos valstybingumą ir vykdant sovietinės aneksijos nepripažinimo politiką. [...] Analizuojamas reikšmingas įvykis, Lietuvai prarandant valstybingumą XX a. pirmojoje pusėje: sovietinė Lietuvos okupacija (1940 m.). Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariami Šventieji raštai kaip tikėjimo šaltiniai: atsiradimas ir pranašų vaidmuo. Įvertinama Toros ir Korano reikšmė tikinčiojo gyvenime: etiniai imperatyvai ir jų įtaka. Įvertinama Mahometo ir Mozės reikšmė monoteistinių religijų istorijos kontekste. [...] Nagrinėjamas islamo religijos susikūrimui VII a. reikšmingas įvykis: Mahometo pasitraukimas iš Mekos į Mediną (hidžra) (622 m.). Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariami tikėjimo šaltiniai ir jų autoritetas: Šv. Raštas ir tradicija. Nagrinėjamas tikėjimo tiesų ir Bažnyčios doktrinos formavimasis. Analizuojamos bažnytinės reformos X–XIII a. ir jų įtaka katalikams. Akcentuojama Šv. Augustino, Grigaliaus I Didžiojo, Grigaliaus VII, Inocento III, Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo, Tomo Akviniečio reikšmė krikščionybės istorijoje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ankstyvajai krikščionybei ir viduramžių katalikybei: Milano ediktas (313 m.), Laterano IV susirinkimas (1215 m.). Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos popiežiaus ir patriarcho ambicijos bei iškilusios katalikų ir ortodoksų (stačiatikių) skirtys. Nagrinėjama Katalikų Bažnyčios krizė, jos įveika ir protestantiškasis tikėjimo racionalizavimas. Aptariama Henriko VIII, Žano Kalvino, Mykolo I Kerularijaus, Leono IX, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos reikšmė analizuojant didžiuosius krikščionybės lūžius. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų krikščionybės raidai: Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), Martyno Liuterio tezių paskelbimas (1517 m.), Tridento susirinkimas (XVI a.). Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariamas XVIII a. apsišvietusio proto sukilimas prieš prietarus ir Bažnyčios galią. Analizuojamas mokslo ir religijos santykis XIX a.: tarp „Pradžios knygos“ ir „Rūšių atsiradimo“. Nagrinėjama ateizmo ir Bažnyčios kova XIX–XX a. Nagrinėjama Čarlzo Darvino, Frydricho Engelso, Jono Paulius II, Jono XXIII, Vladimiro Lenino, Maksimiljeno Robespjero svarba, analizuojant laisvamanybės, sekuliarizacijos ir ateizmo temas. [...] Aptariami religijos ir mokslo santykiui bei katalikybės raidai XIX–XX a. reikšmingi įvykiai ir tekstai: Čarlzo Darvino knygos „Rūšių atsiradimas“ išleidimas (XIX a.) ir Vatikano II susirinkimas (1962–1965 m.). Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjamos žinojimo (šaltinių) apie baltų religiją problemos: vėlyvumas, skurdumas, tendencingumas. Nagrinėjama baltiškasis politeizmas ir žmogaus pasaulėžiūra. Aptariama baltų religija ir jos recepcija šiandien: aktualumas, tradicija, naujadarai. Aptariama Jano Dlugošo, Petro Dusburgiečio, Simono Grunau ir Erazmo Stelos darbų svarba, nagrinėjant Baltų religiją ir mitologiją. [...] Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamas krikšto priėmimo problematiškumas: naujas Dievas, svetimi ritualai, kitoks gyvenimo būdas. Aiškinamasi krikščioniškų institucijų plėtra ir problemos: lenkiškumas, parapijų kūrimas, privilegijos. Nagrinėjamas individo santykis su krikščionybe: tarp valdovų ir diduomenės fundacijų ir valstietiškojo sinkretizmo. Aptariama Gedimino, Jogailos, šv. Kazimiero, Mindaugo ir Vytauto Didžiojo reikšmė Lietuvos valstybės krikščionėjimo kontekste. [...] Nagrinėjami Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimui viduramžiais reikšmingi įvykiai: Šv. Brunono misija (1009 m.), Mindaugo krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Žemaitijos krikštas (1417 m.). LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas oficialus ir (ar) valstybės požiūris į religines grupes: stačiatikius, etnokonfesines LDK mažumas. Analizuojamos krikščionybės skilimo ir krikščioniškų konfesijų suartėjimo problemos: protestantizmas ir unitai. Lyginami gyvenimo būdo ir kasdienybės skirtumai tarp įvairių konfesijų. Akcentuojama Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Abraomo Kulviečio, Juozapato Kuncevičiaus, Martyno Mažvydo, Jurgio Radvilos, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Izaoko Trakiečio svarba, nagrinėjant LDK konfesinį pliuralizmą XVI–XVIII a. [...] Aptariami tokie LDK konfesinį pliuralizmą reprezentuojantys reikšmingi įvykiai kaip Varšuvos konfederacijos aktas (XVI a.), Brastos bažnytinė unija (1596 m.). Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama caro valdžios kova su katalikybe kaip naujos tapatybės kūrimo priemone. Aiškinamasi Lietuvos žydų padėtis: tarp religingumo ir pasaulietiškumo. Įvertinamas lietuviškosios inteligentijos santykis su religija. Aptariami Jono Šliūpo, Juozo Tumo-Vaižganto, Motiejaus Valančiaus pavyzdžiai, nagrinėjant religijos reikšmę tapatybės formavimuisi. [...] Aptariami tokie svarbūs analizuojamos temos įvykiai kaip represijos prieš vyrų vienuolynus (1832 m.), Kražių skerdynės (1893 m.), Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) įkūrimas Vilniuje. Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjami sovietinės prievartinės ateizacijos bruožai. Aptariamas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ vaidmuo ir tikinčiųjų teisių gynimas. Išskiriamas Teofiliaus Matulionio, Nijolės Sadūnaitės, Sigito Tamkevičiaus vaidmuo pasipriešinimo sovietinei ateizacijai kontekste. [...] Aptariami reikšmingi nagrinėjamos temos įvykiai: Ateizmo muziejaus atidarymas Šv. Kazimiero bažnyčioje, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia (1972 m.). Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama prigimties reikšmė ir individo vieta socialinėje piramidėje. Nagrinėjama pasaulio stebuklų statyba: vergovė kaip senųjų civilizacijų ekonomikos pagrindas. Aptariami laisvųjų gyvenimo skirtumai: tarp aristokratijos, patricijų ir laisvųjų žemdirbių. Aptariama Aristotelio, Tiberijaus ir Gajaus Grakcho svarba, analizuojant Senųjų civilizacijų socialinę-ekonominę struktūrą. [...] Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama viduramžių trifunkcinė visuomenės schema ir jos grupių pareigos. Įvertinamas miesto ir miestiečių vaidmuo ikimoderniojoje ekonomikoje. Aptariama ikimoderniųjų laikų socialinės struktūros ir jos grupių santykių kritika. Analizuojamas Adalbero Laoniečio (Adalbéron de Laon), Tomo Miuncerio vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...] Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjama industrinė revoliucija ir naujųjų technologijų vaidmuo ekonomikoje. Aiškinamasi socialinės struktūros kaita ir valstybės reakcija į kylančias problemas. Aptariamas naujų socialinių judėjimų formavimasis ir jų aplinkybės. Aptariama Frydricho Engelso, Henrio Fordo, Rozos Liuksemburg, Karlo Markso, Emelinos Penkherst (Emmeline Pankhurst), Adamo Smito reikšmė XIX a. visuomenės pokyčių kontekste. [...] Aptariami temos atskleidimui reikšmingi įvykiai: garo mašinos išradimas (XVIII a.), vergovės panaikinimas JAV (1865 m.), rinkimų teisės suteikimas moterims (Naujoji Zelandija 1893 m., Suomija 1906 m.). XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojami vidiniai prieštaravimai: tarp kilnių deklaracijų ir radikalių diskriminacijos formų. Aptariama komunistinio pasaulio tikrovė: žmogaus laisvių fasadai ir disidentinė realybė. Nagrinėjamos žmogaus teisės kaip Vakarų pasaulio liberaliosios demokratijos vertybiniai pamatai. Aptariama Liudmilos Aleksejevos, Vaclavo Havelo, Jono Pauliaus II, Martino Liuterio Kingo, Andrejus Sacharovo reikšmė, kovojant už žmogaus teises. [...] Analizuojami moderniajai visuomenei ir žmogaus teisių raidai XX a. reikšmingi įvykiai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.), Prahos pavasaris (1968 m.), homoseksualumo kaip ligos išbraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos ligų sąrašo. XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos demokratinių Vakarų valstybių pasirinkimo dilemos: tarp ekonominio neoliberalizmo ir gerovės valstybės. Įvertinamas totalitarinės ekonomikos represiškumas ir santykis su privačia nuosavybe. Aptariama Ulofo Palmės (Olof Palme), Deng Siaopino, Margaret Tečer, Šv. Motinos Teresės reikšmė laisvosios rinkos, etatizmo ir totalitarinės ekonomikos temų kontekste. [...] LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojami asimetriniai socialiniai santykiai ir jų įtvirtinimas: tarp privilegijuotos bajorijos, silpnų miestų ir „tylinčios daugumos“. Nagrinėjama Valakų reforma: baudžiavos įtvirtinimas, ūkio našumo augimas ir javų eksportas. Aptariama socialinės tvarkos kritika ir lokalūs poslinkiai: tarp fiziokratų idėjų ir Paulavos respublikos. Aptariamas Bonos Sforcos, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo vaidmuo LDK socialinės-ekonominės istorijos kontekste. [...] Aptariami tokie LDK socialinei-ekonominei sąrangai ir jos kaitai buvę reikšmingi įvykiai kaip Jogailos privilegija (1387 m.), Kazimiero privilegija (1447 m.), Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), Valakų reforma (1557 m.). XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama Lietuvos kaimo kaita: nuo baudžiauninko iki ūkininko. Nagrinėjama kooperatinė pramonė ir Lietuvos ekonominė pažanga. Aptariamas Lietuvos visuotinio švietimo kelias nuo „vargo mokyklų“ link gimnazijų tinklo. Aptariamas Mykolo Krupavičiaus ir Juozo Tūbelio vaidmuo pertvarkant žemėvaldos santykius ir modernizuojant ūkį pirmojoje Lietuvos Respublikoje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos visuomenės socialinei-ekonominei transformacijai ir modernėjimui XIX a. antroje–XX a. pirmoje pusėje: baudžiavos panaikinimas Lietuvoje (1861 m.), spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis panaikinimas (1904 m.), Žemės reformos įstatymo priėmimas (1922 m.), privalomo ir nemokamo pradinio mokslo įvedimas. Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Emigracijos priežastys, išeivijos pasiekimai ir santykis su Lietuva. Nagrinėjami struktūriniai migracijų panašumai ir istoriniai skirtumai. Analizuojama Lietuvos gyventojų kaip Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasirinkimai ir padėtis. Vertinami Pasaulio Lietuvos kultūriniai pasiekimai. Aptariami Marijos Gimbutienės, Algirdo Julius Greimo, Vytauto Kavolio, Jono Šliūpo pasiekimai ir vaidmuo Lietuvos diasporos istorijos kontekste. [...] Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas Holokaustas okupuotoje Lietuvoje: kolaboravimas, prisitaikymas, gelbėjimas. Analizuojamas Lietuvos visuomenės sovietizavimas: masiniai trėmimai, kolektyvizacija ir jų ilgalaikės pasekmės. Analizuojami nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimai šiandieninėje Lietuvoje. Aptariamos Dalios Grinkevičiūtės, Abraomo Suckeverio, Onos Šimaitės patirtys Lietuvos visuomenės sovietinio ir nacistinio naikinimo kontekste. [...] Aptariami ir analizuojami svarbūs okupuotos Lietuvos įvykiai: pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai (1941 m. birželio 14–17 d.), Vilniaus geto likvidavimas (1943 m. rugsėjo 23 d.), masinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje. (Po)sovietinė visuomenė ir jos transformacija XX a. pabaigoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas 1990-ųjų virsmas ir naujos galimybės: „prichvatizacija“, privatizacija, rinkos ekonomika. Identifikuojamas „homo sovieticus“ palikimas ir nagrinėjamas pilietinės visuomenės kūrimasis. [...] Aptariamas lito įvedimas kaip reikšmingas įvykis Lietuvoje (1993 m.).

A2. Įvykių, reiškinių bruožai, ypatumai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras	Padedamas nurodo nagrinėtų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių ar reiškinių vieną iš esminių bruožų (A2.1).	Nurodo nagrinėtų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių, reiškinių kurį nors esminį bruožą ir gali nurodytą bruožą fragmentiškai apibūdinti (A2.2).	Pasako 1?2 esminius nagrinėtų svarbiausių savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos (atskirais atvejais, Europos ir pasaulio) istorinių įvykių ir reiškinių bruožus bei nurodo, kuris bruožas yra svarbesnis (A2.3).	Išvardija 2?3 esminius nagrinėtų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių, reiškinių bruožus; išskiria kurie bruožai yra svarbiausi, savo sprendimą paaiškina. Sieja istorinius reiškinius su šiandiena (A2.4).
5–6 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Praeitis kaip detektyvas (I): istorijos liudytojai mūsų aplinkoje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Kultūros paveldo, esančio artimoje aplinkoje, aplankymas ir aptarimas: maldos namai, dvaro sodyba, piliakalnis, kapinės ir kt. Nagrinėjama pasirinkto istorinio paminklo savo mieste ar kitoje Lietuvos vietovėje istorija: atsiradimas, idėja, įgyvendinimas, reikšmė. [...] Praeitis kaip detektyvas (II): istorijos pažinimo būdai. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi istorinio įvykio nagrinėjimo schema. Aptariamas skirtingų sričių mokslininkų (archeologijos, antropologijos, istorijos) bendradarbiavimas tyrinėjant praeitį. [...] Visi turi savo istoriją: istorijos tyrimų objektas. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjami istorijos tyrimų objekto pavyzdžiai artimoje aplinkoje: kaimo, miestelio ar miesto istorija. [...] Istorinių simbolių, ženklų ir herbų istorija. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi herbo kūrimo principai: formų, simbolių ir spalvų istorinės prasmės. Nagrinėjamos Lietuvos Respublikos vėliavos ir herbo atsiradimo istorijos. Aiškinamasi kitų pagrindinių Lietuvos valstybės simbolių ir (ar) istorinių didikų giminių herbų reikšmes. [...] Gyvenimo praeityje rekonstrukcija. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. [...] Istorija mene: dailėje, literatūroje ir kompiuterizuotoje erdvėje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama, kaip istoriniai įvykiai vaizduojami dailėje (pasirinktų dailininkų kūriniuose vaizduojamų istorinių temų aptarimas). [...] Lietuva iki valstybės. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aptariami pirmieji Lietuvos gyventojai: seniausi archeologiniai radiniai dabartinės Lietuvos (ar gyvenamosios vietovės) teritorijoje. Apsilankymas priešistorei skirtose ekspozicijose (ar virtualių parodų apžiūra) Lietuvos muziejuose. Baltų gyvensenos rekonstrukcija. [...] Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Nagrinėjama LDK istorija, valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam. [...] Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Analizuojama Liublino unija (1569 m.): kaip veikia dvi valstybės vienoje Respublikoje. Tyrinėjama pasirinktos didikų giminės istorija ir reikšmė LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime (atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės pavyzdžius). [...] Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjami valstybės padalijimai ir XVIII a. pab.–XIX a. sukilimai dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atkūrimo. Pasirinkto (-os) XVIII–XIX a. ATR idėją gynusio sukilėlio ar sukilėlės biografijos aptarimas. Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. [...] Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama 1918 m. Vasario 16-osios Aktas (Nepriklausomybės Aktas) ir demokratinės valstybės kūrimas. Išskiriami svarbiausi Lietuvos Respublikos pasiekimai. [...] Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama sovietinė Lietuvos okupacija. [...] Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija. Holokausto Lietuvoje istorija. [...] Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi, kas buvo Sovietų Sąjunga ir ką reiškia sovietmetis bei okupacinis režimas. Nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių varžymas ir pasipriešinimas režimui Sovietų Lietuvoje. [...] Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. Sąjūdžio laikotarpio istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. [...] Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Analizuojami XX a. lietuvybės centrai už Lietuvos ribų. Pasirinktinai, Čikaga ar kitas išeivijos lietuviams svarbus miestas. Aiškinamasi litvakų kultūros sklaida pasaulyje XIX–XX a. pradžioje. [...] Istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aiškinamasi europietiškajai tradicijai būdinga istorijos periodizacija (epochos) ir kiekvienam laikotarpiui charakteringi bruožai bei simboliai. Svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių žymėjimas laiko juostoje vadovaujantis europietiškajai tradicijai būdinga istorijos periodizacija. [...] Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Tyrinėjamas viduramžių Europos miesto tipinis planas, svarbiausios erdvės ir statiniai. Tyrinėjamas gyvenamasis būstas Lietuvoje: XIII a. Kernavės gyvenvietė, XVI–XVIII a. Lietuvos didikų dvarai; gatvinis kaimas. [...] Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (II): didieji Lietuvos miestai. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su Vilniumi – jo daugiakultūriškumo istorija. Susipažįstama su Kaunu – kaip laikinąja, bet moderniąja sostine. Susipažįstama su Klaipėda – jūros reikšmė valstybei. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama Jėzaus Kristaus istorija, krikščionybės atsiradimas ir plėtra. Susipažįstama su skirtingomis krikščioniškomis konfesijomis ir jų maldos namais Lietuvoje ar artimoje aplinkoje. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama judaizmo Lietuvoje istorija ir žydų kultūros paveldas artimoje aplinkoje: maldos namai, kultūros ir prekybos vietos, švietimo įstaigos. Aptariamas Lietuvos totorių islamas ir Lietuvos karaimų karaizmas: religijos, kultūros ir vietos papročių dermė. Susipažįstama su romais Lietuvoje: bendruomenės istorija ir skirtingais religiniais pasirinkimais. [...] Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Analizuojami senųjų civilizacijų rašto pavyzdžiai; abėcėlių, Brailio rašto ir Morzės abėcėlės istorija. Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. [...] Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aptariamos pirmosios mokyklos LDK. Nagrinėjama universitetų atsiradimas Europoje ir Lietuvoje, jų reikšmė. [...] Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjami skirtingų Lietuvos laikotarpių teatro ir muzikos istorijos įvykiai ir reiškiniai: pirmoji Lietuvoje Vilniuje atlikta opera „Elenos pagrobimas“ XVII a., pirmasis viešas teatro spektaklis lietuvių kalba 1899 m. Palangoje, pirmoji Lietuvos dainų šventė 1924 m., 1987–1989 m. „Roko maršai“. [...] Kultūros istorija (II): mados istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama drabužių istorija: toga, kelnės ir sijonas ar kiti pasirinkti drabužiai. Analizuojami skirtingų pasirinktų Lietuvos ir (ar) Europos laikotarpių mados istorijos bruožai, lietuvių ir (ar) kitų tautų nacionalinis kostiumas. [...] Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Nagrinėjami olimpinių žaidynių istorijos bruožai (Antikoje ir šiais laikais). [...]
7–8 klasių koncentras	Padedamas nurodo arba atpažįsta svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių kurį nors esminį raidos bruožą (A2.1).	Nurodo svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių kurį nors esminį raidos bruožą; gali nurodytą bruožą fragmentiškai apibūdinti (A2.2).	Išvardija svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių esminius bruožus; juos paaiškina pagal pateiktus kriterijus (A2.3).	Išskiria svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių daugumą esminių bruožų ir gali juos paaiškinti. Palygina panašaus pobūdžio įvykių ar reiškinių bruožus, nustato kai kuriuos panašumus ir skirtumus (A2.4).
7–8 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamos priešistorės žmonių gyvenimo sąlygos, ir jų kaita: žmonių protėviai Afrikoje, Azijoje, jų atsikraustymas į Europą; gamtinės sąlygos ir kasdieninio gyvenimo bruožai. Aptariama neolito revoliucija. Analizuojamas indoeuropiečių atsikraustymas į dabartinės Lietuvos teritoriją: tikėjimas, kasdieninio gyvenimo bruožai, indoeuropiečių kalbos. Aiškinamasi civilizacijos apibrėžimas ir esminiai bruožai, gamtos sąlygų svarba (didžiosios upės ir irigacija). Susipažįstama su seniausiais miestais. [...] Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamas Derlingasis pusmėnulis ir civilizacijos centrai Mesopotamijoje: valstybiniai dariniai (Šumeras, Babilonija) ir valdymo formos, santykiai su kaimynais. Nagrinėjama Egipto valstybė: vieningo Egipto iškilimas, faraono valdžia ir dinastijos, visuomenės socialinė struktūra, santykiai su kaimynais, Egipto civilizacijos sunykimas. [...] Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamas Mesopotamijos kultūrinis gyvenimas: religijos ir rašto tradicija, mokyklos, mokslo žinios (matematika, astronomija, išradimai), literatūra, architektūra. Aptariamas egiptiečių religinis ir kultūrinis gyvenimas: religija, dievų vaizdavimas, raštas, architektūra (piramidės, šventyklos, rūmai), mokslo žinios (matematika, astronomija, medicina, išradimai), menas (skulptūra, tapyba), mokyklos. [...] Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas žydų įsikūrimas Pažadėtoje žemėje, Egipto nelaisvė, Mozė ir Dešimt Dievo įsakymų, judaizmo religija, kultūrinis palikimas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Aiškinamasi Antikinės civilizacijos ištakas: Kretos ir Mikėnų kultūros. Polis – bendruomeniškų formų paieškos: valdymo būdų įvairovė (tironija, oligarchija, aristokratija, demokratija) ir jų skirtumai nuo Rytų civilizacijų. Nagrinėjamas demokratijos atsiradimas ir jos bruožai, susipažįstama su demokratijos tėvais: Solonu, Kleisteniu, Perikliu. Aptariami Atėnų demokratijos vaisiai: teatras, literatūra ir filosofija. Susipažįstama su mokykline sistema ir laisvųjų piliečių ugdymu. Nagrinėjamas polių susidūrimas su Rytų despotija: graikų ir persų karai. Analizuojama Aleksandro Didžiojo karinė ir kultūrinė imperija (IV a. pr. Kr.): užkariavimai, kultūrų sinkretizmas ir helenizmas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjama Romos civilizacijos pradžia: Romos miesto įkūrimas, karalystės laikotarpis, ryšiai su graikais, lotynų kalba. Analizuojama Romos respublika: valdžios struktūra ir pagrindiniai skirtumai nuo Atėnų demokratijos. Nagrinėjami užkariavimai, keičiantys kultūrą: Romos respublikos plėtra, kitų kultūrų recepcija. Sausumos galybės susidūrimas su jūrine galybe – Romos ir Kartaginos karai (III–II a. pr. Kr.). Analizuojamas augančios galios valdymas: respubliką keičia imperija (27 m. pr. Kr.). Teritorijų užkariavimas ir jų valdymas I–II amžiais. Romėnų teisė ir universalios Romos pilietybės atsiradimas (III a.). Aiškinamasi imperijos nuopuolis ir žlugimas: vidaus problemos, barbarų puolimai, Romos imperijos padalijimas ir Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). [...] Antika – Europos istorijos pradžia (III). 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Kultūra ir religija graikų ir romėnų visuomenėse: politeistinę pasaulio supratimo sanklodą keičiantis monoteizmas. Analizuojamas polis kaip visuomenės sugyvenimo forma: Atėnų kasdienybė (V a. pr. Kr.). Susipažįstama su Aleksandrija – graikų mokslo židiniu (III a. pr. Kr.). Susipažįsta su Roma – imperijos sostine (II a.). Analizuojama architektūrinė miesto panorama: Koliziejus, panteonas, termos, forumas, akvedukas, triumfo arka, insulė. Religija, vienijanti atskirus polius: graikų dievų panteonas, herojai, mitai, pasaulio suvokimas, Olimpinės žaidynės. Romėniškoji graikų dievų panteono recepcija. Aiškinamasi apie krikščionybę: atsiradimą ir persekiojimus, plitimą ir įsitvirtinimą Romos imperijoje, krikščionių bendruomenių išskirtinumus. [...] Paveldas ir istorinė atmintis: Antikos civilizacijos kaip Europos kultūros pamatai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjami Antikos kultūriniai ženklai ir įtaka šiandieniniame pasaulyje: materialusis paveldas šiandienos Atėnuose ir Romoje. Senovės civilizacijų tyrinėjimai ir atradimai. Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas baltų genčių susiformavimas: kilmės teorijos, baltų kultūros bronzos ir geležies amžiais, Rytų ir Vakarų baltai, gentinių sąjungų susidarymas. Susipažįsta su rašytinėmis žiniomis apie baltus. Erdvė: gyvenamoji teritorija, tarpgentiniai panašumai ir skirtumai, ryšiai su kitomis kultūromis. Nagrinėjami kasdienybės bruožai: religija ir mitologija, karyba, verslai ir prekyba. Susipažįstama su baltų paveldu Lietuvoje: piliakalniais ir gyvenvietėmis, laidojimo objektais. Šiandieniniai (archeologiniai) baltų istorijos tyrimai ir eksperimentinė archeologija. [...] Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi viduramžių esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. [...] Valstybė ir valdžia viduramžiais: krikščionybės svarba valstybei. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Nagrinėjama feodalinė viduramžių valstybė. Aptariama Europos valstybių politinė raida nuo susiskaldymo iki centralizacijos (VIII‒XV a.): Frankų valstybė, Šventoji Romos imperija, Anglija ir Prancūzija. Susipažįstama su krikščioniškuoju pasauliu: katalikybės plėtra ir sklaida ankstyvaisiais viduramžiais, Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), dvasinės (popiežiaus) ir pasaulietinės (imperatoriaus) kova dėl valdžios viršenybės. Aiškinamasi krikščionybės reikšmė Europos integralumui. Nagrinėjami Kryžiaus žygiai: idėja ir tikrovė (XI‒XIV a.). Tyrinėjama krikščionybės ir islamo sąveika. Analizuojama Lietuvos valstybė: suvienijimas ir karalystės susikūrimas (1253 m.), Krėvos unija ir Lietuvos krikštas (1387 m.), LDK politinė raida ir santykiai su kitomis šalimis iki XVI a.: ekspansija į skilusios Kijevo Rusios kunigaikštystes, karas su Kalavijuočių ir Vokiečių ordinais (XIII‒XV a.), kovos su Maskvos valstybe (XV‒XVI a.), kultūrinis ir politinis suartėjimas su Lenkijos karalyste. [...] Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi feodalinės visuomenės samprata ir raida, feodalinis ūkis. Nagrinėjama viduramžių Europos ir LDK visuomenė: luomai ir konfesinės bendruomenės, vienuolių ordinai, miestai (gildijos ir cechai, Hanzos miestų prekybos sąjunga). Aiškinamasi viduramžių žmogaus pasaulėvaizdis ir mąstymo savitumas: laikas, erdvė, žmogus. Nagrinėjamas kasdienis gyvenimas Europoje ir LDK: buitis ir darbai, turtas ir skurdas, karas ir maras. [...] Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasis bizantiškosios ir islamiškosios kultūros poveikis Europai: mokslas, menas, architektūra. Susipažįstama su lotyniškąja raštija, mokslu, filosofija ir teologija, švietimu (vienuolynų mokyklos ir universitetai), architektūra ir menu (romanika, gotika), riterių kultūra, religiniu ir pasaulietiniu teatru. Analizuojami europėjančios LDK kultūros bruožai: krikščionybės įtaka, rašto kultūra, mūrinė statyba (gotika), pirmosios mokyklos. [...] Paveldas ir istorinė atmintis: XIV‒XVI a. LDK materialusis paveldas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Tyrinėjamas LDK paveldas už dabartinės Lietuvos ribų: Naugarduko pilis ir Kristaus Atsimainymo bažnyčia, Lucko pilis, Žalgirio mūšio laukas ar kiti pasirinkti paveldo objektai. Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi ankstyvųjų naujųjų laikų sąvoka, esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. [...] Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Nagrinėjamas renesansas Europoje ir LDK: samprata, pasaulėžiūra, epochos asmenybės, idėjos. [...] Analizuojama reformacija Europoje ir LDK: religinė reforma ir mokymas. Susipažįstama su liuteronizmu, kalvinizmu, anglikonizmu. Nagrinėjama katalikiškoji reforma ir barokas Europoje ir LDK: pasaulėžiūra, asmenybės, idėjos ir kūriniai. Analizuojama religinė pakanta ir religinės priešpriešos Europoje ir LDK. Susipažįstama su katalikiška ir stačiatikiška LDK. Susipažįstama su LDK mokslo ir kultūros centrais: Vilniaus universitetu, dvarais ir jų kultūra. [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Susipažįstama su ankstyvųjų naujųjų laikų valstybe. [...] Tyrinėjama ATR valdymo sistema (XVI‒XVII a.). Analizuojama ATR politinė raida (XVI‒XVIII a.): karai su Švedija ir Rusija (XVII a.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.). [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi svarbiausi LDK ir Europos ūkio raidos aspektai. Nagrinėjama Valakų reforma (XVI a.). Aptariamas moderniosios ekonominės sistemos formavimasis: akcinė bendrovė, birža, bankas (Nyderlandų pavyzdys XVII a.). Nagrinėjama ankstyvųjų naujųjų laikų žmogaus pasaulėžiūros transformacija, vertybės ir kasdienis gyvenimas (diduomenė, miestiečiai, valstiečiai) Europoje ir LDK (XVI‒XVIII a.). [...] Paveldas ir istorinė atmintis: XVI‒XVIII a. LDK materialusis paveldas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Tyrinėjamas LDK baroko epochos paveldas: Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia ir rūmai, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje (ar kita pasirinkta barokinė bažnyčia) Vilniuje, Pažaislio ir Tytuvėnų vienuolynų kompleksai.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Nurodo naujųjų ir naujausiųjų laikų svarbių įvykių, reiškinių kai kuriuos esminius bruožus; gali juos paaiškinti ir padedamas palyginti (A2.1).	Išskiria naujųjų ir naujausiųjų laikų įvykių, reiškinių svarbiausius bruožus. Vadovaudamasis pateiktais kriterijais, atskleidžia istorijos įvykio ar reiškinio bruožus ir ypatumus (A2.2).	Išskiria naujųjų ir naujausiųjų laikų įvykių, reiškinių keletą svarbiausių bruožų, savo sprendimą paaiškina. Parodo ryšius tarp įvykio priežasčių ir pasekmių. Įvertina įvykio, reiškinio reikšmingumą (A2.3).	Savarankiškai nustato ryšius tarp naujųjų ir naujausiųjų laikų įvykių ar reiškinių, paaiškina jų priežastis ir pasekmes, sieja jas su nauju istoriniu kontekstu. Formuluoja ir pagrindžia savo teiginius apie istorijos įvykius, reiškinius bei jų ypatumus šaltiniais ir istoriniais pavyzdžiais. Vertina įvykių ar reiškinių aktualumą ir svarbą. Įvykių bruožus savarankiškai lygina ir argumentuotai vertinta (A2.4).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Įvadas į epochą: modernios visuomenės ir šiuolaikinės valstybės susikūrimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Aiškinamasi naujųjų laikų sąvoka: esminiai bruožai ir chronologija. Naujųjų laikų pažinimo šaltiniai. Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). Nagrinėjama klasicizmo epochos kultūra. Mokomasi apie JAV revoliuciją, JAV nepriklausomybės karą ir konstituciją (1787 m.). Analizuojama Prancūzijos didžioji revoliucija (1789‒1799 m.): Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.), konstitucinė monarchija, respublikos laikotarpis, jakobinų diktatūra, Direktorijos valdymas. Nagrinėjama ATR XVIII a. antrojoje pusėje: valstybės padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.), Ketverių metų seimo reformos, ATR konstitucija (1791 m.), 1794 m. sukilimas, valstybės panaikinimas. Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814‒1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje. [...] XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra. Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848‒1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.). Aiškinamasi Rusijos imperijos politika buvusiose LDK žemėse. Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830‒1831 m., 1863‒1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864‒1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. Aptariama imperializmo epocha ir kolonializmas. Susipažįstama su pasauline Britų imperija. [...] Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas. Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas). Nagrinėjama Europos ir Lietuvos gyventojų migracija. Analizuojama Amerikos lietuvių gyvenimas ir jų ryšiai su Lietuva. [...] Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX–XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. Susipažįstama su Vilniaus universitetu; Vilniaus piešimo mokykla. Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai. Susipažįstama su XIX–XX a. sandūros pasaulio kultūros sostinėmis: Viena, Paryžiumi, Londonu. [...] Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Rusija XX a. pradžioje: 1917 m. Vasario revoliucija ir bolševikų perversmas. Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.). Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.). Vertinami Pirmojo pasaulinio karo demografiniai ir socialiniai padariniai Lietuvoje ir Europoje. [...] Įvadas į epochą: globalizacija ir neeuropinio pasaulio iškilimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Susipažįstama su naujausiais laikais: esminiais bruožais ir chronologija. Nagrinėjama pasaulio globalizacija, Lietuvos „sugrįžimas“ į Europą. Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariamas autoritarizmas Europoje. Nagrinėjami Baltijos šalių autoritariniai režimai: 1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje ir Antano Smetonos valdymas. Aiškinamasis totalitarizmas Europoje: totalitarizmo sąvoka, komunistinės SSRS ir nacistinės Vokietijos režimų ypatumai. [...] Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Tyrinėjama Didžioji pasaulinė ekonomikos krizė ir jos poveikis visuomenei: JAV, Vokietijos ir Lietuvos pavyzdžiai. Analizuojama liberalios rinkos ekonomikos ir valstybinio ekonomikos reguliavimo sankirta. Nagrinėjama Lietuvos visuomenė tarpukariu: žemės ūkis ir pramonė; ekonominė emigracija; kaimo, miestelio ir miesto kasdienybė; religijos vaidmuo. Susipažįstama su Vilniaus ir Klaipėdos kraštais ir jų gyventojais. [...] Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjama kultūros raida tarpukariu: modernizmo suklestėjimas ir totalitarinė kultūra. Analizuojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas tarpukariu: tautinė kultūra, meniniai sąjūdžiai, Kauno modernizmo architektūra, teatras, kinas, spauda ir radijas. Susipažįstama su pokyčiais švietimo srityje. [...] Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija. [...] Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941‒1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje. Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas. Aptariama karo kasdienybė: koncentracijos ir karo belaisvių stovyklos, fronto kasdienybė, miestų bombardavimas, moterys kare, kolaboravimas ir pasipriešinimas nacių okupuotose šalyse, karo pabėgėliai. [...] Aiškinamasi Lietuvos sovietinė reokupacija. [...] Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija. Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944‒1953 m.). Analizuojama SSRS politinė raida. Nagrinėjami komunistiniai režimai Rytų Europoje ir jų krizės: Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) sukilimai. Aiškinamasi Šaltojo karo įtampa (Karibų krizė) ir konfliktai (Vietnamo ir Afganistano karai). [...] Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai). Aptariama Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, SSRS vykdyta ekonominė blokada ir karinė agresija (1990‒1991 m.). [...] Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Lyginamos ekonomikos ir visuomenės raidos tendencijos: Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS pavyzdžiai. [...] Sovietų Lietuvos visuomenė: tarp rezistencijos ir kolaboravimo. Aptariama Sovietinė Lietuvos urbanizacija ir industrializacija. [...] Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Aptariama masinė ir elitinė kultūra bei vartotojiška visuomenė Vakarų pasaulyje: naujosios kultūros formos, žymiausi pasaulio (ir lietuvių išeivių) kūrėjai bei jų darbai. Lyginamas švietimas demokratijos ir komunizmo sąlygomis. Įvertinama kultūra ir menas Sovietų Lietuvoje: ideologija, cenzūra, pasiekimai. [...] Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama ir įvertinama naujoji pasaulio tvarka: JAV dominavimas, europinė integracija ir komunistinės Kinijos iškilimas. Susipažįstama su globaliu pasauliu: technologine revoliucija ir interneto sklaida, visuotinio gyvenimo lygio kilimu, pasaulinėmis skurdo ir ekologijos problemomis, terorizmu. Įvertinama posovietinės visuomenės transformacija ir Lietuvos kelias į euroatlantines organizacijas. [...]
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Atpažįsta atskirus įvykius pateiktoje medžiagoje; iš dalies atskleidžia istorinio įvykio, proceso ar reiškinio bruožus; nagrinėja pateikiamus šaltinius ar prieinamus mokslinius tekstus, juose išskiria atskirus faktus, reiškinius; vadovaudamasis šaltiniais, apibūdina reiškinius ir jų specifiką (A2.1).	Išskiria atskirus reiškinius ar proceso faktus, jungia juos į prasminę visumą. Aiškina ir konstruoja reiškinio ar proceso charakteristiką. Pagal įvykio bruožus vertina jų reikšmę. Remdamasis žinomais faktais ar įvykiais, formuluoja argumentus (A2.2).	Identifikuoja ir kritiškai vertina įvykių, reiškinių aktualumą, reikšmingumą, svarbą praeityje ir tai, kaip jie siejasi su šiandieniniais procesais ar problemomis. Atsižvelgdamas į tam tikros žmonių grupės gyvenimo būdą, politinę situaciją, ekonominę praktiką, santykius su aplinka, socialines vertybes ir įsitikinimus, įvertina istorijos įvykių, reiškinių tęstinumą ir jų pokyčius (A2.3).	Pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius, nustato ir paaiškina, kaip ir kodėl tam tikro istorinio įvykio reikšmingumo suvokimas (dabar svarbu, seniau – ne arba atvirkščiai) keičiasi skirtinguose laikotarpiuose ir (ar) skirtingose grupėse. Naudodamasis istoriniais šaltiniais ir istoriografija, kuria savarankišką istorinio įvykio aiškinimą (A2.4).
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Analizuojama istorijos samprata Antikoje: didžiųjų žmonių darbai ir istorijos pamokos. Aptariama istorijos rašymo specifika viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: tarp istoriko kronikininko ir tautos istorijos rašymo užuomazgų. Nagrinėjama profesionalaus istorijos mokslo pradžia XIX a. [...] Istoriko laboratorija: istorijos šaltinių įvairovė ir istorinis tyrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Aptariama istorijos šaltinių tipai ir jų informacijos vertė. Apibūdinamos istorijos šaltinių paieškos ir jų publikavimas. Analizuojama istoriko darbo specifika ir istorinio tyrimo metodas. [...] Istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrai ir formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Nagrinėjama istorijos žanrų įvairovė: tarp lokalinės ir civilizacijų, tarp lyčių ir kasdienybės istorijos. Analizuojamas istoriko pasirinkimas, ką ir kaip tyrinėti: dabarties reikšmė, tikslas ir keliami klausimai. Identifikuojami ir aptariami tekstai istorine tematika: tarp mokslinių tekstų ir istorijos mokslo populiarinimo. [...] Istorijos politika ir atminties karai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Analizuojamos istorijos interpretacijos ir dezinformacijos formos: tarp istorijos interpretacijos ir instrumentalizacijos: dezinformacija, istorinė propaganda. Aptariamos atmintinos datos kaip dabarties ir ateities orientyrai – orientavimasis dabartyje. Nagrinėjamas istorinės asmenybės reprezentavimas: tarp politikos ir meno. [...] Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami despotinės valstybės bruožai ir funkcionavimo visuomenėje sąlygos. Analizuojama antikinė demokratija ir jos recepcija. Nagrinėjami struktūriniai Romos imperijos bruožai ir galios ribos. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai senovės Romos valstybėje: principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija (27 m. pr. Kr.), dominato įvedimas. Ikimoderniųjų laikų valstybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama ankstyvoji monarchija: valdovo asmens ir tarpasmeninių santykių reikšmė valstybės formavimuisi. Tyrinėjama luominė monarchija: luomų išsikristalizavimas ir luominių institucijų formavimasis. Nagrinėjama absoliutinė monarchija ir konstitucinė monarchija: tarp monarcho galios ir valdžios ribų nustatymo. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų valstybingumo raidoje: Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi (800 m.), Didžioji laisvių chartija (1215 m.), Anglijos Teisių bilio priėmimas. Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami respublikonizmo ir rojalizmo susidūrimai bei konfliktai. Aptariama imperinių tautų katilų vidiniai konfliktai ir romantinio nacionalizmo reikšmė. Analizuojami valstybingumo pokyčiai: nuo dinastinių valstybių link nacionalinių valstybių. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai tautinių valstybių kūrimuisi Europoje ilgajame XIX a.: Prancūzijos didžioji revoliucija (1789–1799 m.), revoliucijos Europoje (Tautų pavasaris, 1848–1849 m.), Vokietijos ir Italijos suvienijimai (1870–1871 m.). Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami tarpukario demokratinės valstybės principai ir iššūkiai. Aptariama autoritarinių režimų atsiradimo prielaidos ir veikimo modelis. Analizuojama totalitarinio režimo anatomija: ideologija ir propaganda. Atskleidžiama totalitarinės valstybės realybė: žmonių naikinimas socialiniu ir rasiniu pagrindu. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai, sudarę sąlygas totalitarinių režimų įsigalėjimui XX a.: Spalio perversmas ir bolševikų atėjimas į valdžią Rusijoje (1917 m.), fašistų žygis į Romą ir Benito Musolinio paskyrimas ministru pirmininku, Adolfo Hitlerio paskyrimas kancleriu (1933 m.), komunistų atėjimas į valdžią ir Kinijos liaudies respublikos įkūrimas (1949 m.). Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjamos ekonominio sugyvenimo formų paieškos Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Analizuojamos politinio susitarimo, siekiant Europos bendrabūvio, atsiradimo aplinkybės, aptariama Europos Sąjungos plėtra. Aptariama įtampa tarp metropolijų ir autochtonų apsisprendimo. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai dekolonizacijos ir eurointegracijos procesams XX a. antrojoje pusėje: Indijos nepriklausomybės paskelbimas, Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas (1951 m.), Mastrichto sutartis (1992 m.). XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama pagoniškos valstybės situacija Europoje ir valdovo krikšto (politinė) reikšmė. Tyrinėjama Gediminaičių dinastijos valstybės sąranga. Nagrinėjamas luominių institucijų formavimasis ir Lenkijos vaidmuo LDK. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai XIII–XVI a.: Mindaugo krikštas (1251 m.), Mindaugo karūnavimas (1253 m.), Krėvos sutartis (1385 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Astravos sutartis, Horodlės susitarimai, Aleksandro Jogailaičio privilegija. Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos Liublino unijos prielaidos ir LDK pozicija. Aptariami bendri ATR valdymo mechanizmai. Analizuojamos LDK savarankiškumo manifestacijos. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Abiejų Tautų Respublikos politinei raidai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo problemai XVI–XVIII a: Liublino unija (1569 m.), Trečiasis Lietuvos Statutas (1588 m.), Kėdainių unija (1655 m.), Ketverių metų seimas, Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (1791 m.), Targovicos konfederacija, Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.). Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos LDK valstybingumo atkūrimo reminiscencijos: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas, anticariniai sukilimai. Aptariamos politinės veiklos užuomazgos ir Lietuvos autonomijos idėja. [...] Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Lyginama Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: ištakos, idėjos, valstybingumo pavidalai. Nagrinėjamas atkūrimo aktų paskelbimas okupacijos sąlygomis. Tyrinėjamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo realijos ir grėsmės XX a. pradžioje ir pabaigoje. [...] Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjama valstybės sąranga: parlamentinė respublika (1920–1926 m.), autoritarizmas (1926–1940 m.) ir parlamentinė respublika su pusiau prezidentinio valdymo požymiais (nuo 1992 m.). Analizuojamos antrosios Lietuvos Respublikos reformos ir euroatlantinė integracija (1993–2004 m.). [...] Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamas klasikinis palikimas: graikų (Atėnų) teatras, architektūra ir romėnų teisė. Nagrinėjama filosofijos ir mokslo pradžia antikiniame pasaulyje ir jų reikšmė šiandienai. [...] Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjama viduramžių ir renesanso kultūra: nuo teocentrinės iki humanistinės pasaulėžiūros (XI–XVI a.). Analizuojamos naujos informacijos raiškos formos ir sklaida – Gutenbergo revoliucija ir knygų spausdinimas. Aptariami didieji XVI–XVII a. moksliniai atradimai ir naujas pasaulio suvokimo radimasis. [...] Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama XVIII a. politinė filosofija ir praktika: individas ir visuomenė politinėje organizacijoje. Identifikuojami fundamentalūs XVIII a.–XX a. pr. gamtos mokslų atradimai ir XIX a. išradimai. Aptariamas naujų meno formų ir krypčių XIX a.–XX a. pr. revoliucingumas: impresionistinė tapyba, modernioji architektūra, naujos technologijos mene. [...] Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjamas kultūros ideologizavimas: tarp kūrėjų priverstinės emigracijos, „išsigimusio meno“ ir knygų deginimo. [...] Pasaulio kultūros paveldas ir jo apsauga: priežastys, objektai, tikslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami kultūros paveldo objektai ir kriterijai. Tyrinėjamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos pasaulyje. Aptariami kultūros paveldo objektai ir apsauga Lietuvoje. [...] Mokslo ir pažinimo galimybės bei problemos: dirbtinis intelektas, mokslo etinės problemos, humanitarikos reikšmės klausimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aiškinamasi humanitarinių mokslų vertė ir perspektyvos aukštųjų technologijų ir algoritmų amžiuje. Įvertinama sintetinės biologijos eros iššūkiai ir mokslo etinės problemos. Nagrinėjamas dirbtinio intelekto ir žmogaus kūrybingumo santykis. [...] Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas rašto kultūros vėlyvumas ir išskirtinumas Europos kontekste. Apžvelgiama Lietuvos akademybės pradžia: Vilniaus universitetas. Aptariama Lietuvos ir Europos architektūros formų sinchronizacija: barokas ir klasicizmas. [...] Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos etninės skirtybės ir kultūros bei meno kalbos universalumas. Aptariamas lietuviakalbės kultūros vaidmuo modernios tautos kūrimo procese. [...] Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos Lietuvos akademybės trajektorijos: humanitariniai ir gamtos mokslai. Aptariama Kauno modernizmo architektūra ir jos palikimas šiandien. [...] Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamos laisvos meninės raiškos galimybės sovietmečiu: tarp cenzūros ir savicenzūros, tarp Maskvos ir Vilniaus. Kultūros praktiškumas – vėlyvojo sovietmečio architektūra. Aptariamas sovietų Lietuvos teatro išskirtinumas. [...] XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamos pasaulinės akademinės ir grožinės literatūros trūkumo aplinkybės ir vertimų proveržis. Nagrinėjamas sovietmečio tiksliųjų mokslų įdirbis ir naujų galimybių radimasis. Aptariama nepriklausomos Lietuvos teatras ir jo pasiekimai. [...] Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojami racionalūs pasaulio suvokimo ir aplinkos aprašymo bandymai. Nagrinėjamos ūkinės veiklos formos: tarp individualios ūkinės veiklos pradžios ir gigantomaniškų projektų. Analizuojama, kaip Mesopotamijos ir Egipto civilizacijos buvo prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos sąlygų. [...] Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinama gamtinio mikropasaulio reikšmė socialiniams makroprocesams, analizuojama, kokią įtaką infekcinių ligų protrūkiai darė asmens gyvenimui ir jo trukmei. Aptariama ir įvertinama Kolumbinio apsikeitimo reikšmė Europai ir Naujajam pasauliui. Analizuojama skiepų išradimo reikšmė žmonijos raidai. [...] Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinamas prieštaringas energijos išteklių vaidmuo žmogaus gyvenimui ir aplinkai: iškastinio kuro reikšmė modernėjančiai XIX–XX a. pirmosios pusės visuomenei. Aptariamas technologinių pasiekimų proveržis, gamtinių kliūčių įveikimas ir tikėjimas pažanga. Nagrinėjamas valstybių reguliuojamos aplinkos apsaugos sistemos radimasis. [...] XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Identifikuojama ir nagrinėjama technologijų nauda bei visa naikinanti jėga. Analizuojamas pilietinis aktyvumas ekologiniais klausimais ir reakcija į ekologines naftos gavybos bei atominės energetikos katastrofas – gamtosauginiai judėjimai. [...] Globali klimato kaita kaip XX–XXI a. sandūros pasaulinė politinė problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinamas iškastinio kuro vaidmuo pasaulinei ekonomikai ir jo įtaka globaliai klimato kaitai. Analizuojami bandymai ir kylančios problemos, siekiant susitarti dėl globalios klimato kaitos sustabdymo. Aptariamas žaliosios ekonomikos ir gerovės augimo siekis bei ateities galimybės. [...] LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Aptariama LDK miškingumo dinamika bei XVI–XVII a. miško išteklių eksploatacija. Nagrinėjama LDK ūkio racionalizacija XVI a. ir jos įtaka kraštovaizdžiui. Aptariama epidemijų įtaka visuomenei bei jos demografiniams pokyčiams. [...] Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama problemų Kuršių Nerijoje ištakos, jų identifikavimas ir sprendimas. Aiškinamasi naujos susisiekimo infrastruktūros įtaka vietos gyvenvietėms ir miestams. Aptariamas rekreacinių gamtos galimybių atradimas ir panaudojimas – kurortų kūrimasis. Analizuojami pasaulinių karų pėdsakai ir žala Lietuvos miškams. [...] Sovietinė modernizacija ir jos poveikis aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjama sovietinė modernizacija ir krašto militarizacija bei jų sukeltos ekologinės problemos. Identifikuojamas pirmųjų gamtosauginių judėjimų vaidmuo ekologijai ir jų politinė potekstė. [...] Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariama Antikos karvedžių vaidmuo ir karo meno specifika. Nagrinėjamas karų ir užkariavimų palikimas: Romos imperijos pasienio įtvirtinimai („limes“), helenizmas. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai karo meno ir užkariavimų raidai senovės pasaulyje: Maratono mūšis (V a. pr. Kr.), Gaugamelų mūšis (IV a. pr. Kr.), Kanų mūšis (III a. pr. Kr.), Teutoburgo miško mūšis (I a.). Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos dinastinės ambicijos ir jų ryšys su kilusiais tarpdinastiniais konfliktais. Nagrinėjami konfesiniai valdovų pasirinkimai – kariniai susidūrimai. Aptariama valstybė kaip politinis subjektas: tarp Vestfalijos ir Vienos. [...] Nagrinėjami šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimui ir raidai reikšmingi įvykiai XVII–XIX a.: Vestfalijos taika (1648 m.), Vienos kongresas (1814–1815 m.). XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Tyrinėjamas vilsoniškojo idealizmo ir realiosios politikos susikirtimas poversalinėje tarptautinių santykių sistemoje. Analizuojami totalinių karų pagrindiniai bruožai. Nagrinėjamas Europos pertvarkymas po Antrojo pasaulinio karo. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai pasaulinių karų ir tarptautinės tvarkos raidai XX a. pirmojoje pusėje: Verdeno mūšis (1916 m.), Versalio taikos sutartis (1919 m.), Miuncheno susitarimas (1938 m.), Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Normandijos operacija (1944 m.), Stalingrado mūšis (1942–1943 m.), Potsdamo konferencija (1945 m.). XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjamos vertybės ir ideologijos Šaltojo karo avanscenoje. Analizuojami dviejų pasaulinių galių karai svetimose teritorijose. Aptariami dviejų pasaulinių galių technologiniai ir karo pramonės pasiekimai. [...] Nagrinėjami dvipolei tarptautinių santykių sistemai Šaltojo karo epochoje reikšmingi įvykiai XX a. antrojoje pusėje: Korėjos karas (1950–1953 m.), Berlyno sienos statyba (1961 m.), Karibų krizė (1962 m.), Vietnamo karas (1965–1973 m.), Afganistano karas (1979–1992 m.). Iššūkiai valstybingumui ir tarptautiniams santykiams XX a. pab.–XXI a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama naujoji pasaulio tvarka: Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimas tarptautinėje sistemoje ir Kinijos iškilimas XXI a. Nagrinėjami teritoriniai bei etniniai konfliktai pokomunistinėje erdvėje. Aptariamas pasaulinis terorizmas ir tarptautinės bendruomenės kova su juo. [...] Analizuojami tarptautinės tvarkos transformacijai XX a. pabaigoje ir tarpvalstybinių santykių raidai XXI a. reikšmingi įvykiai: Vokietijos susivienijimas (1990 m.), Persijos įlankos karas, Bosnijos karas, Čečėnijos karai, Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV (2001 m.), Afganistano karas, Rusijos agresija ir karas su Ukraina (nuo 2014 m.). LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjama Lietuvos valdovų politika ir jos pagoniškasis pragmatiškumas: tarp santuokų, sutarčių ir mūšio lauko. Analizuojamas Švedijos ir Rusijos faktoriaus iškilimas ir grėsmė. Nagrinėjamos XVIII a. ATR karybos ir diplomatijos nesėkmės ir valstybės padalijimai. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos tarptautinės padėties, diplomatijos bei karybos raidai XIII–XVIII a.: Gedimino laiškai (XIV a.), Žalgirio mūšis (1410 m.), Melno taika (1422 m.), Livonijos karas (XVI a.), Kėdainių unija (1655 m.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.), ATR padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.). Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problema. Nagrinėjamas Kauno–Varšuvos konfliktas dėl Vilniaus krašto ir Lietuvos tarptautinė orientacija į Sovietų Sąjungą ir Vokietiją. Tyrinėjama Klaipėdos krašto problema Lietuvos ir Vokietijos santykiuose. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai Lietuvos tarptautinės padėties raidai XX a. pirmojoje pusėje: Tilžės Aktas, Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis (1920 m.), Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos (1923–1924 m.), Lenkijos ultimatumas dėl tarpvalstybinių santykių užmezgimo (1938 m.), Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos (1939 m.), Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 m.). Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjami tarptautiniai ir politiniai abiejų karų kontekstai. Tyrinėjamas konfliktų pobūdis: priešininkai ir kariavimo taktika. Analizuojamos karinių konfliktų pasekmės ir reikšmė. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos nepriklausomybės (1918–1920 m.) ir Partizanų (1944–1953 m.) karų raidai: Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1918 m. lapkričio 23 d.), Zarasų operacija, Radviliškio kautynės, Giedraičių-Širvintų mūšis, LLKS Tarybos Deklaracija (1949 m. vasario 16 d.). Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama sovietų okupacija, reokupacija ir valstybingumo naikinimas. Įvertinama valstybingumo iliuzijos ir nacių okupacinio režimo pobūdis. Nagrinėjama sovietinės aneksijos nepripažinimas ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. [...] Analizuojamas reikšmingas įvykis, Lietuvai prarandant valstybingumą XX a. pirmojoje pusėje: sovietinė Lietuvos okupacija (1940 m.). Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariami Šventieji raštai kaip tikėjimo šaltiniai: atsiradimas ir pranašų vaidmuo. [...] Nagrinėjamas islamo religijos susikūrimui VII a. reikšmingas įvykis: Mahometo pasitraukimas iš Mekos į Mediną (hidžra) (622 m.). Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariami tikėjimo šaltiniai ir jų autoritetas: Šv. Raštas ir tradicija. Nagrinėjamas tikėjimo tiesų ir Bažnyčios doktrinos formavimasis. Analizuojamos bažnytinės reformos X–XIII a. ir jų įtaka katalikams. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ankstyvajai krikščionybei ir viduramžių katalikybei: Milano ediktas (313 m.), Laterano IV susirinkimas (1215 m.). Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos popiežiaus ir patriarcho ambicijos bei iškilusios katalikų ir ortodoksų (stačiatikių) skirtys. Nagrinėjama Katalikų Bažnyčios krizė, jos įveika ir protestantiškasis tikėjimo racionalizavimas. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų krikščionybės raidai: Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), Martyno Liuterio tezių paskelbimas (1517 m.), Tridento susirinkimas (XVI a.). Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariamas XVIII a. apsišvietusio proto sukilimas prieš prietarus ir Bažnyčios galią. Analizuojamas mokslo ir religijos santykis XIX a.: tarp „Pradžios knygos“ ir „Rūšių atsiradimo“. Nagrinėjama ateizmo ir Bažnyčios kova XIX–XX a. [...] Aptariami religijos ir mokslo santykiui bei katalikybės raidai XIX–XX a. reikšmingi įvykiai ir tekstai: Čarlzo Darvino knygos „Rūšių atsiradimas“ išleidimas (XIX a.) ir Vatikano II susirinkimas (1962–1965 m.). Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjamos žinojimo (šaltinių) apie baltų religiją problemos: vėlyvumas, skurdumas, tendencingumas. Nagrinėjama baltiškasis politeizmas ir žmogaus pasaulėžiūra. Aptariama baltų religija ir jos recepcija šiandien: aktualumas, tradicija, naujadarai. [...] Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamas krikšto priėmimo problematiškumas: naujas Dievas, svetimi ritualai, kitoks gyvenimo būdas. Aiškinamasi krikščioniškų institucijų plėtra ir problemos: lenkiškumas, parapijų kūrimas, privilegijos. Nagrinėjamas individo santykis su krikščionybe: tarp valdovų ir diduomenės fundacijų ir valstietiškojo sinkretizmo. [...] Nagrinėjami Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimui viduramžiais reikšmingi įvykiai: Šv. Brunono misija (1009 m.), Mindaugo krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Žemaitijos krikštas (1417 m.). LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas oficialus ir (ar) valstybės požiūris į religines grupes: stačiatikius, etnokonfesines LDK mažumas. Analizuojamos krikščionybės skilimo ir krikščioniškų konfesijų suartėjimo problemos: protestantizmas ir unitai. Lyginami gyvenimo būdo ir kasdienybės skirtumai tarp įvairių konfesijų. [...] Aptariami tokie LDK konfesinį pliuralizmą reprezentuojantys reikšmingi įvykiai kaip Varšuvos konfederacijos aktas (XVI a.), Brastos bažnytinė unija (1596 m.). Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama caro valdžios kova su katalikybe kaip naujos tapatybės kūrimo priemone. Aiškinamasi Lietuvos žydų padėtis: tarp religingumo ir pasaulietiškumo. Įvertinamas lietuviškosios inteligentijos santykis su religija. [...] Aptariami tokie svarbūs analizuojamos temos įvykiai kaip represijos prieš vyrų vienuolynus (1832 m.), Kražių skerdynės (1893 m.), Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) įkūrimas Vilniuje. Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjami sovietinės prievartinės ateizacijos bruožai. Aptariamas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ vaidmuo ir tikinčiųjų teisių gynimas. [...] Ateizmo muziejaus atidarymas Šv. Kazimiero bažnyčioje, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia (1972 m.). Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama prigimties reikšmė ir individo vieta socialinėje piramidėje. Nagrinėjama pasaulio stebuklų statyba: vergovė kaip senųjų civilizacijų ekonomikos pagrindas. Aptariami laisvųjų gyvenimo skirtumai: tarp aristokratijos, patricijų ir laisvųjų žemdirbių. [...] Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama viduramžių trifunkcinė visuomenės schema ir jos grupių pareigos. Įvertinamas miesto ir miestiečių vaidmuo ikimoderniojoje ekonomikoje. Aptariama ikimoderniųjų laikų socialinės struktūros ir jos grupių santykių kritika. [...] Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjama industrinė revoliucija ir naujųjų technologijų vaidmuo ekonomikoje. Aiškinamasi socialinės struktūros kaita ir valstybės reakcija į kylančias problemas. Aptariamas naujų socialinių judėjimų formavimasis ir jų aplinkybės. [...] Aptariami temos atskleidimui reikšmingi įvykiai: garo mašinos išradimas (XVIII a.), vergovės panaikinimas JAV (1865 m.), rinkimų teisės suteikimas moterims (Naujoji Zelandija 1893 m., Suomija 1906 m.). XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojami vidiniai prieštaravimai: tarp kilnių deklaracijų ir radikalių diskriminacijos formų. Aptariama komunistinio pasaulio tikrovė: žmogaus laisvių fasadai ir disidentinė realybė. Nagrinėjamos žmogaus teisės kaip Vakarų pasaulio liberaliosios demokratijos vertybiniai pamatai. [...] Analizuojami moderniajai visuomenei ir žmogaus teisių raidai XX a. reikšmingi įvykiai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.), Prahos pavasaris (1968 m.), homoseksualumo kaip ligos išbraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos ligų sąrašo. XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos demokratinių Vakarų valstybių pasirinkimo dilemos: tarp ekonominio neoliberalizmo ir gerovės valstybės. Įvertinamas totalitarinės ekonomikos represiškumas ir santykis su privačia nuosavybe. [...] LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojami asimetriniai socialiniai santykiai ir jų įtvirtinimas: tarp privilegijuotos bajorijos, silpnų miestų ir „tylinčios daugumos“. Nagrinėjama Valakų reforma: baudžiavos įtvirtinimas, ūkio našumo augimas ir javų eksportas. Aptariama socialinės tvarkos kritika ir lokalūs poslinkiai: tarp fiziokratų idėjų ir Paulavos respublikos. [...] Aptariami tokie LDK socialinei-ekonominei sąrangai ir jos kaitai buvę reikšmingi įvykiai kaip Jogailos privilegija (1387 m.), Kazimiero privilegija (1447 m.), Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), Valakų reforma (1557 m.). XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama Lietuvos kaimo kaita: nuo baudžiauninko iki ūkininko. Nagrinėjama kooperatinė pramonė ir Lietuvos ekonominė pažanga. Aptariamas Lietuvos visuotinio švietimo kelias nuo „vargo mokyklų“ link gimnazijų tinklo. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos visuomenės socialinei-ekonominei transformacijai ir modernėjimui XIX a. antroje–XX a. pirmoje pusėje: baudžiavos panaikinimas Lietuvoje (1861 m.), spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis panaikinimas (1904 m.), Žemės reformos įstatymo priėmimas (1922 m.), privalomo ir nemokamo pradinio mokslo įvedimas. Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Emigracijos priežastys, išeivijos pasiekimai ir santykis su Lietuva. Nagrinėjami struktūriniai migracijų panašumai ir istoriniai skirtumai. Analizuojama Lietuvos gyventojų kaip Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasirinkimai ir padėtis. Vertinami Pasaulio Lietuvos kultūriniai pasiekimai. [...] Įvertinama „Lietuvių chartos“ (1949 m.) priėmimo svarba pasaulio lietuvių bendruomenei. Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas Holokaustas okupuotoje Lietuvoje: kolaboravimas, prisitaikymas, gelbėjimas. Analizuojamas Lietuvos visuomenės sovietizavimas: masiniai trėmimai, kolektyvizacija ir jų ilgalaikės pasekmės. Analizuojami nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimai šiandieninėje Lietuvoje. [...] Aptariami ir analizuojami svarbūs okupuotos Lietuvos įvykiai: pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai (1941 m. birželio 14–17 d.), Vilniaus geto likvidavimas (1943 m. rugsėjo 23 d.), masinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje. (Po)sovietinė visuomenė ir jos transformacija XX a. pabaigoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas 1990-ųjų virsmas ir naujos galimybės: „prichvatizacija“, privatizacija, rinkos ekonomika. Identifikuojamas „homo sovieticus“ palikimas ir nagrinėjamas pilietinės visuomenės kūrimasis. [...]

A3. Asmenybių vaidmuo istorijoje.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras	Padedamas ir remdamasis žinomu istoriniu kontekstu, įvardija 1-2 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes bei nurodo vieną iš būdingiausių jų veiklos bruožų. Padedamas susieja nagrinėtas svarbias savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos istorijos asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu ar įvykiu (A3.1).	Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, fragmentiškai apibūdina jų veiklą. Sieja nagrinėtas svarbiausias savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos istorijos asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu (A3.2).	Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. Sieja nagrinėtas svarbias (ir kitas) savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos istorijos asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu (A3.3).	Nurodo 3-4 žymias savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išvardija reikšmingiausius nuveiktus darbus, vertina kai kuriuos jų veiklos aspektus. Sieja nagrinėtas svarbias (ir kitas) savo gyvenamosios vietovės Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos asmenybes su žinomais istoriniais įvykiais arba reiškiniais, istorine erdve (A3.4).
5–6 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Lietuva iki valstybės. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama mokslininkių Marijos Gimbutienės ir Rimutės Rimantienės tyrimų reikšmė minimoje temoje. [...] Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Algirdas, Jogaila, Gediminas, Kęstutis, Mindaugas, Morta ir Vytautas Didysis reikšmė Lietuvos valstybingumui. [...] Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariamos istorinės asmenybės: Barbora Radvilaitė, Žygimantas Augustas. Aiškinamasi unijos sąvokos reikšmė. [...] Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Nagrinėjamas Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Motiejaus Valančiaus istorinis vaidmuo. Apibūdinamos knygnešio ir sukilimo sąvokos. [...] Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Jono Basanavičiaus, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Aleksandro Stulginskio veikla ir vaidmuo Lietuvos Respublikoje. [...] XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama Onos Šimaitės, Jono Žemaičio-Vytauto, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno veikla. Nagrinėjamos deklaracijos, partizano sąvokos. [...] Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko antisovietinė veikla. Apibūdinama sovietmečio sąvoka. [...] Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama Vytauto Landsbergio, Laisvės gynėjų, žuvusiųjų 1991 m. sausio 13-ąją reikšmė Lietuvos valstybingumo atkūrime ir gynime. Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė. [...] Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Nagrinėjami žymiausių litvakų pasiekimai (Nobelio premijos laureatai, išradėjai ir t.t.). Aptariamos emigracijos, litvakų sąvokos. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Aptariama Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvai. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Aptariamas Vilniaus Gaono vaidmuo Lietuvai ir Lietuvos žydams. [...] Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Aptariama Simono Daukanto, Mikalojaus Daukšos, Martyno Mažvydo, Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio reikšmė knygos ir rašto istorijoje. [...] Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Susipažįstama su svarbių Lietuvos kūrėjų ir jų kūrinių istorija: Laurynas Gucevičius (Vilniaus katedra), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (paveikslas „Karalių pasaka“), Juozas Zikaras (skulptūra „Laisvė“), Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė (opera-performansas „Saulė ir jūra“) ar kiti pasirinkti kūrėjai ir jų kūriniai. [...] Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Nagrinėjamas Tomo Edisono, Džeimso Vato vaidmuo išradimų istorijoje. [...]
7–8 klasių koncentras	Padedamas susieja 1-2 svarbiausias senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, gerai žinomu istoriniu įvykiu ar reiškiniu. Padedamas įvertina bent 1-2 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pasiremdamas kitų išsakytais vertinimais (A3.1).	Remdamasis tiesiogiai išreikšta informacija, susieja 1-2 žinotinas senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Konsultuodamasis įvertina 1-2 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes; pasiremdamas kitų išsakytais vertinimais, pateikia apie jas savo nuomonę, nors jos gali ir nepagrįsti (A3.2).	Susieja 2-3 žinotinas senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia (A3.3).	Sieja 3-4 žinotinas senovės, vidurinių amžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo šių istorinių asmenybių veiklos bruožus, ją atpažįsta iš naujo istorinio konteksto. Savarankiškai vertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes; pasiremdamas kitų išsakytais vertinimais, išsako savo nuomonę apie jas ir pagrindžią 1-2 argumentais (A3.4).
7–8 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Aptariamas senųjų Rytų civilizacijų valdovų ir valdovių Hačepsutos, Hamurapio, Kleopatros VII, Nefertitės, Ramzio II vaidmuo ir galia. [...] Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Aiškinamasi Abraomo, Mozės, Saliamono reikšmė žydams ir monoteizmui. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Aptariama Aischilo, Aleksandro Didžiojo, Archimedo, Aristotelio, Euripido, Herodoto, Hipatijos, Homero, Kleistenio, Periklio, Platono, Sapfo, Sofoklio, Sokrato, Solono reikšmė Senovės Graikijos istorijoje. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Įvertinamas Atilos, Julijaus Cezario, Hanibalo, Oktaviano Augusto, Ovidijaus, Tacito, Trajano, Vergilijaus, Cicerono vaidmuo Senovės Romos istorijoje. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (III). 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Aptariamas Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo istorinis vaidmuo ir veikla. [...] Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Aptariama Justiniano I Didžiojo, Mahometo vaidmuo ir veikla analizuojamos temos kontekste. [...] Valstybė ir valdžia viduramžiais: krikščionybės svarba valstybei. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Aptariamas Žanos d’Ark, Brunono Kverfurtiečio, Gedimino, Jogailos, Karolio Didžiojo, Mindaugo, Mortos, Urbono II, Vytauto Didžiojo, Onos Vytautienės vaidmuo viduramžių Europos ir Lietuvos istorijoje. [...] Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Įvertinama Tomo Akviniečio, Hildegardos Bingenietės reikšmė ir vaidmuo Viduramžių kultūros istorijoje. [...] Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Įvertinamas Vasko da Gamos, Kristupo Kolumbo istorinis vaidmuo. Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Aptariama Dantės Aligjerio, Stepono Batoro, Mikalojaus Daukšos, Elžbietos I, Galileo Galilėjaus, Jono Kristupo Glaubico, Alberto Goštauto, Johano Gutenbergo, Žano Kalvino, Mikalojaus Koperniko, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos, Martyno Mažvydo, Mikelandželo, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Mikalojaus Radvilos Juodojo, Barboros Radvilaitės, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Bonos Sforcos, Pranciškaus Skorinos, Leonardo da Vinčio, Žygimanto Augusto reikšmė ir vaidmuo Europos ir Lietuvos kultūros istorijoje. [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Įvertinamas Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Liudviko XIV, Jonušo Radvilos, Armano Žano de Rišeljė istorinis vaidmuo ir veikla. [...]
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Nusako istorinės asmenybės esminius veiklos bruožus, vertina istorinę asmenybę gerai žinomame kontekste, formuluodamas savo nuomonę; ją iš dalies pagrindžia (A3.1).	Nurodo esminius istorinės asmenybės veiklos bruožus, vertina istorinę asmenybę, pasiremdamas kitų išsakytais vertinimais arba formuluodamas savo nuomonę; ją pagrindžia. Pateikia kelis istorinės asmenybės veiklos ypatumus, atskleidžia asmeninius bruožus ir jų svarbą asmenybės veiklai. Pateikia istorinių asmenybių veiklos pavyzdžių (A3.2).	Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. Nurodo istorijos asmenybių iškilimo aplinkybes, kontekstą, sąlygas, kuriomis jos veikė. Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe (A3.3).	Vertina istorinę asmenybę pagal savarankiškai pasirinktus kriterijus; vertindamas asmenybės veiklą, atsižvelgia į tos asmenybės veiklos motyvus arba į kitus išorinius veiksnius. Argumentuotai įrodo istorinių asmenybių įtaką nagrinėjam laikotarpiui, regionui, jų svarbą šių dienų pasauliui. Argumentai samprotauja apie istorinės asmenybės įamžinimą, įamžinimo aplinkybes ir poveikį visuomenei (A3.4).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Įvertinamas Napoleono Bonaparto, Povilo Ksavero Bžostovskio, Kristijono Donelaičio, Tomo Džefersono, Vilniaus Gaono, Lauryno Gucevičiaus, Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Liudviko XVI, Klemenso fon Meternicho, Šarlio Lui de Monteskjė, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Maksimiljeno Robespjero, Žano Žako Ruso vaidmuo Apšvietos epochoje. [...] XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Aptariama Jono Basanavičiaus, Edmundo Berko, Oto fon Bismarko, Simono Daukanto, Džiuzepės Garibaldžio, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Karlo Markso, Emilijos Pliaterytės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Zigmanto Sierakausko, Antano Smetonos, Adamo Smito, Motiejaus Valančiaus, karalienės Viktorijos, Povilo Višinskio veikla ir reikšmė XIX–XX a. pradžioje. [...] Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Įvertinama Tomo Alvos Edisono, Chaimo Frenkelio, Marijos Kiuri, Jono Šliūpo, Džeimso Vato reikšmė XIX–XX a. pr. istorijoje. [...] Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Aptariamas Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ignoto Domeikos, Vinsento van Gogo, Vytauto Kairiūkščio, Jono Mačiulio (Maironio), Adomo Mickevičiaus, Martyno Počobuto, Frideriko Šopeno vaidmuo moderniame pasaulyje. [...] Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Įvertinamas Jono Basanavičiaus, Stepono Kairio, Žoržo Benžameno Klemanso, Vladimiro Lenino, Deivido Loido Džordžo, Nikolajaus II, Antano Smetonos, Vilhelmo II, Vudro Vilsono vaidmuo XX a. pradžioje. [...] Paveldas ir istorinė atmintis: Abiejų Tautų Respublikos atmintis ir nacionalinės valstybės gimimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Tyrinėjamos ar aplankomos ir aptariamos svarbiausios lietuvių nacionalinio judėjimo atminties vietos: (1) lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų, signatarų ir valstybės kūrėjų atminimo vietos (Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ar kitų veikėjų atminimo vietos, esančios artimoje aplinkoje); [...] Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariamas Felicijos Bortkevičienės, Ernesto Galvanausko, Kazio Griniaus, Adolfo Hitlerio, Marcelės Kubiliūtės, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Konstantino Piatso, Mykolo Sleževičiaus, Antano Smetonos, Josifo Stalino, Aleksandro Stulginskio, Karlio Ulmanio istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. [...] Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariama Marlenos Dytrich, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Tomo Mano, Vasilijaus Kandinskio, Le Korbiuzjė, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Onos Mašiotienės, Jozefo Gebelso, Juozo Zikaro istorinis vaidmuo ir reikšmė. Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariamas ir įvertinamas Vinstono Čerčilio, Šarlio de Golio, Adolfo Hitlerio, Franklino Delano Ruzvelto, Josifo Stalino, Abraomo Suckeverio, Čijunės Sugiharos, Onos Šimaitės istorinis vaidmuo ir veikla. [...] Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariama Algirdo Mykolo Brazausko, Leonido Brežnevo, Nikitos Chruščiovo, Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino, Jono Pauliaus II, Džono Kenedžio, Helmuto Kolio, Margaret Tečer, Vytauto Landsbergio, Stasio Lozoraičio (vyresniojo), Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Ronaldo Reigano, Antano Sniečkaus, Hario S. Trumeno, Lecho Valensos, Jono Žemaičio-Vytauto apsisprendimai, veikla ir vaidmuo analizuojamos temos kontekste. [...] Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Įvertinami Konrado Adenauerio, Romo Kalantos, Martino Liuterio Kingo, Nijolės Sadūnaitės, Roberto Šumano, Sigito Tamkevičiaus, Antano Terlecko pasirinkimai, sprendimai, aptariamas jų istorinis vaidmuo. [...] Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariama Ingmaro Bergmano, Juozo Miltinio, Jono Meko, Antano Sutkaus, Andžio Varholo veikla ir įvertinamas jų indėlis į XX a. antrosios pusės kultūrą. [...] Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Dalios Grybauskaitės, Vytauto Landsbergio apsisprendimai, veikla ir vaidmuo XX‒XXI a. sandūros Lietuvos istorijoje. [...]
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Paaiškina, kas yra vadinama istorine asmenybe. Atskleidžia konkrečią nagrinėjamam istoriniam įvykiui reikšmingą istorinę asmenybę, nurodo, kuo ji svarbi. Nurodo istorinės asmenybės veikimo laikotarpį, regioną, veiklos sritį. Atskleidžia nagrinėjamo įvykio reikšmingas istorines asmenybes ir paaiškina, kokį pėdsaką jos paliko istorijoje (A3.1).	Paaiškina principus, kuriais vadovaujantis istorijos moksle išskiriamos istorinės asmenybės. Pateikia kelis istorinės asmenybės veiklos bruožus, atskleidžia individualias savybes ir jų svarbą asmenybės veiklai. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, išskiria asmenis, kuriuos galima laikyti istorinėmis asmenybėmis. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina jų veiklos padarinius. Aiškina istorijos asmenybių iškilimo aplinkybes, kontekstą, komentuoja sąlygas, kuriomis jos veikė. Argumentuotai įrodo jų įtaką nagrinėjamam laikotarpiui ar regionui ir istorinį vaidmenį bei svarbą šių dienų atskiram regionui ar pasauliui. Kuria trumpas istorinių asmenybių biografijas (A3.2).	Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), nurodo skirtingus to meto ar dabarties požiūrius (interpretacijas) į istorinę asmenybę. Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. Atskleidžia istorinės asmenybės vertinimo sąlygiškumą, atsižvelgiant į istorines aplinkybes ar socialines sąlygas, taip pat į jų nulemtą vertinimą iš įvairių perspektyvų (A3.3).	Remdamasis prieinamais istorijos šaltiniais, atkuria istorijos asmenybių įsitikinimus ir vertybes; sukuria tekstą iš tam tikros istorijos asmenybės perspektyvos; suvokia istorijos asmenybės vertinimo kaitą, keičiantis skirtingiems laikotarpiams ar istorijos pasakotojo (-ų) perspektyvai. Aiškina atminties ginčų visuomenėje dėl istorijos asmenybių priežastis ir istorijos mokslo principus bei pozicijas tų ginčų atžvilgiu. Argumentuotai diskutuoja, kodėl istorijos asmenybės elgėsi būtent taip ir galbūt kitaip, negu būtume darę mes, net kai jų veiksmai iš pažiūros atrodo neracionalūs, sunkiai paaiškinami ar kitokie. Argumentuotai diskutuoja, ko iš konkrečios istorinės asmenybės mes šiandien galime pamokyti (A3.4).
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė [...] Aptariama Simono Daukanto, Petro Dusburgiečio, Leopoldo fon Rankės, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Joachimo Lelevelio, Motiejaus Strijkovskio, Tukidido reikšmė istorijos mokslo raidai. [...] Istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrai ir formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė [...] Akcentuojama Fernano Brodelio, Edvardo Gudavičiaus, Emanuelio Le Rua Ladiuri (Emmanuel Le Roy Ladurie), Adolfo Šapokos reikšmė istorinio tyrimo ir pasakojimo žanro raidai. [...] Istorijos politika ir atminties karai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė [...] Aptariamas Jerno Riuseno (Jörn Rüsen) indėlis į istorijos politikos ir atminties kultūros tyrimus. [...] Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariamas ir įvertinamas Darijaus I, Diokleciano, Nabuchodonosaro II, Oktaviano Augusto, Periklio, Solono istorinis vaidmuo Senovės pasaulio valstybingumo raidai. [...] Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Fransio Beikono, Dantės Aligjerio, Eleonoros Akvitanietės, Erazmo Roterdamiečio, Galileo Galilėjaus, Johano Gutenbergo, Anzelmo Kenterberiečio, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinčio, Tomo Akviniečio vaidmuo ir indėlis į ikimoderniųjų laikų kultūrą. [...] Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojama Oto fon Bismarko, Džiuzepės Garibaldžio, Liudviko XVI, Napoleono Bonaparto, Maksimiljeno Robespjero, karalienės Viktorijos, Vilhelmo I vaidmuo ir reikšmė valstybingumo virsmui ilgajame XIX amžiuje. [...] Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Nagrinėjamas Adolfo Hitlerio, Vladimiro Lenino, Mao Dzedongo, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Juzefo Pilsudskio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. [...] Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojamas Konrado Adenauerio, Mohando Gandžio, Šarlio de Golio, Žano Monė, Džavaharlalo Neru istorinis vaidmuo dekolonizacijos ir eurointegracijos procesuose XX a. antrojoje pusėje. [...] XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Aleksandro Jogailaičio, Algirdo, Gedimino, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo veikla ir vaidmuo XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. [...] Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Jonušo Radvilos, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Žygimanto Augusto veikla, nagrinėjant LDK savarankiškumo problemą. [...] Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Jono Basanavičiaus, Andriaus Domaševičiaus, Antano Gelgaudo, Zigmanto Sierakausko, Jono Šliūpo, Povilo Višinskio vaidmuo XIX a.–XX a. pr. Lietuvos istorijoje. [...] Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Valdo Adamkaus, Jono Basanavičiaus, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Algirdo Mykolo Brazausko, Stepono Kairio, Vytauto Landsbergio, Antano Smetonos, Mykolo Römerio, Antano Terlecko vaidmuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo procese XX a. [...] Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama ir įvertinama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Mykolo Sleževičiaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Augustino Voldemaro reikšmė ir vaidmuo XX a. Lietuvos valstybingumo istorijoje. [...] Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Aristotelio, Justiniano I Didžiojo, Platono svarba ir vaidmuo Antikos kultūros istorijoje. [...] Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Akcentuojama Tomo Džefersono, Tomo Edisono, Alberto Einšteino, Imanuelio Kanto, Marijos Kiuri, Džono Loko, Eduardo Manė (Édouard Manet), Šarlio Lui de Monteskjė, Izaoko Niutono, Ogiusto Rodeno (Auguste Rodin), Oto Vagnerio (Otto Wagner) veikla ir pasiekimai. [...] Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Įvertinama kūrėjo pasirinkimo (laisvos valios) sudėtingumas ir reikšmė: Borisas Pasternakas, Česlovas Milošas, Aleksandras Solženicynas. Aptariamas menininko vaidmuo valstybės ar ideologijos tarnyboje: Sergejus Eizenšteinas, Leni Ryfenštal. Aptariama Jozefo Gebelso vaidmuo ir sprendimai, ideologizuojant kultūrą totalitarinėje sistemoje. [...] Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Bonos Sforcos, Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Jono Kristupo Glaubico, Jogailos, Martyno Počobuto, Valerijono Protasevičiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Konstantino Sirvydo, Pranciškaus Skorinos, Vytauto Didžiojo vaidmuo ir reikšmė Lietuvos visuomenės europeizacijos procese XIV–XVIII a. [...] Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Jono Basanavičiaus, Juozapo Čechavičiaus, Simono Daukanto, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Žako Lipšico (Jacques Lipchitz), Alaizos Paškevič-Ciotkos, Dionizo Poškos vaidmuo XIX–XX a. pr. Lietuvos daugiasluoksnėje kultūroje. [...] Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Vinco Čepinskio, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Karolio Reisono, Mykolo Römerio, Stasio Šalkauskio vaidmuo ir indėlis į pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimą. [...] Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas sovietų Lietuvos teatro išskirtinumas. Aptariama Jono Jurašo, Juozo Miltinio, Algimanto ir Vytauto Nasvyčių kultūrinė veikla sovietinėje Lietuvoje. [...] XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Eimunto Nekrošiaus, Algio Petro Piskarsko, Virginijaus Šikšnio, Irenos Veisaitės reikšmė XX–XXI a. sandūros Lietuvos kultūroje ir moksle. [...] Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Išskiriama Aristotelio, Gajus Plinijaus Vyresniojo, Huangdi svarba, siekiant suprasti Senųjų civilizacijų individo santykį su gamta. [...] Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Edvardo Dženerio (Edward Jenner), Kristupo Kolumbo svarba, analizuojant infekcinių ligų istoriją ir Kolumbinio apsikeitimo reikšmę. [...] Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariamas Henrio Deivido Toro (Henry David Thoreau), Džono Deivisono Rokfelerio, Džordžo Stivensono vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...] XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Birutės Galdikas, Reičel Karlson (Rachel Carlson) svarba ekologijos istorijoje. [...] LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Žilibero de Lanua, Krišpino Kiršenšteino, Grigaliaus Valavičiaus veikla, siekiant suprasti LDK kraštovaizdį ir jo kaitą. [...] Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Akcentuojamas Gotlybo Dovydo ir Georgo Dovydo Kuvertų vaidmuo, sprendžiant žmogaus veiklos pasekmes Kuršių Nerijoje. [...] Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama karvedžių Aleksandro Makedoniečio, Julijaus Cezario, Hanibalo ir Leonido reikšmė, analizuojant karo istoriją Senovės pasaulyje. [...] Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Žanos d’Ark, Klemenso fon Meternicho, Armano Žano de Rišeljė reikšmė Ikimoderniųjų laikų karinių konfliktų ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimo bei raidos kontekste. [...] XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Vinstono Čerčilio, Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino, Vudro Vilsono reikšmė, analizuojant XX a. pirmosios pusės totalinius karus ir diplomatinius santykius. [...] XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Leonido Brežnevo, Vinstono Čerčilio, Nikitos Chruščiovo, Džono Kenedžio, Ronaldo Reigano svarba, analizuojant Šaltojo karo konfliktus ir dvipolę tarptautinių santykių sistemą. [...] Iššūkiai valstybingumui ir tarptautiniams santykiams XX a. pab.–XXI a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Džordžo Bušo (vyresniojo), Džocharo Dudajevo, Michailo Gorbačiovo, Sadamo Huseino, Boriso Jelcino, Helmuto Kolio, Si Dzinpingo, Vladimiro Putino, Volodimiro Zelenskio svarba, analizuojant XX a. pab. – XXI a. tarptautinius santykius. [...] LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Akcentuojama Algirdo, Augusto II, Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Gedimino, Kęstučio, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Zigmanto ir Jono Kazimiero Vazų, Vytauto Didžiojo reikšmė, nagrinėjant LDK karybą ir diplomatiją. [...] Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Ernesto Galvanausko, Juozo Urbšio, Augustino Voldemaro svarba, analizuojant XX a. pirmosios pusės Lietuvos diplomatinius santykius. [...] Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Akcentuojama Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Jono Žemaičio-Vytauto, Silvestro Žukausko reikšmė, analizuojant Nepriklausomybės ir Partizanų karus. [...] Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Nagrinėjamas Juozo Ambrazevičiaus ir Stasio Lozoraičio (vyresniojo) vaidmuo, bandant atkurti Lietuvos valstybingumą ir vykdant sovietinės aneksijos nepripažinimo politiką. [...] Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Įvertinama Mahometo ir Mozės reikšmė monoteistinių religijų istorijos kontekste. [...] Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Akcentuojama Šv. Augustino, Grigaliaus I Didžiojo, Grigaliaus VII, Inocento III, Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo, Tomo Akviniečio reikšmė krikščionybės istorijoje. [...] Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Henriko VIII, Žano Kalvino, Mykolo I Kerularijaus, Leono IX, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos reikšmė analizuojant didžiuosius krikščionybės lūžius. [...] Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Nagrinėjama Čarlzo Darvino, Frydricho Engelso, Jono Paulius II, Vladimiro Lenino, Maksimiljeno Robespjero svarba, analizuojant laisvamanybės, sekuliarizacijos ir ateizmo temas. [...] Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Jano Dlugošo, Petro Dusburgiečio, Simono Grunau ir Erazmo Stelos darbų svarba, nagrinėjant Baltų religiją ir mitologiją. [...] Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Gedimino, Jogailos, šv. Kazimiero, Mindaugo ir Vytauto Didžiojo reikšmė Lietuvos valstybės krikščionėjimo kontekste. [...] LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Akcentuojama Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Abraomo Kulviečio, Juozapato Kuncevičiaus, Martyno Mažvydo, Jurgio Radvilos, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Izaoko Trakiečio svarba, nagrinėjant LDK konfesinį pliuralizmą XVI–XVIII a. [...] Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariami Jono Šliūpo, Juozo Tumo-Vaižganto, Motiejaus Valančiaus pavyzdžiai, nagrinėjant religijos reikšmę tapatybės formavimuisi. [...] Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Išskiriamas Teofiliaus Matulionio, Nijolės Sadūnaitės, Sigito Tamkevičiaus vaidmuo pasipriešinimo sovietinei ateizacijai kontekste. [...] Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Aristotelio, Tiberijaus ir Gajaus Grakcho svarba, analizuojant Senųjų civilizacijų socialinę-ekonominę struktūrą. [...] Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojamas Adalbero Laoniečio (Adalbéron de Laon), Tomo Miuncerio vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...] Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Frydricho Engelso, Henrio Fordo, Rozos Liuksemburg, Karlo Markso, Emelinos Penkherst (Emmeline Pankhurst), Adamo Smito reikšmė XIX a. visuomenės pokyčių kontekste. [...] XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Liudmilos Aleksejevos, Vaclavo Havelo, Jono Pauliaus II, Martino Liuterio Kingo, Andrejus Sacharovo reikšmė, kovojant už žmogaus teises. [...] XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Ulofo Palmės (Olof Palme), Deng Siaopino, Margaret Tečer, Šv. Motinos Teresės reikšmė laisvosios rinkos, etatizmo ir totalitarinės ekonomikos temų kontekste. [...] LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Bonos Sforcos, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo vaidmuo LDK socialinės-ekonominės istorijos kontekste. [...] XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Mykolo Krupavičiaus ir Juozo Tūbelio vaidmuo pertvarkant žemėvaldos santykius ir modernizuojant ūkį pirmojoje Lietuvos Respublikoje. [...] Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariami Marijos Gimbutienės, Algirdo Julius Greimo, Vytauto Kavolio, Jono Šliūpo pasiekimai ir vaidmuo Lietuvos diasporos istorijos kontekste. [...] Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamos Dalios Grinkevičiūtės, Abraomo Suckeverio, Onos Šimaitės patirtys Lietuvos visuomenės sovietinio ir nacistinio naikinimo kontekste. [...]

A1. Įvykių, reiškinių priežastys ir padariniai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras	Naudodamasis tiesiogiai pateikta informacija, nurodo nagrinėtų ir gerai žinomų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių ar reiškinių priežastį ir padarinį gyvenamajai vietovei, šaliai (A1.1).	Nurodo gerai žinomų ir nagrinėtų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių ar reiškinių priežastį ir padarinį gyvenamajai vietovei, šaliai ar kt. (A1.2).	Išskiria svarbiausias nagrinėtų savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos (atskirais atvejais Europos ir pasaulio) istorijos įvykių ar reiškinių priežastis ir padarinius. Lygindamas įvykius ar reiškinius, randa 1?2 panašumus ar skirtumus tarp jų priežasčių ar padarinių (A1.3).	Paaiškina svarbias nagrinėtų Lietuvos ir Europos istorijos įvykių, reiškinių priežastis ar padarinius: gyvenamajai vietovei, šaliai ar kt. Lygindamas įvykius ar reiškinius, paaiškina priežasčių ar padarinių atsiradimo panašumus ir skirtumus. Įvardija jų sąsajas su dabarties žmogaus gyvenimu, gyvenamąja vietove, valstybe (A1.4).
5–6 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Lietuva iki valstybės. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aptariami pirmieji Lietuvos gyventojai: seniausi archeologiniai radiniai dabartinės Lietuvos (ar gyvenamosios vietovės) teritorijoje. Apsilankymas priešistorei skirtose ekspozicijose (ar virtualių parodų apžiūra) Lietuvos muziejuose. Baltų gyvensenos rekonstrukcija. Aiškinamasi Lietuvos vardo kilmė ir pirmasis jo paminėjimas 1009 m. [...] Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Susipažįstama su karaliumi Mindaugu: asmenybės vaidmuo istorijoje. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios) atsiradimo istorija. Gediminaičių dinastija LDK: genealoginio medžio pildymas. Nagrinėjama LDK istorija, valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam. [...] Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Analizuojama Liublino unija (1569 m.): kaip veikia dvi valstybės vienoje Respublikoje. Tyrinėjama pasirinktos didikų giminės istorija ir reikšmė LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime (atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės pavyzdžius). [...] Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjami valstybės padalijimai ir XVIII a. pab.–XIX a. sukilimai dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atkūrimo. Pasirinkto (-os) XVIII–XIX a. ATR idėją gynusio sukilėlio ar sukilėlės biografijos aptarimas. Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. Aptariama laisvo žodžio svarba ir laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“ reikšmė. [...] Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama 1918 m. Vasario 16-osios Aktas (Nepriklausomybės Aktas) ir demokratinės valstybės kūrimas. Išskiriami svarbiausi Lietuvos Respublikos pasiekimai. [...] Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama sovietinė Lietuvos okupacija. Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. Susipažįstama su projektu „Misija Sibiras“. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija. Holokausto Lietuvoje istorija. Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. [...] XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Susipažįstama su 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karo savanoriais ir kariais. Nežinomo kareivio kapo Kaune istorijos aptarimas. Savanorių ir karių kapai artimiausioje aplinkoje, jų aptarimas ir lankymas. Susipažįstama su 1941–1944 m. Lietuvos žydų gelbėtojais ir jų istorijomis artimiausioje aplinkoje. Nagrinėjama 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo istorija. Partizanų veiklos istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. [...] Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi, kas buvo Sovietų Sąjunga ir ką reiškia sovietmetis bei okupacinis režimas. Nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių varžymas ir pasipriešinimas režimui Sovietų Lietuvoje. [...] Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. Sąjūdžio laikotarpio istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. 1991-ųjų liudijimų artimiausioje aplinkoje aptarimas. [...] Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Analizuojami XX a. lietuvybės centrai už Lietuvos ribų. Pasirinktinai, Čikaga ar kitas išeivijos lietuviams svarbus miestas. Aiškinamasi litvakų kultūros sklaida pasaulyje XIX–XX a. pradžioje. Nagrinėjami žymiausių litvakų pasiekimai (Nobelio premijos laureatai, išradėjai ir t.t.). [...] Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Tyrinėjamas viduramžių Europos miesto tipinis planas, svarbiausios erdvės ir statiniai. Tyrinėjamas gyvenamasis būstas Lietuvoje: XIII a. Kernavės gyvenvietė, XVI–XVIII a. Lietuvos didikų dvarai; gatvinis kaimas. [...] Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (II): didieji Lietuvos miestai. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su Vilniumi – jo daugiakultūriškumo istorija. Susipažįstama su Kaunu – kaip laikinąja, bet moderniąja sostine. Susipažįstama su Klaipėda – jūros reikšmė valstybei. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama Jėzaus Kristaus istorija, krikščionybės atsiradimas ir plėtra. Susipažįstama su skirtingomis krikščioniškomis konfesijomis ir jų maldos namais Lietuvoje ar artimoje aplinkoje. Aptariama Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvai. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama judaizmo Lietuvoje istorija ir žydų kultūros paveldas artimoje aplinkoje: maldos namai, kultūros ir prekybos vietos, švietimo įstaigos. Aptariamas Lietuvos totorių islamas ir Lietuvos karaimų karaizmas: religijos, kultūros ir vietos papročių dermė. Susipažįstama su romais Lietuvoje: bendruomenės istorija ir skirtingais religiniais pasirinkimais. [...] Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Analizuojami senųjų civilizacijų rašto pavyzdžiai; abėcėlių, Brailio rašto ir Morzės abėcėlės istorija. Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. [...] Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aptariamos pirmosios mokyklos LDK. Nagrinėjama universitetų atsiradimas Europoje ir Lietuvoje, jų reikšmė. [...] Kasdienybės istorija (I): istorinė virtuvė. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aiškinamasi atskirų augalų (bulvių, pomidorų, kavamedžių ar kitų pasirinktų augalų) reikšmė žmonijos istorijai. [...] Kasdienybės istorija (II): sveikata, ligos ir higiena. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjamos didžiosios epidemijos Lietuvos ir Europos istorijoje, jų pamokos. Aptariama vandentiekis ir kanalizacija kaip vienas svarbiausių civilizacijos pasiekimų. [...] Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjami skirtingų Lietuvos laikotarpių teatro ir muzikos istorijos įvykiai ir reiškiniai: pirmoji Lietuvoje Vilniuje atlikta opera „Elenos pagrobimas“ XVII a., pirmasis viešas teatro spektaklis lietuvių kalba 1899 m. Palangoje, pirmoji Lietuvos dainų šventė 1924 m., 1987–1989 m. „Roko maršai“. [...] Kultūros istorija (II): mados istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama drabužių istorija: toga, kelnės ir sijonas ar kiti pasirinkti drabužiai. Analizuojami skirtingų pasirinktų Lietuvos ir (ar) Europos laikotarpių mados istorijos bruožai, lietuvių ir (ar) kitų tautų nacionalinis kostiumas. [...] Ne tik žmonių istorija (I): naminių gyvūnų istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su laukinių gyvūnų prijaukinimu priešistoriniais laikais. Nagrinėjama medžioklės, žvejybos ir senųjų amatų istorija. Vertinama prijaukintų gyvūnų (pvz., arklio, karvės ar bičių) reikšmė istorijoje. [...] Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Vertinami didieji išradimai istorijoje: ugnies „prisijaukinimas“, ratas, garo variklis, elektros lemputė (ar kiti pasirinkti išradimai). Nagrinėjama artimoje aplinkoje esančių daiktų sukūrimo istorija: kompiuteris, šaldytuvas, televizorius (ar kiti pasirinkti daiktai). [...] Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su laisvalaikio žaidimų istorija: šachmatai, šaškės, domino, lietuviška ripka, monopolis ar kiti pasirinkti žaidimai. Nagrinėjami olimpinių žaidynių istorijos bruožai (Antikoje ir šiais laikais). [...]

A2. Įvykių, reiškinių bruožai, ypatumai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras	Padedamas nurodo nagrinėtų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių ar reiškinių vieną iš esminių bruožų (A2.1).	Nurodo nagrinėtų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių, reiškinių kurį nors esminį bruožą ir gali nurodytą bruožą fragmentiškai apibūdinti (A2.2).	Pasako 1?2 esminius nagrinėtų svarbiausių savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos (atskirais atvejais, Europos ir pasaulio) istorinių įvykių ir reiškinių bruožus bei nurodo, kuris bruožas yra svarbesnis (A2.3).	Išvardija 2?3 esminius nagrinėtų svarbių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių, reiškinių bruožus; išskiria kurie bruožai yra svarbiausi, savo sprendimą paaiškina. Sieja istorinius reiškinius su šiandiena (A2.4).
5–6 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Praeitis kaip detektyvas (I): istorijos liudytojai mūsų aplinkoje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Kultūros paveldo, esančio artimoje aplinkoje, aplankymas ir aptarimas: maldos namai, dvaro sodyba, piliakalnis, kapinės ir kt. Nagrinėjama pasirinkto istorinio paminklo savo mieste ar kitoje Lietuvos vietovėje istorija: atsiradimas, idėja, įgyvendinimas, reikšmė. [...] Praeitis kaip detektyvas (II): istorijos pažinimo būdai. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi istorinio įvykio nagrinėjimo schema. Aptariamas skirtingų sričių mokslininkų (archeologijos, antropologijos, istorijos) bendradarbiavimas tyrinėjant praeitį. [...] Visi turi savo istoriją: istorijos tyrimų objektas. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjami istorijos tyrimų objekto pavyzdžiai artimoje aplinkoje: kaimo, miestelio ar miesto istorija. [...] Istorinių simbolių, ženklų ir herbų istorija. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi herbo kūrimo principai: formų, simbolių ir spalvų istorinės prasmės. Nagrinėjamos Lietuvos Respublikos vėliavos ir herbo atsiradimo istorijos. Aiškinamasi kitų pagrindinių Lietuvos valstybės simbolių ir (ar) istorinių didikų giminių herbų reikšmes. [...] Gyvenimo praeityje rekonstrukcija. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. [...] Istorija mene: dailėje, literatūroje ir kompiuterizuotoje erdvėje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama, kaip istoriniai įvykiai vaizduojami dailėje (pasirinktų dailininkų kūriniuose vaizduojamų istorinių temų aptarimas). [...] Lietuva iki valstybės. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aptariami pirmieji Lietuvos gyventojai: seniausi archeologiniai radiniai dabartinės Lietuvos (ar gyvenamosios vietovės) teritorijoje. Apsilankymas priešistorei skirtose ekspozicijose (ar virtualių parodų apžiūra) Lietuvos muziejuose. Baltų gyvensenos rekonstrukcija. [...] Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Nagrinėjama LDK istorija, valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam. [...] Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Analizuojama Liublino unija (1569 m.): kaip veikia dvi valstybės vienoje Respublikoje. Tyrinėjama pasirinktos didikų giminės istorija ir reikšmė LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime (atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės pavyzdžius). [...] Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjami valstybės padalijimai ir XVIII a. pab.–XIX a. sukilimai dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atkūrimo. Pasirinkto (-os) XVIII–XIX a. ATR idėją gynusio sukilėlio ar sukilėlės biografijos aptarimas. Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. [...] Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama 1918 m. Vasario 16-osios Aktas (Nepriklausomybės Aktas) ir demokratinės valstybės kūrimas. Išskiriami svarbiausi Lietuvos Respublikos pasiekimai. [...] Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama sovietinė Lietuvos okupacija. [...] Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija. Holokausto Lietuvoje istorija. [...] Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi, kas buvo Sovietų Sąjunga ir ką reiškia sovietmetis bei okupacinis režimas. Nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių varžymas ir pasipriešinimas režimui Sovietų Lietuvoje. [...] Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. Sąjūdžio laikotarpio istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. [...] Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Analizuojami XX a. lietuvybės centrai už Lietuvos ribų. Pasirinktinai, Čikaga ar kitas išeivijos lietuviams svarbus miestas. Aiškinamasi litvakų kultūros sklaida pasaulyje XIX–XX a. pradžioje. [...] Istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aiškinamasi europietiškajai tradicijai būdinga istorijos periodizacija (epochos) ir kiekvienam laikotarpiui charakteringi bruožai bei simboliai. Svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių žymėjimas laiko juostoje vadovaujantis europietiškajai tradicijai būdinga istorijos periodizacija. [...] Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Tyrinėjamas viduramžių Europos miesto tipinis planas, svarbiausios erdvės ir statiniai. Tyrinėjamas gyvenamasis būstas Lietuvoje: XIII a. Kernavės gyvenvietė, XVI–XVIII a. Lietuvos didikų dvarai; gatvinis kaimas. [...] Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (II): didieji Lietuvos miestai. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su Vilniumi – jo daugiakultūriškumo istorija. Susipažįstama su Kaunu – kaip laikinąja, bet moderniąja sostine. Susipažįstama su Klaipėda – jūros reikšmė valstybei. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama Jėzaus Kristaus istorija, krikščionybės atsiradimas ir plėtra. Susipažįstama su skirtingomis krikščioniškomis konfesijomis ir jų maldos namais Lietuvoje ar artimoje aplinkoje. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama judaizmo Lietuvoje istorija ir žydų kultūros paveldas artimoje aplinkoje: maldos namai, kultūros ir prekybos vietos, švietimo įstaigos. Aptariamas Lietuvos totorių islamas ir Lietuvos karaimų karaizmas: religijos, kultūros ir vietos papročių dermė. Susipažįstama su romais Lietuvoje: bendruomenės istorija ir skirtingais religiniais pasirinkimais. [...] Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Analizuojami senųjų civilizacijų rašto pavyzdžiai; abėcėlių, Brailio rašto ir Morzės abėcėlės istorija. Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. [...] Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aptariamos pirmosios mokyklos LDK. Nagrinėjama universitetų atsiradimas Europoje ir Lietuvoje, jų reikšmė. [...] Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjami skirtingų Lietuvos laikotarpių teatro ir muzikos istorijos įvykiai ir reiškiniai: pirmoji Lietuvoje Vilniuje atlikta opera „Elenos pagrobimas“ XVII a., pirmasis viešas teatro spektaklis lietuvių kalba 1899 m. Palangoje, pirmoji Lietuvos dainų šventė 1924 m., 1987–1989 m. „Roko maršai“. [...] Kultūros istorija (II): mados istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama drabužių istorija: toga, kelnės ir sijonas ar kiti pasirinkti drabužiai. Analizuojami skirtingų pasirinktų Lietuvos ir (ar) Europos laikotarpių mados istorijos bruožai, lietuvių ir (ar) kitų tautų nacionalinis kostiumas. [...] Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Nagrinėjami olimpinių žaidynių istorijos bruožai (Antikoje ir šiais laikais). [...]

A3. Asmenybių vaidmuo istorijoje.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras	Padedamas ir remdamasis žinomu istoriniu kontekstu, įvardija 1-2 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes bei nurodo vieną iš būdingiausių jų veiklos bruožų. Padedamas susieja nagrinėtas svarbias savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos istorijos asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu ar įvykiu (A3.1).	Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, fragmentiškai apibūdina jų veiklą. Sieja nagrinėtas svarbiausias savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos istorijos asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu (A3.2).	Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. Sieja nagrinėtas svarbias (ir kitas) savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos istorijos asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu (A3.3).	Nurodo 3-4 žymias savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išvardija reikšmingiausius nuveiktus darbus, vertina kai kuriuos jų veiklos aspektus. Sieja nagrinėtas svarbias (ir kitas) savo gyvenamosios vietovės Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos asmenybes su žinomais istoriniais įvykiais arba reiškiniais, istorine erdve (A3.4).
5–6 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Lietuva iki valstybės. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama mokslininkių Marijos Gimbutienės ir Rimutės Rimantienės tyrimų reikšmė minimoje temoje. [...] Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Algirdas, Jogaila, Gediminas, Kęstutis, Mindaugas, Morta ir Vytautas Didysis reikšmė Lietuvos valstybingumui. [...] Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariamos istorinės asmenybės: Barbora Radvilaitė, Žygimantas Augustas. Aiškinamasi unijos sąvokos reikšmė. [...] Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Nagrinėjamas Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Motiejaus Valančiaus istorinis vaidmuo. Apibūdinamos knygnešio ir sukilimo sąvokos. [...] Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Jono Basanavičiaus, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Aleksandro Stulginskio veikla ir vaidmuo Lietuvos Respublikoje. [...] XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama Onos Šimaitės, Jono Žemaičio-Vytauto, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno veikla. Nagrinėjamos deklaracijos, partizano sąvokos. [...] Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko antisovietinė veikla. Apibūdinama sovietmečio sąvoka. [...] Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aptariama Vytauto Landsbergio, Laisvės gynėjų, žuvusiųjų 1991 m. sausio 13-ąją reikšmė Lietuvos valstybingumo atkūrime ir gynime. Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė. [...] Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Nagrinėjami žymiausių litvakų pasiekimai (Nobelio premijos laureatai, išradėjai ir t.t.). Aptariamos emigracijos, litvakų sąvokos. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Aptariama Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvai. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Aptariamas Vilniaus Gaono vaidmuo Lietuvai ir Lietuvos žydams. [...] Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Aptariama Simono Daukanto, Mikalojaus Daukšos, Martyno Mažvydo, Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio reikšmė knygos ir rašto istorijoje. [...] Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Susipažįstama su svarbių Lietuvos kūrėjų ir jų kūrinių istorija: Laurynas Gucevičius (Vilniaus katedra), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (paveikslas „Karalių pasaka“), Juozas Zikaras (skulptūra „Laisvė“), Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė (opera-performansas „Saulė ir jūra“) ar kiti pasirinkti kūrėjai ir jų kūriniai. [...] Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Nagrinėjamas Tomo Edisono, Džeimso Vato vaidmuo išradimų istorijoje. [...]

A1. Įvykių, reiškinių priežastys ir padariniai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras	Padedamas atpažįsta arba nurodo kurią nors esminę svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių priežastį ir pasekmę; gali jas fragmentiškai apibūdinti. Atpažįsta ir skiria įvykio ar reiškinio priežastis nuo pasekmių, nurodo priežastį, kuri jį sukėlė (A1.1).	Nurodo kelias esmines svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių priežastis ir pasekmes, gali jas apibūdinti ir iš dalies paaiškinti, kurios iš jų yra svarbiausios. Aptaria svarbiausių įvykių ir reiškinių priežasčių bei pasekmių ryšius (A1.2).	Apibūdina svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių priežastis, pasekmes. Aptaria konkretaus įvykio ar reiškinio reikšmę skirtingoms asmenybėms, visuomenės grupėms arba valstybėms. Nagrinėdamas panašaus pobūdžio įvykių, reiškinių priežastis ir pasekmes, nustato jų panašumus bei skirtumus (A1.3).	Paaiškina svarbių senovės, vidurinių amžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių dauguma priežasčių ir pasekmių. Įvertina įvykio, reiškinio priežastis ir pasekmes skirtingoms asmenybėms, visuomenės grupėms arba valstybėms. Parodo ryšius tarp įvykio priežasčių ir pasekmių, geba jas sieti su platesniu istoriniu kontekstu – laikotarpiu arba istorine erdve. Lygina panašaus pobūdžio įvykių, reiškinių priežastis ir pasekmes, nustato jų panašumus, skirtumus ir paaiškina, kad jiems įtakos turi istorinis kontekstas (A1.4).
7–8 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamos priešistorės žmonių gyvenimo sąlygos, ir jų kaita: žmonių protėviai Afrikoje, Azijoje, jų atsikraustymas į Europą; gamtinės sąlygos ir kasdieninio gyvenimo bruožai. Aptariama neolito revoliucija. Analizuojamas indoeuropiečių atsikraustymas į dabartinės Lietuvos teritoriją: tikėjimas, kasdieninio gyvenimo bruožai, indoeuropiečių kalbos. Aiškinamasi civilizacijos apibrėžimas ir esminiai bruožai, gamtos sąlygų svarba (didžiosios upės ir irigacija). Susipažįstama su seniausiais miestais. [...] Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamas Derlingasis pusmėnulis ir civilizacijos centrai Mesopotamijoje: valstybiniai dariniai (Šumeras, Babilonija) ir valdymo formos, santykiai su kaimynais. Nagrinėjama Egipto valstybė: vieningo Egipto iškilimas, faraono valdžia ir dinastijos, visuomenės socialinė struktūra, santykiai su kaimynais, Egipto civilizacijos sunykimas. [...] Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamas Mesopotamijos kultūrinis gyvenimas: religijos ir rašto tradicija, mokyklos, mokslo žinios (matematika, astronomija, išradimai), literatūra, architektūra. Aptariamas egiptiečių religinis ir kultūrinis gyvenimas: religija, dievų vaizdavimas, raštas, architektūra (piramidės, šventyklos, rūmai), mokslo žinios (matematika, astronomija, medicina, išradimai), menas (skulptūra, tapyba), mokyklos. [...] Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas žydų įsikūrimas Pažadėtoje žemėje, Egipto nelaisvė, Mozė ir Dešimt Dievo įsakymų, judaizmo religija, kultūrinis palikimas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Aiškinamasi Antikinės civilizacijos ištakas: Kretos ir Mikėnų kultūros. Polis – bendruomeniškų formų paieškos: valdymo būdų įvairovė (tironija, oligarchija, aristokratija, demokratija) ir jų skirtumai nuo Rytų civilizacijų. Nagrinėjamas demokratijos atsiradimas ir jos bruožai, susipažįstama su demokratijos tėvais: Solonu, Kleisteniu, Perikliu. Aptariami Atėnų demokratijos vaisiai: teatras, literatūra ir filosofija. Susipažįstama su mokykline sistema ir laisvųjų piliečių ugdymu. Nagrinėjamas polių susidūrimas su Rytų despotija: graikų ir persų karai. Analizuojama Aleksandro Didžiojo karinė ir kultūrinė imperija (IV a. pr. Kr.): užkariavimai, kultūrų sinkretizmas ir helenizmas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjama Romos civilizacijos pradžia: Romos miesto įkūrimas, karalystės laikotarpis, ryšiai su graikais, lotynų kalba. Analizuojama Romos respublika: valdžios struktūra ir pagrindiniai skirtumai nuo Atėnų demokratijos. Nagrinėjami užkariavimai, keičiantys kultūrą: Romos respublikos plėtra, kitų kultūrų recepcija. Sausumos galybės susidūrimas su jūrine galybe – Romos ir Kartaginos karai (III–II a. pr. Kr.). Analizuojamas augančios galios valdymas: respubliką keičia imperija (27 m. pr. Kr.). Teritorijų užkariavimas ir jų valdymas I–II amžiais. Romėnų teisė ir universalios Romos pilietybės atsiradimas (III a.). Aiškinamasi imperijos nuopuolis ir žlugimas: vidaus problemos, barbarų puolimai, Romos imperijos padalijimas ir Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). [...] Antika – Europos istorijos pradžia (III). 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Kultūra ir religija graikų ir romėnų visuomenėse: politeistinę pasaulio supratimo sanklodą keičiantis monoteizmas. Analizuojamas polis kaip visuomenės sugyvenimo forma: Atėnų kasdienybė (V a. pr. Kr.). Susipažįstama su Aleksandrija – graikų mokslo židiniu (III a. pr. Kr.). [...] Aiškinamasi apie krikščionybę: atsiradimą ir persekiojimus, plitimą ir įsitvirtinimą Romos imperijoje, krikščionių bendruomenių išskirtinumus. [...] Paveldas ir istorinė atmintis: Antikos civilizacijos kaip Europos kultūros pamatai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjami Antikos kultūriniai ženklai ir įtaka šiandieniniame pasaulyje: materialusis paveldas šiandienos Atėnuose ir Romoje. Senovės civilizacijų tyrinėjimai ir atradimai. Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas baltų genčių susiformavimas: kilmės teorijos, baltų kultūros bronzos ir geležies amžiais, Rytų ir Vakarų baltai, gentinių sąjungų susidarymas. [...] Erdvė: gyvenamoji teritorija, tarpgentiniai panašumai ir skirtumai, ryšiai su kitomis kultūromis. [...] Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi viduramžių esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. Nagrinėjama viduramžių Vakarų Europos sąveika su kaimynais: Bizantija, Islamo pasauliu. [...] Valstybė ir valdžia viduramžiais: krikščionybės svarba valstybei. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Nagrinėjama feodalinė viduramžių valstybė. Aptariama Europos valstybių politinė raida nuo susiskaldymo iki centralizacijos (VIII‒XV a.): Frankų valstybė, Šventoji Romos imperija, Anglija ir Prancūzija. Susipažįstama su krikščioniškuoju pasauliu: katalikybės plėtra ir sklaida ankstyvaisiais viduramžiais, Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), dvasinės (popiežiaus) ir pasaulietinės (imperatoriaus) kova dėl valdžios viršenybės. Aiškinamasi krikščionybės reikšmė Europos integralumui. Nagrinėjami Kryžiaus žygiai: idėja ir tikrovė (XI‒XIV a.). Tyrinėjama krikščionybės ir islamo sąveika. Analizuojama Lietuvos valstybė: suvienijimas ir karalystės susikūrimas (1253 m.), Krėvos unija ir Lietuvos krikštas (1387 m.), LDK politinė raida ir santykiai su kitomis šalimis iki XVI a.: ekspansija į skilusios Kijevo Rusios kunigaikštystes, karas su Kalavijuočių ir Vokiečių ordinais (XIII‒XV a.), kovos su Maskvos valstybe (XV‒XVI a.), kultūrinis ir politinis suartėjimas su Lenkijos karalyste. [...] Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi feodalinės visuomenės samprata ir raida, feodalinis ūkis. [...] Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasis bizantiškosios ir islamiškosios kultūros poveikis Europai: mokslas, menas, architektūra. Susipažįstama su lotyniškąja raštija, mokslu, filosofija ir teologija, švietimu (vienuolynų mokyklos ir universitetai), architektūra ir menu (romanika, gotika), riterių kultūra, religiniu ir pasaulietiniu teatru. [...] Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi ankstyvųjų naujųjų laikų sąvoka, esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. Nagrinėjamas Amerikos ir jūrų kelio į Indiją atradimas, europinės kolonizacijos pasekmės. Aptariamas daugiakultūrės visuomenės susiformavimas Naujajame pasaulyje. [...] Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Nagrinėjamas renesansas Europoje ir LDK: samprata, pasaulėžiūra, epochos asmenybės, idėjos. [...] Analizuojama reformacija Europoje ir LDK: religinė reforma ir mokymas. [...] Nagrinėjama katalikiškoji reforma ir barokas Europoje ir LDK: pasaulėžiūra, asmenybės, idėjos ir kūriniai. Analizuojama religinė pakanta ir religinės priešpriešos Europoje ir LDK. Susipažįstama su katalikiška ir stačiatikiška LDK. [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Susipažįstama su ankstyvųjų naujųjų laikų valstybe. Nagrinėjamas absoliutizmo atsiradimas ir įsitvirtinimas Europoje XVII a. (Prancūzijos pavyzdys). Nagrinėjama Liublino unija (1569 m.) ir jos priežastys. Tyrinėjama ATR valdymo sistema (XVI‒XVII a.). Analizuojama ATR politinė raida (XVI‒XVIII a.): karai su Švedija ir Rusija (XVII a.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.). [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi svarbiausi LDK ir Europos ūkio raidos aspektai. Nagrinėjama Valakų reforma (XVI a.). Aptariamas moderniosios ekonominės sistemos formavimasis: akcinė bendrovė, birža, bankas (Nyderlandų pavyzdys XVII a.). Nagrinėjama ankstyvųjų naujųjų laikų žmogaus pasaulėžiūros transformacija, vertybės ir kasdienis gyvenimas (diduomenė, miestiečiai, valstiečiai) Europoje ir LDK (XVI‒XVIII a.). [...]

A2. Įvykių, reiškinių bruožai, ypatumai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras	Padedamas nurodo arba atpažįsta svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių kurį nors esminį raidos bruožą (A2.1).	Nurodo svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių kurį nors esminį raidos bruožą; gali nurodytą bruožą fragmentiškai apibūdinti (A2.2).	Išvardija svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių esminius bruožus; juos paaiškina pagal pateiktus kriterijus (A2.3).	Išskiria svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų įvykių, reiškinių daugumą esminių bruožų ir gali juos paaiškinti. Palygina panašaus pobūdžio įvykių ar reiškinių bruožus, nustato kai kuriuos panašumus ir skirtumus (A2.4).
7–8 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamos priešistorės žmonių gyvenimo sąlygos, ir jų kaita: žmonių protėviai Afrikoje, Azijoje, jų atsikraustymas į Europą; gamtinės sąlygos ir kasdieninio gyvenimo bruožai. Aptariama neolito revoliucija. Analizuojamas indoeuropiečių atsikraustymas į dabartinės Lietuvos teritoriją: tikėjimas, kasdieninio gyvenimo bruožai, indoeuropiečių kalbos. Aiškinamasi civilizacijos apibrėžimas ir esminiai bruožai, gamtos sąlygų svarba (didžiosios upės ir irigacija). Susipažįstama su seniausiais miestais. [...] Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamas Derlingasis pusmėnulis ir civilizacijos centrai Mesopotamijoje: valstybiniai dariniai (Šumeras, Babilonija) ir valdymo formos, santykiai su kaimynais. Nagrinėjama Egipto valstybė: vieningo Egipto iškilimas, faraono valdžia ir dinastijos, visuomenės socialinė struktūra, santykiai su kaimynais, Egipto civilizacijos sunykimas. [...] Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamas Mesopotamijos kultūrinis gyvenimas: religijos ir rašto tradicija, mokyklos, mokslo žinios (matematika, astronomija, išradimai), literatūra, architektūra. Aptariamas egiptiečių religinis ir kultūrinis gyvenimas: religija, dievų vaizdavimas, raštas, architektūra (piramidės, šventyklos, rūmai), mokslo žinios (matematika, astronomija, medicina, išradimai), menas (skulptūra, tapyba), mokyklos. [...] Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas žydų įsikūrimas Pažadėtoje žemėje, Egipto nelaisvė, Mozė ir Dešimt Dievo įsakymų, judaizmo religija, kultūrinis palikimas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Aiškinamasi Antikinės civilizacijos ištakas: Kretos ir Mikėnų kultūros. Polis – bendruomeniškų formų paieškos: valdymo būdų įvairovė (tironija, oligarchija, aristokratija, demokratija) ir jų skirtumai nuo Rytų civilizacijų. Nagrinėjamas demokratijos atsiradimas ir jos bruožai, susipažįstama su demokratijos tėvais: Solonu, Kleisteniu, Perikliu. Aptariami Atėnų demokratijos vaisiai: teatras, literatūra ir filosofija. Susipažįstama su mokykline sistema ir laisvųjų piliečių ugdymu. Nagrinėjamas polių susidūrimas su Rytų despotija: graikų ir persų karai. Analizuojama Aleksandro Didžiojo karinė ir kultūrinė imperija (IV a. pr. Kr.): užkariavimai, kultūrų sinkretizmas ir helenizmas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjama Romos civilizacijos pradžia: Romos miesto įkūrimas, karalystės laikotarpis, ryšiai su graikais, lotynų kalba. Analizuojama Romos respublika: valdžios struktūra ir pagrindiniai skirtumai nuo Atėnų demokratijos. Nagrinėjami užkariavimai, keičiantys kultūrą: Romos respublikos plėtra, kitų kultūrų recepcija. Sausumos galybės susidūrimas su jūrine galybe – Romos ir Kartaginos karai (III–II a. pr. Kr.). Analizuojamas augančios galios valdymas: respubliką keičia imperija (27 m. pr. Kr.). Teritorijų užkariavimas ir jų valdymas I–II amžiais. Romėnų teisė ir universalios Romos pilietybės atsiradimas (III a.). Aiškinamasi imperijos nuopuolis ir žlugimas: vidaus problemos, barbarų puolimai, Romos imperijos padalijimas ir Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). [...] Antika – Europos istorijos pradžia (III). 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Kultūra ir religija graikų ir romėnų visuomenėse: politeistinę pasaulio supratimo sanklodą keičiantis monoteizmas. Analizuojamas polis kaip visuomenės sugyvenimo forma: Atėnų kasdienybė (V a. pr. Kr.). Susipažįstama su Aleksandrija – graikų mokslo židiniu (III a. pr. Kr.). Susipažįsta su Roma – imperijos sostine (II a.). Analizuojama architektūrinė miesto panorama: Koliziejus, panteonas, termos, forumas, akvedukas, triumfo arka, insulė. Religija, vienijanti atskirus polius: graikų dievų panteonas, herojai, mitai, pasaulio suvokimas, Olimpinės žaidynės. Romėniškoji graikų dievų panteono recepcija. Aiškinamasi apie krikščionybę: atsiradimą ir persekiojimus, plitimą ir įsitvirtinimą Romos imperijoje, krikščionių bendruomenių išskirtinumus. [...] Paveldas ir istorinė atmintis: Antikos civilizacijos kaip Europos kultūros pamatai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjami Antikos kultūriniai ženklai ir įtaka šiandieniniame pasaulyje: materialusis paveldas šiandienos Atėnuose ir Romoje. Senovės civilizacijų tyrinėjimai ir atradimai. Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas baltų genčių susiformavimas: kilmės teorijos, baltų kultūros bronzos ir geležies amžiais, Rytų ir Vakarų baltai, gentinių sąjungų susidarymas. Susipažįsta su rašytinėmis žiniomis apie baltus. Erdvė: gyvenamoji teritorija, tarpgentiniai panašumai ir skirtumai, ryšiai su kitomis kultūromis. Nagrinėjami kasdienybės bruožai: religija ir mitologija, karyba, verslai ir prekyba. Susipažįstama su baltų paveldu Lietuvoje: piliakalniais ir gyvenvietėmis, laidojimo objektais. Šiandieniniai (archeologiniai) baltų istorijos tyrimai ir eksperimentinė archeologija. [...] Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi viduramžių esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. [...] Valstybė ir valdžia viduramžiais: krikščionybės svarba valstybei. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Nagrinėjama feodalinė viduramžių valstybė. Aptariama Europos valstybių politinė raida nuo susiskaldymo iki centralizacijos (VIII‒XV a.): Frankų valstybė, Šventoji Romos imperija, Anglija ir Prancūzija. Susipažįstama su krikščioniškuoju pasauliu: katalikybės plėtra ir sklaida ankstyvaisiais viduramžiais, Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), dvasinės (popiežiaus) ir pasaulietinės (imperatoriaus) kova dėl valdžios viršenybės. Aiškinamasi krikščionybės reikšmė Europos integralumui. Nagrinėjami Kryžiaus žygiai: idėja ir tikrovė (XI‒XIV a.). Tyrinėjama krikščionybės ir islamo sąveika. Analizuojama Lietuvos valstybė: suvienijimas ir karalystės susikūrimas (1253 m.), Krėvos unija ir Lietuvos krikštas (1387 m.), LDK politinė raida ir santykiai su kitomis šalimis iki XVI a.: ekspansija į skilusios Kijevo Rusios kunigaikštystes, karas su Kalavijuočių ir Vokiečių ordinais (XIII‒XV a.), kovos su Maskvos valstybe (XV‒XVI a.), kultūrinis ir politinis suartėjimas su Lenkijos karalyste. [...] Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi feodalinės visuomenės samprata ir raida, feodalinis ūkis. Nagrinėjama viduramžių Europos ir LDK visuomenė: luomai ir konfesinės bendruomenės, vienuolių ordinai, miestai (gildijos ir cechai, Hanzos miestų prekybos sąjunga). Aiškinamasi viduramžių žmogaus pasaulėvaizdis ir mąstymo savitumas: laikas, erdvė, žmogus. Nagrinėjamas kasdienis gyvenimas Europoje ir LDK: buitis ir darbai, turtas ir skurdas, karas ir maras. [...] Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasis bizantiškosios ir islamiškosios kultūros poveikis Europai: mokslas, menas, architektūra. Susipažįstama su lotyniškąja raštija, mokslu, filosofija ir teologija, švietimu (vienuolynų mokyklos ir universitetai), architektūra ir menu (romanika, gotika), riterių kultūra, religiniu ir pasaulietiniu teatru. Analizuojami europėjančios LDK kultūros bruožai: krikščionybės įtaka, rašto kultūra, mūrinė statyba (gotika), pirmosios mokyklos. [...] Paveldas ir istorinė atmintis: XIV‒XVI a. LDK materialusis paveldas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Tyrinėjamas LDK paveldas už dabartinės Lietuvos ribų: Naugarduko pilis ir Kristaus Atsimainymo bažnyčia, Lucko pilis, Žalgirio mūšio laukas ar kiti pasirinkti paveldo objektai. Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi ankstyvųjų naujųjų laikų sąvoka, esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. [...] Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Nagrinėjamas renesansas Europoje ir LDK: samprata, pasaulėžiūra, epochos asmenybės, idėjos. [...] Analizuojama reformacija Europoje ir LDK: religinė reforma ir mokymas. Susipažįstama su liuteronizmu, kalvinizmu, anglikonizmu. Nagrinėjama katalikiškoji reforma ir barokas Europoje ir LDK: pasaulėžiūra, asmenybės, idėjos ir kūriniai. Analizuojama religinė pakanta ir religinės priešpriešos Europoje ir LDK. Susipažįstama su katalikiška ir stačiatikiška LDK. Susipažįstama su LDK mokslo ir kultūros centrais: Vilniaus universitetu, dvarais ir jų kultūra. [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Susipažįstama su ankstyvųjų naujųjų laikų valstybe. [...] Tyrinėjama ATR valdymo sistema (XVI‒XVII a.). Analizuojama ATR politinė raida (XVI‒XVIII a.): karai su Švedija ir Rusija (XVII a.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.). [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi svarbiausi LDK ir Europos ūkio raidos aspektai. Nagrinėjama Valakų reforma (XVI a.). Aptariamas moderniosios ekonominės sistemos formavimasis: akcinė bendrovė, birža, bankas (Nyderlandų pavyzdys XVII a.). Nagrinėjama ankstyvųjų naujųjų laikų žmogaus pasaulėžiūros transformacija, vertybės ir kasdienis gyvenimas (diduomenė, miestiečiai, valstiečiai) Europoje ir LDK (XVI‒XVIII a.). [...] Paveldas ir istorinė atmintis: XVI‒XVIII a. LDK materialusis paveldas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Tyrinėjamas LDK baroko epochos paveldas: Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia ir rūmai, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje (ar kita pasirinkta barokinė bažnyčia) Vilniuje, Pažaislio ir Tytuvėnų vienuolynų kompleksai.

A3. Asmenybių vaidmuo istorijoje.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras	Padedamas susieja 1-2 svarbiausias senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, gerai žinomu istoriniu įvykiu ar reiškiniu. Padedamas įvertina bent 1-2 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pasiremdamas kitų išsakytais vertinimais (A3.1).	Remdamasis tiesiogiai išreikšta informacija, susieja 1-2 žinotinas senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Konsultuodamasis įvertina 1-2 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes; pasiremdamas kitų išsakytais vertinimais, pateikia apie jas savo nuomonę, nors jos gali ir nepagrįsti (A3.2).	Susieja 2-3 žinotinas senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia (A3.3).	Sieja 3-4 žinotinas senovės, vidurinių amžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo šių istorinių asmenybių veiklos bruožus, ją atpažįsta iš naujo istorinio konteksto. Savarankiškai vertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes; pasiremdamas kitų išsakytais vertinimais, išsako savo nuomonę apie jas ir pagrindžią 1-2 argumentais (A3.4).
7–8 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Aptariamas senųjų Rytų civilizacijų valdovų ir valdovių Hačepsutos, Hamurapio, Kleopatros VII, Nefertitės, Ramzio II vaidmuo ir galia. [...] Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Aiškinamasi Abraomo, Mozės, Saliamono reikšmė žydams ir monoteizmui. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Aptariama Aischilo, Aleksandro Didžiojo, Archimedo, Aristotelio, Euripido, Herodoto, Hipatijos, Homero, Kleistenio, Periklio, Platono, Sapfo, Sofoklio, Sokrato, Solono reikšmė Senovės Graikijos istorijoje. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Įvertinamas Atilos, Julijaus Cezario, Hanibalo, Oktaviano Augusto, Ovidijaus, Tacito, Trajano, Vergilijaus, Cicerono vaidmuo Senovės Romos istorijoje. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (III). 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Aptariamas Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo istorinis vaidmuo ir veikla. [...] Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Aptariama Justiniano I Didžiojo, Mahometo vaidmuo ir veikla analizuojamos temos kontekste. [...] Valstybė ir valdžia viduramžiais: krikščionybės svarba valstybei. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Aptariamas Žanos d’Ark, Brunono Kverfurtiečio, Gedimino, Jogailos, Karolio Didžiojo, Mindaugo, Mortos, Urbono II, Vytauto Didžiojo, Onos Vytautienės vaidmuo viduramžių Europos ir Lietuvos istorijoje. [...] Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Įvertinama Tomo Akviniečio, Hildegardos Bingenietės reikšmė ir vaidmuo Viduramžių kultūros istorijoje. [...] Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Įvertinamas Vasko da Gamos, Kristupo Kolumbo istorinis vaidmuo. Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Aptariama Dantės Aligjerio, Stepono Batoro, Mikalojaus Daukšos, Elžbietos I, Galileo Galilėjaus, Jono Kristupo Glaubico, Alberto Goštauto, Johano Gutenbergo, Žano Kalvino, Mikalojaus Koperniko, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos, Martyno Mažvydo, Mikelandželo, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Mikalojaus Radvilos Juodojo, Barboros Radvilaitės, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Bonos Sforcos, Pranciškaus Skorinos, Leonardo da Vinčio, Žygimanto Augusto reikšmė ir vaidmuo Europos ir Lietuvos kultūros istorijoje. [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Įvertinamas Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Liudviko XIV, Jonušo Radvilos, Armano Žano de Rišeljė istorinis vaidmuo ir veikla. [...]

A1. Įvykių, reiškinių priežastys ir padariniai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Atpažįsta bent vieną svarbių naujųjų ir naujausiųjų laikų įvykių ir reiškinių priežastį ir padarinį; remdamasis tiesiogiai išreikšta informacija, apibūdina to paties įvykio, reiškinio bent vieną priežastį, jos poveikį ir padarinį nagrinėjamai valstybei (A1.1).	Nurodo naujųjų ir naujausiųjų laikų to paties įvykio, reiškinio 2-3 svarbiais priežastis ir pasekmes, remdamasis tiesiogiai išreikšta informacija, paaiškina įvykio svarbą ir reikšmę valstybėms ir visuomenės grupėms (A1.2).	Paaiškina naujųjų ir naujausiųjų laikų priežastis ir pasekmes, remdamasis pateiktais šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais. Remdamasis įvykio ar reiškinio pasekmėmis, paaiškina įvykio svarbą ir reikšmę asmenybėms, visuomenės grupėms ar valstybėms. Pagal pateiktus kriterijus mokosi klasifikuoti priežastis ir pasekmes (pvz., į kultūrines, socialines, politines ir kt.). Nustato, kuri priežastis buvo pagrindinė, kuri šalutinė, kuris padarinys trumpalaikis, kuris ilgalaikis (A1.3).	Pagrindžia paties išvardytas naujųjų ir naujausiųjų laikų svarbių įvykių ir reiškinių priežastis ir padarinius, atskleidžia jų tarpusavio sąsajas. Vertina to paties įvykio, reiškinio priežastis ir pasekmes, jas klasifikuoja (pvz., į politines, ekonomines, socialines, kultūrines); argumentuotai nurodo įvykio, reiškinio reikšmę. Nustato, kurios priežastys buvo pagrindinės, kurios šalutinės, kurie padariniai trumpalaikiai, kurie ilgalaikiai (A1.4).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Mokomasi apie JAV revoliuciją, JAV nepriklausomybės karą ir konstituciją (1787 m.). Analizuojama Prancūzijos didžioji revoliucija (1789‒1799 m.): Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.), konstitucinė monarchija, respublikos laikotarpis, jakobinų diktatūra, Direktorijos valdymas. Nagrinėjama ATR XVIII a. antrojoje pusėje: valstybės padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.), Ketverių metų seimo reformos, ATR konstitucija (1791 m.), 1794 m. sukilimas, valstybės panaikinimas. Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814‒1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje. [...] XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra. Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848‒1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.). Aiškinamasi Rusijos imperijos politika buvusiose LDK žemėse. Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830‒1831 m., 1863‒1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864‒1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. Aptariama imperializmo epocha ir kolonializmas. Susipažįstama su pasauline Britų imperija. [...] Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas. Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas). Nagrinėjama Europos ir Lietuvos gyventojų migracija. Analizuojama Amerikos lietuvių gyvenimas ir jų ryšiai su Lietuva. [...] Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX–XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. [...] Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai. [...] Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Analizuojamas Pirmasis pasaulinis karas (1914‒1918 m.): karo priežastys ir eiga Vakarų ir Rytų frontuose. Nagrinėjama Rusija XX a. pradžioje: 1917 m. Vasario revoliucija ir bolševikų perversmas. Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.). Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.). Vertinami Pirmojo pasaulinio karo demografiniai ir socialiniai padariniai Lietuvoje ir Europoje. [...] Įvadas į epochą: globalizacija ir neeuropinio pasaulio iškilimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Nagrinėjama pasaulio globalizacija, Lietuvos „sugrįžimas“ į Europą. Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama Europa po Pirmojo pasaulinio karo: Versalio sistema. Nagrinėjama demokratinė Europa: Prancūzijos ir Čekoslovakijos politinė raida. Tyrinėjamas Lietuvos valstybės kūrimas: Lietuvos nepriklausomybės karas (1918‒1920 m.), Steigiamojo Seimo ir parlamentarizmo raida, Klaipėdos krašto prijungimas (1923‒1924 m.). Aptariamas autoritarizmas Europoje. Nagrinėjami Baltijos šalių autoritariniai režimai: 1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje ir Antano Smetonos valdymas. Aiškinamasis totalitarizmas Europoje: totalitarizmo sąvoka, komunistinės SSRS ir nacistinės Vokietijos režimų ypatumai. [...] Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Tyrinėjama Didžioji pasaulinė ekonomikos krizė ir jos poveikis visuomenei: JAV, Vokietijos ir Lietuvos pavyzdžiai. Analizuojama liberalios rinkos ekonomikos ir valstybinio ekonomikos reguliavimo sankirta. Nagrinėjama Lietuvos visuomenė tarpukariu: žemės ūkis ir pramonė; ekonominė emigracija; kaimo, miestelio ir miesto kasdienybė; religijos vaidmuo. [...] Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjama kultūros raida tarpukariu: modernizmo suklestėjimas ir totalitarinė kultūra. Analizuojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas tarpukariu: tautinė kultūra, meniniai sąjūdžiai, Kauno modernizmo architektūra, teatras, kinas, spauda ir radijas. Susipažįstama su pokyčiais švietimo srityje. [...] Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamos Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia: Miuncheno konferencija, Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Lenkijos okupacija, SSRS–Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutartis (1939 m. rugsėjo 28 d.), Žiemos karas (SSRS–Suomijos karas), Prancūzijos sutriuškinimas. Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija. Analizuojamas karas 1941‒1943 m.: karo veiksmai Rytų fronte ir Ramiajame vandenyne. Aiškinamasis antihitlerinės koalicijos sudarymas. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941‒1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje. Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas. Aptariama karo kasdienybė: koncentracijos ir karo belaisvių stovyklos, fronto kasdienybė, miestų bombardavimas, moterys kare, kolaboravimas ir pasipriešinimas nacių okupuotose šalyse, karo pabėgėliai. Analizuojama Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir padariniai: Antrasis frontas, Vokietijos pralaimėjimas, Potsdamo konferencija, Japonijos kapituliacija, karo politiniai ir socialiniai padariniai. Susipažįstama su Niurnbergo procesu. Aiškinamasi Lietuvos sovietinė reokupacija. [...] Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Aiškinamasi nauja galių pusiausvyra pasaulyje; Šaltojo karo samprata ir pradžia: Europos padalijimas, Trumeno doktrina, Maršalo planas, karinių blokų susikūrimas (NATO ir Varšuvos sutarties organizacija). Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija. Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944‒1953 m.). Analizuojama SSRS politinė raida. Nagrinėjami komunistiniai režimai Rytų Europoje ir jų krizės: Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) sukilimai. Aiškinamasi Šaltojo karo įtampa (Karibų krizė) ir konfliktai (Vietnamo ir Afganistano karai). Aptariamos pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai). Aptariama Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, SSRS vykdyta ekonominė blokada ir karinė agresija (1990‒1991 m.). [...] Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Lyginamos ekonomikos ir visuomenės raidos tendencijos: Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS pavyzdžiai. Analizuojama Vakarų Europos ekonominė integracija ir gerovės valstybės susiformavimas (Švedijos pavyzdys). Sovietų Lietuvos visuomenė: tarp rezistencijos ir kolaboravimo. Aptariama Sovietinė Lietuvos urbanizacija ir industrializacija. [...] Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Aptariama masinė ir elitinė kultūra bei vartotojiška visuomenė Vakarų pasaulyje: naujosios kultūros formos, žymiausi pasaulio (ir lietuvių išeivių) kūrėjai bei jų darbai. Lyginamas švietimas demokratijos ir komunizmo sąlygomis. Įvertinama kultūra ir menas Sovietų Lietuvoje: ideologija, cenzūra, pasiekimai. [...] Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama ir įvertinama naujoji pasaulio tvarka: JAV dominavimas, europinė integracija ir komunistinės Kinijos iškilimas. Susipažįstama su globaliu pasauliu: technologine revoliucija ir interneto sklaida, visuotinio gyvenimo lygio kilimu, pasaulinėmis skurdo ir ekologijos problemomis, terorizmu. Įvertinama posovietinės visuomenės transformacija ir Lietuvos kelias į euroatlantines organizacijas. [...]

A2. Įvykių, reiškinių bruožai, ypatumai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Nurodo naujųjų ir naujausiųjų laikų svarbių įvykių, reiškinių kai kuriuos esminius bruožus; gali juos paaiškinti ir padedamas palyginti (A2.1).	Išskiria naujųjų ir naujausiųjų laikų įvykių, reiškinių svarbiausius bruožus. Vadovaudamasis pateiktais kriterijais, atskleidžia istorijos įvykio ar reiškinio bruožus ir ypatumus (A2.2).	Išskiria naujųjų ir naujausiųjų laikų įvykių, reiškinių keletą svarbiausių bruožų, savo sprendimą paaiškina. Parodo ryšius tarp įvykio priežasčių ir pasekmių. Įvertina įvykio, reiškinio reikšmingumą (A2.3).	Savarankiškai nustato ryšius tarp naujųjų ir naujausiųjų laikų įvykių ar reiškinių, paaiškina jų priežastis ir pasekmes, sieja jas su nauju istoriniu kontekstu. Formuluoja ir pagrindžia savo teiginius apie istorijos įvykius, reiškinius bei jų ypatumus šaltiniais ir istoriniais pavyzdžiais. Vertina įvykių ar reiškinių aktualumą ir svarbą. Įvykių bruožus savarankiškai lygina ir argumentuotai vertinta (A2.4).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Įvadas į epochą: modernios visuomenės ir šiuolaikinės valstybės susikūrimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Aiškinamasi naujųjų laikų sąvoka: esminiai bruožai ir chronologija. Naujųjų laikų pažinimo šaltiniai. Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). Nagrinėjama klasicizmo epochos kultūra. Mokomasi apie JAV revoliuciją, JAV nepriklausomybės karą ir konstituciją (1787 m.). Analizuojama Prancūzijos didžioji revoliucija (1789‒1799 m.): Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.), konstitucinė monarchija, respublikos laikotarpis, jakobinų diktatūra, Direktorijos valdymas. Nagrinėjama ATR XVIII a. antrojoje pusėje: valstybės padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.), Ketverių metų seimo reformos, ATR konstitucija (1791 m.), 1794 m. sukilimas, valstybės panaikinimas. Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814‒1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje. [...] XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra. Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848‒1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.). Aiškinamasi Rusijos imperijos politika buvusiose LDK žemėse. Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830‒1831 m., 1863‒1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864‒1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. Aptariama imperializmo epocha ir kolonializmas. Susipažįstama su pasauline Britų imperija. [...] Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas. Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas). Nagrinėjama Europos ir Lietuvos gyventojų migracija. Analizuojama Amerikos lietuvių gyvenimas ir jų ryšiai su Lietuva. [...] Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX–XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. Susipažįstama su Vilniaus universitetu; Vilniaus piešimo mokykla. Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai. Susipažįstama su XIX–XX a. sandūros pasaulio kultūros sostinėmis: Viena, Paryžiumi, Londonu. [...] Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Rusija XX a. pradžioje: 1917 m. Vasario revoliucija ir bolševikų perversmas. Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.). Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.). Vertinami Pirmojo pasaulinio karo demografiniai ir socialiniai padariniai Lietuvoje ir Europoje. [...] Įvadas į epochą: globalizacija ir neeuropinio pasaulio iškilimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Susipažįstama su naujausiais laikais: esminiais bruožais ir chronologija. Nagrinėjama pasaulio globalizacija, Lietuvos „sugrįžimas“ į Europą. Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariamas autoritarizmas Europoje. Nagrinėjami Baltijos šalių autoritariniai režimai: 1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje ir Antano Smetonos valdymas. Aiškinamasis totalitarizmas Europoje: totalitarizmo sąvoka, komunistinės SSRS ir nacistinės Vokietijos režimų ypatumai. [...] Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Tyrinėjama Didžioji pasaulinė ekonomikos krizė ir jos poveikis visuomenei: JAV, Vokietijos ir Lietuvos pavyzdžiai. Analizuojama liberalios rinkos ekonomikos ir valstybinio ekonomikos reguliavimo sankirta. Nagrinėjama Lietuvos visuomenė tarpukariu: žemės ūkis ir pramonė; ekonominė emigracija; kaimo, miestelio ir miesto kasdienybė; religijos vaidmuo. Susipažįstama su Vilniaus ir Klaipėdos kraštais ir jų gyventojais. [...] Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjama kultūros raida tarpukariu: modernizmo suklestėjimas ir totalitarinė kultūra. Analizuojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas tarpukariu: tautinė kultūra, meniniai sąjūdžiai, Kauno modernizmo architektūra, teatras, kinas, spauda ir radijas. Susipažįstama su pokyčiais švietimo srityje. [...] Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija. [...] Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941‒1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje. Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas. Aptariama karo kasdienybė: koncentracijos ir karo belaisvių stovyklos, fronto kasdienybė, miestų bombardavimas, moterys kare, kolaboravimas ir pasipriešinimas nacių okupuotose šalyse, karo pabėgėliai. [...] Aiškinamasi Lietuvos sovietinė reokupacija. [...] Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija. Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944‒1953 m.). Analizuojama SSRS politinė raida. Nagrinėjami komunistiniai režimai Rytų Europoje ir jų krizės: Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) sukilimai. Aiškinamasi Šaltojo karo įtampa (Karibų krizė) ir konfliktai (Vietnamo ir Afganistano karai). [...] Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai). Aptariama Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, SSRS vykdyta ekonominė blokada ir karinė agresija (1990‒1991 m.). [...] Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Lyginamos ekonomikos ir visuomenės raidos tendencijos: Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS pavyzdžiai. [...] Sovietų Lietuvos visuomenė: tarp rezistencijos ir kolaboravimo. Aptariama Sovietinė Lietuvos urbanizacija ir industrializacija. [...] Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Aptariama masinė ir elitinė kultūra bei vartotojiška visuomenė Vakarų pasaulyje: naujosios kultūros formos, žymiausi pasaulio (ir lietuvių išeivių) kūrėjai bei jų darbai. Lyginamas švietimas demokratijos ir komunizmo sąlygomis. Įvertinama kultūra ir menas Sovietų Lietuvoje: ideologija, cenzūra, pasiekimai. [...] Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama ir įvertinama naujoji pasaulio tvarka: JAV dominavimas, europinė integracija ir komunistinės Kinijos iškilimas. Susipažįstama su globaliu pasauliu: technologine revoliucija ir interneto sklaida, visuotinio gyvenimo lygio kilimu, pasaulinėmis skurdo ir ekologijos problemomis, terorizmu. Įvertinama posovietinės visuomenės transformacija ir Lietuvos kelias į euroatlantines organizacijas. [...]

A3. Asmenybių vaidmuo istorijoje.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Nusako istorinės asmenybės esminius veiklos bruožus, vertina istorinę asmenybę gerai žinomame kontekste, formuluodamas savo nuomonę; ją iš dalies pagrindžia (A3.1).	Nurodo esminius istorinės asmenybės veiklos bruožus, vertina istorinę asmenybę, pasiremdamas kitų išsakytais vertinimais arba formuluodamas savo nuomonę; ją pagrindžia. Pateikia kelis istorinės asmenybės veiklos ypatumus, atskleidžia asmeninius bruožus ir jų svarbą asmenybės veiklai. Pateikia istorinių asmenybių veiklos pavyzdžių (A3.2).	Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. Nurodo istorijos asmenybių iškilimo aplinkybes, kontekstą, sąlygas, kuriomis jos veikė. Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe (A3.3).	Vertina istorinę asmenybę pagal savarankiškai pasirinktus kriterijus; vertindamas asmenybės veiklą, atsižvelgia į tos asmenybės veiklos motyvus arba į kitus išorinius veiksnius. Argumentuotai įrodo istorinių asmenybių įtaką nagrinėjam laikotarpiui, regionui, jų svarbą šių dienų pasauliui. Argumentai samprotauja apie istorinės asmenybės įamžinimą, įamžinimo aplinkybes ir poveikį visuomenei (A3.4).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Įvertinamas Napoleono Bonaparto, Povilo Ksavero Bžostovskio, Kristijono Donelaičio, Tomo Džefersono, Vilniaus Gaono, Lauryno Gucevičiaus, Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Liudviko XVI, Klemenso fon Meternicho, Šarlio Lui de Monteskjė, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Maksimiljeno Robespjero, Žano Žako Ruso vaidmuo Apšvietos epochoje. [...] XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Aptariama Jono Basanavičiaus, Edmundo Berko, Oto fon Bismarko, Simono Daukanto, Džiuzepės Garibaldžio, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Karlo Markso, Emilijos Pliaterytės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Zigmanto Sierakausko, Antano Smetonos, Adamo Smito, Motiejaus Valančiaus, karalienės Viktorijos, Povilo Višinskio veikla ir reikšmė XIX–XX a. pradžioje. [...] Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Įvertinama Tomo Alvos Edisono, Chaimo Frenkelio, Marijos Kiuri, Jono Šliūpo, Džeimso Vato reikšmė XIX–XX a. pr. istorijoje. [...] Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Aptariamas Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ignoto Domeikos, Vinsento van Gogo, Vytauto Kairiūkščio, Jono Mačiulio (Maironio), Adomo Mickevičiaus, Martyno Počobuto, Frideriko Šopeno vaidmuo moderniame pasaulyje. [...] Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Įvertinamas Jono Basanavičiaus, Stepono Kairio, Žoržo Benžameno Klemanso, Vladimiro Lenino, Deivido Loido Džordžo, Nikolajaus II, Antano Smetonos, Vilhelmo II, Vudro Vilsono vaidmuo XX a. pradžioje. [...] Paveldas ir istorinė atmintis: Abiejų Tautų Respublikos atmintis ir nacionalinės valstybės gimimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Tyrinėjamos ar aplankomos ir aptariamos svarbiausios lietuvių nacionalinio judėjimo atminties vietos: (1) lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų, signatarų ir valstybės kūrėjų atminimo vietos (Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ar kitų veikėjų atminimo vietos, esančios artimoje aplinkoje); [...] Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariamas Felicijos Bortkevičienės, Ernesto Galvanausko, Kazio Griniaus, Adolfo Hitlerio, Marcelės Kubiliūtės, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Konstantino Piatso, Mykolo Sleževičiaus, Antano Smetonos, Josifo Stalino, Aleksandro Stulginskio, Karlio Ulmanio istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. [...] Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariama Marlenos Dytrich, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Tomo Mano, Vasilijaus Kandinskio, Le Korbiuzjė, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Onos Mašiotienės, Jozefo Gebelso, Juozo Zikaro istorinis vaidmuo ir reikšmė. Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariamas ir įvertinamas Vinstono Čerčilio, Šarlio de Golio, Adolfo Hitlerio, Franklino Delano Ruzvelto, Josifo Stalino, Abraomo Suckeverio, Čijunės Sugiharos, Onos Šimaitės istorinis vaidmuo ir veikla. [...] Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariama Algirdo Mykolo Brazausko, Leonido Brežnevo, Nikitos Chruščiovo, Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino, Jono Pauliaus II, Džono Kenedžio, Helmuto Kolio, Margaret Tečer, Vytauto Landsbergio, Stasio Lozoraičio (vyresniojo), Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Ronaldo Reigano, Antano Sniečkaus, Hario S. Trumeno, Lecho Valensos, Jono Žemaičio-Vytauto apsisprendimai, veikla ir vaidmuo analizuojamos temos kontekste. [...] Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Įvertinami Konrado Adenauerio, Romo Kalantos, Martino Liuterio Kingo, Nijolės Sadūnaitės, Roberto Šumano, Sigito Tamkevičiaus, Antano Terlecko pasirinkimai, sprendimai, aptariamas jų istorinis vaidmuo. [...] Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariama Ingmaro Bergmano, Juozo Miltinio, Jono Meko, Antano Sutkaus, Andžio Varholo veikla ir įvertinamas jų indėlis į XX a. antrosios pusės kultūrą. [...] Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Aptariama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Dalios Grybauskaitės, Vytauto Landsbergio apsisprendimai, veikla ir vaidmuo XX‒XXI a. sandūros Lietuvos istorijoje. [...]

A1. Įvykių, reiškinių priežastys ir padariniai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Atpažįsta priežasčių ir pasekmių sudėtingumą; nurodo trumpalaikes ir ilgalaikes įvykio pasekmes. Remdamasis istoriniais šaltiniais, išskiria konkretaus istorinio įvykio, proceso ar reiškinio priežastis ir pasekmes, nurodo istorinių asmenybių, žmonių elgesio, veiklos tikslus ir padarinius (A1.1).	Pagal pateiktus kriterijus nurodo priežasčių ir pasekmių sudėtingumą; remdamasis tiesiogiai išreikšta informacija, nustato konkrečių istorinių įvykių, reiškinių padarinius. Atskleidžia priežasčių ir pasekmių tarpusavio sąsajas; nurodo istorinių asmenybių, žmonių elgesio, veiklos tikslus ir padarinius. Remdamasis įvykio pasekmėmis, paaiškina įvykio svarbą ir reikšmę (A1.2).	Įvertina priežasčių ir pasekmių sudėtingumą, nustato konkrečių istorinių įvykių, reiškinių padarinius. Atskleidžia priežasčių ir pasekmių interpretacijas, jų aiškinimo daugiaperspektyvumą; pateikia priežasčių ir pasekmių aiškinimo ir (ar) interpretavimo kaitos istoriografijoje pavyzdžių (A1.3).	Savarankiškai įvertina priežasčių ir pasekmių sudėtingumą, įvertina įvykių, reiškinių padarinius. Argumentuotai kuria alternatyvią istoriją (pvz., kas būtų, jei nebūtų laimėtas kuris nors mūšis); parodo priežastis ir pasekmes kaip sudėtingą veiksmų ir veiksnių susikirtimą. Argumentuotai svarsto, kaip kurios nors epochos žmonės galėjo paaiškinti buvusio įvykio priežastis ir kuo jų aiškinimai skiriasi nuo dabarties aiškinimų (A1.4).
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama istorijos samprata Antikoje: didžiųjų žmonių darbai ir istorijos pamokos. Aptariama istorijos rašymo specifika viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: tarp istoriko kronikininko ir tautos istorijos rašymo užuomazgų. Nagrinėjama profesionalaus istorijos mokslo pradžia XIX a. Aptariama Simono Daukanto, Petro Dusburgiečio, Leopoldo fon Rankės, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Joachimo Lelevelio, Motiejaus Strijkovskio, Tukidido reikšmė istorijos mokslo raidai. [...] Istorijos politika ir atminties karai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aiškinamasi atminties karų, istorijos politikos, Lietuvos valstybinių švenčių ir atmintinų datų, istorinės atminties, istorinės propagandos, įamžinimo, dezinformacijos, paraistorijos, desovietizacijos, „netikrų naujienų“, LDK paveldo dalybų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami reikšmingi įvykiai kaip istorijos politikos dalykai: Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios), atsiradimas, Lietuvos valstybės vadovo statuso pripažinimas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimas. Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojama antikinė demokratija ir jos recepcija. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai senovės Romos valstybėje: principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija (27 m. pr. Kr.), dominato įvedimas. Ikimoderniųjų laikų valstybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama ankstyvoji monarchija: valdovo asmens ir tarpasmeninių santykių reikšmė valstybės formavimuisi. Tyrinėjama luominė monarchija: luomų išsikristalizavimas ir luominių institucijų formavimasis. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų valstybingumo raidoje: Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi (800 m.), Didžioji laisvių chartija (1215 m.), Anglijos Teisių bilio priėmimas. Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami respublikonizmo ir rojalizmo susidūrimai bei konfliktai. Aptariama imperinių tautų katilų vidiniai konfliktai ir romantinio nacionalizmo reikšmė. Analizuojami valstybingumo pokyčiai: nuo dinastinių valstybių link nacionalinių valstybių. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai tautinių valstybių kūrimuisi Europoje ilgajame XIX a.: Prancūzijos didžioji revoliucija (1789–1799 m.), revoliucijos Europoje (Tautų pavasaris, 1848–1849 m.), Vokietijos ir Italijos suvienijimai (1870–1871 m.). Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama autoritarinių režimų atsiradimo prielaidos ir veikimo modelis. Analizuojama totalitarinio režimo anatomija: ideologija ir propaganda. Atskleidžiama totalitarinės valstybės realybė: žmonių naikinimas socialiniu ir rasiniu pagrindu. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai, sudarę sąlygas totalitarinių režimų įsigalėjimui XX a.: Spalio perversmas ir bolševikų atėjimas į valdžią Rusijoje (1917 m.), fašistų žygis į Romą ir Benito Musolinio paskyrimas ministru pirmininku, Adolfo Hitlerio paskyrimas kancleriu (1933 m.), komunistų atėjimas į valdžią ir Kinijos liaudies respublikos įkūrimas (1949 m.). Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama įtampa tarp metropolijų ir autochtonų apsisprendimo. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai dekolonizacijos ir eurointegracijos procesams XX a. antrojoje pusėje: Indijos nepriklausomybės paskelbimas, Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas (1951 m.), Mastrichto sutartis (1992 m.). XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama pagoniškos valstybės situacija Europoje ir valdovo krikšto (politinė) reikšmė. [...] Nagrinėjamas luominių institucijų formavimasis ir Lenkijos vaidmuo LDK. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai XIII–XVI a.: Mindaugo krikštas (1251 m.), Mindaugo karūnavimas (1253 m.), Krėvos sutartis (1385 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Astravos sutartis, Horodlės susitarimai, Aleksandro Jogailaičio privilegija. Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos Liublino unijos prielaidos ir LDK pozicija. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Abiejų Tautų Respublikos politinei raidai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo problemai XVI–XVIII a: Liublino unija (1569 m.), Trečiasis Lietuvos Statutas (1588 m.), Kėdainių unija (1655 m.), Ketverių metų seimas, Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (1791 m.), Targovicos konfederacija, Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.). Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos LDK valstybingumo atkūrimo reminiscencijos: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas, anticariniai sukilimai. Aptariamos politinės veiklos užuomazgos ir Lietuvos autonomijos idėja. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai senojo ir modernaus Lietuvos valstybingumo raidai XIX a.–XX a. pr.: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas dėl LDK atkūrimo, anticariniai sukilimai (1830–1831 m., 1863–1864 m.), Didysis Vilniaus seimas (1905 m.). Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Lyginama Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: ištakos, idėjos, valstybingumo pavidalai. Nagrinėjamas atkūrimo aktų paskelbimas okupacijos sąlygomis. Tyrinėjamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo realijos ir grėsmės XX a. pradžioje ir pabaigoje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai modernaus Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir įtvirtinimui XX a.: Vilniaus konferencija (1917 m.), 1918 m. Vasario 16-osios Aktas, mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (1987 m.), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas (1988 m.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m. kovo 11 d.), sovietų karinė agresija prieš Lietuvą (1991 m.), Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos. Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Analizuojamos antrosios Lietuvos Respublikos reformos ir euroatlantinė integracija (1993–2004 m.). [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidai: Steigiamojo Seimo veikla, Lietuvos Konstitucijos (1922 m., 1928 m., 1938 m.), 1926 m. gruodžio 17-osios perversmas, Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Lietuvos įstojimas į NATO ir ES (2004 m.). Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Nagrinėjama filosofijos ir mokslo pradžia antikiniame pasaulyje ir jų reikšmė šiandienai. [...] Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariami didieji XVI–XVII a. moksliniai atradimai ir naujas pasaulio suvokimo radimasis. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai ikimoderniųjų laikų kultūros ir pasaulėžiūros raidai: knygų spausdinimo pradžia (1445 m.), Koperniko knygos „Apie dangaus sferų sukimąsi“ pasirodymas. Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Identifikuojami fundamentalūs XVIII a.–XX a. pr. gamtos mokslų atradimai ir XIX a. išradimai. [...] Aptariami reikšmingi įvykiai ir tekstai politinės filosofijos, gamtos mokslų raidai ir masinės kultūros radimuisi XVIII–XIX a.: „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ ir „Apie įstatymų dvasią“ pasirodymas, JAV konstitucija (1787 m.), fotografijos ir kinematografijos pradžia (XIX a. antroji pusė). Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai kultūros ideologizavimui totalitarinėse santvarkose XX a.: „Filosofų laivas“ Sovietų Sąjungoje, knygų deginimas Vokietijoje, Kultūrinė revoliucija Kinijoje. Pasaulio kultūros paveldas ir jo apsauga: priežastys, objektai, tikslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami kultūros paveldo objektai ir kriterijai. Tyrinėjamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos pasaulyje. [...] Aptariama ir įvertinama Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (1972 m.) reikšmė Pasaulio kultūros paveldui ir jo apsaugai. Mokslo ir pažinimo galimybės bei problemos: dirbtinis intelektas, mokslo etinės problemos, humanitarikos reikšmės klausimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aiškinamasi humanitarinių mokslų vertė ir perspektyvos aukštųjų technologijų ir algoritmų amžiuje. Įvertinama sintetinės biologijos eros iššūkiai ir mokslo etinės problemos. [...] Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas rašto kultūros vėlyvumas ir išskirtinumas Europos kontekste. Apžvelgiama Lietuvos akademybės pradžia: Vilniaus universitetas. [...] Aptariami ir įvertinami tokie reikšmingi įvykiai kaip Vilniaus katedros mokyklos atidarymas (1397 m.), Pranciškaus Skorinos spaustuvė įkūrimas (1522 m.), Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas (1579 m.). Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos etninės skirtybės ir kultūros bei meno kalbos universalumas. [...] Analizuojami reikšmingi XIX a. Lietuvos kultūros įvykiai: Vilniaus universiteto uždarymas (1832 m.), Vilniaus piešimo mokyklos įsteigimas, laikraščio „Aušra“ leidyba (1883–1886 m.). XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamos pasaulinės akademinės ir grožinės literatūros trūkumo aplinkybės ir vertimų proveržis. Nagrinėjamas sovietmečio tiksliųjų mokslų įdirbis ir naujų galimybių radimasis. [...] Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojama, kaip Mesopotamijos ir Egipto civilizacijos buvo prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos sąlygų. [...] Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinama gamtinio mikropasaulio reikšmė socialiniams makroprocesams, analizuojama, kokią įtaką infekcinių ligų protrūkiai darė asmens gyvenimui ir jo trukmei. Aptariama ir įvertinama Kolumbinio apsikeitimo reikšmė Europai ir Naujajam pasauliui. Analizuojama skiepų išradimo reikšmė žmonijos raidai. [...] Siekiant atskleisti temą, nagrinėjami tokie reikšmingi įvykiai kaip juodoji mirtis (XIV a. vid.), Kristupo Kolumbo kelionė (1492 m.), Vasko da Gamos kelionė į Indiją (1498 m.), Senųjų Amerikos civilizacijų užkariavimas ir žlugimas (XVI a. pirmoji pusė), skiepų išradimas. Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinamas prieštaringas energijos išteklių vaidmuo žmogaus gyvenimui ir aplinkai: iškastinio kuro reikšmė modernėjančiai XIX–XX a. pirmosios pusės visuomenei. Aptariamas technologinių pasiekimų proveržis, gamtinių kliūčių įveikimas ir tikėjimas pažanga. Nagrinėjamas valstybių reguliuojamos aplinkos apsaugos sistemos radimasis. [...] Kaip reprezentatyvūs pavyzdžiai temai atskleisti pateikiami tokie reikšmingi įvykiai kaip Sueco kanalo atidarymas, Jeloustouno nacionalinio parko įsteigimas JAV. XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Identifikuojama ir nagrinėjama technologijų nauda bei visa naikinanti jėga. Analizuojamas pilietinis aktyvumas ekologiniais klausimais ir reakcija į ekologines naftos gavybos bei atominės energetikos katastrofas – gamtosauginiai judėjimai. [...] Siekiant atskleisti temą, aptariami tokie svarbūs įvykiai kaip „Žemės diena“ (1970 m.), Černobylio atominės elektrinės avarija (1986 m.) Globali klimato kaita kaip XX–XXI a. sandūros pasaulinė politinė problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinamas iškastinio kuro vaidmuo pasaulinei ekonomikai ir jo įtaka globaliai klimato kaitai. Analizuojami bandymai ir kylančios problemos, siekiant susitarti dėl globalios klimato kaitos sustabdymo. Aptariamas žaliosios ekonomikos ir gerovės augimo siekis bei ateities galimybės. [...] Aptariama Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (1992 m.) ir jos reikšmė. LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Aptariama LDK miškingumo dinamika bei XVI–XVII a. miško išteklių eksploatacija. Nagrinėjama LDK ūkio racionalizacija XVI a. ir jos įtaka kraštovaizdžiui. Aptariama epidemijų įtaka visuomenei bei jos demografiniams pokyčiams. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdžio kaitai XIV–XVIII a.: kryžiuočių kelių aprašymai (XIV–XV a. sandūra), Lietuvos Statutai (XVI a.), Miškų revizija (XVI a.), Didžioji maro epidemija LDK ir Mažojoje Lietuvoje (XVIII a. pr.) Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija. Analizuojama problemų Kuršių Nerijoje ištakos, jų identifikavimas ir sprendimas. Aiškinamasi naujos susisiekimo infrastruktūros įtaka vietos gyvenvietėms ir miestams. Aptariamas rekreacinių gamtos galimybių atradimas ir panaudojimas – kurortų kūrimasis. Analizuojami pasaulinių karų pėdsakai ir žala Lietuvos miškams. [...] Aptariami ir įvertinami tokie reikšmingi nagrinėjamos temos įvykiai kaip Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas (1862 m.), Druskininkų kurorto įkūrimas. Sovietinė modernizacija ir jos poveikis aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjama sovietinė modernizacija ir krašto militarizacija bei jų sukeltos ekologinės problemos. Identifikuojamas pirmųjų gamtosauginių judėjimų vaidmuo ekologijai ir jų politinė potekstė. [...] Aptariami temai atskleisti svarbūs įvykiai: Aukštaitijos nacionalinio parko įkūrimas, paleista Ignalinos atominė elektrinė, ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“. Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariama Antikos karvedžių vaidmuo ir karo meno specifika. Nagrinėjamas karų ir užkariavimų palikimas: Romos imperijos pasienio įtvirtinimai („limes“), helenizmas. Aptariama karvedžių Aleksandro Makedoniečio, Julijaus Cezario, Hanibalo ir Leonido reikšmė, analizuojant karo istoriją Senovės pasaulyje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai karo meno ir užkariavimų raidai senovės pasaulyje: Maratono mūšis (V a. pr. Kr.), Gaugamelų mūšis (IV a. pr. Kr.), Kanų mūšis (III a. pr. Kr.), Teutoburgo miško mūšis (I a.). Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos dinastinės ambicijos ir jų ryšys su kilusiais tarpdinastiniais konfliktais. Nagrinėjami konfesiniai valdovų pasirinkimai – kariniai susidūrimai. Aptariama valstybė kaip politinis subjektas: tarp Vestfalijos ir Vienos. Aptariama Žanos d’Ark, Klemenso fon Meternicho, Armano Žano de Rišeljė reikšmė Ikimoderniųjų laikų karinių konfliktų ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimo bei raidos kontekste. [...] Nagrinėjami šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimui ir raidai reikšmingi įvykiai XVII–XIX a.: Vestfalijos taika (1648 m.), Vienos kongresas (1814–1815 m.). XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Tyrinėjamas vilsoniškojo idealizmo ir realiosios politikos susikirtimas poversalinėje tarptautinių santykių sistemoje. [...] Nagrinėjamas Europos pertvarkymas po Antrojo pasaulinio karo. Aptariama Vinstono Čerčilio, Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino, Vudro Vilsono reikšmė, analizuojant XX a. pirmosios pusės totalinius karus ir diplomatinius santykius. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai pasaulinių karų ir tarptautinės tvarkos raidai XX a. pirmojoje pusėje: Verdeno mūšis (1916 m.), Versalio taikos sutartis (1919 m.), Miuncheno susitarimas (1938 m.), Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Normandijos operacija (1944 m.), Stalingrado mūšis (1942–1943 m.), Potsdamo konferencija (1945 m.). XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojami dviejų pasaulinių galių karai svetimose teritorijose. Aptariami dviejų pasaulinių galių technologiniai ir karo pramonės pasiekimai. Aptariama Leonido Brežnevo, Vinstono Čerčilio, Nikitos Chruščiovo, Džono Kenedžio, Ronaldo Reigano svarba, analizuojant Šaltojo karo konfliktus ir dvipolę tarptautinių santykių sistemą. [...] Nagrinėjami dvipolei tarptautinių santykių sistemai Šaltojo karo epochoje reikšmingi įvykiai XX a. antrojoje pusėje: Korėjos karas (1950–1953 m.), Berlyno sienos statyba (1961 m.), Karibų krizė (1962 m.), Vietnamo karas (1965–1973 m.), Afganistano karas (1979–1992 m.). Iššūkiai valstybingumui ir tarptautiniams santykiams XX a. pab.–XXI a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama naujoji pasaulio tvarka: Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimas tarptautinėje sistemoje ir Kinijos iškilimas XXI a. Nagrinėjami teritoriniai bei etniniai konfliktai pokomunistinėje erdvėje. Aptariamas pasaulinis terorizmas ir tarptautinės bendruomenės kova su juo. Aptariama Džordžo Bušo (vyresniojo), Džocharo Dudajevo, Michailo Gorbačiovo, Sadamo Huseino, Boriso Jelcino, Helmuto Kolio, Si Dzinpingo, Vladimiro Putino, Volodimiro Zelenskio svarba, analizuojant XX a. pab. – XXI a. tarptautinius santykius. [...] Analizuojami tarptautinės tvarkos transformacijai XX a. pabaigoje ir tarpvalstybinių santykių raidai XXI a. reikšmingi įvykiai: Vokietijos susivienijimas (1990 m.), Persijos įlankos karas, Bosnijos karas, Čečėnijos karai, Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV (2001 m.), Afganistano karas, Irako karas, Rusijos agresija ir karas su Ukraina (nuo 2014 m.). LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjama Lietuvos valdovų politika ir jos pagoniškasis pragmatiškumas: tarp santuokų, sutarčių ir mūšio lauko. Analizuojamas Švedijos ir Rusijos faktoriaus iškilimas ir grėsmė. Nagrinėjamos XVIII a. ATR karybos ir diplomatijos nesėkmės ir valstybės padalijimai. Akcentuojama Algirdo, Augusto II, Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Gedimino, Kęstučio, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Zigmanto ir Jono Kazimiero Vazų, Vytauto Didžiojo reikšmė, nagrinėjant LDK karybą ir diplomatiją. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos tarptautinės padėties, diplomatijos bei karybos raidai XIII–XVIII a.: Gedimino laiškai (XIV a.), Žalgirio mūšis (1410 m.), Melno taika (1422 m.), Livonijos karas (XVI a.), Kėdainių unija (1655 m.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.), ATR padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.). Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problema. Nagrinėjamas Kauno–Varšuvos konfliktas dėl Vilniaus krašto ir Lietuvos tarptautinė orientacija į Sovietų Sąjungą ir Vokietiją. Tyrinėjama Klaipėdos krašto problema Lietuvos ir Vokietijos santykiuose. Aptariama Ernesto Galvanausko, Petro Klimo, Juozo Urbšio, Augustino Voldemaro svarba, analizuojant XX a. pirmosios pusės Lietuvos diplomatinius santykius. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai Lietuvos tarptautinės padėties raidai XX a. pirmojoje pusėje: Tilžės Aktas, Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis (1920 m.), Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos (1923–1924 m.), Lenkijos ultimatumas dėl tarpvalstybinių santykių užmezgimo (1938 m.), Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos (1939 m.), Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 m.). Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjami tarptautiniai ir politiniai abiejų karų kontekstai. Tyrinėjamas konfliktų pobūdis: priešininkai ir kariavimo taktika. Analizuojamos karinių konfliktų pasekmės ir reikšmė. Akcentuojama Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Jono Žemaičio-Vytauto, Silvestro Žukausko reikšmė, analizuojant Nepriklausomybės ir Partizanų karus. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos nepriklausomybės (1918–1920 m.) ir Partizanų (1944–1953 m.) karų raidai: Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1918 m. lapkričio 23 d.), Zarasų operacija, Radviliškio kautynės, Giedraičių-Širvintų mūšis, LLKS Tarybos Deklaracija (1949 m. vasario 16 d.). Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama sovietų okupacija, reokupacija ir valstybingumo naikinimas. Įvertinama valstybingumo iliuzijos ir nacių okupacinio režimo pobūdis. Nagrinėjama sovietinės aneksijos nepripažinimas ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. Nagrinėjamas Juozo Ambrazevičiaus ir Stasio Lozoraičio (vyresniojo) vaidmuo, bandant atkurti Lietuvos valstybingumą ir vykdant sovietinės aneksijos nepripažinimo politiką. [...] Analizuojamas reikšmingas įvykis, Lietuvai prarandant valstybingumą XX a. pirmojoje pusėje: sovietinė Lietuvos okupacija (1940 m.). Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariami Šventieji raštai kaip tikėjimo šaltiniai: atsiradimas ir pranašų vaidmuo. Įvertinama Toros ir Korano reikšmė tikinčiojo gyvenime: etiniai imperatyvai ir jų įtaka. Įvertinama Mahometo ir Mozės reikšmė monoteistinių religijų istorijos kontekste. [...] Nagrinėjamas islamo religijos susikūrimui VII a. reikšmingas įvykis: Mahometo pasitraukimas iš Mekos į Mediną (hidžra) (622 m.). Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariami tikėjimo šaltiniai ir jų autoritetas: Šv. Raštas ir tradicija. Nagrinėjamas tikėjimo tiesų ir Bažnyčios doktrinos formavimasis. Analizuojamos bažnytinės reformos X–XIII a. ir jų įtaka katalikams. Akcentuojama Šv. Augustino, Grigaliaus I Didžiojo, Grigaliaus VII, Inocento III, Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo, Tomo Akviniečio reikšmė krikščionybės istorijoje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ankstyvajai krikščionybei ir viduramžių katalikybei: Milano ediktas (313 m.), Laterano IV susirinkimas (1215 m.). Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos popiežiaus ir patriarcho ambicijos bei iškilusios katalikų ir ortodoksų (stačiatikių) skirtys. Nagrinėjama Katalikų Bažnyčios krizė, jos įveika ir protestantiškasis tikėjimo racionalizavimas. Aptariama Henriko VIII, Žano Kalvino, Mykolo I Kerularijaus, Leono IX, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos reikšmė analizuojant didžiuosius krikščionybės lūžius. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų krikščionybės raidai: Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), Martyno Liuterio tezių paskelbimas (1517 m.), Tridento susirinkimas (XVI a.). Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariamas XVIII a. apsišvietusio proto sukilimas prieš prietarus ir Bažnyčios galią. Analizuojamas mokslo ir religijos santykis XIX a.: tarp „Pradžios knygos“ ir „Rūšių atsiradimo“. Nagrinėjama ateizmo ir Bažnyčios kova XIX–XX a. Nagrinėjama Čarlzo Darvino, Frydricho Engelso, Jono Paulius II, Jono XXIII, Vladimiro Lenino, Maksimiljeno Robespjero svarba, analizuojant laisvamanybės, sekuliarizacijos ir ateizmo temas. [...] Aptariami religijos ir mokslo santykiui bei katalikybės raidai XIX–XX a. reikšmingi įvykiai ir tekstai: Čarlzo Darvino knygos „Rūšių atsiradimas“ išleidimas (XIX a.) ir Vatikano II susirinkimas (1962–1965 m.). Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjamos žinojimo (šaltinių) apie baltų religiją problemos: vėlyvumas, skurdumas, tendencingumas. Nagrinėjama baltiškasis politeizmas ir žmogaus pasaulėžiūra. Aptariama baltų religija ir jos recepcija šiandien: aktualumas, tradicija, naujadarai. Aptariama Jano Dlugošo, Petro Dusburgiečio, Simono Grunau ir Erazmo Stelos darbų svarba, nagrinėjant Baltų religiją ir mitologiją. [...] Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamas krikšto priėmimo problematiškumas: naujas Dievas, svetimi ritualai, kitoks gyvenimo būdas. Aiškinamasi krikščioniškų institucijų plėtra ir problemos: lenkiškumas, parapijų kūrimas, privilegijos. Nagrinėjamas individo santykis su krikščionybe: tarp valdovų ir diduomenės fundacijų ir valstietiškojo sinkretizmo. Aptariama Gedimino, Jogailos, šv. Kazimiero, Mindaugo ir Vytauto Didžiojo reikšmė Lietuvos valstybės krikščionėjimo kontekste. [...] Nagrinėjami Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimui viduramžiais reikšmingi įvykiai: Šv. Brunono misija (1009 m.), Mindaugo krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Žemaitijos krikštas (1417 m.). LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas oficialus ir (ar) valstybės požiūris į religines grupes: stačiatikius, etnokonfesines LDK mažumas. Analizuojamos krikščionybės skilimo ir krikščioniškų konfesijų suartėjimo problemos: protestantizmas ir unitai. Lyginami gyvenimo būdo ir kasdienybės skirtumai tarp įvairių konfesijų. Akcentuojama Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Abraomo Kulviečio, Juozapato Kuncevičiaus, Martyno Mažvydo, Jurgio Radvilos, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Izaoko Trakiečio svarba, nagrinėjant LDK konfesinį pliuralizmą XVI–XVIII a. [...] Aptariami tokie LDK konfesinį pliuralizmą reprezentuojantys reikšmingi įvykiai kaip Varšuvos konfederacijos aktas (XVI a.), Brastos bažnytinė unija (1596 m.). Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama caro valdžios kova su katalikybe kaip naujos tapatybės kūrimo priemone. Aiškinamasi Lietuvos žydų padėtis: tarp religingumo ir pasaulietiškumo. Įvertinamas lietuviškosios inteligentijos santykis su religija. Aptariami Jono Šliūpo, Juozo Tumo-Vaižganto, Motiejaus Valančiaus pavyzdžiai, nagrinėjant religijos reikšmę tapatybės formavimuisi. [...] Aptariami tokie svarbūs analizuojamos temos įvykiai kaip represijos prieš vyrų vienuolynus (1832 m.), Kražių skerdynės (1893 m.), Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) įkūrimas Vilniuje. Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjami sovietinės prievartinės ateizacijos bruožai. Aptariamas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ vaidmuo ir tikinčiųjų teisių gynimas. Išskiriamas Teofiliaus Matulionio, Nijolės Sadūnaitės, Sigito Tamkevičiaus vaidmuo pasipriešinimo sovietinei ateizacijai kontekste. [...] Aptariami reikšmingi nagrinėjamos temos įvykiai: Ateizmo muziejaus atidarymas Šv. Kazimiero bažnyčioje, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia (1972 m.). Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama prigimties reikšmė ir individo vieta socialinėje piramidėje. Nagrinėjama pasaulio stebuklų statyba: vergovė kaip senųjų civilizacijų ekonomikos pagrindas. Aptariami laisvųjų gyvenimo skirtumai: tarp aristokratijos, patricijų ir laisvųjų žemdirbių. Aptariama Aristotelio, Tiberijaus ir Gajaus Grakcho svarba, analizuojant Senųjų civilizacijų socialinę-ekonominę struktūrą. [...] Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama viduramžių trifunkcinė visuomenės schema ir jos grupių pareigos. Įvertinamas miesto ir miestiečių vaidmuo ikimoderniojoje ekonomikoje. Aptariama ikimoderniųjų laikų socialinės struktūros ir jos grupių santykių kritika. Analizuojamas Adalbero Laoniečio (Adalbéron de Laon), Tomo Miuncerio vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...] Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjama industrinė revoliucija ir naujųjų technologijų vaidmuo ekonomikoje. Aiškinamasi socialinės struktūros kaita ir valstybės reakcija į kylančias problemas. Aptariamas naujų socialinių judėjimų formavimasis ir jų aplinkybės. Aptariama Frydricho Engelso, Henrio Fordo, Rozos Liuksemburg, Karlo Markso, Emelinos Penkherst (Emmeline Pankhurst), Adamo Smito reikšmė XIX a. visuomenės pokyčių kontekste. [...] Aptariami temos atskleidimui reikšmingi įvykiai: garo mašinos išradimas (XVIII a.), vergovės panaikinimas JAV (1865 m.), rinkimų teisės suteikimas moterims (Naujoji Zelandija 1893 m., Suomija 1906 m.). XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojami vidiniai prieštaravimai: tarp kilnių deklaracijų ir radikalių diskriminacijos formų. Aptariama komunistinio pasaulio tikrovė: žmogaus laisvių fasadai ir disidentinė realybė. Nagrinėjamos žmogaus teisės kaip Vakarų pasaulio liberaliosios demokratijos vertybiniai pamatai. Aptariama Liudmilos Aleksejevos, Vaclavo Havelo, Jono Pauliaus II, Martino Liuterio Kingo, Andrejus Sacharovo reikšmė, kovojant už žmogaus teises. [...] Analizuojami moderniajai visuomenei ir žmogaus teisių raidai XX a. reikšmingi įvykiai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.), Prahos pavasaris (1968 m.), homoseksualumo kaip ligos išbraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos ligų sąrašo. XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos demokratinių Vakarų valstybių pasirinkimo dilemos: tarp ekonominio neoliberalizmo ir gerovės valstybės. Įvertinamas totalitarinės ekonomikos represiškumas ir santykis su privačia nuosavybe. Aptariama Ulofo Palmės (Olof Palme), Deng Siaopino, Margaret Tečer, Šv. Motinos Teresės reikšmė laisvosios rinkos, etatizmo ir totalitarinės ekonomikos temų kontekste. [...] LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojami asimetriniai socialiniai santykiai ir jų įtvirtinimas: tarp privilegijuotos bajorijos, silpnų miestų ir „tylinčios daugumos“. Nagrinėjama Valakų reforma: baudžiavos įtvirtinimas, ūkio našumo augimas ir javų eksportas. Aptariama socialinės tvarkos kritika ir lokalūs poslinkiai: tarp fiziokratų idėjų ir Paulavos respublikos. Aptariamas Bonos Sforcos, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo vaidmuo LDK socialinės-ekonominės istorijos kontekste. [...] Aptariami tokie LDK socialinei-ekonominei sąrangai ir jos kaitai buvę reikšmingi įvykiai kaip Jogailos privilegija (1387 m.), Kazimiero privilegija (1447 m.), Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), Valakų reforma (1557 m.). XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama Lietuvos kaimo kaita: nuo baudžiauninko iki ūkininko. Nagrinėjama kooperatinė pramonė ir Lietuvos ekonominė pažanga. Aptariamas Lietuvos visuotinio švietimo kelias nuo „vargo mokyklų“ link gimnazijų tinklo. Aptariamas Mykolo Krupavičiaus ir Juozo Tūbelio vaidmuo pertvarkant žemėvaldos santykius ir modernizuojant ūkį pirmojoje Lietuvos Respublikoje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos visuomenės socialinei-ekonominei transformacijai ir modernėjimui XIX a. antroje–XX a. pirmoje pusėje: baudžiavos panaikinimas Lietuvoje (1861 m.), spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis panaikinimas (1904 m.), Žemės reformos įstatymo priėmimas (1922 m.), privalomo ir nemokamo pradinio mokslo įvedimas. Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Emigracijos priežastys, išeivijos pasiekimai ir santykis su Lietuva. Nagrinėjami struktūriniai migracijų panašumai ir istoriniai skirtumai. Analizuojama Lietuvos gyventojų kaip Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasirinkimai ir padėtis. Vertinami Pasaulio Lietuvos kultūriniai pasiekimai. Aptariami Marijos Gimbutienės, Algirdo Julius Greimo, Vytauto Kavolio, Jono Šliūpo pasiekimai ir vaidmuo Lietuvos diasporos istorijos kontekste. [...] Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas Holokaustas okupuotoje Lietuvoje: kolaboravimas, prisitaikymas, gelbėjimas. Analizuojamas Lietuvos visuomenės sovietizavimas: masiniai trėmimai, kolektyvizacija ir jų ilgalaikės pasekmės. Analizuojami nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimai šiandieninėje Lietuvoje. Aptariamos Dalios Grinkevičiūtės, Abraomo Suckeverio, Onos Šimaitės patirtys Lietuvos visuomenės sovietinio ir nacistinio naikinimo kontekste. [...] Aptariami ir analizuojami svarbūs okupuotos Lietuvos įvykiai: pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai (1941 m. birželio 14–17 d.), Vilniaus geto likvidavimas (1943 m. rugsėjo 23 d.), masinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje. (Po)sovietinė visuomenė ir jos transformacija XX a. pabaigoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas 1990-ųjų virsmas ir naujos galimybės: „prichvatizacija“, privatizacija, rinkos ekonomika. Identifikuojamas „homo sovieticus“ palikimas ir nagrinėjamas pilietinės visuomenės kūrimasis. [...] Aptariamas lito įvedimas kaip reikšmingas įvykis Lietuvoje (1993 m.).

A2. Įvykių, reiškinių bruožai, ypatumai.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Atpažįsta atskirus įvykius pateiktoje medžiagoje; iš dalies atskleidžia istorinio įvykio, proceso ar reiškinio bruožus; nagrinėja pateikiamus šaltinius ar prieinamus mokslinius tekstus, juose išskiria atskirus faktus, reiškinius; vadovaudamasis šaltiniais, apibūdina reiškinius ir jų specifiką (A2.1).	Išskiria atskirus reiškinius ar proceso faktus, jungia juos į prasminę visumą. Aiškina ir konstruoja reiškinio ar proceso charakteristiką. Pagal įvykio bruožus vertina jų reikšmę. Remdamasis žinomais faktais ar įvykiais, formuluoja argumentus (A2.2).	Identifikuoja ir kritiškai vertina įvykių, reiškinių aktualumą, reikšmingumą, svarbą praeityje ir tai, kaip jie siejasi su šiandieniniais procesais ar problemomis. Atsižvelgdamas į tam tikros žmonių grupės gyvenimo būdą, politinę situaciją, ekonominę praktiką, santykius su aplinka, socialines vertybes ir įsitikinimus, įvertina istorijos įvykių, reiškinių tęstinumą ir jų pokyčius (A2.3).	Pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius, nustato ir paaiškina, kaip ir kodėl tam tikro istorinio įvykio reikšmingumo suvokimas (dabar svarbu, seniau – ne arba atvirkščiai) keičiasi skirtinguose laikotarpiuose ir (ar) skirtingose grupėse. Naudodamasis istoriniais šaltiniais ir istoriografija, kuria savarankišką istorinio įvykio aiškinimą (A2.4).
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Analizuojama istorijos samprata Antikoje: didžiųjų žmonių darbai ir istorijos pamokos. Aptariama istorijos rašymo specifika viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: tarp istoriko kronikininko ir tautos istorijos rašymo užuomazgų. Nagrinėjama profesionalaus istorijos mokslo pradžia XIX a. [...] Istoriko laboratorija: istorijos šaltinių įvairovė ir istorinis tyrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Aptariama istorijos šaltinių tipai ir jų informacijos vertė. Apibūdinamos istorijos šaltinių paieškos ir jų publikavimas. Analizuojama istoriko darbo specifika ir istorinio tyrimo metodas. [...] Istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrai ir formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Nagrinėjama istorijos žanrų įvairovė: tarp lokalinės ir civilizacijų, tarp lyčių ir kasdienybės istorijos. Analizuojamas istoriko pasirinkimas, ką ir kaip tyrinėti: dabarties reikšmė, tikslas ir keliami klausimai. Identifikuojami ir aptariami tekstai istorine tematika: tarp mokslinių tekstų ir istorijos mokslo populiarinimo. [...] Istorijos politika ir atminties karai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Analizuojamos istorijos interpretacijos ir dezinformacijos formos: tarp istorijos interpretacijos ir instrumentalizacijos: dezinformacija, istorinė propaganda. Aptariamos atmintinos datos kaip dabarties ir ateities orientyrai – orientavimasis dabartyje. Nagrinėjamas istorinės asmenybės reprezentavimas: tarp politikos ir meno. [...] Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami despotinės valstybės bruožai ir funkcionavimo visuomenėje sąlygos. Analizuojama antikinė demokratija ir jos recepcija. Nagrinėjami struktūriniai Romos imperijos bruožai ir galios ribos. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai senovės Romos valstybėje: principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija (27 m. pr. Kr.), dominato įvedimas. Ikimoderniųjų laikų valstybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama ankstyvoji monarchija: valdovo asmens ir tarpasmeninių santykių reikšmė valstybės formavimuisi. Tyrinėjama luominė monarchija: luomų išsikristalizavimas ir luominių institucijų formavimasis. Nagrinėjama absoliutinė monarchija ir konstitucinė monarchija: tarp monarcho galios ir valdžios ribų nustatymo. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų valstybingumo raidoje: Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi (800 m.), Didžioji laisvių chartija (1215 m.), Anglijos Teisių bilio priėmimas. Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami respublikonizmo ir rojalizmo susidūrimai bei konfliktai. Aptariama imperinių tautų katilų vidiniai konfliktai ir romantinio nacionalizmo reikšmė. Analizuojami valstybingumo pokyčiai: nuo dinastinių valstybių link nacionalinių valstybių. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai tautinių valstybių kūrimuisi Europoje ilgajame XIX a.: Prancūzijos didžioji revoliucija (1789–1799 m.), revoliucijos Europoje (Tautų pavasaris, 1848–1849 m.), Vokietijos ir Italijos suvienijimai (1870–1871 m.). Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami tarpukario demokratinės valstybės principai ir iššūkiai. Aptariama autoritarinių režimų atsiradimo prielaidos ir veikimo modelis. Analizuojama totalitarinio režimo anatomija: ideologija ir propaganda. Atskleidžiama totalitarinės valstybės realybė: žmonių naikinimas socialiniu ir rasiniu pagrindu. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai, sudarę sąlygas totalitarinių režimų įsigalėjimui XX a.: Spalio perversmas ir bolševikų atėjimas į valdžią Rusijoje (1917 m.), fašistų žygis į Romą ir Benito Musolinio paskyrimas ministru pirmininku, Adolfo Hitlerio paskyrimas kancleriu (1933 m.), komunistų atėjimas į valdžią ir Kinijos liaudies respublikos įkūrimas (1949 m.). Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjamos ekonominio sugyvenimo formų paieškos Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Analizuojamos politinio susitarimo, siekiant Europos bendrabūvio, atsiradimo aplinkybės, aptariama Europos Sąjungos plėtra. Aptariama įtampa tarp metropolijų ir autochtonų apsisprendimo. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai dekolonizacijos ir eurointegracijos procesams XX a. antrojoje pusėje: Indijos nepriklausomybės paskelbimas, Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas (1951 m.), Mastrichto sutartis (1992 m.). XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama pagoniškos valstybės situacija Europoje ir valdovo krikšto (politinė) reikšmė. Tyrinėjama Gediminaičių dinastijos valstybės sąranga. Nagrinėjamas luominių institucijų formavimasis ir Lenkijos vaidmuo LDK. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai XIII–XVI a.: Mindaugo krikštas (1251 m.), Mindaugo karūnavimas (1253 m.), Krėvos sutartis (1385 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Astravos sutartis, Horodlės susitarimai, Aleksandro Jogailaičio privilegija. Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos Liublino unijos prielaidos ir LDK pozicija. Aptariami bendri ATR valdymo mechanizmai. Analizuojamos LDK savarankiškumo manifestacijos. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Abiejų Tautų Respublikos politinei raidai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo problemai XVI–XVIII a: Liublino unija (1569 m.), Trečiasis Lietuvos Statutas (1588 m.), Kėdainių unija (1655 m.), Ketverių metų seimas, Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (1791 m.), Targovicos konfederacija, Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.). Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos LDK valstybingumo atkūrimo reminiscencijos: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas, anticariniai sukilimai. Aptariamos politinės veiklos užuomazgos ir Lietuvos autonomijos idėja. [...] Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Lyginama Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: ištakos, idėjos, valstybingumo pavidalai. Nagrinėjamas atkūrimo aktų paskelbimas okupacijos sąlygomis. Tyrinėjamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo realijos ir grėsmės XX a. pradžioje ir pabaigoje. [...] Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjama valstybės sąranga: parlamentinė respublika (1920–1926 m.), autoritarizmas (1926–1940 m.) ir parlamentinė respublika su pusiau prezidentinio valdymo požymiais (nuo 1992 m.). Analizuojamos antrosios Lietuvos Respublikos reformos ir euroatlantinė integracija (1993–2004 m.). [...] Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamas klasikinis palikimas: graikų (Atėnų) teatras, architektūra ir romėnų teisė. Nagrinėjama filosofijos ir mokslo pradžia antikiniame pasaulyje ir jų reikšmė šiandienai. [...] Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjama viduramžių ir renesanso kultūra: nuo teocentrinės iki humanistinės pasaulėžiūros (XI–XVI a.). Analizuojamos naujos informacijos raiškos formos ir sklaida – Gutenbergo revoliucija ir knygų spausdinimas. Aptariami didieji XVI–XVII a. moksliniai atradimai ir naujas pasaulio suvokimo radimasis. [...] Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama XVIII a. politinė filosofija ir praktika: individas ir visuomenė politinėje organizacijoje. Identifikuojami fundamentalūs XVIII a.–XX a. pr. gamtos mokslų atradimai ir XIX a. išradimai. Aptariamas naujų meno formų ir krypčių XIX a.–XX a. pr. revoliucingumas: impresionistinė tapyba, modernioji architektūra, naujos technologijos mene. [...] Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjamas kultūros ideologizavimas: tarp kūrėjų priverstinės emigracijos, „išsigimusio meno“ ir knygų deginimo. [...] Pasaulio kultūros paveldas ir jo apsauga: priežastys, objektai, tikslai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjami kultūros paveldo objektai ir kriterijai. Tyrinėjamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos pasaulyje. Aptariami kultūros paveldo objektai ir apsauga Lietuvoje. [...] Mokslo ir pažinimo galimybės bei problemos: dirbtinis intelektas, mokslo etinės problemos, humanitarikos reikšmės klausimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aiškinamasi humanitarinių mokslų vertė ir perspektyvos aukštųjų technologijų ir algoritmų amžiuje. Įvertinama sintetinės biologijos eros iššūkiai ir mokslo etinės problemos. Nagrinėjamas dirbtinio intelekto ir žmogaus kūrybingumo santykis. [...] Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas rašto kultūros vėlyvumas ir išskirtinumas Europos kontekste. Apžvelgiama Lietuvos akademybės pradžia: Vilniaus universitetas. Aptariama Lietuvos ir Europos architektūros formų sinchronizacija: barokas ir klasicizmas. [...] Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos etninės skirtybės ir kultūros bei meno kalbos universalumas. Aptariamas lietuviakalbės kultūros vaidmuo modernios tautos kūrimo procese. [...] Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamos Lietuvos akademybės trajektorijos: humanitariniai ir gamtos mokslai. Aptariama Kauno modernizmo architektūra ir jos palikimas šiandien. [...] Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamos laisvos meninės raiškos galimybės sovietmečiu: tarp cenzūros ir savicenzūros, tarp Maskvos ir Vilniaus. Kultūros praktiškumas – vėlyvojo sovietmečio architektūra. Aptariamas sovietų Lietuvos teatro išskirtinumas. [...] XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamos pasaulinės akademinės ir grožinės literatūros trūkumo aplinkybės ir vertimų proveržis. Nagrinėjamas sovietmečio tiksliųjų mokslų įdirbis ir naujų galimybių radimasis. Aptariama nepriklausomos Lietuvos teatras ir jo pasiekimai. [...] Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojami racionalūs pasaulio suvokimo ir aplinkos aprašymo bandymai. Nagrinėjamos ūkinės veiklos formos: tarp individualios ūkinės veiklos pradžios ir gigantomaniškų projektų. Analizuojama, kaip Mesopotamijos ir Egipto civilizacijos buvo prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos sąlygų. [...] Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinama gamtinio mikropasaulio reikšmė socialiniams makroprocesams, analizuojama, kokią įtaką infekcinių ligų protrūkiai darė asmens gyvenimui ir jo trukmei. Aptariama ir įvertinama Kolumbinio apsikeitimo reikšmė Europai ir Naujajam pasauliui. Analizuojama skiepų išradimo reikšmė žmonijos raidai. [...] Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinamas prieštaringas energijos išteklių vaidmuo žmogaus gyvenimui ir aplinkai: iškastinio kuro reikšmė modernėjančiai XIX–XX a. pirmosios pusės visuomenei. Aptariamas technologinių pasiekimų proveržis, gamtinių kliūčių įveikimas ir tikėjimas pažanga. Nagrinėjamas valstybių reguliuojamos aplinkos apsaugos sistemos radimasis. [...] XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Identifikuojama ir nagrinėjama technologijų nauda bei visa naikinanti jėga. Analizuojamas pilietinis aktyvumas ekologiniais klausimais ir reakcija į ekologines naftos gavybos bei atominės energetikos katastrofas – gamtosauginiai judėjimai. [...] Globali klimato kaita kaip XX–XXI a. sandūros pasaulinė politinė problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija Įvertinamas iškastinio kuro vaidmuo pasaulinei ekonomikai ir jo įtaka globaliai klimato kaitai. Analizuojami bandymai ir kylančios problemos, siekiant susitarti dėl globalios klimato kaitos sustabdymo. Aptariamas žaliosios ekonomikos ir gerovės augimo siekis bei ateities galimybės. [...] LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Aptariama LDK miškingumo dinamika bei XVI–XVII a. miško išteklių eksploatacija. Nagrinėjama LDK ūkio racionalizacija XVI a. ir jos įtaka kraštovaizdžiui. Aptariama epidemijų įtaka visuomenei bei jos demografiniams pokyčiams. [...] Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama problemų Kuršių Nerijoje ištakos, jų identifikavimas ir sprendimas. Aiškinamasi naujos susisiekimo infrastruktūros įtaka vietos gyvenvietėms ir miestams. Aptariamas rekreacinių gamtos galimybių atradimas ir panaudojimas – kurortų kūrimasis. Analizuojami pasaulinių karų pėdsakai ir žala Lietuvos miškams. [...] Sovietinė modernizacija ir jos poveikis aplinkai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjama sovietinė modernizacija ir krašto militarizacija bei jų sukeltos ekologinės problemos. Identifikuojamas pirmųjų gamtosauginių judėjimų vaidmuo ekologijai ir jų politinė potekstė. [...] Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariama Antikos karvedžių vaidmuo ir karo meno specifika. Nagrinėjamas karų ir užkariavimų palikimas: Romos imperijos pasienio įtvirtinimai („limes“), helenizmas. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai karo meno ir užkariavimų raidai senovės pasaulyje: Maratono mūšis (V a. pr. Kr.), Gaugamelų mūšis (IV a. pr. Kr.), Kanų mūšis (III a. pr. Kr.), Teutoburgo miško mūšis (I a.). Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos dinastinės ambicijos ir jų ryšys su kilusiais tarpdinastiniais konfliktais. Nagrinėjami konfesiniai valdovų pasirinkimai – kariniai susidūrimai. Aptariama valstybė kaip politinis subjektas: tarp Vestfalijos ir Vienos. [...] Nagrinėjami šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimui ir raidai reikšmingi įvykiai XVII–XIX a.: Vestfalijos taika (1648 m.), Vienos kongresas (1814–1815 m.). XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Tyrinėjamas vilsoniškojo idealizmo ir realiosios politikos susikirtimas poversalinėje tarptautinių santykių sistemoje. Analizuojami totalinių karų pagrindiniai bruožai. Nagrinėjamas Europos pertvarkymas po Antrojo pasaulinio karo. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai pasaulinių karų ir tarptautinės tvarkos raidai XX a. pirmojoje pusėje: Verdeno mūšis (1916 m.), Versalio taikos sutartis (1919 m.), Miuncheno susitarimas (1938 m.), Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Normandijos operacija (1944 m.), Stalingrado mūšis (1942–1943 m.), Potsdamo konferencija (1945 m.). XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjamos vertybės ir ideologijos Šaltojo karo avanscenoje. Analizuojami dviejų pasaulinių galių karai svetimose teritorijose. Aptariami dviejų pasaulinių galių technologiniai ir karo pramonės pasiekimai. [...] Nagrinėjami dvipolei tarptautinių santykių sistemai Šaltojo karo epochoje reikšmingi įvykiai XX a. antrojoje pusėje: Korėjos karas (1950–1953 m.), Berlyno sienos statyba (1961 m.), Karibų krizė (1962 m.), Vietnamo karas (1965–1973 m.), Afganistano karas (1979–1992 m.). Iššūkiai valstybingumui ir tarptautiniams santykiams XX a. pab.–XXI a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama naujoji pasaulio tvarka: Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimas tarptautinėje sistemoje ir Kinijos iškilimas XXI a. Nagrinėjami teritoriniai bei etniniai konfliktai pokomunistinėje erdvėje. Aptariamas pasaulinis terorizmas ir tarptautinės bendruomenės kova su juo. [...] Analizuojami tarptautinės tvarkos transformacijai XX a. pabaigoje ir tarpvalstybinių santykių raidai XXI a. reikšmingi įvykiai: Vokietijos susivienijimas (1990 m.), Persijos įlankos karas, Bosnijos karas, Čečėnijos karai, Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV (2001 m.), Afganistano karas, Rusijos agresija ir karas su Ukraina (nuo 2014 m.). LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjama Lietuvos valdovų politika ir jos pagoniškasis pragmatiškumas: tarp santuokų, sutarčių ir mūšio lauko. Analizuojamas Švedijos ir Rusijos faktoriaus iškilimas ir grėsmė. Nagrinėjamos XVIII a. ATR karybos ir diplomatijos nesėkmės ir valstybės padalijimai. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos tarptautinės padėties, diplomatijos bei karybos raidai XIII–XVIII a.: Gedimino laiškai (XIV a.), Žalgirio mūšis (1410 m.), Melno taika (1422 m.), Livonijos karas (XVI a.), Kėdainių unija (1655 m.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.), ATR padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.). Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problema. Nagrinėjamas Kauno–Varšuvos konfliktas dėl Vilniaus krašto ir Lietuvos tarptautinė orientacija į Sovietų Sąjungą ir Vokietiją. Tyrinėjama Klaipėdos krašto problema Lietuvos ir Vokietijos santykiuose. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai Lietuvos tarptautinės padėties raidai XX a. pirmojoje pusėje: Tilžės Aktas, Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis (1920 m.), Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos (1923–1924 m.), Lenkijos ultimatumas dėl tarpvalstybinių santykių užmezgimo (1938 m.), Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos (1939 m.), Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 m.). Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjami tarptautiniai ir politiniai abiejų karų kontekstai. Tyrinėjamas konfliktų pobūdis: priešininkai ir kariavimo taktika. Analizuojamos karinių konfliktų pasekmės ir reikšmė. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos nepriklausomybės (1918–1920 m.) ir Partizanų (1944–1953 m.) karų raidai: Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1918 m. lapkričio 23 d.), Zarasų operacija, Radviliškio kautynės, Giedraičių-Širvintų mūšis, LLKS Tarybos Deklaracija (1949 m. vasario 16 d.). Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama sovietų okupacija, reokupacija ir valstybingumo naikinimas. Įvertinama valstybingumo iliuzijos ir nacių okupacinio režimo pobūdis. Nagrinėjama sovietinės aneksijos nepripažinimas ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. [...] Analizuojamas reikšmingas įvykis, Lietuvai prarandant valstybingumą XX a. pirmojoje pusėje: sovietinė Lietuvos okupacija (1940 m.). Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariami Šventieji raštai kaip tikėjimo šaltiniai: atsiradimas ir pranašų vaidmuo. [...] Nagrinėjamas islamo religijos susikūrimui VII a. reikšmingas įvykis: Mahometo pasitraukimas iš Mekos į Mediną (hidžra) (622 m.). Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariami tikėjimo šaltiniai ir jų autoritetas: Šv. Raštas ir tradicija. Nagrinėjamas tikėjimo tiesų ir Bažnyčios doktrinos formavimasis. Analizuojamos bažnytinės reformos X–XIII a. ir jų įtaka katalikams. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ankstyvajai krikščionybei ir viduramžių katalikybei: Milano ediktas (313 m.), Laterano IV susirinkimas (1215 m.). Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos popiežiaus ir patriarcho ambicijos bei iškilusios katalikų ir ortodoksų (stačiatikių) skirtys. Nagrinėjama Katalikų Bažnyčios krizė, jos įveika ir protestantiškasis tikėjimo racionalizavimas. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų krikščionybės raidai: Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), Martyno Liuterio tezių paskelbimas (1517 m.), Tridento susirinkimas (XVI a.). Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Aptariamas XVIII a. apsišvietusio proto sukilimas prieš prietarus ir Bažnyčios galią. Analizuojamas mokslo ir religijos santykis XIX a.: tarp „Pradžios knygos“ ir „Rūšių atsiradimo“. Nagrinėjama ateizmo ir Bažnyčios kova XIX–XX a. [...] Aptariami religijos ir mokslo santykiui bei katalikybės raidai XIX–XX a. reikšmingi įvykiai ir tekstai: Čarlzo Darvino knygos „Rūšių atsiradimas“ išleidimas (XIX a.) ir Vatikano II susirinkimas (1962–1965 m.). Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Tyrinėjamos žinojimo (šaltinių) apie baltų religiją problemos: vėlyvumas, skurdumas, tendencingumas. Nagrinėjama baltiškasis politeizmas ir žmogaus pasaulėžiūra. Aptariama baltų religija ir jos recepcija šiandien: aktualumas, tradicija, naujadarai. [...] Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojamas krikšto priėmimo problematiškumas: naujas Dievas, svetimi ritualai, kitoks gyvenimo būdas. Aiškinamasi krikščioniškų institucijų plėtra ir problemos: lenkiškumas, parapijų kūrimas, privilegijos. Nagrinėjamas individo santykis su krikščionybe: tarp valdovų ir diduomenės fundacijų ir valstietiškojo sinkretizmo. [...] Nagrinėjami Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimui viduramžiais reikšmingi įvykiai: Šv. Brunono misija (1009 m.), Mindaugo krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Žemaitijos krikštas (1417 m.). LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas oficialus ir (ar) valstybės požiūris į religines grupes: stačiatikius, etnokonfesines LDK mažumas. Analizuojamos krikščionybės skilimo ir krikščioniškų konfesijų suartėjimo problemos: protestantizmas ir unitai. Lyginami gyvenimo būdo ir kasdienybės skirtumai tarp įvairių konfesijų. [...] Aptariami tokie LDK konfesinį pliuralizmą reprezentuojantys reikšmingi įvykiai kaip Varšuvos konfederacijos aktas (XVI a.), Brastos bažnytinė unija (1596 m.). Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama caro valdžios kova su katalikybe kaip naujos tapatybės kūrimo priemone. Aiškinamasi Lietuvos žydų padėtis: tarp religingumo ir pasaulietiškumo. Įvertinamas lietuviškosios inteligentijos santykis su religija. [...] Aptariami tokie svarbūs analizuojamos temos įvykiai kaip represijos prieš vyrų vienuolynus (1832 m.), Kražių skerdynės (1893 m.), Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) įkūrimas Vilniuje. Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjami sovietinės prievartinės ateizacijos bruožai. Aptariamas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ vaidmuo ir tikinčiųjų teisių gynimas. [...] Ateizmo muziejaus atidarymas Šv. Kazimiero bažnyčioje, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia (1972 m.). Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama prigimties reikšmė ir individo vieta socialinėje piramidėje. Nagrinėjama pasaulio stebuklų statyba: vergovė kaip senųjų civilizacijų ekonomikos pagrindas. Aptariami laisvųjų gyvenimo skirtumai: tarp aristokratijos, patricijų ir laisvųjų žemdirbių. [...] Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojama viduramžių trifunkcinė visuomenės schema ir jos grupių pareigos. Įvertinamas miesto ir miestiečių vaidmuo ikimoderniojoje ekonomikoje. Aptariama ikimoderniųjų laikų socialinės struktūros ir jos grupių santykių kritika. [...] Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Nagrinėjama industrinė revoliucija ir naujųjų technologijų vaidmuo ekonomikoje. Aiškinamasi socialinės struktūros kaita ir valstybės reakcija į kylančias problemas. Aptariamas naujų socialinių judėjimų formavimasis ir jų aplinkybės. [...] Aptariami temos atskleidimui reikšmingi įvykiai: garo mašinos išradimas (XVIII a.), vergovės panaikinimas JAV (1865 m.), rinkimų teisės suteikimas moterims (Naujoji Zelandija 1893 m., Suomija 1906 m.). XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojami vidiniai prieštaravimai: tarp kilnių deklaracijų ir radikalių diskriminacijos formų. Aptariama komunistinio pasaulio tikrovė: žmogaus laisvių fasadai ir disidentinė realybė. Nagrinėjamos žmogaus teisės kaip Vakarų pasaulio liberaliosios demokratijos vertybiniai pamatai. [...] Analizuojami moderniajai visuomenei ir žmogaus teisių raidai XX a. reikšmingi įvykiai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.), Prahos pavasaris (1968 m.), homoseksualumo kaip ligos išbraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos ligų sąrašo. XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija Analizuojamos demokratinių Vakarų valstybių pasirinkimo dilemos: tarp ekonominio neoliberalizmo ir gerovės valstybės. Įvertinamas totalitarinės ekonomikos represiškumas ir santykis su privačia nuosavybe. [...] LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojami asimetriniai socialiniai santykiai ir jų įtvirtinimas: tarp privilegijuotos bajorijos, silpnų miestų ir „tylinčios daugumos“. Nagrinėjama Valakų reforma: baudžiavos įtvirtinimas, ūkio našumo augimas ir javų eksportas. Aptariama socialinės tvarkos kritika ir lokalūs poslinkiai: tarp fiziokratų idėjų ir Paulavos respublikos. [...] Aptariami tokie LDK socialinei-ekonominei sąrangai ir jos kaitai buvę reikšmingi įvykiai kaip Jogailos privilegija (1387 m.), Kazimiero privilegija (1447 m.), Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), Valakų reforma (1557 m.). XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Analizuojama Lietuvos kaimo kaita: nuo baudžiauninko iki ūkininko. Nagrinėjama kooperatinė pramonė ir Lietuvos ekonominė pažanga. Aptariamas Lietuvos visuotinio švietimo kelias nuo „vargo mokyklų“ link gimnazijų tinklo. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos visuomenės socialinei-ekonominei transformacijai ir modernėjimui XIX a. antroje–XX a. pirmoje pusėje: baudžiavos panaikinimas Lietuvoje (1861 m.), spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis panaikinimas (1904 m.), Žemės reformos įstatymo priėmimas (1922 m.), privalomo ir nemokamo pradinio mokslo įvedimas. Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Emigracijos priežastys, išeivijos pasiekimai ir santykis su Lietuva. Nagrinėjami struktūriniai migracijų panašumai ir istoriniai skirtumai. Analizuojama Lietuvos gyventojų kaip Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasirinkimai ir padėtis. Vertinami Pasaulio Lietuvos kultūriniai pasiekimai. [...] Įvertinama „Lietuvių chartos“ (1949 m.) priėmimo svarba pasaulio lietuvių bendruomenei. Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas Holokaustas okupuotoje Lietuvoje: kolaboravimas, prisitaikymas, gelbėjimas. Analizuojamas Lietuvos visuomenės sovietizavimas: masiniai trėmimai, kolektyvizacija ir jų ilgalaikės pasekmės. Analizuojami nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimai šiandieninėje Lietuvoje. [...] Aptariami ir analizuojami svarbūs okupuotos Lietuvos įvykiai: pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai (1941 m. birželio 14–17 d.), Vilniaus geto likvidavimas (1943 m. rugsėjo 23 d.), masinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje. (Po)sovietinė visuomenė ir jos transformacija XX a. pabaigoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija Nagrinėjamas 1990-ųjų virsmas ir naujos galimybės: „prichvatizacija“, privatizacija, rinkos ekonomika. Identifikuojamas „homo sovieticus“ palikimas ir nagrinėjamas pilietinės visuomenės kūrimasis. [...]

A3. Asmenybių vaidmuo istorijoje.

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Paaiškina, kas yra vadinama istorine asmenybe. Atskleidžia konkrečią nagrinėjamam istoriniam įvykiui reikšmingą istorinę asmenybę, nurodo, kuo ji svarbi. Nurodo istorinės asmenybės veikimo laikotarpį, regioną, veiklos sritį. Atskleidžia nagrinėjamo įvykio reikšmingas istorines asmenybes ir paaiškina, kokį pėdsaką jos paliko istorijoje (A3.1).	Paaiškina principus, kuriais vadovaujantis istorijos moksle išskiriamos istorinės asmenybės. Pateikia kelis istorinės asmenybės veiklos bruožus, atskleidžia individualias savybes ir jų svarbą asmenybės veiklai. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, išskiria asmenis, kuriuos galima laikyti istorinėmis asmenybėmis. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina jų veiklos padarinius. Aiškina istorijos asmenybių iškilimo aplinkybes, kontekstą, komentuoja sąlygas, kuriomis jos veikė. Argumentuotai įrodo jų įtaką nagrinėjamam laikotarpiui ar regionui ir istorinį vaidmenį bei svarbą šių dienų atskiram regionui ar pasauliui. Kuria trumpas istorinių asmenybių biografijas (A3.2).	Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), nurodo skirtingus to meto ar dabarties požiūrius (interpretacijas) į istorinę asmenybę. Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. Atskleidžia istorinės asmenybės vertinimo sąlygiškumą, atsižvelgiant į istorines aplinkybes ar socialines sąlygas, taip pat į jų nulemtą vertinimą iš įvairių perspektyvų (A3.3).	Remdamasis prieinamais istorijos šaltiniais, atkuria istorijos asmenybių įsitikinimus ir vertybes; sukuria tekstą iš tam tikros istorijos asmenybės perspektyvos; suvokia istorijos asmenybės vertinimo kaitą, keičiantis skirtingiems laikotarpiams ar istorijos pasakotojo (-ų) perspektyvai. Aiškina atminties ginčų visuomenėje dėl istorijos asmenybių priežastis ir istorijos mokslo principus bei pozicijas tų ginčų atžvilgiu. Argumentuotai diskutuoja, kodėl istorijos asmenybės elgėsi būtent taip ir galbūt kitaip, negu būtume darę mes, net kai jų veiksmai iš pažiūros atrodo neracionalūs, sunkiai paaiškinami ar kitokie. Argumentuotai diskutuoja, ko iš konkrečios istorinės asmenybės mes šiandien galime pamokyti (A3.4).
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė [...] Aptariama Simono Daukanto, Petro Dusburgiečio, Leopoldo fon Rankės, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Joachimo Lelevelio, Motiejaus Strijkovskio, Tukidido reikšmė istorijos mokslo raidai. [...] Istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrai ir formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė [...] Akcentuojama Fernano Brodelio, Edvardo Gudavičiaus, Emanuelio Le Rua Ladiuri (Emmanuel Le Roy Ladurie), Adolfo Šapokos reikšmė istorinio tyrimo ir pasakojimo žanro raidai. [...] Istorijos politika ir atminties karai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė [...] Aptariamas Jerno Riuseno (Jörn Rüsen) indėlis į istorijos politikos ir atminties kultūros tyrimus. [...] Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariamas ir įvertinamas Darijaus I, Diokleciano, Nabuchodonosaro II, Oktaviano Augusto, Periklio, Solono istorinis vaidmuo Senovės pasaulio valstybingumo raidai. [...] Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Fransio Beikono, Dantės Aligjerio, Eleonoros Akvitanietės, Erazmo Roterdamiečio, Galileo Galilėjaus, Johano Gutenbergo, Anzelmo Kenterberiečio, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinčio, Tomo Akviniečio vaidmuo ir indėlis į ikimoderniųjų laikų kultūrą. [...] Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojama Oto fon Bismarko, Džiuzepės Garibaldžio, Liudviko XVI, Napoleono Bonaparto, Maksimiljeno Robespjero, karalienės Viktorijos, Vilhelmo I vaidmuo ir reikšmė valstybingumo virsmui ilgajame XIX amžiuje. [...] Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Nagrinėjamas Adolfo Hitlerio, Vladimiro Lenino, Mao Dzedongo, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Juzefo Pilsudskio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. [...] Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojamas Konrado Adenauerio, Mohando Gandžio, Šarlio de Golio, Žano Monė, Džavaharlalo Neru istorinis vaidmuo dekolonizacijos ir eurointegracijos procesuose XX a. antrojoje pusėje. [...] XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Aleksandro Jogailaičio, Algirdo, Gedimino, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo veikla ir vaidmuo XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. [...] Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Jonušo Radvilos, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Žygimanto Augusto veikla, nagrinėjant LDK savarankiškumo problemą. [...] Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Jono Basanavičiaus, Andriaus Domaševičiaus, Antano Gelgaudo, Zigmanto Sierakausko, Jono Šliūpo, Povilo Višinskio vaidmuo XIX a.–XX a. pr. Lietuvos istorijoje. [...] Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Valdo Adamkaus, Jono Basanavičiaus, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Algirdo Mykolo Brazausko, Stepono Kairio, Vytauto Landsbergio, Antano Smetonos, Mykolo Römerio, Antano Terlecko vaidmuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo procese XX a. [...] Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama ir įvertinama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Mykolo Sleževičiaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Augustino Voldemaro reikšmė ir vaidmuo XX a. Lietuvos valstybingumo istorijoje. [...] Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Aristotelio, Justiniano I Didžiojo, Platono svarba ir vaidmuo Antikos kultūros istorijoje. [...] Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Akcentuojama Tomo Džefersono, Tomo Edisono, Alberto Einšteino, Imanuelio Kanto, Marijos Kiuri, Džono Loko, Eduardo Manė (Édouard Manet), Šarlio Lui de Monteskjė, Izaoko Niutono, Ogiusto Rodeno (Auguste Rodin), Oto Vagnerio (Otto Wagner) veikla ir pasiekimai. [...] Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Įvertinama kūrėjo pasirinkimo (laisvos valios) sudėtingumas ir reikšmė: Borisas Pasternakas, Česlovas Milošas, Aleksandras Solženicynas. Aptariamas menininko vaidmuo valstybės ar ideologijos tarnyboje: Sergejus Eizenšteinas, Leni Ryfenštal. Aptariama Jozefo Gebelso vaidmuo ir sprendimai, ideologizuojant kultūrą totalitarinėje sistemoje. [...] Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Bonos Sforcos, Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Jono Kristupo Glaubico, Jogailos, Martyno Počobuto, Valerijono Protasevičiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Konstantino Sirvydo, Pranciškaus Skorinos, Vytauto Didžiojo vaidmuo ir reikšmė Lietuvos visuomenės europeizacijos procese XIV–XVIII a. [...] Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Jono Basanavičiaus, Juozapo Čechavičiaus, Simono Daukanto, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Žako Lipšico (Jacques Lipchitz), Alaizos Paškevič-Ciotkos, Dionizo Poškos vaidmuo XIX–XX a. pr. Lietuvos daugiasluoksnėje kultūroje. [...] Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Vinco Čepinskio, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Karolio Reisono, Mykolo Römerio, Stasio Šalkauskio vaidmuo ir indėlis į pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimą. [...] Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas sovietų Lietuvos teatro išskirtinumas. Aptariama Jono Jurašo, Juozo Miltinio, Algimanto ir Vytauto Nasvyčių kultūrinė veikla sovietinėje Lietuvoje. [...] XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Eimunto Nekrošiaus, Algio Petro Piskarsko, Virginijaus Šikšnio, Irenos Veisaitės reikšmė XX–XXI a. sandūros Lietuvos kultūroje ir moksle. [...] Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Išskiriama Aristotelio, Gajus Plinijaus Vyresniojo, Huangdi svarba, siekiant suprasti Senųjų civilizacijų individo santykį su gamta. [...] Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Edvardo Dženerio (Edward Jenner), Kristupo Kolumbo svarba, analizuojant infekcinių ligų istoriją ir Kolumbinio apsikeitimo reikšmę. [...] Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariamas Henrio Deivido Toro (Henry David Thoreau), Džono Deivisono Rokfelerio, Džordžo Stivensono vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...] XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Birutės Galdikas, Reičel Karlson (Rachel Carlson) svarba ekologijos istorijoje. [...] LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Žilibero de Lanua, Krišpino Kiršenšteino, Grigaliaus Valavičiaus veikla, siekiant suprasti LDK kraštovaizdį ir jo kaitą. [...] Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Akcentuojamas Gotlybo Dovydo ir Georgo Dovydo Kuvertų vaidmuo, sprendžiant žmogaus veiklos pasekmes Kuršių Nerijoje. [...] Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama karvedžių Aleksandro Makedoniečio, Julijaus Cezario, Hanibalo ir Leonido reikšmė, analizuojant karo istoriją Senovės pasaulyje. [...] Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Žanos d’Ark, Klemenso fon Meternicho, Armano Žano de Rišeljė reikšmė Ikimoderniųjų laikų karinių konfliktų ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimo bei raidos kontekste. [...] XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Vinstono Čerčilio, Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino, Vudro Vilsono reikšmė, analizuojant XX a. pirmosios pusės totalinius karus ir diplomatinius santykius. [...] XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Leonido Brežnevo, Vinstono Čerčilio, Nikitos Chruščiovo, Džono Kenedžio, Ronaldo Reigano svarba, analizuojant Šaltojo karo konfliktus ir dvipolę tarptautinių santykių sistemą. [...] Iššūkiai valstybingumui ir tarptautiniams santykiams XX a. pab.–XXI a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Džordžo Bušo (vyresniojo), Džocharo Dudajevo, Michailo Gorbačiovo, Sadamo Huseino, Boriso Jelcino, Helmuto Kolio, Si Dzinpingo, Vladimiro Putino, Volodimiro Zelenskio svarba, analizuojant XX a. pab. – XXI a. tarptautinius santykius. [...] LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Akcentuojama Algirdo, Augusto II, Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Gedimino, Kęstučio, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Zigmanto ir Jono Kazimiero Vazų, Vytauto Didžiojo reikšmė, nagrinėjant LDK karybą ir diplomatiją. [...] Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Ernesto Galvanausko, Juozo Urbšio, Augustino Voldemaro svarba, analizuojant XX a. pirmosios pusės Lietuvos diplomatinius santykius. [...] Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Akcentuojama Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Jono Žemaičio-Vytauto, Silvestro Žukausko reikšmė, analizuojant Nepriklausomybės ir Partizanų karus. [...] Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Nagrinėjamas Juozo Ambrazevičiaus ir Stasio Lozoraičio (vyresniojo) vaidmuo, bandant atkurti Lietuvos valstybingumą ir vykdant sovietinės aneksijos nepripažinimo politiką. [...] Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Įvertinama Mahometo ir Mozės reikšmė monoteistinių religijų istorijos kontekste. [...] Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Akcentuojama Šv. Augustino, Grigaliaus I Didžiojo, Grigaliaus VII, Inocento III, Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo, Tomo Akviniečio reikšmė krikščionybės istorijoje. [...] Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Henriko VIII, Žano Kalvino, Mykolo I Kerularijaus, Leono IX, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos reikšmė analizuojant didžiuosius krikščionybės lūžius. [...] Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Nagrinėjama Čarlzo Darvino, Frydricho Engelso, Jono Paulius II, Vladimiro Lenino, Maksimiljeno Robespjero svarba, analizuojant laisvamanybės, sekuliarizacijos ir ateizmo temas. [...] Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Jano Dlugošo, Petro Dusburgiečio, Simono Grunau ir Erazmo Stelos darbų svarba, nagrinėjant Baltų religiją ir mitologiją. [...] Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariama Gedimino, Jogailos, šv. Kazimiero, Mindaugo ir Vytauto Didžiojo reikšmė Lietuvos valstybės krikščionėjimo kontekste. [...] LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Akcentuojama Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Abraomo Kulviečio, Juozapato Kuncevičiaus, Martyno Mažvydo, Jurgio Radvilos, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Izaoko Trakiečio svarba, nagrinėjant LDK konfesinį pliuralizmą XVI–XVIII a. [...] Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariami Jono Šliūpo, Juozo Tumo-Vaižganto, Motiejaus Valančiaus pavyzdžiai, nagrinėjant religijos reikšmę tapatybės formavimuisi. [...] Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Išskiriamas Teofiliaus Matulionio, Nijolės Sadūnaitės, Sigito Tamkevičiaus vaidmuo pasipriešinimo sovietinei ateizacijai kontekste. [...] Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Aristotelio, Tiberijaus ir Gajaus Grakcho svarba, analizuojant Senųjų civilizacijų socialinę-ekonominę struktūrą. [...] Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojamas Adalbero Laoniečio (Adalbéron de Laon), Tomo Miuncerio vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...] Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Frydricho Engelso, Henrio Fordo, Rozos Liuksemburg, Karlo Markso, Emelinos Penkherst (Emmeline Pankhurst), Adamo Smito reikšmė XIX a. visuomenės pokyčių kontekste. [...] XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Liudmilos Aleksejevos, Vaclavo Havelo, Jono Pauliaus II, Martino Liuterio Kingo, Andrejus Sacharovo reikšmė, kovojant už žmogaus teises. [...] XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Aptariama Ulofo Palmės (Olof Palme), Deng Siaopino, Margaret Tečer, Šv. Motinos Teresės reikšmė laisvosios rinkos, etatizmo ir totalitarinės ekonomikos temų kontekste. [...] LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Bonos Sforcos, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo vaidmuo LDK socialinės-ekonominės istorijos kontekste. [...] XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamas Mykolo Krupavičiaus ir Juozo Tūbelio vaidmuo pertvarkant žemėvaldos santykius ir modernizuojant ūkį pirmojoje Lietuvos Respublikoje. [...] Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariami Marijos Gimbutienės, Algirdo Julius Greimo, Vytauto Kavolio, Jono Šliūpo pasiekimai ir vaidmuo Lietuvos diasporos istorijos kontekste. [...] Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. IV gimnazijos klasė Lietuvos istorija [...] Aptariamos Dalios Grinkevičiūtės, Abraomo Suckeverio, Onos Šimaitės patirtys Lietuvos visuomenės sovietinio ir nacistinio naikinimo kontekste. [...]

Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje (B)

Ši pasiekimų sritis apima mokinių gebėjimus, kurie būtini svarbiems Lietuvos, Europos bei pasaulio istorijos laikotarpiams identifikuoti ir apibūdinti, chronologinei įvykių sekai suvokti; susieti svarbiausius Lietuvos, Europos bei pasaulio istorijos įvykius ir reiškinius su konkrečiomis istorinėmis epochomis (laikotarpiais); sinchroniškai matyti savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos bei pasaulio istorijos įvykius ir reiškinius; suvokti konkretų istorinio proceso ar įvykio geografinį kontekstą. Taip gilinama pažinimo ir kultūrinė kompetencijos. Šios pasiekimų srities pasiekimai: B1–B2.

B1. Chronologijos supratimas (suvokimas).

Klasių koncentrai	Slenkstinis lygis	Patenkinamas lygis	Pagrindinis lygis	Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras	Remdamasis pateikta informacija, nurodo kaip skaičiuojamas (suprantamas) laikas istorijoje (pvz., dešimtmetis, epocha, laikotarpis). Padedamas nurodo keletą svarbiausių Lietuvos įvykių laiko juostoje (B1.1).	Paaiškina, kaip skaičiuojamas laikas istorijoje (pvz., dešimtmetis, epocha, laikotarpis); nurodo nagrinėtus įvykius laiko juostoje. Pateikia keletą svarbiausių įvykių iš atskirų istorijos laikotarpių (B1.2).	Paaiškina, kaip skaičiuojamas (suprantamas) laikas istorijoje (pvz., dešimtmetis, epocha, laikotarpis); nurodo nagrinėtus įvykius laiko juostoje. Pateikia vieną pavyzdį, rodantį, kaip suvokiamas laikas istorijoje. Nurodo nagrinėtų Lietuvos istorijos įvykių chronologinę seką, savais žodžiais pateikdamas jų eiliškumą, susiedamas to paties laikotarpio įvykius ir reiškinius (B1.3).	Paaiškina, kaip skaičiuojamas (suprantamas) laikas istorijoje (pvz., dešimtmetis, epocha, laikotarpis); laiko juostoje nurodo nagrinėtus įvykius, išskiria dešimtmečius, amžius, epochas. Pateikia du pavyzdžius, rodančius, kaip suvokiamas laikas skirtingais istoriniais periodais. Paaiškina europietiškajai tradicijai būdingą periodizaciją ir nurodo kiekvienam laikotarpiui charakteringus bruožus bei simbolius (B1.4).
5–6 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Laiko suvokimas (I) ir skaičiavimas skirtingais istoriniais laikotarpiais. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjamas laiko skaičiavimas senosiose civilizacijose: saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžiai. Analizuojami šiuolaikiniai kalendoriai (pasirinktinai, Julijaus, Grigaliaus ar musulmonų). Mokoma(si) apie laiko skaičiavimą iki Kristaus ir po. [...] Laiko suvokimas (II) ir skaičiavimas istorijos moksle. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi, kas yra dešimtmetis, amžius, epocha, laikotarpis. Susipažįstama su romėniškaisiais skaičiais. Laiko juosta: asmeninės laiko juostos kūrimas ir Lietuvos istorijos įvykių žymėjimas (nuolatinis pildymas). Žemėlapis: istorinių objektų, įvykių ir kitų svarbių vietų žymėjimas Lietuvos ir (ar) gyvenamosios vietovės žemėlapyje (nuolatinis pildymas). Apibrėžiama amžiaus, dešimtmečio, epochos, laikotarpio sąvokų reikšmė. Visi turi savo istoriją: istorijos tyrimų objektas. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjami istorijos tyrimų objekto pavyzdžiai artimoje aplinkoje: kaimo, miestelio ar miesto istorija. [...] Rašytiniai praeities pažinimo šaltiniai ir istorijos rašymas. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi, kas yra rašytinis šaltinis: istorinis dokumentas, laiškas, dienoraštis ar kitoks rašytinis šaltinis. Istorinio pasakojimo kūrimas apie save ar apie kitą: CV (Curriculum vitae), biografija, atsiminimai. [...] Gyvenimo praeityje rekonstrukcija. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla.. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. [...] Muziejus kaip praeities pažinimo vieta. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Apsilankymas arčiausiai mokyklos esančiame muziejuje, jo istorijos ir ekspozicijos aptarimas. Nagrinėjama pasirinkto Lietuvos muziejaus atsiradimo istorija ir šiandieninė ekspozicija. [...] Lietuva iki valstybės. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aptariami pirmieji Lietuvos gyventojai: seniausi archeologiniai radiniai dabartinės Lietuvos (ar gyvenamosios vietovės) teritorijoje. [...] Aiškinamasi Lietuvos vardo kilmė ir pirmasis jo paminėjimas 1009 m. [...] Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Nagrinėjama LDK istorija, valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam. [...] Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Analizuojama Liublino unija (1569 m.): kaip veikia dvi valstybės vienoje Respublikoje. [...] Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama 1918 m. Vasario 16-osios Aktas (Nepriklausomybės Aktas) ir demokratinės valstybės kūrimas. Išskiriami svarbiausi Lietuvos Respublikos pasiekimai. [...] Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama sovietinė Lietuvos okupacija. [...] Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija. Holokausto Lietuvoje istorija. [...] Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Aiškinamasi, kas buvo Sovietų Sąjunga ir ką reiškia sovietmetis bei okupacinis režimas. [...] Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. [...] Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 5 klasė [...] Aiškinamasi litvakų kultūros sklaida pasaulyje XIX–XX a. pradžioje. [...] Istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aiškinamasi europietiškajai tradicijai būdinga istorijos periodizacija (epochos) ir kiekvienam laikotarpiui charakteringi bruožai bei simboliai. Svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių žymėjimas laiko juostoje vadovaujantis europietiškajai tradicijai būdinga istorijos periodizacija. Apibrėžiamos naujausiųjų laikų, naujųjų laikų, proistorės, senovės, viduramžių sąvokos. Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Tyrinėjamas gyvenamasis būstas Lietuvoje: XIII a. Kernavės gyvenvietė, XVI–XVIII a. Lietuvos didikų dvarai; gatvinis kaimas. [...] Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (II): didieji Lietuvos miestai. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su Vilniumi – jo daugiakultūriškumo istorija. Susipažįstama su Kaunu – kaip laikinąja, bet moderniąja sostine. Susipažįstama su Klaipėda – jūros reikšmė valstybei. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama Jėzaus Kristaus istorija, krikščionybės atsiradimas ir plėtra. Susipažįstama su skirtingomis krikščioniškomis konfesijomis ir jų maldos namais Lietuvoje ar artimoje aplinkoje. [...] Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjama judaizmo Lietuvoje istorija ir žydų kultūros paveldas artimoje aplinkoje: maldos namai, kultūros ir prekybos vietos, švietimo įstaigos. Aptariamas Lietuvos totorių islamas ir Lietuvos karaimų karaizmas: religijos, kultūros ir vietos papročių dermė. Susipažįstama su romais Lietuvoje: bendruomenės istorija ir skirtingais religiniais pasirinkimais. [...] Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Analizuojami senųjų civilizacijų rašto pavyzdžiai; abėcėlių, Brailio rašto ir Morzės abėcėlės istorija. Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. [...] Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aptariamos pirmosios mokyklos LDK. Nagrinėjama universitetų atsiradimas Europoje ir Lietuvoje, jų reikšmė. [...] Kasdienybės istorija (I): istorinė virtuvė. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Aiškinamasi atskirų augalų (bulvių, pomidorų, kavamedžių ar kitų pasirinktų augalų) reikšmė žmonijos istorijai. [...] Kasdienybės istorija (II): sveikata, ligos ir higiena. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjamos didžiosios epidemijos Lietuvos ir Europos istorijoje, jų pamokos. Aptariama vandentiekis ir kanalizacija kaip vienas svarbiausių civilizacijos pasiekimų. [...] Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Nagrinėjami skirtingų Lietuvos laikotarpių teatro ir muzikos istorijos įvykiai ir reiškiniai: pirmoji Lietuvoje Vilniuje atlikta opera „Elenos pagrobimas“ XVII a., pirmasis viešas teatro spektaklis lietuvių kalba 1899 m. Palangoje, pirmoji Lietuvos dainų šventė 1924 m., 1987–1989 m. „Roko maršai“. [...] Kultūros istorija (II): mados istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė [...] Analizuojami skirtingų pasirinktų Lietuvos ir (ar) Europos laikotarpių mados istorijos bruožai, lietuvių ir (ar) kitų tautų nacionalinis kostiumas. [...] Ne tik žmonių istorija (I): naminių gyvūnų istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su laukinių gyvūnų prijaukinimu priešistoriniais laikais. Nagrinėjama medžioklės, žvejybos ir senųjų amatų istorija. [...] Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Vertinami didieji išradimai istorijoje: ugnies „prisijaukinimas“, ratas, garo variklis, elektros lemputė (ar kiti pasirinkti išradimai). Nagrinėjama artimoje aplinkoje esančių daiktų sukūrimo istorija: kompiuteris, šaldytuvas, televizorius (ar kiti pasirinkti daiktai). [...] Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija. 5–6 klasių koncentras. 6 klasė Susipažįstama su laisvalaikio žaidimų istorija: šachmatai, šaškės, domino, lietuviška ripka, monopolis ar kiti pasirinkti žaidimai. Nagrinėjami olimpinių žaidynių istorijos bruožai (Antikoje ir šiais laikais). [...]
7–8 klasių koncentras	Padedamas susieja metais išreikštas datas su tūkstantmečiu, amžiumi, dešimtmečiu; jas tinkamai vartoja gerai žinomame istoriniame kontekste. Fragmentiškai dėlioja svarbiausius senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istorijos įvykius į chronologinę seką, juos susieja su 1-2 gerai žinomais svarbiausiais vienalaikiais reiškiniais, procesais (B1.1).	Susieja metais išreikštas datas su tūkstantmečiu, amžiumi, dešimtmečiu; jas tinkamai vartoja gerai žinomame istoriniame kontekste. Nurodo svarbiausių senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istorijos įvykių chronologinę seką, juos susieja su 2-3 gerai žinomais svarbiausiais vienalaikiais reiškiniais, procesais (B1.2).	Susieja metais išreikštas datas su tūkstantmečiu, amžiumi, dešimtmečiu; paaiškina jų chronologinį nuoseklumą. Nurodo senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istorijos įvykių, reiškinių, epochų, chronologinę seką, išdėsto juos teisinga tvarka pagal laiką. Chronologinėje sekoje nustato kitų svarbiausių Lietuvos ir Europos įvykių, reiškinių vietą; gretina svarbiausius vienalaikius Lietuvos ir Europos įvykius (B1.3).	Sieja nagrinėtų laikotarpių istorijos įvykius į prasminę visumą, nurodo laiko trukmę tarp skirtingų įvykių, nustato jų panašumus ir skirtumus. Išreiškia chronologijos suvokimą savarankiškai pasirinktais būdais (pvz., lentele, schema ar kt.). Nurodo senovės, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų istorijos įvykių, reiškinių chronologinę seką, išdėsto juos teisinga tvarka pagal laiką. Chronologinėje sekoje nustato kitų svarbiausių Lietuvos ir Europos įvykių, reiškinių vietą, remdamasis žiniomis ir kritiniu mąstymu bei gali savo sprendimą paaiškinti (B1.4).
7–8 klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamos priešistorės žmonių gyvenimo sąlygos, ir jų kaita: žmonių protėviai Afrikoje, Azijoje, jų atsikraustymas į Europą; gamtinės sąlygos ir kasdieninio gyvenimo bruožai. Aptariama neolito revoliucija. Analizuojamas indoeuropiečių atsikraustymas į dabartinės Lietuvos teritoriją: tikėjimas, kasdieninio gyvenimo bruožai, indoeuropiečių kalbos. [...] Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjamas Derlingasis pusmėnulis ir civilizacijos centrai Mesopotamijoje: valstybiniai dariniai (Šumeras, Babilonija) ir valdymo formos, santykiai su kaimynais. Nagrinėjama Egipto valstybė: vieningo Egipto iškilimas, faraono valdžia ir dinastijos, visuomenės socialinė struktūra, santykiai su kaimynais, Egipto civilizacijos sunykimas. [...] Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas žydų įsikūrimas Pažadėtoje žemėje, Egipto nelaisvė, Mozė ir Dešimt Dievo įsakymų, judaizmo religija, kultūrinis palikimas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Aiškinamasi Antikinės civilizacijos ištakas: Kretos ir Mikėnų kultūros. [...] Nagrinėjamas demokratijos atsiradimas ir jos bruožai, susipažįstama su demokratijos tėvais: Solonu, Kleisteniu, Perikliu. Aptariami Atėnų demokratijos vaisiai: teatras, literatūra ir filosofija.[...] Nagrinėjamas polių susidūrimas su Rytų despotija: graikų ir persų karai. Analizuojama Aleksandro Didžiojo karinė ir kultūrinė imperija (IV a. pr. Kr.): užkariavimai, kultūrų sinkretizmas ir helenizmas. [...] Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjama Romos civilizacijos pradžia: Romos miesto įkūrimas, karalystės laikotarpis, ryšiai su graikais, lotynų kalba. [...] Nagrinėjami užkariavimai, keičiantys kultūrą: Romos respublikos plėtra, kitų kultūrų recepcija. Sausumos galybės susidūrimas su jūrine galybe – Romos ir Kartaginos karai (III–II a. pr. Kr.). Analizuojamas augančios galios valdymas: respubliką keičia imperija (27 m. pr. Kr.). Teritorijų užkariavimas ir jų valdymas I–II amžiais. [...] Aiškinamasi imperijos nuopuolis ir žlugimas: vidaus problemos, barbarų puolimai, Romos imperijos padalijimas ir Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). [...] Antika – Europos istorijos pradžia (III). 7–8 klasių koncentras. 7 klasė [...] Analizuojamas polis kaip visuomenės sugyvenimo forma: Atėnų kasdienybė (V a. pr. Kr.). Susipažįstama su Aleksandrija – graikų mokslo židiniu (III a. pr. Kr.). Susipažįsta su Roma – imperijos sostine (II a.). [...] Paveldas ir istorinė atmintis: Antikos civilizacijos kaip Europos kultūros pamatai. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Nagrinėjami Antikos kultūriniai ženklai ir įtaka šiandieniniame pasaulyje: materialusis paveldas šiandienos Atėnuose ir Romoje. [...] Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. 7–8 klasių koncentras. 7 klasė Analizuojamas baltų genčių susiformavimas: kilmės teorijos, baltų kultūros bronzos ir geležies amžiais, Rytų ir Vakarų baltai, gentinių sąjungų susidarymas. [...] Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi viduramžių esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. [...] Valstybė ir valdžia viduramžiais: krikščionybės svarba valstybei. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė [...] Aptariama Europos valstybių politinė raida nuo susiskaldymo iki centralizacijos (VIII‒XV a.): Frankų valstybė, Šventoji Romos imperija, Anglija ir Prancūzija. [...] Nagrinėjami Kryžiaus žygiai: idėja ir tikrovė (XI‒XIV a.). Tyrinėjama krikščionybės ir islamo sąveika. Analizuojama Lietuvos valstybė: suvienijimas ir karalystės susikūrimas (1253 m.), Krėvos unija ir Lietuvos krikštas (1387 m.), LDK politinė raida ir santykiai su kitomis šalimis iki XVI a.: ekspansija į skilusios Kijevo Rusios kunigaikštystes, karas su Kalavijuočių ir Vokiečių ordinais (XIII‒XV a.), kovos su Maskvos valstybe (XV‒XVI a.), kultūrinis ir politinis suartėjimas su Lenkijos karalyste. [...] Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi feodalinės visuomenės samprata ir raida, feodalinis ūkis. [...] Paveldas ir istorinė atmintis: XIV‒XVI a. LDK materialusis paveldas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Tyrinėjamas LDK paveldas už dabartinės Lietuvos ribų: Naugarduko pilis ir Kristaus Atsimainymo bažnyčia, Lucko pilis, Žalgirio mūšio laukas ar kiti pasirinkti paveldo objektai. Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi ankstyvųjų naujųjų laikų sąvoka, esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Susipažįstama su ankstyvųjų naujųjų laikų valstybe. Nagrinėjamas absoliutizmo atsiradimas ir įsitvirtinimas Europoje XVII a. (Prancūzijos pavyzdys). Nagrinėjama Liublino unija (1569 m.) ir jos priežastys. Tyrinėjama ATR valdymo sistema (XVI‒XVII a.). Analizuojama ATR politinė raida (XVI‒XVIII a.): karai su Švedija ir Rusija (XVII a.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.). [...] Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Aiškinamasi svarbiausi LDK ir Europos ūkio raidos aspektai. Nagrinėjama Valakų reforma (XVI a.). [...] Nagrinėjama ankstyvųjų naujųjų laikų žmogaus pasaulėžiūros transformacija, vertybės ir kasdienis gyvenimas (diduomenė, miestiečiai, valstiečiai) Europoje ir LDK (XVI‒XVIII a.). [...] Paveldas ir istorinė atmintis: XVI‒XVIII a. LDK materialusis paveldas. 7–8 klasių koncentras. 8 klasė Tyrinėjamas LDK baroko epochos paveldas: Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia ir rūmai, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje (ar kita pasirinkta barokinė bažnyčia) Vilniuje, Pažaislio ir Tytuvėnų vienuolynų kompleksai.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Nurodo istorinių laikotarpių chronologines ribas ir jas žyminčius lūžio įvykius. Nurodo svarbiausius nagrinėjamo istorijos laikotarpio įvykius, reiškinius ir juos dėlioja chronologine seka. Nurodo vieną laikotarpio bruožą, išskiriantį jį iš kitų laikotarpių. Fragmentiškai nurodo kai kurias pagrindines nagrinėjamų naujųjų ir naujausiųjų istorijos laikotarpių problemas (B1.1).	Apibūdina nagrinėjamus laikotarpius pagal pateiktus kriterijus (pvz., kultūrinį, socialinį, politinį ar ekonominį). Kuria laiko juostą, kurioje atsispindi laikotarpiai. Skirtingiems laikotarpiams priskiria įvykius ir reiškinius. Dėlioja įvykius chronologine seka. Nurodo 1-2 pagrindines nagrinėjamų naujųjų ir naujausiųjų istorijos laikotarpių problemas, padedamas lygina su kitais laikotarpiais ir iš dalies nurodo jų ryšį su dabartimi (B1.2).	Charakterizuoja nagrinėjamus istorijos laikotarpius; išskiria lūžio įvykius ir tai argumentuoja. Lygina svarbiausius Lietuvos, Europos ir pasaulio naujųjų ir naujausiųjų laikų istorijos įvykius, reiškinius, procesus, išskiria jų panašumus ir skirtumus. Išskiria 2-3 pagrindines nagrinėjamų naujųjų ir naujausiųjų istorijos laikotarpių problemas, padedamas nustato jų ryšį tiek su kitais istorijos laikotarpiais, tiek su dabartimi, pateikia 1-2 argumentus (B1.3).	Kritiškai vertina to paties laikotarpio atskirų faktų ar reiškinių svarbą ir sąsajas; argumentuotai chronologiškai suskirsto faktus ar reiškinius, pagrįstai nustatydamas jų svarbumą; vertina atskiro laikotarpio įvykius ir jų kontekstą, būdingus reiškinius ir procesus. Savarankiškai išskiria 3-4 pagrindines nagrinėjamų naujųjų ir naujausiųjų istorijos laikotarpių problemas, nustato jų ryšį tiek su kitais istorijos laikotarpiais, tiek su dabartimi, pateikia argumentuotą vertinimą (B1.4).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Įvadas į epochą: modernios visuomenės ir šiuolaikinės valstybės susikūrimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Aiškinamasi naujųjų laikų sąvoka: esminiai bruožai ir chronologija. Naujųjų laikų pažinimo šaltiniai. Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). Nagrinėjama klasicizmo epochos kultūra. Mokomasi apie JAV revoliuciją, JAV nepriklausomybės karą ir konstituciją (1787 m.). Analizuojama Prancūzijos didžioji revoliucija (1789‒1799 m.): Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.), konstitucinė monarchija, respublikos laikotarpis, jakobinų diktatūra, Direktorijos valdymas. Nagrinėjama ATR XVIII a. antrojoje pusėje: valstybės padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.), Ketverių metų seimo reformos, ATR konstitucija (1791 m.), 1794 m. sukilimas, valstybės panaikinimas. Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814‒1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje. [...] XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė [...] Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848‒1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.). Aiškinamasi Rusijos imperijos politika buvusiose LDK žemėse. Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830‒1831 m., 1863‒1864 m.). [...] Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864‒1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. Aptariama imperializmo epocha ir kolonializmas. Susipažįstama su pasauline Britų imperija. [...] Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas. Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas). Nagrinėjama Europos ir Lietuvos gyventojų migracija. [...] Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX–XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. [...] Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai. Susipažįstama su XIX–XX a. sandūros pasaulio kultūros sostinėmis: Viena, Paryžiumi, Londonu. [...] Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 9 ir I gimnazijos klasė Analizuojamas Pirmasis pasaulinis karas (1914‒1918 m.): karo priežastys ir eiga Vakarų ir Rytų frontuose. Nagrinėjama Rusija XX a. pradžioje: 1917 m. Vasario revoliucija ir bolševikų perversmas. Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.). Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.). [...] Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė [...] Tyrinėjamas Lietuvos valstybės kūrimas: Lietuvos nepriklausomybės karas (1918‒1920 m.), Steigiamojo Seimo ir parlamentarizmo raida, Klaipėdos krašto prijungimas (1923‒1924 m.). Aptariamas autoritarizmas Europoje. Nagrinėjami Baltijos šalių autoritariniai režimai: 1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje ir Antano Smetonos valdymas. [...] Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojamos Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia: Miuncheno konferencija, Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Lenkijos okupacija, SSRS–Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutartis (1939 m. rugsėjo 28 d.), Žiemos karas (SSRS–Suomijos karas), Prancūzijos sutriuškinimas. Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija. Analizuojamas karas 1941‒1943 m.: karo veiksmai Rytų fronte ir Ramiajame vandenyne. Aiškinamasis antihitlerinės koalicijos sudarymas. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941‒1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje. Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas. Aptariama karo kasdienybė: koncentracijos ir karo belaisvių stovyklos, fronto kasdienybė, miestų bombardavimas, moterys kare, kolaboravimas ir pasipriešinimas nacių okupuotose šalyse, karo pabėgėliai. Analizuojama Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir padariniai: Antrasis frontas, Vokietijos pralaimėjimas, Potsdamo konferencija, Japonijos kapituliacija, karo politiniai ir socialiniai padariniai. Susipažįstama su Niurnbergo procesu. Aiškinamasi Lietuvos sovietinė reokupacija. [...] Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Aiškinamasi nauja galių pusiausvyra pasaulyje; Šaltojo karo samprata ir pradžia: Europos padalijimas, Trumeno doktrina, Maršalo planas, karinių blokų susikūrimas (NATO ir Varšuvos sutarties organizacija). Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija. Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944‒1953 m.). Analizuojama SSRS politinė raida. Nagrinėjami komunistiniai režimai Rytų Europoje ir jų krizės: Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) sukilimai. Aiškinamasi Šaltojo karo įtampa (Karibų krizė) ir konfliktai (Vietnamo ir Afganistano karai). Aptariamos pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai). Aptariama Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, SSRS vykdyta ekonominė blokada ir karinė agresija (1990‒1991 m.). [...] Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Lyginamos ekonomikos ir visuomenės raidos tendencijos: Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS pavyzdžiai. Analizuojama Vakarų Europos ekonominė integracija ir gerovės valstybės susiformavimas (Švedijos pavyzdys). Sovietų Lietuvos visuomenė: tarp rezistencijos ir kolaboravimo. Aptariama Sovietinė Lietuvos urbanizacija ir industrializacija. [...] Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Aptariama masinė ir elitinė kultūra bei vartotojiška visuomenė Vakarų pasaulyje: naujosios kultūros formos, žymiausi pasaulio (ir lietuvių išeivių) kūrėjai bei jų darbai. Lyginamas švietimas demokratijos ir komunizmo sąlygomis. Įvertinama kultūra ir menas Sovietų Lietuvoje: ideologija, cenzūra, pasiekimai. [...] Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras. 10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama ir įvertinama naujoji pasaulio tvarka: JAV dominavimas, europinė integracija ir komunistinės Kinijos iškilimas. Susipažįstama su globaliu pasauliu: technologine revoliucija ir interneto sklaida, visuotinio gyvenimo lygio kilimu, pasaulinėmis skurdo ir ekologijos problemomis, terorizmu. Įvertinama posovietinės visuomenės transformacija ir Lietuvos kelias į euroatlantines organizacijas. [...]
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Nurodo nagrinėjamų laikotarpių chronologines ribas ir jas žyminčius įvykius; charakterizuoja nagrinėjamus laikotarpius pagal pateiktus kriterijus (pvz., kultūrinį, socialinį, politinį, ekonominį). Įvykius ir reiškinius susieja su atskirais istoriniais laikotarpiais. Nurodo būdingiausius istorinių laikotarpių ir to meto visuomenių bruožus, esminius įvykius, asmenybes ir pokyčius. Atpažįsta istorijos laikotarpius iš įprasto istorinio konteksto; taiko pagrindines chronologijos žinias įprastame istoriniame kontekste (B1.1).	Korektiškai išvardija laikotarpius ir jiems būdingus bruožus; paaiškina pasirinktų istorijos įvykių svarbą laikotarpio pradžiai ir pabaigai nurodyti; išskiria įvykius, laikytinus istorinio lūžio ar esminio pokyčio momentais ir tai argumentuoja. Apibūdina istorinius laikotarpių ir juose gyvenusių visuomenių bruožus, esminius įvykius, asmenybes ir pokyčius, lygina juos su vieno ar kelių laikotarpių atitikmenimis. Išvardija istorijos laikotarpius iš dalies naujame kontekste, taiko chronologijos žinias iš dalies naujame istoriniame kontekste (B1.2).	Kritiškai vertina to paties laikotarpio atskirų faktų ar reiškinių svarbą ir sąsajas; argumentuotai chronologiškai suskirsto faktus ar reiškinius, pagrįstai nustatydamas jų svarbą; vertina konkretų istorinį kontekstą ir jo santykį su analizuojamais faktais ar reiškiniais. Naudodamasis interaktyviosiomis laiko juostomis, įvertina įvairiausių istorijos įvykių pavyzdžius ir jų istorinę reikšmę skirtingose geografinėse vietovėse. Analizuoja istorinius laikotarpius ir nustato pasikeitimus, kurie įvyko per tam tikrą laiką tarp dviejų konkrečių istorijos įvykių ar reiškinių; parodo praeities ir dabarties tarpusavio ryšį (B1.3).	Argumentuotai atskleidžia laikotarpių ribų sąlygiškumą, atsižvelgiant į istorijos pasakotojo (-ų) tikslus ir perspektyvą. Kuria laiko juostas, kuriose atsispindi laikotarpiai. Analizuoja istorijos laikotarpių ir to meto visuomenės bruožus, įvykius, asmenybes ir pokyčius, lygindamas juos su kitų laikotarpių atitikmenimis; juos vertina, nusakydamas istorinio laikotarpio palikimo poveikį tolesnei visuomenės raidai. Naudodamasis interaktyviosiomis laiko juostomis, įvertina įvairiausių istorijos įvykių pavyzdžius ir jų poveikį skirtingose geografinėse vietovėse (B1.4).
III–IV gimnazijos klasių koncentras	Mokymo(si) turinys Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė [...] Aptariama istorijos rašymo specifika viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: tarp istoriko kronikininko ir tautos istorijos rašymo užuomazgų. Nagrinėjama profesionalaus istorijos mokslo pradžia XIX a. [...] Istorijos politika ir atminties karai. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė [...] Aptariamos atmintinos datos kaip dabarties ir ateities orientyrai – orientavimasis dabartyje. [...] Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai senovės Romos valstybėje: principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija (27 m. pr. Kr.), dominato įvedimas. Ikimoderniųjų laikų valstybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras. III gimnazijos klasė Visuotinė istorija [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų valstybingumo raidoje: Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi (800 m.), Didžioji laisvių chartija (1215 m.), Anglijos Teisių bilio priėmimas.

Istorija

Bendrosios nuostatos

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Uždaviniai

Kompetencijų ugdymas

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Istorinės raidos suvokimas (A)

Mokymo(si) turinys

Lietuva iki valstybės. 5–6 klasių koncentras.

Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. 5–6 klasių koncentras.

Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. 5–6 klasių koncentras.

Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. 5–6 klasių koncentras.

Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). 5–6 klasių koncentras.

Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. 5–6 klasių koncentras.

XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. 5–6 klasių koncentras.

Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. 5–6 klasių koncentras.

Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. 5–6 klasių koncentras.

Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. 5–6 klasių koncentras.

Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas. 5–6 klasių koncentras.

Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (II): didieji Lietuvos miestai. 5–6 klasių koncentras.

Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. 5–6 klasių koncentras.

Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras.

Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. 5–6 klasių koncentras.

Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei. 5–6 klasių koncentras.

Kasdienybės istorija (I): istorinė virtuvė. 5–6 klasių koncentras.

Kasdienybės istorija (II): sveikata, ligos ir higiena. 5–6 klasių koncentras.

Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. 5–6 klasių koncentras.

Kultūros istorija (II): mados istorija. 5–6 klasių koncentras.

Ne tik žmonių istorija (I): naminių gyvūnų istorija. 5–6 klasių koncentras.

Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. 5–6 klasių koncentras.

Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija. 5–6 klasių koncentras.

Mokymo(si) turinys

Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. 7–8 klasių koncentras.

Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. 7–8 klasių koncentras.

Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas. 7–8 klasių koncentras.

Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. 7–8 klasių koncentras.

Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. 7–8 klasių koncentras.

Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. 7–8 klasių koncentras.

Antika – Europos istorijos pradžia (III). 7–8 klasių koncentras.

Paveldas ir istorinė atmintis: Antikos civilizacijos kaip Europos kultūros pamatai. 7–8 klasių koncentras.

Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. 7–8 klasių koncentras.

Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. 7–8 klasių koncentras.

Valstybė ir valdžia viduramžiais: krikščionybės svarba valstybei. 7–8 klasių koncentras.

Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija. 7–8 klasių koncentras.

Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. 7–8 klasių koncentras.

Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. 7–8 klasių koncentras.

Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. 7–8 klasių koncentras.

Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. 7–8 klasių koncentras.

Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas. 7–8 klasių koncentras.

Mokymo(si) turinys

Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Įvadas į epochą: globalizacija ir neeuropinio pasaulio iškilimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymo(si) turinys

Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Istorijos politika ir atminties karai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Ikimoderniųjų laikų valstybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.