hero

Šokis

Parsisiųsti sąrašą:

Šokis

Bendrosios nuostatos

Šokio bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia šokio dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Šokis yra universalus žmogaus kūrybinės ir komunikacinės raiškos, vidinio ir išorinio pasaulio suvokimo ir pažinimo būdas per judesį, todėl šokio dalykas yra svarbi meninio ugdymo srities dalis, laiduojanti sėkmingą ir įvairiapusį mokinio intelektinių ir emocinių galių, savybių ir gebėjimų ugdymosi bei vertybių formavimosi rezultatą. 

Šokio dalyko paskirtis – sudaryti mokiniams sąlygas patirti judėjimo džiaugsmą, plėtoti savo prigimtines kinestetines galias ir kūrybinį savitumą bei estetinę patirtį, naudojant šokio raiškos priemones kūrybiškai komunikuoti savo emocijas ir mintis, pažinti ir suprasti save ir aplinkinį pasaulį per judesį, aktyviai dalyvauti bendruomenės socialiniame kultūriniame gyvenime.

Šokio meno pažinimas yra savaime vertingas, kadangi praturtina mokinių raiškos galimybes, ir vertingas kaip priemonė, svariai prisidedanti prie mokinio kompetencijų ugdymo. Šokdami mokiniai plėtoja savo fizines savybes ir kinestetines galias, patenkina judėjimo poreikį ir ugdosi sveikos gyvensenos nuostatas. Kurdami šokį mokiniai susipažįsta su šokio idėjomis ir struktūromis, kūrybos principais ir procesais, sujungiančiais intelektą ir emocijas, vienodai reikalingus kuriant šokį. Stebėdami ir analizuodami šokio kūrinius, apmąstydami savo šokio raišką, tyrinėdami įvairius šokio reiškinius ir jų kontekstus, šokio istorinę kaitą ir šiuolaikinę raišką mokiniai įgyja šokio ir kultūros žinių. Dalyvaudami įvairiuose artimiausios aplinkos šokio renginiuose mokosi būti aktyvūs savo bendruomenės nariai.

Šokio dalykas yra dalinai pasirenkamasis, todėl mokinių šokio ugdymas tampa fragmentuotas ir nenuoseklus. Siekiant, kad tokiomis sąlygomis šokio ugdymosi procesas būtų sėkmingas, būtina užtikrinti, kad šokio pamokų metu mokiniams būtų sudarytos sąlygos išbandyti visas šokio meno veiklas – šokėjo, kūrėjo, žiūrovo, vertintojo, tyrinėtojo. Tik visų šių veiklų visuma užtikrina visuminį šokio meno pažinimą, įgyvendinamą cikle „atlikimas – suvokimas – stebėjimas – analizė – vertinimas – kūrimas – atlikimas“.

Programoje yra išskirtos trys pasiekimų sritys: šokio raiška, šokio supratimas ir vertinimas, šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas, kurios yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dvyliktos. 

Kiekvienos srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2 klasės, 3–4 klasės, 5–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės, III–IV gimnazijos klasės). Kiekvieno koncentro konkretūs pasiekimai yra suformuluoti atsižvelgiant į mokinių amžiaus raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Tikimasi, kad aprašytus kiekvieno koncentro pasiekimus mokiniai pasieks per dvejus šokio mokymo(si) metus. Šokio mokymo(si) turinys pateikiamas pagal šokio pasiekimų sritis ir suskirstytas koncentrais. Mokymo(si) turinys formuluojamas užtikrinant nuoseklų, laipsnišką šokio pasiekimų ir kompetencijų ugdymo procesą, vykstantį spiralės principu. Didesnė mokymo(si) turinio apimties dalis skirta šokio raiškai (apie 60 proc.), mažiau, bet po lygiai (apie 20 proc.) skirta šokio supratimui ir vertinimui bei šokio reiškinių ir kontekstų pažinimui. Mokinių pasiekimai aprašomi išskiriant keturis lygius: slenkstinį (1), patenkinamą (2), pagrindinį (3) ir aukštesnįjį (4). Pagal nurodytus pasiekimų lygių požymius mokiniai įsivertina, o mokytojai įvertina mokinių mokymo(si) rezultatus ir daromą pažangą.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Šokio dalyko tikslas – sudaryti palankias ugdymosi sąlygas, įgalinančias mokinius plėtoti prigimtines kinestetines savybes, estetinę patirtį ir šokio veiklos poreikį, įgyti šokio išmanymo, kultūrinės ir pilietinės brandos, užtikrinančios asmens kūrybinį ir socialinį aktyvumą bei siekį mokytis visą gyvenimą.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • domisi tradiciniais ir šiuolaikiniais šokio reiškiniais ir ugdosi poreikį dalyvauti šokio veiklose;
  • patenkina prigimtinį poreikį judėti ir plėtoja kūno kinestetines galias, reikšmingas kasdieniame gyvenime ir reikalingas šokio raiškai;
  • kaupia ir plėtoja šokio kūrybinę ir estetinę patirtį, reikalingą bendrauti, pažinti ir reikšti savo emocijas, mintis ir sumanymus šokio raiškos priemonėmis;
  • susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio šokio kultūros tradicijomis ir šiandienos šokio reiškinių įvairove;
  • apmąsto, aiškinasi ir dalijasi įgyta šokio patirtimi, šokio sukeltais įspūdžiais ir vertinimais.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • mokosi vertinti šokį kaip svarbią Lietuvos ir pasaulio kultūros dalį, domėtis šokio įvykiais ir jausti poreikį juose dalyvauti įvairiais būdais (šokti, kurti, stebėti, analizuoti, vertinti);
  • plėtoja ir reflektuoja šokio raiškos patirtį ir asmeninį judėjimo braižą;
  • plėtoja meninę įžvalgą, šokio kūrybinę ir estetinę patirtį, reikalingą prasmingai šokio pažinimo, komunikavimo ir socialinio aktyvumo veiklai;
  • susipažįsta su šokio reiškinių įvairove, Lietuvos ir pasaulio šokio kultūros paveldu ir šiuolaikinėmis formomis;
  • analizuoja, interpretuoja ir vertina šokio reiškinius, jų kultūrinius, socialinius ir istorinius kontekstus bei asmeninę šokio patirtį.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • mokosi vertinti ir patirti šokį kaip integralų kultūros sandą, formuojantį asmens pasaulėjautą, tapatybę, estetinius poreikius ir meninius interesus;
  • plėtoja ir reflektuoja kūno kinestetines galias ir šokio žodyną, reikalingus šokio raiškai ir estetinei patirčiai; 
  • gilina estetinę įžvalgą ir šokio kūrybinę patirtį, reikalingas tvariai šokio pažinimo, komunikavimo, socialinei ir pilietinei veiklai;
  • susipažįsta su šokio meno istorijos ir dabarties šokio reiškinių įvairovės kontekstais ir santykiais bei šiuolaikinių skaitmeninių technologijų poveikiu;
  • analizuoja, interpretuoja ir vertina šokio, kultūros ir kitų gyvenimo veiklos sričių tarpusavio sąsajas, šokio patirties reikšmę visapusei asmenybės saviugdai.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • domisi tradiciniais ir šiuolaikiniais šokio reiškiniais ir ugdosi poreikį dalyvauti šokio veiklose;
  • patenkina prigimtinį poreikį judėti ir plėtoja kūno kinestetines galias, reikšmingas kasdieniame gyvenime ir reikalingas šokio raiškai;
  • kaupia ir plėtoja šokio kūrybinę ir estetinę patirtį, reikalingą bendrauti, pažinti ir reikšti savo emocijas, mintis ir sumanymus šokio raiškos priemonėmis;
  • susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio šokio kultūros tradicijomis ir šiandienos šokio reiškinių įvairove;
  • apmąsto, aiškinasi ir dalijasi įgyta šokio patirtimi, šokio sukeltais įspūdžiais ir vertinimais.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • mokosi vertinti šokį kaip svarbią Lietuvos ir pasaulio kultūros dalį, domėtis šokio įvykiais ir jausti poreikį juose dalyvauti įvairiais būdais (šokti, kurti, stebėti, analizuoti, vertinti);
  • plėtoja ir reflektuoja šokio raiškos patirtį ir asmeninį judėjimo braižą;
  • plėtoja meninę įžvalgą, šokio kūrybinę ir estetinę patirtį, reikalingą prasmingai šokio pažinimo, komunikavimo ir socialinio aktyvumo veiklai;
  • susipažįsta su šokio reiškinių įvairove, Lietuvos ir pasaulio šokio kultūros paveldu ir šiuolaikinėmis formomis;
  • analizuoja, interpretuoja ir vertina šokio reiškinius, jų kultūrinius, socialinius ir istorinius kontekstus bei asmeninę šokio patirtį.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • mokosi vertinti ir patirti šokį kaip integralų kultūros sandą, formuojantį asmens pasaulėjautą, tapatybę, estetinius poreikius ir meninius interesus;
  • plėtoja ir reflektuoja kūno kinestetines galias ir šokio žodyną, reikalingus šokio raiškai ir estetinei patirčiai; 
  • gilina estetinę įžvalgą ir šokio kūrybinę patirtį, reikalingas tvariai šokio pažinimo, komunikavimo, socialinei ir pilietinei veiklai;
  • susipažįsta su šokio meno istorijos ir dabarties šokio reiškinių įvairovės kontekstais ir santykiais bei šiuolaikinių skaitmeninių technologijų poveikiu;
  • analizuoja, interpretuoja ir vertina šokio, kultūros ir kitų gyvenimo veiklos sričių tarpusavio sąsajas, šokio patirties reikšmę visapusei asmenybės saviugdai.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

 

Šokio pamokose mokiniai, atlikdami ir kurdami šokį, mokosi suvokti jį kaip reikšmingą kultūros dalį ir vertybę, komunikuojančią savos ir kitų tautų kultūrinio palikimo ir šiandienos gyvenimo prasmes. Mokydamiesi stebėti įvairių žanrų ir stilių šokio kūrinius, juos analizuoti, interpretuoti ir išsakyti savo nuomonę, mokiniai semiasi idėjų savo kultūrinės patirties plėtrai ir raiškai. Kaupdami, apmąstydami ir įsivertindami savo šokio patirtį ir jos sąsajas su bendruomenės kultūriniu gyvenimu mokiniai ugdosi kultūrinį sąmoningumą ir poreikį socialiai aktyviai veiklai.

Šokio pamokose mokiniai mokosi patys kelti šokio idėjas, įžvelgti ir rasti jas kituose meno, mokslo, technikos kūriniuose ar aplinkoje (kultūrinėje, gamtinėje). Mokydamiesi savaip jungti žinomus judesius ir šokio žingsnius į sekas, tyrinėti ir surasti savo judesius, reikalingus įgyvendinti emocijų ir minčių raišką bei sumanymus, mokiniai ugdosi gebėjimą pasirinkti tinkamas raiškos priemones ir jas tikslingai taikyti. Pasirinkdami ir pristatydami savo šokio kūrybos rezultatus viešai (klasėje, mokykloje, skaitmeninėje erdvėje) mokosi dalintis savo kūrybos rezultatais su kitais, juos aptarti ir įsivertinti.

Šokio pamokose mokiniai mokosi pažinti, suprasti ir vartoti šokio kalbą, kuri yra savita neverbalinių simbolių sistema, leidžianti komunikuoti savo emocijas, mintis ir kūrybinius sumanymus. Šokio kalba reiškiasi per kūno judesius, kurie neturi jiems priskirtos reikšmės, todėl kiekvienas komunikavimo situacijos dalyvis – šokėjas, choreografas ir žiūrovas – gali susikurti savas prasmes. Todėl šokis ir yra vadinamas tarptautine kalba, kuria galima susikalbėti be žodžių. Mokiniai ugdosi gebėjimą naudoti judesius ir kurti pranešimus abstrakčiais judesiais, sieti juos į visumą, turinčią estetinį tikslą ir prasmingą struktūrą.

Šokio pamokose naudodamiesi šokio raiškos priemonėmis mokiniai mokosi pažinti save, savo fizines, intelektines ir emocines galias, kitus ir aplinkinį pasaulį. Šokdami įvairių žanrų ir stilių šokius mokiniai mokosi pažinti savo kūno galias ir judėjimo savitumą bei bendrus taisyklingo judėjimo ir kvėpavimo principus. Kurdami šokį ir stebėdami kitų sukurtus šokius mokiniai mokosi pažinti savo intelektines ir emocines galias bei jų sąveiką kūrybos proceso metu. Analizuodami judesio apraiškas aplinkoje mokiniai mokosi pažinti aplinkos judesių įvairovę ir pasisemti idėjų savo šokio raiškai, perteikiančiai aplinkinio pasaulio pažinimo rezultatus.

Šokio pamokose mokiniai šoka ir kuria grupėse ir siekdami bendro sėkmingo rezultato mokosi susitarti ir rasti tinkamiausius sprendimus, mokosi pagarbiai bendrauti šokant poroje ir grupėje, savo šokio veikla praturinti bendruomenės socialinį gyvenimą. Susipažindami su amžiaus tarpsniais kintančio kūno sandara ir fiziologija, taisyklingo kvėpavimo ir judesių atlikimo būdais, įgydami žinių apie kūno judėjimo ir vartojamo maisto sąsajas mokiniai formuojasi sveikos gyvensenos įpročius. Mokydamiesi panaudoti šokį kaip atsipalaidavimo ir emocijų išliejimo būdą, naudodami jį per pertraukas, po pamokų kasdieniame gyvenime mokiniai mokosi savitvardos ir adekvačios emocinės pusiausvyros.

Šokio pamokose mokiniai, susipažindami su savo šalies šokio kultūra ir mokydamiesi ją pristatyti kitiems, ugdosi pagarbą savo šalies piliečiams ir žmogaus laisvėms. Kurdami šokio pasirodymus valstybės švenčių tematika, mokosi gerbti valstybės simbolius ir švęsti valstybines šventes. Susipažindami su savo ir kitų šalių šokio paveldu ir tradicijomis mokosi suvokti gyvenimo bendruomenėje dėsningumus, ugdosi pagarbą kitų šalių piliečiams ir santvarkoms, mokosi įžvelgti tų santvarkų pranašumus ir pavojus.

Šokio pamokose mokiniai, naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis kuria šokio filmus, tyrinėdami naujas šokio raiškos formas, filmuoja kuriamas arba atliekamas šokio kompozicijas, siekdami atlikti jų analizę, viešina savo šokio veiklos rezultatus skaitmeninėje erdvėje, rengia pristatymus, ieško informacijos apie šokio kūrinius, reiškinius ir kontekstus, lygindami įvairius šaltinius mokosi tikrinti tokios informacijos patikimumą. Naudodami skaitmenines technologijas mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti nuotoliniu būdu - organizuodami šokio projektus, burdami kūrybines grupes, ieškodami partnerių kitose mokyklose ar užsienyje.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.3) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pasiekimų lygis.

Šios srities pasiekimai apima šokio atlikimo, šokio kūrybos, šokio raiškos pristatymo, šokio raiškos refleksijos žinias ir gebėjimus. Šokio atlikimo gebėjimai apima įvairių šokio žanrų, stilių (folklorinių, liaudies, istorinių, pramoginių, šiuolaikinio, gatvės ir kt.) šokių atlikimą pavieniui, poromis ir grupėmis. Šokio kūrybos pasiekimai apima šokio idėjų, šokio kūrimo principų ir procesų (improvizavimo, komponavimo) žinias ir gebėjimus. Šokio raiškos pristatymo pasiekimai susiję su mokinių gebėjimu viešai (klasėje, mokykloje, bendruomenėje, virtualioje erdvėje) judesiu, žodžiu, raštu ar vaizdo įrašu parodyti individualaus šokio veiklos procesą ir rezultatą. Šokio raiškos refleksijos ir pasiekimai apima mokinių gebėjimą apmąstyti ir įsivertinti šokio patirtį (įgytas žinias, šokio pasiekimus, pažangą). Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Šoka grupėje, fragmentiškai koordinuodamas judesius, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo (A1.1).

Šoka grupėje, koordinuodamas judesius, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo, perteikdamas šokio nuotaiką (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, koordinuodamas judesius, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį ir šokio nuotaiką (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesius, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką (A1.4).

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje, tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją): judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai – lėtai), įvairaus dydžio ir nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėdami šokio elementus mokiniai naudoja natūralius judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų derinius. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.

Šokio raiškos pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai dalyvauja kūrybiniuose šokio projektuose, klasės renginiuose, mokosi pasirinkti vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas sugalvoja šokio judesius, vadybininkas parengia informacinę medžiagą ir paruošia pasirodymo vietą, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius). Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

Šokio raiškos refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo psichofizines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius) galias, mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus (pvz., man gerai sekasi pašokti aukštyn, bet nesiseka kartu su draugu suderinti judesius).

Šokio supratimas ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai ar vaizdo įraše, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. Stebi ir aptaria draugų atliekamus šokius ir kūrybinius darbus. Mokosi įžvelgti, suprasti ir įvardinti šokio temą ir nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pastebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į muzikinį šokio akompanimentą. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint klasės draugų ar kitų šokėjų (profesionalų, mėgėjų) atliekamus šokius.
3–4 klasių koncentras

Šoka poroje ir grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo (A1.1).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo, perteikdamas judesio dydį ir šokio nuotaiką (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką (A1.4).

Šokio atlikimas. 3–4 klasių koncentras.

Improvizaciniais judesio žaidimais ir kūrybinėmis šokio užduotimis mokiniai gilina savikontrolės gebėjimus (pradėti judėti, sustoti, nejudėti), plėtoja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raiškos gebėjimus: mokosi išreikšti judesio dydį (didelis, mažas), stiprumą (silpnas, stiprus), formą (vingiuotas, kampuotas), jungti lokomocinius (erdvėje iš vienos vietos į kitą (bėgti, šuoliuoti, verstis) ir nelokomocinius (stovint vietoje (tūpti, stoti, temptis, lenktis) judesius į derinius, judėti pavieniui ir grupėje, formuodami erdvėje įvairias figūras (ratą, įstrižainę, vingiuotą liniją), perteikti šokio nuotaiką. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai pavieniui ir grupėse mokosi improvizuoti ir komponuoti judesių sekas, tyrinėdami pradžios ir pabaigos elementus (pasiruošimas, susikaupimas, pradinė kūno padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Pagal savo sugalvotas ar pasiūlytas kūrybines situacijas mokosi numatyti judesių rutuliojimo kryptis pagal kontrastingus įvykius (pvz., ramus tekėjimas, pereinantis į audrą ir vėl nurimstantis), nuotaikas (linksmai – liūdnai – piktai – linksmai) ar savybes (lengvai – sunkiai – drąsiai – atsargiai), naudodami natūralius judesius. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija.

Šokio raiškos pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su šokio meno (šokėjas, choreografas) ir su juo susijusiomis (šokio mokytojas, šokio kritikas) profesijomis, aiškinasi jų funkcijas. Patariami mokosi pasirinkti sau patinkančią dalyvavimo šokio veikloje funkciją ir ją įgyvendina klasės ar mokyklos renginyje, pagal poreikį naudodami skaitmenines technologijas. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.

Šokio raiškos refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). Pagal pateiktus kriterijus (pvz., prisiderinimas prie šokio tempo, atstumo išlaikymas šokio brėžinyje, šokio nuotaikos perteikimas) mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai).
5–6 klasių koncentras

Šoka grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judėjimą, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo, perteikdamas judesio dydį ir šokio nuotaiką (A1.1).

Šoka poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą ir rodydamas taisyklingos laikysenos pagrindus, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą (A1.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
7–8 klasių koncentras

Šoka grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judėjimą ir išreikšdamas elementus (erdvę, laiką, energiją) (A1.1).

Šoka poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), atsižvelgdamas į šokio stilių (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), atsižvelgdamas į šokio stilių (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), atsižvelgdamas į šokio stilių (A1.4).

Šokio atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. Analizuoja vidinį ir išorinį ritmą (šokio, muzikos, grupės judėjimo). Šokdami tyrinėja porinio šokio (susikabinimai, sukiniai poroje) ir grupės šokio (šokėjų išsidėstymas, sinchroniškumas ir asinchroniškumas, simetrija ir asimetrija) ypatumus. Mokosi šiuolaikinių šokio stilių (pvz., gatvės šokis, breikas, hiphopas, šiuolaikinis šokis) ar Europos istorinių kultūrinių epochų šokių ar jų fragmentų (pvz., Renesanso – branlis, pavana, baroko – kontradansas, romantizmo – valsas, polka ir kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. Analizuoja ir įgyvendina struktūrines šokio dalis (pradžia, vystymas, pabaiga) improvizuodami ir komponuodami šokio fragmentus. Mokosi kurti įvairios formos (solo, duetas, ansamblis) šokį ir pasirinkti judesių plėtojimo kryptį (siužetinę, nesiužetinę).

Šokio raiškos pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai siūlo šokio projekto idėjų, parengia kūrybinio sumanymo įgyvendinimo planą, parenka atlikimo vietą, naudodami skaitmenines technologijas parengia ir skleidžia pristatymo informaciją (programėlės, plakatai, skrajutės, informacija mokyklos tinklalapyje). Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. Mokosi pritaikyti šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Pagal galimybes užfiksavę projektus vaizdo įrašuose mokiniai kartu stebi ir analizuoja, vertina vieni kitų įnašą į bendrą darbą.

Šokio raiškos refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. Įvairiuose šaltiniuose (skaitmeninėje erdvėje, spaudoje, televizijos laidose) mokosi susirasti informaciją apie vykstančius šokio renginius, numato jų lankymą ir aptarimą. Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Šoka poroje ir grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judėjimą ir išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką) (A1.1).

Šoka poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą ir išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), atsižvelgdamas į šokio žanrą ar stilių (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinį laisvumą ir aktyvumą, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių (A1.4).

Šokio atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus. Mokosi pavieniui, poroje ir grupėje prisiderinti prie išorinio ritmo (šokio judesių, muzikos) ir judėti pagal pačių mokinių kuriamą išorinį ritmą (judant dainuoti, kalbėti, groti). Mokosi derinti vienodos ir nevienodos trukmės, staigius, netikėtus ir ištęstus, sulėtintus judesius, siekdami atrasti naujus judėjimo dinamikos niuansus. Tyrinėdami šokio elementų (erdvės, laiko, energijos, dinamikos) raiškos ypatumus mokosi įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., lietuvių folklorinių ir sceninių liaudies šokių, Europos klasikinių (standartinių) ir Lotynų Amerikos pramoginių šokių, lindihopo ir džiazo, breiko ir hiphopo) šokių judesių, jų derinių, šokių ar jų fragmentų..

Šokio kūryba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi kurti pavieniui ir grupėse, ieško kūrybinių idėjų šokio paveldo kūriniuose ir šiuolaikinėse šokio formose, įvairiuose šokio stiliuose ir žanruose, aiškindamiesi jiems būdingą estetiką. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. Įgyvendindami kūrybinius sumanymus mokosi taikyti būdingas įvairių šokio stilių ir žanrų išraiškos priemones (šokio žingsniai, komponavimo principai, atlikimo maniera). Šokio kūrybos idėjoms pasirenka aktualias socialines problemas ar vaidmenis (pvz., benamis, popmuzikos žvaigždė).

Šokio raiškos pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi suburti grupę, pasiskirstyti pareigas, bendradarbiauti su kitais, organizuodami šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje. Mokosi planuoti, parinkti ir pateikti užduotis grupės nariams, pasiūlydami savo variantų, užduodami klausimų, tardamiesi dėl patalpų paruošimo, repeticijų laiko, žiūrovų informavimo būdų (pvz., skaitmeninės technologijos, informacinės komunikacinės priemonės, spausdinti leidiniai, gyvas žodis). Fiksuoja pristatymus skaitmeninėmis vaizdo priemonėmis (telefonu, vaizdo kamera), apdoroja ir vykdo sklaidą skaitmeninėje erdvėje. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio raiškos refleksija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). Diskutuoja apie šokio veiklos teikiamą naudą (taisyklinga laikysena, koordinuotas judėjimas, laisvas išraiškingas šokis pasilinksminimų metu). Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judėjimą ir išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką) (A1.1).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), interpretuodamas šokio idėją (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), interpretuodamas šokio idėją (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinį laisvumą ir aktyvumą, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), interpretuodamas šokio idėją ir atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių (A1.4).

Šokio atlikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacines judesio užduotis pavieniui, porose ar grupėse, naudodami laisvą natūralų judėjimą ir įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, klasikinio, šiuolaikinio, pramoginio, gatvės ar kt.) šokio žingsnius ar jų derinius, ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. Atlikdami šokius tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir mokosi interpretuoti atliekamą šokio kūrinį (pajausti ir surasti savitą atlikimo būdą). Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokių, įvairių šokio žanrų ir stilių žingsnių ir (ar) jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

Šokio kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai mokosi improvizuoti ir komponuoti pavieniui, poroje ir grupėje, naudodami pasirinkto šokio žanro ar stiliaus raiškos priemones arba natūralius, t. y. nesusietus su šokio žanru, judesius. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose. Kurdami mokosi pasirinkti ir naudoti akompanimentą (įvairius muzikos kūrinius, aplinkos garsus, balsą arba tylą). Mokosi pasirinkti tinkamas šokio raiškos priemones įgyvendindami savo kūrybinį sumanymą. Kurdami šokį mokosi tyrinėti erdvę (naudoti įvairius erdvės lygmenis (aukštai, žemai), parinkti įvairias kūno padėtis, judėjimo kryptis, šokio figūras (ratas, eilės, voros), šokėjų išsidėstymą ar kt.), tyrinėti laiko elementą (prisitaikyti prie šokio ar muzikos ritmo ir tempo, kurti savo judesio ritmus, judesius ar jų derinius atliekant skirtingais tempais, pajaučiant frazės pradžią ir pabaigą ar kt.), tyrinėti energijos elementą (naudoti įvairią judesių formą, dydį, stiprumą). Mokosi pritaikyti skaitmenines technologijas (vaizdo kameros, kompiuterio, telefono ar kt.) kūrybinėje šokio veikloje, ieškodami sau naujų raiškos formų.

Šokio raiškos pristatymas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi individualiai ar su grupe inicijuoti šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje. Mokosi parengti fizinę šokio veiklos pristatymo vietą uždaroje patalpoje ar atviroje erdvėje. Mokosi parengti šokio veiklos pristatymą skaitmeninėje erdvėje. Susipažįsta su meno (šokio) vadybos pagrindiniais principais ir žymių Lietuvos ir Europos šokio vadybininkų (pvz., Gintarė Masteikaitė, Audronis Imbrasas) bei organizacijų (pvz., Lietuvos šokio informacijos centras, Menų agentūra „Artscape“, Tanzhaus NRW (Vokietija), Centre national de la danse (Prancūzija) ir kt.) veikla. Mokosi naudoti skaitmenines technologijas viešindami šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Aptaria šokio pristatymo fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje panašumus ir skirtumus. Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.

Šokio raiškos refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse) kaip žiūrovui ar dalyvaujant juose kaip atlikėjui ar kūrėjui) šokio patirtį ir pasiekimus, išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, naudodamas vieną judesių tempą ir dydį bei vieną erdvės lygį (A2.1).

Kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką, naudodamas du kontrastingus judesių tempus ir dydžius bei erdvės lygius (A2.2).

Pavieniui ar poroje kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ar temą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį ir erdvės lygius (A2.3).

Pavieniui ir poroje kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ir temą, naudodamas įvairų judesių tempą ir dydį bei erdvės lygius (A2.4).

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje, tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją): judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai – lėtai), įvairaus dydžio ir nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėdami šokio elementus mokiniai naudoja natūralius judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų derinius. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Šokio kūryba. Mokiniai mokosi improvizuoti, t. y. kurti atlikimo metu, komponuoti judesių sekas pagal pasiūlytas arba pačių sugalvotas temas, susijusias su artimiausia gamtine (gamtos reiškiniais ir stichijomis, augalais, gyvūnais) ir socialine (emocijų, draugystės, konfliktų) aplinka, kitų dalykų medžiaga (raidėmis, skaičiais). Siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, nuotaiką) kurdami judesių sekas mokiniai pavieniui ir grupėse tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, aiškinasi judesių parinkimo, jungimo galimybes ir mokosi numatyti judesių plėtojimo kryptis pagal įvykių seką (pvz., ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja) ar savybes (pvz., linksmas drugelis susidraugauja su dideliu drambliu). Mokosi judesiu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą.

Šokio raiškos pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai dalyvauja kūrybiniuose šokio projektuose, klasės renginiuose, mokosi pasirinkti vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas sugalvoja šokio judesius, vadybininkas parengia informacinę medžiagą ir paruošia pasirodymo vietą, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius). Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

Šokio raiškos refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo psichofizines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius) galias, mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus (pvz., man gerai sekasi pašokti aukštyn, bet nesiseka kartu su draugu suderinti judesius).
3–4 klasių koncentras

Vienas kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką, naudodamas vieną judesių tempą, dydį ir erdvės lygį (A2.1).

Vienas ir poroje kuria susietas natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ir temą, naudodamas du skirtingus judesių tempus, dydžius ir erdvės lygius (A2.2).

Vienas ir poroje kuria susietas natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ir temą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį, formą ir erdvės lygius (A2.3).

Vienas, poroje ir grupėje kuria susietas natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ir temą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį, formą ir erdvės lygius (A2.4).

Šokio atlikimas. 3–4 klasių koncentras.

Improvizaciniais judesio žaidimais ir kūrybinėmis šokio užduotimis mokiniai gilina savikontrolės gebėjimus (pradėti judėti, sustoti, nejudėti), plėtoja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raiškos gebėjimus: mokosi išreikšti judesio dydį (didelis, mažas), stiprumą (silpnas, stiprus), formą (vingiuotas, kampuotas), jungti lokomocinius (erdvėje iš vienos vietos į kitą (bėgti, šuoliuoti, verstis) ir nelokomocinius (stovint vietoje (tūpti, stoti, temptis, lenktis) judesius į derinius, judėti pavieniui ir grupėje, formuodami erdvėje įvairias figūras (ratą, įstrižainę, vingiuotą liniją), perteikti šokio nuotaiką. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai pavieniui ir grupėse mokosi improvizuoti ir komponuoti judesių sekas, tyrinėdami pradžios ir pabaigos elementus (pasiruošimas, susikaupimas, pradinė kūno padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Pagal savo sugalvotas ar pasiūlytas kūrybines situacijas mokosi numatyti judesių rutuliojimo kryptis pagal kontrastingus įvykius (pvz., ramus tekėjimas, pereinantis į audrą ir vėl nurimstantis), nuotaikas (linksmai – liūdnai – piktai – linksmai) ar savybes (lengvai – sunkiai – drąsiai – atsargiai), naudodami natūralius judesius. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija.

Šokio raiškos pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su šokio meno (šokėjas, choreografas) ir su juo susijusiomis (šokio mokytojas, šokio kritikas) profesijomis, aiškinasi jų funkcijas. Patariami mokosi pasirinkti sau patinkančią dalyvavimo šokio veikloje funkciją ir ją įgyvendina klasės ar mokyklos renginyje, pagal poreikį naudodami skaitmenines technologijas. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.

Šokio raiškos refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). Pagal pateiktus kriterijus (pvz., prisiderinimas prie šokio tempo, atstumo išlaikymas šokio brėžinyje, šokio nuotaikos perteikimas) mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai).
5–6 klasių koncentras

Pavieniui ir poroje kuria paskiras šokio judesių sekas, naudodamas natūralius judesius ar kurio nors vieno žanro šokio žingsnius, du skirtingus judesių tempus, dydžius ir erdvės lygius (A2.1).

Pavieniui ir poroje kuria susietas šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ar šokio žanrą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį ir erdvės lygius (A2.2).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ar šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.3).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ir šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
7–8 klasių koncentras

Poroje kuria paskiras šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į kūrybinį sumanymą ir išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.1).

Poroje ir grupėje kuria paskiras šokio judesių sekas, perteikdamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio stilių, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.2).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, perteikdamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.3).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą ar šokį, perteikdamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.4).

Šokio atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. Analizuoja vidinį ir išorinį ritmą (šokio, muzikos, grupės judėjimo). Šokdami tyrinėja porinio šokio (susikabinimai, sukiniai poroje) ir grupės šokio (šokėjų išsidėstymas, sinchroniškumas ir asinchroniškumas, simetrija ir asimetrija) ypatumus. Mokosi šiuolaikinių šokio stilių (pvz., gatvės šokis, breikas, hiphopas, šiuolaikinis šokis) ar Europos istorinių kultūrinių epochų šokių ar jų fragmentų (pvz., Renesanso – branlis, pavana, baroko – kontradansas, romantizmo – valsas, polka ir kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. Analizuoja ir įgyvendina struktūrines šokio dalis (pradžia, vystymas, pabaiga) improvizuodami ir komponuodami šokio fragmentus. Mokosi kurti įvairios formos (solo, duetas, ansamblis) šokį ir pasirinkti judesių plėtojimo kryptį (siužetinę, nesiužetinę).

Šokio raiškos pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai siūlo šokio projekto idėjų, parengia kūrybinio sumanymo įgyvendinimo planą, parenka atlikimo vietą, naudodami skaitmenines technologijas parengia ir skleidžia pristatymo informaciją (programėlės, plakatai, skrajutės, informacija mokyklos tinklalapyje). Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. Mokosi pritaikyti šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Pagal galimybes užfiksavę projektus vaizdo įrašuose mokiniai kartu stebi ir analizuoja, vertina vieni kitų įnašą į bendrą darbą.

Šokio raiškos refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. Įvairiuose šaltiniuose (skaitmeninėje erdvėje, spaudoje, televizijos laidose) mokosi susirasti informaciją apie vykstančius šokio renginius, numato jų lankymą ir aptarimą. Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Poroje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ar pasirinktą šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.1).

Poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, pasirinktą šokio žanrą ar stilių, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.2).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, pasirinktą šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.3).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokį, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, pasirinktą šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.4).

Šokio atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus. Mokosi pavieniui, poroje ir grupėje prisiderinti prie išorinio ritmo (šokio judesių, muzikos) ir judėti pagal pačių mokinių kuriamą išorinį ritmą (judant dainuoti, kalbėti, groti). Mokosi derinti vienodos ir nevienodos trukmės, staigius, netikėtus ir ištęstus, sulėtintus judesius, siekdami atrasti naujus judėjimo dinamikos niuansus. Tyrinėdami šokio elementų (erdvės, laiko, energijos, dinamikos) raiškos ypatumus mokosi įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., lietuvių folklorinių ir sceninių liaudies šokių, Europos klasikinių (standartinių) ir Lotynų Amerikos pramoginių šokių, lindihopo ir džiazo, breiko ir hiphopo) šokių judesių, jų derinių, šokių ar jų fragmentų..

Šokio kūryba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi kurti pavieniui ir grupėse, ieško kūrybinių idėjų šokio paveldo kūriniuose ir šiuolaikinėse šokio formose, įvairiuose šokio stiliuose ir žanruose, aiškindamiesi jiems būdingą estetiką. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. Įgyvendindami kūrybinius sumanymus mokosi taikyti būdingas įvairių šokio stilių ir žanrų išraiškos priemones (šokio žingsniai, komponavimo principai, atlikimo maniera). Šokio kūrybos idėjoms pasirenka aktualias socialines problemas ar vaidmenis (pvz., benamis, popmuzikos žvaigždė).

Šokio raiškos pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi suburti grupę, pasiskirstyti pareigas, bendradarbiauti su kitais, organizuodami šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje. Mokosi planuoti, parinkti ir pateikti užduotis grupės nariams, pasiūlydami savo variantų, užduodami klausimų, tardamiesi dėl patalpų paruošimo, repeticijų laiko, žiūrovų informavimo būdų (pvz., skaitmeninės technologijos, informacinės komunikacinės priemonės, spausdinti leidiniai, gyvas žodis). Fiksuoja pristatymus skaitmeninėmis vaizdo priemonėmis (telefonu, vaizdo kamera), apdoroja ir vykdo sklaidą skaitmeninėje erdvėje. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio raiškos refleksija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). Diskutuoja apie šokio veiklos teikiamą naudą (taisyklinga laikysena, koordinuotas judėjimas, laisvas išraiškingas šokis pasilinksminimų metu). Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Poroje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ar šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.1).

Poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, šokio žanrą ar stilių, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.2).

Vienas, poroje ir grupėje kuria šokio kompoziciją, išplėtodamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.3).

Vienas, poroje ir grupėje kuria šokio kompoziciją kitiems atlikėjams, išplėtodamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.4).

Šokio atlikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacines judesio užduotis pavieniui, porose ar grupėse, naudodami laisvą natūralų judėjimą ir įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, klasikinio, šiuolaikinio, pramoginio, gatvės ar kt.) šokio žingsnius ar jų derinius, ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. Atlikdami šokius tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir mokosi interpretuoti atliekamą šokio kūrinį (pajausti ir surasti savitą atlikimo būdą). Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokių, įvairių šokio žanrų ir stilių žingsnių ir (ar) jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

Šokio kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai mokosi improvizuoti ir komponuoti pavieniui, poroje ir grupėje, naudodami pasirinkto šokio žanro ar stiliaus raiškos priemones arba natūralius, t. y. nesusietus su šokio žanru, judesius. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose. Kurdami mokosi pasirinkti ir naudoti akompanimentą (įvairius muzikos kūrinius, aplinkos garsus, balsą arba tylą). Mokosi pasirinkti tinkamas šokio raiškos priemones įgyvendindami savo kūrybinį sumanymą. Kurdami šokį mokosi tyrinėti erdvę (naudoti įvairius erdvės lygmenis (aukštai, žemai), parinkti įvairias kūno padėtis, judėjimo kryptis, šokio figūras (ratas, eilės, voros), šokėjų išsidėstymą ar kt.), tyrinėti laiko elementą (prisitaikyti prie šokio ar muzikos ritmo ir tempo, kurti savo judesio ritmus, judesius ar jų derinius atliekant skirtingais tempais, pajaučiant frazės pradžią ir pabaigą ar kt.), tyrinėti energijos elementą (naudoti įvairią judesių formą, dydį, stiprumą). Mokosi pritaikyti skaitmenines technologijas (vaizdo kameros, kompiuterio, telefono ar kt.) kūrybinėje šokio veikloje, ieškodami sau naujų raiškos formų.

Šokio raiškos pristatymas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi individualiai ar su grupe inicijuoti šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje. Mokosi parengti fizinę šokio veiklos pristatymo vietą uždaroje patalpoje ar atviroje erdvėje. Mokosi parengti šokio veiklos pristatymą skaitmeninėje erdvėje. Susipažįsta su meno (šokio) vadybos pagrindiniais principais ir žymių Lietuvos ir Europos šokio vadybininkų (pvz., Gintarė Masteikaitė, Audronis Imbrasas) bei organizacijų (pvz., Lietuvos šokio informacijos centras, Menų agentūra „Artscape“, Tanzhaus NRW (Vokietija), Centre national de la danse (Prancūzija) ir kt.) veikla. Mokosi naudoti skaitmenines technologijas viešindami šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Aptaria šokio pristatymo fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje panašumus ir skirtumus. Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.

Šokio raiškos refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse) kaip žiūrovui ar dalyvaujant juose kaip atlikėjui ar kūrėjui) šokio patirtį ir pasiekimus, išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Šokio veiklos epizodo pristatyme dalyvauja kaip žiūrovas (A3.1).

Prisideda prie šokio epizodo parengimo (A3.2).

Kartu su kitais įgyvendina pasiūlytą šokio veiklos epizodą klasės ar mokyklos renginyje (A3.3).

Kartu su kitais įgyvendina pasiūlytą ar pasirinktą šokio veiklos epizodą klasės ar mokyklos renginyje (A3.4).

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje, tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją): judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai – lėtai), įvairaus dydžio ir nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėdami šokio elementus mokiniai naudoja natūralius judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų derinius. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Šokio kūryba. Mokiniai mokosi improvizuoti, t. y. kurti atlikimo metu, komponuoti judesių sekas pagal pasiūlytas arba pačių sugalvotas temas, susijusias su artimiausia gamtine (gamtos reiškiniais ir stichijomis, augalais, gyvūnais) ir socialine (emocijų, draugystės, konfliktų) aplinka, kitų dalykų medžiaga (raidėmis, skaičiais). Siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, nuotaiką) kurdami judesių sekas mokiniai pavieniui ir grupėse tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, aiškinasi judesių parinkimo, jungimo galimybes ir mokosi numatyti judesių plėtojimo kryptis pagal įvykių seką (pvz., ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja) ar savybes (pvz., linksmas drugelis susidraugauja su dideliu drambliu). Mokosi judesiu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą.

Šokio raiškos pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai dalyvauja kūrybiniuose šokio projektuose, klasės renginiuose, mokosi pasirinkti vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas sugalvoja šokio judesius, vadybininkas parengia informacinę medžiagą ir paruošia pasirodymo vietą, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius). Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

Šokio raiškos refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo psichofizines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius) galias, mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus (pvz., man gerai sekasi pašokti aukštyn, bet nesiseka kartu su draugu suderinti judesius).
3–4 klasių koncentras

Prisideda prie šokio veiklos parengimo, atlikdamas pasiūlytą veiklą (A3.1).

Patariamas pasirenka šokio veiklą ir ją įgyvendina kartu su kitais pristatant šokio veiklą klasės ar mokyklos renginyje (A3.2).

Pasirenka šokio veiklą ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina kartu su kitais klasės ar mokyklos renginyje (A3.3).

Paaiškindamas savo pasirinkimą pasirenka šokio veiklą ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina kartu su kitais pristatant šokio veiklą klasės ar mokyklos renginyje (A3.4).

Šokio atlikimas. 3–4 klasių koncentras.

Improvizaciniais judesio žaidimais ir kūrybinėmis šokio užduotimis mokiniai gilina savikontrolės gebėjimus (pradėti judėti, sustoti, nejudėti), plėtoja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raiškos gebėjimus: mokosi išreikšti judesio dydį (didelis, mažas), stiprumą (silpnas, stiprus), formą (vingiuotas, kampuotas), jungti lokomocinius (erdvėje iš vienos vietos į kitą (bėgti, šuoliuoti, verstis) ir nelokomocinius (stovint vietoje (tūpti, stoti, temptis, lenktis) judesius į derinius, judėti pavieniui ir grupėje, formuodami erdvėje įvairias figūras (ratą, įstrižainę, vingiuotą liniją), perteikti šokio nuotaiką. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai pavieniui ir grupėse mokosi improvizuoti ir komponuoti judesių sekas, tyrinėdami pradžios ir pabaigos elementus (pasiruošimas, susikaupimas, pradinė kūno padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Pagal savo sugalvotas ar pasiūlytas kūrybines situacijas mokosi numatyti judesių rutuliojimo kryptis pagal kontrastingus įvykius (pvz., ramus tekėjimas, pereinantis į audrą ir vėl nurimstantis), nuotaikas (linksmai – liūdnai – piktai – linksmai) ar savybes (lengvai – sunkiai – drąsiai – atsargiai), naudodami natūralius judesius. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija.

Šokio raiškos pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su šokio meno (šokėjas, choreografas) ir su juo susijusiomis (šokio mokytojas, šokio kritikas) profesijomis, aiškinasi jų funkcijas. Patariami mokosi pasirinkti sau patinkančią dalyvavimo šokio veikloje funkciją ir ją įgyvendina klasės ar mokyklos renginyje, pagal poreikį naudodami skaitmenines technologijas. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.

Šokio raiškos refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). Pagal pateiktus kriterijus (pvz., prisiderinimas prie šokio tempo, atstumo išlaikymas šokio brėžinyje, šokio nuotaikos perteikimas) mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai).
5–6 klasių koncentras

Patariamas pasirenka funkciją ir dalinai ją įgyvendina, pristatant šokį klasės renginyje (A3.1).

Patariamas pasirenka funkciją ir ją įgyvendina, pristatant šokį klasės ar mokyklos renginyje (A3.2).

Pasirenka funkciją grupėje ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina kartu su kitais pristatant šokį klasės ar mokyklos renginyje (A3.3).

Paaiškinęs savo pasirinkimą pasirenka funkciją grupėje ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina pristatant šokį klasės ar mokyklos renginyje (A3.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
7–8 klasių koncentras

Patariamas grupėje pasirenka funkciją ir kartu su kitais dalyvauja šokio veiklos pristatyme klasės ar mokyklos renginyje (A3.1).

Patariamas grupėje pasirenka funkciją ir bendradarbiaudamas su kitais dalyvauja šokio veiklos pristatyme klasės ar mokyklos renginyje (A3.2).

Pasirenka funkciją grupėje ir bendradarbiaudamas su kitais organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje (A3.3).

Paskirsto pareigas grupės nariams ir bendradarbiaudamas su kitais organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje (A3.4).

Šokio atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. Analizuoja vidinį ir išorinį ritmą (šokio, muzikos, grupės judėjimo). Šokdami tyrinėja porinio šokio (susikabinimai, sukiniai poroje) ir grupės šokio (šokėjų išsidėstymas, sinchroniškumas ir asinchroniškumas, simetrija ir asimetrija) ypatumus. Mokosi šiuolaikinių šokio stilių (pvz., gatvės šokis, breikas, hiphopas, šiuolaikinis šokis) ar Europos istorinių kultūrinių epochų šokių ar jų fragmentų (pvz., Renesanso – branlis, pavana, baroko – kontradansas, romantizmo – valsas, polka ir kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. Analizuoja ir įgyvendina struktūrines šokio dalis (pradžia, vystymas, pabaiga) improvizuodami ir komponuodami šokio fragmentus. Mokosi kurti įvairios formos (solo, duetas, ansamblis) šokį ir pasirinkti judesių plėtojimo kryptį (siužetinę, nesiužetinę).

Šokio raiškos pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai siūlo šokio projekto idėjų, parengia kūrybinio sumanymo įgyvendinimo planą, parenka atlikimo vietą, naudodami skaitmenines technologijas parengia ir skleidžia pristatymo informaciją (programėlės, plakatai, skrajutės, informacija mokyklos tinklalapyje). Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. Mokosi pritaikyti šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Pagal galimybes užfiksavę projektus vaizdo įrašuose mokiniai kartu stebi ir analizuoja, vertina vieni kitų įnašą į bendrą darbą.

Šokio raiškos refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. Įvairiuose šaltiniuose (skaitmeninėje erdvėje, spaudoje, televizijos laidose) mokosi susirasti informaciją apie vykstančius šokio renginius, numato jų lankymą ir aptarimą. Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Su grupe įgyvendina šokio veiklos pristatymą klasės renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas su kitais grupėje (A3.1).

Su grupe organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.2).

Individualiai ar su grupe organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.3).

Individualiai organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, suburdamas grupę, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.4).

Šokio atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus. Mokosi pavieniui, poroje ir grupėje prisiderinti prie išorinio ritmo (šokio judesių, muzikos) ir judėti pagal pačių mokinių kuriamą išorinį ritmą (judant dainuoti, kalbėti, groti). Mokosi derinti vienodos ir nevienodos trukmės, staigius, netikėtus ir ištęstus, sulėtintus judesius, siekdami atrasti naujus judėjimo dinamikos niuansus. Tyrinėdami šokio elementų (erdvės, laiko, energijos, dinamikos) raiškos ypatumus mokosi įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., lietuvių folklorinių ir sceninių liaudies šokių, Europos klasikinių (standartinių) ir Lotynų Amerikos pramoginių šokių, lindihopo ir džiazo, breiko ir hiphopo) šokių judesių, jų derinių, šokių ar jų fragmentų..

Šokio kūryba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi kurti pavieniui ir grupėse, ieško kūrybinių idėjų šokio paveldo kūriniuose ir šiuolaikinėse šokio formose, įvairiuose šokio stiliuose ir žanruose, aiškindamiesi jiems būdingą estetiką. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. Įgyvendindami kūrybinius sumanymus mokosi taikyti būdingas įvairių šokio stilių ir žanrų išraiškos priemones (šokio žingsniai, komponavimo principai, atlikimo maniera). Šokio kūrybos idėjoms pasirenka aktualias socialines problemas ar vaidmenis (pvz., benamis, popmuzikos žvaigždė).

Šokio raiškos pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi suburti grupę, pasiskirstyti pareigas, bendradarbiauti su kitais, organizuodami šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje. Mokosi planuoti, parinkti ir pateikti užduotis grupės nariams, pasiūlydami savo variantų, užduodami klausimų, tardamiesi dėl patalpų paruošimo, repeticijų laiko, žiūrovų informavimo būdų (pvz., skaitmeninės technologijos, informacinės komunikacinės priemonės, spausdinti leidiniai, gyvas žodis). Fiksuoja pristatymus skaitmeninėmis vaizdo priemonėmis (telefonu, vaizdo kamera), apdoroja ir vykdo sklaidą skaitmeninėje erdvėje. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio raiškos refleksija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). Diskutuoja apie šokio veiklos teikiamą naudą (taisyklinga laikysena, koordinuotas judėjimas, laisvas išraiškingas šokis pasilinksminimų metu). Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Su grupe įgyvendina šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas su kitais grupėje (A3.1).

Su grupe inicijuoja šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.2).

Individualiai ar su grupe inicijuoja šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje, suburdamas grupę, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.3).

Individualiai ar su grupe inicijuoja šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje, suburdamas grupę, bendradarbiaudamas, planuodamas įvairius veiklos etapus ir įsivertindamas grupės darbą (A3.4).

Šokio atlikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacines judesio užduotis pavieniui, porose ar grupėse, naudodami laisvą natūralų judėjimą ir įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, klasikinio, šiuolaikinio, pramoginio, gatvės ar kt.) šokio žingsnius ar jų derinius, ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. Atlikdami šokius tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir mokosi interpretuoti atliekamą šokio kūrinį (pajausti ir surasti savitą atlikimo būdą). Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokių, įvairių šokio žanrų ir stilių žingsnių ir (ar) jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

Šokio kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai mokosi improvizuoti ir komponuoti pavieniui, poroje ir grupėje, naudodami pasirinkto šokio žanro ar stiliaus raiškos priemones arba natūralius, t. y. nesusietus su šokio žanru, judesius. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose. Kurdami mokosi pasirinkti ir naudoti akompanimentą (įvairius muzikos kūrinius, aplinkos garsus, balsą arba tylą). Mokosi pasirinkti tinkamas šokio raiškos priemones įgyvendindami savo kūrybinį sumanymą. Kurdami šokį mokosi tyrinėti erdvę (naudoti įvairius erdvės lygmenis (aukštai, žemai), parinkti įvairias kūno padėtis, judėjimo kryptis, šokio figūras (ratas, eilės, voros), šokėjų išsidėstymą ar kt.), tyrinėti laiko elementą (prisitaikyti prie šokio ar muzikos ritmo ir tempo, kurti savo judesio ritmus, judesius ar jų derinius atliekant skirtingais tempais, pajaučiant frazės pradžią ir pabaigą ar kt.), tyrinėti energijos elementą (naudoti įvairią judesių formą, dydį, stiprumą). Mokosi pritaikyti skaitmenines technologijas (vaizdo kameros, kompiuterio, telefono ar kt.) kūrybinėje šokio veikloje, ieškodami sau naujų raiškos formų.

Šokio raiškos pristatymas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi individualiai ar su grupe inicijuoti šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje. Mokosi parengti fizinę šokio veiklos pristatymo vietą uždaroje patalpoje ar atviroje erdvėje. Mokosi parengti šokio veiklos pristatymą skaitmeninėje erdvėje. Susipažįsta su meno (šokio) vadybos pagrindiniais principais ir žymių Lietuvos ir Europos šokio vadybininkų (pvz., Gintarė Masteikaitė, Audronis Imbrasas) bei organizacijų (pvz., Lietuvos šokio informacijos centras, Menų agentūra „Artscape“, Tanzhaus NRW (Vokietija), Centre national de la danse (Prancūzija) ir kt.) veikla. Mokosi naudoti skaitmenines technologijas viešindami šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Aptaria šokio pristatymo fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje panašumus ir skirtumus. Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.

Šokio raiškos refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse) kaip žiūrovui ar dalyvaujant juose kaip atlikėjui ar kūrėjui) šokio patirtį ir pasiekimus, išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas įvardija savo šokio veiklos sėkmes (A4.1).

Padedamas įvardija savo šokio veiklos sėkmes ir nesėkmes (A4.2).

Įvardija artimiausio laikotarpio savo šokio pasiekimus (A4.3).

Apibūdina savo šokio pasiekimus (A4.4).

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje, tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją): judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai – lėtai), įvairaus dydžio ir nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėdami šokio elementus mokiniai naudoja natūralius judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų derinius. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Šokio kūryba. Mokiniai mokosi improvizuoti, t. y. kurti atlikimo metu, komponuoti judesių sekas pagal pasiūlytas arba pačių sugalvotas temas, susijusias su artimiausia gamtine (gamtos reiškiniais ir stichijomis, augalais, gyvūnais) ir socialine (emocijų, draugystės, konfliktų) aplinka, kitų dalykų medžiaga (raidėmis, skaičiais). Siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, nuotaiką) kurdami judesių sekas mokiniai pavieniui ir grupėse tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, aiškinasi judesių parinkimo, jungimo galimybes ir mokosi numatyti judesių plėtojimo kryptis pagal įvykių seką (pvz., ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja) ar savybes (pvz., linksmas drugelis susidraugauja su dideliu drambliu). Mokosi judesiu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą.

Šokio raiškos pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai dalyvauja kūrybiniuose šokio projektuose, klasės renginiuose, mokosi pasirinkti vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas sugalvoja šokio judesius, vadybininkas parengia informacinę medžiagą ir paruošia pasirodymo vietą, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius). Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

Šokio raiškos refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo psichofizines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius) galias, mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus (pvz., man gerai sekasi pašokti aukštyn, bet nesiseka kartu su draugu suderinti judesius).
3–4 klasių koncentras

Padedamas įvardija artimiausio laikotarpio savo šokio pasiekimus (A4.1).

Padedamas įvardija per artimiausią laikotarpį įgytą šokio patirtį (A4.2).

Įvardija per artimiausią laikotarpį įgytą šokio patirtį ir pasiekimus (A4.3).

Apibūdina įgytą šokio patirtį ir pasiekimus (A4.4).

Šokio atlikimas. 3–4 klasių koncentras.

Improvizaciniais judesio žaidimais ir kūrybinėmis šokio užduotimis mokiniai gilina savikontrolės gebėjimus (pradėti judėti, sustoti, nejudėti), plėtoja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raiškos gebėjimus: mokosi išreikšti judesio dydį (didelis, mažas), stiprumą (silpnas, stiprus), formą (vingiuotas, kampuotas), jungti lokomocinius (erdvėje iš vienos vietos į kitą (bėgti, šuoliuoti, verstis) ir nelokomocinius (stovint vietoje (tūpti, stoti, temptis, lenktis) judesius į derinius, judėti pavieniui ir grupėje, formuodami erdvėje įvairias figūras (ratą, įstrižainę, vingiuotą liniją), perteikti šokio nuotaiką. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai pavieniui ir grupėse mokosi improvizuoti ir komponuoti judesių sekas, tyrinėdami pradžios ir pabaigos elementus (pasiruošimas, susikaupimas, pradinė kūno padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Pagal savo sugalvotas ar pasiūlytas kūrybines situacijas mokosi numatyti judesių rutuliojimo kryptis pagal kontrastingus įvykius (pvz., ramus tekėjimas, pereinantis į audrą ir vėl nurimstantis), nuotaikas (linksmai – liūdnai – piktai – linksmai) ar savybes (lengvai – sunkiai – drąsiai – atsargiai), naudodami natūralius judesius. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija.

Šokio raiškos pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su šokio meno (šokėjas, choreografas) ir su juo susijusiomis (šokio mokytojas, šokio kritikas) profesijomis, aiškinasi jų funkcijas. Patariami mokosi pasirinkti sau patinkančią dalyvavimo šokio veikloje funkciją ir ją įgyvendina klasės ar mokyklos renginyje, pagal poreikį naudodami skaitmenines technologijas. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.

Šokio raiškos refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). Pagal pateiktus kriterijus (pvz., prisiderinimas prie šokio tempo, atstumo išlaikymas šokio brėžinyje, šokio nuotaikos perteikimas) mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai).
5–6 klasių koncentras

Padedamas išvardija savo šokio pasiekimus (A4.1).

Padedamas nurodo įgytą šokio patirtį ir pasiekimus (A4.2).

Apibūdina įgytą šokio patirtį ir pasiekimus ir įvardija tobulintinas sritis (A4.3).

Įsivertina įgytą šokio patirtį ir pasiekimus ir įvardija tobulintinas sritis (A4.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
7–8 klasių koncentras

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus (A4.1).

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus bei numatydamas mokymo(si) būdus (A4.4).

Šokio atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. Analizuoja vidinį ir išorinį ritmą (šokio, muzikos, grupės judėjimo). Šokdami tyrinėja porinio šokio (susikabinimai, sukiniai poroje) ir grupės šokio (šokėjų išsidėstymas, sinchroniškumas ir asinchroniškumas, simetrija ir asimetrija) ypatumus. Mokosi šiuolaikinių šokio stilių (pvz., gatvės šokis, breikas, hiphopas, šiuolaikinis šokis) ar Europos istorinių kultūrinių epochų šokių ar jų fragmentų (pvz., Renesanso – branlis, pavana, baroko – kontradansas, romantizmo – valsas, polka ir kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. Analizuoja ir įgyvendina struktūrines šokio dalis (pradžia, vystymas, pabaiga) improvizuodami ir komponuodami šokio fragmentus. Mokosi kurti įvairios formos (solo, duetas, ansamblis) šokį ir pasirinkti judesių plėtojimo kryptį (siužetinę, nesiužetinę).

Šokio raiškos pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai siūlo šokio projekto idėjų, parengia kūrybinio sumanymo įgyvendinimo planą, parenka atlikimo vietą, naudodami skaitmenines technologijas parengia ir skleidžia pristatymo informaciją (programėlės, plakatai, skrajutės, informacija mokyklos tinklalapyje). Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. Mokosi pritaikyti šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Pagal galimybes užfiksavę projektus vaizdo įrašuose mokiniai kartu stebi ir analizuoja, vertina vieni kitų įnašą į bendrą darbą.

Šokio raiškos refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. Įvairiuose šaltiniuose (skaitmeninėje erdvėje, spaudoje, televizijos laidose) mokosi susirasti informaciją apie vykstančius šokio renginius, numato jų lankymą ir aptarimą. Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus (A4.1).

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus ir pasirinkdamas tinkamus šokio mokymo(si) būdus (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus ir pasirinkdamas tinkamus šokio mokymo(si) būdus (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus, pasirinkdamas tinkamus šokio mokymo(si) būdus ir pagrįsdamas jų pasirinkimą (A4.4).

Šokio atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus. Mokosi pavieniui, poroje ir grupėje prisiderinti prie išorinio ritmo (šokio judesių, muzikos) ir judėti pagal pačių mokinių kuriamą išorinį ritmą (judant dainuoti, kalbėti, groti). Mokosi derinti vienodos ir nevienodos trukmės, staigius, netikėtus ir ištęstus, sulėtintus judesius, siekdami atrasti naujus judėjimo dinamikos niuansus. Tyrinėdami šokio elementų (erdvės, laiko, energijos, dinamikos) raiškos ypatumus mokosi įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., lietuvių folklorinių ir sceninių liaudies šokių, Europos klasikinių (standartinių) ir Lotynų Amerikos pramoginių šokių, lindihopo ir džiazo, breiko ir hiphopo) šokių judesių, jų derinių, šokių ar jų fragmentų..

Šokio kūryba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi kurti pavieniui ir grupėse, ieško kūrybinių idėjų šokio paveldo kūriniuose ir šiuolaikinėse šokio formose, įvairiuose šokio stiliuose ir žanruose, aiškindamiesi jiems būdingą estetiką. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. Įgyvendindami kūrybinius sumanymus mokosi taikyti būdingas įvairių šokio stilių ir žanrų išraiškos priemones (šokio žingsniai, komponavimo principai, atlikimo maniera). Šokio kūrybos idėjoms pasirenka aktualias socialines problemas ar vaidmenis (pvz., benamis, popmuzikos žvaigždė).

Šokio raiškos pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi suburti grupę, pasiskirstyti pareigas, bendradarbiauti su kitais, organizuodami šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje. Mokosi planuoti, parinkti ir pateikti užduotis grupės nariams, pasiūlydami savo variantų, užduodami klausimų, tardamiesi dėl patalpų paruošimo, repeticijų laiko, žiūrovų informavimo būdų (pvz., skaitmeninės technologijos, informacinės komunikacinės priemonės, spausdinti leidiniai, gyvas žodis). Fiksuoja pristatymus skaitmeninėmis vaizdo priemonėmis (telefonu, vaizdo kamera), apdoroja ir vykdo sklaidą skaitmeninėje erdvėje. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio raiškos refleksija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). Diskutuoja apie šokio veiklos teikiamą naudą (taisyklinga laikysena, koordinuotas judėjimas, laisvas išraiškingas šokis pasilinksminimų metu). Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus (A4.1).

Aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus ir pasirinkdamas tinkamus mokymo(si) būdus (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus, išskirdamas prioritetus ir pasirinkdamas tvarią mokymo(si) strategiją (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus, išskirdamas prioritetus ir pasirinkdamas tvarią mokymo(si) strategiją, pagrįsdamas savo pasirinkimus (A4.4).

Šokio atlikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacines judesio užduotis pavieniui, porose ar grupėse, naudodami laisvą natūralų judėjimą ir įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, klasikinio, šiuolaikinio, pramoginio, gatvės ar kt.) šokio žingsnius ar jų derinius, ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. Atlikdami šokius tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir mokosi interpretuoti atliekamą šokio kūrinį (pajausti ir surasti savitą atlikimo būdą). Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokių, įvairių šokio žanrų ir stilių žingsnių ir (ar) jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

Šokio kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai mokosi improvizuoti ir komponuoti pavieniui, poroje ir grupėje, naudodami pasirinkto šokio žanro ar stiliaus raiškos priemones arba natūralius, t. y. nesusietus su šokio žanru, judesius. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose. Kurdami mokosi pasirinkti ir naudoti akompanimentą (įvairius muzikos kūrinius, aplinkos garsus, balsą arba tylą). Mokosi pasirinkti tinkamas šokio raiškos priemones įgyvendindami savo kūrybinį sumanymą. Kurdami šokį mokosi tyrinėti erdvę (naudoti įvairius erdvės lygmenis (aukštai, žemai), parinkti įvairias kūno padėtis, judėjimo kryptis, šokio figūras (ratas, eilės, voros), šokėjų išsidėstymą ar kt.), tyrinėti laiko elementą (prisitaikyti prie šokio ar muzikos ritmo ir tempo, kurti savo judesio ritmus, judesius ar jų derinius atliekant skirtingais tempais, pajaučiant frazės pradžią ir pabaigą ar kt.), tyrinėti energijos elementą (naudoti įvairią judesių formą, dydį, stiprumą). Mokosi pritaikyti skaitmenines technologijas (vaizdo kameros, kompiuterio, telefono ar kt.) kūrybinėje šokio veikloje, ieškodami sau naujų raiškos formų.

Šokio raiškos pristatymas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi individualiai ar su grupe inicijuoti šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje. Mokosi parengti fizinę šokio veiklos pristatymo vietą uždaroje patalpoje ar atviroje erdvėje. Mokosi parengti šokio veiklos pristatymą skaitmeninėje erdvėje. Susipažįsta su meno (šokio) vadybos pagrindiniais principais ir žymių Lietuvos ir Europos šokio vadybininkų (pvz., Gintarė Masteikaitė, Audronis Imbrasas) bei organizacijų (pvz., Lietuvos šokio informacijos centras, Menų agentūra „Artscape“, Tanzhaus NRW (Vokietija), Centre national de la danse (Prancūzija) ir kt.) veikla. Mokosi naudoti skaitmenines technologijas viešindami šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Aptaria šokio pristatymo fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje panašumus ir skirtumus. Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.

Šokio raiškos refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse) kaip žiūrovui ar dalyvaujant juose kaip atlikėjui ar kūrėjui) šokio patirtį ir pasiekimus, išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Šoka grupėje, fragmentiškai koordinuodamas judesius, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo (A1.1).

Šoka grupėje, koordinuodamas judesius, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo, perteikdamas šokio nuotaiką (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, koordinuodamas judesius, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį ir šokio nuotaiką (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesius, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką (A1.4).

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje, tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją): judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai – lėtai), įvairaus dydžio ir nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėdami šokio elementus mokiniai naudoja natūralius judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų derinius. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.

Šokio raiškos pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai dalyvauja kūrybiniuose šokio projektuose, klasės renginiuose, mokosi pasirinkti vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas sugalvoja šokio judesius, vadybininkas parengia informacinę medžiagą ir paruošia pasirodymo vietą, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius). Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

Šokio raiškos refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo psichofizines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius) galias, mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus (pvz., man gerai sekasi pašokti aukštyn, bet nesiseka kartu su draugu suderinti judesius).

Šokio supratimas ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai ar vaizdo įraše, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. Stebi ir aptaria draugų atliekamus šokius ir kūrybinius darbus. Mokosi įžvelgti, suprasti ir įvardinti šokio temą ir nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pastebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į muzikinį šokio akompanimentą. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint klasės draugų ar kitų šokėjų (profesionalų, mėgėjų) atliekamus šokius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, naudodamas vieną judesių tempą ir dydį bei vieną erdvės lygį (A2.1).

Kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką, naudodamas du kontrastingus judesių tempus ir dydžius bei erdvės lygius (A2.2).

Pavieniui ar poroje kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ar temą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį ir erdvės lygius (A2.3).

Pavieniui ir poroje kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ir temą, naudodamas įvairų judesių tempą ir dydį bei erdvės lygius (A2.4).

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje, tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją): judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai – lėtai), įvairaus dydžio ir nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėdami šokio elementus mokiniai naudoja natūralius judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų derinius. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Šokio kūryba. Mokiniai mokosi improvizuoti, t. y. kurti atlikimo metu, komponuoti judesių sekas pagal pasiūlytas arba pačių sugalvotas temas, susijusias su artimiausia gamtine (gamtos reiškiniais ir stichijomis, augalais, gyvūnais) ir socialine (emocijų, draugystės, konfliktų) aplinka, kitų dalykų medžiaga (raidėmis, skaičiais). Siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, nuotaiką) kurdami judesių sekas mokiniai pavieniui ir grupėse tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, aiškinasi judesių parinkimo, jungimo galimybes ir mokosi numatyti judesių plėtojimo kryptis pagal įvykių seką (pvz., ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja) ar savybes (pvz., linksmas drugelis susidraugauja su dideliu drambliu). Mokosi judesiu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą.

Šokio raiškos pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai dalyvauja kūrybiniuose šokio projektuose, klasės renginiuose, mokosi pasirinkti vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas sugalvoja šokio judesius, vadybininkas parengia informacinę medžiagą ir paruošia pasirodymo vietą, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius). Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

Šokio raiškos refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo psichofizines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius) galias, mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus (pvz., man gerai sekasi pašokti aukštyn, bet nesiseka kartu su draugu suderinti judesius).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Šokio veiklos epizodo pristatyme dalyvauja kaip žiūrovas (A3.1).

Prisideda prie šokio epizodo parengimo (A3.2).

Kartu su kitais įgyvendina pasiūlytą šokio veiklos epizodą klasės ar mokyklos renginyje (A3.3).

Kartu su kitais įgyvendina pasiūlytą ar pasirinktą šokio veiklos epizodą klasės ar mokyklos renginyje (A3.4).

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje, tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją): judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai – lėtai), įvairaus dydžio ir nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėdami šokio elementus mokiniai naudoja natūralius judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų derinius. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Šokio kūryba. Mokiniai mokosi improvizuoti, t. y. kurti atlikimo metu, komponuoti judesių sekas pagal pasiūlytas arba pačių sugalvotas temas, susijusias su artimiausia gamtine (gamtos reiškiniais ir stichijomis, augalais, gyvūnais) ir socialine (emocijų, draugystės, konfliktų) aplinka, kitų dalykų medžiaga (raidėmis, skaičiais). Siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, nuotaiką) kurdami judesių sekas mokiniai pavieniui ir grupėse tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, aiškinasi judesių parinkimo, jungimo galimybes ir mokosi numatyti judesių plėtojimo kryptis pagal įvykių seką (pvz., ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja) ar savybes (pvz., linksmas drugelis susidraugauja su dideliu drambliu). Mokosi judesiu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą.

Šokio raiškos pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai dalyvauja kūrybiniuose šokio projektuose, klasės renginiuose, mokosi pasirinkti vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas sugalvoja šokio judesius, vadybininkas parengia informacinę medžiagą ir paruošia pasirodymo vietą, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius). Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

Šokio raiškos refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo psichofizines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius) galias, mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus (pvz., man gerai sekasi pašokti aukštyn, bet nesiseka kartu su draugu suderinti judesius).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas įvardija savo šokio veiklos sėkmes (A4.1).

Padedamas įvardija savo šokio veiklos sėkmes ir nesėkmes (A4.2).

Įvardija artimiausio laikotarpio savo šokio pasiekimus (A4.3).

Apibūdina savo šokio pasiekimus (A4.4).

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje, tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją): judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai – lėtai), įvairaus dydžio ir nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėdami šokio elementus mokiniai naudoja natūralius judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų derinius. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, nesudėtingos formos ratelių (sukamųjų, nardomųjų), vienžingsnių šokių (vaikščiojamųjų ar kt.) ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.

Šokio atlikimas. 1–2 klasių koncentras.

Šokio kūryba. Mokiniai mokosi improvizuoti, t. y. kurti atlikimo metu, komponuoti judesių sekas pagal pasiūlytas arba pačių sugalvotas temas, susijusias su artimiausia gamtine (gamtos reiškiniais ir stichijomis, augalais, gyvūnais) ir socialine (emocijų, draugystės, konfliktų) aplinka, kitų dalykų medžiaga (raidėmis, skaičiais). Siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, nuotaiką) kurdami judesių sekas mokiniai pavieniui ir grupėse tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, aiškinasi judesių parinkimo, jungimo galimybes ir mokosi numatyti judesių plėtojimo kryptis pagal įvykių seką (pvz., ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja) ar savybes (pvz., linksmas drugelis susidraugauja su dideliu drambliu). Mokosi judesiu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą.

Šokio raiškos pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai dalyvauja kūrybiniuose šokio projektuose, klasės renginiuose, mokosi pasirinkti vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas sugalvoja šokio judesius, vadybininkas parengia informacinę medžiagą ir paruošia pasirodymo vietą, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius). Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.

Šokio raiškos refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo psichofizines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius) galias, mokosi nusakyti mokymo(si) proceso etapus (pvz., naują pamačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi) ir savo pasiekimus (pvz., man gerai sekasi pašokti aukštyn, bet nesiseka kartu su draugu suderinti judesius).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Šoka poroje ir grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo (A1.1).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo, perteikdamas judesio dydį ir šokio nuotaiką (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką (A1.4).

Šokio atlikimas. 3–4 klasių koncentras.

Improvizaciniais judesio žaidimais ir kūrybinėmis šokio užduotimis mokiniai gilina savikontrolės gebėjimus (pradėti judėti, sustoti, nejudėti), plėtoja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raiškos gebėjimus: mokosi išreikšti judesio dydį (didelis, mažas), stiprumą (silpnas, stiprus), formą (vingiuotas, kampuotas), jungti lokomocinius (erdvėje iš vienos vietos į kitą (bėgti, šuoliuoti, verstis) ir nelokomocinius (stovint vietoje (tūpti, stoti, temptis, lenktis) judesius į derinius, judėti pavieniui ir grupėje, formuodami erdvėje įvairias figūras (ratą, įstrižainę, vingiuotą liniją), perteikti šokio nuotaiką. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai pavieniui ir grupėse mokosi improvizuoti ir komponuoti judesių sekas, tyrinėdami pradžios ir pabaigos elementus (pasiruošimas, susikaupimas, pradinė kūno padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Pagal savo sugalvotas ar pasiūlytas kūrybines situacijas mokosi numatyti judesių rutuliojimo kryptis pagal kontrastingus įvykius (pvz., ramus tekėjimas, pereinantis į audrą ir vėl nurimstantis), nuotaikas (linksmai – liūdnai – piktai – linksmai) ar savybes (lengvai – sunkiai – drąsiai – atsargiai), naudodami natūralius judesius. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija.

Šokio raiškos pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su šokio meno (šokėjas, choreografas) ir su juo susijusiomis (šokio mokytojas, šokio kritikas) profesijomis, aiškinasi jų funkcijas. Patariami mokosi pasirinkti sau patinkančią dalyvavimo šokio veikloje funkciją ir ją įgyvendina klasės ar mokyklos renginyje, pagal poreikį naudodami skaitmenines technologijas. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.

Šokio raiškos refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). Pagal pateiktus kriterijus (pvz., prisiderinimas prie šokio tempo, atstumo išlaikymas šokio brėžinyje, šokio nuotaikos perteikimas) mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Vienas kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką, naudodamas vieną judesių tempą, dydį ir erdvės lygį (A2.1).

Vienas ir poroje kuria susietas natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ir temą, naudodamas du skirtingus judesių tempus, dydžius ir erdvės lygius (A2.2).

Vienas ir poroje kuria susietas natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ir temą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį, formą ir erdvės lygius (A2.3).

Vienas, poroje ir grupėje kuria susietas natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ir temą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį, formą ir erdvės lygius (A2.4).

Šokio atlikimas. 3–4 klasių koncentras.

Improvizaciniais judesio žaidimais ir kūrybinėmis šokio užduotimis mokiniai gilina savikontrolės gebėjimus (pradėti judėti, sustoti, nejudėti), plėtoja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raiškos gebėjimus: mokosi išreikšti judesio dydį (didelis, mažas), stiprumą (silpnas, stiprus), formą (vingiuotas, kampuotas), jungti lokomocinius (erdvėje iš vienos vietos į kitą (bėgti, šuoliuoti, verstis) ir nelokomocinius (stovint vietoje (tūpti, stoti, temptis, lenktis) judesius į derinius, judėti pavieniui ir grupėje, formuodami erdvėje įvairias figūras (ratą, įstrižainę, vingiuotą liniją), perteikti šokio nuotaiką. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai pavieniui ir grupėse mokosi improvizuoti ir komponuoti judesių sekas, tyrinėdami pradžios ir pabaigos elementus (pasiruošimas, susikaupimas, pradinė kūno padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Pagal savo sugalvotas ar pasiūlytas kūrybines situacijas mokosi numatyti judesių rutuliojimo kryptis pagal kontrastingus įvykius (pvz., ramus tekėjimas, pereinantis į audrą ir vėl nurimstantis), nuotaikas (linksmai – liūdnai – piktai – linksmai) ar savybes (lengvai – sunkiai – drąsiai – atsargiai), naudodami natūralius judesius. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija.

Šokio raiškos pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su šokio meno (šokėjas, choreografas) ir su juo susijusiomis (šokio mokytojas, šokio kritikas) profesijomis, aiškinasi jų funkcijas. Patariami mokosi pasirinkti sau patinkančią dalyvavimo šokio veikloje funkciją ir ją įgyvendina klasės ar mokyklos renginyje, pagal poreikį naudodami skaitmenines technologijas. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.

Šokio raiškos refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). Pagal pateiktus kriterijus (pvz., prisiderinimas prie šokio tempo, atstumo išlaikymas šokio brėžinyje, šokio nuotaikos perteikimas) mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Prisideda prie šokio veiklos parengimo, atlikdamas pasiūlytą veiklą (A3.1).

Patariamas pasirenka šokio veiklą ir ją įgyvendina kartu su kitais pristatant šokio veiklą klasės ar mokyklos renginyje (A3.2).

Pasirenka šokio veiklą ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina kartu su kitais klasės ar mokyklos renginyje (A3.3).

Paaiškindamas savo pasirinkimą pasirenka šokio veiklą ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina kartu su kitais pristatant šokio veiklą klasės ar mokyklos renginyje (A3.4).

Šokio atlikimas. 3–4 klasių koncentras.

Improvizaciniais judesio žaidimais ir kūrybinėmis šokio užduotimis mokiniai gilina savikontrolės gebėjimus (pradėti judėti, sustoti, nejudėti), plėtoja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raiškos gebėjimus: mokosi išreikšti judesio dydį (didelis, mažas), stiprumą (silpnas, stiprus), formą (vingiuotas, kampuotas), jungti lokomocinius (erdvėje iš vienos vietos į kitą (bėgti, šuoliuoti, verstis) ir nelokomocinius (stovint vietoje (tūpti, stoti, temptis, lenktis) judesius į derinius, judėti pavieniui ir grupėje, formuodami erdvėje įvairias figūras (ratą, įstrižainę, vingiuotą liniją), perteikti šokio nuotaiką. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai pavieniui ir grupėse mokosi improvizuoti ir komponuoti judesių sekas, tyrinėdami pradžios ir pabaigos elementus (pasiruošimas, susikaupimas, pradinė kūno padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Pagal savo sugalvotas ar pasiūlytas kūrybines situacijas mokosi numatyti judesių rutuliojimo kryptis pagal kontrastingus įvykius (pvz., ramus tekėjimas, pereinantis į audrą ir vėl nurimstantis), nuotaikas (linksmai – liūdnai – piktai – linksmai) ar savybes (lengvai – sunkiai – drąsiai – atsargiai), naudodami natūralius judesius. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija.

Šokio raiškos pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su šokio meno (šokėjas, choreografas) ir su juo susijusiomis (šokio mokytojas, šokio kritikas) profesijomis, aiškinasi jų funkcijas. Patariami mokosi pasirinkti sau patinkančią dalyvavimo šokio veikloje funkciją ir ją įgyvendina klasės ar mokyklos renginyje, pagal poreikį naudodami skaitmenines technologijas. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.

Šokio raiškos refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). Pagal pateiktus kriterijus (pvz., prisiderinimas prie šokio tempo, atstumo išlaikymas šokio brėžinyje, šokio nuotaikos perteikimas) mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Padedamas įvardija artimiausio laikotarpio savo šokio pasiekimus (A4.1).

Padedamas įvardija per artimiausią laikotarpį įgytą šokio patirtį (A4.2).

Įvardija per artimiausią laikotarpį įgytą šokio patirtį ir pasiekimus (A4.3).

Apibūdina įgytą šokio patirtį ir pasiekimus (A4.4).

Šokio atlikimas. 3–4 klasių koncentras.

Improvizaciniais judesio žaidimais ir kūrybinėmis šokio užduotimis mokiniai gilina savikontrolės gebėjimus (pradėti judėti, sustoti, nejudėti), plėtoja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raiškos gebėjimus: mokosi išreikšti judesio dydį (didelis, mažas), stiprumą (silpnas, stiprus), formą (vingiuotas, kampuotas), jungti lokomocinius (erdvėje iš vienos vietos į kitą (bėgti, šuoliuoti, verstis) ir nelokomocinius (stovint vietoje (tūpti, stoti, temptis, lenktis) judesius į derinius, judėti pavieniui ir grupėje, formuodami erdvėje įvairias figūras (ratą, įstrižainę, vingiuotą liniją), perteikti šokio nuotaiką. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai pavieniui ir grupėse mokosi improvizuoti ir komponuoti judesių sekas, tyrinėdami pradžios ir pabaigos elementus (pasiruošimas, susikaupimas, pradinė kūno padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Pagal savo sugalvotas ar pasiūlytas kūrybines situacijas mokosi numatyti judesių rutuliojimo kryptis pagal kontrastingus įvykius (pvz., ramus tekėjimas, pereinantis į audrą ir vėl nurimstantis), nuotaikas (linksmai – liūdnai – piktai – linksmai) ar savybes (lengvai – sunkiai – drąsiai – atsargiai), naudodami natūralius judesius. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija.

Šokio raiškos pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su šokio meno (šokėjas, choreografas) ir su juo susijusiomis (šokio mokytojas, šokio kritikas) profesijomis, aiškinasi jų funkcijas. Patariami mokosi pasirinkti sau patinkančią dalyvavimo šokio veikloje funkciją ir ją įgyvendina klasės ar mokyklos renginyje, pagal poreikį naudodami skaitmenines technologijas. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.

Šokio raiškos refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). Pagal pateiktus kriterijus (pvz., prisiderinimas prie šokio tempo, atstumo išlaikymas šokio brėžinyje, šokio nuotaikos perteikimas) mokosi nusakyti savo pasiekimus (pvz., man labai gerai sekasi atlikti šokio žingsnius lėtai, bet nesiseka, kai reikia šokti greitai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Šoka grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judėjimą, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo, perteikdamas judesio dydį ir šokio nuotaiką (A1.1).

Šoka poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą ir rodydamas taisyklingos laikysenos pagrindus, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą (A1.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pavieniui ir poroje kuria paskiras šokio judesių sekas, naudodamas natūralius judesius ar kurio nors vieno žanro šokio žingsnius, du skirtingus judesių tempus, dydžius ir erdvės lygius (A2.1).

Pavieniui ir poroje kuria susietas šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ar šokio žanrą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį ir erdvės lygius (A2.2).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ar šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.3).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ir šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Patariamas pasirenka funkciją ir dalinai ją įgyvendina, pristatant šokį klasės renginyje (A3.1).

Patariamas pasirenka funkciją ir ją įgyvendina, pristatant šokį klasės ar mokyklos renginyje (A3.2).

Pasirenka funkciją grupėje ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina kartu su kitais pristatant šokį klasės ar mokyklos renginyje (A3.3).

Paaiškinęs savo pasirinkimą pasirenka funkciją grupėje ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina pristatant šokį klasės ar mokyklos renginyje (A3.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas išvardija savo šokio pasiekimus (A4.1).

Padedamas nurodo įgytą šokio patirtį ir pasiekimus (A4.2).

Apibūdina įgytą šokio patirtį ir pasiekimus ir įvardija tobulintinas sritis (A4.3).

Įsivertina įgytą šokio patirtį ir pasiekimus ir įvardija tobulintinas sritis (A4.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Šoka grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judėjimą ir išreikšdamas elementus (erdvę, laiką, energiją) (A1.1).

Šoka poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), atsižvelgdamas į šokio stilių (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), atsižvelgdamas į šokio stilių (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), atsižvelgdamas į šokio stilių (A1.4).

Šokio atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. Analizuoja vidinį ir išorinį ritmą (šokio, muzikos, grupės judėjimo). Šokdami tyrinėja porinio šokio (susikabinimai, sukiniai poroje) ir grupės šokio (šokėjų išsidėstymas, sinchroniškumas ir asinchroniškumas, simetrija ir asimetrija) ypatumus. Mokosi šiuolaikinių šokio stilių (pvz., gatvės šokis, breikas, hiphopas, šiuolaikinis šokis) ar Europos istorinių kultūrinių epochų šokių ar jų fragmentų (pvz., Renesanso – branlis, pavana, baroko – kontradansas, romantizmo – valsas, polka ir kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. Analizuoja ir įgyvendina struktūrines šokio dalis (pradžia, vystymas, pabaiga) improvizuodami ir komponuodami šokio fragmentus. Mokosi kurti įvairios formos (solo, duetas, ansamblis) šokį ir pasirinkti judesių plėtojimo kryptį (siužetinę, nesiužetinę).

Šokio raiškos pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai siūlo šokio projekto idėjų, parengia kūrybinio sumanymo įgyvendinimo planą, parenka atlikimo vietą, naudodami skaitmenines technologijas parengia ir skleidžia pristatymo informaciją (programėlės, plakatai, skrajutės, informacija mokyklos tinklalapyje). Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. Mokosi pritaikyti šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Pagal galimybes užfiksavę projektus vaizdo įrašuose mokiniai kartu stebi ir analizuoja, vertina vieni kitų įnašą į bendrą darbą.

Šokio raiškos refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. Įvairiuose šaltiniuose (skaitmeninėje erdvėje, spaudoje, televizijos laidose) mokosi susirasti informaciją apie vykstančius šokio renginius, numato jų lankymą ir aptarimą. Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Poroje kuria paskiras šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į kūrybinį sumanymą ir išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.1).

Poroje ir grupėje kuria paskiras šokio judesių sekas, perteikdamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio stilių, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.2).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, perteikdamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.3).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą ar šokį, perteikdamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.4).

Šokio atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. Analizuoja vidinį ir išorinį ritmą (šokio, muzikos, grupės judėjimo). Šokdami tyrinėja porinio šokio (susikabinimai, sukiniai poroje) ir grupės šokio (šokėjų išsidėstymas, sinchroniškumas ir asinchroniškumas, simetrija ir asimetrija) ypatumus. Mokosi šiuolaikinių šokio stilių (pvz., gatvės šokis, breikas, hiphopas, šiuolaikinis šokis) ar Europos istorinių kultūrinių epochų šokių ar jų fragmentų (pvz., Renesanso – branlis, pavana, baroko – kontradansas, romantizmo – valsas, polka ir kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. Analizuoja ir įgyvendina struktūrines šokio dalis (pradžia, vystymas, pabaiga) improvizuodami ir komponuodami šokio fragmentus. Mokosi kurti įvairios formos (solo, duetas, ansamblis) šokį ir pasirinkti judesių plėtojimo kryptį (siužetinę, nesiužetinę).

Šokio raiškos pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai siūlo šokio projekto idėjų, parengia kūrybinio sumanymo įgyvendinimo planą, parenka atlikimo vietą, naudodami skaitmenines technologijas parengia ir skleidžia pristatymo informaciją (programėlės, plakatai, skrajutės, informacija mokyklos tinklalapyje). Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. Mokosi pritaikyti šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Pagal galimybes užfiksavę projektus vaizdo įrašuose mokiniai kartu stebi ir analizuoja, vertina vieni kitų įnašą į bendrą darbą.

Šokio raiškos refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. Įvairiuose šaltiniuose (skaitmeninėje erdvėje, spaudoje, televizijos laidose) mokosi susirasti informaciją apie vykstančius šokio renginius, numato jų lankymą ir aptarimą. Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Patariamas grupėje pasirenka funkciją ir kartu su kitais dalyvauja šokio veiklos pristatyme klasės ar mokyklos renginyje (A3.1).

Patariamas grupėje pasirenka funkciją ir bendradarbiaudamas su kitais dalyvauja šokio veiklos pristatyme klasės ar mokyklos renginyje (A3.2).

Pasirenka funkciją grupėje ir bendradarbiaudamas su kitais organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje (A3.3).

Paskirsto pareigas grupės nariams ir bendradarbiaudamas su kitais organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje (A3.4).

Šokio atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. Analizuoja vidinį ir išorinį ritmą (šokio, muzikos, grupės judėjimo). Šokdami tyrinėja porinio šokio (susikabinimai, sukiniai poroje) ir grupės šokio (šokėjų išsidėstymas, sinchroniškumas ir asinchroniškumas, simetrija ir asimetrija) ypatumus. Mokosi šiuolaikinių šokio stilių (pvz., gatvės šokis, breikas, hiphopas, šiuolaikinis šokis) ar Europos istorinių kultūrinių epochų šokių ar jų fragmentų (pvz., Renesanso – branlis, pavana, baroko – kontradansas, romantizmo – valsas, polka ir kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. Analizuoja ir įgyvendina struktūrines šokio dalis (pradžia, vystymas, pabaiga) improvizuodami ir komponuodami šokio fragmentus. Mokosi kurti įvairios formos (solo, duetas, ansamblis) šokį ir pasirinkti judesių plėtojimo kryptį (siužetinę, nesiužetinę).

Šokio raiškos pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai siūlo šokio projekto idėjų, parengia kūrybinio sumanymo įgyvendinimo planą, parenka atlikimo vietą, naudodami skaitmenines technologijas parengia ir skleidžia pristatymo informaciją (programėlės, plakatai, skrajutės, informacija mokyklos tinklalapyje). Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. Mokosi pritaikyti šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Pagal galimybes užfiksavę projektus vaizdo įrašuose mokiniai kartu stebi ir analizuoja, vertina vieni kitų įnašą į bendrą darbą.

Šokio raiškos refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. Įvairiuose šaltiniuose (skaitmeninėje erdvėje, spaudoje, televizijos laidose) mokosi susirasti informaciją apie vykstančius šokio renginius, numato jų lankymą ir aptarimą. Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus (A4.1).

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus bei numatydamas mokymo(si) būdus (A4.4).

Šokio atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. Analizuoja vidinį ir išorinį ritmą (šokio, muzikos, grupės judėjimo). Šokdami tyrinėja porinio šokio (susikabinimai, sukiniai poroje) ir grupės šokio (šokėjų išsidėstymas, sinchroniškumas ir asinchroniškumas, simetrija ir asimetrija) ypatumus. Mokosi šiuolaikinių šokio stilių (pvz., gatvės šokis, breikas, hiphopas, šiuolaikinis šokis) ar Europos istorinių kultūrinių epochų šokių ar jų fragmentų (pvz., Renesanso – branlis, pavana, baroko – kontradansas, romantizmo – valsas, polka ir kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. Analizuoja ir įgyvendina struktūrines šokio dalis (pradžia, vystymas, pabaiga) improvizuodami ir komponuodami šokio fragmentus. Mokosi kurti įvairios formos (solo, duetas, ansamblis) šokį ir pasirinkti judesių plėtojimo kryptį (siužetinę, nesiužetinę).

Šokio raiškos pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai siūlo šokio projekto idėjų, parengia kūrybinio sumanymo įgyvendinimo planą, parenka atlikimo vietą, naudodami skaitmenines technologijas parengia ir skleidžia pristatymo informaciją (programėlės, plakatai, skrajutės, informacija mokyklos tinklalapyje). Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. Mokosi pritaikyti šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Pagal galimybes užfiksavę projektus vaizdo įrašuose mokiniai kartu stebi ir analizuoja, vertina vieni kitų įnašą į bendrą darbą.

Šokio raiškos refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. Įvairiuose šaltiniuose (skaitmeninėje erdvėje, spaudoje, televizijos laidose) mokosi susirasti informaciją apie vykstančius šokio renginius, numato jų lankymą ir aptarimą. Svarsto apie dalyvavimo kultūriniuose renginiuose reikšmę savo gyvenime (pvz., galimybė susirasti draugų, išmanyti naujausias šokio meno tendencijas ir madas, išlavinti savo meninį skonį).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Šoka poroje ir grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judėjimą ir išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką) (A1.1).

Šoka poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą ir išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), atsižvelgdamas į šokio žanrą ar stilių (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinį laisvumą ir aktyvumą, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių (A1.4).

Šokio atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus. Mokosi pavieniui, poroje ir grupėje prisiderinti prie išorinio ritmo (šokio judesių, muzikos) ir judėti pagal pačių mokinių kuriamą išorinį ritmą (judant dainuoti, kalbėti, groti). Mokosi derinti vienodos ir nevienodos trukmės, staigius, netikėtus ir ištęstus, sulėtintus judesius, siekdami atrasti naujus judėjimo dinamikos niuansus. Tyrinėdami šokio elementų (erdvės, laiko, energijos, dinamikos) raiškos ypatumus mokosi įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., lietuvių folklorinių ir sceninių liaudies šokių, Europos klasikinių (standartinių) ir Lotynų Amerikos pramoginių šokių, lindihopo ir džiazo, breiko ir hiphopo) šokių judesių, jų derinių, šokių ar jų fragmentų..

Šokio kūryba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi kurti pavieniui ir grupėse, ieško kūrybinių idėjų šokio paveldo kūriniuose ir šiuolaikinėse šokio formose, įvairiuose šokio stiliuose ir žanruose, aiškindamiesi jiems būdingą estetiką. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. Įgyvendindami kūrybinius sumanymus mokosi taikyti būdingas įvairių šokio stilių ir žanrų išraiškos priemones (šokio žingsniai, komponavimo principai, atlikimo maniera). Šokio kūrybos idėjoms pasirenka aktualias socialines problemas ar vaidmenis (pvz., benamis, popmuzikos žvaigždė).

Šokio raiškos pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi suburti grupę, pasiskirstyti pareigas, bendradarbiauti su kitais, organizuodami šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje. Mokosi planuoti, parinkti ir pateikti užduotis grupės nariams, pasiūlydami savo variantų, užduodami klausimų, tardamiesi dėl patalpų paruošimo, repeticijų laiko, žiūrovų informavimo būdų (pvz., skaitmeninės technologijos, informacinės komunikacinės priemonės, spausdinti leidiniai, gyvas žodis). Fiksuoja pristatymus skaitmeninėmis vaizdo priemonėmis (telefonu, vaizdo kamera), apdoroja ir vykdo sklaidą skaitmeninėje erdvėje. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio raiškos refleksija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). Diskutuoja apie šokio veiklos teikiamą naudą (taisyklinga laikysena, koordinuotas judėjimas, laisvas išraiškingas šokis pasilinksminimų metu). Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Poroje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ar pasirinktą šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.1).

Poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, pasirinktą šokio žanrą ar stilių, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.2).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, pasirinktą šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.3).

Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokį, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, pasirinktą šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.4).

Šokio atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus. Mokosi pavieniui, poroje ir grupėje prisiderinti prie išorinio ritmo (šokio judesių, muzikos) ir judėti pagal pačių mokinių kuriamą išorinį ritmą (judant dainuoti, kalbėti, groti). Mokosi derinti vienodos ir nevienodos trukmės, staigius, netikėtus ir ištęstus, sulėtintus judesius, siekdami atrasti naujus judėjimo dinamikos niuansus. Tyrinėdami šokio elementų (erdvės, laiko, energijos, dinamikos) raiškos ypatumus mokosi įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., lietuvių folklorinių ir sceninių liaudies šokių, Europos klasikinių (standartinių) ir Lotynų Amerikos pramoginių šokių, lindihopo ir džiazo, breiko ir hiphopo) šokių judesių, jų derinių, šokių ar jų fragmentų..

Šokio kūryba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi kurti pavieniui ir grupėse, ieško kūrybinių idėjų šokio paveldo kūriniuose ir šiuolaikinėse šokio formose, įvairiuose šokio stiliuose ir žanruose, aiškindamiesi jiems būdingą estetiką. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. Įgyvendindami kūrybinius sumanymus mokosi taikyti būdingas įvairių šokio stilių ir žanrų išraiškos priemones (šokio žingsniai, komponavimo principai, atlikimo maniera). Šokio kūrybos idėjoms pasirenka aktualias socialines problemas ar vaidmenis (pvz., benamis, popmuzikos žvaigždė).

Šokio raiškos pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi suburti grupę, pasiskirstyti pareigas, bendradarbiauti su kitais, organizuodami šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje. Mokosi planuoti, parinkti ir pateikti užduotis grupės nariams, pasiūlydami savo variantų, užduodami klausimų, tardamiesi dėl patalpų paruošimo, repeticijų laiko, žiūrovų informavimo būdų (pvz., skaitmeninės technologijos, informacinės komunikacinės priemonės, spausdinti leidiniai, gyvas žodis). Fiksuoja pristatymus skaitmeninėmis vaizdo priemonėmis (telefonu, vaizdo kamera), apdoroja ir vykdo sklaidą skaitmeninėje erdvėje. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio raiškos refleksija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). Diskutuoja apie šokio veiklos teikiamą naudą (taisyklinga laikysena, koordinuotas judėjimas, laisvas išraiškingas šokis pasilinksminimų metu). Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Su grupe įgyvendina šokio veiklos pristatymą klasės renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas su kitais grupėje (A3.1).

Su grupe organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.2).

Individualiai ar su grupe organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.3).

Individualiai organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, suburdamas grupę, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.4).

Šokio atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus. Mokosi pavieniui, poroje ir grupėje prisiderinti prie išorinio ritmo (šokio judesių, muzikos) ir judėti pagal pačių mokinių kuriamą išorinį ritmą (judant dainuoti, kalbėti, groti). Mokosi derinti vienodos ir nevienodos trukmės, staigius, netikėtus ir ištęstus, sulėtintus judesius, siekdami atrasti naujus judėjimo dinamikos niuansus. Tyrinėdami šokio elementų (erdvės, laiko, energijos, dinamikos) raiškos ypatumus mokosi įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., lietuvių folklorinių ir sceninių liaudies šokių, Europos klasikinių (standartinių) ir Lotynų Amerikos pramoginių šokių, lindihopo ir džiazo, breiko ir hiphopo) šokių judesių, jų derinių, šokių ar jų fragmentų..

Šokio kūryba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi kurti pavieniui ir grupėse, ieško kūrybinių idėjų šokio paveldo kūriniuose ir šiuolaikinėse šokio formose, įvairiuose šokio stiliuose ir žanruose, aiškindamiesi jiems būdingą estetiką. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. Įgyvendindami kūrybinius sumanymus mokosi taikyti būdingas įvairių šokio stilių ir žanrų išraiškos priemones (šokio žingsniai, komponavimo principai, atlikimo maniera). Šokio kūrybos idėjoms pasirenka aktualias socialines problemas ar vaidmenis (pvz., benamis, popmuzikos žvaigždė).

Šokio raiškos pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi suburti grupę, pasiskirstyti pareigas, bendradarbiauti su kitais, organizuodami šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje. Mokosi planuoti, parinkti ir pateikti užduotis grupės nariams, pasiūlydami savo variantų, užduodami klausimų, tardamiesi dėl patalpų paruošimo, repeticijų laiko, žiūrovų informavimo būdų (pvz., skaitmeninės technologijos, informacinės komunikacinės priemonės, spausdinti leidiniai, gyvas žodis). Fiksuoja pristatymus skaitmeninėmis vaizdo priemonėmis (telefonu, vaizdo kamera), apdoroja ir vykdo sklaidą skaitmeninėje erdvėje. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio raiškos refleksija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). Diskutuoja apie šokio veiklos teikiamą naudą (taisyklinga laikysena, koordinuotas judėjimas, laisvas išraiškingas šokis pasilinksminimų metu). Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus (A4.1).

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus ir pasirinkdamas tinkamus šokio mokymo(si) būdus (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus ir pasirinkdamas tinkamus šokio mokymo(si) būdus (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus, pasirinkdamas tinkamus šokio mokymo(si) būdus ir pagrįsdamas jų pasirinkimą (A4.4).

Šokio atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus. Mokosi pavieniui, poroje ir grupėje prisiderinti prie išorinio ritmo (šokio judesių, muzikos) ir judėti pagal pačių mokinių kuriamą išorinį ritmą (judant dainuoti, kalbėti, groti). Mokosi derinti vienodos ir nevienodos trukmės, staigius, netikėtus ir ištęstus, sulėtintus judesius, siekdami atrasti naujus judėjimo dinamikos niuansus. Tyrinėdami šokio elementų (erdvės, laiko, energijos, dinamikos) raiškos ypatumus mokosi įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., lietuvių folklorinių ir sceninių liaudies šokių, Europos klasikinių (standartinių) ir Lotynų Amerikos pramoginių šokių, lindihopo ir džiazo, breiko ir hiphopo) šokių judesių, jų derinių, šokių ar jų fragmentų..

Šokio kūryba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi kurti pavieniui ir grupėse, ieško kūrybinių idėjų šokio paveldo kūriniuose ir šiuolaikinėse šokio formose, įvairiuose šokio stiliuose ir žanruose, aiškindamiesi jiems būdingą estetiką. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. Įgyvendindami kūrybinius sumanymus mokosi taikyti būdingas įvairių šokio stilių ir žanrų išraiškos priemones (šokio žingsniai, komponavimo principai, atlikimo maniera). Šokio kūrybos idėjoms pasirenka aktualias socialines problemas ar vaidmenis (pvz., benamis, popmuzikos žvaigždė).

Šokio raiškos pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai mokosi suburti grupę, pasiskirstyti pareigas, bendradarbiauti su kitais, organizuodami šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje. Mokosi planuoti, parinkti ir pateikti užduotis grupės nariams, pasiūlydami savo variantų, užduodami klausimų, tardamiesi dėl patalpų paruošimo, repeticijų laiko, žiūrovų informavimo būdų (pvz., skaitmeninės technologijos, informacinės komunikacinės priemonės, spausdinti leidiniai, gyvas žodis). Fiksuoja pristatymus skaitmeninėmis vaizdo priemonėmis (telefonu, vaizdo kamera), apdoroja ir vykdo sklaidą skaitmeninėje erdvėje. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.

Šokio raiškos refleksija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokosi analizuoti šokio ir kitų dalykų mokymo(si) ypatumus, naudotis įgyta mokymo(si) patirtimi kasdieniame gyvenime (kūrybingai spręsti kasdienes problemas, konfliktus, savarankiškai tobulėti ir siekti naujų žinių ir patirčių išbandant naują veiklą). Diskutuoja apie šokio veiklos teikiamą naudą (taisyklinga laikysena, koordinuotas judėjimas, laisvas išraiškingas šokis pasilinksminimų metu). Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, fragmentiškai kontroliuodamas judėjimą ir išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką) (A1.1).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), interpretuodamas šokio idėją (A1.2).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), interpretuodamas šokio idėją (A1.3).

Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinį laisvumą ir aktyvumą, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), interpretuodamas šokio idėją ir atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių (A1.4).

Šokio atlikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacines judesio užduotis pavieniui, porose ar grupėse, naudodami laisvą natūralų judėjimą ir įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, klasikinio, šiuolaikinio, pramoginio, gatvės ar kt.) šokio žingsnius ar jų derinius, ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. Atlikdami šokius tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir mokosi interpretuoti atliekamą šokio kūrinį (pajausti ir surasti savitą atlikimo būdą). Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokių, įvairių šokio žanrų ir stilių žingsnių ir (ar) jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

Šokio kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai mokosi improvizuoti ir komponuoti pavieniui, poroje ir grupėje, naudodami pasirinkto šokio žanro ar stiliaus raiškos priemones arba natūralius, t. y. nesusietus su šokio žanru, judesius. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose. Kurdami mokosi pasirinkti ir naudoti akompanimentą (įvairius muzikos kūrinius, aplinkos garsus, balsą arba tylą). Mokosi pasirinkti tinkamas šokio raiškos priemones įgyvendindami savo kūrybinį sumanymą. Kurdami šokį mokosi tyrinėti erdvę (naudoti įvairius erdvės lygmenis (aukštai, žemai), parinkti įvairias kūno padėtis, judėjimo kryptis, šokio figūras (ratas, eilės, voros), šokėjų išsidėstymą ar kt.), tyrinėti laiko elementą (prisitaikyti prie šokio ar muzikos ritmo ir tempo, kurti savo judesio ritmus, judesius ar jų derinius atliekant skirtingais tempais, pajaučiant frazės pradžią ir pabaigą ar kt.), tyrinėti energijos elementą (naudoti įvairią judesių formą, dydį, stiprumą). Mokosi pritaikyti skaitmenines technologijas (vaizdo kameros, kompiuterio, telefono ar kt.) kūrybinėje šokio veikloje, ieškodami sau naujų raiškos formų.

Šokio raiškos pristatymas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi individualiai ar su grupe inicijuoti šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje. Mokosi parengti fizinę šokio veiklos pristatymo vietą uždaroje patalpoje ar atviroje erdvėje. Mokosi parengti šokio veiklos pristatymą skaitmeninėje erdvėje. Susipažįsta su meno (šokio) vadybos pagrindiniais principais ir žymių Lietuvos ir Europos šokio vadybininkų (pvz., Gintarė Masteikaitė, Audronis Imbrasas) bei organizacijų (pvz., Lietuvos šokio informacijos centras, Menų agentūra „Artscape“, Tanzhaus NRW (Vokietija), Centre national de la danse (Prancūzija) ir kt.) veikla. Mokosi naudoti skaitmenines technologijas viešindami šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Aptaria šokio pristatymo fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje panašumus ir skirtumus. Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.

Šokio raiškos refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse) kaip žiūrovui ar dalyvaujant juose kaip atlikėjui ar kūrėjui) šokio patirtį ir pasiekimus, išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Poroje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją ar šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.1).

Poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, šokio žanrą ar stilių, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.2).

Vienas, poroje ir grupėje kuria šokio kompoziciją, išplėtodamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.3).

Vienas, poroje ir grupėje kuria šokio kompoziciją kitiems atlikėjams, išplėtodamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją) (A2.4).

Šokio atlikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacines judesio užduotis pavieniui, porose ar grupėse, naudodami laisvą natūralų judėjimą ir įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, klasikinio, šiuolaikinio, pramoginio, gatvės ar kt.) šokio žingsnius ar jų derinius, ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. Atlikdami šokius tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir mokosi interpretuoti atliekamą šokio kūrinį (pajausti ir surasti savitą atlikimo būdą). Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokių, įvairių šokio žanrų ir stilių žingsnių ir (ar) jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

Šokio kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai mokosi improvizuoti ir komponuoti pavieniui, poroje ir grupėje, naudodami pasirinkto šokio žanro ar stiliaus raiškos priemones arba natūralius, t. y. nesusietus su šokio žanru, judesius. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose. Kurdami mokosi pasirinkti ir naudoti akompanimentą (įvairius muzikos kūrinius, aplinkos garsus, balsą arba tylą). Mokosi pasirinkti tinkamas šokio raiškos priemones įgyvendindami savo kūrybinį sumanymą. Kurdami šokį mokosi tyrinėti erdvę (naudoti įvairius erdvės lygmenis (aukštai, žemai), parinkti įvairias kūno padėtis, judėjimo kryptis, šokio figūras (ratas, eilės, voros), šokėjų išsidėstymą ar kt.), tyrinėti laiko elementą (prisitaikyti prie šokio ar muzikos ritmo ir tempo, kurti savo judesio ritmus, judesius ar jų derinius atliekant skirtingais tempais, pajaučiant frazės pradžią ir pabaigą ar kt.), tyrinėti energijos elementą (naudoti įvairią judesių formą, dydį, stiprumą). Mokosi pritaikyti skaitmenines technologijas (vaizdo kameros, kompiuterio, telefono ar kt.) kūrybinėje šokio veikloje, ieškodami sau naujų raiškos formų.

Šokio raiškos pristatymas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi individualiai ar su grupe inicijuoti šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje. Mokosi parengti fizinę šokio veiklos pristatymo vietą uždaroje patalpoje ar atviroje erdvėje. Mokosi parengti šokio veiklos pristatymą skaitmeninėje erdvėje. Susipažįsta su meno (šokio) vadybos pagrindiniais principais ir žymių Lietuvos ir Europos šokio vadybininkų (pvz., Gintarė Masteikaitė, Audronis Imbrasas) bei organizacijų (pvz., Lietuvos šokio informacijos centras, Menų agentūra „Artscape“, Tanzhaus NRW (Vokietija), Centre national de la danse (Prancūzija) ir kt.) veikla. Mokosi naudoti skaitmenines technologijas viešindami šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Aptaria šokio pristatymo fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje panašumus ir skirtumus. Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.

Šokio raiškos refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse) kaip žiūrovui ar dalyvaujant juose kaip atlikėjui ar kūrėjui) šokio patirtį ir pasiekimus, išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Su grupe įgyvendina šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas su kitais grupėje (A3.1).

Su grupe inicijuoja šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.2).

Individualiai ar su grupe inicijuoja šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje, suburdamas grupę, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus (A3.3).

Individualiai ar su grupe inicijuoja šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje, suburdamas grupę, bendradarbiaudamas, planuodamas įvairius veiklos etapus ir įsivertindamas grupės darbą (A3.4).

Šokio atlikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacines judesio užduotis pavieniui, porose ar grupėse, naudodami laisvą natūralų judėjimą ir įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, klasikinio, šiuolaikinio, pramoginio, gatvės ar kt.) šokio žingsnius ar jų derinius, ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. Atlikdami šokius tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir mokosi interpretuoti atliekamą šokio kūrinį (pajausti ir surasti savitą atlikimo būdą). Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokių, įvairių šokio žanrų ir stilių žingsnių ir (ar) jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

Šokio kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai mokosi improvizuoti ir komponuoti pavieniui, poroje ir grupėje, naudodami pasirinkto šokio žanro ar stiliaus raiškos priemones arba natūralius, t. y. nesusietus su šokio žanru, judesius. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose. Kurdami mokosi pasirinkti ir naudoti akompanimentą (įvairius muzikos kūrinius, aplinkos garsus, balsą arba tylą). Mokosi pasirinkti tinkamas šokio raiškos priemones įgyvendindami savo kūrybinį sumanymą. Kurdami šokį mokosi tyrinėti erdvę (naudoti įvairius erdvės lygmenis (aukštai, žemai), parinkti įvairias kūno padėtis, judėjimo kryptis, šokio figūras (ratas, eilės, voros), šokėjų išsidėstymą ar kt.), tyrinėti laiko elementą (prisitaikyti prie šokio ar muzikos ritmo ir tempo, kurti savo judesio ritmus, judesius ar jų derinius atliekant skirtingais tempais, pajaučiant frazės pradžią ir pabaigą ar kt.), tyrinėti energijos elementą (naudoti įvairią judesių formą, dydį, stiprumą). Mokosi pritaikyti skaitmenines technologijas (vaizdo kameros, kompiuterio, telefono ar kt.) kūrybinėje šokio veikloje, ieškodami sau naujų raiškos formų.

Šokio raiškos pristatymas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi individualiai ar su grupe inicijuoti šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje. Mokosi parengti fizinę šokio veiklos pristatymo vietą uždaroje patalpoje ar atviroje erdvėje. Mokosi parengti šokio veiklos pristatymą skaitmeninėje erdvėje. Susipažįsta su meno (šokio) vadybos pagrindiniais principais ir žymių Lietuvos ir Europos šokio vadybininkų (pvz., Gintarė Masteikaitė, Audronis Imbrasas) bei organizacijų (pvz., Lietuvos šokio informacijos centras, Menų agentūra „Artscape“, Tanzhaus NRW (Vokietija), Centre national de la danse (Prancūzija) ir kt.) veikla. Mokosi naudoti skaitmenines technologijas viešindami šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Aptaria šokio pristatymo fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje panašumus ir skirtumus. Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.

Šokio raiškos refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse) kaip žiūrovui ar dalyvaujant juose kaip atlikėjui ar kūrėjui) šokio patirtį ir pasiekimus, išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Padedamas aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus (A4.1).

Aptaria ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus ir pasirinkdamas tinkamus mokymo(si) būdus (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus, išskirdamas prioritetus ir pasirinkdamas tvarią mokymo(si) strategiją (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus, išskirdamas prioritetus ir pasirinkdamas tvarią mokymo(si) strategiją, pagrįsdamas savo pasirinkimus (A4.4).

Šokio atlikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai per improvizacines judesio užduotis pavieniui, porose ar grupėse, naudodami laisvą natūralų judėjimą ir įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, klasikinio, šiuolaikinio, pramoginio, gatvės ar kt.) šokio žingsnius ar jų derinius, ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. Atlikdami šokius tyrinėja šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir mokosi interpretuoti atliekamą šokio kūrinį (pajausti ir surasti savitą atlikimo būdą). Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokių, įvairių šokio žanrų ir stilių žingsnių ir (ar) jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

Šokio kūryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai mokosi improvizuoti ir komponuoti pavieniui, poroje ir grupėje, naudodami pasirinkto šokio žanro ar stiliaus raiškos priemones arba natūralius, t. y. nesusietus su šokio žanru, judesius. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose. Kurdami mokosi pasirinkti ir naudoti akompanimentą (įvairius muzikos kūrinius, aplinkos garsus, balsą arba tylą). Mokosi pasirinkti tinkamas šokio raiškos priemones įgyvendindami savo kūrybinį sumanymą. Kurdami šokį mokosi tyrinėti erdvę (naudoti įvairius erdvės lygmenis (aukštai, žemai), parinkti įvairias kūno padėtis, judėjimo kryptis, šokio figūras (ratas, eilės, voros), šokėjų išsidėstymą ar kt.), tyrinėti laiko elementą (prisitaikyti prie šokio ar muzikos ritmo ir tempo, kurti savo judesio ritmus, judesius ar jų derinius atliekant skirtingais tempais, pajaučiant frazės pradžią ir pabaigą ar kt.), tyrinėti energijos elementą (naudoti įvairią judesių formą, dydį, stiprumą). Mokosi pritaikyti skaitmenines technologijas (vaizdo kameros, kompiuterio, telefono ar kt.) kūrybinėje šokio veikloje, ieškodami sau naujų raiškos formų.

Šokio raiškos pristatymas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi individualiai ar su grupe inicijuoti šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje. Mokosi parengti fizinę šokio veiklos pristatymo vietą uždaroje patalpoje ar atviroje erdvėje. Mokosi parengti šokio veiklos pristatymą skaitmeninėje erdvėje. Susipažįsta su meno (šokio) vadybos pagrindiniais principais ir žymių Lietuvos ir Europos šokio vadybininkų (pvz., Gintarė Masteikaitė, Audronis Imbrasas) bei organizacijų (pvz., Lietuvos šokio informacijos centras, Menų agentūra „Artscape“, Tanzhaus NRW (Vokietija), Centre national de la danse (Prancūzija) ir kt.) veikla. Mokosi naudoti skaitmenines technologijas viešindami šokio veiklos pristatymą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Aptaria šokio pristatymo fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje panašumus ir skirtumus. Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.

Šokio raiškos refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse) kaip žiūrovui ar dalyvaujant juose kaip atlikėjui ar kūrėjui) šokio patirtį ir pasiekimus, išsikelti šokio mokymo(si) tikslus, išskirti mokymo(si) prioritetus ir pasirinkti tvarią, t. y. geriausiai tinkančią ir ilgalaikius rezultatus užtikrinančią šokio mokymo(si) strategiją.

Šios srities pasiekimai susiję su stebimų, atliekamų ar kuriamų šokio kūrinių nagrinėjimo, interpretavimo ir vertinimo gebėjimais. Šokio kūrinys gali būti šokio judesių seka, šokio kompozicija ar jos fragmentas, šokio spektaklis. Šokio kūrinių nagrinėjimas apima šokio kūrinių analizę kūrybinių idėjų, estetinių savybių, šokio elementų ir raiškos priemonių aspektu. Šokio kūrinių interpretavimas atskleidžia mokinių gebėjimą nusakyti, kokių prasmių jie įžvelgia ir kaip suvokia stebimą ar atliekamą šokį, kokias prasmes siekia perteikti savo kuriamu šokiu. Šokio kūrinių vertinimo pasiekimai rodo mokinių gebėjimą išsakyti ir pragrįsti savo nuomonę apie atliktą, sukurtą ar stebėtą šokį. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą ar atliktus šokio judesius (B1.1).

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą ir atliktus šokio judesius (B1.2).

Įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, atliktus šokio judesius (B1.3).

Apibūdina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, atliktus šokio judesius ir palygina juos, nurodydamas skirtumus (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai ar vaizdo įraše, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. Stebi ir aptaria draugų atliekamus šokius ir kūrybinius darbus. Mokosi įžvelgti, suprasti ir įvardinti šokio temą ir nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pastebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į muzikinį šokio akompanimentą. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint klasės draugų ar kitų šokėjų (profesionalų, mėgėjų) atliekamus šokius.
3–4 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus nurodo stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą ar erdvės lygius, atliktus šokio judesius (B1.1).

Atsakydamas į klausimus nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, erdvės lygius, atliktus šokio judesius (B1.2).

Nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, panaudotus šokio erdvės lygius ir kryptis, įvardija atliktus šokio judesius (B1.3).

Apibūdina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, panaudotus šokio erdvės lygius ir kryptis, atliktus šokio judesius ir palygina juos, nurodydamas skirtumus (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai, stebėdami įvairių žanrų (pvz., folklorinio šokio, baleto, šiuolaikinio šokio, gatvės šokio) šokius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje, mokosi apibūdinti juos, įvardydami nuotaiką, temą ar pagrindinę mintį, nurodydami panašumus ir skirtumus (judesių, tempo, nuotaikos, atlikėjų skaičiaus, kostiumų). Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. Nagrinėdami atliekamus, sukurtus ar stebėtus šokio kūrinius susipažįsta su šokio sąvokomis (pvz., šokio žingsniai, judesys, erdvės kryptys, erdvės lygiai, ritmas, tempas, energija, šokio nuotaika), mokosi tinkamai jas vartoti ir taikyti kai kuriuos vertinimo kriterijus (pvz., išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint draugų ar kitų šokėjų atliekamus šokius.
5–6 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ar šokio žanrą (B1.1).

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir šokio žanrą (B1.2).

Nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir įvardija bruožus, nusakančius šokio žanrą (B1.3).

Apibūdina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir įvardija bruožus, nusakančius šokio žanrą ir kraštą (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

27.2.  Stebi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ir kraštų (pvz., Lietuvos, šalių kaimynių, tolimesnių kraštų) pavyzdžius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje ir nagrinėja juos, lygindami šokio elementų raiškos, muzikos, kostiumų, šokėjų skaičiaus, šokio paskirties požiūriu. Mokosi įžvelgti šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką, įvardyti šokio žanro bruožus (būdingus šokio žingsnius, jų atlikimo ypatumus, muzikos pobūdį, kostiumus) ir susieti su krašto, iš kurio kilo tam tikras šokio žanras, geografinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis. Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę.
7–8 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ar šokio stilių (B1.1).

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir šokio stilių (B1.2).

Nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir įvardija bruožus, nusakančius šokio stilių (B1.3).

Analizuoja stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir bruožus, nusakančius šokio stilių (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi, nagrinėja Vakarų Europos šokio kūrinius (Renesanso buitiniai dvarų ir valstiečių šokiai, baroko epochos baletas, nūdienos jaunimo šokiai) ir mokosi įvardyti bruožus, nusakančius šokio kūrinio istorinį kultūrinį stilių. Susipažįsta su iškiliausių Lietuvos ir pasaulio įvairių kultūrinių epochų šokio kūrėjais ir jų kūriniais (pvz., lietuvių sceninio liaudies šokio pradininkas J. Lingys ir ansamblis „Lietuva“, klasikinis M. Petipa ir šiuolaikinis M. Eko baletas „Gulbių ežeras“, modernaus šokio pradininkė pasaulyje M. Graham ir Lietuvoje D. Nasvytytė, gatvės šokio pradžia JAV ir Lietuvoje), stebi jų ištraukas ir nagrinėja šokio elementų, šokio žanro ir stiliaus bruožų raiškos požiūriu. Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir šokio žanrą arba stilių (B1.1).

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, šokio žanrą ir stilių (B1.2).

Nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir įvardija bruožus, nusakančius šokio žanrą ir stilių (B1.3).

Analizuoja stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir bruožus, nusakančius šokio žanrą, stilių ir rūšį (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi ir nagrinėja stilistiniu požiūriu įvairius Lietuvos ir pasaulio šokio kūrinius (pvz., Lietuvos etnografinių regionų tradiciniai šokiai, sceninis lietuvių liaudies šokis, lietuviškas baletas, modernus ir šiuolaikinis šokis, P. Čaikovskio baletai, J. Štrauso valsai, tango, japonų Butoh šokis), mokydamiesi išvardyti būdingus šokio kūrinio žanro, stiliaus ir rūšies bruožus bei šokio elementų raišką. Mokosi apibūdinti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografas, šokėjas), išsakydami savo nuomonę apie šokį ir ją pagrįsdami.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, šokio žanrą ir stilių (B1.1).

Įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir palygina pagal šokio žanrą (B1.2).

Nagrinėja stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir palygina pagal šokio žanrą ir stilių (B1.3).

Nagrinėja stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, palygina pagal šokio žanrą ir stilių ir pagrindžia savo įžvalgas (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįsta su įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, šiuolaikinio, baleto, pramoginio, gatvės ar kt.), Lietuvos ir pasaulio žymiausių šokio kūrėjų (pvz., Bronius Kelbauskas, Juozas Lingys, Anželika Cholina, Birutė Letukaitė, Marius Petipa, Martha Graham, Morisas Bežaras, Pina Bausch ir kt.), atlikėjų (pvz., Olga Malėjinaitė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Edita Daniūtė, Arūnas Bižokas, Michail Baryshnikov, Ana Laguna, Akram Khan ir kt.) ir kolektyvų (pvz., Šokio teatras „Aura“, sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“, dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Nyderlandų šokio teatras NDT, DV8 ir kt.) šokio kūriniais, stebi juos gyvai arba skaitmeninėje erdvėje ir analizuoja juos tam tikru požiūriu (pvz., tematikos, šokio elementų raiškos, tradicijų, vertybių ar kt.) ir palygina. Mokosi analizuoti ir palyginti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Susipažįsta su šokio kūrinio vertinimo kriterijais (šokio idėjos originalumas, šokio temos raiška, šokio priemonių tinkamumas, šokėjų išraiškingumas ar meistrystė, choreografijos ir muzikos dermė ir kt.). Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. Nagrinėja veiksnius, turinčius įtakos nuomonei apie šokio kūrinius (pvz., šokio patirtis, kultūrinis išprusimas, socialinė aplinka, išsilavinimas). Naudodami skaitmenines ir įprastas technologijas mokosi rasti patikimų šaltinių (internetas, spauda, televizija, radijas) ir analizuoti juose pateikiamą informaciją apie Lietuvos ir užsienio šokio kūrėjus, atlikėjus, šokio institucijas, renginius, šokio istorijos faktus, nūdienos šokio aktualijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio nuotaiką (B2.1).

Padedamas įvardija savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą (B2.2).

Įvardija savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką (B2.3).

Apibūdina ir palygina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio temą ir nuotaiką (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai ar vaizdo įraše, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. Stebi ir aptaria draugų atliekamus šokius ir kūrybinius darbus. Mokosi įžvelgti, suprasti ir įvardinti šokio temą ir nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pastebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į muzikinį šokio akompanimentą. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint klasės draugų ar kitų šokėjų (profesionalų, mėgėjų) atliekamus šokius.
3–4 klasių koncentras

Padedamas įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio nuotaiką (B2.1).

Padedamas įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio temą (B2.2).

Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką (B2.3).

Paaiškina ir palygina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio temą ir nuotaiką (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai, stebėdami įvairių žanrų (pvz., folklorinio šokio, baleto, šiuolaikinio šokio, gatvės šokio) šokius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje, mokosi apibūdinti juos, įvardydami nuotaiką, temą ar pagrindinę mintį, nurodydami panašumus ir skirtumus (judesių, tempo, nuotaikos, atlikėjų skaičiaus, kostiumų). Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. Nagrinėdami atliekamus, sukurtus ar stebėtus šokio kūrinius susipažįsta su šokio sąvokomis (pvz., šokio žingsniai, judesys, erdvės kryptys, erdvės lygiai, ritmas, tempas, energija, šokio nuotaika), mokosi tinkamai jas vartoti ir taikyti kai kuriuos vertinimo kriterijus (pvz., išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint draugų ar kitų šokėjų atliekamus šokius.
5–6 klasių koncentras

Padedamas įvardija savo sukurto, stebėto ar atlikto šokio nuotaiką (B2.1).

Padedamas įvardija savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką (B2.2).

Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką, padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B2.3).

Paaiškina ir palygina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio temą ir nuotaiką ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

27.2.  Stebi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ir kraštų (pvz., Lietuvos, šalių kaimynių, tolimesnių kraštų) pavyzdžius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje ir nagrinėja juos, lygindami šokio elementų raiškos, muzikos, kostiumų, šokėjų skaičiaus, šokio paskirties požiūriu. Mokosi įžvelgti šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką, įvardyti šokio žanro bruožus (būdingus šokio žingsnius, jų atlikimo ypatumus, muzikos pobūdį, kostiumus) ir susieti su krašto, iš kurio kilo tam tikras šokio žanras, geografinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis. Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę.
7–8 klasių koncentras

Padedamas įvardija įžvelgtas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes (B2.1).

Įvardija išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B2.2).

Nusako išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.3).

Apibūdina ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi, nagrinėja Vakarų Europos šokio kūrinius (Renesanso buitiniai dvarų ir valstiečių šokiai, baroko epochos baletas, nūdienos jaunimo šokiai) ir mokosi įvardyti bruožus, nusakančius šokio kūrinio istorinį kultūrinį stilių. Susipažįsta su iškiliausių Lietuvos ir pasaulio įvairių kultūrinių epochų šokio kūrėjais ir jų kūriniais (pvz., lietuvių sceninio liaudies šokio pradininkas J. Lingys ir ansamblis „Lietuva“, klasikinis M. Petipa ir šiuolaikinis M. Eko baletas „Gulbių ežeras“, modernaus šokio pradininkė pasaulyje M. Graham ir Lietuvoje D. Nasvytytė, gatvės šokio pradžia JAV ir Lietuvoje), stebi jų ištraukas ir nagrinėja šokio elementų, šokio žanro ir stiliaus bruožų raiškos požiūriu. Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas įvardija išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes (B2.1).

Įvardija išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.2).

Analizuoja išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.3).

Analizuoja ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo  atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi ir nagrinėja stilistiniu požiūriu įvairius Lietuvos ir pasaulio šokio kūrinius (pvz., Lietuvos etnografinių regionų tradiciniai šokiai, sceninis lietuvių liaudies šokis, lietuviškas baletas, modernus ir šiuolaikinis šokis, P. Čaikovskio baletai, J. Štrauso valsai, tango, japonų Butoh šokis), mokydamiesi išvardyti būdingus šokio kūrinio žanro, stiliaus ir rūšies bruožus bei šokio elementų raišką. Mokosi apibūdinti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografas, šokėjas), išsakydami savo nuomonę apie šokį ir ją pagrįsdami.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes (B2.1).

Įvardija ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.2).

Analizuoja ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.3).

Analizuoja ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes, susieja su šokio elementų raiška ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįsta su įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, šiuolaikinio, baleto, pramoginio, gatvės ar kt.), Lietuvos ir pasaulio žymiausių šokio kūrėjų (pvz., Bronius Kelbauskas, Juozas Lingys, Anželika Cholina, Birutė Letukaitė, Marius Petipa, Martha Graham, Morisas Bežaras, Pina Bausch ir kt.), atlikėjų (pvz., Olga Malėjinaitė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Edita Daniūtė, Arūnas Bižokas, Michail Baryshnikov, Ana Laguna, Akram Khan ir kt.) ir kolektyvų (pvz., Šokio teatras „Aura“, sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“, dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Nyderlandų šokio teatras NDT, DV8 ir kt.) šokio kūriniais, stebi juos gyvai arba skaitmeninėje erdvėje ir analizuoja juos tam tikru požiūriu (pvz., tematikos, šokio elementų raiškos, tradicijų, vertybių ar kt.) ir palygina. Mokosi analizuoti ir palyginti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Susipažįsta su šokio kūrinio vertinimo kriterijais (šokio idėjos originalumas, šokio temos raiška, šokio priemonių tinkamumas, šokėjų išraiškingumas ar meistrystė, choreografijos ir muzikos dermė ir kt.). Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. Nagrinėja veiksnius, turinčius įtakos nuomonei apie šokio kūrinius (pvz., šokio patirtis, kultūrinis išprusimas, socialinė aplinka, išsilavinimas). Naudodami skaitmenines ir įprastas technologijas mokosi rasti patikimų šaltinių (internetas, spauda, televizija, radijas) ir analizuoti juose pateikiamą informaciją apie Lietuvos ir užsienio šokio kūrėjus, atlikėjus, šokio institucijas, renginius, šokio istorijos faktus, nūdienos šokio aktualijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas išvardija, kas patiko stebėtame ar atliktame šokio kūrinyje (B3.1).

Padedamas išvardija, kas patiko ir kas nepatiko stebėtame ar atliktame šokio kūrinyje (B3.2).

Savais žodžiais išsako įspūdžius, kilusius stebint, atliekant ar kuriant šokio kūrinį (B3.3).

Vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako įspūdžius, kilusius stebint, atliekant ar kuriant šokio kūrinį (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai ar vaizdo įraše, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. Stebi ir aptaria draugų atliekamus šokius ir kūrybinius darbus. Mokosi įžvelgti, suprasti ir įvardinti šokio temą ir nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pastebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į muzikinį šokio akompanimentą. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint klasės draugų ar kitų šokėjų (profesionalų, mėgėjų) atliekamus šokius.
3–4 klasių koncentras

Padedamas savais žodžiais išsako įspūdžius, kilusius stebint ar atliekant šokio kūrinį (B3.1).

Padedamas ir vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako įspūdžius, kilusius stebint ar atliekant šokio kūrinį (B3.2).

Vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako įspūdžius, kilusius stebint, atliekant ar kuriant šokio kūrinį (B3.3).

Vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako įspūdžius, kilusius stebint, atliekant ar kuriant šokio kūrinį, ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai, stebėdami įvairių žanrų (pvz., folklorinio šokio, baleto, šiuolaikinio šokio, gatvės šokio) šokius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje, mokosi apibūdinti juos, įvardydami nuotaiką, temą ar pagrindinę mintį, nurodydami panašumus ir skirtumus (judesių, tempo, nuotaikos, atlikėjų skaičiaus, kostiumų). Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. Nagrinėdami atliekamus, sukurtus ar stebėtus šokio kūrinius susipažįsta su šokio sąvokomis (pvz., šokio žingsniai, judesys, erdvės kryptys, erdvės lygiai, ritmas, tempas, energija, šokio nuotaika), mokosi tinkamai jas vartoti ir taikyti kai kuriuos vertinimo kriterijus (pvz., išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint draugų ar kitų šokėjų atliekamus šokius.
5–6 klasių koncentras

Padedamas savais žodžiais išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį (B3.1).

Padedamas ir vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį (B3.2).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B3.3).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina su kitų nuomone ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

27.2.  Stebi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ir kraštų (pvz., Lietuvos, šalių kaimynių, tolimesnių kraštų) pavyzdžius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje ir nagrinėja juos, lygindami šokio elementų raiškos, muzikos, kostiumų, šokėjų skaičiaus, šokio paskirties požiūriu. Mokosi įžvelgti šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką, įvardyti šokio žanro bruožus (būdingus šokio žingsnius, jų atlikimo ypatumus, muzikos pobūdį, kostiumus) ir susieti su krašto, iš kurio kilo tam tikras šokio žanras, geografinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis. Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę.
7–8 klasių koncentras

Padedamas savais žodžiais išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio (B3.1).

Padedamas ir vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį (B3.2).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.3).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina su kitų nuomone ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi, nagrinėja Vakarų Europos šokio kūrinius (Renesanso buitiniai dvarų ir valstiečių šokiai, baroko epochos baletas, nūdienos jaunimo šokiai) ir mokosi įvardyti bruožus, nusakančius šokio kūrinio istorinį kultūrinį stilių. Susipažįsta su iškiliausių Lietuvos ir pasaulio įvairių kultūrinių epochų šokio kūrėjais ir jų kūriniais (pvz., lietuvių sceninio liaudies šokio pradininkas J. Lingys ir ansamblis „Lietuva“, klasikinis M. Petipa ir šiuolaikinis M. Eko baletas „Gulbių ežeras“, modernaus šokio pradininkė pasaulyje M. Graham ir Lietuvoje D. Nasvytytė, gatvės šokio pradžia JAV ir Lietuvoje), stebi jų ištraukas ir nagrinėja šokio elementų, šokio žanro ir stiliaus bruožų raiškos požiūriu. Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas savais žodžiais išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį (B3.1).

Padedamas, vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.2).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.3).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina ir pagrindžia savo įžvalgas, palygindamas su kitų nuomone (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi ir nagrinėja stilistiniu požiūriu įvairius Lietuvos ir pasaulio šokio kūrinius (pvz., Lietuvos etnografinių regionų tradiciniai šokiai, sceninis lietuvių liaudies šokis, lietuviškas baletas, modernus ir šiuolaikinis šokis, P. Čaikovskio baletai, J. Štrauso valsai, tango, japonų Butoh šokis), mokydamiesi išvardyti būdingus šokio kūrinio žanro, stiliaus ir rūšies bruožus bei šokio elementų raišką. Mokosi apibūdinti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografas, šokėjas), išsakydami savo nuomonę apie šokį ir ją pagrįsdami.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.1).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina skirtingas nuomones ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.2).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas argumentuotai vertina stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina skirtingas nuomones ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.3).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas argumentuotai vertina stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina ir apibendrina skirtingas nuomones ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįsta su įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, šiuolaikinio, baleto, pramoginio, gatvės ar kt.), Lietuvos ir pasaulio žymiausių šokio kūrėjų (pvz., Bronius Kelbauskas, Juozas Lingys, Anželika Cholina, Birutė Letukaitė, Marius Petipa, Martha Graham, Morisas Bežaras, Pina Bausch ir kt.), atlikėjų (pvz., Olga Malėjinaitė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Edita Daniūtė, Arūnas Bižokas, Michail Baryshnikov, Ana Laguna, Akram Khan ir kt.) ir kolektyvų (pvz., Šokio teatras „Aura“, sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“, dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Nyderlandų šokio teatras NDT, DV8 ir kt.) šokio kūriniais, stebi juos gyvai arba skaitmeninėje erdvėje ir analizuoja juos tam tikru požiūriu (pvz., tematikos, šokio elementų raiškos, tradicijų, vertybių ar kt.) ir palygina. Mokosi analizuoti ir palyginti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Susipažįsta su šokio kūrinio vertinimo kriterijais (šokio idėjos originalumas, šokio temos raiška, šokio priemonių tinkamumas, šokėjų išraiškingumas ar meistrystė, choreografijos ir muzikos dermė ir kt.). Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. Nagrinėja veiksnius, turinčius įtakos nuomonei apie šokio kūrinius (pvz., šokio patirtis, kultūrinis išprusimas, socialinė aplinka, išsilavinimas). Naudodami skaitmenines ir įprastas technologijas mokosi rasti patikimų šaltinių (internetas, spauda, televizija, radijas) ir analizuoti juose pateikiamą informaciją apie Lietuvos ir užsienio šokio kūrėjus, atlikėjus, šokio institucijas, renginius, šokio istorijos faktus, nūdienos šokio aktualijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą ar atliktus šokio judesius (B1.1).

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą ir atliktus šokio judesius (B1.2).

Įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, atliktus šokio judesius (B1.3).

Apibūdina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, atliktus šokio judesius ir palygina juos, nurodydamas skirtumus (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai ar vaizdo įraše, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. Stebi ir aptaria draugų atliekamus šokius ir kūrybinius darbus. Mokosi įžvelgti, suprasti ir įvardinti šokio temą ir nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pastebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į muzikinį šokio akompanimentą. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint klasės draugų ar kitų šokėjų (profesionalų, mėgėjų) atliekamus šokius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio nuotaiką (B2.1).

Padedamas įvardija savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą (B2.2).

Įvardija savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką (B2.3).

Apibūdina ir palygina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio temą ir nuotaiką (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai ar vaizdo įraše, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. Stebi ir aptaria draugų atliekamus šokius ir kūrybinius darbus. Mokosi įžvelgti, suprasti ir įvardinti šokio temą ir nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pastebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į muzikinį šokio akompanimentą. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint klasės draugų ar kitų šokėjų (profesionalų, mėgėjų) atliekamus šokius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas išvardija, kas patiko stebėtame ar atliktame šokio kūrinyje (B3.1).

Padedamas išvardija, kas patiko ir kas nepatiko stebėtame ar atliktame šokio kūrinyje (B3.2).

Savais žodžiais išsako įspūdžius, kilusius stebint, atliekant ar kuriant šokio kūrinį (B3.3).

Vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako įspūdžius, kilusius stebint, atliekant ar kuriant šokio kūrinį (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai ar vaizdo įraše, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. Stebi ir aptaria draugų atliekamus šokius ir kūrybinius darbus. Mokosi įžvelgti, suprasti ir įvardinti šokio temą ir nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pastebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į muzikinį šokio akompanimentą. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint klasės draugų ar kitų šokėjų (profesionalų, mėgėjų) atliekamus šokius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus nurodo stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą ar erdvės lygius, atliktus šokio judesius (B1.1).

Atsakydamas į klausimus nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, erdvės lygius, atliktus šokio judesius (B1.2).

Nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, panaudotus šokio erdvės lygius ir kryptis, įvardija atliktus šokio judesius (B1.3).

Apibūdina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, panaudotus šokio erdvės lygius ir kryptis, atliktus šokio judesius ir palygina juos, nurodydamas skirtumus (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai, stebėdami įvairių žanrų (pvz., folklorinio šokio, baleto, šiuolaikinio šokio, gatvės šokio) šokius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje, mokosi apibūdinti juos, įvardydami nuotaiką, temą ar pagrindinę mintį, nurodydami panašumus ir skirtumus (judesių, tempo, nuotaikos, atlikėjų skaičiaus, kostiumų). Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. Nagrinėdami atliekamus, sukurtus ar stebėtus šokio kūrinius susipažįsta su šokio sąvokomis (pvz., šokio žingsniai, judesys, erdvės kryptys, erdvės lygiai, ritmas, tempas, energija, šokio nuotaika), mokosi tinkamai jas vartoti ir taikyti kai kuriuos vertinimo kriterijus (pvz., išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint draugų ar kitų šokėjų atliekamus šokius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Padedamas įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio nuotaiką (B2.1).

Padedamas įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio temą (B2.2).

Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką (B2.3).

Paaiškina ir palygina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio temą ir nuotaiką (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai, stebėdami įvairių žanrų (pvz., folklorinio šokio, baleto, šiuolaikinio šokio, gatvės šokio) šokius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje, mokosi apibūdinti juos, įvardydami nuotaiką, temą ar pagrindinę mintį, nurodydami panašumus ir skirtumus (judesių, tempo, nuotaikos, atlikėjų skaičiaus, kostiumų). Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. Nagrinėdami atliekamus, sukurtus ar stebėtus šokio kūrinius susipažįsta su šokio sąvokomis (pvz., šokio žingsniai, judesys, erdvės kryptys, erdvės lygiai, ritmas, tempas, energija, šokio nuotaika), mokosi tinkamai jas vartoti ir taikyti kai kuriuos vertinimo kriterijus (pvz., išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint draugų ar kitų šokėjų atliekamus šokius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Padedamas savais žodžiais išsako įspūdžius, kilusius stebint ar atliekant šokio kūrinį (B3.1).

Padedamas ir vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako įspūdžius, kilusius stebint ar atliekant šokio kūrinį (B3.2).

Vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako įspūdžius, kilusius stebint, atliekant ar kuriant šokio kūrinį (B3.3).

Vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako įspūdžius, kilusius stebint, atliekant ar kuriant šokio kūrinį, ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai, stebėdami įvairių žanrų (pvz., folklorinio šokio, baleto, šiuolaikinio šokio, gatvės šokio) šokius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje, mokosi apibūdinti juos, įvardydami nuotaiką, temą ar pagrindinę mintį, nurodydami panašumus ir skirtumus (judesių, tempo, nuotaikos, atlikėjų skaičiaus, kostiumų). Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. Nagrinėdami atliekamus, sukurtus ar stebėtus šokio kūrinius susipažįsta su šokio sąvokomis (pvz., šokio žingsniai, judesys, erdvės kryptys, erdvės lygiai, ritmas, tempas, energija, šokio nuotaika), mokosi tinkamai jas vartoti ir taikyti kai kuriuos vertinimo kriterijus (pvz., išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint draugų ar kitų šokėjų atliekamus šokius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ar šokio žanrą (B1.1).

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir šokio žanrą (B1.2).

Nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir įvardija bruožus, nusakančius šokio žanrą (B1.3).

Apibūdina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir įvardija bruožus, nusakančius šokio žanrą ir kraštą (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

27.2.  Stebi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ir kraštų (pvz., Lietuvos, šalių kaimynių, tolimesnių kraštų) pavyzdžius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje ir nagrinėja juos, lygindami šokio elementų raiškos, muzikos, kostiumų, šokėjų skaičiaus, šokio paskirties požiūriu. Mokosi įžvelgti šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką, įvardyti šokio žanro bruožus (būdingus šokio žingsnius, jų atlikimo ypatumus, muzikos pobūdį, kostiumus) ir susieti su krašto, iš kurio kilo tam tikras šokio žanras, geografinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis. Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas įvardija savo sukurto, stebėto ar atlikto šokio nuotaiką (B2.1).

Padedamas įvardija savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką (B2.2).

Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką, padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B2.3).

Paaiškina ir palygina stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio temą ir nuotaiką ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

27.2.  Stebi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ir kraštų (pvz., Lietuvos, šalių kaimynių, tolimesnių kraštų) pavyzdžius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje ir nagrinėja juos, lygindami šokio elementų raiškos, muzikos, kostiumų, šokėjų skaičiaus, šokio paskirties požiūriu. Mokosi įžvelgti šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką, įvardyti šokio žanro bruožus (būdingus šokio žingsnius, jų atlikimo ypatumus, muzikos pobūdį, kostiumus) ir susieti su krašto, iš kurio kilo tam tikras šokio žanras, geografinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis. Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas savais žodžiais išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį (B3.1).

Padedamas ir vartodamas elementarias šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį (B3.2).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B3.3).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina su kitų nuomone ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

27.2.  Stebi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ir kraštų (pvz., Lietuvos, šalių kaimynių, tolimesnių kraštų) pavyzdžius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje ir nagrinėja juos, lygindami šokio elementų raiškos, muzikos, kostiumų, šokėjų skaičiaus, šokio paskirties požiūriu. Mokosi įžvelgti šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką, įvardyti šokio žanro bruožus (būdingus šokio žingsnius, jų atlikimo ypatumus, muzikos pobūdį, kostiumus) ir susieti su krašto, iš kurio kilo tam tikras šokio žanras, geografinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis. Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ar šokio stilių (B1.1).

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir šokio stilių (B1.2).

Nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir įvardija bruožus, nusakančius šokio stilių (B1.3).

Analizuoja stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir bruožus, nusakančius šokio stilių (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi, nagrinėja Vakarų Europos šokio kūrinius (Renesanso buitiniai dvarų ir valstiečių šokiai, baroko epochos baletas, nūdienos jaunimo šokiai) ir mokosi įvardyti bruožus, nusakančius šokio kūrinio istorinį kultūrinį stilių. Susipažįsta su iškiliausių Lietuvos ir pasaulio įvairių kultūrinių epochų šokio kūrėjais ir jų kūriniais (pvz., lietuvių sceninio liaudies šokio pradininkas J. Lingys ir ansamblis „Lietuva“, klasikinis M. Petipa ir šiuolaikinis M. Eko baletas „Gulbių ežeras“, modernaus šokio pradininkė pasaulyje M. Graham ir Lietuvoje D. Nasvytytė, gatvės šokio pradžia JAV ir Lietuvoje), stebi jų ištraukas ir nagrinėja šokio elementų, šokio žanro ir stiliaus bruožų raiškos požiūriu. Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas įvardija įžvelgtas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes (B2.1).

Įvardija išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir padedamas pagrindžia savo įžvalgas (B2.2).

Nusako išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.3).

Apibūdina ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi, nagrinėja Vakarų Europos šokio kūrinius (Renesanso buitiniai dvarų ir valstiečių šokiai, baroko epochos baletas, nūdienos jaunimo šokiai) ir mokosi įvardyti bruožus, nusakančius šokio kūrinio istorinį kultūrinį stilių. Susipažįsta su iškiliausių Lietuvos ir pasaulio įvairių kultūrinių epochų šokio kūrėjais ir jų kūriniais (pvz., lietuvių sceninio liaudies šokio pradininkas J. Lingys ir ansamblis „Lietuva“, klasikinis M. Petipa ir šiuolaikinis M. Eko baletas „Gulbių ežeras“, modernaus šokio pradininkė pasaulyje M. Graham ir Lietuvoje D. Nasvytytė, gatvės šokio pradžia JAV ir Lietuvoje), stebi jų ištraukas ir nagrinėja šokio elementų, šokio žanro ir stiliaus bruožų raiškos požiūriu. Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas savais žodžiais išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio (B3.1).

Padedamas ir vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį (B3.2).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.3).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina su kitų nuomone ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi, nagrinėja Vakarų Europos šokio kūrinius (Renesanso buitiniai dvarų ir valstiečių šokiai, baroko epochos baletas, nūdienos jaunimo šokiai) ir mokosi įvardyti bruožus, nusakančius šokio kūrinio istorinį kultūrinį stilių. Susipažįsta su iškiliausių Lietuvos ir pasaulio įvairių kultūrinių epochų šokio kūrėjais ir jų kūriniais (pvz., lietuvių sceninio liaudies šokio pradininkas J. Lingys ir ansamblis „Lietuva“, klasikinis M. Petipa ir šiuolaikinis M. Eko baletas „Gulbių ežeras“, modernaus šokio pradininkė pasaulyje M. Graham ir Lietuvoje D. Nasvytytė, gatvės šokio pradžia JAV ir Lietuvoje), stebi jų ištraukas ir nagrinėja šokio elementų, šokio žanro ir stiliaus bruožų raiškos požiūriu. Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir šokio žanrą arba stilių (B1.1).

Atsakydamas į klausimus įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, šokio žanrą ir stilių (B1.2).

Nusako stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir įvardija bruožus, nusakančius šokio žanrą ir stilių (B1.3).

Analizuoja stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir bruožus, nusakančius šokio žanrą, stilių ir rūšį (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi ir nagrinėja stilistiniu požiūriu įvairius Lietuvos ir pasaulio šokio kūrinius (pvz., Lietuvos etnografinių regionų tradiciniai šokiai, sceninis lietuvių liaudies šokis, lietuviškas baletas, modernus ir šiuolaikinis šokis, P. Čaikovskio baletai, J. Štrauso valsai, tango, japonų Butoh šokis), mokydamiesi išvardyti būdingus šokio kūrinio žanro, stiliaus ir rūšies bruožus bei šokio elementų raišką. Mokosi apibūdinti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografas, šokėjas), išsakydami savo nuomonę apie šokį ir ją pagrįsdami.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas įvardija išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes (B2.1).

Įvardija išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.2).

Analizuoja išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.3).

Analizuoja ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo  atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi ir nagrinėja stilistiniu požiūriu įvairius Lietuvos ir pasaulio šokio kūrinius (pvz., Lietuvos etnografinių regionų tradiciniai šokiai, sceninis lietuvių liaudies šokis, lietuviškas baletas, modernus ir šiuolaikinis šokis, P. Čaikovskio baletai, J. Štrauso valsai, tango, japonų Butoh šokis), mokydamiesi išvardyti būdingus šokio kūrinio žanro, stiliaus ir rūšies bruožus bei šokio elementų raišką. Mokosi apibūdinti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografas, šokėjas), išsakydami savo nuomonę apie šokį ir ją pagrįsdami.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas savais žodžiais išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį (B3.1).

Padedamas, vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.2).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.3).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina ir pagrindžia savo įžvalgas, palygindamas su kitų nuomone (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi ir nagrinėja stilistiniu požiūriu įvairius Lietuvos ir pasaulio šokio kūrinius (pvz., Lietuvos etnografinių regionų tradiciniai šokiai, sceninis lietuvių liaudies šokis, lietuviškas baletas, modernus ir šiuolaikinis šokis, P. Čaikovskio baletai, J. Štrauso valsai, tango, japonų Butoh šokis), mokydamiesi išvardyti būdingus šokio kūrinio žanro, stiliaus ir rūšies bruožus bei šokio elementų raišką. Mokosi apibūdinti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografas, šokėjas), išsakydami savo nuomonę apie šokį ir ją pagrįsdami.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, šokio žanrą ir stilių (B1.1).

Įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir palygina pagal šokio žanrą (B1.2).

Nagrinėja stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką ir palygina pagal šokio žanrą ir stilių (B1.3).

Nagrinėja stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio elementų (erdvės, laiko, energijos) raišką, palygina pagal šokio žanrą ir stilių ir pagrindžia savo įžvalgas (B1.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįsta su įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, šiuolaikinio, baleto, pramoginio, gatvės ar kt.), Lietuvos ir pasaulio žymiausių šokio kūrėjų (pvz., Bronius Kelbauskas, Juozas Lingys, Anželika Cholina, Birutė Letukaitė, Marius Petipa, Martha Graham, Morisas Bežaras, Pina Bausch ir kt.), atlikėjų (pvz., Olga Malėjinaitė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Edita Daniūtė, Arūnas Bižokas, Michail Baryshnikov, Ana Laguna, Akram Khan ir kt.) ir kolektyvų (pvz., Šokio teatras „Aura“, sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“, dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Nyderlandų šokio teatras NDT, DV8 ir kt.) šokio kūriniais, stebi juos gyvai arba skaitmeninėje erdvėje ir analizuoja juos tam tikru požiūriu (pvz., tematikos, šokio elementų raiškos, tradicijų, vertybių ar kt.) ir palygina. Mokosi analizuoti ir palyginti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Susipažįsta su šokio kūrinio vertinimo kriterijais (šokio idėjos originalumas, šokio temos raiška, šokio priemonių tinkamumas, šokėjų išraiškingumas ar meistrystė, choreografijos ir muzikos dermė ir kt.). Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. Nagrinėja veiksnius, turinčius įtakos nuomonei apie šokio kūrinius (pvz., šokio patirtis, kultūrinis išprusimas, socialinė aplinka, išsilavinimas). Naudodami skaitmenines ir įprastas technologijas mokosi rasti patikimų šaltinių (internetas, spauda, televizija, radijas) ir analizuoti juose pateikiamą informaciją apie Lietuvos ir užsienio šokio kūrėjus, atlikėjus, šokio institucijas, renginius, šokio istorijos faktus, nūdienos šokio aktualijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes (B2.1).

Įvardija ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.2).

Analizuoja ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.3).

Analizuoja ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes, susieja su šokio elementų raiška ir pagrindžia savo įžvalgas (B2.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįsta su įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, šiuolaikinio, baleto, pramoginio, gatvės ar kt.), Lietuvos ir pasaulio žymiausių šokio kūrėjų (pvz., Bronius Kelbauskas, Juozas Lingys, Anželika Cholina, Birutė Letukaitė, Marius Petipa, Martha Graham, Morisas Bežaras, Pina Bausch ir kt.), atlikėjų (pvz., Olga Malėjinaitė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Edita Daniūtė, Arūnas Bižokas, Michail Baryshnikov, Ana Laguna, Akram Khan ir kt.) ir kolektyvų (pvz., Šokio teatras „Aura“, sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“, dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Nyderlandų šokio teatras NDT, DV8 ir kt.) šokio kūriniais, stebi juos gyvai arba skaitmeninėje erdvėje ir analizuoja juos tam tikru požiūriu (pvz., tematikos, šokio elementų raiškos, tradicijų, vertybių ar kt.) ir palygina. Mokosi analizuoti ir palyginti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Susipažįsta su šokio kūrinio vertinimo kriterijais (šokio idėjos originalumas, šokio temos raiška, šokio priemonių tinkamumas, šokėjų išraiškingumas ar meistrystė, choreografijos ir muzikos dermė ir kt.). Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. Nagrinėja veiksnius, turinčius įtakos nuomonei apie šokio kūrinius (pvz., šokio patirtis, kultūrinis išprusimas, socialinė aplinka, išsilavinimas). Naudodami skaitmenines ir įprastas technologijas mokosi rasti patikimų šaltinių (internetas, spauda, televizija, radijas) ir analizuoti juose pateikiamą informaciją apie Lietuvos ir užsienio šokio kūrėjus, atlikėjus, šokio institucijas, renginius, šokio istorijos faktus, nūdienos šokio aktualijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.1).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina skirtingas nuomones ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.2).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas argumentuotai vertina stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina skirtingas nuomones ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.3).

Vartodamas tinkamas šokio sąvokas argumentuotai vertina stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina ir apibendrina skirtingas nuomones ir pagrindžia savo įžvalgas (B3.4).

Šokio supratimas ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįsta su įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., folklorinio ir liaudies sceninio, istorinio, šiuolaikinio, baleto, pramoginio, gatvės ar kt.), Lietuvos ir pasaulio žymiausių šokio kūrėjų (pvz., Bronius Kelbauskas, Juozas Lingys, Anželika Cholina, Birutė Letukaitė, Marius Petipa, Martha Graham, Morisas Bežaras, Pina Bausch ir kt.), atlikėjų (pvz., Olga Malėjinaitė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Edita Daniūtė, Arūnas Bižokas, Michail Baryshnikov, Ana Laguna, Akram Khan ir kt.) ir kolektyvų (pvz., Šokio teatras „Aura“, sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“, dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Nyderlandų šokio teatras NDT, DV8 ir kt.) šokio kūriniais, stebi juos gyvai arba skaitmeninėje erdvėje ir analizuoja juos tam tikru požiūriu (pvz., tematikos, šokio elementų raiškos, tradicijų, vertybių ar kt.) ir palygina. Mokosi analizuoti ir palyginti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Susipažįsta su šokio kūrinio vertinimo kriterijais (šokio idėjos originalumas, šokio temos raiška, šokio priemonių tinkamumas, šokėjų išraiškingumas ar meistrystė, choreografijos ir muzikos dermė ir kt.). Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. Nagrinėja veiksnius, turinčius įtakos nuomonei apie šokio kūrinius (pvz., šokio patirtis, kultūrinis išprusimas, socialinė aplinka, išsilavinimas). Naudodami skaitmenines ir įprastas technologijas mokosi rasti patikimų šaltinių (internetas, spauda, televizija, radijas) ir analizuoti juose pateikiamą informaciją apie Lietuvos ir užsienio šokio kūrėjus, atlikėjus, šokio institucijas, renginius, šokio istorijos faktus, nūdienos šokio aktualijas.

Šios srities pasiekimai apima šokio reiškinių, t. y. tradicijų, žanrų, stilių, asmenybių, tendencijų, madų ir kitų vykstančių šokio procesų tyrinėjimo gebėjimus. Svarbūs šios srities pasiekimai yra ir šokio kontekstų, tai yra istorinių, geografinių, socialinių, kultūrinių aplinkybių pažinimas bei asmeninis šokio pažinimo įprasminimas, kai mokiniai mokosi susieti įgytą šokio patirtį su kasdieniu gyvenimu ir asmenine raiška bei vertybėmis. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pastebi ir įvardija judesio raišką artimiausioje aplinkoje (C1.1).

Padedamas pastebi ir apibūdina judesio ar šokio raiškos artimiausioje aplinkoje bent dvi savybes (C1.2).

Išvardija artimiausioje aplinkoje pastebėtos judesio ar šokio raiškos savybes, siekdamas pasisemti kūrybinių idėjų (C1.3).

Apibūdina ir palygina artimiausioje aplinkoje pastebėtos judesio ar šokio raiškos savybes, siekdamas pasisemti kūrybinių idėjų (C1.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai stebi judėjimo įvairovę natūralioje aplinkoje (medžius – miške, parke, žoles – pievoje, vandenyje, gyvūnus, paukščius – sode, kieme, automobilius – gatvėje) arba vaizdo įrašuose, naudodami skaitmenines technologijas, mokosi apibūdinti jos bruožus (pvz., medžiai stovi vietoje, tačiau jų šakos linguoja, žolės pievoje ir vandenyje juda skirtingai, varnos ir žvirblio sparnai juda skirtingai, automobilis juda tiesiai, o jo ratai sukasi aplink) ir panaudoti kūrybinių idėjų paieškai ir išraiškai. Susipažįsta su lietuvių ir kitų tautų tradiciniais šokiais ir šiuolaikinio šokio įvairove. Mokosi nusakyti šokio aplinkybes ir tikslą (pvz., šokama švenčių metu, norint pasilinksminti; šokama spektakliuose, norint perteikti mintį; šokama konkursuose, siekiant laimėti). Mokosi atlikti įvairius pratimus (apšilimo, tempimo), padedančius parengti kūną saugiai šokio veiklai ir atpalaiduoti po šokio veiklos, ir aiškinasi jų reikalingumą.
3–4 klasių koncentras

Padedamas iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija bent po vieną tradicinį lietuvių ir kitos tautos šokį (C1.1).

Padedamas iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija tradicinius lietuvių ir dviejų kitų tautų šokius (C1.2).

Iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija tradicinius lietuvių ir kitų tautų šokamuosius žaidimus, ratelius ar šokius (C1.3).

Iš pavyzdžių atpažįsta ir apibūdina tradicinius lietuvių ir kitų tautų žaidimus, ratelius ar šokius, palygindamas juos tarpusavyje pagal pateiktus kriterijus (C1.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai arba vaizdo įrašuose, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir iš pavyzdžių mokosi atpažinti lietuvių ir kitų tautų tradicinius šokamuosius žaidimus, ratelius ar šokius. Aptaria Lietuvos šokio tradicijas (pvz., Dainų šventės, sutartinių šokiai, įvairių darbų šokiai). Mokiniai pagal galimybes dalyvauja tradicinėse bendruomenės šventėse ir aptaria artimiausioje aplinkoje pastebėtus šokio reiškinius (pvz., Užgavėnių šokiai) ir jų aplinkybes (šokama lauke, esant šalčiui, šokėjai apsirengę storais paltais, apsiavę šiltais batais), įžvelgdami jų įtaką aptariamam šokio reiškiniui (pvz., Užgavėnių šventės šokiai greiti, daug trepsėjimų, nes šalta). Mokiniai sugalvoja, kaip galima panaudoti šokį kitų dalykų pamokose, kartu kuria judesio pasisveikinimo ir atsisveikinimo, atsipalaidavimo ar susikaupimo ritualus klasėje. Mokosi naudoti šokį kaip atsipalaidavimo priemonę, kai jaučia įtampą, nerimą, pyktį, kitas neigiamas emocijas. Pritaiko išmoktus šokio žingsnius pasilinksminimų ir pramogų renginiuose.
5–6 klasių koncentras

Padedamas iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija pagrindinius šokio žanrus (C1.1).

Padedamas iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina pagrindinius šokio žanrus (C1.2).

Iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina pagrindinius šokio žanrus ir tradicinius įvairių tautų šokius (C1.3).

Iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina ir palygina pagrindinius šokio žanrus ir tradicinius įvairių tautų šokius (C1.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

27.3.  Aptaria įvairių tautų tradicinio šokio funkcijas ir jų ryšį su to krašto istorija (pvz., lietuvių apeigų šokiai, Šiaurės Amerikos indėnų ritualiniai šokiai) ir mokosi susieti su šiuolaikine jų raiška (pvz., Antikinės Graikijos apeigų šokiai ir sirtakis). Pagal galimybes stebi šokį skirtingose aplinkose (pvz., teatre, šventėje parke, lauko scenoje, televizijos laidoje) ir nagrinėja stebėtų šokių reikšmę ir funkcijas kultūriniame bendruomenės gyvenime. Mokosi įžvelgti idėjų šokio kūrybai kituose meno kūriniuose, artimiausioje aplinkoje, aktualiuose savo gyvenimo įvykiuose. Aptaria šokio reikšmę asmeninei patirčiai. Renka informaciją apie artimiausioje aplinkoje vykstančius šokio renginius ir dalijasi ja su klasės draugais, tėvais įvairiomis komunikacijos priemonėmis – žodžiu, raštu, skaitmeninėje erdvėje (socialiniuose tinkluose).
7–8 klasių koncentras

Padedamas iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija pagrindinius šokio stilius (C1.1).

Padedamas iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija pagrindinius šokio stilius ir po vieną žymiausią jų asmenybę (C1.2).

Iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina pagrindinius šokio stilius ir žymiausias jų asmenybes (C1.3).

Iš pavyzdžių atpažįsta, apibūdina ir palygina pagrindinius šokio stilius ir žymiausias jų asmenybes (C1.4).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija šiandien sutinkamus šokio žanrus ir stilius (C1.1).

Padedamas įvardija šiandien sutinkamus šokio žanrus ir stilius, pateikdamas pavyzdžių iš Lietuvos šokio kultūros (C1.2).

Apibūdina šiandienos žanrinę ir stilistinę šokio įvairovę, pateikdamas pavyzdžių iš Lietuvos šokio kultūros (C1.3).

Analizuoja šiandienos žanrinę ir stilistinę šokio įvairovę, pateikdamas pavyzdžių iš Lietuvos ir pasaulio šokio kultūros (C1.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Nagrinėja stilistinę Lietuvos ir pasaulio šokio įvairovę (pvz., Lietuvos tradicinių ir sceninių liaudies šokių kultūra, Lietuvos sportinių šokių kultūra, šokio teatras „Aura“, gatvės šokio teatras „LowAir“, indų tradiciniai šokiai ir Bolivudas, Brazilijos sambos karnavalai, žmonių su negalia šokio kultūra ir Candoco trupė), mokydamiesi suprasti šokio istorinę raidą. Analizuoja skaitmeninių technologijų įtaką šokio menui ir naujų šokio formų atsiradimui (pvz., Lietuvos šokio informacijos centro projektas „Šokis plius miestas“, DV8 trupės šokio filmas „The Cost of Living“, Dance on Screen filmų festivalis, šokis ekrane, virtualus šokis), siekdami pasisemti kūrybinių idėjų. Nagrinėja kasdienio gyvenimo, dramatiškų įvykių (pvz., karo, teroro, okupacijos), socialinių problemų (pvz., patyčių, smurto, narkomanijos, emigracijos, pabėgėlių integracijos) raišką šokyje. Per diskusijas mokosi suprasti ir įvertinti psichofizinės ir emocinės šokio veiklos patirties reikšmę formuojant asmenybės saviugdą ir vertybes.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija šiandien sutinkamus šokio žanrus ir stilius (C1.1).

Nusako šiandien sutinkamus šokio žanrus ir stilius, įvardydamas Lietuvos šokio kultūros aktualijas (C1.2).

Nagrinėja šiandienos žanrinę ir stilistinę šokio įvairovę, įvardydamas Lietuvos šokio kultūros aktualijas (C1.3).

Nagrinėja šiandienos žanrinę ir stilistinę šokio įvairovę, įvardydamas Lietuvos ir pasaulio šokio kultūros aktualijas (C1.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Nagrinėja Lietuvos ir pasaulio šiandienos šokio įvairovę ir šokio kultūros aktualijas (pvz., lietuvių etnochoreografijos paskirtis šiuolaikinėje visuomenėje; šokio etniškumas ir jo raiška autorinėje kūryboje; dainų švenčių ateitis; Lietuvos ir pasaulio baleto žymiausios asmenybės; šiuolaikinis šokis Lietuvoje ir pasaulyje; žymiausi Lietuvos ir užsienio šalių sportinių šokių atstovai ir kolektyvai; aktualūs jaunimo šokio stiliai ar kt.). Nagrinėja aktualių socialinių ir pilietinių temų (pvz., protesto, lygių teisių, diskriminacijos, propagandos, ekologijos ar kt.) bei menų sintezės (pvz., šokis ir architektūra, šokis ir ekrano menas) raišką šokio mene. Analizuoja skaitmeninių technologijų ir masinės informacijos priemonių poveikį šokio menui ir jo vertybėms. Per diskusijas mokosi suprasti, analizuoti ir įsivertinti šokio veiklos patirties psichologinę ir fizinę reikšmę formuojantis asmenybės saviugdai ir vertybėms.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas įvardija stebėto šokio atlikimo vieną aplinkybę (C2.1).

Padedamas įvardija stebėto šokio atlikimo vieną aplinkybę ir tikslą (C2.2).

Įvardija stebėto šokio atlikimo aplinkybes ir tikslą (C2.3).

Apibūdina stebėtų šokių atlikimo aplinkybes ir tikslą ir palygina, nurodydamas skirtumus (C2.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai stebi judėjimo įvairovę natūralioje aplinkoje (medžius – miške, parke, žoles – pievoje, vandenyje, gyvūnus, paukščius – sode, kieme, automobilius – gatvėje) arba vaizdo įrašuose, naudodami skaitmenines technologijas, mokosi apibūdinti jos bruožus (pvz., medžiai stovi vietoje, tačiau jų šakos linguoja, žolės pievoje ir vandenyje juda skirtingai, varnos ir žvirblio sparnai juda skirtingai, automobilis juda tiesiai, o jo ratai sukasi aplink) ir panaudoti kūrybinių idėjų paieškai ir išraiškai. Susipažįsta su lietuvių ir kitų tautų tradiciniais šokiais ir šiuolaikinio šokio įvairove. Mokosi nusakyti šokio aplinkybes ir tikslą (pvz., šokama švenčių metu, norint pasilinksminti; šokama spektakliuose, norint perteikti mintį; šokama konkursuose, siekiant laimėti). Mokosi atlikti įvairius pratimus (apšilimo, tempimo), padedančius parengti kūną saugiai šokio veiklai ir atpalaiduoti po šokio veiklos, ir aiškinasi jų reikalingumą.
3–4 klasių koncentras

Padedamas įvardija stebėto šokio atlikimo vieną aplinkybę (C2.1).

Padedamas įvardija stebėto šokio atlikimo dvi aplinkybes (C2.2).

Įvardija stebėto šokio atlikimo aplinkybes ir jų įtaką aptariamam šokiui (C2.3).

Apibūdina stebėtų šokių atlikimo aplinkybes, nurodydamas jų skirtumus ir įvardydamas jų įtaką aptariamiems šokiams (C2.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai arba vaizdo įrašuose, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir iš pavyzdžių mokosi atpažinti lietuvių ir kitų tautų tradicinius šokamuosius žaidimus, ratelius ar šokius. Aptaria Lietuvos šokio tradicijas (pvz., Dainų šventės, sutartinių šokiai, įvairių darbų šokiai). Mokiniai pagal galimybes dalyvauja tradicinėse bendruomenės šventėse ir aptaria artimiausioje aplinkoje pastebėtus šokio reiškinius (pvz., Užgavėnių šokiai) ir jų aplinkybes (šokama lauke, esant šalčiui, šokėjai apsirengę storais paltais, apsiavę šiltais batais), įžvelgdami jų įtaką aptariamam šokio reiškiniui (pvz., Užgavėnių šventės šokiai greiti, daug trepsėjimų, nes šalta). Mokiniai sugalvoja, kaip galima panaudoti šokį kitų dalykų pamokose, kartu kuria judesio pasisveikinimo ir atsisveikinimo, atsipalaidavimo ar susikaupimo ritualus klasėje. Mokosi naudoti šokį kaip atsipalaidavimo priemonę, kai jaučia įtampą, nerimą, pyktį, kitas neigiamas emocijas. Pritaiko išmoktus šokio žingsnius pasilinksminimų ir pramogų renginiuose.
5–6 klasių koncentras

Padedamas įvardija šokio funkcijas žmogaus gyvenime (C2.1).

Padedamas įvardija šokio funkcijas žmogaus ir visuomenės gyvenime (C2.2).

Įvardija šokio funkcijas žmogaus ir visuomenės gyvenime, susiedamas su tam tikro krašto kultūra ar istorija (C2.3).

Nusako šokio funkcijas žmogaus ir visuomenės gyvenime, susiedamas su tam tikro krašto kultūra ir istorija (C2.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

27.3.  Aptaria įvairių tautų tradicinio šokio funkcijas ir jų ryšį su to krašto istorija (pvz., lietuvių apeigų šokiai, Šiaurės Amerikos indėnų ritualiniai šokiai) ir mokosi susieti su šiuolaikine jų raiška (pvz., Antikinės Graikijos apeigų šokiai ir sirtakis). Pagal galimybes stebi šokį skirtingose aplinkose (pvz., teatre, šventėje parke, lauko scenoje, televizijos laidoje) ir nagrinėja stebėtų šokių reikšmę ir funkcijas kultūriniame bendruomenės gyvenime. Mokosi įžvelgti idėjų šokio kūrybai kituose meno kūriniuose, artimiausioje aplinkoje, aktualiuose savo gyvenimo įvykiuose. Aptaria šokio reikšmę asmeninei patirčiai. Renka informaciją apie artimiausioje aplinkoje vykstančius šokio renginius ir dalijasi ja su klasės draugais, tėvais įvairiomis komunikacijos priemonėmis – žodžiu, raštu, skaitmeninėje erdvėje (socialiniuose tinkluose).
7–8 klasių koncentras

Padedamas įvardija šokio reikšmę šiandienos kultūroje (C2.1).

Padedamas įvardija šokio reikšmę šiandienos kultūroje ir kitoje istorinėje kultūrinėje epochoje (C2.2).

Nusako šokio vaidmenį tam tikroje istorinėje kultūrinėje epochoje ar regione (C2.3).

Apibūdina šokio reikšmę įvairiose istorinėse kultūrinėse epochose ir regionuose (C2.4).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija skaitmeninių technologijų ir šokio sąsajas (C2.1).

Padedamas apibūdina fizinės ir skaitmeninės aplinkos sąsajas su šokio menu (C2.2).

Apibūdina fizinės ir skaitmeninės aplinkos sąsajas su šokio menu (C2.3).

Analizuoja fizinės ir skaitmeninės aplinkos sąsajas su šokio menu ir pagrindžia savo įžvalgas (C2.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Nagrinėja stilistinę Lietuvos ir pasaulio šokio įvairovę (pvz., Lietuvos tradicinių ir sceninių liaudies šokių kultūra, Lietuvos sportinių šokių kultūra, šokio teatras „Aura“, gatvės šokio teatras „LowAir“, indų tradiciniai šokiai ir Bolivudas, Brazilijos sambos karnavalai, žmonių su negalia šokio kultūra ir Candoco trupė), mokydamiesi suprasti šokio istorinę raidą. Analizuoja skaitmeninių technologijų įtaką šokio menui ir naujų šokio formų atsiradimui (pvz., Lietuvos šokio informacijos centro projektas „Šokis plius miestas“, DV8 trupės šokio filmas „The Cost of Living“, Dance on Screen filmų festivalis, šokis ekrane, virtualus šokis), siekdami pasisemti kūrybinių idėjų. Nagrinėja kasdienio gyvenimo, dramatiškų įvykių (pvz., karo, teroro, okupacijos), socialinių problemų (pvz., patyčių, smurto, narkomanijos, emigracijos, pabėgėlių integracijos) raišką šokyje. Per diskusijas mokosi suprasti ir įvertinti psichofizinės ir emocinės šokio veiklos patirties reikšmę formuojant asmenybės saviugdą ir vertybes.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija skaitmeninių technologijų ir šokio sąsajas (C2.1).

Apibūdina fizinės ir skaitmeninės aplinkos sąsajas su šokio menu (C2.2).

Nagrinėja fizinės ir skaitmeninės aplinkos poveikį šokio meno raidai (C2.3).

Nagrinėja fizinės ir skaitmeninės aplinkos poveikį šokio meno raidai ir pagrindžia savo įžvalgas (C2.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Nagrinėja Lietuvos ir pasaulio šiandienos šokio įvairovę ir šokio kultūros aktualijas (pvz., lietuvių etnochoreografijos paskirtis šiuolaikinėje visuomenėje; šokio etniškumas ir jo raiška autorinėje kūryboje; dainų švenčių ateitis; Lietuvos ir pasaulio baleto žymiausios asmenybės; šiuolaikinis šokis Lietuvoje ir pasaulyje; žymiausi Lietuvos ir užsienio šalių sportinių šokių atstovai ir kolektyvai; aktualūs jaunimo šokio stiliai ar kt.). Nagrinėja aktualių socialinių ir pilietinių temų (pvz., protesto, lygių teisių, diskriminacijos, propagandos, ekologijos ar kt.) bei menų sintezės (pvz., šokis ir architektūra, šokis ir ekrano menas) raišką šokio mene. Analizuoja skaitmeninių technologijų ir masinės informacijos priemonių poveikį šokio menui ir jo vertybėms. Per diskusijas mokosi suprasti, analizuoti ir įsivertinti šokio veiklos patirties psichologinę ir fizinę reikšmę formuojantis asmenybės saviugdai ir vertybėms.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Patariamas atlieka kūno apšilimo ir pailsėjimo judesius, reikalingus taisyklingai laikysenai ir saugiai šokio veiklai užtikrinti (C3.1).

Patariamas pasirenka ir atlieka kūno apšilimo ir pailsėjimo judesius, reikalingus taisyklingai laikysenai ir saugiai šokio veiklai užtikrinti (C3.2).

Atsižvelgdamas į situaciją pritaiko kūno apšilimo ir pailsėjimo judesius, reikalingus taisyklingai laikysenai ir saugiai šokio veiklai užtikrinti (C3.3).

Atsižvelgdamas į situaciją pritaiko kūno apšilimo ir pailsėjimo judesius, reikalingus taisyklingai laikysenai ir saugiai šokio veiklai užtikrinti, ir paaiškina jų naudą (C3.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai stebi judėjimo įvairovę natūralioje aplinkoje (medžius – miške, parke, žoles – pievoje, vandenyje, gyvūnus, paukščius – sode, kieme, automobilius – gatvėje) arba vaizdo įrašuose, naudodami skaitmenines technologijas, mokosi apibūdinti jos bruožus (pvz., medžiai stovi vietoje, tačiau jų šakos linguoja, žolės pievoje ir vandenyje juda skirtingai, varnos ir žvirblio sparnai juda skirtingai, automobilis juda tiesiai, o jo ratai sukasi aplink) ir panaudoti kūrybinių idėjų paieškai ir išraiškai. Susipažįsta su lietuvių ir kitų tautų tradiciniais šokiais ir šiuolaikinio šokio įvairove. Mokosi nusakyti šokio aplinkybes ir tikslą (pvz., šokama švenčių metu, norint pasilinksminti; šokama spektakliuose, norint perteikti mintį; šokama konkursuose, siekiant laimėti). Mokosi atlikti įvairius pratimus (apšilimo, tempimo), padedančius parengti kūną saugiai šokio veiklai ir atpalaiduoti po šokio veiklos, ir aiškinasi jų reikalingumą.
3–4 klasių koncentras

Patariamas panaudoja šokį kaip pasilinksminimo būdą (C3.1).

Atsižvelgdamas į situaciją panaudoja šokį kaip nusiraminimo ar pasilinksminimo būdą (C3.2).

Atsižvelgdamas į situaciją panaudoja šokį kaip emocijų paleidimo, atsipalaidavimo, ir pasilinksminimo būdą (C3.3).

Atsižvelgdamas į situaciją panaudoja šokį kaip emocijų paleidimo, atsipalaidavimo, ir pasilinksminimo būdą, pasiūlydamas ir kitiems įsitraukti į šią veiklą (C3.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai gyvai arba vaizdo įrašuose, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir iš pavyzdžių mokosi atpažinti lietuvių ir kitų tautų tradicinius šokamuosius žaidimus, ratelius ar šokius. Aptaria Lietuvos šokio tradicijas (pvz., Dainų šventės, sutartinių šokiai, įvairių darbų šokiai). Mokiniai pagal galimybes dalyvauja tradicinėse bendruomenės šventėse ir aptaria artimiausioje aplinkoje pastebėtus šokio reiškinius (pvz., Užgavėnių šokiai) ir jų aplinkybes (šokama lauke, esant šalčiui, šokėjai apsirengę storais paltais, apsiavę šiltais batais), įžvelgdami jų įtaką aptariamam šokio reiškiniui (pvz., Užgavėnių šventės šokiai greiti, daug trepsėjimų, nes šalta). Mokiniai sugalvoja, kaip galima panaudoti šokį kitų dalykų pamokose, kartu kuria judesio pasisveikinimo ir atsisveikinimo, atsipalaidavimo ar susikaupimo ritualus klasėje. Mokosi naudoti šokį kaip atsipalaidavimo priemonę, kai jaučia įtampą, nerimą, pyktį, kitas neigiamas emocijas. Pritaiko išmoktus šokio žingsnius pasilinksminimų ir pramogų renginiuose.
5–6 klasių koncentras

Padedamas pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip šokis padeda save išreikšti ir bendrauti su kitais (C3.1).

Padedamas pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip šokis padeda save pažinti, išreikšti ir bendrauti (C3.2).

Pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip šokis padeda save pažinti, išreikšti, bendrauti ir socialiai save įtvirtinti (C3.3).

Pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip šokis padeda save pažinti, išreikšti, bendrauti ir socialiai save įtvirtinti, palygindamas savo ankstesnę ir dabartinę patirtį (C3.4).

Šokio atlikimas. 5–6 klasių koncentras.

Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. Visų užduočių metu tyrinėja šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), mokosi perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; kampuotai smulkiai ir banguotai plačiai; liūdnai ir linksmai) ir nuotaiką, judėti su įvairiais objektais (pvz., su juosta, kamuoliu), sklandžiai pereiti iš vienos šokio figūros į kitą. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų (pvz., Lietuvos, artimiausių šalių kaimynių, tolimesnių kraštų, kuriuose mokiniai yra lankęsi arba apie juos mokosi kitų dalykų pamokose) būdingų šokio žingsnių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio kūryba. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. Kurdami trumpas judesių sekas naudoja įvairios kilmės (kasdienius imitacinius, šokio žanrų), kontrastingus (aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kurdami ir analizuodami įvairių šokio žanrų pavyzdžius aiškinasi šokio elementų raiškos ir kūrybos procesų ypatumus. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).

Šokio raiškos pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Kuriamoms šokio kompozicijoms mokosi parinkti muzikinį akompanimentą (pvz., įvairių stilių muzika, nemuzikiniai garsai, skaitomas tekstas, tyla), atlikimo vietą (uždara patalpa, atvira erdvė), kostiumus ar jų detales. Aptaria klasės ir pamokos šokio veiklą, mokosi pasirinkti funkciją klasės ar mokyklos šokio projekte. Nagrinėja šokio meno ir susijusias profesijas (dramaturgas, kompozitorius, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas, garso operatorius), aiškinasi jų funkcijas ir mokosi nustatyti savo interesus šokio profesijų atžvilgiu. Naudodami skaitmenines technologijas parengia šokio veiklos pristatymo informacinę medžiagą (plakatą ar skrajutę). Aiškinasi elgesio scenoje ir kitose šokio vietose taisykles, šokėjų ir choreografo kūrybinio bendravimo ypatumus.

Šokio raiškos refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Aptaria įvairių tautų tradicinio šokio funkcijas ir jų ryšį su to krašto istorija (pvz., lietuvių apeigų šokiai, Šiaurės Amerikos indėnų ritualiniai šokiai) ir mokosi susieti su šiuolaikine jų raiška (pvz., Antikinės Graikijos apeigų šokiai ir sirtakis). Pagal galimybes stebi šokį skirtingose aplinkose (pvz., teatre, šventėje parke, lauko scenoje, televizijos laidoje) ir nagrinėja stebėtų šokių reikšmę ir funkcijas kultūriniame bendruomenės gyvenime. Mokosi įžvelgti idėjų šokio kūrybai kituose meno kūriniuose, artimiausioje aplinkoje, aktualiuose savo gyvenimo įvykiuose. Aptaria šokio reikšmę asmeninei patirčiai. Renka informaciją apie artimiausioje aplinkoje vykstančius šokio renginius ir dalijasi ja su klasės draugais, tėvais įvairiomis komunikacijos priemonėmis – žodžiu, raštu, skaitmeninėje erdvėje (socialiniuose tinkluose).

7–8 klasių koncentras

Padedamas įvardija šokio naudą, ugdantis sveikos gyvensenos įpročius (C3.1).

Padedamas įvardija šokio naudą, ugdantis sveikos gyvensenos įpročius, bendravimo nuostatas, kultūrinius poreikius ir meninį skonį (C3.2).

Paaiškina šokio naudą, ugdantis sveikos gyvensenos įpročius, bendravimo nuostatas, kultūrinius poreikius ir meninį skonį, susiedamas su asmenine patirtimi (C3.3).

Paaiškina šokio naudą, ugdantis sveikos gyvensenos įpročius, bendravimo nuostatas, kultūrinius poreikius ir meninį skonį, susiedamas su asmenine patirtimi, įžvelgdamas galimų naujų šokio naudos aspektų (C3.4).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas įvardija šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę asmens kasdieniame gyvenime (C3.1).

Padedamas aptaria šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi (C3.2).

Aptaria šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su asmenine patirtimi (C3.3).

Analizuoja šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su asmenine patirtimi (C3.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Nagrinėja stilistinę Lietuvos ir pasaulio šokio įvairovę (pvz., Lietuvos tradicinių ir sceninių liaudies šokių kultūra, Lietuvos sportinių šokių kultūra, šokio teatras „Aura“, gatvės šokio teatras „LowAir“, indų tradiciniai šokiai ir Bolivudas, Brazilijos sambos karnavalai, žmonių su negalia šokio kultūra ir Candoco trupė), mokydamiesi suprasti šokio istorinę raidą. Analizuoja skaitmeninių technologijų įtaką šokio menui ir naujų šokio formų atsiradimui (pvz., Lietuvos šokio informacijos centro projektas „Šokis plius miestas“, DV8 trupės šokio filmas „The Cost of Living“, Dance on Screen filmų festivalis, šokis ekrane, virtualus šokis), siekdami pasisemti kūrybinių idėjų. Nagrinėja kasdienio gyvenimo, dramatiškų įvykių (pvz., karo, teroro, okupacijos), socialinių problemų (pvz., patyčių, smurto, narkomanijos, emigracijos, pabėgėlių integracijos) raišką šokyje. Per diskusijas mokosi suprasti ir įvertinti psichofizinės ir emocinės šokio veiklos patirties reikšmę formuojant asmenybės saviugdą ir vertybes.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę asmens kasdieniame gyvenime (C3.1).

Aptaria šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi (C3.2).

Analizuoja šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, pagrįsdamas asmeninės patirties pavyzdžiais (C3.3).

Analizuoja ir palygina šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, pagrįsdamas asmeninės patirties pavyzdžiais (C3.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Nagrinėja Lietuvos ir pasaulio šiandienos šokio įvairovę ir šokio kultūros aktualijas (pvz., lietuvių etnochoreografijos paskirtis šiuolaikinėje visuomenėje; šokio etniškumas ir jo raiška autorinėje kūryboje; dainų švenčių ateitis; Lietuvos ir pasaulio baleto žymiausios asmenybės; šiuolaikinis šokis Lietuvoje ir pasaulyje; žymiausi Lietuvos ir užsienio šalių sportinių šokių atstovai ir kolektyvai; aktualūs jaunimo šokio stiliai ar kt.). Nagrinėja aktualių socialinių ir pilietinių temų (pvz., protesto, lygių teisių, diskriminacijos, propagandos, ekologijos ar kt.) bei menų sintezės (pvz., šokis ir architektūra, šokis ir ekrano menas) raišką šokio mene. Analizuoja skaitmeninių technologijų ir masinės informacijos priemonių poveikį šokio menui ir jo vertybėms. Per diskusijas mokosi suprasti, analizuoti ir įsivertinti šokio veiklos patirties psichologinę ir fizinę reikšmę formuojantis asmenybės saviugdai ir vertybėms.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pastebi ir įvardija judesio raišką artimiausioje aplinkoje (C1.1).

Padedamas pastebi ir apibūdina judesio ar šokio raiškos artimiausioje aplinkoje bent dvi savybes (C1.2).

Išvardija artimiausioje aplinkoje pastebėtos judesio ar šokio raiškos savybes, siekdamas pasisemti kūrybinių idėjų (C1.3).

Apibūdina ir palygina artimiausioje aplinkoje pastebėtos judesio ar šokio raiškos savybes, siekdamas pasisemti kūrybinių idėjų (C1.4).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai stebi judėjimo įvairovę natūralioje aplinkoje (medžius – miške, parke, žoles – pievoje, vandenyje, gyvūnus, paukščius – sode, kieme, automobilius – gatvėje) arba vaizdo įrašuose, naudodami skaitmenines technologijas, mokosi apibūdinti jos bruožus (pvz., medžiai stovi vietoje, tačiau jų šakos linguoja, žolės pievoje ir vandenyje juda skirtingai, varnos ir žvirblio sparnai juda skirtingai, automobilis juda tiesiai, o jo ratai sukasi aplink) ir panaudoti kūrybinių idėjų paieškai ir išraiškai. Susipažįsta su lietuvių ir kitų tautų tradiciniais šokiais ir šiuolaikinio šokio įvairove. Mokosi nusakyti šokio aplinkybes ir tikslą (pvz., šokama švenčių metu, norint pasilinksminti; šokama spektakliuose, norint perteikti mintį; šokama konkursuose, siekiant laimėti). Mokosi atlikti įvairius pratimus (apšilimo, tempimo), padedančius parengti kūną saugiai šokio veiklai ir atpalaiduoti po šokio veiklos, ir aiškinasi jų reikalingumą.