Bendrosios nuostatos
Pilietiškumo pagrindų bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia pilietiškumo pagrindų dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.
Pilietiškumo pagrindų dalyko paskirtis – ugdant kompetencijas, padėti mokiniui save suvokti kaip aktyvų pilietinės visuomenės narį, suprasti savo teises ir pareigas, pasirengti darniai, socialiai atsakingai gyvensenai ir asmeniniu indėliu prisidėti prie Lietuvos, Europos ir pasaulio pažangos, darnaus vystymosi. Ugdyti pagarbą pagrindinėms demokratinės vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, teisingumui ir teisėtumui, tolerancijai, solidarumui, lojalumui savo valstybei. Puoselėti tautinę kultūrą ir tautinių bendrijų bendrabūvį. Skatinti mokinius domėtis Lietuvos ir pasaulio realijomis, ugdyti(s) gebėjimus, suprasti, kritiškai vertinti, laisvai ir sąmoningai apsispręstibei veikti atviroje pliuralistinėje visuomenėje. Ugdyti atvirumą besikeičiančiai socialinei tikrovei, analizuoti galinčius joje kilti konfliktus ir ieškoti taikaus šių konfliktų sprendimo būdų.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Savęs ir visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas, Dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas bendruomenėje ir Socialinių ryšių kūrimas ir stiprinimas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Pasiekimų lygių požymiai nusako mokinio žinių ir gebėjimų lygį.
Pilietiškumo pagrindų kaip atskiro dalyko mokoma 9–10 (I–II gimnazijos) klasėse. Mokymosi turinys pateikiamas metams.
Pilietiškumo kompetencija yra pilietiškumo pagrindų dalyko pagrindas ir ji įvairiais aspektais integruota į kitus dalykus. Pilietiškumo ugdymas neatsiejamas nuo mokinio įsitraukimo į klasės, mokyklos, bendruomenės veiklas, dalyvavimo socialinėse–pilietinėse, neformalaus švietimo ir kitose veiklose, kuriuose ugdoma žinojimo, gebėjimų ir nuostatų visuma.
Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Pilietiškumo pagrindų dalyko tikslas – ugdyti sąmoningą, savarankišką ir veiklią asmenybę, puoselėjančią demokratines vertybines nuostatas, gebančią kritiškai vertinti informaciją ir kurti pažangią Lietuvos pilietinę visuomenę.
Uždaviniai
Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- tyrinėdami socialinę, kultūrinę, politinę tikrovę įgyja supratimą apie asmens teises ir pareigas, bendruomenės ir visuomenės struktūrą, jų tvarkymosi būdus, pagrindines Lietuvos ir Europos sąjungos valdžios institucijas, jų funkcijas ir veikimo būdus, demokratijos vertybes ir principus;
- ugdosi vidinį poreikį taikiai, aktyviai ir atsakingai dalyvauti mokyklos, vietos bendruomenės ir visuomenės gyvenime. Įsisąmonina bendravimo, dialogo, tolerancijos ir empatijos svarbą, gerbia įvairių tautų, konfesijų ir socialinių grupių atstovus, gina žmogaus teises;
- domisi šalies ir pasaulio realijomis, supranta medijų daromą įtaką visuomeniniams ir politiniams procesams ir geba kritiškai vertinti informacijos šaltinius;
- diskutuoja, argumentuoja ir pagrindžia socialines ir kultūrines nuostatas, būtinas aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti Lietuvos demokratinės valstybės ir pilietinės visuomenės gyvenime;
- pasinaudodami įgytomis žiniomis ir socialinio bendravimo gebėjimais, ugdosi kūrybiškai spręsti socialines problemas;
- analizuoja nacionalinio saugumo grėsmes, ieško kolektyvinių ir asmeninių sprendimų iššūkiams spręsti.Gilinasi į šalies gynybos sistemą ir susipažįsta su ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo būdais, tyrinėja korupcijos reiškinį, jo žalą visuomenei;
- įsisąmonina gamtos tausojimo ir atsakingo vartojimo svarbą, inicijuoja aplinkos apsaugos veiklas ir jose dalyvauja;
- suvokia kultūros svarbą piliečio tapatybės formavimui(si), saugo ir vertina nacionalines bei skirtingų tautų kultūrines vertybes, jų paveldą;
- ugdosi demokratines vertybes, kuriomis grindžia savo elgesį? ir veiklą asmeniniame bei viešajame gyvenime.
Kompetencijų ugdymas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, pilietiškumo, kultūrinė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, komunikavimo ir skaitmeninė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.
Tyrinėdami pilietinės visuomenės ir demokratinių vertybių raidos istoriją, mokiniai analizuoja žmogaus teisių raidą, piliečio pareigų ir teisių santykį, ugdosi gebėjimą spręsti problemas, kylančias klasėje, mokykloje, bendruomenėje ir visuomenėje bei sugeba identifikuoti alternatyvius problemų sprendimo būdus ir numatyti jų pasekmes. Pažindami nedemokratiškas pasaulio visuomenes, mokiniai įgyja supratimą apie demokratijos ir pilietinės visuomenės pranašumą. Gilindamiesi į socialinių santykių prigimtį, analizuodami teorinius demokratijos ir pilietiškumo principus, tyrinėdami tolerancijos, atsakomybės, susitarimo ir kitas pilietines vertybes, mokiniai ugdosi dalyvavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius ir nuostatas. Ugdymo proceso metu mokiniai skatinami mąstyti kritiškai, kvestionuoti, vertinti ir pagrįsti idėjas, sprendimus ir argumentus, kritiškai vertinti analizuojamą informaciją. Susipažindami su pagrindinėmis Lietuvos valdžios institucijomis ir jų funkcijomis, mokiniai ugdosi demokratinės elgsenos ir gyvensenos įgūdžius bei nuostatas, kurias taiko asmeniniame, visuomeniniame ir instituciniame lygmenyje.
Mokiniai ugdosi pilietinės atsakomybės, savęs kaip žmogaus ir piliečio kūrimo ir ugdymo(si), kritinio irkūrybinio mąstymo, nuolatinio tobulinimo(si), lavinimosi ir atsakomybės už save ir kitus visuomenės narius nuostatą. Puoselėdami tokias vertybes kaip demokratija, valstybingumas, tolerancija, atsakomybė ir bendruomeniškumas,mokiniai suvokia save kaip sąmoningą pilietį, suprantantį savo teises ir pareigas, gebantį aktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime, atsakingai kurti demokratišką visuomenę bei stiprinti šalies valstybingumą tarptautiniu lygmeniu. Analizuoja ir ieško sprendimų tokioms visuomeninėms problemoms kaip žmogaus teisių pažeidimai, propaganda žiniasklaidoje, skurdas, netolerancija ir kt. Pilietines nuostatas ugdosi įsitraukdami į bendruomenėsgyvenimą, labdaros, savanorystės veiklas, vertindami ir saugodami valstybės kultūrinį paveldą bei gamtos išteklius, taipkurdami darnią aplinką. Nagrinėja Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose (Europos sąjunga, NATO ir kt.) beisuvokia šalies pareigas ir galimybes dalyvaujant jose. Mokiniai ugdosi teorines ir praktines institucinės veiklos nuostatas, savo veikloje demonstruoja bendrąsias pilietiškumo savybes, atliepiančias aktualiausias institucines bendradarbiavimo formas.
Mokiniai skatinami suvokti kultūros svarbą kuriant žmogaus tapatybę bei pasaulėvaizdį. Puoselėja įvairias Lietuvos kultūrines vertybes, tradicijas ir kultūros paveldą, suvokia šalies kultūros raidą bei sąveiką su kitomis Europos tautomis. Kritiškai vertina stereotipus apie skirtingų kultūrų atstovus savos ir kitų kultūrų pasakojimuose, vertina ir saugoįvairių tautybių ir konfesijų paveldą. Remdamiesi socialinių santykių prigimties pažinimu, mokiniai ugdosi ir lavinaaktyvaus socialinio gyvenimo įgūdžius, įgalinančius veikiant bendruomenėje inicijuoti socialinius pokyčius, dalyvaujant, saugant ir vystant kultūros paveldą, propaguojant naujus socialinius-kultūrinius santykius. Ugdosi gebėjimus ir nuostatas instituciniu lygmeniu palaikyti ir saugoti pilietines ir tautines vertybes.
Taikydami demokratijos ir pilietiškumo principus, mokiniai ugdosi motyvaciją veikti taikaus demokratinio sugyvenimo ir bendradarbiavimo sąlygomis, gyventi, savanoriškai kurti ir laikytis susitarimų, taisyklių ir įstatymų, gerbti savodemokratinę valstybę. Ugdymo procesas sudarys sąlygas mokiniams lavinti socialinius ir emocinius įgūdžius, ypač – gebėjimą priimti įvairovę, gerbti ją, tyrinėti įvairių grupių poreikius ir juos atliepti, stiprins gebėjimą bendradarbiautiieškant bendruomenei palankių sprendimų. Programa suteiks galimybę mokiniams diskutuoti ir prisiimti asmeninę, socialinę ir moralinę atsakomybę, įvertinti pilietiškų sprendimų pasekmes. Analizuodami diskriminacijos, stereotipų bei išankstinių nusistatymų neigiamą poveikį visuomenei, mokiniai ugdosi empatiją ir pagarbą įvairių tautų, konfesijų ar socialinių grupių žmonėms. Taikydami įgytas žinias apie socialinės tikrovės institucionalizavimo ir legitimavimo mechanizmus, tyrinėdami institucines bendradarbiavimo formas, mokiniai ugdosi socialinių ryšių palaikymo, transformavimo ir kūrimo nuostatas, jas įgyvendinami savo kasdieniniame gyvenime bei visuomeninėje veikloje.
Susipažinę su pilietinio raštingumo pagrindais, analizuodami savo pilietiškumo įgūdžius, įgydami žinių apie save ir visuomenę, mokiniai mokosi kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, ugdosi nuostatą nuolat keistis, tobulintis, lavintis. Pilietiškumo pamokose skatinama kūrybinė veikla, kurios metu mokiniai skatinami dalintis savo idėjomis, problemų sprendimais, diskutuoti, kurti projektus, rinkti ir kritiškai vertinti randamą informaciją, gerbti kitų idėjas ir mokytis į jas pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Analizuodami teorinius demokratijos ir pilietiškumo principus, mokiniai ugdosi gebėjimą kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką. Analizuodami socialinių institucijų prigimtį, remdamiesi žiniomis apie institucines bendradarbiavimo formas, mokiniai tobulina dalyvavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius ir ugdosi atvirumo socialinei kaitai nuostatas.
Taikydami įgytas žinias apie teorinius demokratijos ir pilietiškumo principus, tyrinėdami tolerancijos, atsakomybės, susitarimo ir kitas pilietines vertybes, remdamiesi demokratijos principais, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti probleminėse socialinės realybės situacijose. Taikydami įgytas žinias apie institucijų prigimtį, socialinės tikrovės institucionalizavimo ir legitimavimo mechanizmus, mokosi veikti – kurti, suvokti, interpretuoti ir komunikuoti su kitais žmonėmis instituciniu, bendruomeniniu lygmeniu. Mokiniai pamokų metu skatinami ne tik gyvai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais rengiant projektus, pristatymus, inicijuojant diskusijas, bet ir savarankiškai naudotisšiuolaikinėmis medijomis, ieškant informacijos kritiškai atsirinkti šaltinius, juos interpretuoti ir atsakingai naudoti.
Pilietiškumo pagrindų ugdymo procese mokiniai nuolat skatinami ugdytis gebėjimus saugiai ir teisėtainaudoti skaitmenines technologijas. Pagal mokymo(si) poreikius vykdomos virtualios, hibridinės pamokos. Siekiant sudominti šalies ir pasaulio aktualijomis, mokiniai supažindinami su elektroninės valdžios vartų portalu, teisės aktų paieškos sistema, politinių rinkimų stebėsena ir analize, kitų institucijų ir organizacijų svetainėmis. Kūrybiškai sprendžiant socialines, saugumo ir kitas demokratinės visuomenės problemas, mokiniai lavina gebėjimus kurti skaitmeninį turinį bei dirbti su juo, t. y. vykdyti turinio paiešką, analizę, valdymą, pertvarkymą, integravimą ir apdorojimą. Analizuodami žiniasklaidos daromą įtaką visuomeniniams ir politiniams procesams, mokiniai ieško, analizuoja, atrenka ir kritiškai vertina skaitmeninį turinį. Naudodamiesi atvirais informacijos šaltiniais, mokiniai ugdosi gerbti skaitmeninio turinio autorių teises, kritiškai atsirinkti pasiekiamą informaciją, demonstruoti atsakingą socialinę irpilietinę veiklą skaitmeninėje erdvėje, etiškai bendrauti ir bendradarbiauti, laikytis visuotinai pripažinto tinklo etiketo (netiquette). Mokiniai nuolat ugdosi pažinti skaitmeninės aplinkos grėsmes ir saugiai naudotis skaitmeninėmistechnologijomis, užtikrinti asmens duomenų bei privatumo saugą, tinkamą skaitmeninių technologijų naudojimą siekiant saugoti aplinką, skaitmeninių įrenginių bei informacinių sistemų saugą.
Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Savęs ir visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Įvardija pagrindines demokratines vertybes, Lietuvos pilietybės sampratą, piliečio pareigas bei teises (A1.1). | Diskutuodamas išskiria demokratinių vertybių bruožus, žmogaus teises ir pareigas. Nagrinėja Lietuvos pilietybės suteikimo aplinkybes (A1.2). | Išskiria save kaip sąmoningą, atsakingą asmenybę, demokratinių vertybių ir valstybingumo puoselėtoją, Lietuvos pilietį, šalies ir tarptautinės bendruomenės narį (A1.3). | Savarankiškai tyrinėja demokratijos raišką Lietuvoje ir pasaulyje. Analizuodamas žmogaus teisių pažeidžiamumą, paaiškina Lietuvos ir kitų ES šalių pilietybės suteikimo aplinkybes (A1.4). |
Mokymo(si) turinysDemokratijos principai ir vertybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Išvardijami pagrindiniai demokratijos principai ir vertybės, diskutuojama apie jų reikšmę kuriant demokratiškus santykius šeimoje, mokykloje, visuomenėje. Pilietybės ir piliečio samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjama pilietybės ir piliečio sampratos raida, palyginamos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygos Lietuvoje ir pasaulyje. Vietos bendruomenė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aiškinamasi vietos bendruomenių formavimosi būdus ir veiklos reikšmę. Dalinamasi savo gyvenamosios vietovės aktualijomis ir teikiami pasiūlymai, kaip tobulinti vietos bendruomenės gyvenimą. Šiuolaikinių valstybių formos ir pilietinio dalyvavimo būdai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aptarus šiuolaikinių valstybių formas, diskutuojama apie demokratinės santvarkos privalumus ir trūkumus, demokratinio ir nedemokratinio valdymo modelio skirtumus. Analizuojami įvairūs pilietinio dalyvavimo būdai stiprinant demokratinę santvarką valstybėje. Pilietinė pozicija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Mokoma(si) viešai reikšti savo pilietinę poziciją, saugoti ir ginti žmogaus teises savo socialinėje aplinkoje. Pokyčių iniciavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Mokoma(si) kartu su kitais inicijuoti pokyčius ir dalyvauti kasdieniame mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime. Pilietinė ir visuomeninė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Dalyvaujama pilietinėse ir visuomeninėse veiklose. Valstybinių ir atmintinų dienų minėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Dalyvaujama minint valstybines ir atmintinas dienas, aptariama jų reikšmė. Pokyčių inicijavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma(si) kartu su kitais inicijuoti pokyčius ir dalyvauti kasdieniame mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime. Pilietinė ir visuomeninė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Dalyvaujama pilietinėse ir visuomeninėse veiklose. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Apibūdina skirtingas visuomenės socialines ir kultūrines grupes. Nusako tolerancijos reikšmę visuomenei (A2.1). | Skiria bendruomenių, tautų, valstybių ypatumus. Nurodo kultūrines, tradicines, istorines jungtis, jungiančias įvairias bendruomenes į tautą, atskiras valstybes – į bendrą pasaulio žmoniją (A2.2). | Analizuoja socialinę, politinę ir kultūrinę tikrovę, galinčius joje kilti konfliktus, geba laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje pliuralistinėje visuomenėje (A2.3). | Domėdamasis ir analizuodamas socialinę, politinę ir kultūrinę tikrovę bei galinčius joje kilti konfliktus, randa taikaus šių konfliktų sprendimo būdų. Apibendrina ir pateikia pasiūlymų probleminei situacijai pagerinti ar pakeisti, vertina ir saugo kultūros paveldą (A2.4). |
Mokymo(si) turinysSocialinės problemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Analizuojamos Lietuvos ir pasaulio socialinės problemos, socialinės atskirties ir skurdo priežastys. Socialinė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Remiantis pavyzdžiais analizuojama, kaip valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir pilietinė visuomenė vykdo socialinę politiką, sprendžia socialines problemas, užtikrina socialinę apsaugą, kuria socialinį kapitalą. Socialinės grupės ir tolerancija visuomenėje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aptariamos skirtingos visuomenės socialinės grupės. Analizuojamos netolerantiško elgesio priežastys, problemų sprendimo būdai Lietuvoje ir pasaulyje. Nagrinėjami tolerancijos pavyzdžiai. Lietuvos tautinės ir religinės bendrijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Susipažįstama su Lietuvos tautinių ir religinių bendrijų įvairove, jos sugretinamos su savąja, tyrinėjamas jų unikalumas ir integracijos procesai. Nagrinėjama Lietuvos valstybės įstatymuose numatytas tautinių ir religinių bendrijų teisės ir pareigos. Demokratijos raida. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aptariami svarbiausi demokratijos sampratos raidos etapai, nagrinėjami tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos pavyzdžiai šiuolaikinėje visuomenėje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Padedamas išvardija Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ pamatinius principus. Apibūdina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje minimų valdžių atskyrimo principus (A3.1). | Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės ir I skirsnio „Lietuvos valstybė“ principų prasmę. Išvardija skirtingas Lietuvos valdžias, jų funkcijas. Paaiškina vienos Lietuvos Konstitucinės valdžios paskirtį, struktūrą, veikimo modelį (A3.2). | Apibūdina Lietuvos Respublikos Konstitucijos pamatinius principus. Pateikia valdžios institucijų bendradarbiavimo pavyzdžių. Išskiria svarbiausius demokratinės visuomenės gyvenimo aspektus (A3.3). | Apibūdina Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių sąrangą, teisinį pagrindą, struktūrą, valdymo pricipus. Paaiškina žiniasklaidos vaidmenį demokratijoje. Diskutuoja apie Lietuvos bei pasaulio aktualijas, savo nuomonę pagrindžia argumentais (A3.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvos Respublikos Konstitucijos reikšmė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikšmė valstybės teisinei sistemai. Nagrinėjant Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės tekstą ir pirmąjį skirsnį, aptariama jos paskirtis ir pamatiniai Lietuvos valstybės principai. Teisių principai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjant pilietinių, politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių principus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvertinama atsakomybės, individualumo ir originalumo vertė pilietinei visuomenei. Diskutuojama apie individų laisvių konfliktus, moralinius principus, savanaudiškumo problemą, teisių ir pareigų santykį, viešųjų ir privačių interesų suderinamumą. Lietuvos Respublikos politinės partijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjant ir lyginant didžiausių Lietuvos Respublikos politinių partijų skirtingas programines nuostatas, aptariamos asmeninės politinės pažiūros ir idėjos. Analizuojama politinių partijų svarba demokratinėje valstybėje. Lietuvos Respublikos Seimas 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjama Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų sistema, sudėtis, struktūra, įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijos. Lietuvos Respublikos Prezidentas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų tvarka, aptariamos valstybės vadovo funkcijos ir pareigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės formavimo tvarka, sudėtis ir vykdomosios valdžios funkcijos. Susipažįstama su ministerijų veiklos sričių pavyzdžiais. Lietuvos Respublikos teismai ir teisminio proceso dalyviai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Susipažįstama su Lietuvos Respublikos teismų struktūra ir paskirtimi, teisėjų skyrimo tvarka, išskiriami teisminio proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma(si) daryti išvadas, kodėl formuojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtį dalyvauja skirtingos Lietuvos Respublikos valdžios šakos. Aptariami reikalavimai, kurie keliami Konstitucinio Teismo teisėjams, įvertinama teismo ir teisėjo nepriklausomumo principo reikšmė. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Paaiškina žodžio laisvės reikšmę demokratinėje valstybėje, išvardija priemones, padedančias tapti atspariems melagingoms žinioms ir propagandai (A4.1). | Analizuodamas naujienas ir aktualijas, kritiškai vertina pateikiamą informaciją, atpažįsta informacines grėsmes (A4.2). | Remdamasis įvairiais informacijos šaltiniais, nurodo aktualias vietos, nacionalines ir globalias problemas. Analizuodamas ir interpretuodamas politinius procesus, pateikia argumentų ir pagrindžia savo nuomonę. Kritiškai vertina informaciją, jos šaltinių patikimumą (A4.3). | Tyrinėdamas Lietuvos ir pasaulio gyvenimą, analizuoja ir kritiškai vertina informaciją, jos šaltinių patikimumą, daro pagrįstas išvadas bei atskiria melagingas žinias (A4.4). |
Mokymo(si) turinysTautos ir valstybės požymiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aptariami tautos ir valstybės požymiai. Analizuojami tautinės kultūros ir politinės tautos formavimosi principai ir skirtumai. Šiuolaikinių valstybių formos ir pilietinio dalyvavimo būdai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aptarus šiuolaikinių valstybių formas, diskutuojama apie demokratinės santvarkos privalumus ir trūkumus, demokratinio ir nedemokratinio valdymo modelio skirtumus. Analizuojami įvairūs pilietinio dalyvavimo būdai stiprinant demokratinę santvarką valstybėje. Žiniasklaida. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariama žiniasklaidos priemonių įvairovė ir jų reikšmė užtikrinant visuomenės informavimą, žodžio laisvė demokratinėje valstybėje. Tyrinėjami žiniasklaidos ir verslo interesai. Socialinės medijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Įvertinami socialinių medijų privalumai ir trūkumai, diskutuojama apie asmeninę atsakomybę už informacinio turinio skelbimą, komentavimą ir platinimą. Analizuojama medijų daroma įtaka asmeniui, socialiniams ir politiniams procesams visuomenėje, mokoma(si) pasirinkti (ieškoti) ir kritiškai vertinti informaciją. Informacinė visuomenė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinama informacinės visuomenės samprata. Diskutuojama apie skaitmeninių technologijų, mokslo naujovėmis pagrįstos informacijos reikšmę šiuolaikinės visuomenės formavimuisi, globaliai ekonomikai, asmeninei gyvenimo kokybei ir karjerai. Elektroninė valdžia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Įvertinamos elektroninės valdžios paslaugos, susipažįstama su Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų elektroninių portalų galimybėmis, siekiant palaikyti visuomenės ir valdžios dialogą. Informacinės grėsmės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Lyginamos melagingos informacijos, dezinformacijos, informacinių karų, propagandos ir kibernetinių atakų sampratos, aptariami šių reiškinių panašumai ir skirtumai, jų sąsajos ir keliamos grėsmės asmeniui, visuomenės ir valstybės saugumui, pateikiama pavyzdžių. Analizuodami naujienas ir aktualijas, mokiniai mokosi kritiškai vertinti informaciją, atpažinti informacines grėsmes. Asmens duomenų apsauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma(si) užtikrinti savo ir kitų subjektų duomenų bei privatumo saugą skaitmeninėje erdvėje. Eurooptimizmas ir euroskepticizmas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjami eurooptimizmo ir euroskepticizmo argumentai Europos valstybėse ir Lietuvoje, ieškoma atsakymų į kylančius klausimus. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Paaiškina nacionalinio saugumo sampratą, išvardija vidines ir išorines grėsmes (A5.1). | Išvardija nacionalinio saugumo vidines ir išorines grėsmes. Apibūdina galimas grėsmes šalies saugumui, sprendimų būdus, skirtingų institucijų funkcijas ir asmeninį indėlį (A5.2). | Nurodo vidines ir išorines grėsmes, galinčias kilti jam pačiam, bendruomenei, valstybei ir demokratiniam pasauliui. Pateikia nacionalinio saugumo užtikrinimo sprendimų pavyzdžių (A5.3). | Atlieka tyrimą nacionalinio saugumo tema. Išskiria ekstremalių situacijų, konfliktų atvejus, nurodo reikalingus institucijų ir piliečių veiksmus sprendžiant šiuolaikines ir ateities nacionalinio saugumo problemas (A5.4). |
Mokymo(si) turinysInformacinės grėsmės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Lyginamos melagingos informacijos, dezinformacijos, informacinių karų, propagandos ir kibernetinių atakų sampratos, aptariami šių reiškinių panašumai ir skirtumai, jų sąsajos ir keliamos grėsmės asmeniui, visuomenės ir valstybės saugumui, pateikiama pavyzdžių. Analizuodami naujienas ir aktualijas, mokiniai mokosi kritiškai vertinti informaciją, atpažinti informacines grėsmes. Asmens duomenų apsauga. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma(si) užtikrinti savo ir kitų subjektų duomenų bei privatumo saugą skaitmeninėje erdvėje. Nacionalinis saugumas ir jį užtikrinančios institucijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama nacionalinio saugumo samprata, aptariamos vidinės ir išorinės grėsmės. Remiantis viešąja informacija nagrinėjami grėsmių šalies saugumui pavyzdžiai. Analizuojamos institucijos, užtikrinančios nacionalinį saugumą, jų veikimo principai ir funkcijos visuomenėje. Aiškinamasi piliečių teises ir pareigas užtikrinant nacionalinį saugumą. Korupcija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinamas korupcijos reiškinys ir neigiamos jo pasekmės viešajam interesui. Pasitelkiant pavyzdžius diskutuojama apie korupcijos prevencijos priemones. Valstybės gynimo principai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojami valstybės gynimo principai numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme. Karo prievolės atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Lyginami karo prievolės atlikimo būdai ir įvertinamos asmeninės galimybės pasirinkti vieną iš jų. Lietuvos kariuomenė ir NATO. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinama Lietuvos kariuomenės struktūra bei funkcijos taikos ir karo metu. Įvertinama NATO reikšmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, analizuojami kolektyvinės gynybos principai. Ginkluoti ir hibridiniai konfliktai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjami istoriniai ir dabar vykstančių ginkluotų, hibridinių konfliktų pavyzdžiai, nurodomos jų aplinkybės, aptariami galimi konfliktų sprendimo būdai. Mokoma(si) atpažinti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ginkluotų konfliktų metu. Neginkluotas pasipriešinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinama neginkluoto pasipriešinimo samprata, analizuojamos individualios ir kolektyvinės pilietinio pasipriešinimo galimybės ir būdai. Neginkluoto pilietinio pasipriešinimo atvejai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Tyrinėjami istoriniai ir šiuolaikiniai neginkluoto pilietinio pasipriešinimo atvejai, nagrinėjamos individualios ir kolektyvinės protesto formos. |
||||
Dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas bendruomenėje (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Remiasi tolerancijos, pagarbos, nešališkumo principais bendraudamas savo artimoje aplinkoje. Nurodo savo priklausomybę tam tikrai bendruomenei, tautai, valstybei (B1.1). | Išvardija demokratines vertybes bei žmogaus teises, jomis vadovaujasi savo artimojoje aplinkoje (B1.2). | Paaiškina, kodėl yra svarbu saugoti ir ginti demokratines vertybes bei žmogaus teises savo artimoje aplinkoje (B1.3). | Identifikuoja save kaip aktyvų pilietinės bendruomenės narį, sąmoningą pilietį, gerbiantį demokratines vertybes ir žmogaus teises. Dalyvauja bendruomenės, visuomenės ir valstybės gyvenime ir jį tobulina (B1.4). |
Mokymo(si) turinysDemokratijos principai ir vertybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Išvardijami pagrindiniai demokratijos principai ir vertybės, diskutuojama apie jų reikšmę kuriant demokratiškus santykius šeimoje, mokykloje, visuomenėje. Pilietybės ir piliečio samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjama pilietybės ir piliečio sampratos raida, palyginamos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygos Lietuvoje ir pasaulyje. Žmogaus ir vaiko teisės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aptariama žmonių santykius reguliuojančių taisyklių svarba, nagrinėjamos pasirinktų tarptautinių, nacionalinių ir vietos institucijų žmogaus ir vaiko teises reglamentuojančių dokumentų turinys. Žmogaus teisių pažeidimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Analizuojami žmogaus teisių pažeidimai. Aptariama, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių. Piliečio, mokinio teisės ir pareigos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Argumentuotai diskutuojama apie atsakingo piliečio, mokinio teises ir pareigas. Pilietinė pozicija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Mokoma(si) viešai reikšti savo pilietinę poziciją, saugoti ir ginti žmogaus teises savo socialinėje aplinkoje. Nacionalinis saugumas ir jį užtikrinančios institucijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Paaiškinama nacionalinio saugumo samprata, aptariamos vidinės ir išorinės grėsmės. Remiantis viešąja informacija nagrinėjami grėsmių šalies saugumui pavyzdžiai. Analizuojamos institucijos, užtikrinančios nacionalinį saugumą, jų veikimo principai ir funkcijos visuomenėje. Aiškinamasi piliečių teises ir pareigas užtikrinant nacionalinį saugumą. Karo prievolės atlikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Lyginami karo prievolės atlikimo būdai ir įvertinamos asmeninės galimybės pasirinkti vieną iš jų. Lietuvos kariuomenė ir NATO. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinama Lietuvos kariuomenės struktūra bei funkcijos taikos ir karo metu. Įvertinama NATO reikšmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, analizuojami kolektyvinės gynybos principai. Ginkluoti ir hibridiniai konfliktai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjami istoriniai ir dabar vykstančių ginkluotų, hibridinių konfliktų pavyzdžiai, nurodomos jų aplinkybės, aptariami galimi konfliktų sprendimo būdai. Mokoma(si) atpažinti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ginkluotų konfliktų metu. Neginkluotas pasipriešinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinama neginkluoto pasipriešinimo samprata, analizuojamos individualios ir kolektyvinės pilietinio pasipriešinimo galimybės ir būdai. Neginkluoto pilietinio pasipriešinimo atvejai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Tyrinėjami istoriniai ir šiuolaikiniai neginkluoto pilietinio pasipriešinimo atvejai, nagrinėjamos individualios ir kolektyvinės protesto formos. Pilietinė pozicija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma(si) viešai reikšti savo pilietinę poziciją, saugoti ir ginti žmogaus teises savo socialinėje aplinkoje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Dalyvauja klasės, mokyklos bendruomenės veikloje, nurodo jos prasmę (B2.1). | Dalyvauja klasės, mokyklos bendruomenės veikloje, inicijuoja pokyčius mokykloje (B2.2). | Aktyviai ir atsakingai dalyvauja kasdieniame mokyklos gyvenime sprendžiant klasėje kilusius klausimus, reaguoja į aktualius mokyklos, vietos bendruomenės, visuomenės iššūkius (B2.3). | Dalyvauja ir įtraukia kitus į mokyklos, vietos bendruomenės, jaunimo organizacijų veiklas. Veikia, remdamasis nuostata, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje – tai asmeninė ir bendruomeninė kiekvieno pilietinės visuomenės nario pareiga ir atsakomybė (B2.4). |
Mokymo(si) turinysMokinių savivaldos veikimo modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Analizuojamas mokinių savivaldos veikimo modelis ir aptariama, kaip didinti mokinių įsitraukimą į socialines–pilietines veiklas mokyklos gyvenime. Jaunimo politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Apibūdinami Lietuvos ir ES jaunimo politikos tikslai ir galimybės. Aptariamos Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS), savo vietos bendruomenės jaunimo organizacijų ar mokyklos mokinių savivaldos veiklos. Diskutuojama apie asmenines galimybes šiose organizacijose. Vietos bendruomenė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aiškinamasi vietos bendruomenių formavimosi būdus ir veiklos reikšmę. Dalinamasi savo gyvenamosios vietovės aktualijomis ir teikiami pasiūlymai, kaip tobulinti vietos bendruomenės gyvenimą. Vietos savivalda. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjamos savivaldos institucijų funkcijos, rinkimų sistema ir vertinama vietos valdžios ir gyventojų sąveika. Pokyčių iniciavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Mokoma(si) kartu su kitais inicijuoti pokyčius ir dalyvauti kasdieniame mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime. Pokyčių inicijavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Mokoma(si) kartu su kitais inicijuoti pokyčius ir dalyvauti kasdieniame mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Dalyvauja mokyklos bendruomenės pilietinėse veiklose, nurodo svarbiausias Lietuvos valstybines šventes (B3.1). | Dalyvauja mokyklos bendruomenės pilietinėse veiklose, švenčia valstybines šventes, nurodo jų reikšmę (B3.2). | Dalyvauja pilietinėse akcijose ir visuomeninėse veiklose, valstybinių švenčių renginiuose, savo patirtį išreiškia kūrybiškai (B3.3). | Dalyvauja ir įtraukia kitus į pilietinę, visuomeninę, savanorišką veiklą. Švenčia valstybines, tarptautines šventes ir atmintinas dienas, paaiškina jų reikšmę (B3.4). |
Mokymo(si) turinysMokinių savivaldos veikimo modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Analizuojamas mokinių savivaldos veikimo modelis ir aptariama, kaip didinti mokinių įsitraukimą į socialines–pilietines veiklas mokyklos gyvenime. Jaunimo politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Apibūdinami Lietuvos ir ES jaunimo politikos tikslai ir galimybės. Aptariamos Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS), savo vietos bendruomenės jaunimo organizacijų ar mokyklos mokinių savivaldos veiklos. Diskutuojama apie asmenines galimybes šiose organizacijose. Pilietinė ir visuomeninė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Dalyvaujama pilietinėse ir visuomeninėse veiklose. Valstybinių ir atmintinų dienų minėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Dalyvaujama minint valstybines ir atmintinas dienas, aptariama jų reikšmė. Pilietinė ir visuomeninė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Dalyvaujama pilietinėse ir visuomeninėse veiklose. Valstybinių ir atmintinų dienų minėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Dalyvaujama minint valstybines ir atmintinas dienas, aptariama jų reikšmė. |
||||
Socialinių ryšių kūrimo ir stiprinimo veikla (C)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Paaiškina pilietinės visuomenės sampratą. Apibūdina vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklas (C1.1). | Pateikia pavyzdžių, kuriais atskleidžia piliečių įtaką, vaidmenį bendruomenėse bei valstybėje. Paaiškina nevyriausybinių organizacijų reikšmę valstybės gyvenime (C1.2). | Pateikia vyriausybinių, nevyriausybinių, jaunimo ir kitų visuomeninių organizacijų pavyzdžių, paaiškina jų veiklą ir naudą valstybei ir kiekvieno piliečio gyvenimui (C1.3). | Paaiškina pilietinės visuomenės požymius, jos veikimo prasmę. Pateikia vyriausybinių, nevyriausybinių, jaunimo ir kitų Lietuvos bei tarptautinių organizacijų pavyzdžių, pagrindžia jų veiklos svarbą valstybės gyvenimui (C1.4). |
Mokymo(si) turinysDemokratiškos mokyklos veikimo modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Nagrinėjamas demokratiškos mokyklos veikimo modelis, teikiami siūlymai kaip jį tobulinti. Mokinių savivaldos veikimo modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Analizuojamas mokinių savivaldos veikimo modelis ir aptariama, kaip didinti mokinių įsitraukimą į socialines–pilietines veiklas mokyklos gyvenime. Jaunimo politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Apibūdinami Lietuvos ir ES jaunimo politikos tikslai ir galimybės. Aptariamos Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS), savo vietos bendruomenės jaunimo organizacijų ar mokyklos mokinių savivaldos veiklos. Diskutuojama apie asmenines galimybes šiose organizacijose. Visuomenės interesų grupės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aptariami visuomenės interesų grupių skirtumai. Nagrinėjamas nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir profesinių sąjungų vaidmuo demokratinėje visuomenėje. Nevyriausybinės organizacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Analizuojami nevyriausybinių organizacijų ir jų kuriamų NVO tinklų veiklos pavyzdžiai. Aptariamos galimybės įsitraukti į vietos bendruomenes, nacionalines ir tarptautines savanorystės programas ir projektus. Bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, dalijamasi savanoriškos veiklos patirtimi. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Paaiškina ekonomikos vaidmenį kasdieniame žmogaus gyvenime (C2.1). | Paaiškina, kaip viešųjų paslaugų kokybė priklauso nuo visuomenės mokestinės prievolės, nurodo intelektinių ir vartotojo teisių principus (C2.2). | Paaiškina savo vaidmenį kuriant tvarios ekonomikos sąlygas Lietuvoje ir pasaulyje. Laikosi autorių teisių principų (C2.3). | Nurodo globalaus pasaulio tvarios ekonomikos ir darnaus vystymosi tikslus. Pateikia tvarios ekonomikos ir darnaus vystymosi pavyzdžių (C2.4). |
Mokymo(si) turinysViešasis ir privatusis sektorius. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Lyginamas viešasis ir privatusis sektorius. Diskutuojama, kaip viešųjų paslaugų kokybė priklauso nuo visuomenės mokestinės prievolės. Intelektinė nuosavybė ir autorių teisės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Apibūdinama intelektinės nuosavybės ir autorių teisių samprata, diskutuojama, kodėl svarbu jas užtikrinti. Ekonominio vystymosi tikslai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Aptariamos Jungtinių Tautų plėtros programos ir darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo tikslai. Analizuojami ES tvaraus vartojimo ir gamybos ekonominės politikos pavyzdžiai, diskutuojama apie tvarios, ekologiškos, gamtą tausojančios vartojimo kultūros reikšmę ir iššūkius. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras | Nurodo dvi pagrindines tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuva, pagrindinius šių organizacijų tikslus (C3.1). | Išskiria tris pagrindines tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuva, paaiškina šių organizacijų tikslus, jų svarbą Lietuvai ir pasauliui (C3.2). | Paaiškina Lietuvos vaidmenį tarptautinėse organizacijose ir jų institucijose, nurodo, kaip globali politika veikia Lietuvos visuomenę (C3.3). | Atskleidžia keletą skirtingų požiūrių į Lietuvos narystę tarptautinėse organizacijose bei argumentuotai pristato savo požiūrį. Įvertina tarptautinių organizacijų perspektyvas Lietuvoje ir globaliame pasaulyje (C3.4). |
Mokymo(si) turinysEmigracijos ir imigracijos procesų įtaka Lietuvos valstybei 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 ir I gimnazijos klasė Analizuojama emigracijos ir imigracijos procesų daroma įtaka Lietuvos valstybei. Aptariama globalios Lietuvos idėja, Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla. Lietuvos kariuomenė ir NATO. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Apibūdinama Lietuvos kariuomenės struktūra bei funkcijos taikos ir karo metu. Įvertinama NATO reikšmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, analizuojami kolektyvinės gynybos principai. Jungtinių Tautų Organizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariami JTO tikslai, politinė struktūra ir Lietuvos dalyvavimas šioje organizacijoje. Tarptautinės organizacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Analizuojami JTO švietimo, mokslo ir kultūros (UNESCO), Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ir (ar) kitų pasirinktų JTO organizacijų veiklos sričių pavyzdžiai Lietuvoje ir pasaulyje. Įvertinama tarptautinio solidarumo reikšmė globalizacijos procesams. ES reikšmė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Aptariama vieningos Europos idėja, ES institucijų formavimo būdai, sąranga ir funkcijos, pateikiami Lietuvos atstovavimo ir dalyvavimo pavyzdžiai, sprendžiant regionines ir globalias problemas. Eurooptimizmas ir euroskepticizmas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Nagrinėjami eurooptimizmo ir euroskepticizmo argumentai Europos valstybėse ir Lietuvoje, ieškoma atsakymų į kylančius klausimus. ES valstybių piliečius vienijančios teisės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.10 ir II gimnazijos klasė Įvardijamos ES valstybių piliečius vienijančios teisės. Aptariamas ES piliečių vaidmuo priimant sprendimus bendrijoje. Nagrinėjamas ES įstatymų santykis su nacionaline teise. |
||||
Mokymo(si) turinys
Pasiekimų vertinimas
Vertinimas yra nuolatinis mokinio pasiekimų, daromos pažangos ir kitos mokymosi patirties stebėjimo ir apibendrinimo procesas. Vertinant mokymo(si) rezultatus, svarbu nustatyti aiškius vertinimo kriterijus, atitinkančius Programoje išvardytus pasiekimus. Remiantis vertinimo duomenimis numatoma tolimesnė mokymo(si) eiga, skatinant mokinio motyvaciją ir pažangą. Vertinama tai, ko mokiniai buvo mokomi. Pateikiant užduotis mokiniams paaiškinama, ką reikia atlikti, kaip bus vertinamas darbas, ką reiškia užduotį atlikti gerai ir kokie yra vertinimo kriterijai. Vertinimas turi būti suvokiamas kaip būdas padėti mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti ir bręsti kaip asmenybei. Mokiniai mokomi reflektuoti ir vertinti mokymąsi, pasiekimus, geranoriškai ir reikliai vertinti kitų darbus. Pateikiant vertinimą pabrėžiamos ne klaidos ar nesėkmės, o tai, kokią pažangą padarė mokinys.
Mokinio pasiekimai ir pažanga vertinami taikant formuojamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą. Vertinant mokinių pasiekimus, derėtų atsižvelgti į klasės sudėtį įvairiais aspektais (socialiniu, etniniu, religiniu ir kt.), mokinių ugdymosi poreikių ir pomėgių įvairovę, individualius gebėjimus, galimybes ir patirtį.
Pagrindinio ugdymo programoje pilietiškumo pagrindų mokinių pasiekimai vertinami įskaita (mokymo įstaiga gali apsispręsti kitaip, t. y. vertinti pažymiais), daugiau dėmesio skiriant savarankiško darbo, aktyvaus dalyvavimo klasėje, praktinėje veikloje vertinimui ir mokymosi pažangos į(si)vertinimui, skatinant mokinių saviugdą, savarankiškumą ir motyvaciją veikti, stiprinant jų savimonę ir savivertę. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio (pusmečių ar trimestrų, ugdymo programos, ciklo, temos) pabaigoje. Mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.
Mokinių pasiekimai aprašyti išskiriant keturis pasiekimų lygius: slenkstinį (1), patenkinamą (2), pagrindinį (3), aukštesnįjį (4). Pasiekimų lygių požymiai padės į(si)vertinti mokymo(si) pasiekimus ir daromą pažangą baigus tam tikrą etapą, pamokų ciklą.
Išskiriant pasiekimų lygių požymius naudojami šie mokinių gebėjimų augimą rodantys kriterijai:
- savarankiškumo:
- padedamas – atlieka užduotį dalyvaujant ar procesą moderuojant mokytojui;
- naudodamasis netiesiogine pagalba – atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, vadovaudamasis pateiktais kriterijais;
- konsultuodamasis – užduotį atlieka tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų;
- savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos, susidūręs su kliūtimis, randa būdų jas įveikti.
- konteksto:
- artima aplinka – mokiniui pažįstama, kasdienė aplinka (pavyzdžiui, mokyklos, namų);
- įprastas kontekstas – jau nagrinėtos reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės;
- naujas, neįprastas kontekstas – dar nenagrinėtos reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės, reikalaujančios naujų sprendimų.
Pagrindiniame ugdyme, kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais:slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5-6, pagrindinis (3) lygis– 7-8, aukštesnysis (4) lygis – 9-10.
Išorinis apibendrinamasis vertinimas. Organizuojamas pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP).
PUPP, vykdomo pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje (10 klasėje ir II gimnazijos klasėje), užduoties struktūra:
- visuomeninio ugdymo PUPP užduotis visiems visuomeninio ugdymo dalykams yra bendra. Šiojeužduotyje istorijos ir geografijos mokymo(si) turiniui skiriama po 37,5 proc. užduoties taškų, pilietiškumo pagrindų,ekonomikos ir verslumo – po 12,5 proc. užduoties taškų. Dalis užduočių gali būti integralios;
- pilietiškumo pagrindų mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais PUPP užduotyje:
| Mokymo(si) turinio sritys | Pasiekimų sritys | Užduoties taškai procentais | ||
| Savęs ir visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas (A) | Dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas bendruomenėje(B) | Socialinių ryšių kūrimo ir palaikymo veikla (C) | ||
| Pilietiškumo pagrindai | 12,5 | |||
| Iš viso taškų procentais | 6 | 4 | 2,5 | 12,5 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, visoje užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
- užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 9–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą PUPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai.
