hero

Teatras

Parsisiųsti sąrašą:

Teatras

Bendrosios nuostatos

Teatro bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia teatro dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Žmogaus gyvenime teatras turi kognityvinę ir emocinę reikšmę. Pasitelkdamas įvairias meno šakas, istorinį palikimą ir naujausias technologijas, teatro menas analizuoja vidinį ir socialinį žmogaus gyvenimą, kelia aktualias žmogaus ir pasaulio būties problemas. Teatro elementų gausu ne tik kultūros bei meno, bet ir visuomeninėje, kasdienėje aplinkoje. Teatro raida neatsiejama nuo žmogaus, tautos, kultūros raidos, nes teatro menas kaip gyvas ir kolektyvinis menas atspindi vertybines visuomenės nuostatas, istorinę patirtį, dvasinę ir intelektinę brandą, asmens laikyseną dabarties iššūkių akivaizdoje. Todėl teatro dalykas, grįstas teatrinės kūrybos patirtimi ir teatro meno pažinimu, yra svarbi meninio ugdymo srities dalis, prisidedanti prie mokinio dvasinės, emocinės ir intelektinės raidos, estetinės ir kultūrinės nuovokos formavimo.

Teatro dalyko paskirtis – sukurti palankias sąlygas mokiniams patirti teatrinės raiškos ir teatro pažinimo bei supratimo džiaugsmą, plėtoti jų kūrybinius ir kritinio mąstymo gebėjimus, skatinti teatro meno ir kultūrinės patirties poreikį, taip prisidedant prie mokinio kaip kūrybiškos, savarankiškos, refleksyvios, tolerantiškos, pilietiškai sąmoningos ir visuomeniškai atsakingos, sveikai ir darniai su aplinka sugyvenančios asmenybės ugdymo. Teatro dalyko galima mokyti(is) kaip savarankiško arba mokinių vaidybinių gebėjimų ugdymą, teatro elementus integruoti į kitų dalykų ugdymo procesą kaip įtraukiančią, interaktyvią mokymosi formą. Teatro dalykas yra pasirenkamasis, mokymosi procesas gali būti fragmentiškas, tad renkantis teatrinės raiškos ir teatro supratimo bei pažinimo veiklas, svarbu lanksčiai jas derinti prie kitų dalykų ugdymo veiklų bei mokinių gebėjimų ir poreikių.

Teatro dalykas – viena atviriausių skirtingų dalykų integracijai meninio ugdymo sričių, nes čia galima praktiškai išbandyti daugelį teoriškai įgytų žinių, o teatro formų ir raiškos būdų lankstumas leidžia teatrinėmis priemonėmis kelti ir bandyti spręsti aktualias asmeninio ir socialinio gyvenimo problemas.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programoje teatro mokoma kaip atskiro dalyko. Įgyvendinant teatro pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų bendrosiomis programomis. Vidurinio ugdymo programos III–IV gimnazijos klasėse teatras yra pasirenkamasis dalykas.

Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Teatro raiška, Teatro supratimas ir vertinimas, Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2 klasės, 3–4 klasės, 5–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai – mokymosi rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdytis gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio mokymo(si) rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, iš(si)ugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Teatro dalyko tikslas – sukurti mokiniams palankias sąlygas pažinti save ir pasaulį per teatro meną, plėtojant mokinių kūrybinius gebėjimus, teatrinės patirties ir teatro meno supratimo poreikį, estetinę ir kultūrinę nuovoką, reikalingus mokymosi procese, kasdieniame gyvenime, tolesnėje studijų ar profesinėje veikloje.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • mokosi bendrauti, pažinti save bei aplinką, pasitelkę teatrinės raiškos priemones; 
  • mokosi susikaupti ir pasitikėti, ugdosi drąsą ir savarankiškumą teatrinės raiškos ir teatro pažinimo veiklose;
  • ugdosi vaizduotę ir kūrybiškumą;
  • mokosi žodžiais ir judesiais reikšti mintis ir jausmus;
  • susipažįsta su teatro reiškiniais ir dalinasi jų sukeltomis emocijomis;
  • apsvarsto ir įsivardija teatrinės raiškos ir teatro meno įspūdžius.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • susipažįsta ir praktiškai išbando teatrinės raiškos priemones;
  • ugdosi kūrybinę vaizduotę, savarankiškumą;
  • mokosi dirbti komandoje ir bendradarbiauti kuriant ir pristatant teatrinės raiškos pasiekimus;
  • geba pasirinkti teatrinės raiškos priemones kūryboje, mokymosi, laisvalaikio metu;
  • susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio teatro meno bei teatrinių reiškinių įvairove, įvertina jų reikšmę savo ir žmogaus gyvenime;
  • įsivertina teatrinės raiškos ir teatro pažinimo svarbą mokantis, laisvalaikiui, asmeniniam tobulėjimui ir vertybinių nuostatų formavimui.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pasitiki savo kūrybiniais gebėjimais ir nori tobulėti kurdami bei pažindami teatro meną;
  • drąsiai ir kūrybiškai reiškia savo mintis, jausmus, požiūrį teatrinės raiškos priemonėmis, teatro formomis;
  • geba remdamiesi savo patirtimi interpretuoti ir argumentuotai vertinti teatro meną, teatrinius reiškinius bei jų kontekstą;
  • įvertina ir įsivertina teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui, renkantis tolesnes studijas ar profesiją, įsitraukiant į kultūrinį ir socialinį gyvenimą.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • mokosi bendrauti, pažinti save bei aplinką, pasitelkę teatrinės raiškos priemones; 
  • mokosi susikaupti ir pasitikėti, ugdosi drąsą ir savarankiškumą teatrinės raiškos ir teatro pažinimo veiklose;
  • ugdosi vaizduotę ir kūrybiškumą;
  • mokosi žodžiais ir judesiais reikšti mintis ir jausmus;
  • susipažįsta su teatro reiškiniais ir dalinasi jų sukeltomis emocijomis;
  • apsvarsto ir įsivardija teatrinės raiškos ir teatro meno įspūdžius.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • susipažįsta ir praktiškai išbando teatrinės raiškos priemones;
  • ugdosi kūrybinę vaizduotę, savarankiškumą;
  • mokosi dirbti komandoje ir bendradarbiauti kuriant ir pristatant teatrinės raiškos pasiekimus;
  • geba pasirinkti teatrinės raiškos priemones kūryboje, mokymosi, laisvalaikio metu;
  • susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio teatro meno bei teatrinių reiškinių įvairove, įvertina jų reikšmę savo ir žmogaus gyvenime;
  • įsivertina teatrinės raiškos ir teatro pažinimo svarbą mokantis, laisvalaikiui, asmeniniam tobulėjimui ir vertybinių nuostatų formavimui.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pasitiki savo kūrybiniais gebėjimais ir nori tobulėti kurdami bei pažindami teatro meną;
  • drąsiai ir kūrybiškai reiškia savo mintis, jausmus, požiūrį teatrinės raiškos priemonėmis, teatro formomis;
  • geba remdamiesi savo patirtimi interpretuoti ir argumentuotai vertinti teatro meną, teatrinius reiškinius bei jų kontekstą;
  • įvertina ir įsivertina teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui, renkantis tolesnes studijas ar profesiją, įsitraukiant į kultūrinį ir socialinį gyvenimą.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Lavindami kūną ir balsą, vaizduotę ir empatiją, mokydamiesi reikšti mintis ir jausmus, išgyvendami bendras emocijas ir įveikdami bendrus iššūkius, mokiniai pradeda geriau suprasti ne tik juos supančią aplinką, tikrovės ar fantazijų pasaulį, bet ir mokosi savistabos bei saviraiškos. Sąmoninga, įprasminta aplinkos stebėsena ir gebėjimas teatrinėmis priemonėmis išreikšti išorinį ir vidinį savo (kito) pasaulį – tai teatrinės raiškos pradmenys, kuriuos mokiniai įgyja ir tobulina teatro dalyko pamokose. Kiekvienas pasirinktas ar mokytojo pasiūlytas išbandyti teatrinės raiškos būdas, pažintis su teatro formomis, istoriniais ir kultūriniais nacionalinio bei pasaulinio teatro ir teatrinių reiškinių kontekstais suponuoja naujų žinių poreikį, kurių sistemingas naudojimas teatro ir kitų dalykų mokymosi procese didina mokinio suinteresuotumą, ugdo savarankiškumą, skatina dvasinį ir intelektinį tobulėjimą, pagarbą intelektinei nuosavybei. Per teatro raišką ir teatro meno bei teatrinių reiškinių pažinimą, jų supratimą ir vertinimą formuojamas gilesnis, būties problematiką užčiuopiantis dvasinio ir materialaus pasaulio suvokimas.

Teatras – socialinis menas. Jo prigimtyje užkoduota socialinės žmogaus būties refleksija. Mokiniai, dirbdami grupėje ir siekdami bendro tikslo, yra įtraukiami į socialinius ryšius, ugdosi bendruomeniškumo, tolerancijos, empatijos jausmus. Dalyvaudami ir (ar) pristatydami savo teatrinius darbus bendraamžių, mokyklos, bendruomenės auditorijai, mokiniai įprasmina savo veiklą ne tik kaip meninę (kūrybinę), bet ir kaip socialiai, visuomeniškai atsakingą. Susipažindami su teatro raida ir jo formomis, teatro aktualizuojamomis socialinės nelygybės, socialinių prieštaravimų, žmogaus ir aplinkos sugyvenimo temomis, mokiniai mokosi saugiai naudotis virtualiais kūrybos įrankiais, įsisąmonina socialinę ir visuomeninę teatro reikšmę. Analizuodami spektaklius, renginius, ruošdami pasirodymus, mokiniai skatinami diskutuoti ir teatrinėmis priemonėmis reflektuoti socialinės tikrovės, visuomenės raidos, sveikos gyvensenos, atsakingo vartojimo, ekologijos klausimus.

Teatro dalykas priklauso meninio ugdymo sričiai, tad kūrybiškumas čia visų pirma siejamas su meninių mokinio gebėjimų atvėrimu ir stiprinimu. Teatro dalyko užduotys skirtos lavinti mokinio vaizduotę, ieškoti netikėtų sprendimų, mąstyti strategiškai ir inovatyviai, naudotis tradicinėmis ir netradicinėmis raiškos priemonėmis, generuoti ir įgyvendinti naujas idėjas. Kūrybiškumas svarbus ugdant mokinio asmens savybes – poreikį ir siekį tobulėti, lavinti psichofizinę savijautą, vertinti įvairovę ir atskleisti savo unikalumą. Kūrybiškumo ugdymui skiriama ne tik teatrinė raiška – vaidybiniai etiudai, improvizacijos, dramaturginio komponavimo ir raiškios kalbos, judesio pratybos, bet ir pažintinės, analitinės veiklos – teatrinių pavyzdžių stebėjimas ir vertinimas, sceninių vaizdinių ir įvaizdžių interpretavimas, skatinantis mokinį remtis ne tik asmenine patirtimi, bet ir išradingai naudotis įgytomis žiniomis, mąstyti originaliai. Teatro dalyko ugdomas kūrybiškas – nešabloniškas, lankstus, drąsus, jautrus, skatinamas poreikio keisti ir keistis – mąstymas, mokinio atskleistas kuriant ir (ar) vertinant teatrą, padės jam mokantis kitų dalykų, neformaliojo ugdymo veiklose ir kasdieniame gyvenime, renkantis tolesnes studijas ar profesiją.

Teatro dalyko veiklos per teatro kūrybą ir pažinimą skatina mokinius puoselėti istorinę atmintį, paveldą, suprasti ir (į)vertinti tapatumo, bendruomeniškumo, socialinės ir kultūrinės atsakomybės reikšmę. Pažindami savo ir kitų šalių bei tautų teatrinę kultūrą, suprasdami ir įvertindami jos įvairovę ir unikalumą, lygindami nacionalinius, europinius ir pasaulio teatrinės kultūros pavyzdžius mokiniai ugdosi tolerancijos, pagarbos, solidarumo ir teisingumo jausmus, dalijasi jais savo kasdienėje ir viešojoje aplinkoje. Demokratiška, laisva kūrybos ir diskusijų (lygių galimybių, migracijos, socialinės integracijos, Europos sąjungos laisvių ir vertybių temomis) atmosfera teatro dalyko pamokose, mokinių dalyvavimas mokyklos, bendruomenės, nacionaliniuose bei tarptautiniuose renginiuose, šventėse, pilietinėse ir meninėse akcijose prisideda prie jų pilietinės savivokos, bendražmogiškų vertybių puoselėjimo.

Išbandydami įvairias teatrinės kūrybos (raiškos) formas, žiūrėdami ir analizuodami teatro spektaklius bei reiškinius, susipažindami su Lietuvos ir pasaulio teatru bei kūrėjais, mokiniai ugdosi estetinę ir kultūrinę nuovoką: atpažįsta istorinius teatro raidos laikotarpius, tradicines ir novatoriškas spektaklio formas, gali susieti jas su artima aplinka ir šalies kultūriniu kontekstu. Klasikinių ir šiuolaikinių Lietuvos bei užsienio teatro formų, etninių savo ir kitų šalių teatralizuotų švenčių, renginių pažinimas, gebėjimas įvertinti jų kultūrinę įvairovę ir lygiavertiškumą prisideda prie mokinio kultūrinio išprusimo, kultūrinio tapatumo suvokimo, pagarbos kitų tautų kultūroms ugdymo.

Teatras – dialogo menas. Bet koks teatrinis reiškinys yra grįstas aktyviu komunikacijos procesu, kurio metu kūrėjai siunčia savo žinią suvokėjams. Nuo pirmų teatrinės raiškos užsiėmimų mokiniai įsitraukia į verbalinę ir neverbalinę komunikaciją su partneriais, erdve, supančia aplinka ir daiktais – taip mokomasi bendrauti, perteikti savo jausmus ir emocijas, kurti ir suprasti prasmingą dialogą. Skatinami aktyviai dalyvauti teatro pamokose, mokiniai išmoksta komunikavimo taisykles: mokosi rinktis adresatą ir priemones, derinti jų strategijas, atpažinti ir įvertinti siunčiamus ir gaunamus pranešimus. Teatrinė komunikacija, grįsta meninės kalbos kodais, ugdo mokinių (savi)raišką, skatina pasitelkti ne tik verbalinės, bet ir fizinės, muzikinės, vizualios kalbos galimybes, su ja eksperimentuoti. Analizuodami ir interpretuodami spektaklius bei teatrinius reiškinius mokiniai skatinami įsigilinti į žodinę ir vaizdinę spektaklio kalbą, suprasti asociacijas, potekstes, užuominas, įminti perkeltinės prasmės ir meninių tropų reikšmes. Teatrinių tekstų bei pranešimų kūrimas ir analizė prisideda prie mokinių gebėjimo kurti ir dalyvauti komunikacijos situacijose, skirti teisingą ir klaidingą, pozityvią ir žalingą informaciją.

Tai asmens gebėjimas pažinti ir valdyti skaitmenines technologijas, kritiškai ir atsakingai naudotis jomis ugdantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės gyvenime. Naudojant skaitmenines technologijas, turime galimybes supažindinti mokinius su kasdien atsinaujinančiais pasaulio, Europos ir Lietuvos pasiekimais teatro reiškinių kontekste, išmokyti atpažinti teatro elementus kasdienybėje, susieti teatrą su socialinėmis problemomis ir, panaudojus įvairias teatrines priemones, kurti galimus problemų sprendimo būdus klasėje, scenoje bei netradicinėse erdvėse, dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose. Skaitmeninių technologijų naudojimas leidžia pasinerti į kino kūrimą, montuoti filmus ir pristatyti juos virtualiojoje erdvėje. Muzikos kūrimo programėlės leidžia pritaikyti jau sukurtą ar kurti originalią muziką, triukšmais ar garso efektais praturtintą fonogramą įvairioms teatrinėms scenelėms, spektakliams. Nuotolinio ugdymo platformose patogu pristatyti meninį skaitymą, rengti improvizacijas, vaidinti monospektaklių ištraukas, kurti filmus, reklaminius projektus, mokytis teatro istorijos, retorikos, diskutuoti, puoselėti savo informacine? vertybių? kultūra?, atrasti savyje kūrybiniu? galiu? sumaniai valdyti skaitmenines technologijas teatro pasaulio ir savęs pažinimui.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.3) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pasiekimų lygis.

Teatro raiškos pasiekimai aprėpia teatrinę raišką (pvz., vaidybą etiuduose, spektakliuose, personažų, etiudų kūrimą, vaidybinių improvizacijų sumanymą, įgyvendinimą ir pan.), jos pristatymą, aptarimą ir į(si)vertinimą. Šios veiklos padės mokiniams suvokti, kad teatro menas ir teatrinė kūryba remiasi ne vien prigimtiniais gebėjimais ar talentu, bet reikalauja specialaus ruošimo(si), tikslingo ugdymo(si). Aptarimai ir įsivertinimai padės mokiniui geriau pažinti save, padrąsins atverti ir plėtoti asmeninius gebėjimus, kūrybinius polinkius. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Vaidina nesudėtingą etiudą grupėje, skatinamas reaguoja į sutartas aplinkybes, įvykį (A1.1).

Vaidina nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje, judesiais arba mimika reaguodamas į sutartas aplinkybes, įvykį (A1.2).

Vaidina nesudėtingą etiudą poroje ir grupėje, mimika ir judesiais reaguodamas į sutartas aplinkybes, įvykį (A1.3).

Vaidina nesudėtingą etiudą vienas, poroje ir grupėje, perteikdamas reakcijas į sutartas aplinkybes bei įvykį mimika, judesiais ir balsu (A1.4).

Teatriniai žaidimai. 1–2 klasių koncentras.

Žaidžiami pojūčių, įsivaizduojamų aplinkybių, ritmo ir muzikiniai žaidimai, skiriami susikaupti ir atsipalaiduoti, koordinuotai judėti, lavinti dėmesingumą aplinkai, vaizduotę, garsų ir pojūčių (regos, klausos, lytėjimo, uoslės) reakcijas.
3–4 klasių koncentras

Vaidina trumpą etiudą ar personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, su pagalba išreikšdamas pojūčius kalba (arba judesiais, arba mimika) (A1.1).

Vaidina trumpą etiudą ar personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, išreiškia pojūčius kalba ir mimika (A1.2).

Vaidina trumpą etiudą ir personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, išreikšdamas pojūčius kalba, mimika, judesiais (A1.3).

Vaidina trumpą etiudą (personažą) pagal sutartą temą ir aplinkybes, pasitelkdamas tinkamas raiškos (kalbą, mimiką, judesius) priemones (A1.4).

Personažo kūrimas. 3–4 klasių koncentras.

Aiškinasi, kaip kuriamas personažas (jo amžius, individualios savybės, judesiai, kalbėjimo būdas), pasitelkdami vaizduotę ir kūrybiškumą pasirenka bei panaudoja personažą charakterizuojančias detales, judesius, kalbą.
5–6 klasių koncentras

Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą, pagal nurodymus derindamas savo vaidybą prie partnerių arba kintančių aplinkybių (A1.1).

Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą, derindamas savo vaidybą prie partnerių ir kintančių aplinkybių (A1.2).

Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą derindamas savo vaidybą prie partnerių, improvizuodamas keičiantis aplinkybėms (A1.3).

Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą derindamas savo vaidybą prie partnerių; laisvai improvizuoja elgesį, pojūčius bei reakcijas keičiantis aplinkybėms (A1.4).

Etiudas aktualia tema. 5–6 klasių koncentras.

Kurdami etiudą klimato kaitos (atšilimo) tema, mokiniai renka informaciją apie klimato atšilimo grėsmę, komponuoja etiudo dramaturgiją ir tekstus.
7–8 klasių koncentras

Kuria nesudėtingą vaidmenį, remdamasis nurodymais atsižvelgia į ištisinį veiksmą, personažo charakterį; keičiantis aplinkybėms ir situacijoms atlieka nurodytus veiksmus (A1.1).

Kuria nesudėtingą vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; keičiantis aplinkybėms ir situacijoms atlieka pasiūlytus veiksmus (A1.2).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; tikslingai ir išradingai veikia keičiantis aplinkybėms ir situacijoms (A1.3).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; eksperimentuoja ir improvizuoja veikdamas keičiantis aplinkybėms, situacijoms (A1.4).

Etiudo kūrimas ir atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai išbando žodinio pasakojimo formą, pasakojimo kūrimą. Raiškaus kalbėjimo ir retorikos pratimai derinami su priešistorės ir poistorės etiudais (pvz., literatūriniai ar istoriniai herojai naujomis aplinkybėmis, istoriniai įvykiai, pasukantys kita linkme ir keičiantys istorijos raidą, ir pan.), taip pat etiudais, kuriuose atsispindi mokiniams aktualios sveikos gyvensenos nuostatos, taip pat su klasės ar bendraamžių problemomis (pvz., socialinės nelygybės ir patyčių) susijusios temos.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Kuria vaidmenį, pagal nurodymus atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą (A1.1).

Pasiūlius ir nukreipus kuria vaidmenį atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą (A1.2).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą (A1.3).

Kuria vaidmenį, derindamas savo vaidybinius, improvizacinius (muzikinius, vokalinius, kūno raiškos) gebėjimus prie teatrinio kūrinio (sumanymo) formos, stilistinės visumos (A1.4).

Formos, stiliaus, turinio dermė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Išsiaiškinama, kas yra stilistinė spektaklio visuma, formos ir turinio dermė šiuolaikiniame teatre, kaip kinta teatrinės priemonės priklausomai nuo kūrybinio sumanymo, vaidybos ir režisūros uždavinių. Įvertinamas kalbos elementų vaidmuo.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Kuria vaidmenį, vykdydamas konkrečius įgyvendinamo meninio projekto vadovo nurodymus (A1.1).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į patarimus bei nurodymus apie meninio projekto uždavinius ir tikslą, meninį sprendimą, idėją, problemą (A1.2).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą (-us), meninį sprendimą, idėją, problemą (A1.3).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą (-us), siūlydamas originalius sprendimus idėjai, problemai įgyvendinti (A1.4).

Eksplikacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai supažindinami su meninio projekto kūrimo etapais, režisūrine (kūrinio) eksplikacija, scenarijaus kūrimu. Kalbos, judesio, mimikos, įtaigos svarba.

Dokumentinis teatras. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su dokumentinio teatro forma bei istorija, palyginami Lietuvos ir užsienio pavyzdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Kuria trumpą etiudą grupėje, pasiūlo aplinkybę arba įvykį (A2.1).

Kuria nesudėtingą etiudą poroje ir (ar) grupėje, pasiūlo (sugalvoja) vieną, dvi aplinkybes, įvykį (A2.2).

Kuria nesudėtingą etiudą poroje ir grupėje pagal savo pasiūlytas (sugalvotas) aplinkybes, įvykį (A2.3).

Kuria nesudėtingą etiudą vienas, poroje ar grupėje pagal savo sugalvotas aplinkybes, įvykį; siūlo aplinkybes (įvykį) kitiems (A2.4).

Vaidybiniai-kalbiniai etiudai. 1–2 klasių koncentras.

Su grupe žaidžiami nesudėtingi bendravimo žodžiu – dialogų – žaidimai, pasitelkiant literatūrinio (tautosakinio) teksto ištraukas (eilutes, pastraipas) ir pasirenkant tinkamą intonaciją; kuriami ir atliekami nesudėtingi vaidybiniai ir kalbiniai etiudai pagal skaičiuočių, patarlių, priežodžių, pasakėčių (smulkiosios tautosakos) situacijas, lavinantys mokinio pastabumo, reakcijų, kalbinius, bendravimo gebėjimus.

Judesio ir kalbos sąveika. 1–2 klasių koncentras.

Kuriant ir rodant nesudėtingus individualius, porinius ir grupinius etiudus mokomasi veikti sutartomis aplinkybėmis, pasitelkti garsą, gestą ir judesį, pasirenkant aktualaus įvykio temą, apibūdinti ryšį su dabarties pilietinės visuomenės savikūra.
3–4 klasių koncentras

Su pagalba kuria trumpą etiudą arba personažą, pasirenka vieną iš pasiūlytų raiškos priemonių (A2.1).

Kuria trumpą etiudą arba personažą pagal savo pasiūlytą temą, pasirenka vieną, dvi teatrinės raiškos priemones (scenografijos, kostiumo detales) (A2.2).

Kuria trumpą etiudą ir personažą pagal savo pasiūlytą temą, pasirenka teatrinės raiškos priemones (scenografijos, kostiumo, grimo detales) (A2.3).

Kuria trumpą etiudą ir personažą pagal savo sugalvotą temą, atsirenka ir savarankiškai pritaiko teatrinės raiškos priemones (A2.4).

Etiudo kūrimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai kuria ir atlieka etiudą grupėje, poroje ar individualiai (gyvai arba naudodami kaukes, atskleisdami pasaulio kultūrų įvairovę) pagal savarankiškai pasirinktą temą, derindami prie jos verbalines ir neverbalines raiškos priemones.
5–6 klasių koncentras

Su pagalba (atsižvelgdamas) į draugų darbus komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją, pasirenka vieną, dvi teatrinės raiškos priemones (A2.1).

Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją, pasirenka kelias teatrinės raiškos priemones (A2.2).

Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą ar kūrinį ir pasirenka teatrinės raiškos priemones (pvz., scenografijos, kostiumo detales, muziką) (A2.3).

Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą (kūrinį, atsirenka ir taiko tinkamiausias teatrinės raiškos priemones (A2.4).

Etiudo struktūra. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai išsiaiškina etiudo ir spektaklio komponavimo taisykles, mokosi improvizuoti siužetą, dialogus pagal pasirinktą (pvz., aplinkos apsaugos) temą. Vaidindami pasitelkia tvarias, aplinkai saugias medžiagas ir priemones.
7–8 klasių koncentras

Padedamas įgyvendina nesudėtingą teatrinį sumanymą pagal sutartą (pasirinktą) temą, kūrinį: su pagalba paskirsto vaidmenis, pasitelkia pasiūlytas priemones (A2.1).

Įgyvendina nesudėtingą teatrinį sumanymą pagal sutartą (pasirinktą) temą, kūrinį: paskirsto vaidmenis, pasirenka patartas priemones (A2.2).

Įgyvendina teatrinį sumanymą pagal sutartą (pasirinktą) temą, kūrinį: paskirsto vaidmenis, pasirenka rekvizitą, skaitmenines garso ir (ar) vaizdo priemones (A2.3).

Įgyvendina teatrinį sumanymą pagal sutartą temą, kūrinį; eksperimentuoja paskirstydamas vaidmenis, pasirinkdamas ir išradingai panaudodamas natūralias ir skaitmenines garso (vaizdo) priemones (A2.4).

Aktorius ir režisierius. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai susipažįsta ir išbando ištisinio veiksmo ir personažo kūrimą pagal temą ir (ar) literatūrinį kūrinį; į bendrą kūrybos procesą įtraukiami ne tik turintys vaidybinių gebėjimų, bet ir linkstantys į režisūrą ar organizacinį darbą mokiniai. Apžvelgiamos ugdymo karjerai, finansinio raštingumo temos.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Įgyvendina savo režisūrinį sumanymą pagal pasiūlytą teatrinę formą, priemones (A2.1).

Įgyvendina savo režisūrinį sumanymą, pasirinkdamas iš pasiūlytų teatrinių formų ar priemonių (A2.2).

Įgyvendina savo režisūrinį sumanymą, pasirinkdamas teatrinę formą ir priemones (A2.3).

Įgyvendina savo režisūrinį sumanymą, pasirinkdamas (sukurdamas) originalią teatrinę formą ir derindamas prie jos tinkamas priemones (A2.4).

Režisieriaus funkcijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami režisieriaus uždaviniai ir funkcijos šiuolaikiniame teatre; remdamiesi įgytomis žiniomis ir ankstesne praktika, mokiniai pasiskirsto jiems artimiausias veiklas (dramaturgija, režisūra, vaidyba, sceninis apipavidalinimas, muzika, šviesos ir pan.), kurios padėtų įgyvendinti pasirinktos formos (tradicinį, netradicinį, skaitmeninį) kūrybinį sumanymą.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įgyvendina meninį projektą, pasitelkdamas pasiūlytas tradicines ir (arba) netradicines teatrinės raiškos priemones (A2.1).

Įgyvendina meninį projektą, pasirinkdamas iš pasiūlytų tradicinių ir (arba) netradicinių teatrinės raiškos priemonių (A2.2).

Įgyvendina meninį projektą, pasirinkdamas tradicines ir (arba) netradicines (skaitmenines) teatrinės raiškos priemones (A2.3).

Įgyvendina meninį projektą, originaliai ir kūrybingai derindamas tradicines teatrinės raiškos priemones ir eksperimentuodamas su netradicinėmis (skaitmeninėmis) priemonėmis (A2.4).

Meninis projektas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniams pasirinkus meninio projekto formą (rekomenduojamas sudėtingesnis, keletą veiklos ir kūrybos sričių sujungiantis projektas), aptariamas ketinamo atlikti tyrimo poreikis ir tikslas. Per veiklą atskleidžiamas poveikis asmenybės formavimuisi.

Tyrimas – kūrybinio proceso dalis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su tyrimo svarba (pvz., įrašomi interviu su asmenybėmis) dokumentiniame teatre, spektaklio kūrimo idėjomis, etapais ir priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Dalyvauja, atlikdamas pasiūlytą užduotį, pristatant nesudėtingą grupinį etiudą artimoje aplinkoje, bendraamžiams (A3.1).

Pristato nesudėtingą grupinį etiudą artimoje aplinkoje, bendraamžiams (A3.2).

Pristato nesudėtingą porinį ir grupinį etiudą artimoje aplinkoje, bendraamžiams (A3.3).

Pristato nesudėtingą individualų, porinį ir grupinį etiudą artimoje aplinkoje, bendraamžiams (A3.4).

Scenos judesys. 1–2 klasių koncentras.

Atliekami nesudėtingi vaidybiniai individualūs, poriniai ir grupiniai etiudai, mokiniams „imituojant“ gyvūnų, paukščių garsus, judėjimą, kūno formas, jų bendravimą. Išsiaiškinama, kuo skiriasi natūralus ir sceninis elgesys, kaip vaidinant padeda mimika, judesiai, kalba.
3–4 klasių koncentras

Parodo su pagalba sukurtą trumpą etiudą arba personažą klasės aplinkoje (A3.1).

Parodo savo sugalvotą ir su pagalba sukurtą trumpą etiudą arba personažą klasės aplinkoje (A3.2).

Parodo savo sugalvotą (sukurtą) trumpą etiudą (personažą) klasės aplinkoje (A3.3).

Parodo klasės aplinkoje savo sugalvotą (sukurtą) trumpą etiudą (personažą), pritaikydamas savarankiškai pasirinktas raiškos priemones (A3.4).

Etiudo aptarimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai, parodę savo kūrinius klasės draugams, paaiškina įgyvendintus sumanymus, atspindinčius dabarties pilietinės visuomenės savikūrą.
5–6 klasių koncentras

Parodo nesudėtingą teatrinės raiškos rezultatą, dalyvauja pristatyme atlikdamas mokytojo paskirtą veiklą (A3.1).

Parodo nesudėtingą raiškos rezultatą; dalyvauja pristatyme, pasirinkdamas iš mokytojo pasiūlytų veiklų (A3.2).

Parodo teatrinės raiškos rezultatus klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje (A3.3).

Parodo savo teatrinės raiškos rezultatus ir vaidindamas (režisuodamas) dalyvauja grupės teatrinės raiškos pristatymuose klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje (A3.4).

Etiudo pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Surengia etiudo parodymą ir aptarimą atsakingo vartojimo tema pasikvietę artimuosius, draugus, kitų klasių mokinius. Išsikelia aktualius klausimus.
7–8 klasių koncentras

Pristato nesudėtingą įgyvendintą teatrinį sumanymą, atlikdamas paskirtą užduotį (pvz., išplatina informacinę medžiagą) (A3.1).

Pristato nesudėtingą įgyvendintą sumanymą atlikdamas pasirinktą užduotį (pvz., parengia muzikinį (garsinį) takelį) (A3.2).

Pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktai auditorijai, parengia informacinę medžiagą (A3.3).

Pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktai auditorijai, parengdamas originalią informacinę medžiagą, paskirstydamas užduotis kitiems grupės nariams (A3.4).

Kūrybinio darbo etapai. 7–8 klasių koncentras.

Aptariami ir praktiškai išbandomi teatrinio sumanymo (pvz., Forumo teatro) įgyvendinimo etapai: temos pasirinkimas, scenarijaus kūrimas, pasiskirstymas vaidmenimis, raiškos ir kūrybos priemonių pasirinkimas ir pan. Analizuojama finansinio raštingumo tema „Rizika ir grąža“.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Prisideda prie kitų įgyvendinto teatrinio sumanymo pristatymo, atlikdamas paskirtą užduotį ar veiklą (A3.1).

Atsižvelgdamas į patarimus organizuoja ir pristato įgyvendintą (nesudėtingą) teatrinį sumanymą pasirinktoje erdvėje arba dalyvauja kitų pristatymuose pasirinkdamas sau tinkamiausią veiklą (A3.2).

Organizuoja ir pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktoje viešojoje (skaitmeninėje) erdvėje (A3.3).

Organizuoja ir pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktoje viešojoje (skaitmeninėje) erdvėje; sutelkia pristatymui grupės draugus, paskirsto jiems užduotis (A3.4).

Teatrinio reiškinio reklama. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptarus viešosios komunikacijos ypatumus (tradicinėje ir skaitmeninėje erdvėje, socialiniuose tinkluose) ir pasiskirsčius veiklas, parengiama ir išplatinama įgyvendinamo kūrybinio projekto informacija (reklama).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Prisideda prie meninio projekto įgyvendinimo ir aptarimo atlikdamas paskirtą užduotį ar veiklą (A3.1).

Padedamas įgyvendina meninį projektą, organizuoja jo viešą pristatymą ir aptarimą arba dalyvauja tokio projekto pristatyme pasirinkdamas sau tinkamiausią veiklą (A3.2).

Pristato įgyvendintą meninį projektą pasirinktoje viešojoje (ir (arba) skaitmeninėje) erdvėje; organizuoja jo aptarimą (A3.3).

Organizuoja savarankiškai įgyvendinto meninio projekto pristatymą pasirinktoje viešojoje (ir (arba) skaitmeninėje) erdvėje; įtraukia klasės draugus ar bendraamžius į jo viešą aptarimą (A3.4).

Projekto pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Analizuojamos meninio projekto įgyvendinimo galimybės ir būdai tradicinėje (skaitmeninėje) erdvėje. Taikomos naujausios technologijos ir inovacijos, pasirenkamos ir suplanuojamos veiklų strategijos.

Dokumentinio teatro pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pasiruošiama pristatyti dokumentinį spektaklį ar jo fragmentą viešojoje (skaitmeninėje) erdvėje, pasidalijamos veiklos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus nusako (vieną) savo teatrinės raiškos įspūdį, (vieną) pasiekimą (A4.1).

Atsakydamas į klausimus nusako savo teatrinės raiškos įspūdžius, įvardija vieną arba du pasiekimus (A4.2).

Nusako savo teatrinės raiškos įspūdžius, pasiekimus (A4.3).

Nusako ir išsamiai pakomentuoja savo teatrinės raiškos įspūdžius, pasiekimus (A4.4).

Vaidybos pojūčiai. 1–2 klasių koncentras.

Aptardami etiudus mokosi nusakyti vaidybos pojūčius, įvardyti, kas labiausiai pavyko. Apibrėžiamas ir paaiškinamas kultūros poveikis meno įvairovei.
3–4 klasių koncentras

Pasako vieną, du teatrinės raiškos pasiekimus (A4.1).

Pasako kelis teatrinės raiškos pasiekimus (A4.2).

Aptaria teatrinės raiškos pasiekimus (A4.3).

Aptaria ir į(si)vertina teatrinės raiškos pasiekimus (A4.4).

Refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai diskutuoja apie savo kūrybinius ieškojimus, įsivertina savo ir draugų sumanymus bei pasiekimus. Analizuoja teatro pažinimo reikšmę jų gyvenime bendražmogiškų vertybių kontekste.
5–6 klasių koncentras

Padedamas pasako teatrinės raiškos pasiekimą, numato tolesnį ugdymosi tikslą (A4.1).

Pasako vieną (du) teatrinės raiškos pasiekimus, nusako tolesnį ugdymosi tikslą (A4.2).

Išvardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius ugdymosi tikslus (A4.3).

Apmąsto ir į(si)vardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius teatrinio ugdymosi tikslus (A4.4).

Etiudo refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskutuoja, kokias bendravimo, kolegiškumo, atsakingumo už bendrą darbą savybes ugdo teatro kūryba.
7–8 klasių koncentras

Padedamas išsako savo teatrinius pasiekimus, nurodo vieną kurią sėkmingiausią sritį (A4.1).

Išsako savo teatrinius pasiekimus, nurodo kelias sėkmingiausias sritis (A4.2).

Apibūdina savo teatrinius pasiekimus, nurodo sėkmingiausias sritis (A4.3).

Apibūdina ir pakomentuoja savo teatrinius pasiekimus, aptaria ir į(si)vertina sėkmingiausias sritis (A4.4).

Kūrybinio sumanymo pristatymo erdvės. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai renka ir mokosi pristatyti (vaizdiniu ir (ar) skaitmeniniu būdu) įgyvendinamo teatrinio sumanymo informacinę medžiagą.

Pristatymo refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Sėkmingai įgyvendinę teatrinį sumanymą mokiniai diskutuoja apie asmeninių savybių ugdymą, polinkius bei poreikius, susijusius su teatro menu ir kūryba
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Nusako savo teatrinius polinkius bei poreikius, asmeninio tobulėjimo tikslą (A4.1).

Į(si)vertina savo asmeninius polinkius bei poreikius, išvardija kelis asmeninio tobulėjimo tikslus (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina savo teatrinius polinkius bei poreikius, įsivardija asmeninio tobulėjimo tikslus (A4.3).

Analizuoja ir pasitelkdamas pavyzdžius pakomentuoja savo teatrinius polinkius bei poreikius; įsivardija ir pagrindžia asmeninio tobulėjimo tikslus (A4.4).

Prasmingi siekiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Diskutuoja apie lyderystės, bendramintiškumo ir bendrų tikslų siekimo reikšmę įgyvendinant kūrybinius sumanymus; pasidalija asmenine patirtimi ir kūrybiniais tikslais. Analizuojamas kryptingas asmenybės vystymosi siekis, mokymasis visą gyvenimą.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nusako teatrinę patirtį bei poreikius, nurodo jos svarbą dalyvaujant kultūriniame gyvenime (A4.1).

Apibūdina savo teatrinę patirtį bei poreikius, nusako jos svarbą dalyvaujant kultūriniame gyvenime (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina teatrinę patirtį bei poreikius, nurodo jų įtaką ir svarbą dalyvaujant kultūriniame gyvenime, renkantis tolesnes studijas ar profesiją (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina teatrinę patirtį bei poreikius, apibūdina ir pagrindžia jų įtaką dalyvaujant kultūriniame gyvenime, svarsto apie jų svarbą renkantis tolesnes studijas ar profesiją (A4.4).

Teatras ir karjera. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Diskutuoja ir įsivertina asmeninius, su teatro kūryba ar kultūra susijusius poreikius, galimą profesijos pasirinkimą.

Kūrybinio proceso refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariama dokumentinio teatro kūrimo patirtis, bendradarbiavimo ir komunikavimo iššūkiai bendraujant su respondentais, kūrybine grupe, tobulinant ir ugdant asmenines savybes.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Vaidina nesudėtingą etiudą grupėje, skatinamas reaguoja į sutartas aplinkybes, įvykį (A1.1).

Vaidina nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje, judesiais arba mimika reaguodamas į sutartas aplinkybes, įvykį (A1.2).

Vaidina nesudėtingą etiudą poroje ir grupėje, mimika ir judesiais reaguodamas į sutartas aplinkybes, įvykį (A1.3).

Vaidina nesudėtingą etiudą vienas, poroje ir grupėje, perteikdamas reakcijas į sutartas aplinkybes bei įvykį mimika, judesiais ir balsu (A1.4).

Teatriniai žaidimai. 1–2 klasių koncentras.

Žaidžiami pojūčių, įsivaizduojamų aplinkybių, ritmo ir muzikiniai žaidimai, skiriami susikaupti ir atsipalaiduoti, koordinuotai judėti, lavinti dėmesingumą aplinkai, vaizduotę, garsų ir pojūčių (regos, klausos, lytėjimo, uoslės) reakcijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Kuria trumpą etiudą grupėje, pasiūlo aplinkybę arba įvykį (A2.1).

Kuria nesudėtingą etiudą poroje ir (ar) grupėje, pasiūlo (sugalvoja) vieną, dvi aplinkybes, įvykį (A2.2).

Kuria nesudėtingą etiudą poroje ir grupėje pagal savo pasiūlytas (sugalvotas) aplinkybes, įvykį (A2.3).

Kuria nesudėtingą etiudą vienas, poroje ar grupėje pagal savo sugalvotas aplinkybes, įvykį; siūlo aplinkybes (įvykį) kitiems (A2.4).

Vaidybiniai-kalbiniai etiudai. 1–2 klasių koncentras.

Su grupe žaidžiami nesudėtingi bendravimo žodžiu – dialogų – žaidimai, pasitelkiant literatūrinio (tautosakinio) teksto ištraukas (eilutes, pastraipas) ir pasirenkant tinkamą intonaciją; kuriami ir atliekami nesudėtingi vaidybiniai ir kalbiniai etiudai pagal skaičiuočių, patarlių, priežodžių, pasakėčių (smulkiosios tautosakos) situacijas, lavinantys mokinio pastabumo, reakcijų, kalbinius, bendravimo gebėjimus.

Judesio ir kalbos sąveika. 1–2 klasių koncentras.

Kuriant ir rodant nesudėtingus individualius, porinius ir grupinius etiudus mokomasi veikti sutartomis aplinkybėmis, pasitelkti garsą, gestą ir judesį, pasirenkant aktualaus įvykio temą, apibūdinti ryšį su dabarties pilietinės visuomenės savikūra.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Dalyvauja, atlikdamas pasiūlytą užduotį, pristatant nesudėtingą grupinį etiudą artimoje aplinkoje, bendraamžiams (A3.1).

Pristato nesudėtingą grupinį etiudą artimoje aplinkoje, bendraamžiams (A3.2).

Pristato nesudėtingą porinį ir grupinį etiudą artimoje aplinkoje, bendraamžiams (A3.3).

Pristato nesudėtingą individualų, porinį ir grupinį etiudą artimoje aplinkoje, bendraamžiams (A3.4).

Scenos judesys. 1–2 klasių koncentras.

Atliekami nesudėtingi vaidybiniai individualūs, poriniai ir grupiniai etiudai, mokiniams „imituojant“ gyvūnų, paukščių garsus, judėjimą, kūno formas, jų bendravimą. Išsiaiškinama, kuo skiriasi natūralus ir sceninis elgesys, kaip vaidinant padeda mimika, judesiai, kalba.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus nusako (vieną) savo teatrinės raiškos įspūdį, (vieną) pasiekimą (A4.1).

Atsakydamas į klausimus nusako savo teatrinės raiškos įspūdžius, įvardija vieną arba du pasiekimus (A4.2).

Nusako savo teatrinės raiškos įspūdžius, pasiekimus (A4.3).

Nusako ir išsamiai pakomentuoja savo teatrinės raiškos įspūdžius, pasiekimus (A4.4).

Vaidybos pojūčiai. 1–2 klasių koncentras.

Aptardami etiudus mokosi nusakyti vaidybos pojūčius, įvardyti, kas labiausiai pavyko. Apibrėžiamas ir paaiškinamas kultūros poveikis meno įvairovei.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Vaidina trumpą etiudą ar personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, su pagalba išreikšdamas pojūčius kalba (arba judesiais, arba mimika) (A1.1).

Vaidina trumpą etiudą ar personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, išreiškia pojūčius kalba ir mimika (A1.2).

Vaidina trumpą etiudą ir personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, išreikšdamas pojūčius kalba, mimika, judesiais (A1.3).

Vaidina trumpą etiudą (personažą) pagal sutartą temą ir aplinkybes, pasitelkdamas tinkamas raiškos (kalbą, mimiką, judesius) priemones (A1.4).

Personažo kūrimas. 3–4 klasių koncentras.

Aiškinasi, kaip kuriamas personažas (jo amžius, individualios savybės, judesiai, kalbėjimo būdas), pasitelkdami vaizduotę ir kūrybiškumą pasirenka bei panaudoja personažą charakterizuojančias detales, judesius, kalbą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Su pagalba kuria trumpą etiudą arba personažą, pasirenka vieną iš pasiūlytų raiškos priemonių (A2.1).

Kuria trumpą etiudą arba personažą pagal savo pasiūlytą temą, pasirenka vieną, dvi teatrinės raiškos priemones (scenografijos, kostiumo detales) (A2.2).

Kuria trumpą etiudą ir personažą pagal savo pasiūlytą temą, pasirenka teatrinės raiškos priemones (scenografijos, kostiumo, grimo detales) (A2.3).

Kuria trumpą etiudą ir personažą pagal savo sugalvotą temą, atsirenka ir savarankiškai pritaiko teatrinės raiškos priemones (A2.4).

Etiudo kūrimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai kuria ir atlieka etiudą grupėje, poroje ar individualiai (gyvai arba naudodami kaukes, atskleisdami pasaulio kultūrų įvairovę) pagal savarankiškai pasirinktą temą, derindami prie jos verbalines ir neverbalines raiškos priemones.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Parodo su pagalba sukurtą trumpą etiudą arba personažą klasės aplinkoje (A3.1).

Parodo savo sugalvotą ir su pagalba sukurtą trumpą etiudą arba personažą klasės aplinkoje (A3.2).

Parodo savo sugalvotą (sukurtą) trumpą etiudą (personažą) klasės aplinkoje (A3.3).

Parodo klasės aplinkoje savo sugalvotą (sukurtą) trumpą etiudą (personažą), pritaikydamas savarankiškai pasirinktas raiškos priemones (A3.4).

Etiudo aptarimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai, parodę savo kūrinius klasės draugams, paaiškina įgyvendintus sumanymus, atspindinčius dabarties pilietinės visuomenės savikūrą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pasako vieną, du teatrinės raiškos pasiekimus (A4.1).

Pasako kelis teatrinės raiškos pasiekimus (A4.2).

Aptaria teatrinės raiškos pasiekimus (A4.3).

Aptaria ir į(si)vertina teatrinės raiškos pasiekimus (A4.4).

Refleksija. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai diskutuoja apie savo kūrybinius ieškojimus, įsivertina savo ir draugų sumanymus bei pasiekimus. Analizuoja teatro pažinimo reikšmę jų gyvenime bendražmogiškų vertybių kontekste.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą, pagal nurodymus derindamas savo vaidybą prie partnerių arba kintančių aplinkybių (A1.1).

Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą, derindamas savo vaidybą prie partnerių ir kintančių aplinkybių (A1.2).

Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą derindamas savo vaidybą prie partnerių, improvizuodamas keičiantis aplinkybėms (A1.3).

Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą derindamas savo vaidybą prie partnerių; laisvai improvizuoja elgesį, pojūčius bei reakcijas keičiantis aplinkybėms (A1.4).

Etiudas aktualia tema. 5–6 klasių koncentras.

Kurdami etiudą klimato kaitos (atšilimo) tema, mokiniai renka informaciją apie klimato atšilimo grėsmę, komponuoja etiudo dramaturgiją ir tekstus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Su pagalba (atsižvelgdamas) į draugų darbus komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją, pasirenka vieną, dvi teatrinės raiškos priemones (A2.1).

Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją, pasirenka kelias teatrinės raiškos priemones (A2.2).

Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą ar kūrinį ir pasirenka teatrinės raiškos priemones (pvz., scenografijos, kostiumo detales, muziką) (A2.3).

Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą (kūrinį, atsirenka ir taiko tinkamiausias teatrinės raiškos priemones (A2.4).

Etiudo struktūra. 5–6 klasių koncentras.

Mokiniai išsiaiškina etiudo ir spektaklio komponavimo taisykles, mokosi improvizuoti siužetą, dialogus pagal pasirinktą (pvz., aplinkos apsaugos) temą. Vaidindami pasitelkia tvarias, aplinkai saugias medžiagas ir priemones.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Parodo nesudėtingą teatrinės raiškos rezultatą, dalyvauja pristatyme atlikdamas mokytojo paskirtą veiklą (A3.1).

Parodo nesudėtingą raiškos rezultatą; dalyvauja pristatyme, pasirinkdamas iš mokytojo pasiūlytų veiklų (A3.2).

Parodo teatrinės raiškos rezultatus klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje (A3.3).

Parodo savo teatrinės raiškos rezultatus ir vaidindamas (režisuodamas) dalyvauja grupės teatrinės raiškos pristatymuose klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje (A3.4).

Etiudo pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

Surengia etiudo parodymą ir aptarimą atsakingo vartojimo tema pasikvietę artimuosius, draugus, kitų klasių mokinius. Išsikelia aktualius klausimus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas pasako teatrinės raiškos pasiekimą, numato tolesnį ugdymosi tikslą (A4.1).

Pasako vieną (du) teatrinės raiškos pasiekimus, nusako tolesnį ugdymosi tikslą (A4.2).

Išvardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius ugdymosi tikslus (A4.3).

Apmąsto ir į(si)vardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius teatrinio ugdymosi tikslus (A4.4).

Etiudo refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Diskutuoja, kokias bendravimo, kolegiškumo, atsakingumo už bendrą darbą savybes ugdo teatro kūryba.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Kuria nesudėtingą vaidmenį, remdamasis nurodymais atsižvelgia į ištisinį veiksmą, personažo charakterį; keičiantis aplinkybėms ir situacijoms atlieka nurodytus veiksmus (A1.1).

Kuria nesudėtingą vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; keičiantis aplinkybėms ir situacijoms atlieka pasiūlytus veiksmus (A1.2).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; tikslingai ir išradingai veikia keičiantis aplinkybėms ir situacijoms (A1.3).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; eksperimentuoja ir improvizuoja veikdamas keičiantis aplinkybėms, situacijoms (A1.4).

Etiudo kūrimas ir atlikimas. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai išbando žodinio pasakojimo formą, pasakojimo kūrimą. Raiškaus kalbėjimo ir retorikos pratimai derinami su priešistorės ir poistorės etiudais (pvz., literatūriniai ar istoriniai herojai naujomis aplinkybėmis, istoriniai įvykiai, pasukantys kita linkme ir keičiantys istorijos raidą, ir pan.), taip pat etiudais, kuriuose atsispindi mokiniams aktualios sveikos gyvensenos nuostatos, taip pat su klasės ar bendraamžių problemomis (pvz., socialinės nelygybės ir patyčių) susijusios temos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas įgyvendina nesudėtingą teatrinį sumanymą pagal sutartą (pasirinktą) temą, kūrinį: su pagalba paskirsto vaidmenis, pasitelkia pasiūlytas priemones (A2.1).

Įgyvendina nesudėtingą teatrinį sumanymą pagal sutartą (pasirinktą) temą, kūrinį: paskirsto vaidmenis, pasirenka patartas priemones (A2.2).

Įgyvendina teatrinį sumanymą pagal sutartą (pasirinktą) temą, kūrinį: paskirsto vaidmenis, pasirenka rekvizitą, skaitmenines garso ir (ar) vaizdo priemones (A2.3).

Įgyvendina teatrinį sumanymą pagal sutartą temą, kūrinį; eksperimentuoja paskirstydamas vaidmenis, pasirinkdamas ir išradingai panaudodamas natūralias ir skaitmenines garso (vaizdo) priemones (A2.4).

Aktorius ir režisierius. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai susipažįsta ir išbando ištisinio veiksmo ir personažo kūrimą pagal temą ir (ar) literatūrinį kūrinį; į bendrą kūrybos procesą įtraukiami ne tik turintys vaidybinių gebėjimų, bet ir linkstantys į režisūrą ar organizacinį darbą mokiniai. Apžvelgiamos ugdymo karjerai, finansinio raštingumo temos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pristato nesudėtingą įgyvendintą teatrinį sumanymą, atlikdamas paskirtą užduotį (pvz., išplatina informacinę medžiagą) (A3.1).

Pristato nesudėtingą įgyvendintą sumanymą atlikdamas pasirinktą užduotį (pvz., parengia muzikinį (garsinį) takelį) (A3.2).

Pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktai auditorijai, parengia informacinę medžiagą (A3.3).

Pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktai auditorijai, parengdamas originalią informacinę medžiagą, paskirstydamas užduotis kitiems grupės nariams (A3.4).

Kūrybinio darbo etapai. 7–8 klasių koncentras.

Aptariami ir praktiškai išbandomi teatrinio sumanymo (pvz., Forumo teatro) įgyvendinimo etapai: temos pasirinkimas, scenarijaus kūrimas, pasiskirstymas vaidmenimis, raiškos ir kūrybos priemonių pasirinkimas ir pan. Analizuojama finansinio raštingumo tema „Rizika ir grąža“.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas išsako savo teatrinius pasiekimus, nurodo vieną kurią sėkmingiausią sritį (A4.1).

Išsako savo teatrinius pasiekimus, nurodo kelias sėkmingiausias sritis (A4.2).

Apibūdina savo teatrinius pasiekimus, nurodo sėkmingiausias sritis (A4.3).

Apibūdina ir pakomentuoja savo teatrinius pasiekimus, aptaria ir į(si)vertina sėkmingiausias sritis (A4.4).

Kūrybinio sumanymo pristatymo erdvės. 7–8 klasių koncentras.

Mokiniai renka ir mokosi pristatyti (vaizdiniu ir (ar) skaitmeniniu būdu) įgyvendinamo teatrinio sumanymo informacinę medžiagą.

Pristatymo refleksija. 7–8 klasių koncentras.

Sėkmingai įgyvendinę teatrinį sumanymą mokiniai diskutuoja apie asmeninių savybių ugdymą, polinkius bei poreikius, susijusius su teatro menu ir kūryba
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Kuria vaidmenį, pagal nurodymus atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą (A1.1).

Pasiūlius ir nukreipus kuria vaidmenį atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą (A1.2).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą (A1.3).

Kuria vaidmenį, derindamas savo vaidybinius, improvizacinius (muzikinius, vokalinius, kūno raiškos) gebėjimus prie teatrinio kūrinio (sumanymo) formos, stilistinės visumos (A1.4).

Formos, stiliaus, turinio dermė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Išsiaiškinama, kas yra stilistinė spektaklio visuma, formos ir turinio dermė šiuolaikiniame teatre, kaip kinta teatrinės priemonės priklausomai nuo kūrybinio sumanymo, vaidybos ir režisūros uždavinių. Įvertinamas kalbos elementų vaidmuo.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Įgyvendina savo režisūrinį sumanymą pagal pasiūlytą teatrinę formą, priemones (A2.1).

Įgyvendina savo režisūrinį sumanymą, pasirinkdamas iš pasiūlytų teatrinių formų ar priemonių (A2.2).

Įgyvendina savo režisūrinį sumanymą, pasirinkdamas teatrinę formą ir priemones (A2.3).

Įgyvendina savo režisūrinį sumanymą, pasirinkdamas (sukurdamas) originalią teatrinę formą ir derindamas prie jos tinkamas priemones (A2.4).

Režisieriaus funkcijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami režisieriaus uždaviniai ir funkcijos šiuolaikiniame teatre; remdamiesi įgytomis žiniomis ir ankstesne praktika, mokiniai pasiskirsto jiems artimiausias veiklas (dramaturgija, režisūra, vaidyba, sceninis apipavidalinimas, muzika, šviesos ir pan.), kurios padėtų įgyvendinti pasirinktos formos (tradicinį, netradicinį, skaitmeninį) kūrybinį sumanymą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Prisideda prie kitų įgyvendinto teatrinio sumanymo pristatymo, atlikdamas paskirtą užduotį ar veiklą (A3.1).

Atsižvelgdamas į patarimus organizuoja ir pristato įgyvendintą (nesudėtingą) teatrinį sumanymą pasirinktoje erdvėje arba dalyvauja kitų pristatymuose pasirinkdamas sau tinkamiausią veiklą (A3.2).

Organizuoja ir pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktoje viešojoje (skaitmeninėje) erdvėje (A3.3).

Organizuoja ir pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktoje viešojoje (skaitmeninėje) erdvėje; sutelkia pristatymui grupės draugus, paskirsto jiems užduotis (A3.4).

Teatrinio reiškinio reklama. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptarus viešosios komunikacijos ypatumus (tradicinėje ir skaitmeninėje erdvėje, socialiniuose tinkluose) ir pasiskirsčius veiklas, parengiama ir išplatinama įgyvendinamo kūrybinio projekto informacija (reklama).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Nusako savo teatrinius polinkius bei poreikius, asmeninio tobulėjimo tikslą (A4.1).

Į(si)vertina savo asmeninius polinkius bei poreikius, išvardija kelis asmeninio tobulėjimo tikslus (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina savo teatrinius polinkius bei poreikius, įsivardija asmeninio tobulėjimo tikslus (A4.3).

Analizuoja ir pasitelkdamas pavyzdžius pakomentuoja savo teatrinius polinkius bei poreikius; įsivardija ir pagrindžia asmeninio tobulėjimo tikslus (A4.4).

Prasmingi siekiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Diskutuoja apie lyderystės, bendramintiškumo ir bendrų tikslų siekimo reikšmę įgyvendinant kūrybinius sumanymus; pasidalija asmenine patirtimi ir kūrybiniais tikslais. Analizuojamas kryptingas asmenybės vystymosi siekis, mokymasis visą gyvenimą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Kuria vaidmenį, vykdydamas konkrečius įgyvendinamo meninio projekto vadovo nurodymus (A1.1).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į patarimus bei nurodymus apie meninio projekto uždavinius ir tikslą, meninį sprendimą, idėją, problemą (A1.2).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą (-us), meninį sprendimą, idėją, problemą (A1.3).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą (-us), siūlydamas originalius sprendimus idėjai, problemai įgyvendinti (A1.4).

Eksplikacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai supažindinami su meninio projekto kūrimo etapais, režisūrine (kūrinio) eksplikacija, scenarijaus kūrimu. Kalbos, judesio, mimikos, įtaigos svarba.

Dokumentinis teatras. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su dokumentinio teatro forma bei istorija, palyginami Lietuvos ir užsienio pavyzdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įgyvendina meninį projektą, pasitelkdamas pasiūlytas tradicines ir (arba) netradicines teatrinės raiškos priemones (A2.1).

Įgyvendina meninį projektą, pasirinkdamas iš pasiūlytų tradicinių ir (arba) netradicinių teatrinės raiškos priemonių (A2.2).

Įgyvendina meninį projektą, pasirinkdamas tradicines ir (arba) netradicines (skaitmenines) teatrinės raiškos priemones (A2.3).

Įgyvendina meninį projektą, originaliai ir kūrybingai derindamas tradicines teatrinės raiškos priemones ir eksperimentuodamas su netradicinėmis (skaitmeninėmis) priemonėmis (A2.4).

Meninis projektas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniams pasirinkus meninio projekto formą (rekomenduojamas sudėtingesnis, keletą veiklos ir kūrybos sričių sujungiantis projektas), aptariamas ketinamo atlikti tyrimo poreikis ir tikslas. Per veiklą atskleidžiamas poveikis asmenybės formavimuisi.

Tyrimas – kūrybinio proceso dalis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su tyrimo svarba (pvz., įrašomi interviu su asmenybėmis) dokumentiniame teatre, spektaklio kūrimo idėjomis, etapais ir priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Prisideda prie meninio projekto įgyvendinimo ir aptarimo atlikdamas paskirtą užduotį ar veiklą (A3.1).

Padedamas įgyvendina meninį projektą, organizuoja jo viešą pristatymą ir aptarimą arba dalyvauja tokio projekto pristatyme pasirinkdamas sau tinkamiausią veiklą (A3.2).

Pristato įgyvendintą meninį projektą pasirinktoje viešojoje (ir (arba) skaitmeninėje) erdvėje; organizuoja jo aptarimą (A3.3).

Organizuoja savarankiškai įgyvendinto meninio projekto pristatymą pasirinktoje viešojoje (ir (arba) skaitmeninėje) erdvėje; įtraukia klasės draugus ar bendraamžius į jo viešą aptarimą (A3.4).

Projekto pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Analizuojamos meninio projekto įgyvendinimo galimybės ir būdai tradicinėje (skaitmeninėje) erdvėje. Taikomos naujausios technologijos ir inovacijos, pasirenkamos ir suplanuojamos veiklų strategijos.

Dokumentinio teatro pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pasiruošiama pristatyti dokumentinį spektaklį ar jo fragmentą viešojoje (skaitmeninėje) erdvėje, pasidalijamos veiklos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nusako teatrinę patirtį bei poreikius, nurodo jos svarbą dalyvaujant kultūriniame gyvenime (A4.1).

Apibūdina savo teatrinę patirtį bei poreikius, nusako jos svarbą dalyvaujant kultūriniame gyvenime (A4.2).

Analizuoja ir įsivertina teatrinę patirtį bei poreikius, nurodo jų įtaką ir svarbą dalyvaujant kultūriniame gyvenime, renkantis tolesnes studijas ar profesiją (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina teatrinę patirtį bei poreikius, apibūdina ir pagrindžia jų įtaką dalyvaujant kultūriniame gyvenime, svarsto apie jų svarbą renkantis tolesnes studijas ar profesiją (A4.4).

Teatras ir karjera. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Diskutuoja ir įsivertina asmeninius, su teatro kūryba ar kultūra susijusius poreikius, galimą profesijos pasirinkimą.

Kūrybinio proceso refleksija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariama dokumentinio teatro kūrimo patirtis, bendradarbiavimo ir komunikavimo iššūkiai bendraujant su respondentais, kūrybine grupe, tobulinant ir ugdant asmenines savybes.

Teatro meno suvokimo ir vertinimo pasiekimai aprėpia teatrinių reiškinių ir (ar) teatro meno pavyzdžių, kuriuos mokiniai stebi ir (ar) kuriuose dalyvauja, analizavimo, interpretavimo ir vertinimo gebėjimus. Analizuodami teatro kūrybą mokiniai susipažįsta su teatrinės raiškos ir kūrybos elementais bei priemonėmis; interpretuodami – nusako teatro kūrinio temą, įvardija prasmę (-es); vertindami – išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie kūrinį. Teatro meno suvokimo ir vertinimo gebėjimai svarbūs formuojantis estetinei mokinio nuovokai, kritiniam mąstymui, teatro meno savitumo suvokimui. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pasako vieną, du labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus) (B1.1).

Išvardija kelis labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus, scenografijos detales) (B1.2).

Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus, scenografijos, kostiumų detales, objektus, dainą, šokį ir pan.) (B1.3).

Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus, juos pakomentuoja, randa jų sąsajas (B1.4).

Spektaklio refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Su mokiniais pažiūrimas spektaklis (lankantis teatre) ar jo vaizdo įrašas. Aptariami pagrindiniai kūrybiniai principai, pristatomi žymiausi kūrėjai.

Teatriniai elementai. 1–2 klasių koncentras.

Nupasakoja, kaip ir (ar) naudoja teatrinius elementus žaisdamas, mokydamasis, padėdamas sau įveikti stresą.
3–4 klasių koncentras

Su pagalba išskiria vieną, dvi stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, dainavimą) (B1.1).

Išskiria kelias svarbiausias stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, šokį, dainavimą ir pan.) (B1.2).

Išskiria stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, judesius, dainavimą, šokį, šviesas, vaizdus ir pan.) (B1.3).

Išskiria ir apibūdina stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (B1.4).

Kūrybos priemonės. 3–4 klasių koncentras.

Iš pateiktų pavyzdžių (ar pažiūrėję gyvą spektaklį) mokiniai susipažįsta ir aptaria teatrinės raiškos ir kūrybos priemones (vaidybą – aktorių darbą; muziką, garsus – kompozitoriaus darbą, scenos apipavidalinimą – scenografo darbą, tekstą – dramaturgo darbą). Apibrėžiama intelektinės nuosavybės sąvoka.
5–6 klasių koncentras

Trumpai (glaustai) nusako matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) vieną kurį sandą: aktorių vaidybą arba scenografiją, arba muziką (B1.1).

Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) aktorių vaidybą arba scenografiją, arba muziką (B1.2).

Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) aktorių vaidybą, scenografiją, muziką (B1.3).

Apibūdina ir susieja su istorija (turiniu) matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) aktorių vaidybą, scenografiją, muziką (B1.4).

Vaidybos būdai. 5–6 klasių koncentras.

Pažiūrėję šio amžiaus vaikams skirtą spektaklį ar jo ištrauką, mokiniai susipažįsta ir tyrinėja vaidybos būdus (psichologinės ir nepsichologinės vaidybos skirtumai, panašumai), analizuoja spektaklio formą, žanrą, turinį ir jų sąsajas.
7–8 klasių koncentras

Padedamas nusako vieno stebėto teatrinio pavyzdžio formą ir žanrą (B1.1).

Atskiria ir palygina dviejų stebėtų teatrinių kūrinių formas ir žanrus (B1.2).

Skiria ir palygina stebėtų teatrinių pavyzdžių formas ir žanrus (B1.3).

Skiria, lygina ir nusako stebėtų teatrinių pavyzdžių formas ir žanrus (B1.4).

Teatro pavyzdžių analizė. 7–8 klasių koncentras.

Pagal gyvus ir (ar) skaitmeninius spektaklių pavyzdžius mokiniai susipažįsta su socialinio, politinio teatro formomis, nagrinėja jų kūrybos ir raiškos priemones. Demonstruojami žymiausi vizualaus ir audialaus teatro pavyzdžiai.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Komentuoja vieną kurį matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinį sprendimą (B1.1).

Pakomentuoja kai kuriuos matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinius sprendimus (B1.2).

Komentuoja matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinius sprendimus (B1.3).

Komentuoja ir parinktais pavyzdžiais iliustruoja matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinius sprendimus (B1.4).

Režisūrinis sprendimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pagal pateiktus pavyzdžius (pažiūrėję gyvai ar vaizdo įrašą) mokiniai, atsižvelgdami į spektaklio formą ir turinį, sukūrimo laiką, režisieriaus braižą, analizuoja režisūrinį sprendimą, dramaturginio (literatūrinio) ir režisūrinio teksto panašumus ir skirtumus. Aptariamos asmenybės, analizuojamos jų idėjos.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Padedamas išvardija matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, įvardija vieną, du stilistinius jų bruožus (B1.1).

Išvardija matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, nurodo stilistinį kai kurių jų savitumą (B1.2).

Analizuoja matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, nusako jų stilistinį savitumą (B1.3).

Analizuoja matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, išskiria ir apibūdina jų stilistinį savitumą, susieja jį su menininko kūrybiniu braižu (B1.4).

Teatras – sintetinis menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su teatrinės kūrybos daugiasluoksniškumu, interpretaciniu polifoniškumu, meno šakų ir priemonių integracija spektakliuose, teatriniuose renginiuose. Išsiaiškinama, kas yra interaktyvus, performatyvus, intermedialus spektaklis.

Kūrimas ir įsivertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniams pasiūloma dokumentuoti, analizuoti ir vertinti savo pačių kuriamus ir atliekamus darbus, meninius projektus. Aptariamas kūrybinio proceso dokumentavimas vaizdo ir garso medijomis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus pasako stebėto teatrinio pavyzdžio temą (B2.1).

Padedamas nusako stebėto teatrinio pavyzdžio temą (B2.2).

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio temą (B2.3).

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio temą, susieja su teatriniais elementais (B2.4).

Temos ir idėjos. 1–2 klasių koncentras.

Remdamiesi įgytomis žiniomis mokiniai nusako matyto spektaklio temą, atsižvelgia į keliamas etines ir moralines, tarpusavio pasitikėjimo ir pagalbos idėjas. Aptariamos ir įvertinamos žmogaus teisės ir lygios galimybės, jų poveikis kūrybai.
3–4 klasių koncentras

Su pagalba, atsakydamas į klausimus, pasako stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją) (B2.1).

Padedamas nusako stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją) (B2.2).

Išskiria svarbiausią stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją) (B2.3).

Išskiria ir pakomentuoja stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją) (B2.4).

Pavyzdžio aptarimas. 3–4 klasių koncentras.

Tyrinėdami konkretų pavyzdį, mokiniai apibūdina, kaip teatro raiškos (kūrybos) priemonės padeda suprasti spektaklį. Pasitelkiamos žymiausių kūrėjų mintys ir darbai.
5–6 klasių koncentras

Padedamas pasako, ar suprato teatrinį kūrinį (B2.1).

Padedamas pasako, kaip suprato matytą teatrinį kūrinį (B2.2).

Papasakoja, kaip suprato matytą teatrinį kūrinį (B2.3).

Papasakoja, kaip suprato matytą teatrinį kūrinį, pakomentuoja, kodėl taip suprato (B2.4).

Teatro reiškinio analizė. 5–6 klasių koncentras.

Pažiūrėję šio amžiaus vaikams skirtą spektaklį ar jo ištrauką, mokiniai analizuoja scenovaizdžio, muzikos ir vaidybos ryšį, susieja juos su siužetu ir spektaklio tema, idėja.
7–8 klasių koncentras

Remdamasis kitų įžvalgomis pasako vieną, dvi savitas stebėto teatrinio pavyzdžio priemones, nurodo jų prasmę (B2.1).

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio kelias savitas menines priemones, jų kuriamą prasmę (B2.2).

Aptaria stebėto teatrinio pavyzdžio meninių priemonių savitumą ir jų kuriamą prasmę (B2.3).

Apibūdina stebėto teatrinio pavyzdžio meninių priemonių savitumą, jas pakomentuoja ir susieja su jų kuriama prasme (B2.4).

Socialinio teatro kontekstai. 7–8 klasių koncentras.

Aptariami A. Boalio Forumo teatro, aktualias visuomenines problemas keliantys taikomojo teatro modeliai, jų atsiradimo ir poveikio kontekstas; išsiaiškinamas meninių ir nemeninių priemonių tikslingumas, atranka, savitas naudojimas spektaklyje.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Kalba apie režisūrinį sprendimą, turinį ir meninę visumą atsakydamas į užduodamus klausimus (B2.1).

Nusako režisūrinį sprendimą, su pagalba susieja jį su turiniu, menine visuma (B2.2).

Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinį sprendimą, susieja jį su turiniu, menine visuma (B2.3).

Apibūdina ir pakomentuoja, išskirdamas teatrinės raiškos priemones bei elementus, režisūrinį matyto teatrinio pavyzdžio sprendimą, turinį ir meninę visumą (B2.4).

Spektaklio interpretacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susitariama, kokia forma (raštu ir (ar) žodžiu) mokiniai pateiks matyto teatrinio pavyzdžio interpretaciją, koks joje bus vartojamas žodynas, kiek interpretaciją paveikia asmeninė mokinio patirtis, o kiek asociatyvus ir kritinis mąstymas, estetinis pagavumas. Išsiaiškinama, kad spektaklio interpretacija raštu – tai autorinis mokinio darbas, atskleidžiantis ne tik jo spektaklio supratimą, bet ir meninę pajautą, skonį, kultūrą. Apibrėžiama intelektinės nuosavybės sąvoka.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus nusako matyto teatrinio pavyzdžio idėją bei problematiką, meninę formą bei kalbą (B2.1).

Nusako matyto teatrinio pavyzdžio idėją bei problematiką, nurodo kai kuriuos jo meninės formos, kalbos ypatumus (B2.2).

Interpretuoja matytą teatrinį pavyzdį aptardamas jo idėją bei problematiką, meninės formos bei kalbos ypatumus (B2.3).

Interpretuodamas matyto teatrinio pavyzdžio idėją bei problematiką apibūdina ir pakomentuoja jo meninės formos bei kalbos ypatumus, susieja juos su konkretaus teatro, menininko kūryba (B2.4).

Teatro kritikas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariama kritiko profesija. Pasirinkę spektaklį, mokiniai rašo apie jį recenziją, esė, atsižvelgdami į įgytas teorines ir praktines žinias. Paliečia aktualias aplinkos apsaugos, atsakingo vartojimo temas.

Kūrybinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sutarus sukurti vaizdinį ir (ar) skaitmeninį (filmo) grupės darbo metraštį, kaupiama (ir atrenkama) reikalinga galutiniam rezultatui medžiaga.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus pasako, kokį įspūdį sukėlė stebėtas teatrinis pavyzdys, vienas kuris pasirinktas personažas (B3.1).

Išsako kelis stebėto teatrinio pavyzdžio sukeltus įspūdžius, nurodo patikusius (nepatikusius) personažus (B3.2).

Išsako matyto teatrinio pavyzdžio sukeltus įspūdžius (pvz., patiko, nepatiko, sudomino, įtraukė, nuliūdino, privertė susimąstyti, pralinksmino, suteikė džiaugsmo ir pan.), aptaria personažus (B3.3).

Dalijasi stebėto teatrinio pavyzdžio įspūdžiais, juos komentuoja, aptaria personažų savybes, ryšius (B3.4).

Personažai. 1–2 klasių koncentras.

Prisimindami (analizuodami) spektaklį mokiniai išskiria personažų svarbą spektakliui, apibūdina jų išvaizdą, elgesį, ryšius su kitais, jų tikslus ir (ar) patiriamus išbandymus, turinčius poveikį asmenybės formavimuisi.

Emocinis poveikis. 1–2 klasių koncentras.

Savais žodžiais apibūdina, kas spektaklyje labiausiai patiko ar nepatiko, kokias emocijas, mintis sukėlė personažai, tema, teatriniai elementai. Komentuojama ir apibrėžiama intelektinės nuosavybės sąvoka.
3–4 klasių koncentras

Su pagalba pasako stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, išvardija vieną, dvi sukeltas emocijas (B3.1).

Pasako stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, išvardija kelias sukeltas emocijas (B3.2).

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, sukeltas emocijas ir paaiškina, kas jas sukėlė (pvz., raiškos priemonės, personažai ir jų santykiai, personažų savybės, elgesys ir pan.) (B3.3).

Išsamiai apibūdina stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, sukeltas emocijas, paaiškina, susiedamas su raiškos priemonėmis, kas ir kodėl jas sukėlė (B3.4).

Pojūčiai. 3–4 klasių koncentras.

Savais žodžiais paaiškina teatro raiškos (kūrybos) priemonių poveikį savo kaip žiūrovo pojūčiams, emocijoms. Komentuojamas ekstremalių situacijų poveikis kūrybai.
5–6 klasių koncentras

Pasako vieną, du patikusius ir (ar) nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio (kūrinio) bruožus, padedamas nusako jų poveikį sau (B3.1).

Išvardija kelis patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio (kūrinio) bruožus, pasako jų poveikį sau (B3.2).

Aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio (kūrinio) bruožus, įvardija jų poveikį sau (B3.3).

Išskiria ir aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio (kūrinio) bruožus, pakomentuoja jų poveikį sau (B3.4).

Vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

Diskutuoja ir vertina, kaip spektaklis paveikė asmeniškai, kaip prisidėjo ugdant asmenines moralines, etines savybes, stiprinant vertybines nuostatas.
7–8 klasių koncentras

Remdamasis kitų svarstymais vertina stebėto teatrinio pavyzdžio vieną kurį raiškos būdą, problemą (B3.1).

Su pagalba vertina stebėto teatrinio pavyzdžio raiškos būdus, svarstomas problemas ir vertybes (B3.2).

Vertina stebėto teatrinio pavyzdžio raiškos būdus, svarstomas problemas ir vertybes (B3.3).

Vertina teatrinio pavyzdžio būdus, svarstomas problemas ir vertybes, argumentuoja savo vertinimus (B3.4).

Teatro recenzijos. 7–8 klasių koncentras.

Perskaičius parinktas spektaklių recenzijas, susipažįstama su recenzijos žanru ir struktūra; mokiniai raštu analizuoja ir vertina matytą (pačių) kurtą spektaklį pagal pasirinktą žanrą – recenziją, laišką kūrėjams, laišką draugui, esė ir pan. Analizuojamos ekstremalios situacijos, ryšys su dabartinės visuomenės savikūra.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis kitų įžvalgomis prisideda prie diskusijos apie stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą ir meninę vertę (B3.1).

Su pagalba diskutuoja apie stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą ir meninę vertę (B3.2).

Diskutuoja apie stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą ir meninę vertę (B3.3).

Diskutuoja ir vertina stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą, aptaria meninę, sociokultūrinę vertę (B3.4).

Teatrinių reiškinių novatoriškumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pagal mokytojo pateiktus ir mokinių asmeninius pavyzdžius diskutuojama, kaip atskirti ir įvertinti spektaklio elementų ir priemonių originalumą, savitumą, novatoriškumą. Pažangių technologijų ir inovacijų taikymas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus ir remdamasis kitų įžvalgomis nurodo matyto teatrinio pavyzdžio novatoriškumą ir aktualumą (B3.1).

Pagal pateiktus kriterijus išvardija kai kuriuos matyto teatrinio pavyzdžio novatoriškus bruožus, pasako aktualią temą, formą ar priemones (B3.2).

Diskutuoja apie matyto teatrinio pavyzdžio novatoriškumą (tradiciškumą), pasirinktos temos, formos ir priemonių aktualumą (neaktualumą) sau, šiuolaikiniam žiūrovui (B3.3).

Diskutuoja ir vertina stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą, aptaria meninę, sociokultūrinę vertę (B3.4).

Teatro asmenybių pristatymai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniams siūloma pasirinkti vieną kurį pasaulio teatro menininką ir pristatyti jo kūrybą pasirinktu būdu. Apibūdinti ir pakomentuoti asmenybės ir idėjos sąsajas.

Viešinimas ir grįžtamasis ryšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariama, kokiais kanalais medžiaga bus viešinama, kokio grįžtamojo ryšio tikimasi. Apžvelgiamos ugdymo karjerai temos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pasako vieną, du labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus) (B1.1).

Išvardija kelis labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus, scenografijos detales) (B1.2).

Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus, scenografijos, kostiumų detales, objektus, dainą, šokį ir pan.) (B1.3).

Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus, juos pakomentuoja, randa jų sąsajas (B1.4).

Spektaklio refleksija. 1–2 klasių koncentras.

Su mokiniais pažiūrimas spektaklis (lankantis teatre) ar jo vaizdo įrašas. Aptariami pagrindiniai kūrybiniai principai, pristatomi žymiausi kūrėjai.

Teatriniai elementai. 1–2 klasių koncentras.

Nupasakoja, kaip ir (ar) naudoja teatrinius elementus žaisdamas, mokydamasis, padėdamas sau įveikti stresą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus pasako stebėto teatrinio pavyzdžio temą (B2.1).

Padedamas nusako stebėto teatrinio pavyzdžio temą (B2.2).

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio temą (B2.3).

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio temą, susieja su teatriniais elementais (B2.4).

Temos ir idėjos. 1–2 klasių koncentras.

Remdamiesi įgytomis žiniomis mokiniai nusako matyto spektaklio temą, atsižvelgia į keliamas etines ir moralines, tarpusavio pasitikėjimo ir pagalbos idėjas. Aptariamos ir įvertinamos žmogaus teisės ir lygios galimybės, jų poveikis kūrybai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus pasako, kokį įspūdį sukėlė stebėtas teatrinis pavyzdys, vienas kuris pasirinktas personažas (B3.1).

Išsako kelis stebėto teatrinio pavyzdžio sukeltus įspūdžius, nurodo patikusius (nepatikusius) personažus (B3.2).

Išsako matyto teatrinio pavyzdžio sukeltus įspūdžius (pvz., patiko, nepatiko, sudomino, įtraukė, nuliūdino, privertė susimąstyti, pralinksmino, suteikė džiaugsmo ir pan.), aptaria personažus (B3.3).

Dalijasi stebėto teatrinio pavyzdžio įspūdžiais, juos komentuoja, aptaria personažų savybes, ryšius (B3.4).

Personažai. 1–2 klasių koncentras.

Prisimindami (analizuodami) spektaklį mokiniai išskiria personažų svarbą spektakliui, apibūdina jų išvaizdą, elgesį, ryšius su kitais, jų tikslus ir (ar) patiriamus išbandymus, turinčius poveikį asmenybės formavimuisi.

Emocinis poveikis. 1–2 klasių koncentras.

Savais žodžiais apibūdina, kas spektaklyje labiausiai patiko ar nepatiko, kokias emocijas, mintis sukėlė personažai, tema, teatriniai elementai. Komentuojama ir apibrėžiama intelektinės nuosavybės sąvoka.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Su pagalba išskiria vieną, dvi stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, dainavimą) (B1.1).

Išskiria kelias svarbiausias stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, šokį, dainavimą ir pan.) (B1.2).

Išskiria stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, judesius, dainavimą, šokį, šviesas, vaizdus ir pan.) (B1.3).

Išskiria ir apibūdina stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (B1.4).

Kūrybos priemonės. 3–4 klasių koncentras.

Iš pateiktų pavyzdžių (ar pažiūrėję gyvą spektaklį) mokiniai susipažįsta ir aptaria teatrinės raiškos ir kūrybos priemones (vaidybą – aktorių darbą; muziką, garsus – kompozitoriaus darbą, scenos apipavidalinimą – scenografo darbą, tekstą – dramaturgo darbą). Apibrėžiama intelektinės nuosavybės sąvoka.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Su pagalba, atsakydamas į klausimus, pasako stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją) (B2.1).

Padedamas nusako stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją) (B2.2).

Išskiria svarbiausią stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją) (B2.3).

Išskiria ir pakomentuoja stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją) (B2.4).

Pavyzdžio aptarimas. 3–4 klasių koncentras.

Tyrinėdami konkretų pavyzdį, mokiniai apibūdina, kaip teatro raiškos (kūrybos) priemonės padeda suprasti spektaklį. Pasitelkiamos žymiausių kūrėjų mintys ir darbai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Su pagalba pasako stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, išvardija vieną, dvi sukeltas emocijas (B3.1).

Pasako stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, išvardija kelias sukeltas emocijas (B3.2).

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, sukeltas emocijas ir paaiškina, kas jas sukėlė (pvz., raiškos priemonės, personažai ir jų santykiai, personažų savybės, elgesys ir pan.) (B3.3).

Išsamiai apibūdina stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, sukeltas emocijas, paaiškina, susiedamas su raiškos priemonėmis, kas ir kodėl jas sukėlė (B3.4).

Pojūčiai. 3–4 klasių koncentras.

Savais žodžiais paaiškina teatro raiškos (kūrybos) priemonių poveikį savo kaip žiūrovo pojūčiams, emocijoms. Komentuojamas ekstremalių situacijų poveikis kūrybai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Trumpai (glaustai) nusako matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) vieną kurį sandą: aktorių vaidybą arba scenografiją, arba muziką (B1.1).

Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) aktorių vaidybą arba scenografiją, arba muziką (B1.2).

Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) aktorių vaidybą, scenografiją, muziką (B1.3).

Apibūdina ir susieja su istorija (turiniu) matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) aktorių vaidybą, scenografiją, muziką (B1.4).

Vaidybos būdai. 5–6 klasių koncentras.

Pažiūrėję šio amžiaus vaikams skirtą spektaklį ar jo ištrauką, mokiniai susipažįsta ir tyrinėja vaidybos būdus (psichologinės ir nepsichologinės vaidybos skirtumai, panašumai), analizuoja spektaklio formą, žanrą, turinį ir jų sąsajas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas pasako, ar suprato teatrinį kūrinį (B2.1).

Padedamas pasako, kaip suprato matytą teatrinį kūrinį (B2.2).

Papasakoja, kaip suprato matytą teatrinį kūrinį (B2.3).

Papasakoja, kaip suprato matytą teatrinį kūrinį, pakomentuoja, kodėl taip suprato (B2.4).

Teatro reiškinio analizė. 5–6 klasių koncentras.

Pažiūrėję šio amžiaus vaikams skirtą spektaklį ar jo ištrauką, mokiniai analizuoja scenovaizdžio, muzikos ir vaidybos ryšį, susieja juos su siužetu ir spektaklio tema, idėja.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pasako vieną, du patikusius ir (ar) nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio (kūrinio) bruožus, padedamas nusako jų poveikį sau (B3.1).

Išvardija kelis patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio (kūrinio) bruožus, pasako jų poveikį sau (B3.2).

Aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio (kūrinio) bruožus, įvardija jų poveikį sau (B3.3).

Išskiria ir aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio (kūrinio) bruožus, pakomentuoja jų poveikį sau (B3.4).

Vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

Diskutuoja ir vertina, kaip spektaklis paveikė asmeniškai, kaip prisidėjo ugdant asmenines moralines, etines savybes, stiprinant vertybines nuostatas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas nusako vieno stebėto teatrinio pavyzdžio formą ir žanrą (B1.1).

Atskiria ir palygina dviejų stebėtų teatrinių kūrinių formas ir žanrus (B1.2).

Skiria ir palygina stebėtų teatrinių pavyzdžių formas ir žanrus (B1.3).

Skiria, lygina ir nusako stebėtų teatrinių pavyzdžių formas ir žanrus (B1.4).

Teatro pavyzdžių analizė. 7–8 klasių koncentras.

Pagal gyvus ir (ar) skaitmeninius spektaklių pavyzdžius mokiniai susipažįsta su socialinio, politinio teatro formomis, nagrinėja jų kūrybos ir raiškos priemones. Demonstruojami žymiausi vizualaus ir audialaus teatro pavyzdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Remdamasis kitų įžvalgomis pasako vieną, dvi savitas stebėto teatrinio pavyzdžio priemones, nurodo jų prasmę (B2.1).

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio kelias savitas menines priemones, jų kuriamą prasmę (B2.2).

Aptaria stebėto teatrinio pavyzdžio meninių priemonių savitumą ir jų kuriamą prasmę (B2.3).

Apibūdina stebėto teatrinio pavyzdžio meninių priemonių savitumą, jas pakomentuoja ir susieja su jų kuriama prasme (B2.4).

Socialinio teatro kontekstai. 7–8 klasių koncentras.

Aptariami A. Boalio Forumo teatro, aktualias visuomenines problemas keliantys taikomojo teatro modeliai, jų atsiradimo ir poveikio kontekstas; išsiaiškinamas meninių ir nemeninių priemonių tikslingumas, atranka, savitas naudojimas spektaklyje.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Remdamasis kitų svarstymais vertina stebėto teatrinio pavyzdžio vieną kurį raiškos būdą, problemą (B3.1).

Su pagalba vertina stebėto teatrinio pavyzdžio raiškos būdus, svarstomas problemas ir vertybes (B3.2).

Vertina stebėto teatrinio pavyzdžio raiškos būdus, svarstomas problemas ir vertybes (B3.3).

Vertina teatrinio pavyzdžio būdus, svarstomas problemas ir vertybes, argumentuoja savo vertinimus (B3.4).

Teatro recenzijos. 7–8 klasių koncentras.

Perskaičius parinktas spektaklių recenzijas, susipažįstama su recenzijos žanru ir struktūra; mokiniai raštu analizuoja ir vertina matytą (pačių) kurtą spektaklį pagal pasirinktą žanrą – recenziją, laišką kūrėjams, laišką draugui, esė ir pan. Analizuojamos ekstremalios situacijos, ryšys su dabartinės visuomenės savikūra.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Komentuoja vieną kurį matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinį sprendimą (B1.1).

Pakomentuoja kai kuriuos matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinius sprendimus (B1.2).

Komentuoja matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinius sprendimus (B1.3).

Komentuoja ir parinktais pavyzdžiais iliustruoja matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinius sprendimus (B1.4).

Režisūrinis sprendimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pagal pateiktus pavyzdžius (pažiūrėję gyvai ar vaizdo įrašą) mokiniai, atsižvelgdami į spektaklio formą ir turinį, sukūrimo laiką, režisieriaus braižą, analizuoja režisūrinį sprendimą, dramaturginio (literatūrinio) ir režisūrinio teksto panašumus ir skirtumus. Aptariamos asmenybės, analizuojamos jų idėjos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Kalba apie režisūrinį sprendimą, turinį ir meninę visumą atsakydamas į užduodamus klausimus (B2.1).

Nusako režisūrinį sprendimą, su pagalba susieja jį su turiniu, menine visuma (B2.2).

Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinį sprendimą, susieja jį su turiniu, menine visuma (B2.3).

Apibūdina ir pakomentuoja, išskirdamas teatrinės raiškos priemones bei elementus, režisūrinį matyto teatrinio pavyzdžio sprendimą, turinį ir meninę visumą (B2.4).

Spektaklio interpretacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susitariama, kokia forma (raštu ir (ar) žodžiu) mokiniai pateiks matyto teatrinio pavyzdžio interpretaciją, koks joje bus vartojamas žodynas, kiek interpretaciją paveikia asmeninė mokinio patirtis, o kiek asociatyvus ir kritinis mąstymas, estetinis pagavumas. Išsiaiškinama, kad spektaklio interpretacija raštu – tai autorinis mokinio darbas, atskleidžiantis ne tik jo spektaklio supratimą, bet ir meninę pajautą, skonį, kultūrą. Apibrėžiama intelektinės nuosavybės sąvoka.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis kitų įžvalgomis prisideda prie diskusijos apie stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą ir meninę vertę (B3.1).

Su pagalba diskutuoja apie stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą ir meninę vertę (B3.2).

Diskutuoja apie stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą ir meninę vertę (B3.3).

Diskutuoja ir vertina stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą, aptaria meninę, sociokultūrinę vertę (B3.4).

Teatrinių reiškinių novatoriškumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pagal mokytojo pateiktus ir mokinių asmeninius pavyzdžius diskutuojama, kaip atskirti ir įvertinti spektaklio elementų ir priemonių originalumą, savitumą, novatoriškumą. Pažangių technologijų ir inovacijų taikymas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Padedamas išvardija matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, įvardija vieną, du stilistinius jų bruožus (B1.1).

Išvardija matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, nurodo stilistinį kai kurių jų savitumą (B1.2).

Analizuoja matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, nusako jų stilistinį savitumą (B1.3).

Analizuoja matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, išskiria ir apibūdina jų stilistinį savitumą, susieja jį su menininko kūrybiniu braižu (B1.4).

Teatras – sintetinis menas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su teatrinės kūrybos daugiasluoksniškumu, interpretaciniu polifoniškumu, meno šakų ir priemonių integracija spektakliuose, teatriniuose renginiuose. Išsiaiškinama, kas yra interaktyvus, performatyvus, intermedialus spektaklis.

Kūrimas ir įsivertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniams pasiūloma dokumentuoti, analizuoti ir vertinti savo pačių kuriamus ir atliekamus darbus, meninius projektus. Aptariamas kūrybinio proceso dokumentavimas vaizdo ir garso medijomis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus nusako matyto teatrinio pavyzdžio idėją bei problematiką, meninę formą bei kalbą (B2.1).

Nusako matyto teatrinio pavyzdžio idėją bei problematiką, nurodo kai kuriuos jo meninės formos, kalbos ypatumus (B2.2).

Interpretuoja matytą teatrinį pavyzdį aptardamas jo idėją bei problematiką, meninės formos bei kalbos ypatumus (B2.3).

Interpretuodamas matyto teatrinio pavyzdžio idėją bei problematiką apibūdina ir pakomentuoja jo meninės formos bei kalbos ypatumus, susieja juos su konkretaus teatro, menininko kūryba (B2.4).

Teatro kritikas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariama kritiko profesija. Pasirinkę spektaklį, mokiniai rašo apie jį recenziją, esė, atsižvelgdami į įgytas teorines ir praktines žinias. Paliečia aktualias aplinkos apsaugos, atsakingo vartojimo temas.

Kūrybinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sutarus sukurti vaizdinį ir (ar) skaitmeninį (filmo) grupės darbo metraštį, kaupiama (ir atrenkama) reikalinga galutiniam rezultatui medžiaga.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus ir remdamasis kitų įžvalgomis nurodo matyto teatrinio pavyzdžio novatoriškumą ir aktualumą (B3.1).

Pagal pateiktus kriterijus išvardija kai kuriuos matyto teatrinio pavyzdžio novatoriškus bruožus, pasako aktualią temą, formą ar priemones (B3.2).

Diskutuoja apie matyto teatrinio pavyzdžio novatoriškumą (tradiciškumą), pasirinktos temos, formos ir priemonių aktualumą (neaktualumą) sau, šiuolaikiniam žiūrovui (B3.3).

Diskutuoja ir vertina stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą, aptaria meninę, sociokultūrinę vertę (B3.4).

Teatro asmenybių pristatymai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniams siūloma pasirinkti vieną kurį pasaulio teatro menininką ir pristatyti jo kūrybą pasirinktu būdu. Apibūdinti ir pakomentuoti asmenybės ir idėjos sąsajas.

Viešinimas ir grįžtamasis ryšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariama, kokiais kanalais medžiaga bus viešinama, kokio grįžtamojo ryšio tikimasi. Apžvelgiamos ugdymo karjerai temos.

Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimo pasiekimai aprėpia teatrinių ir teatralizuotų reiškinių, teatro formų (žanrų) istoriniuose ir kultūriniuose kontekstuose žinias, gebėjimą juos atpažinti, palyginti bei vertinti. Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas koreliuoja su mokinio gebėjimu taikyti šias žinias teatrinėje raiškoje, susieti su asmenine patirtimi ir poreikiais, suprasti ir priimti teatro įvairovę kaip neatsiejamą žmogaus gyvenimo, kūrybos ir kultūros dalį. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal sutartus kriterijus nurodo vieną, du teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje (C1.1).

Pagal sutartus kriterijus nurodo kelis teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje (C1.2).

Pagal sutartus kriterijus nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje (C1.3).

Nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje, paaiškina, kada ir kaip jie naudojami (C1.4).

Teatrališkumas gamtoje. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai diskutuoja apie teatrinius elementus gamtoje: gamtos kaitos ciklus, paukščių ir gyvūnų prisitaikymą prie kintančių gamtos sąlygų, aplinkybių.

Teatrališkumas kasdienybėje. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai diskutuoja apie teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje, pvz., jų mėgstamus žaidimus, šventes. Aptaria tradicijas, papročius.
3–4 klasių koncentras

Pagal sutartus kriterijus ir remdamasis mokytojo pateiktais pavyzdžiais kalba apie teatrinius reiškinius, žiūrovų elgesį juose (C1.1).

Pagal sutartus kriterijus išvardija matytus teatrinius reiškinius, nurodo vieną, du žiūrovų elgesio teatralizuotuose renginiuose pavyzdžius (C1.2).

Pagal sutartus kriterijus nusako matytus teatrinius reiškinius, žiūrovų elgesį teatralizuotuose renginiuose (C1.3).

Pagal sutartus kriterijus apibūdina matytus teatrinius reiškinius, pakomentuoja žiūrovų elgesį teatralizuotuose renginiuose, pateikia pavyzdžių (C1.4).

Lėlių teatras. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai susipažįsta su lėlių teatru; iš natūralių, saugių medžiagų pasigamina lėles ir suvaidina trumpus etiudus apie gamtos tausojimą.

Kaukė ir graikų mitai. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja antikinio teatro ir commedia dell’arte kaukes; pasigaminę jas, improvizuoja trumpus etiudus pagal graikų mitus, italų komedijos siužetus.
5–6 klasių koncentras

Pagal pateiktus pavyzdžius su pagalba išskiria po vieną tradicinę ir netradicinę teatro formą, nurodo vieną teatralizuotą renginį (C1.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria kelias tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus (C1.2).

Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus (C1.3).

Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria ir apibūdina tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus (C1.4).

Teatro rūšys ir formos. 5–6 klasių koncentras.

Nagrinėdami pateiktus pavyzdžius mokiniai susipažįsta su tradicinėmis teatro rūšimis (dramos, operos, baleto, lėlių teatro ir pan.) ir formomis (pvz., kai dramos teatre režisierius interpretuoja dramos (literatūros) kūrinį, aktoriai vaidina personažus, spektaklis rodomas tradicinėje teatro scenoje); aptaria jų svarbiausius bruožus.
7–8 klasių koncentras

Su pagalba lygina po vieną pateiktą klasikinį ir šiuolaikinį teatro pavyzdį, pasako, kuo skiriasi jų žiūrovai (C1.1).

Palygina vieną klasikinio ir vieną šiuolaikinio teatro pavyzdžius, nusako žiūrovo vaidmenį juose (C1.2).

Palygina klasikinio ir šiuolaikinio teatro pavyzdžius, aptaria žiūrovo vaidmenį juose (C1.3).

Palygina ir pakomentuoja klasikinio ir šiuolaikinio teatro pavyzdžius, atskiria ir apibūdina žiūrovo vaidmenį juose (C1.4).

Klasikinis teatras. 7–8 klasių koncentras.

Nagrinėjamas klasikinis teatras, susipažįstama su svarbiausiais dramaturgais, jų pjesėmis, kūrybos kontekstu: Sofoklis, Molière’as, Shakespere’as, Antonas Čechovas. Aptariamos ir palyginamos šiuolaikinės klasikinių dramų idėjos, asmenybės, teatrinės interpretacijos.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Apibūdina vieną, dvi teatro profesijas, įvardija jų bei žiūrovų reikšmę (indėlį) teatro kūrimo procese (C1.1).

Apibūdina pasirinktas kelias teatro profesijas, nusako jų bei žiūrovų reikšmę teatro kūrimo procese (C1.2).

Apibūdina teatro profesijas ir paaiškina jų bei žiūrovų reikšmę (indėlį) teatro kūrimo procese (C1.3).

Apibūdina ir pakomentuoja teatro profesijas, paaiškina ir palygina jų bei žiūrovų reikšmę (indėlį) teatro kūrimo procese (C1.4).

Teatro kūrėjai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai supažindinami ne tik su svarbiausiomis, bet ir kitomis teatro profesijomis, nuo kurių priklauso spektaklio gimimas ir gyvavimas. Aptariama su visuomenės raida susijusi teatro erdvių bei pastatų kaita, teatro ir žiūrovų (jų socialinės padėties ir kultūrinės patirties bei poreikių) ryšys, kultūrinė ir ekonominė teatro vertė.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus analizuoja pateiktą (pasirinktą) teatrinį pavyzdį ir nurodo jame naudojamus etninius arba populiariosios kultūros bei skaitmeninių technologijų elementus (C1.1).

Analizuoja pateiktą (pasirinktą) teatrinį pavyzdį išskirdamas kai kuriuos jame naudojamus etninius, populiariosios kultūros ar kitų kultūrų elementus, išvardija pasitelktas skaitmenines technologijas (C1.2).

Analizuoja pateiktą (pasirinktą) teatrinį pavyzdį išskirdamas jame naudojamus etninius, populiariosios kultūros, kitų kultūrų elementus; nusako sąsajas su kitais menais, skaitmeninėmis technologijomis (C1.3).

Analizuoja pateiktą (pasirinktą) teatrinį pavyzdį nusakydamas, kaip ir kodėl jame naudojami etninės, populiariosios ar kitų kultūrų elementai, pagrindžia sąsajas su kitais menais, skaitmeninėmis technologijomis (C1.4).

Nacionalinio teatro ištakos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su nacionalinio teatro ištakomis, aptariami XIX a. pabaigos lietuviškieji vakarai, pirmasis spektaklis lietuvių kalba (A. Keturakio „Amerika pirtyje“), profesionalaus lietuvių teatro kūrimosi aplinkybės tarpukario Lietuvoje.

Virtualus teatras. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami skaitmeninių (nuotolinių) spektaklių ypatumai, mokiniai pristato pasirinktus pavyzdžius. Analizuojama stengiantis pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.

Intermedialus teatras. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pasitelkus pavyzdžius tyrinėjami teatro ir medijų ryšiai, šiuolaikinių medijų privalumai ir trūkumai dramos, šokio, skirtuose vaikams ar kt. spektakliuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal pateiktus pavyzdžius nurodo vieną, du renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius nurodo kelis renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.2).

Pagal pateiktus pavyzdžius nurodo renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.3).

Nurodo renginių, švenčių teatralizacijos elementus, paaiškina, kada ir kaip jie naudojami (C2.4).

Simboliai ir ženklai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai pagal pateiktus ir (ar) savo pavyzdžius diskutuoja ir lygina valstybinių, kalendorinių, miesto ar regiono švenčių teatrinius (teatralizavimo) elementus, nurodo juose naudojamus simbolius, etnografinius ženklus.
3–4 klasių koncentras

Pagal sutartus kriterijus ir remdamasis mokytojo pateiktais pavyzdžiais išskiria vieną, du teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.1).

Pagal sutartus kriterijus išskiria kelis būdingiausius teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.2).

Pagal sutartus kriterijus išskiria būdingiausius teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.3).

Pagal sutartus kriterijus išskiria ir nusako būdingiausius teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus, pateikia pavyzdžių (C2.4).

Kaukės. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai susipažįsta, gali išvardyti ir apibūdinti kalendorines lietuvių šventes, kuriose naudojamos kaukės (pvz., Užgavėnių, lygiadienio šventės).

Kultūrinė įvairovė. 3–4 klasių koncentras.

Pagal pateiktus pavyzdžius tyrinėjamas kaukės ir karnavalo ryšys, mokiniai susipažįsta su liaudiškomis, žaidybinėmis, karnavalinėmis teatro ištakomis, atkreipiamas dėmesys į pasaulio kultūrų įvairovę; pasigaminamos nesudėtingos (pvz., Venecijos karnavalo) kaukės, su jomis kuriami nesudėtingi etiudai.
5–6 klasių koncentras

Remdamasis pavyzdžiais pasako vieną (du) profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro bruožus (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai pavyzdžiai) (C2.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius nusako kelis profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro bruožus (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai pavyzdžiai) (C2.2).

Pagal pateiktus pavyzdžius nusako profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro bruožus (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai, etninės kultūros teatralizuoti pavyzdžiai) (C2.3).

Nusako profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro bruožus, pateikia ir pakomentuoja asmeninius pavyzdžius (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai pavyzdžiai) (C2.4).

Teatro formų aptarimas. 5–6 klasių koncentras.

Pagal pateiktus pavyzdžius (pažiūrėjus spektaklius, vaizdo medžiagą ar apsilankius renginyje) mokiniai, ugdydami savo kultūrinę ir estetinę nuovoką, lygina tradicines ir netradicines (dokumentinis teatras, teatriniai performansai, instaliacijos; netradicinė spektaklio rodymo erdvė ir pan.) teatro formas, teatralizuotus renginius, apibūdina jų žiūrovus.
7–8 klasių koncentras

Iš pateiktų pavyzdžių atskiria vieną istorinę teatro formą, pasako vieną svarbiausią kūrėją (C2.1).

Iš pateiktų pavyzdžių atskiria (nurodo) vieną, dvi istorines teatro formas, pasako kelis svarbiausius kūrėjus (C2.2).

Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatro formas, išvardija svarbiausius kūrėjus (C2.3).

Atskiria ir apibūdina istorines teatro formas, išvardija ir nusako svarbiausius kūrėjus (C2.4).

Teatro reformatoriai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su XX a. teatro reformatoriais ir jų idėjomis: Konstantinas Stanislavskis (psichologinis teatras ir vaidybos sistema), Bertoltas Brechtas (politinis teatras, nepsichologinė-distancijuota vaidyba, muzikiniai zongai), Jerzy Grotowskis (skurdusis, fizinis teatras), Augustas Boalis (Forumo teatras). Aptariama to laikmečio teatro raida.

Režisūrinis teatras. 7–8 klasių koncentras.

Nagrinėjamas Lietuvos režisūrinis teatras, susipažįstama su svarbiausiais režisieriais – interpretatoriais, jų teatro ir režisūros bruožais (Jonas Jurašas, Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas (pasirinktinai)). Analizuojami teatro spektakliai, kryptingai paveikiantys asmenybės formavimąsi.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius nurodo vieną iš svarbiausių šiuolaikinio Lietuvos teatro kūrėjų arba kūrinių, nusako jį (C2.1).

Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria du svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus (kūrinius), juos nusako (C2.2).

Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria ir apibūdina svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus ir (arba) kūrinius (C2.3).

Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria, apibūdina ir palygina svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus ir (arba) kūrinius (C2.4).

Lietuvos teatro asmenybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenkamos dvi – trys šiuolaikinio (atstovaujančios skirtingoms teatro formoms ar profesijoms) Lietuvos teatro asmenybės (menininkai), susipažįstama su jų biografija, kūrybinėmis idėjomis, menine kalba, aptariamas jos savitumas ir originalumas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus pavyzdžius ir kriterijus apibūdina vieną kurį (pvz., XIX a. pabaiga, tarpukario, sovietinio laikotarpio) teatro raidos etapą ir susieja jį su tautinės savimonės, pilietinio sąmoningumo ugdymu (C2.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius ir kriterijus nurodo kelis nacionalinio teatro raidos etapus, pakomentuoja teatro reikšmę tautinės savimonės, pilietinio sąmoningumo ugdymui (C2.2).

Apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos etapus, nusako teatro reikšmę bei įtaką tautinės savimonės, pilietinio sąmoningumo ugdymui (C2.3).

Išvardija ir apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos bruožus, pateikia pavyzdžių ir pakomentuoja teatro reikšmę bei įtaką tautinės savimonės, pilietinio sąmoningumo ugdymui (C2.4).

Teatras ir tautinė tapatybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su P. ir D. Mataičių „Folkloro teatru“ ir Jono Jurašo spektakliais sovietiniu laikotarpiu, aiškinamasi, kaip teatras prisidėjo prie nacionalinės savimonės, tautinės rezistencijos okupacijos laikotarpiu.

Teatras ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pasitelkus pavyzdžius analizuojamas skaitmeninių, vaizdo ir garso technologijų naudojimas šiuolaikiniame teatre.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Minimaliai naudoja teatrinės raiškos elementus žaisdamas, mokydamasis (C3.1).

Panaudoja kai kuriuos teatrinės raiškos elementus žaisdamas, mokydamasis (C3.2).

Panaudoja teatrinės raiškos elementus žaisdamas, mokydamasis (C3.3).

Pritaiko pasirinktus teatrinės raiškos elementus mokydamasis, žaisdamas (C3.4).

Teatriniai elementai. 1–2 klasių koncentras.

Nupasakoja, kaip ir (ar) naudoja teatrinius elementus žaisdamas, mokydamasis, padėdamas sau įveikti stresą.
3–4 klasių koncentras

Su pagalba išsako teatro įspūdžius, geba pasitelkti vieną ar du teatro elementus mokydamasis arba laisvalaikiu (C3.1).

Išsako teatro įspūdžius, pasitelkia kelis teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.2).

Išsako teatro įspūdžius, pasirenka teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.3).

Nupasakoja teatro įspūdžius, pasirenka ir pasitelkia labiausiai tinkamus teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.4).

Kaukė siužeto kontekstuose. 3–4 klasių koncentras.

Diskutuoja, kaip kaukės gali būti naudojamos kasdieniame gyvenime, kada ir kaip mokiniai patys pasinaudoja kaukėmis. Stengiamasi į tai pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.
5–6 klasių koncentras

Su pagalba kalba apie teatro poveikį, taiko vieną teatro elementą mokydamasis, laisvalaikiu (C3.1).

Išsako teatro poveikį, taiko kelis (kai kuriuos) teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.2).

Paaiškina teatro poveikį, taiko teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.3).

Paaiškina ir įvertina teatro poveikį, pasirenka ir taiko teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.4).

Teatro pavydžių analizė. 5–6 klasių koncentras.

Pasižiūrėję profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro pavyzdžius, mokiniai diskutuoja, kuo jie skiriasi ir kuo panašūs; aplankomas, jei toks yra, vietos liaudies (mėgėjų) kolektyvas, susipažįstama su jo istorija, kūrėjais, vieta kultūriniame bendruomenės, miesto gyvenime, žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis, aptariamas jo poreikis.
7–8 klasių koncentras

Su pagalba išskiria vieną, du teatrinius pomėgius ar poreikius, pasako apie teatro raiškos ir pažinimo svarbą mokantis, kasdienėse veiklose (C3.1).

Išskiria keletą asmeninių teatrinių poreikių ir pomėgių, nusako teatro raiškos ir pažinimo svarbą mokantis, kasdienėse veiklose (C3.2).

Išskiria asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, susieja su teatro raiškos ir pažinimo svarba mokantis, kasdienėse veiklose (C3.3).

Išskiria ir pakomentuoja asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, susieja juos su teatro raiškos ir pažinimo svarba mokantis, kasdienėse veiklose (C3.4).

Individualūs potyriai. 7–8 klasių koncentras.

Diskutuojama apie asmeninę patirtį teatre, dalijamasi pozityviais ir negatyviais patyrimais, lūkesčiais. Apžvelgiama ir reflektuojama ugdymo karjerai tema.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas nusako estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui (C3.1).

Nusako estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui (C3.2).

Įvertina estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui (C3.3).

Įvertina ir pakomentuoja estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, aptaria teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui (C3.4).

Teatras ir savikūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai kviečiami apibendrinti savo teatrines žinias ir patirtį, įvardyti, kokios teorinės ar praktinės teatro žinios padėjo atverti savo gebėjimus, prisidėjo prie savęs pažinimo, suformavo naujus poreikius ir įpročius.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išsako teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ar socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime (C3.1).

Apibūdina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ar socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime (C3.2).

Įsivertina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir (ar) socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime (C3.3).

Įsivertina ir pavyzdžiais pagrindžia teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime (C3.4).

Pilietinis teatras. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai dalijasi savo asmenine pilietinio teatro (spektaklio) patirtimi, diskutuoja apie tokio teatro poreikį ir poveikį asmenybės formavimuisi.

Teatras ir vertybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvertinant sukauptą mokinių patirtį ir žinias, diskutuojama apie politinę, ekonominę, kultūrinę teatro meno reikšmę. Analizuojamos svarbiausios vertybės, idealai ir idėjos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal sutartus kriterijus nurodo vieną, du teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje (C1.1).

Pagal sutartus kriterijus nurodo kelis teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje (C1.2).

Pagal sutartus kriterijus nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje (C1.3).

Nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje, paaiškina, kada ir kaip jie naudojami (C1.4).

Teatrališkumas gamtoje. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai diskutuoja apie teatrinius elementus gamtoje: gamtos kaitos ciklus, paukščių ir gyvūnų prisitaikymą prie kintančių gamtos sąlygų, aplinkybių.

Teatrališkumas kasdienybėje. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai diskutuoja apie teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje, pvz., jų mėgstamus žaidimus, šventes. Aptaria tradicijas, papročius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal pateiktus pavyzdžius nurodo vieną, du renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius nurodo kelis renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.2).

Pagal pateiktus pavyzdžius nurodo renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.3).

Nurodo renginių, švenčių teatralizacijos elementus, paaiškina, kada ir kaip jie naudojami (C2.4).

Simboliai ir ženklai. 1–2 klasių koncentras.

Mokiniai pagal pateiktus ir (ar) savo pavyzdžius diskutuoja ir lygina valstybinių, kalendorinių, miesto ar regiono švenčių teatrinius (teatralizavimo) elementus, nurodo juose naudojamus simbolius, etnografinius ženklus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Minimaliai naudoja teatrinės raiškos elementus žaisdamas, mokydamasis (C3.1).

Panaudoja kai kuriuos teatrinės raiškos elementus žaisdamas, mokydamasis (C3.2).

Panaudoja teatrinės raiškos elementus žaisdamas, mokydamasis (C3.3).

Pritaiko pasirinktus teatrinės raiškos elementus mokydamasis, žaisdamas (C3.4).

Teatriniai elementai. 1–2 klasių koncentras.

Nupasakoja, kaip ir (ar) naudoja teatrinius elementus žaisdamas, mokydamasis, padėdamas sau įveikti stresą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pagal sutartus kriterijus ir remdamasis mokytojo pateiktais pavyzdžiais kalba apie teatrinius reiškinius, žiūrovų elgesį juose (C1.1).

Pagal sutartus kriterijus išvardija matytus teatrinius reiškinius, nurodo vieną, du žiūrovų elgesio teatralizuotuose renginiuose pavyzdžius (C1.2).

Pagal sutartus kriterijus nusako matytus teatrinius reiškinius, žiūrovų elgesį teatralizuotuose renginiuose (C1.3).

Pagal sutartus kriterijus apibūdina matytus teatrinius reiškinius, pakomentuoja žiūrovų elgesį teatralizuotuose renginiuose, pateikia pavyzdžių (C1.4).

Lėlių teatras. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai susipažįsta su lėlių teatru; iš natūralių, saugių medžiagų pasigamina lėles ir suvaidina trumpus etiudus apie gamtos tausojimą.

Kaukė ir graikų mitai. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai tyrinėja antikinio teatro ir commedia dell’arte kaukes; pasigaminę jas, improvizuoja trumpus etiudus pagal graikų mitus, italų komedijos siužetus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pagal sutartus kriterijus ir remdamasis mokytojo pateiktais pavyzdžiais išskiria vieną, du teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.1).

Pagal sutartus kriterijus išskiria kelis būdingiausius teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.2).

Pagal sutartus kriterijus išskiria būdingiausius teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.3).

Pagal sutartus kriterijus išskiria ir nusako būdingiausius teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus, pateikia pavyzdžių (C2.4).

Kaukės. 3–4 klasių koncentras.

Mokiniai susipažįsta, gali išvardyti ir apibūdinti kalendorines lietuvių šventes, kuriose naudojamos kaukės (pvz., Užgavėnių, lygiadienio šventės).

Kultūrinė įvairovė. 3–4 klasių koncentras.

Pagal pateiktus pavyzdžius tyrinėjamas kaukės ir karnavalo ryšys, mokiniai susipažįsta su liaudiškomis, žaidybinėmis, karnavalinėmis teatro ištakomis, atkreipiamas dėmesys į pasaulio kultūrų įvairovę; pasigaminamos nesudėtingos (pvz., Venecijos karnavalo) kaukės, su jomis kuriami nesudėtingi etiudai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Su pagalba išsako teatro įspūdžius, geba pasitelkti vieną ar du teatro elementus mokydamasis arba laisvalaikiu (C3.1).

Išsako teatro įspūdžius, pasitelkia kelis teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.2).

Išsako teatro įspūdžius, pasirenka teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.3).

Nupasakoja teatro įspūdžius, pasirenka ir pasitelkia labiausiai tinkamus teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.4).

Kaukė siužeto kontekstuose. 3–4 klasių koncentras.

Diskutuoja, kaip kaukės gali būti naudojamos kasdieniame gyvenime, kada ir kaip mokiniai patys pasinaudoja kaukėmis. Stengiamasi į tai pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pagal pateiktus pavyzdžius su pagalba išskiria po vieną tradicinę ir netradicinę teatro formą, nurodo vieną teatralizuotą renginį (C1.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria kelias tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus (C1.2).

Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus (C1.3).

Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria ir apibūdina tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus (C1.4).

Teatro rūšys ir formos. 5–6 klasių koncentras.

Nagrinėdami pateiktus pavyzdžius mokiniai susipažįsta su tradicinėmis teatro rūšimis (dramos, operos, baleto, lėlių teatro ir pan.) ir formomis (pvz., kai dramos teatre režisierius interpretuoja dramos (literatūros) kūrinį, aktoriai vaidina personažus, spektaklis rodomas tradicinėje teatro scenoje); aptaria jų svarbiausius bruožus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Remdamasis pavyzdžiais pasako vieną (du) profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro bruožus (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai pavyzdžiai) (C2.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius nusako kelis profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro bruožus (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai pavyzdžiai) (C2.2).

Pagal pateiktus pavyzdžius nusako profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro bruožus (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai, etninės kultūros teatralizuoti pavyzdžiai) (C2.3).

Nusako profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro bruožus, pateikia ir pakomentuoja asmeninius pavyzdžius (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai pavyzdžiai) (C2.4).

Teatro formų aptarimas. 5–6 klasių koncentras.

Pagal pateiktus pavyzdžius (pažiūrėjus spektaklius, vaizdo medžiagą ar apsilankius renginyje) mokiniai, ugdydami savo kultūrinę ir estetinę nuovoką, lygina tradicines ir netradicines (dokumentinis teatras, teatriniai performansai, instaliacijos; netradicinė spektaklio rodymo erdvė ir pan.) teatro formas, teatralizuotus renginius, apibūdina jų žiūrovus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Su pagalba kalba apie teatro poveikį, taiko vieną teatro elementą mokydamasis, laisvalaikiu (C3.1).

Išsako teatro poveikį, taiko kelis (kai kuriuos) teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.2).

Paaiškina teatro poveikį, taiko teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.3).

Paaiškina ir įvertina teatro poveikį, pasirenka ir taiko teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.4).

Teatro pavydžių analizė. 5–6 klasių koncentras.

Pasižiūrėję profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro pavyzdžius, mokiniai diskutuoja, kuo jie skiriasi ir kuo panašūs; aplankomas, jei toks yra, vietos liaudies (mėgėjų) kolektyvas, susipažįstama su jo istorija, kūrėjais, vieta kultūriniame bendruomenės, miesto gyvenime, žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis, aptariamas jo poreikis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Su pagalba lygina po vieną pateiktą klasikinį ir šiuolaikinį teatro pavyzdį, pasako, kuo skiriasi jų žiūrovai (C1.1).

Palygina vieną klasikinio ir vieną šiuolaikinio teatro pavyzdžius, nusako žiūrovo vaidmenį juose (C1.2).

Palygina klasikinio ir šiuolaikinio teatro pavyzdžius, aptaria žiūrovo vaidmenį juose (C1.3).

Palygina ir pakomentuoja klasikinio ir šiuolaikinio teatro pavyzdžius, atskiria ir apibūdina žiūrovo vaidmenį juose (C1.4).

Klasikinis teatras. 7–8 klasių koncentras.

Nagrinėjamas klasikinis teatras, susipažįstama su svarbiausiais dramaturgais, jų pjesėmis, kūrybos kontekstu: Sofoklis, Molière’as, Shakespere’as, Antonas Čechovas. Aptariamos ir palyginamos šiuolaikinės klasikinių dramų idėjos, asmenybės, teatrinės interpretacijos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Iš pateiktų pavyzdžių atskiria vieną istorinę teatro formą, pasako vieną svarbiausią kūrėją (C2.1).

Iš pateiktų pavyzdžių atskiria (nurodo) vieną, dvi istorines teatro formas, pasako kelis svarbiausius kūrėjus (C2.2).

Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatro formas, išvardija svarbiausius kūrėjus (C2.3).

Atskiria ir apibūdina istorines teatro formas, išvardija ir nusako svarbiausius kūrėjus (C2.4).

Teatro reformatoriai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su XX a. teatro reformatoriais ir jų idėjomis: Konstantinas Stanislavskis (psichologinis teatras ir vaidybos sistema), Bertoltas Brechtas (politinis teatras, nepsichologinė-distancijuota vaidyba, muzikiniai zongai), Jerzy Grotowskis (skurdusis, fizinis teatras), Augustas Boalis (Forumo teatras). Aptariama to laikmečio teatro raida.

Režisūrinis teatras. 7–8 klasių koncentras.

Nagrinėjamas Lietuvos režisūrinis teatras, susipažįstama su svarbiausiais režisieriais – interpretatoriais, jų teatro ir režisūros bruožais (Jonas Jurašas, Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas (pasirinktinai)). Analizuojami teatro spektakliai, kryptingai paveikiantys asmenybės formavimąsi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Su pagalba išskiria vieną, du teatrinius pomėgius ar poreikius, pasako apie teatro raiškos ir pažinimo svarbą mokantis, kasdienėse veiklose (C3.1).

Išskiria keletą asmeninių teatrinių poreikių ir pomėgių, nusako teatro raiškos ir pažinimo svarbą mokantis, kasdienėse veiklose (C3.2).

Išskiria asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, susieja su teatro raiškos ir pažinimo svarba mokantis, kasdienėse veiklose (C3.3).

Išskiria ir pakomentuoja asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, susieja juos su teatro raiškos ir pažinimo svarba mokantis, kasdienėse veiklose (C3.4).

Individualūs potyriai. 7–8 klasių koncentras.

Diskutuojama apie asmeninę patirtį teatre, dalijamasi pozityviais ir negatyviais patyrimais, lūkesčiais. Apžvelgiama ir reflektuojama ugdymo karjerai tema.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Apibūdina vieną, dvi teatro profesijas, įvardija jų bei žiūrovų reikšmę (indėlį) teatro kūrimo procese (C1.1).

Apibūdina pasirinktas kelias teatro profesijas, nusako jų bei žiūrovų reikšmę teatro kūrimo procese (C1.2).

Apibūdina teatro profesijas ir paaiškina jų bei žiūrovų reikšmę (indėlį) teatro kūrimo procese (C1.3).

Apibūdina ir pakomentuoja teatro profesijas, paaiškina ir palygina jų bei žiūrovų reikšmę (indėlį) teatro kūrimo procese (C1.4).

Teatro kūrėjai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai supažindinami ne tik su svarbiausiomis, bet ir kitomis teatro profesijomis, nuo kurių priklauso spektaklio gimimas ir gyvavimas. Aptariama su visuomenės raida susijusi teatro erdvių bei pastatų kaita, teatro ir žiūrovų (jų socialinės padėties ir kultūrinės patirties bei poreikių) ryšys, kultūrinė ir ekonominė teatro vertė.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius nurodo vieną iš svarbiausių šiuolaikinio Lietuvos teatro kūrėjų arba kūrinių, nusako jį (C2.1).

Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria du svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus (kūrinius), juos nusako (C2.2).

Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria ir apibūdina svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus ir (arba) kūrinius (C2.3).

Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria, apibūdina ir palygina svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus ir (arba) kūrinius (C2.4).

Lietuvos teatro asmenybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenkamos dvi – trys šiuolaikinio (atstovaujančios skirtingoms teatro formoms ar profesijoms) Lietuvos teatro asmenybės (menininkai), susipažįstama su jų biografija, kūrybinėmis idėjomis, menine kalba, aptariamas jos savitumas ir originalumas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas nusako estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui (C3.1).

Nusako estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui (C3.2).

Įvertina estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui (C3.3).

Įvertina ir pakomentuoja estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, aptaria teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui (C3.4).

Teatras ir savikūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokiniai kviečiami apibendrinti savo teatrines žinias ir patirtį, įvardyti, kokios teorinės ar praktinės teatro žinios padėjo atverti savo gebėjimus, prisidėjo prie savęs pažinimo, suformavo naujus poreikius ir įpročius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus analizuoja pateiktą (pasirinktą) teatrinį pavyzdį ir nurodo jame naudojamus etninius arba populiariosios kultūros bei skaitmeninių technologijų elementus (C1.1).

Analizuoja pateiktą (pasirinktą) teatrinį pavyzdį išskirdamas kai kuriuos jame naudojamus etninius, populiariosios kultūros ar kitų kultūrų elementus, išvardija pasitelktas skaitmenines technologijas (C1.2).

Analizuoja pateiktą (pasirinktą) teatrinį pavyzdį išskirdamas jame naudojamus etninius, populiariosios kultūros, kitų kultūrų elementus; nusako sąsajas su kitais menais, skaitmeninėmis technologijomis (C1.3).

Analizuoja pateiktą (pasirinktą) teatrinį pavyzdį nusakydamas, kaip ir kodėl jame naudojami etninės, populiariosios ar kitų kultūrų elementai, pagrindžia sąsajas su kitais menais, skaitmeninėmis technologijomis (C1.4).

Nacionalinio teatro ištakos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su nacionalinio teatro ištakomis, aptariami XIX a. pabaigos lietuviškieji vakarai, pirmasis spektaklis lietuvių kalba (A. Keturakio „Amerika pirtyje“), profesionalaus lietuvių teatro kūrimosi aplinkybės tarpukario Lietuvoje.

Virtualus teatras. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami skaitmeninių (nuotolinių) spektaklių ypatumai, mokiniai pristato pasirinktus pavyzdžius. Analizuojama stengiantis pažvelgti per mokymosi visą gyvenimą prizmę.

Intermedialus teatras. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pasitelkus pavyzdžius tyrinėjami teatro ir medijų ryšiai, šiuolaikinių medijų privalumai ir trūkumai dramos, šokio, skirtuose vaikams ar kt. spektakliuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus pavyzdžius ir kriterijus apibūdina vieną kurį (pvz., XIX a. pabaiga, tarpukario, sovietinio laikotarpio) teatro raidos etapą ir susieja jį su tautinės savimonės, pilietinio sąmoningumo ugdymu (C2.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius ir kriterijus nurodo kelis nacionalinio teatro raidos etapus, pakomentuoja teatro reikšmę tautinės savimonės, pilietinio sąmoningumo ugdymui (C2.2).

Apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos etapus, nusako teatro reikšmę bei įtaką tautinės savimonės, pilietinio sąmoningumo ugdymui (C2.3).

Išvardija ir apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos bruožus, pateikia pavyzdžių ir pakomentuoja teatro reikšmę bei įtaką tautinės savimonės, pilietinio sąmoningumo ugdymui (C2.4).

Teatras ir tautinė tapatybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su P. ir D. Mataičių „Folkloro teatru“ ir Jono Jurašo spektakliais sovietiniu laikotarpiu, aiškinamasi, kaip teatras prisidėjo prie nacionalinės savimonės, tautinės rezistencijos okupacijos laikotarpiu.

Teatras ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pasitelkus pavyzdžius analizuojamas skaitmeninių, vaizdo ir garso technologijų naudojimas šiuolaikiniame teatre.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išsako teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ar socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime (C3.1).

Apibūdina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ar socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime (C3.2).

Įsivertina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir (ar) socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime (C3.3).

Įsivertina ir pavyzdžiais pagrindžia teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime (C3.4).

Pilietinis teatras. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai dalijasi savo asmenine pilietinio teatro (spektaklio) patirtimi, diskutuoja apie tokio teatro poreikį ir poveikį asmenybės formavimuisi.

Teatras ir vertybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvertinant sukauptą mokinių patirtį ir žinias, diskutuojama apie politinę, ekonominę, kultūrinę teatro meno reikšmę. Analizuojamos svarbiausios vertybės, idealai ir idėjos.

Pasiekimų raida

Pasiekimas Pasiekimų raida
1–2 klasių koncentras 3–4 klasių koncentras 5–6 klasių koncentras 7–8 klasių koncentras 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras III–IV gimnazijos klasių koncentras
Teatro raiška (A)
A1. Vaidina pasitelkdamas teatrinės raiškos priemones.

Vaidina nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje, mimika ir judesiais reaguodamas į sutartas aplinkybes, įvykį (A1.3).

Vaidina trumpą etiudą ir personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, išreikšdamas pojūčius kalba, mimika ir judesiais (A1.3).

Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą, derindamas savo vaidybą prie partnerių, improvizuodamas keičiantis aplinkybėms (A1.3).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; tikslingai ir išradingai veikia keičiantis aplinkybėms ir situacijoms (A1.3).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą (A1.3).

Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą, meninį sprendimą, idėją, problemą (A1.3).

A2. Kuria vaidybinį etiudą pasirinkdamas teatrinės raiškos priemones.

Kuria nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje pagal savo pasiūlytas aplinkybes, įvykį (A2.3).

Kuria trumpą etiudą ir personažą pagal savo pasiūlytą temą, pasirenka teatrinės raiškos priemones (pvz., scenografijos, kostiumo detales) (A2.3).

Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą (kūrinį) ir pasirenka teatrinės raiškos priemones (pvz., scenografijos, kostiumo detales, muziką) (A2.3).

Įgyvendina teatrinį sumanymą pagal sutartą (pasirinktą) temą, kūrinį: paskirsto vaidmenis, pasirenka rekvizitą, skaitmenines garso ir (ar) vaizdo priemones (A2.3).

Įgyvendina režisūrinį sumanymą, pasirinkdamas teatrinę formą ir priemones (A2.3).

Įgyvendina meninį projektą, pasirinkdamas tradicines arba netradicines (skaitmenines) teatrinės raiškos priemones (A2.3).

A3. Pristato savo teatrinės raiškos rezultatus tradicinėse ir skaitmeninėse erdvėse.

Parodo nesudėtingą porinį ar grupinį etiudą pamokoje, artimoje aplinkoje, bendraamžiams (pvz., baigus pamokų ciklą) (A3.3).

Parodo savo sugalvotą trumpą etiudą ir (ar) personažą pamokoje, klasės, bendraamžių aplinkoje (pvz., dalijantis gerąja patirtimi tarp klasių) (A3.3).

Pristato teatrinės raiškos rezultatus klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje (A3.3).

Pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pa(si)rinktai auditorijai, parengia informacinę medžiagą (A3.3).

Organizuoja ir pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktoje viešoje tradicinėje ar skaitmeninėje erdvėje (A3.3).

Pristato įgyvendintą meninį projektą pasirinktoje viešoje ir (ar) skaitmeninėje erdvėje; organizuoja jo aptarimą (A3.3).

A4. Apmąsto ir įsivertina teatrinės raiškos patirtį.

Nusako savo teatrinės raiškos įspūdžius, pasiekimus (A4.3).

Aptaria teatrinės raiškos pasiekimus (A4.3).

Įvardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius ugdymosi tikslus (A4.3).

Apibūdina savo teatrinius pasiekimus, nurodo sėkmingiausias sritis (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina savo teatrinius polinkius bei poreikius, įsivardija asmeninio tobulėjimo tikslus (A4.3).

Analizuoja ir įsivertina teatrinę patirtį bei poreikius, nurodo jų įtaką ir svarbą dalyvaujant kultūriniame gyvenime, renkantis tolesnes studijas ar profesiją (A4.3).

Teatro meno suvokimas ir vertinimas (B)
B1. Analizuoja teatro elementus ir priemones.

Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus, scenografijos, kostiumų detales, spalvas, medžiagas, daiktus, objektus ir pan.) (B1.3).

Išskiria stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, judesius, dainavimą, šokį, šviesas, vaizdus), nurodo veiksmo vietą, laiką (B1.3).

Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) aktorių vaidybą, scenografiją, muziką (B1.3).

Skiria ir palygina stebėtų teatrinių pavyzdžių formas ir žanrus (B1.3).

Komentuoja matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinius sprendimus (B1.3).

Analizuoja matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, nusako jų stilistinį savitumą (B1.3).

B2. Interpretuoja teatro kūrinį.

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio istoriją, temą (apie ką?) (B2.3).

Išskiria svarbiausią stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją) (B2.3).

Aptaria matytą teatrinį kūrinį, interpretuoja temą ir idėją (B2.3).

Apibūdina stebėto teatrinio pavyzdžio meninių priemonių savitumą ir jų kuriamą prasmę (B2.3).

Interpretuoja matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinį sprendimą, susieja jį su turiniu, menine visuma (B2.3).

Interpretuoja matytą teatrinį pavyzdį aptardamas jo idėją bei problematiką, meninės formos bei kalbos ypatumus (B2.3).

B3. Vertina teatro kūrinį.

Išsako matyto teatrinio pavyzdžio įspūdžius, aptaria personažus (B3.3).

Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, sukeltas emocijas ir paaiškina, kas jas sukėlė (pvz., raiškos priemonės, personažai ir jų santykiai, personažų savybės ir elgesys ir pan.) (B3.3).

Aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio bruožus, nusako jų poveikį sau (B3.3).

Vertina stebėto teatrinio pavyzdžio raiškos būdus, svarstomas problemas ir vertybes (B3.3).

Diskutuoja apie stebėto teatrinio pavyzdžio originalumą ir meninę vertę (B3.3).

Diskutuoja apie matyto teatrinio pavyzdžio novatoriškumą (tradiciškumą), pasirinktos temos, formos ir priemonių aktualumą (neaktualumą) sau, šiuolaikiniam žiūrovui (B3.3).

Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas (C)
C1. Tyrinėja teatrinius reiškinius.

Pagal sutartus kriterijus nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje (C1.3).

Pagal sutartus kriterijus nusako matytus teatrinius reiškinius, žiūrovų elgesį teatralizuotuose renginiuose (C1.3).

Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus (C1.3).

Palygina klasikinio ir šiuolaikinio teatro pavyzdžius, aptaria žiūrovo vaidmenį juose (C1.3).

Apibūdina teatro profesijas ir paaiškina jų bei žiūrovų reikšmę (indėlį) teatro kūrimo procese (C1.3).

Analizuoja pateiktą (pasirinktą) pavyzdį išskirdamas jame naudojamus etninius, populiariosios kultūros, kitų kultūrų bruožus; nusako sąsajas su kitais menais, skaitmeninėmis technologijomis (C1.3).

C2. Nagrinėja teatrinės kūrybos kontekstus.

Pagal pateiktus pavyzdžius nurodo renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.3).

Pagal sutartus kriterijus išskiria būdingiausius teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus (C2.3).

Pagal pateiktus pavyzdžius nusako profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro bruožus (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai, etninės kultūros teatralizuoti pavyzdžiai) (C2.3).

Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatro formas, išvardija svarbiausius kūrėjus (C2.3).

Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria, palygina ir apibūdina svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus, kūrinius (C2.3).

Apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos etapus, nusako teatro reikšmę bei įtaką ugdant tautinę savimonę, pilietinį sąmoningumą (C2.3).

C3. Susieja teatro pažinimą su asmenine patirtimi, poreikiais ir vertybėmis.

Panaudoja teatrinės raiškos elementus žaisdamas, mokydamasis (C3.3).

Išsako teatro įspūdžius, pasirenka teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.3).

Paaiškina teatro poveikį, taiko teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu (C3.3).

Išskiria asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, susieja su teatro raiškos ir pažinimo svarba mokantis, kasdienėse veiklose (C3.3).

Įvertina estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui (C3.3).

Įsivertina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir (ar) socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime (C3.3).

Mokymo(si) turinys

1–2 klasių koncentras
Žaidžiami pojūčių, įsivaizduojamų aplinkybių, ritmo ir muzikiniai žaidimai, skiriami susikaupti ir atsipalaiduoti, koordinuotai judėti, lavinti dėmesingumą aplinkai, vaizduotę, garsų ir pojūčių (regos, klausos, lytėjimo, uoslės) reakcijas.
Su grupe žaidžiami nesudėtingi bendravimo žodžiu – dialogų – žaidimai, pasitelkiant literatūrinio (tautosakinio) teksto ištraukas (eilutes, pastraipas) ir pasirenkant tinkamą intonaciją; kuriami ir atliekami nesudėtingi vaidybiniai ir kalbiniai etiudai pagal skaičiuočių, patarlių, priežodžių, pasakėčių (smulkiosios tautosakos) situacijas, lavinantys mokinio pastabumo, reakcijų, kalbinius, bendravimo gebėjimus.