1Bendrosios nuostatos
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia lenkų gimtosios kalbos ir literatūros dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.
Kultūrinis ir kalbinis kontekstas sąlygoja programos tikslus ir uždavinius bei jos turinį. Siekiama tobulinti ir rūpintis gimtąja kalba ir kultūra, o taip pat integruotis į Lietuvos kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą saugant kultūrinį ir kalbinį palikimą, įsitraukiant į bendrų kultūros vertybių kūrimą.
Kalbos pažinimas, literatūrinis ir kultūrinis ugdymas itin reikšmingi mokinio asmenybės, pilietinei, kultūrinei brandai ir kompetencijų ugdymuisi. Kalbos paskirtis ugdymo procese yra ypatinga tuo, kad ji ne tik dalykas, kurio mokoma(si), bet ir priemonė bendrauti, įgyti žinių, toliau mokytis ir tobulėti.
Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: kalbėjimas, klausymas ir sąveika; skaitymas ir teksto supratimas; rašymas ir teksto kūrimas; kalbos pažinimas; literatūros ir kultūros pažinimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros nuo pirmos iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.
Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2, 3–4, 5–6, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako mokymosi strategijas, kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui.
Spiralinis pasiekimų raidos ir mokymosi turinio išdėstymas leidžia grįžti prie svarbiausių užsibrėžtų tikslų ir išplėsti jų taikymo sritį, tobulinti gebėjimus naujuose ir sudėtingesniuose kontekstuose.
Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.
2Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros dalyko ugdymo tikslas – ugdyti mokinius kaip gimtosios kalbos, literatūros ir kultūros vartotojus ir puoselėtojus, lavinti mokinių gebėjimą komunikuoti sakytine ir rašytine lenkų bendrine kalba, kūrybiškumą ir estetinį skonį remiantis kalbos, literatūros ir kultūros žiniomis ir sociokultūrinio konteksto supratimu.
Uždaviniai
Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- vertina kalbos vartojimą kaip asmeniškai svarbią, prasmingą veiklą, teikiančią galimybių bendrauti, mokytis ir išreikšti savo poreikius;
- įgyja ir lavina kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos skaitymo ir rašymo srityse) suprasdami ir kurdami nesudėtingus tekstus;
- geba taisyklingai kalbėti ir rašyti, aiškiai reikšti mintis ir jausmus; siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
- skaito ir supranta grožinius ir informacinius tekstus; kaupia žinias apie literatūros ir kultūros elementus, įgyja skaitytojo ir kultūros vartotojo patirtį;
- įgyja lenkų kalbos ir kultūros pažinimo pradmenis ir žinių sisteminimo pagrindus;
- suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje;
- domisi Lietuvos ir Lenkijos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu; dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsiveria kultūrų įvairovei.
Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- remdamiesi informacijos šaltiniais ir patyriminiu mokymusi kaupia skaitytojo, kalbos ir kultūros vartotojo patirtį, lavina mąstymo įgūdžius;
- vertina kalbinę veiklą kaip komunikavimo, kognityvinių procesų ir saviraiškos įrankį, geba reikšti mintis, jausmus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia ir turininga kalba, siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
- ugdo kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria įvairaus pobūdžio tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją ir teksto žanrą;
- supranta kalbą kaip sistemą; vartoja pagrindines lingvistines sąvokas, padedančias mokytis kalbų, aptarti kalbinius reiškinius daugiakultūrėje aplinkoje;
- vartodami pagrindines literatūros mokslo sąvokas analizuoja, interpretuoja ir vertina grožinės literatūros tekstus bei kitus nesudėtingus meno kūrinius, lavina estetinę pajautą; įžvelgia literatūros jungtis su kitais menais; literatūros ir kitų meno kūrinių pagrindu formuoja savo vertybių sistemą;
- plečia žinias apie lietuvių ir lenkų literatūrai ir kultūrai svarbius reiškinius šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste;
- suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje ir asmeninio tobulėjimo pagrindą;
- domisi Lietuvos, Lenkijos ir Europos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę, įžvelgia tarpkultūrinius ryšius.
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- remdamiesi informacijos įvairiais šaltiniais ir patyriminiu mokymusi įgyja kalbos ir literatūros tyrinėjimo ir kūrybiško problemų sprendimo patirties;
- tobulina sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją, teksto žanrą ir stilių;
- supranta kalbos ir kultūros kaitą, šių procesų priežastis; vertina vykstančius visuomenėje kalbos ir kultūrinio gyvenimo reiškinius;
- analizuoja, interpretuoja ir vertina įvairių grožinės literatūros rūšių ir žanrų kūrinius bei kitų rūšių tekstus remdamiesi literatūros teorijos išmanymu, istoriniu, sociokultūriniu bei kitais kontekstais; supranta estetinę literatūros kūrinių vertę;
- domisi Lietuvos, Lenkijos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu platesniame Europos ir pasaulio kultūros kontekste; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę ir supranta tarpkultūrinius ryšius;
- siekia asmeninio tobulėjimo ir supranta mokymosi visą gyvenimą svarbą.
Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- vertina kalbos vartojimą kaip asmeniškai svarbią, prasmingą veiklą, teikiančią galimybių bendrauti, mokytis ir išreikšti savo poreikius;
- įgyja ir lavina kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos skaitymo ir rašymo srityse) suprasdami ir kurdami nesudėtingus tekstus;
- geba taisyklingai kalbėti ir rašyti, aiškiai reikšti mintis ir jausmus; siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
- skaito ir supranta grožinius ir informacinius tekstus; kaupia žinias apie literatūros ir kultūros elementus, įgyja skaitytojo ir kultūros vartotojo patirtį;
- įgyja lenkų kalbos ir kultūros pažinimo pradmenis ir žinių sisteminimo pagrindus;
- suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje;
- domisi Lietuvos ir Lenkijos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu; dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsiveria kultūrų įvairovei.
Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- remdamiesi informacijos šaltiniais ir patyriminiu mokymusi kaupia skaitytojo, kalbos ir kultūros vartotojo patirtį, lavina mąstymo įgūdžius;
- vertina kalbinę veiklą kaip komunikavimo, kognityvinių procesų ir saviraiškos įrankį, geba reikšti mintis, jausmus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia ir turininga kalba, siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
- ugdo kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria įvairaus pobūdžio tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją ir teksto žanrą;
- supranta kalbą kaip sistemą; vartoja pagrindines lingvistines sąvokas, padedančias mokytis kalbų, aptarti kalbinius reiškinius daugiakultūrėje aplinkoje;
- vartodami pagrindines literatūros mokslo sąvokas analizuoja, interpretuoja ir vertina grožinės literatūros tekstus bei kitus nesudėtingus meno kūrinius, lavina estetinę pajautą; įžvelgia literatūros jungtis su kitais menais; literatūros ir kitų meno kūrinių pagrindu formuoja savo vertybių sistemą;
- plečia žinias apie lietuvių ir lenkų literatūrai ir kultūrai svarbius reiškinius šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste;
- suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje ir asmeninio tobulėjimo pagrindą;
- domisi Lietuvos, Lenkijos ir Europos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę, įžvelgia tarpkultūrinius ryšius.
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- remdamiesi informacijos įvairiais šaltiniais ir patyriminiu mokymusi įgyja kalbos ir literatūros tyrinėjimo ir kūrybiško problemų sprendimo patirties;
- tobulina sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją, teksto žanrą ir stilių;
- supranta kalbos ir kultūros kaitą, šių procesų priežastis; vertina vykstančius visuomenėje kalbos ir kultūrinio gyvenimo reiškinius;
- analizuoja, interpretuoja ir vertina įvairių grožinės literatūros rūšių ir žanrų kūrinius bei kitų rūšių tekstus remdamiesi literatūros teorijos išmanymu, istoriniu, sociokultūriniu bei kitais kontekstais; supranta estetinę literatūros kūrinių vertę;
- domisi Lietuvos, Lenkijos kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu platesniame Europos ir pasaulio kultūros kontekste; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę ir supranta tarpkultūrinius ryšius;
- siekia asmeninio tobulėjimo ir supranta mokymosi visą gyvenimą svarbą.
3Kompetencijų ugdymas
Komunikavimo kompetencija – tai viena iš esminių gimtosios kalbos ir literatūros dalyku ugdomų kompetencijų. Komunikavimo kompetencija apima kalbos pažinimą ir vartojimo įgūdžius, kalbos (kalbų) funkcionavimo visuomenėje dėsnių suvokimą ir paisymą. Mokiniai ugdosi pasirinkti tinkamas verbalines ir neverbalines raiškos priemones ir formas, kurti pranešimą atsižvelgiant į komunikacijos tikslą, komunikavimo situaciją ir adresatą per trijų pasiekimų sričių (kalbėjimo, klausymo ir sąveikos, skaitymo ir teksto supratimo, rašymo ir teksto kūrimo) veiklas. Rengdami žodinius, rašytinius ir kitus pranešimus, pristatydami ir diskutuodami apie juos grupėse, mokiniai derina įvairius komunikavimo kanalus ir priemones, įvairias komunikavimo strategijas. Nagrinėdami įvairaus pobūdžio tekstus, mokiniai įgyja gebėjimus atpažinti įvairias komunikavimo intencijas, informacinius ir asmenines nuostatas išreiškiančius pranešimus, manipuliacijų priemones, patikrinti pranešimo patikimumą, interpretuoti pranešimą remiantis išplėstiniu kontekstu. Komunikavimo gimtąja kalba kompetencijos ugdymas sudaro prielaidas ir mokinių savivokos, saviraiškos plėtotei.
Kultūrinė kompetencija – tai dar viena iš esminių gimtosios kalbos ir literatūros dalyku ugdomų kompetencijų. Kultūrinis sąmoningumas ugdomas, kai suvokiamos, analizuojamos, vertinamos ir lyginamos Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros tradicijos bei dabartiniai reiškiniai. Mokiniai nagrinėdami literatūros ir kitus meno kūrinius, medijų tekstus, kitus kultūros reiškinius, susipažindami su kūrėjais, atsižvelgia į platesnį istorinį, kultūrinį ir sociokultūrinį kontekstą, aptaria literatūros ir kitos meninės kūrybos vertę, suvokia kultūros daugialypiškumą. Supranta kalbą kaip kultūros dalį, jos elementų sąsajas su etninės kultūros ypatumais. Mokiniai aktyviai dalyvaudami mokyklos ir visuomenės kultūriniame gyvenime įgyja nuostatą saugoti ir puoselėti tradicijas ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę.
Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Dalyko žinias ir gebėjimus mokinai ugdosi kalbos pažinimo bei literatūros ir kultūros pažinimo procese. Nagrinėdami kalbinius ir kultūrinius reiškinius, literatūros kūrinius mokiniai remiasi pagrindinėmis kalbotyros ir literatūrologijos sąvokomis, logiškai samprotauja ir argumentuoja, sistemina žinias, sieja skirtingos raiškos informaciją. Praktinės dalyko veiklos sritys – kalbėjimas, klausymas ir sąveika, teksto supratimas ir teksto kūrimas – taip pat yra grindžiamos dalyko žiniomis ir gebėjimais, problemų formulavimo ir sprendimo įgūdžiais. Mokėjimo mokytis formavimas yra integruotas į visą dalyko ugdymo turinį – mokiniai skatinami stebėti ir reflektuoti savo mokymąsi ir pažangą, nagrinėti savo klaidas, modifikuoti savo veiksmus ir kelti naujus tikslus.
Kūrybiškumo kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros dalyko turinyje siejama su idėjų generavimu, informacijos vertinimu, tyrinėjimu, kūrinių interpretavimu, įvairių žanrų ir tipų tekstų kūrimu. Kurdami tekstą, mokiniai ieško informacijos, vertina ją, kelia klausimus, pasirenka raiškos ir pateikimo formą, numato teksto kūrimo strategijas. Teksto supratimas reikalauja pasitelkti įvairias mąstymo operacijas, kad galima būtų atskleisti jo tiesioginę ir netiesioginę prasmę, kalbinės raiškos elementų funkciją. Kūrybiškumo kompetencijos ugdymas reikalauja naudoti aktyvaus mokymo(si) metodus, skatinančius kelti savarankiškas idėjas ir ieškoti sprendimų. Mokinių kūrybiškumas taip pat gali būti ugdomas aktyviai jiems dalyvaujant kultūriniame mokyklos ir visuomenės gyvenime.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros pamokose lavinama atitinkamai parenkant skaitomų tekstų problematiką. Skaitydami ir analizuodami įvairaus pobūdžio tekstus mokiniai suvokia, kaip mintys ir emocijos veikia priimamus sprendimus ir elgesį, kaip asmeninės savybės daro įtaką pasirinkimams ir sėkmei. Įvardija ir nagrinėja bendražmogiškas vertybes, kuria individualią vertybių sistemą. Gretindami įvairių tautų literatūrą mokiniai analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį, ugdo pagarbą asmenims iš skirtingų socialinių ir kultūrinių grupių, išmoksta vertinti sveikatą, kaip vieną iš esminių vertybių. Asmeninės savybės ugdomos taip pat per kalbinę veiklą ir komunikacinę sąveiką. Socialinį sąmoningumą ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimą stiprina atitinkamų mokymo metodų, skatinančių bendradarbiavimą, lavinančių darbo grupėje ir lyderiavimo įgūdžius, naudojimas.
Pilietiškumo kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros pamokose ugdoma skaitant ir nagrinėjant įvairių epochų grožinius ir negrožinius tekstus, susijusius su tokiomis svarbiomis vertybėmis, kaip pilietinė atsakomybė, žmogaus pareigos ir teisės, žmogaus ir tautos laisvė, Lietuvos valstybingumo kūrimas ir stiprinimas, demokratijos principai ir kt. Nagrinėdami žmogaus ir žmonių grupių (pvz., etninių, profesinių, amžiaus grupių) bendravimo ir bendradarbiavimo, atsakomybės problemas istoriniame ir dabartiniame sociokultūriniame kontekste, mokiniai ugdosi gebėjimus atsakingai ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, stiprinti pilietinį tapatumą, saugoti Lietuvos kultūrą, tradicijas ir gamtą, gerbti požiūrių ir gyvenimo būdų įvairovę. Ugdomi mokinių medijų ir informacijos kritiško vertinimo, atrinkimo ir panaudojimo asmeniniais ir mokymosi tikslais įgūdžiai.
Skaitmeninė kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros ugdyme siejama su įvairių formų ir formatų skaitmeninio turinio panaudojimu bei kūrimu. Gebėjimų naudotis skaitmeninėmis technologijomis formavimas yra integruotas į visą dalyko ugdymo turinį: kalbėjimą, skaitymą, rašymą, kalbos, literatūros ir kultūros pažinimą. Skaitydami ir klausydami tekstų mokiniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, mokosi informacijos kaupimo, apdorojimo, jos patikimumo įvertinimo, skaitmeninės saugos bei autorinių teisių tvarkos. Kurdami tekstus naudojasi elektroniniais ištekliais, įgyja elektroninių pranešimų redagavimo įgūdžių. Mokosi etiško, saugaus, atsakingo ir sėkmingo bendravimo ir bendradarbiavimo skaitmeninėje erdvėje. Mokiniai skatinami ne tik naudotis elektroniniais ištekliais, bet ir kurti skaitmeninį turinį, valdyti jį ir dalytis juo.
4Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, nusako teksto temą tik suteikus pagalbą (A1.1.1). Nukreipiamųjų klausimų padedamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi (A1.2.1). Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, prašo pakartoti, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.1). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, kartais gali prireikti pagalbos nusakant teksto temą ar esminę informaciją (A1.1.2). Tikslingai klausdamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Iš dalies pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į kai kuriuos raiškos elementus (A1.2.2). Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.2). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją pagal nurodytus kriterijus (A1.1.3). Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į raiškos elementus (A1.2.3). Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina ar gerai suprato (A1.3.3). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdimą gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją (A1.1.4). Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę pateikdamas pavyzdžių iš asmeninės patirties. Atkreipia dėmesį į įvairius raiškos elementus (A1.2.4). Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, kelia vieną kitą klausimą (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysĮvairių tekstų klausymas ir supratimas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, pasakyti mintį kitais žodžiais, kalbą papildyti gestais, pakartoti. 2 klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi nusakyti teksto temą, perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti skirtingos raiškos informacijos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Dalyvauja dialoge, trumpais sakiniais atsako į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Intuityviai vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis) (A2.1.1). Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą, kai yra suteikiama pagalba. Pagal vieną iš nurodytų kriterijų laikosi mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1). |
Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja esminę informaciją, pasako, apie ką buvo kalbama. Vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.2). Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2). |
Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.3). Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3). |
Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Išsamiai papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Tinkamai vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai, balso kokybė) (A2.1.4). Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose beveik visada atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysDalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo adresatą: papasakoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe). 2 klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Atsižvelgdamas į adresatą žodžiu pristato pagal pateiktus klausimus ir remdamasis iliustracijomis parengtą kelių sakinių tekstą artima tema (A.3.1.1). Naudodamasis pagalba taisyklingai kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja žinomus žodžius (A3.2.1). Pagal pateiktą modelį pristato parengtą kelių sakinių tekstą, kartais papildo jį vaizdine medžiaga (A3.3.1). |
Atsižvelgdamas į adresatą pagal pateiktą pavyzdį žodžiu pristato kelių sakinių tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis kai kurių užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.2). Remdamasis pavyzdžiais kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius (A3.2.2). Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Įvardija, kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2). |
Atsižvelgdamas į adresatą žodžiu pristato parengtą trumpą tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.3). Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.3). Pristatydamas trumpą tekstą žodžiu pratinasi naudotis planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3). |
Atsižvelgdamas į adresatą žodžiu pristato parengtą trumpą ir aiškų tekstą artima ar kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.4). Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.4). Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Išsamiai apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.4). |
Mokymo(si) turinysSakytinio teksto pristatymas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė ar nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip. Fonetika. [...] Mokomasi abėcėlės, raidžių pavadinimų. Mokomasi atpažinti ir atskirti balsius ir priebalsius. Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos. 2 klasė Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi plėtoti temą, laikytis užduoties reikalavimų. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją. Fonetika, Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, padedamas nusako teksto temą ir esminę informaciją. Pagal nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1). Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kuriuos pažintus raiškos elementus (A1.2.1). Nusiteikia atidžiai klausytis ir suprasti nurodytą informaciją. Pagal nurodytus kriterijus kelia vieną kitą klausimą (A1.3.1). |
Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą ir esminę informaciją, pagal nurodytus kriterijus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.2). Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kurių pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.2). Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, naudodamasis netiesiogine pagalba pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą (A1.3.2). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ar (ir) keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.3). Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir tekstu. Supranta pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.3). Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, tikslingai klausdamas pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.3). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.4). Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja tekstu ir lygina su asmenine patirtimi. Supranta raiškos elementų svarbą (A1.2.4). Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją ir (arba)raktinius žodžius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysĮvairių tekstų klausymas ir supratimas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų); aptarti, išsakyti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Pratinamasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, keletą minčių apie teksto visumą, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Pratinamasi naudotis paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis. 4 klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų ar transliacijų); aptarti, nurodyti paskirtį, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Mokomasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, mintį, keletą minčių apie teksto visumą, intenciją, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti ir lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, atsako į klausimus ir pats klausia, pritaria ar prieštarauja. Vartoja kai kurias neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1). Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose fragmentiškai atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1). |
Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko jį, išreiškia požiūrį, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.2). Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2). |
Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.3). Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3). |
Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, inicijuoja ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Tikslingai parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.4). Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysDalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Pratinamasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe). 4 klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato trumpą žodžiu parengtą aiškų tekstą žinoma arba nauja tema, kartais paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja konkrečią temą (A3.1.1). Kai yra suteikiama pagalba, kalba pakankamai raiškiai, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, fragmentiškai paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Suteikus pagalbą tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.1). Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ar (ir) vaizdine medžiaga. Pasako kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies plėtoja konkrečią temą ir mintį (A3.1.2). Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.2). Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Plėtoja konkrečią temą ir mintį, kartais pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3). Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Išsamiai plėtoja konkrečią temą ir mintį, pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4). Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.4). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą ir kitas technologijas. Aptaria ir vertina savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteikta grįžtamąja informacija (A3.3.4). |
Mokymo(si) turinysSakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą, paisyti trinarės struktūros. Formuojami įgūdžiai papildyti pristatymą vaizdine medžiaga iliustruojant teksto elementus, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją. Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo. 4 klasė Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją. Fonetika. Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1). Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Padedamas atskleidžia aiškiai išreikštus požiūrius. Kartais išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.1). Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi nurodytą informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.1). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Vadovaudamasis nukreipiamaisiais klausimais formuluoja teksto tikslą ir pagrindinę mintį (A1.1.2). Naudodamasis netiesiogine pagalba atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis pagal vieną kitą kriterijų. Išsako savo nuomonę ir apibendrina ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Iš dalies sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.2). Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi didžiąją dalį nurodytos informacijos. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.2). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui (A1.1.3). Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.3). Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi esminę informaciją, vartoja pritarimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas, remiasi situacijos kontekstu (A1.3.3). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus tekstui, išsiaiškina nesuprastas sąvokas (A1.1.4). Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Kritiškai vertina ją pagal sutartus kriterijus. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.4). Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, tikslingai pasižymi reikšmingą informaciją, remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysĮvairių tekstų klausymas ir supratimas. 5–6 klasių koncentras.5 klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, publicistinių, praktinių: receptai, instrukcijos ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, teksto kalbinės raiškos elementus. Pratinamasi įžvelgti ir nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu. 6 klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, dalykinių, publicistinių, praktinių (receptai, instrukcijos ir pan.)), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį, kelti probleminius klausimus tekstui. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, teksto kalbinės raiškos elementus. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose. Remdamasis asmenine patirtimi inicijuoja ir plėtoja pokalbį artima tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal nurodytą aspektą, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1). Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas paaiškinti. Laikosi jam žinomų mandagaus bendravimo principų, pažintų saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje taisyklių (A2.2.1). |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) kalbos priemones (A2.1.2). Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas gauti informacijos ar ją perduoti. Pasirenka keletą pažintų mandagaus bendravimo principų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2). |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį mažai žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ir prieštarauja. Tinkamai derina verbalines ir neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.3). Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija. Laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3). |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma ar nežinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria, argumentuotai prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.4). Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija, sudominti, įtikinti. Tikslingai laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysDalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 5–6 klasių koncentras.5 klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti raštu, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe). Įvardžiai. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“. 6 klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas, interviu-pasakojimas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Įvardžiai. Mokomasi vartoti mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“ ir tinkamai juos derinti su veiksmažodžių formomis. Leksika ir žodžių daryba. [...] Mokomasi suvokti ir atpažinti šnekamosios kalbos leksikos ypatumus (lenk. słownictwo potoczne) pagal jos pagrindinius požymius. Vengiama jos formaliai bendraujant. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu pagal pateiktą išdėstymo struktūra parengtą aiškų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja temą ir mintį. Kai yra suteikiama pagalba, pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.1). Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.1). Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui. Aptaria savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja temą ir mintį, iš dalies pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.2). Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.2). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąja informacija (A3.3.2). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3). Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius, frazes, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Kartais papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.3). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, nuosekliai paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4). Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius ir gramatines formas, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Deda loginius kirčius sakiniuose, daro pauzes (A3.2.4). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4). |
Mokymo(si) turinysSakytinio teksto pristatymas. 5–6 klasių koncentras.5 klasė Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, pasitelkiant technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti. 6 klasė Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant švariakalbes ir greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga, iliustruojančia teksto elementus, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą. Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Klausydamas tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų ir skirtingomis intonacijomis, padedamas formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Aptaria išgirstą informaciją, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.1). Nukreipiamųjų klausimų pagalba įžvelgia tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus. Išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.1). Aktyviai klausydamas teksto išskiria didžiąją dalį nurodytos informacijos. Vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia vieną kitą klausimą kontekstui aiškintis (A1.3.1). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.2). Įžvelgia ir fragmentiškai apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal pateiktą modelį vertina turinį ir raišką, dalinai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.2). Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia keletą klausimų reikalingų kontekstui tikslinti, aiškinti (A1.3.2). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, tiksliai formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia vieną kitą hipotezę, aiškinasi nesuprastas sąvokas, mintis (A1.1.3). Įžvelgia ir apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Daugeliu atvejų kritiškai vertina turinį ir raišką, pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.3). Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.3). |
Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, aiškinasi nesuprastas sąvokas, idėjas (A1.1.4). Įžvelgia, išsako savo požiūrį apie tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją ir raišką, argumentuotai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.4). Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, supranta minčių logiką. Pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja keletą teksto tezių. Remdamasis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kūrybiškai kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysĮvairių tekstų klausymas ir supratimas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru, skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, kalbinės raiškos elementus. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti kontekstą tikslinančius klausimus. 8 klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštą informaciją ir mintis, kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Įtvirtinami įgūdžiai kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Pasako keletą susijusių sakinių apie tekstą žinoma tema, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis vienos dviejų sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1). Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar kasdienė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informaciją, išsakyti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.1). |
Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio. Pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja artimos aplinkos temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2). Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas, įtikinti, išreikšti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2). |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3). Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3). |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis socialine, kultūrine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, kelia problemas, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja, apibendrina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4). Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas argumentuotai išreikšti savo nuomonę, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysDalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai kelti klausimus. Mokomasi ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe). 8 klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Įtvirtinami įgūdžiai išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, fragmentiškai paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, naudoja kai kurias kalbinės raiškos priemones (A3.1.1). Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, laikosi kai kurių taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, tobulina jį, atsižvelgdamas į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, iš dalies tinkamai naudoja kalbinės raiškos priemones (A3.1.2). Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose iš dalies laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3). Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, daugeliu atvejų laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.3). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina jį su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4). Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.4). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina tekstą su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4). |
Mokymo(si) turinysSakytinio teksto pristatymas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: formuojami įgūdžiai parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Pratinamasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Pratinamasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą. Fonetika. Susipažįstama su sąvokomis: kalbos padargai, garsų asimiliacija. Mokomasi balsių ir priebalsių klasifikacijos. Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai. 8 klasė Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją tobulinant pranešimą. Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus kelia hipotezes, aptaria vieno kito argumento tinkamumą (A1.1.1). Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, atpažįsta kalbėtojo intencijas (A1.2.1). Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja vieną kitą teksto tezę, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas ir , aiškindamasis kontekstą (A1.3.1). |
Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Pagal pateiktą pavyzdį kelia hipotezes, aptaria argumentų tinkamumą. Padedamas atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.2). Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Pagal nurodymus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia kalbėtojo intencijas (A1.2.2). Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, grafine forma pavaizduoja keletą teksto tezių, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas, aiškindamasis kontekstą, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.2). |
Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, tikslingai klausdamas formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.3). Samprotauja (interpretuoja ir apibendrina) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.3). Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezes, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius. Kelia klausimus kontekstui tikslinti, aiškintis, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.3). |
Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą ir adresatui daromą poveikį. Atpažįsta stilistinio registro pokyčius (A1.1.4). Samprotauja (interpretuoja, apibendrina, grupuoja) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, komentuoja jų pagrįstumą. Įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.4). Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezių ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį. Kelia konteksto tikslinimo, aiškinimo klausimus, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysĮvairių tekstų klausymas ir supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Plėtojami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Pratinamasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, pratinamasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją (įvertinti informacijos patikimumą), pratinamasi pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant, aiškinantis kontekstą. 10 (II gimnazijos) klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Tobulinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomas kritiškai vertinti informaciją (patikimumo aspektu), pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus tikslinant ir aiškinantis kontekstą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, išsako savo požiūrį, pateikia vieną kitą argumentą, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1). Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus ir nurodytą tikslą, siekdamas įtikinti, išreikšti savo nuomonę, pagrįsti požiūrį. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1). |
Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kultūringai kelia problemas, išsako savo požiūrį, pateikia argumentus, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2). Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją ( reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti sprendimus). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius iš esmės laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2). |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, argumentuoja, pateikia vieną kitą kontrargumentą, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3). Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3). |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, pateikia kelis argumentus ar kontrargumentus, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4). Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysDalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe). 10 (II gimnazijos) klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi paisyti debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą įvairiomis temomis. Fragmentiškai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1). Laikosi kai kurių išmoktų taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.1). Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais, įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, iš dalies tinkamai ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.1). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Dalinai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.2). Iš esmės laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.2). Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį, plėtojamą tekste. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3). Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą (A3.2.3). Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją gali pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4). Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Tikslingai derina kalbėjimo intonaciją atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.2.4). Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4). |
Mokymo(si) turinysSakytinio teksto pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti. Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose. 10 (II gimnazijos klasė) Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetiniais išteklius. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti. Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.1). Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoja ir apibendrina. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Padedamas įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.1). Pasirenka tinkamas teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.1). |
Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius, elementariai aptardamas juos (A1.1.2). Samprotauja apie tekste keliamas problemas, sprendimo būdus ir išvadas. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.2). Pasirenka tinkamiausias teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.2). |
Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.3). Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.3). Pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.3). |
Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kūrybiškai kelia hipotezes, analizuoja ir pagrindžia argumentų tinkamumą. Atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.4). Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Argumentuotai vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.4). Tikslingai pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysĮvairių tekstų klausymas ir supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomones ir jų vertybines nuostatas. Mokomasi gautą informaciją panaudoti įvairiais komunikacijos tikslais. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją. Mokomasi grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus tikslinantis ir aiškinantis kontekstą. IV gimnazijos klasė Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, įtvirtinami teksto interpretavimo ir apibendrinimo įgūdžiai. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomonę ir jų vertybines nuostatas. Įtvirtinami įgūdžiai gautą informaciją panaudoti įvairiems komunikavimo tikslams. Įtvirtinami įgūdžiai aktyvaus klausymosi strategijų: nusiteikti klausytis, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus kontekstą tikslinant, aiškinantis. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose, remdamasis vienos srities kontekstu. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę vieno tipo argumentais, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1). Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į vieną kitą reikšmingą situacijos elementą. Atpažįsta tiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1). |
Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis kelių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2). Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į kelis reikšmingus situacijos elementus. Tikslingai klausdamas supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2). |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3). Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į daugumą reikšmingų situacijos elementų. Supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3). |
Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, polemizuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4). Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į visus reikšmingus situacijos elementus. Supranta ir analizuoja tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal kelis aspektus iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysDalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtina įgūdžius etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje. IV gimnazijos klasė Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtinami įgūdžiai etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1). Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso esminių bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1). Pasirenka išmoktas strategijas iš pasiūlytų rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.1). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Iš dalies logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Fragmentiškai teiginius iliustruoja pavyzdžiais, įterpia citatas. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui (A3.1.2). Siekdamas komunikavimo tikslų, iš dalies paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2). Pasirenka iš pasiūlytų tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.2). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Dažniausiai logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.3). Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.3). Pasirenka ir taiko tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.3). |
Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi įvairių sričių žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai ir pagrįstai įterpia citatas, kitų autorių mintis. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.4). Siekdamas įvairių komunikavimo tikslų, tikslingai paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų, stiliaus vientisumo. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.4). Tikslingai pasirenka, derina ir taiko strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.4). |
Mokymo(si) turinysSakytinio teksto pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Tobulinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Tobulinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Tobulinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti. Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose. IV gimnazijos klasė Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Įtvirtinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Įtvirtinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasinaudoti technologijomis ir interneto ištekliais. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Įtvirtinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Įtvirtinami įgūdžiai kalbėjimo strategijų: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti. |
||||
Skaitymas ir teksto supratimas (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ar garsiai ir tyliai ir supranta, ką perskaitė (B1.1.1). Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žinomus žodžius ir pagal pateiktą pavyzdį intonuoja sakinius (B1.2.1). Padedamas taiko bent vieną mokymosi turinyje nurodytą skaitymo strategiją (B1.3.1). |
Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ir tyliai, supranta, ką perskaitė. Skatinamas skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.2). Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.2). Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2). |
Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai trumpus ir nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.3). Taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.3). Pasinaudodamas patarimais taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų (B1.3.3). |
Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus (B1.1.4). Taisyklingai taria garsus ir tinkamai kirčiuoja žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.4). Savarankiškai taiko mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysSkaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį. Fonetika. [...] Mokomasi taisyklingai tarti lenkų kalbos žodžiuose ir žodžių junginiuose, sprogstamuosius priebalsius („b, p, g, k, d, t“) ir afrikatas („dz, c, dż, cz“), minkštuosius priebalsius („ć, ź, ś, dź“). Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skirstymu į skiemenis. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos. 2 klasė Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus balsu ir tyliai; intonuoti sakinius, skaityti vaidmenimis trumpus tekstus. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos). Fonetika. Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, priebalsių junginių (lenk. „drz-, trz-, strz-, szcz-, -nk, -ńcz-“ ir pan.) ir garsų žodžio gale raiškaus tarimo. Mokomasi žodžio skirstymo į skiemenis ir žodžių kirčiavimo viename žodyje ir žodžių junginyje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Padedamas randa aiškiai pateiktą informaciją (B2.1.1). – (B2.2.1) Pagal pateiktą pavyzdį nusako tekste aiškiai išreikštą temą. Naudodamasis pagalbą randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.1). |
Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.2). – (B2.2.2) Pagal pateiktą pavyzdį nusako teksto temą. Pagal pateiktą modelį randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.2). |
Randa aiškiai pateiktą informaciją. Aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.3). – (B2.2.3) Atsakinėdamas į nukreipiančius klausimus nusako teksto temą. Randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.3). |
Randa aiškiai pateiktą informaciją (pvz., tekste ir iliustracijose). Aptaria, kokiais žodžiais ir iliustracijomis perteikiama informacija ir prasmė. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.4). – (B2.2.4) Nusako teksto temą. Randa tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.4). |
Mokymo(si) turinysTeksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Mokomasi rasti tiesioginę informaciją, teksto temą, įvykių sekos chronologinius ryšius, susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie perskaitytą informaciją. 2 klasė Mokomasi rasti aiškiai pateiktą informaciją, teksto temą, raktinius žodžius, nurodyti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pagal pateiktą pavyzdį randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1). – (B3.2.1) |
Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje randa informaciją (B3.1.2). Naudodamasis pagalbą paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.2). |
Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.3). Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.3). |
Nurodytame šaltinyje savarankiškai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.4). Paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.4). |
Mokymo(si) turinysTekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. 2 klasė Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., atsiminimai, laiškai, filmai, paveikslėlių istorijos, elektroniniai tekstai, animacijos, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. Nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą (B1.1.1). Skaitydamas balsu taisyklingai taria daugumą garsų junginių ir skatinamas intonuoja sakinius (B1.2.1). Pasinaudodamas pateiktų modeliu taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1). |
Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.2). Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius pagal pateiktą modelį (B1.2.2). Taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2). |
Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.3). Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.3). Taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų, derina jas su skaitymo tikslu (B1.3.3). |
Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai, peržvelgdamas akimis). Tikslingai pasirenka skaitymo tempą (B1.1.4). Raiškiai skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir tikslingai intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.4). Savarankiškai taiko mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysSakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi pasirinkti skaitymo tempą, taisyklingai tarti garsų junginius, tinkamai kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius. Mokomasi raiškiojo grožinio teksto skaitymo, skyrybos ženklų paisymo. Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas). Fonetika. Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai. Mokytojui padedant mokomasi taisyklingo skaitvardžių (pvz. 15, 19, 12, 20, 30, 40, 50 ir pan.) tarimo. 4 klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Toliau tobulinami sklandaus skaitymo gebėjimai, mokomasi pasirinkti skaitymo būdą ir tempą atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, skaityti ir deklamuoti raiškiai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai). Fonetika. Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su raidės „i“ skirtingomis funkcijomis. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesniojo laipsnio formą). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.1).Padedamas randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.1). Pasinaudodamas pagalba nusako teksto temą ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal pateiktą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją (B2.3.1). Pagal pateiktą modelį sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdieninėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.1). |
Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.2). Pagal pateiktą modelį randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.2). Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.2). Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.2). |
Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Pagal pateiktą modelį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3). Randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.3). Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.3). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.3). |
Savarankiškai randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4). Randa ir paaiškina tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.4). Nusako teksto temą, tinkamai formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina ir daro išvadas (B2.3.4). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kitų šaltinių. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir sąmoningai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.4). |
Mokymo(si) turinysTeksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę informaciją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informaciją; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai išsakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; teksto prasmines dalis; sieti tekstą su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi. 4 klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi rasti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, grupuoti ją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informacijos fragmentus; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai pasakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius; sudaryti planą; sieti ir lyginti tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi ir tekstu, sieti ir lyginti informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1). Naudodamasis pagalbą paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.1). |
Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.2). Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.2). |
Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.3). Įžvelgia ir paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3). |
Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose savarankiškai ieško, randa ir tinkamai atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.4). Savarankiškai įžvelgia ir išsamiai paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.4). |
Mokymo(si) turinysTekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, sveikinimai, spaudos straipsniai, komiksai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Mokomasi naudotis mokyklos biblioteka. 4 klasė Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, komiksai, spaudos straipsniai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Pratinamasi naudotis biblioteka už mokyklos ribų. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.1). Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį (B1.2.1). Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1). |
Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz. garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.2). Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.2). Taiko daugumą mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.2). |
Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.3). Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę (B1.2.3). Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.3). |
Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.4). Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes ir kūrybiškai perteikia teksto prasmę (B1.2.4). Savarankiškai pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysSkaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.5 klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą. Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų [...]. Fonetika. Mokomasi priebalsių grupių raiškaus tarimo, bendraties ir kitų veiksmažodžių gramatinių formų taisyklingo nosinių balsių tarimo (pvz., „sprzątać, zdążać, włączać, urządzać“ ir prieš „l, ł“, pvz., „płynął, płynęli“ ir pan.). Mokomasi oficialiose situacijose taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius (lenk. wymowa staranna). Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi atpažinti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai kirčiuoti būdvardžių ir prieveiksmių formas, trumpąsias asmeninių įvardžių formas, vienskiemenius žodžius su prielinksniais ir dalelyte „nie“, veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formas. 6 klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus. Tekstų atranka. Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų. Fonetika. Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.1). Pagal pateiktą modelį randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją (B2.2.1). Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.1). Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi (B2.4.1). |
Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2). Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus jas paaiškina (B2.2.2). Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.2). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.2). |
Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3). Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.3). Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, pagal pateiktą modelį kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.3). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.3). |
Randa, grupuoja ir tinkamai lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4). Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta netiesiogiai pasakytas mintis ir jas paaiškina (B2.2.4). Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius ir juos aptaria. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.4). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus tikslingai remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytais aspektais (B2.4.4). |
Mokymo(si) turinysTeksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.5 klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių); mokomasi įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą; sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį). 6 klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas . Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių). Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą ir vertybes, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę. Mokomasi sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį ar išplėstinį); palyginti tekstą, dailininkų iliustracijas, spektaklį, filmą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Nurodytame šaltinyje dažniausiai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.1). Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.1). |
Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardintą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.2). Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2). |
Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.3). Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.3). |
Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir tinkamai atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų tinkamai grupuoja informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4). Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.4). |
Mokymo(si) turinysKultūros tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.5 klasė Tekstų atranka. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų. 6 klasė Tekstų atranka. Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz. garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.1). Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.1). Pasitardamas taiko kai kurias mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1). |
Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.2). Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Siekia intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2). Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.2). |
Sąmoningai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.3). Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3). Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.3). |
Sąmoningai ir kūrybiškai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.4). Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus kūrybiškai perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.4). Savarankiškai pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysSkaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis), pasižymėti svarbią informaciją, pasitikslinti žodžių reikšmę tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose, žinynuose. Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka. Fonetika. [...] Atliekami tarties, kirčiavimo ir dikcijos pratimai. 8 klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas. Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1). Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.1). Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.1). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.1). |
Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2). Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.2). Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną probleminį klausimą. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro nesudėtingas išvadas (B2.3.2). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.2). |
Randa, grupuoja, lygina ir apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3). Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.3). Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.3). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytais aspektais (B2.4.3). |
Randa, grupuoja, lygina ir tinkamai apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Tinkamai sieja, palygina ir išsamiai apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4). Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.4). Formuluoja ir išsamiai aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, abstrahuoja ir daro išvadas (B2.3.4). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, tikslingai remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais keliais aspektais (B2.4.4). |
Mokymo(si) turinysTeksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją, susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių, įvertinti šaltinio patikimumą. Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, kelti hipotezes, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas; išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę apie tekstą. Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka. 8 klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją; susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą. Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.1). Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.1). |
Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.2). Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2). |
Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3). Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.3). |
Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4). Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją (B3.2.4). |
Mokymo(si) turinysKultūros tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka. 8 klasė Tekstų atranka. Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
– (B1.1.1). Skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę. (B1.2.1). Pasitardamas pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui. (B1.3.1). |
– (B1.1.2). Raiškiai skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2). Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.2). |
– (B1.1.3). Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3). Taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.3). |
– (B1.1.4). Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus kūrybiškai perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.4). Savarankiškai taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysSkaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokomasi susieti žodinę ir vaizdinę, grafinę medžiagą. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.). Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (...). Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir įvairūs kultūros tekstai: jų problematika atspindi Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjas, Romantizmo tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; įvairūs šiuolaikinės literatūros ir kultūros tekstai, kuriuose atsispindi antikos, viduramžių, renesanso, baroko, Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmo tematika ar vertybės; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai. Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose. 10 (II gimnazijos) klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.). Fonetika. Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose. Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Kultūros tekstų atranka. Skaityti ir nagrinėti pasirenkami grožinės literatūros ir kultūros tekstai: atspindintys XIX ir XX a. literatūros epochų idėjas, tematiką ir vertybes; lenkų ir kai kurie kiti visuotinės literatūros kūriniai, kurie padeda suvokti literatūros istoriškumą, sudaryti gimtosios literatūros raidos vaizdą; įvairių rūšių ir žanrų; autorių, kurių kūryba ar kultūrinė veikla susijusi su Lietuva; aukštosios, populiariosios, masinės kultūros pavyzdžiai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Fragmentiškai aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1). Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.1). Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną probleminį klausimą. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro nesudėtingas išvadas (B2.3.1). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako ir iš dalies pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.1). |
Iš dalies aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2). Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.2). Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną ar dvi hipotezes. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.2). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, iš dalies pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytu aspektu (B2.4.2). |
Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina, apibendrina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3). Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, mintis ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.3). Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Pagal pateiktą modelį daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, daro išvadas, apibendrina (B2.3.3). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su sociokultūriniu ar (ir) istoriniu kontekstu. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytai keliais aspektais (B2.4.3). |
Tinkamai aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas ir galimas alternatyvas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4). Randa ir išsamiai paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, mintis ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.4). Formuluoja ir išsamiai aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, tikslingai kelia hipotezes. Išsamiai aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, apibendrina prasminius ryšius, lygina, argumentuoja, abstrahuoja, daro išvadas, apibendrina (B2.3.4). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su sociokultūriniu, istoriniu kontekstu. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais įvairiais aspektais (B2.4.4). |
Mokymo(si) turinysTeksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi jų atpažinti raiškos priemones, paaiškinti prasmę ir tikslingumą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teksto nevienareikšmiškumą; atpažįsti manipuliacijos ir propagandos apraiškas. 10 (II gimnazijos) klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras |
Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.1). Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui. Pagal pavyzdį skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.1). |
Pasitardamas tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.2). Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.2). |
Tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3). Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.3). |
Tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir tinkamai vertina informaciją. Tinkamai palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4). Vertina ir išsamiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertina šaltinio informacinį patikimumą skirtingais kriterijais. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos ir propagandos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.4). |
Mokymo(si) turinysTekstų atranka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.9 (I gimnazijos) klasė Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi jų atpažinti raiškos priemones, paaiškinti prasmę ir tikslingumą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teksto nevienareikšmiškumą; atpažįsti manipuliacijos ir propagandos apraiškas. 10 (II gimnazijos) klasė Tekstų atranka. Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
– (B1.1.1). Skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.1). Pasirenka iš mokymosi turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui ir ją taiko (B1.3.1). |
– (B1.1.2). Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2). Taiko skirtingas mokymosi turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.2). |
– (B1.1.3). Raiškiai skaitydamas balsu įvairius tekstus perteikia teksto prasmę, nuotaiką ir savo interpretaciją (B1.2.3). Tikslingai parenka skaitymo strategijas ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.3). |
– (B1.1.4). Raiškiai ir meniškai skaitydamas balsu įvairius tekstus perteikia teksto prasmę, nuotaiką ir savo interpretaciją (B1.2.4). Tikslingai parenka skaitymo strategijas ir kūrybiškai jas taiko atsižvelgdamas į besikeičiančius tikslus (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysSkaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose. Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. IV gimnazijos klasė Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose. Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Literatūros ir kitų kultūros tekstų atranka. Atsižvelgiant į pateiktą problematiką, skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai (arba jų ištraukos) iš privalomų ir rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo; įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; priskiriami kitiems kultūros tekstams (pvz., spektakliai, filmai, publicistika, muzikos kūriniai, televizijos laidos, dailė ir grafika, komiksai, reklama ir pan.). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1). Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas, padedamas aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.1). Pagal pateiktą pavyzdį įvardija ir nagrinėja teksto problemą, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal pavyzdį skiria faktus ir nuomonę. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas. Vertina tekstą pagal bent vieną iš pateiktų vertinimo kriterijų (B2.3.1). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.1). |
Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina, apibendrina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2). Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus atpažįsta kalbinę manipuliaciją (B2.2.2). Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įvardija ir nagrinėja teksto problemą, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal pateiktą modelį skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Pagal pateiktą modelį daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko kai kurias mąstymo operacijas. Vertina tekstą pagal kai kuriuos pateiktus vertinimo kriterijus (B2.3.2). Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytu aspektu (B2.4.2). |
Aptaria teksto stilių ir kitus kalbinės raiškos elementus, jų funkcijas. Atpažįsta ir aptaria įvairių tekstų žanrų ypatumus; nagrinėja konkrečių pranešimų funkcijas pagal nurodytus kriterijus. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3). Randa ir paaiškina netiesiogiai pateiktą tekste informaciją, išreikštus požiūrius, aptaria teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas (B2.2.3). Įvardija ir nagrinėja teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoja argumentų tinkamumą. Skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko įvairias mąstymo operacijas. Vertina tekstą pagal nurodytus vertinimo kriterijus (B2.3.3). Sieja, lygina ir aptaria tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis savo išmanymu, tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais pasirinktu aspektu (B2.4.3). |
Išsamiai aptaria teksto stilių ir kitus kalbinės raiškos elementus, jų funkcijas ir galimas alternatyvas. Savarankiškai atpažįsta ir aptaria įvairių tekstų žanrų ypatumus; nagrinėja konkrečių pranešimų funkcijas. Išsamiai paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus, aptaria jų poveikį (B2.1.4). Randa ir paaiškina netiesiogiai pateiktą tekste informaciją, išreikštus požiūrius, išsamiai aptaria teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas, aptaria jų poveikį ir numato grėsmes (B2.2.4). Įvardija ir nagrinėja teksto problemą ir jos sprendimo būdus, išsamiai analizuoja argumentų tinkamumą. Savarankiškai skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Išsamiai aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Tinkamai daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas tikslingai taiko įvairias mąstymo operacijas. Vertindamas tekstą taiko įvairius vertinimo kriterijus (B2.3.4). Sieja, lygina ir išsamiai aptaria tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su įvairiais kontekstais. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis savo išprusimu ir išmanymu, tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais pasirinktai aspektais (B2.4.4). |
Mokymo(si) turinysTeksto analizė, interpretacija ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, aptarti pranešimo funkcijas (informacinę, ekspresinę, įtikinamąją, poetinę). Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių tekstų žanrus: moksliniai tekstai (pvz., paskaita, referatas, mokslinis straipsnis); administraciniai tekstai (pvz., gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, protokolas, prašymas). Mokomasi atpažinti ir aptarti elektroninių tekstų žanrų ypatumus (elektroninis laiškas, tinklaraštis, internetinės diskusijos, komentarai, klausimais ir atsakymai FAQ, pokalbis “chat“ ir kt). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“; atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį. IV gimnazijos klasė Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, tiesiogines ir netiesiogines komunikacijos dalyvių intencijas (pvz., ironija, sarkazmas, agresija, provokacija, įtaiga). Mokomasi atpažinti įvairių tekstų žanrus: žurnalistinius informacinius tekstus, pvz., pranešimas, interviu; publicistinius, pvz., reportažas, recenzija, feljetonas, komentaras; reklaminius tekstus (komercinė ir socialinė reklama). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi paaiškinti, kaip tekstas susijęs su jį lydinčiu vaizdu, garsu. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“, kalbines manipuliacijas ir propagandos apraiškas. Mokomasi atpažinti, kaip naujosios medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį. Mokomasi įžvelgti teksto santykį su kitais kultūros objektais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Pasitardamas tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.1). Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacijos patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas (B3.2.1). |
Pagal pateiktus kriterijus pasirinktuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.2). Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacijos patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, pasitardamas kritiškai vertina ją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.2). |
Pasirinktuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Palygina, sistemina ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3). Kritiškai vertina skirtingų šaltinių informacijos patikimumą, skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta ir analizuoja manipuliacijos ir propagandos apraiškas. Paaiškina žiniasklaidos reikšmę pilietinei visuomenei ir aptaria, kaip medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus (B3.2.3). |
Įvairiuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Tinkamai palygina, sistemina ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4). Kritiškai vertina skirtingų šaltinių informacijos patikimumą, skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta ir išsamiai analizuoja manipuliacijos ir propagandos apraiškas. Išsamiai ir argumentuotai paaiškina žiniasklaidos reikšmę pilietinei visuomenei ir aptaria, kaip medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus, numato pasekmes (B3.2.4). |
Mokymo(si) turinysTekstų atranka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. IV gimnazijos klasė Tekstų atranka. Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. Aptariami informacijos atrankos, sisteminimo ir apibendrinimo principai. Mokomasi sisteminti ir apibendrinti informaciją iš kelių skirtingų šaltinių. |
||||
Rašymas ir teksto kūrimas (C)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pagal pateiktą pavyzdį ir iliustraciją kuria trumpą konkretaus turinio tekstą laikydamasis detalizuotų nurodymų ir kai kurių užduoties reikalavimų (C1.1.1). Kurdamas tekstą fragmentiškai sieja jį su tema. Dažnai nepagrįstai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.1). Vartoja vieną kitą naujai pažintą žodį ir posakį (C1.3.1). |
Pagal bendrus nurodymus, pateiktą pavyzdį ir iliustraciją kuria trumpą konkretaus turinio tekstą iš dalies laikydamasis užduoties reikalavimų (C1.1.2). Kurdamas tekstą iš dalies sieja jį su tema. Nepagrįstai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.2). Vartoja kai kuriuos naujai pažintus žodžius ir posakius (C1.3.2). |
Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį ir iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą iš esmės laikydamasis užduoties ir mokymosi turinyje nurodytų žanro reikalavimų (C1.1.3). Kurdamas tekstą iš esmės sieja jį su tema. Vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas tų pačių žodžių kartojimo tekste (C1.2.3). Siekdamas aiškumo vartoja daugumą naujai pažintų žodžių ir posakių (C1.3.3). |
Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį ir iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą laikydamasis užduoties ir mokymosi turinyje nurodytų žanro reikalavimų (C1.1.4). Kurdamas tekstą laikosi temos. Vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas tų pačių žodžių kartojimo tekste (C1.2.4). Siekdamas aiškumo nuosekliai vartoja naujai pažintus žodžius ir posakius (C1.3.4). |
Mokymo(si) turinysTekstų tipai ir žanrai. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi paaiškinti, kas pavaizduota paveikslėlyje. Mokomasi kurti trumpą tekstą pagal pavyzdį, pagal kelių paveikslėlių seką, pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi sieti sakinius su tema, sieti vieną sakinį su kitu pagal prasmę. Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi atsakyti į klausimą pilnu sakiniu, kurti trumpą informacinį tekstą (žodžiu), trumpą pasakojimą (žodžiu) pagal kelių paveikslėlių seką. Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal nurodytas kalbinės veiklos temas. [...] 2 klasė Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti trumpą tekstą žodžiu ir raštu pagal užduotį, pavyzdį, laikantis temos. Mokomasi pradėti tekstą įžanginiu sakiniu. Mokomasi tinkamai vartoti žodžius, padedančius išreikšti įvykių seką, laiką ir vietą. Mokomasi užrašyti informaciją apie daiktų ypatybes (pasirengiant aprašymui). Mokomasi tinkamai pasirinkti žodžius, vengti jų nepagrįsto kartojimo. Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų: trumpas informacinis tekstas (žodžiu ir raštu), pasakojimas, trumpas laiškas, kvietimas, sveikinimai (lenk. życzenia), kūrybiniai bandymai pagal pavyzdį (pvz., pasaka, eilėraštis). Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi teisingai vartoti sinonimus ir antonimus (be terminų vartojimo). [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Rašo aiškiai daugumą raidžių, žodžių ir sakinių. Iš dalies paiso linijų ir paraščių, pagal nurodymą išdėsto puslapyje trumpą tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.1). Iš dalies taisyklingai rašo dažnai vartojamus įsimintus žodžius, fragmentiškai paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Pagal nurodymus iš dalies tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai pasitaiko rašybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet pagrindinė informacija suprantama (C2.2.1). Pagal konkrečius nurodymus ir pavyzdį panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.1). |
Rašo aiškiai daugumą raidžių, žodžių, sakinių ir žinomų skyrybos ženklų. Dažniausiai paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje trumpą tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.2). Iš dalies taisyklingai rašo įsimintus žodžius, paiso dalies rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Dažnai pasitaiko rašybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet teksto prasmė suprantama (C2.2.2). Pagal konkrečius nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.2). |
Rašo aiškiai raides, žodžius, sakinius ir žinomus skyrybos ženklus, paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.3). Rašo taisyklingai daugumą įsimintų žodžių, iš esmės paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės rašybos, gramatikos ir leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.3). Pagal bendrus nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.3). |
Rašo aiškiai ir dailiai raides, žodžius, sakinius ir žinomus skyrybos ženklus, paiso linijų ir paraščių, tinkamai išdėsto puslapyje tekstą ir jo pavadinimą (C2.1.4). Rašo taisyklingai įsimintus žodžius, paiso rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais pasitaiko viena kita rašybos, gramatikos ir leksikos klaida (C2.2.4). Savarankiškai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto konkretaus pobūdžio elementams iliustruoti (C2.3.4). |
Mokymo(si) turinysRašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Mokomasi taisyklingai ir dailiai rašyti rašytinės abėcėlės raides ir jas jungti žodžiuose. Mokomasi ir pratinamasi rašyti žinomus ir vartojamus žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi rašyti vardus, pavardes ir vietovardžius didžiąja raide. Mokomasi rašyti trumpus sakinius, pratinamasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje. Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti ir vartoti savo kalboje vientisinius sakinius. Mokomasi atpažinti sakinio perteikiamą prasmę ir intenciją, skirti tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius sakinius (be terminų vartojimo) [...]. Mokomasi rašyti didžiąją raidę sakinio pradžioje ir taisyklingai vartoti skyrybos ženklus sakinio gale: tašką, klaustuką, šauktuką. 2 klasė Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Pratinamasi aiškiai ir taisyklingai rašyti žodžius ir sakinius. Nagrinėjamos pagrindinės rašybos taisyklės: didžiosios ar mažosios raidės rašymas varduose, pavardėse, geografiniuose pavadinimuose, šalių gyventojų ir tautybių pavadinimuose, įstaigų, švenčių pavadinimuose, laiško mandagumo formulėse. Mokomasi užrašyti adresą, dažniausiai vartojamus sutrumpinimus, kūrinio arba rašomo teksto pavadinimą, skaičius žodžiais. Plėtojant žodyną mokomasi naujų žodžių rašybos. Mokomasi taisyklingai užrašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius. Mokomasi taisyklingai perkelti žodį į kitą eilutę. Rašyba. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais ir būdvardžiais. Formuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius su minkštaisiais, dusliaisias priebalsiais (paprastieji atvejai), žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais (lenk. „ę“, „ą“; „ó“ niewymienne oraz wymienne na „o, e, a“, w zakończeniach „–ówka“; „u“ w zakończeniach „–uje“; „ż”; „rz“ wymienne na „r“, w zakończeniach „–arz, -erz“, po spółgłoskach „b, p, d, t, g, k, ch, w, j“). Sintaksė ir skyryba. Mokomasi pagal sakymo tikslą sudaryti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius. Susipažįstama su veiksmažodžio kaip pagrindinio sakinio žodžio funkcija. Mokomasi kelti klausimus sakinio žodžiams, derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę ir skaičių, derinti veiksmažodžius ir daiktavardžius. Mokomasi vientisinių ir išplėstinių sakinių sudarymo vartojant klausimus. Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti arba nupiešti iliustraciją kuriamam tekstui, paaiškinti jos ryšį su tekstu. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą trumpą planą ar paveikslėlių seką. Skatinamas tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal pavyzdį ar konkretų nurodymą (C3.1.1). |
Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą ar paveikslėlių seką. Skatinamas tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal konkretų nurodymą (C3.1.2). |
Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą ar paveikslėlių seką. Tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal nurodymą (C3.1.3). |
Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą ar paveikslėlių seką. Savarankiškai tobulina kuriamą tekstą: dar kartą jį skaito, taiso pagal nurodymą (C3.1.4). |
Mokymo(si) turinysTeksto kūrimas ir redagavimas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Teksto kūrimas ir redagavimas. [...] Mokomasi kurti trumpą tekstą pagal pavyzdį, pagal kelių paveikslėlių seką, pasirinkti tinkamus žodžius. [...] 2 klasė Strategijos. Mokomasi pasakoti pagal planą, perskaitytą tekstą ir paveikslėlių seką. Mokomasi redaguoti kvietimą, rašyti laišką pagal pavyzdį (kreipinys, vietovė, data, atsisveikinimas, parašas). Formuojamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nesudėtingą nurodymą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Pagal bendrus nurodymus, tipinį pavyzdį, pateiktą planą, iliustracijas kuria trumpą konkretaus turinio tekstą, fragmentiškai atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, iš dalies atsižvelgdamas į adresatą artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.1). Pagal konkrečius nurodymus plėtoja teksto temą. Iš dalies paiso trinarės teksto struktūros. Pagal konkrečius nurodymus išskiria pastraipas. Vienu kitu atveju pagal prasmę sieja sakinius tekste. Kartais nepagrįstai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.1). Fragmentiškai vartoja naujai pažintą leksiką, pagal konkrečius nurodymus vartoja vieną kitą epitetą (C1.3.1). |
Pagal bendrus nurodymus, tipinį pavyzdį, pateiktą planą ir vaizdinę medžiagą kuria konkretaus turinio tekstą, iš dalies atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, iš esmės atsižvelgdamas į adresatą artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.2). Pagal nurodymus plėtoja teksto temą. Iš esmės paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja trumpą įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš dalies pagal prasmę sieja sakinius ir pagal nurodymus išskiria pastraipas. Iš dalies vartoja žinomus sinonimus ar įvardžius vengdamas žodžių kartojimo tekste (C1.2.2). Siekdamas aiškumo iš dalies tinkamai vartoja žinomus žodžius ir dalį naujai pažintos leksikos. Pagal konkrečius nurodymus vartoja kai kuriuos vaizdingus žodžius: palyginimus, epitetus (C1.3.2). |
Pagal bendrus nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, daugeliu atvejų atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, atsižvelgdamas į adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.3). Pagal aptartą planą plėtoja teksto temą. Paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš esmės pagal prasmę išskiria pastraipas ir sieja sakinius. Vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.3). Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos daugeliu atvejų tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką. Vartoja vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, palyginimus, epitetus (C1.3.3). |
Pagal nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, atitinkantį beveik visus mokymosi turinyje nurodytus žanro reikalavimus, atsižvelgdamas į adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.4). Savarankiškai plėtoja teksto temą. Paiso trinarės teksto struktūros, formuluoja tinkamą trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę išskiria pastraipas ir sieja sakinius. Vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.4). Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos tikslingai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, palyginimus, epitetus (C1.3.4). |
Mokymo(si) turinysTeksto kūrimas ir redagavimas 3–4 klasių koncentras.3 klasė Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą. Mokomasi paisyti trinarės pasakojimo struktūros: kurti trumpą įžangą (užuomazgą), dėstymą (veiksmo vystymąsi, kulminaciją), pabaigą (atomazgą) ir trinarės aprašymo struktūros: trumpa įžanga, dėstymas, pabaiga. Mokomasi sieti sakinius su teksto tema, sieti vieną sakinį su kitu. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, įvardžius ir kt. Mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius, išreiškiančius aprašymo vietą, erdvę, erdvės tvarką; aptarti ir grupuoti objektų ypatingus bruožus ir detales. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus. Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: pasakojimas, konkretaus objekto aprašymas, trumpas aiškinamasis tekstas, užrašas (lenk. notatka), elektroninis laiškas, sveikinimai (lenk. życzenia i gratulacje), skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., dienoraštis, eilėraštis ir pan.). Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas. Mokomasi atpažinti ir aptarti daugiareikšmius žodžius, nusakyti jų tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (be terminų vartojimo), aptarti perkeltinės prasmės vaizdingumą. Aptariama aiškinamojo lenkų kalbos žodyno (lenk. „Słownik języka polskiego“) struktūra. Aiškinamasi, kad jis sudarytas abėcėline žodžių tvarka. Supažindinama su sąvokomis: priešdėlis, šaknis, priesaga, galūnė. Mokytojui padedant mokomasi sudaryti naujus priešdėlinius, priesaginius žodžius pagal pavyzdį, juos tinkamai vartoti tekste. Meninė kalba ir jos funkcijos. [...] Mokomasi atpažinti [...] tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, [...] aptarti jų funkcijas. [...] 4 klasė Teksto kūrimas ir redagavimas .Mokomasi kurti tekstą žodžiu ir raštu laikantis temos, pagal užduotį, sudarytą planą, pavyzdį, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius; išreikšti ir paaiškinti nuomonę. Mokomasi paisyti trinarės teksto struktūros. Mokomasi išskirti tekste pastraipas pagal prasmę, nusakyti pastraipos mintį, jos ryšį su teksto tema. Mokomasi sieti vieną sakinį su kitu pastraipoje; siekiant teksto rišlumo vengti žodžių kartojimo, vartojant sinonimus, antonimus, įvardžius ir kt., pasirinkti tinkamus žodžius ir gramatines formas. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, perkeltinės reikšmės žodžius ir posakius, epitetus, palyginimus. Mokomasi išskirti aprašymo dominuojantį elementą ir detales. Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: paveikslo, žmogaus aprašymas, aiškinamasis tekstas, žinutė, neoficialus laiškas, sveikinimai, linkėjimai (lenk. życzenia i gratulacje, pozdrowienia), kūrybiniai bandymai (pvz., eilėraštis, dienoraštis, pasakojimas ir pan.). Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius. Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, perkeltinės reikšmės žodžius, pakartojimą, garsų pamėgdžiojimą (...) kalbines formules ir aptarti jų funkcijas. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Iš dalies aiškiai rašo ranka žodžius, trumpus sakinius ir trumpus tekstus. Pagal konkrečius nurodymus rašo kelių sakinių tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.1). Fragmentiškai laikosi kai kurių gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią dažnai vartojamą bendrinės kalbos leksiką. Pasitaiko daug rašybos, skyrybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet teksto prasmė suprantama (C2.2.1). Pagal konkrečius nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas, atsakydamas į konkrečius klausimus fragmentiškai nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.1). |
Pakankamai aiškiai rašo ranka žodžius, sakinius ir tekstus. Pagal nurodymus rašo kelių sakinių tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.2). Iš dalies laikosi gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią dažnai vartojamą bendrinės kalbos leksiką. Dažnai pasitaiko rašybos ir skyrybos, gramatikos ir leksikos klaidų, bet teksto prasmė suprantama (C2.2.2). Pagal nurodymus panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas, atsakydamas į klausimus nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.2). |
Rašo aiškiai ir sklandžiai ranka žodžius, sakinius ir tekstus. Rašo vienos arba dviejų pastraipų trumpus tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.3). Laikosi daugumos gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Kartais pasitaikančios sudėtingesnės rašybos ir skyrybos klaidos, gramatikos ir leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.3). Panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas, iš dalies nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.3). |
Rašo aiškiai, dailiai ir sklandžiai ranka. Rašo kelių pastraipų trumpus tekstus mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.4). Laikosi gramatikos, rašybos ir skyrybos pagrindinių taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Tinkamai vartoja savo amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės rašybos ir skyrybos, gramatikos ar leksikos klaidos netrukdo suprasti teksto prasmę (C2.2.4). Tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą bei kitas technologijas iš esmės nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.4). |
Mokymo(si) turinysRašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai rašyti žodžius ranka, trumpus tekstus klaviatūra (telefonu, kompiuteriu), lygiuoti tekstą pagal paraštes. Rašant sakinį ir trumpą tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles, įskaitant dažnai vartojamų sudurtinių žodžių rašybą. Mokomasi užrašyti datą, sutrumpinimus. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi atpažinti daiktavardžių ir būdvardžių formas. Mokomasi linksnių pavadinimų ir klausimų. Mokomasi atskirti kamieną ir galūnę. Susipažįstama su veiksmažodžių bendraties forma ir veiksmažodžių laikais. Mokomasi asmenuoti taisyklingas ir netaisyklingas, bet dažnai vartojamas (pvz., być, iść) veiksmažodžių esamojo, būtojo ir būsimojo laiko formas. Mokomasi atpažinti asmeninius įvardžius ir vartoti mandagumo įvardžius, atpažinti skaitvardžius (skaičiai ir datos) ir prieveiksmius. Mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnius. Sintaksė ir skyryba. Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius, tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius ir šaukiamuosius išplėstinius sakinius. Mokomasi derinti būdvardžius ir daiktavardžius pagal giminę, skaičių, linksnį. Susipažįstama su tarinio (kaip pagrindinės sakinio dalies, veiksmą reiškiančio žodžio, „ką veikia?“) ir veiksnio (kaip daiktavardžio, atsakančio į klausimą „kas tai daro?“) samprata (be terminų). Mokomasi nagrinėti nesudėtingus trumpus sakinius, nurodyti tarinį ir veiksnį. Mokomasi derinti veiksmažodžio (tarinio) ir daiktavardžio (veiksnio) formas. Mokomasi nusakyti kreipinį, atpažinti jo formą ir skyrybos būdus (kablelis, šauktukas). Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui, parengti teksto pristatymą su atitinkančiomis iliustracijomis; pateikti informaciją lentelės forma ir kt. Mokomasi nurodyti iliustracinės medžiagos autorių ir šaltinį. 4 klasė Rašymas ir rašyba. Mokomasi aiškiai ir sklandžiai rašyti ranka, klaviatūra (telefonu, kompiuteriu); rašant tekstą taikyti pagrindines rašybos taisykles. Tobulinami ir automatizuojami rašymo įgūdžiai. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, aptarti jų reikšmę, atpažinti ir vartoti sinonimus, antonimus (be termino vartojimo), pateikti jų pavyzdžių. Įtvirtinama giminiškų žodžių sąvoka. Susipažįstama su balsių ir priebalsių kaita giminiškuose žodžiuose. Mokomasi atpažinti priešdėlinius ir priesaginius vedinius, sudaryti pagal jų modelius naujus žodžius. Kalbos dalys ir žodžių kaityba. Mokomasi skirti savarankiškas kalbos dalis (daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, įvardį, prieveiksmį); mokomasi atpažinti semantinius ir (ar) gramatinius kalbos dalių požymius. Mokomasi taisyklingai linksniuoti daiktavardžius ir būdvardžius. Susipažįstama su vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos vardininku (lenk. formy męskoosobowe i niemęskoosobowe). Susipažįstama su asmeniniais įvardžiais (išrinkti linksniai), ilgųjų ir trumpųjų įvardžių formomis ir jų vartojimo taisyklėmis. Mokomasi asmenuoti dažniausiai vartojamus veiksmažodžius esamuoju, būtuoju ir būsimuoju laiku, paisyti asmens galūnių, vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės formų. Mokomasi atpažinti ir teisingai vartoti prielinksnius ir jungtukus. Sintaksė ir skyryba. Mokomasi atpažinti sakinį ir sakinio atitikmenį (lenk. zdanie i równoważnik zdania). Mokomasi atpažinti žodžius, apibrėžiančius veiksnį ir tarinį. Mokomasi kelti klausimus kitiems sakinio žodžiams. Mokomasi derinti žodžius sakinyje gimine, skaičiumi ir linksniu. Mokomasi dažniau vartojamų veiksmažodžių ir būdvardžių valdymo, tinkamai vartoti linksnį arba linksnį su prielinksniu (pvz., lenk. przyglądać się czemu, dziękować komu, martwić się czym, chorować na co, zadzwonić do kogo, wiedzieć o czym/co, znać kogo/co, korzystać z czego ir pan.). Mokomasi sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius. Susipažįstama su sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių (be termino) pagrindiniams santykiams (pvz., priešinimo, įvykio sekos, priežasties, pasekmės) išreikšti tipais, mokomasi vartoti tinkamus jungtukus ir skyrybos ženklus. Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui; pateikti informaciją lentelės arba kita grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti iliustracijos autorių ir šaltinį. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Kuria tekstą pagal pavyzdį, pateiktą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą skatinamas dar kartą jį fragmentiškai skaito, taiso pagal susitartą vieną kriterijų (C3.1.1). |
Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį iš dalies skaito, taiso pagal susitartus vieną ar du kriterijus (C3.1.2). |
Kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, pateiktus esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį skaito, taiso pagal susitartus kriterijus (C3.1.3). |
Savarankiškai kuria tekstą pagal pavyzdį, sudarytą planą, vaizdinę medžiagą, esminius žodžius. Siekdamas tobulinti kuriamą tekstą dar kartą jį skaito, nuosekliai taiso pagal susitartus kriterijus (C3.1.4). |
Mokymo(si) turinysRašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelį: klausimas – atsakymas; kelti klausimus (pasirengti interviu), atsakyti į klausimą keliais sakiniais. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal nurodymus. 4 klasė Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Mokomasi tikrinti rašybą naudojantis rašybos žodynu. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Pagal nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstą, fragmentiškai atitinkantį mokymosi turinyje nurodytus teksto žanrų reikalavimus. Pasirenka vieną kitą raiškos elementą, atitinkantį teksto žanrą ir adresatą artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.1). Pagal aptartą planą plėtoja teksto temą. Iš esmės paiso trinarės struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Dėstyme pagal prasmę išskiria bent dvi pastraipas. Iš dalies sieja sakinius pastraipoje kartais vartodamas rišlumo priemones. Dažnai kartoja tuos pačius žodžius (C1.2.1). Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos pagal nurodymus vartoja žinomą leksiką ir vieną kitą naujai pažintą žodį, kai kurias gramatines konstrukcijas, atsitiktinai vartoja palyginimus, epitetus (C1.3.1). |
Pagal nurodymus, pavyzdį, planą, vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstrahavimo elementais, iš dalies atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka raiškos elementus, atitinkančius teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją artimoje ir kasdienėje aplinkoje (C1.1.2). Iš dalies logiškai plėtoja teksto temą. Iš esmės paiso trinarės struktūros, formuluoja įžanginį ir baigiamąjį sakinį. Iš dalies pagal prasmę išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas kai kurias rišlumo priemones. Vartoja kai kuriuos žinomus sinonimus ir įvardžius, vengdamas žodžių kartojimo tekste (C1.2.2). Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš dalies tinkamai vartoja žinomą leksiką ir kai kuriuos naujai pažintus žodžius, dalį išmoktų gramatinių konstrukcijų, kartais vartoja vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, palyginimus, patarles (C1.3.2). |
Pagal bendrus nurodymus, modelį, susidarytą planą, įvairią vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstraktaus turinio elementais, iš esmės atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Vartoja pagrindinius raiškos elementus, atitinkančius teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste (C1.1.3). Logiškai plėtoja teksto temą. Paiso trinarės struktūros, formuluoja trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas rišlumo priemones. Iš esmės tinkamai vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, praleidžia kai kuriuos žodžius, vengdamas jų kartojimo tekste (C1.2.3). Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, daugumą išmoktų gramatinių konstrukcijų, vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, palyginimus, patarles (C1.3.3). |
Pagal bendrus nurodymus, modelį, susidarytą planą, įvairią vaizdinę medžiagą ir esminius žodžius kuria tekstus su abstraktaus turinio elementais, atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka raišką, atitinkančią teksto žanrą, turinį, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste (C1.1.4). Logiškai ir nuosekliai plėtoja ir detalizuoja teksto temą. Paiso trinarės struktūros, formuluoja tinkamą trumpą įžangą ir pabaigą. Pagal prasmę logiškai išskiria pastraipas. Sieja sakinius pastraipoje vartodamas rišlumo priemones. Nepagrįstai nekartoja tų pačių žodžių, savarankiškai pasirenka jiems tinkamas alternatyvas: vartoja žinomus sinonimus ir įvardžius, tikslingai praleidžia kai kuriuos žodžius (C1.2.4). Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, išmoktas gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius: perkeltinės reikšmės žodžius, epitetus, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles (C1.3.4). |
Mokymo(si) turinysTeksto kūrimas ir redagavimas. 5–6 klasių koncentras.5 klasė Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti rišlų tekstą, plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą pagal planą, iliustraciją, lentelę ir pan. Mokomasi išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal anksčiau pažintus modelius; išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles. Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, adresato ir komunikavimo situacijos: iliustracijos, paveikslo, gamtos reiškinio, aplinkos aprašymas; pranešimas apie įvykius, atpasakojimas, instrukcija, kvietimas, skelbimas, kūrybiniai bandymai (pvz., pasakojimas, eilėraštis, afiša, scenarijus, dienoraštis ir kt.). Įvardžiai. Skiriami asmeniniai, savybiniai, parodomieji įvardžiai. Mokomasi taisyklingai vartoti ilgąsias ir trumpąsias asmeninių įvardžių formas (kai kurie linksniai), paisyti daugiskaitos vyriškojo ir nevyriškojo asmens giminės vardininko formų. Mokomasi vartoti formaliai bendraujant mandagumo įvardžius „pan“ ar „pani“. Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Mokomasi atpažinti vaizdingus žodžius ir žodžių junginius, paaiškinti jų reikšmę ir funkciją, vartoti sinonimus ir antonimus, apibūdinti juos ir pateikti jų pavyzdžių, naudotis sinonimų žodynais. Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste […] epitetą, palyginimą, apostrofą arba kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą […] ir tipiškas pasakoms kalbines formules ir aptarti jų funkcijas. 6 klasė Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi kurti tekstą, nuosekliai plėtojant temą, paisant žanro reikalavimų, trinarės struktūros. Tobulinami įgūdžiai kurti rišlų tekstą remiantis planu, iliustracija, schema, minčių žemėlapiu, lentele ir pan. Tobulinami gebėjimai išskirti pastraipas, nusakyti pastraipos temą ir jos ryšį su teksto tema. Siekiant teksto rišlumo mokomasi vartoti tinkamus žodžius. Mokomasi kurti tekstą su tiesiogine ir netiesiogine kalba. Mokomasi išskirti dominuojantį elementą ir detales aprašyme, tinkamai jas parenkant ir grupuojant. Mokomasi formuluoti apibrėžimus pagal pavyzdį. Siekiant teksto aiškumo, mokomasi taisyklingai vartoti žodžius ir jų gramatines formas, epitetus, perkeltinės reikšmės žodžius, vaizdingas frazes, palyginimus, patarles, trumpas citatas. Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: pasakojimas su tiesioginės ir netiesioginės kalbos elementais, žmogaus aprašymas pasirinktame fone (aplinkoje), charakteristika, aiškinamasis tekstas, sveikinimai, linkėjimai, dedikacija, padėka, instrukcija, ataskaita (perskaitytos knygos, dalyvavimo įvykyje ir pan.), kūrybiniai bandymai. Įvardžiai. Mokomasi priskirti įvardžius atitinkamoms grupėms pagal reikšmę ir atpažinti juos tekste, taisyklingai linksniuoti įvairius įvardžius ir tinkamai vartoti jų formas sakinyje. […] Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, mokomasi atitinkamų semantinių grupių žodžių darybos. Susipažįstama su daugiareikšmių žodžių sąvoka (vartoja terminą), mokomasi apibūdinti jų reikšmes, pateikti pavyzdžių. Atpažįstama perkeltinė žodžio reikšmė, paaiškinamas jos atsiradimo mechanizmas. Mokomasi atpažinti, apibūdinti ir vartoti frazeologizmus kalbinėje veikloje. Mokomasi naudotis aiškinamuoju lenkų kalbos žodynu, rasti jame žodžio ir frazeologizmo reikšmę (reikšmes). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Iš dalies aiškiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.1). Taiko pagal nurodymus kai kurias gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Pagal nurodymus taisyklingai tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Raštingumas yra pakankamas, kad iš dalies galima būtų suprasti tekstą (C2.2.1). Pagal nurodymą panaudoja iš dalies tinkamą vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, kartais nurodo šaltinį ar autorių (C2.3.1). |
Pakankamai aiškiai ir sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.2). Iš dalies taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Iš dalies tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Raštingumas yra pakankamas, kad galima būtų suprasti tekstą (C2.2.2). Pagal nurodymą panaudoja iš dalies tinkamą vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius, skatinamas nurodo šaltinį ar autorių. Pagal užduotį kartais pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.2). |
Aiškiai ir sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.3). Taiko daugumą gramatikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, nurodytų mokymosi turinyje. Daugeliu atvejų tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinės klaidos netrukdo perteikti teksto prasmę (C2.2.3). Panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Nurodo šaltinį ar autorių. Daugeliu atvejų pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.3). |
Aiškiai, sklandžiai rašo ranka, mobiliųjų įrenginių ir kompiuterio klaviatūra (C2.1.4). Taiko gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, nurodytas mokymosi turinyje. Nuosekliai ir tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančią bendrinės kalbos leksiką. Atsitiktinai daro vieną kitą klaidą (C2.2.4). Savarankiškai tinkamai panaudoja vaizdinę medžiagą teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Nurodo šaltinį ar autorių. Daugeliu atvejų savarankiškai pateikia vaizdinės medžiagos pavadinimą (C2.3.4). |
Mokymo(si) turinysRašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. 5–6 klasių koncentras.5 klasė Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Rašoma klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). […] Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius mažąja ir didžiąja raide, žodžius, kurių rašyba skiriasi nuo tarimo, žodžius su minkštaisiais, dusliaisiais priebalsiais, žodžius su „-i, -j“; žodžius su specifiniais kalbos rašto ženklais („ę, ą“; „ó“, „u“; „ż“, „rz“ „h“, „ch“), įsidėmėtinos rašybos žodžius, taisyklingai rašyti daiktavardžius su prielinksniais, dalelytę „–by, –bym, - byś“, dalelytę „nie“ su veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais; žodžius su priešdėliais „roz-, bez-, z-, s-, wz-, ws-, od-“, su priesagomis „-ski, -cki, -dzki“. Rašymas ir rašyba. Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. Mokomasi įterpti pavienes citatas į tekstą. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys. Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją tekstui, pateikti informaciją grafine forma. Formuojami įgūdžiai nurodyti pateikiamos informacijos ar vaizdo medžiagos autorių ir šaltinį. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį. 6 klasė Rašymo technika ir rašyba, teksto pateikimas. Rašoma sklandžiai, aiškiai ir taisyklingai, taikant rašybos ir kalbos kultūros taisykles, estetiškai ir logiškai išdėstant tekstą puslapyje. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis (pavadinimo užrašymas, pastraipos, skyrybos ženklai: dvitaškis, brūkšnys, skliausteliai). Mokomasi sklandžiai rašyti klaviatūra (telefonu, kompiuteriu). Plėtojant žodyną ir mokantis gramatikos pagrindų mokomasi naujų žodžių ir jų gramatinių formų rašybos. [...] Mokomasi vartoti ir taisyklingai užrašyti sutrumpinimus. Mokomasi įterpti trumpas citatas į tekstą. Rašyba. Tobulinami ir automatizuojami įgūdžiai taisyklingai rašyti žodžius ir žodžių junginius. Mokomasi taisyklingai rašyti žodžius su priešdėliais, priesagomis „-stwo, -ctwo, -dztwo“ ir kt. Mokomasi rašyti skaitvardžius žodžiais. Gramatikos ir skyrybos taisyklių žiūrėti Mokymo(si) turinio dalyse: Leksika ir žodžių daryba, Kalbos dalys ir žodžių kaityba, Sintaksė ir skyryba, Kalba kaip socialinis reiškinys. Teksto grafinis apipavidalinimas. Mokomasi parinkti iliustraciją teksto fragmentui; pateikti informaciją ir pavaizduoti jos elementų ryšius minčių žemėlapio, lentelės, schemos forma. Tobulinami įgūdžiai nurodyti vaizdinės medžiagos ir citatos autorių ir šaltinį. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 5–6 klasių koncentras |
Taiko konkrečiai nurodytą teksto kūrimo ar tobulinimo strategiją. Fragmentiškai naudojasi nurodytu informacijos šaltiniu plėtodamas temą ar redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises skatinamas kartais nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.1). |
Iš dalies taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Dalinai naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ar redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises skatinamas iš dalies nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.2). |
Taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Daugeliu atvejų naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises iš esmės nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.3). |
Savarankiškai taiko nurodytas teksto kūrimo ir tobulinimo strategijas. Naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais plėtodamas temą ir redaguodamas tekstą, įskaitant spausdintinius ir elektroninius šaltinius. Saugodamas autorių teises nurodo perteikiamos informacijos ir vaizdinės medžiagos šaltinį (C3.1.4). |
Mokymo(si) turinysSkaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.5 klasė Strategijos. Mokomasi nagrinėti teksto temą, parinkti temą atitinkančią informaciją, plėtojant temą pasinaudoti nurodytu informacijos šaltiniu, planuoti tekstą, rašyti pagal planą. Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. 6 klasė Strategijos. Mokomasi kurti aiškinamąjį tekstą pagal modelius: žinoma – nežinoma, neigimas – teigimas ir anksčiau pažintus modelius. Mokomasi pasiruošti kurti tekstą: atrinkti medžiagą, parinkti informaciją ir pavyzdžius. Mokomasi taikyti rašymo ir redagavimo strategijas (temos analizavimas, „minčių lietus“, planavimas, pasinaudojimas kitu šaltiniu temai plėtoti ir tekstui struktūruoti, naudojimasis rašybos žodynu, kitais žodynais). Tobulinamas įgūdis dar kartą skaityti parašytą tekstą, mokomasi taisyti jį pagal iš anksto susitartus kriterijus. Rašymas ir rašyba. [...] Mokomasi kurti knygos bibliografinį aprašymą. Mokomasi vartoti ir taisyklingai užrašyti sutrumpinimus. Mokomasi įterpti trumpas citatas į tekstą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 7–8 klasių koncentras |
Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, fragmentiškai atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, adresatą ir komunikavimo situacijos kai kuriuos elementus įprastame kontekste (C1.1.1). Fragmentiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Iš esmės paiso trinarės teksto struktūros, dėstyme pagal prasmę išskiria dvi tris pastraipas. Fragmentiškai vartoja teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.1). Siekdamas aiškumo ir teksto estetikos pagal nurodymus vartoja žinomą leksiką ir kai kuriuos naujai pažintus žodžius, dalį išmoktų gramatinių konstrukcijų, kartais vartoja epitetus, palyginimus, patarles, kai kuriuos vaizdingus žodžius (C1.3.1). |
Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, iš dalies atitinkančius mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Iš dalies pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, adresatą ir komunikavimo situacijos kai kuriuos elementus įprastame kontekste (C1.1.2). Iš dalies logiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Plėtodamas mintį formuluoja bent du teiginius, bent vieną iš jų detalizuoja. Iš esmės paiso trinarės teksto struktūros. Iš dalies pagrįstai išskiria pastraipas. Fragmentiškai paiso pastraipos logikos; iš dalies tinkamai vartoja kai kurias teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.2). Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos pagal nurodymus vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, dalį išmoktų gramatinių konstrukcijų, iš dalies vartoja epitetus ir palyginimus, kartais vartoja vaizdingus žodžius ir frazes (C1.3.2). |
Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, atitinkančius daugumą mokymosi turinyje nurodytų teksto tipų ir žanrų reikalavimų. Dažniausiai pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste ir už mokyklos ribų (C1.1.3). Logiškai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Gana aiškiai formuluoja pagrindinę teksto mintį, suskirsto ją į teiginius, bent du teiginius pakankamai detalizuoja. Paiso trinarės teksto struktūros. Iš esmės pagrįstai išskiria pastraipas, laikosi pastraipos logikos; tinkamai vartoja kai kurias teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.3). Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos iš esmės tinkamai vartoja žinomą ir naujai pažintą leksiką, daugumą išmoktų gramatinių konstrukcijų, daugeliu atvejų vartoja vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.3). |
Kuria žodžiu ir raštu skirtingos paskirties ir turinio tekstus, atitinkančius beveik visus mokymosi turinyje nurodytus teksto tipų ir žanrų reikalavimus. Pasirenka atitinkamą kalbinę raišką, atsižvelgdamas į žanrą, temą, tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją įprastame kontekste ir už mokyklos ribų (C1.1.4). Logiškai ir nuosekliai plėtoja probleminę teksto temą ir mintį. Aiškiai formuluoja pagrindinę teksto mintį, suskirsto ją į teiginius, teiginius detalizuoja. Paiso trinarės teksto struktūros. Pagrįstai išskiria pastraipas, laikosi pastraipos logikos; tinkamai vartoja teksto rišlumo leksines ir gramatines priemones (C1.2.4). Siekdamas aiškumo, vaizdingumo ir teksto estetikos tinkamai vartoja žinomus ir naujai pažintus žodžius, gramatines konstrukcijas, vaizdingus žodžius ir frazes, citatas, meninės kalbos priemones (C1.3.4). |
Mokymo(si) turinysTekstų tipai ir žanrai. 7–8 klasių koncentras.7 klasė Tekstų tipai ir žanrai. Mokomasi kurti įvairaus pobūdžio tekstus, paisant žanro reikalavimų, atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją: teksto ir filmo atpasakojimas, paveikslo aprašymas ir interpretavimas, vidinių išgyvenimų, situacijos aprašymas, literatūrinio veikėjo charakteristika, trumpas samprotavimo rašinys, trumpa viešoji kalba, informacinis užrašas, asmeninis laiškas, elektroninis laiškas, kūrybiniai bandymai. Leksika ir žodžių daryba. Mokomasi plėtoti žodyną pagal kalbinės veiklos temas, aiškinama atitinkamų semantinių grupių žodžių daryba. [...] Mokomasi naudotis spausdintiniais ir skaitmeniniais žodynais, rasti juose homonimus. [...] Mokomasi vartoti frazeologizmus atsižvelgiant į jų stilistinį atspalvį. Mokomasi atpažinti ekspresyviąją leksiką, jos stilistinius (lenk. podniosły, potoczny) ir emocinius atspalvius, vartoti ją atitinkamame bendravimo kontekste. Teksto kūrimas ir redagavimas. Mokomasi atrinkti medžiagą, parinkti ir pateikti pavyzdžius, argumentus. Mokomasi komentuoti loginius ryšius tarp teksto dalių. Tobulinami gebėjimai motyvuotai išskirti pastraipas. Mokomasi naudotis grafinėmis teksto rišlumo priemonėmis. Mokomasi rašyti logiškos trinarės struktūros samprotaujamąjį rašinį nesudėtinga problemine tema. Mokomasi aptarti viešosios kalbos tikslą, temą ir suplanuoti jos struktūrą. Mokomasi kurti žodžiu ir raštu glaustąjį ir detalųjį pasakojimo ir aprašymo tipo teksto atpasakojimą. Siekiant teksto (sakinių ar teksto fragmentų ar pastraipų) rišlumo mokomasi pasirinkti tinkamas leksikos ir gramatikos formas (pvz., sinonimus, antonimus, įvardžius, jungtukus). Meninė kalba ir jos funkcijos. Mokomasi atpažinti tekste epitetą, palyginimą, retorinį kreipinį, perkeltinės reikšmės žodžius, mažybinius žodžius, pakartojimą, (...) retorinius klausimus (...) ir nustatyti jų funkcijas. Lek | ||||