Kategorija
Bendroji paieška Bendrosios programos Skaitmeninės mokymo priemonės Vadovėliai Metodinė medžiaga
Neteisingas
Paieška
Neteisingas
Užduočių bankas
Užduočių bankas

Užsienio kalba (antroji)

Kalbinis ugdymas
Word
PDF
Filtrai
Filtruoti pagal:
BP dalys
Klasės
Bendrosios nuostatos

Užsienio kalbos (antrosios) bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia užsienio kalbos (antrosios) dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Užsienio kalbos (antrosios) dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniui ugdytis kompetencijas, reikalingas bendraujant dabarties pasaulyje, mokantis, rengiantis karjerai ir tolesnei asmenybės raidai.

Užsienio kalba yra bendravimo įrankis su kitų tautų, kultūrų, kalbų atstovais. Tai praplečia asmens pažintines ir kultūrines galimybes. Užsienio kalbų mokėjimas teikia galimybių naudotis interneto, medijų ištekliais, mokslo literatūra, skaityti grožinę literatūrą originalo kalba. Tai leidžia asmeniui tobulėti, plėsti akiratį, naudotis kultūros vertybėmis ir šaltiniais, kurie nepasiekiami gimtąja kalba. Užsienio kalbų mokėjimas yra būtina sąlyga sėkmingoms studijoms ir profesinei karjerai. Keleto užsienio kalbų pakankamas mokėjimas padidina asmens konkurencingumą, mobilumą, profesinį patrauklumą.

Užsienio kalba kaip dalykas padeda formuoti(s) kalbinius komunikacinius gebėjimus, informacinę kultūrą, ugdyti(s) asmenines savybes, vertybines nuostatas bei socialinę kultūrinę savimonę. Mokiniams sudaromos sąlygos:

  • vartoti užsienio kalbą mokinio veiklai būdinguose kontekstuose, pasiekti reikiamą kalbos mokėjimo lygį, leidžiantį siekti asmeninių, mokymosi, visuomeninių ar profesinių tikslų. Išmokti ieškoti žinių, informacijos, ją kritiškai vertinti, sisteminti, vartoti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis; 
  • siekti asmeninio tobulėjimo, atliekant prasmingas veiklas, skiriant dėmesį savitarpio supratimui ir pagalbai, artimos aplinkos ir pasaulio pažinimui, jį analizuojant per savo ir kitų asmenų kultūrinį, etninį kontekstą, patirtis, suvokiant savo stipriąsias ir silpnąsias puses;
  • mokytis prisitaikyti prie pokyčių ir priimti iššūkius dirbant kartu, klausantis kitų asmenų nuomonės, analizuoti ir spręsti globalaus pasaulio problemas, bendraujant etiškai ir korektiškai;
  • ugdytis supratimą ir pagarbą įvairių kultūrinių, socialinių grupių, skirtingos lyties, amžiaus, fizinių ar intelektinių gebėjimų, tautybės, rasės, kitokios mąstysenos ar gyvensenos asmenims;
  • mokytis perimti Europos ir pasaulio istorinę kultūrinę patirtį, ugdytis partnerišką santykį su kitomis tautomis, atsakomybę už savo krašto, Europos ir pasaulio tautų kultūros puoselėjimą ir likimą.

Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: Supratimas (recepcija) (A), Raiška (produkavimas) (B), Sąveika (interakcija) (C), Tarpininkavimas (mediacija) (D). Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 6 iki IV gimnazijos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, jog jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama keturiuose ugdymo koncentruose: ((5)–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 (I–II gimnazijos) klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai – mokymo(si) rezultatai. Mokymo(si) rezultatai aprašomi siejant juos su Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse (2020) pateikiamais kalbos mokėjimo lygių aprašais: (5)–6 klasėse numatomi mokinių pasiekimai siejami su kalbos mokėjimo lygiais Prieš–A1 / A1, 7–8 klasėse su kalbos mokėjimo lygiais A1 / A2, 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse su kalbos mokėjimo lygiais A2 / A2+, III–IV gimnazijos klasėse su kalbos mokėjimo lygiais B1 / B1+. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimų lygio požymis įvardija mokinio rodomus mokymosi rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Užsienio kalbos (antrosios) dalyko tikslas – įgalinti mokinius vartoti užsienio kalbą atliekant įvairias jų amžiaus tarpsniui būdingas veiklas realaus gyvenimo situacijose įvairiuose kontekstuose, tobulinant Programoje įvardytas mokinio kompetencijas; ugdyti mokinius kaip socialiai sąmoningus piliečius, gebančius kūrybiškai ir atsakingai veikti priimant iššūkius, suvokiančius pasaulio įvairovę, istorinę ir kultūrinę patirtį, siekiančius pažinimo ir asmeninio tobulėjimo.

Uždaviniai

Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • bendrauja raštu ir žodžiu, supranta ir kuria įvairius sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus, taip pat ir pasinaudodami skaitmeninėmis technologijomis;
  • plėtoja kalbos žinias, ugdosi kompetencijas, būtinas sėkmingai bendrauti skirtinguose kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • taiko tinkamas strategijas suprasdami ir kurdami sakytinius ir (arba) rašytinius tekstus, bendraudami žodžiu ir raštu, virtualioje erdvėje, tarpininkaudami;
  • priima, supranta ir gerbia kitas kalbas ir kultūras;
  • suvokia sąsajas tarp kalbos ir kultūros, susipažįsta su kitų šalių kultūra, išplėtoja tarptautinį sąmoningumą analizuodami kalbas, kultūras, idėjas ir pasaulines problemas;
  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, tarpkultūrinio bendravimo, mokymosi ir pažinimo priemonę;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų visą gyvenimą.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • bendrauja raštu ir žodžiu, supranta ir kuria įvairius B1 kalbos mokėjimo lygį atitinkančius sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • plėtoja kalbos žinias, ugdosi gebėjimus, būtinus sėkmingai bendrauti skirtinguose asmeninio, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinės veiklos kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • taiko įvairias tinkamas strategijas suprasdami ir kurdami sakytinius ir rašytinius tekstus, bendraudami žodžiu ir raštu, virtualioje erdvėje, tarpininkaudami; remiasi kitų dalykų žiniomis bei tikslingai naudojasi žodynais, kalbos žinynais ir kitomis šiuolaikinėmis informacijos paieškos priemonėmis ir šaltiniais;
  • naudojasi įvairiomis skaitmeninėmis technologijomis, pasirenka tinkamus informacijos šaltinius užsienio kalba įvertindami informacijos patikimumą;
  • suvokia sąsajas tarp kalbos ir kultūros, plėtoja tarpkultūrinį sąmoningumą analizuodami ir lygindami įvairius kultūros reiškinius ir vertindami jų svarbą;
  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, tarpkultūrinio bendravimo, mokymosi ir pažinimo priemonę;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų tolesnėse studijose, būsimoje profesinėje veikloje ir visą gyvenimą. 

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • bendrauja raštu ir žodžiu, supranta ir kuria įvairius sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus, taip pat ir pasinaudodami skaitmeninėmis technologijomis;
  • plėtoja kalbos žinias, ugdosi kompetencijas, būtinas sėkmingai bendrauti skirtinguose kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • taiko tinkamas strategijas suprasdami ir kurdami sakytinius ir (arba) rašytinius tekstus, bendraudami žodžiu ir raštu, virtualioje erdvėje, tarpininkaudami;
  • priima, supranta ir gerbia kitas kalbas ir kultūras;
  • suvokia sąsajas tarp kalbos ir kultūros, susipažįsta su kitų šalių kultūra, išplėtoja tarptautinį sąmoningumą analizuodami kalbas, kultūras, idėjas ir pasaulines problemas;
  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, tarpkultūrinio bendravimo, mokymosi ir pažinimo priemonę;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų visą gyvenimą.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • bendrauja raštu ir žodžiu, supranta ir kuria įvairius B1 kalbos mokėjimo lygį atitinkančius sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • plėtoja kalbos žinias, ugdosi gebėjimus, būtinus sėkmingai bendrauti skirtinguose asmeninio, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinės veiklos kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • taiko įvairias tinkamas strategijas suprasdami ir kurdami sakytinius ir rašytinius tekstus, bendraudami žodžiu ir raštu, virtualioje erdvėje, tarpininkaudami; remiasi kitų dalykų žiniomis bei tikslingai naudojasi žodynais, kalbos žinynais ir kitomis šiuolaikinėmis informacijos paieškos priemonėmis ir šaltiniais;
  • naudojasi įvairiomis skaitmeninėmis technologijomis, pasirenka tinkamus informacijos šaltinius užsienio kalba įvertindami informacijos patikimumą;
  • suvokia sąsajas tarp kalbos ir kultūros, plėtoja tarpkultūrinį sąmoningumą analizuodami ir lygindami įvairius kultūros reiškinius ir vertindami jų svarbą;
  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, tarpkultūrinio bendravimo, mokymosi ir pažinimo priemonę;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų tolesnėse studijose, būsimoje profesinėje veikloje ir visą gyvenimą. 
Kompetencijų ugdymas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Komunikavimo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai kalbėdami ir rašydami pasirenka ir vartoja kalbines ir nekalbines raiškos priemones ir formas; pritaiko raiškos priemones ir formas įvairioms situacijoms ir adresatams asmeninio gyvenimo, mokymo(si), viešosios veiklos ir iš dalies profesinės veiklos srityse komunikuodami gyvai ir virtualiojoje erdvėje; kuria komunikavimo aplinką; kalbėdami ir rašydami taiko reikiamas strategijas (planuoja, pasitaiso, patikslina, redaguoja ir pan.); komunikuodami žodžiu ir raštu atsižvelgia į adresatą, komunikacinį tikslą, situaciją; išlaiko dėmesį, išklauso pašnekovą, tinkamai reaguoja; komunikuodami žodžiu ir raštu atskleidžia savo asmenybę, suvokdami savo ir kitų skirtybes; klausydami ir skaitydami atpažįsta patyčias, įžeidžiamo turinio, nepakantumą ir smurtą skleidžiančius pranešimus; klausydami ir skaitydami analizuoja ir vertina įvairias komunikavimo intencijas, supranta asmenines nuostatas išreiškiančius pranešimus, skiria faktus ir nuomonę; analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina pranešimus, tekstus, pranešimo tikslingumą, pagrįstumą, įvairių šaltinių patikimumą.

Pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai vartoja kalbos išteklius, kurie apima kalbines komunikacines (funkcines, semantines, gramatines, leksines, diskurso, fonologines ir kt.), sociokultūrines, tarpkultūrines žinias ir gebėjimus; taiko užsienio kalbos išteklius, reikalingus atlikti kalbines veiklas siekiant realizuoti įvairias komunikacines intencijas įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose; perskaito ir suvokia skaitomus tekstus ir supranta jų teikiamą informaciją, reaguoja į ją; suvokia skaitomo literatūrinio teksto prasmes, meninių kalbos priemonių vartojimo reikšmingumą; sparčiai plečia žodyną, vartoja  abstrakčiąsias ir konkrečiąsias  sąvokas, kalbos pažinimo sąvokas ir terminus; atlieka kalbines veiklas, apimančias recepciją ir (arba) supratimą, produkavimą ir (arba) raišką, interakciją ir (arba) sąveiką, mediaciją ir (arba) tarpininkavimą; taiko užsienio kalbos dalykui, kalbų mokymuisi būdingas mąstymo formas, pvz., klausydami ir skaitydami apdoroja, analizuoja, vertina tekstus turinio ir sandaros požiūriu, kitų dalykų žinias taiko per užsienio kalbos pamokas; kalbėdami ir rašydami taiko turimas žinias ir gebėjimus naujuose kontekstuose; atlikdami produkavimo ir interakcijos veiklas, kelia klausimus, identifikuoja problemas, siūlo problemų sprendimo būdus, įgyvendina idėjas;planuoja, stebi, vertina, reflektuoja mokymo(si) procesą, savo mąstymą; savistabą, savianalizę susieja su mokymo(si) tikslais ir rezultatais.

Kultūrinę kompetenciją mokiniai ugdosi, kai mokosi atpažinti ir stebėti kultūros kūrinius artimoje aplinkoje; tyrinėja ir lygina kultūrų objektus ir reiškinius; susipažinę apibūdina Lietuvos kultūros papročius, istoriją, mokslą, menus, literatūrą, kultūros, mokslo, visuomenės veikėjus, vertina jų veiklą, pasiekimus; mokosi atsakingai naudotis medijomis; aptaria kultūros renginių reikšmę savo asmeniniame, mokyklos, bendruomenės, šalies, pasaulio gyvenime; suvokia savo kultūrinius interesus, įgyvendina juos; siūlo kultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos, bendruomenės projektams, renginiams; dalyvauja klasės, mokyklos, bendruomenės kultūrinėje veikloje kaip kūrėjai, atlikėjai, aktyvūs stebėtojai, kritiški medijų meno vartotojai; vertina Lietuvos ir pasaulio daugiakalbiškumą ir daugiakultūriškumą; lygina ir kritiškai vertina vertybes, idėjas, komunikacijos formas, kultūros pasiekimus Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros kontekstuose;analizuoja ir lygina tradicinės ir šiuolaikinės Lietuvos kultūros objektus, reiškinius, kūrinius, interpretuoja šalies lokalius, regioninius kultūros reiškinius bei vertina jų svarbą šalies kultūrai; atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus, pritaiko savo kultūrines žinias asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime bei užsienio kalbos mokymo(si) procese; įvairias veiklas aptaria užsienio kalbos pamokose; kritiškai vertina įvairių kultūros reiškinių poveikį šalies, Europos ir pasaulio kultūros raidai; siekia bendrauti užsienio kalba ir kurti kartu su kitų kultūrų atstovais.

Skaitmeninę kompetenciją mokiniai ugdosi, kai supranta žiūrimus vaizdo įrašus, TV laidas, filmus, jų pagrindines mintis ir detales; naudojasi skaitmeniniais žodynais, vertimo programomis, kitais suprasti padedančiais įrankiais; žaisdami pasirenka pvz., žaidimų lygį, spalvą, formą; sukuria skaidrių pateiktis su užrašais ekrane, įgarsina tekstą, pateikia pavyzdžių naudodami įvairias medijas (grafinę, vizualinę, vaizdo); užpildo formą įrašydami asmeninę informaciją; užsisako prekę ar paslaugą internetu; sukuria filmuką ir (arba) reportažą, vaizdo ir garso įrašą; sukuria tinklalaidę (podcast: audio, videocast) tam tikra aktualia tema, pasidalindami svarbia patirtimi arba kurdami išgalvotą istoriją; įrašo ir (arba) parengia interviu pvz., su mokyklos svečiu ar projekto partneriu; parašo TV laidos, tinklalapio recenziją, pateikia vertinimą, komentarą; analizuodami ir vertindami informaciją, atskiria faktus ir nuomones, atpažįsta melagingas naujienas; audiovizualiniam kūriniui rengti pasirenka tinkamas skaitmenines priemones ir tekstų rengykles; saugiai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, remiasi asmens duomenų bei privatumo sauga skaitmeninėje erdvėje; kritiškai vertina skaitmeninio turinio pasirinkimą; dalyvaudami virtualioje komunikacijoje paskelbia įrašus apie patirtus dalykus, etiškai pakomentuoja kitų įrašus; dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, apsikeičia su jais informacija; dirbdami projekto grupėje vykdo tiesiogines instrukcijas, atlieka bendras užduotis; bendradarbiaudami grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūros, religijos, kalbos mokėjimo lygio ir pan. asmenų, atlieka komandines užduotis, rodo grupės nariams pagarbą, supranta individualius asmenų skirtumus, jei nesutaria, ieško kompromiso, mandagiai kalba, kuria pozityvią atmosferą; sprendžia problemas pasitelkdami skaitmenines technologijas.

Kūrybiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai svarsto, ką norėtų sužinoti, tyrinėti, išbandyti; renka kūrybai reikalingą informaciją iš įvairių šaltinių ir artimos socialinės aplinkos; pasitelkia vaizduotę tam, kad pasiūlytų kūrybinę idėją; kelia klausimus, problemas ir pateikia sprendimo būdus bei juos pagrindžiančius argumentus; teikia alternatyvas, argumentuoja; generuoja originalias idėjas; savarankiškai atlieka kūrybines užduotis; turimas žinias ir gebėjimus perkelia į naują kontekstą; kūrybinei veiklai renkasi asmeniškai ar socialiai prasmingas temas; atlikdami projektinę veiklą apie Lietuvos ir kitų šalių aktualijas, kuria pristatymus, plakatus, filmukus ir pan., įžvelgia problemas ir kūrybines galimybes įvairiuose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose; susidūrę su sunkumais, tęsia pradėtą veiklą, koreguoja darbą, siekia baigti; kūrybos rezultatus pristato įvairiais būdais, juos renkasi tikslingai, taiko įvairias kūrybinės veiklos priemones; apibūdina savo ir kitų sukurtus produktus, vertina juos pagal nurodytus ar pasirinktus kriterijus; kuria atskirai ir grupėje, dalinasi savo žiniomis, kūrybinėmis idėjomis, patirtimi su kitais mokiniais; bendradarbiaudami komandoje, taiko mediacijos strategijas; grupėje laikosi kūrybinės etikos taisyklių, prisitaiko prie kitų asmenų interesų, prisiima atsakomybę už pasirinktą ar priskirtą vaidmenį; priima alternatyvius sprendimus, atsižvelgdami į kontekstą ir aplinkybes bei įvertindami rizikas.

Pilietiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai išvardija Lietuvos valstybės simbolius, aptaria jų svarbą; nusako piliečio teises ir pareigas, analizuoja, kodėl būtina ginti savo teises ir vykdyti pareigas; paaiškina, kodėl bendruomenėje būtina laikytis taisyklių; švenčia valstybines šventes, dalyvauja pilietinėse veiklose; išvardija Lietuvos ir tarptautines institucijas, ginančias žmogaus teises; išvardija pagrindines tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuvos valstybė; nusako valstybėje veikiančių institucijų funkcijas, jų svarbą demokratijai; dalyvauja kuriant klasės taisykles; nusako, kaip supranta demokratiją klasėje, mokykloje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje; analizuoja bendruomenėje ir visuomenėje priimtinų taisyklių, normų laikymosi svarbą, žmogaus teises ir jų apsaugą demokratinėje visuomenėje; susipažįsta su darnios ekologinės aplinkos kūrimo principais; paaiškina, kodėl reikia saugoti kultūros ir gamtos išteklius, aptaria žmonių elgesį juos tausojant; pateikia pasaulio gamtos ir kultūros paveldo pavyzdžių; išvardija, apibūdina Lietuvos materialųjį ir nematerialųjį paveldą, aptaria būtinybę su juo elgtis atsakingai; rodo pagarbą kitokiai nuomonei, paaiškina savo požiūrį, ieško kompromiso; išvardija konfliktų sprendimo būdus; dalyvauja savanoriškoje, labdaringoje veikloje, aptaria ir vertina savo vaidmenį; suvokia žiniasklaidos vaidmenį demokratijoje, atpažįsta netikras naujienas, aptaria melagingų naujienų žalą.

Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetenciją mokiniai ugdosi, kai skaito tekstus ir klauso audio įrašų, kurių tematika sudaro galimybes kalbėti apie sveiką gyvenseną; mokosi valdyti savo emocijas viešo pasisakymo metu; mokosi bendrauti užsienio kalba žodžiu su savo bendraamžiais, mokytojais ir kitais jų aplinkoje pasitaikančiais asmenimis, išgirsti pašnekovą ir pritaikyti savo kalbą prie sociolingvistinės situacijos; mokosi atpažinti tarpkultūrinius skirtumus ir tinkamai su jais dorotis komunikuodami užsienio kalba; atpažįsta ir išsako savo emocijas, išvardija savo vertybes, asmenines savybes, paaiškina savo elgesį; apibūdina norus, pomėgius, gebėjimus, pasako, ką nori išmokti daryti geriau; išsikelia tikslą, sukuria jo pasiekimo planą, vertina savo pažangą siekiant tikslo; motyvuoja save ir kitus įveikti nepalankias situacijas; rūpestingai ir draugiškai elgiasi klasėje; dirbdami grupėje laikosi sutartų darbo grupėje taisyklių; atpažįsta ir nusako pavojingą ir nesaugų elgesį; reaguoja į nepagarbų ar patyčių elgesį ir siekia jį įveikti; palaiko kitus, o prireikus patys paprašo palaikymo; paaiškina, kaip elgtis, kur ieškoti pagalbos ištikus nesėkmei; suprasdami skirtingas vertybinės nuostatas, rodo pagarbą įvairių kultūrinių, socialinių grupių, skirtingo amžiaus, fizinių ar intelektinių gebėjimų, skirtingos tautybės, rasės, mąstysenos ar gyvensenos asmenims; supranta asmeninių savybių vaidmenį dirbant komandoje; sprendžia tarpasmeninius konfliktus; dėmesingai klausosi ir analizuoja, kaip klausymas ir kalbėjimas padeda išvengti konfrontacijos; analizuoja ir paaiškina mokyklos, bendruomenės, visuomenės taisyklių svarbos priežastis; vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims apibūdinti, supranta vartotinų ir nevartotinų žodžių konotacines reikšmes; rūpinasi savo kūno ir aplinkos švara; paaiškina, kokie produktai yra palankūs ir nepalankūs sveikatai, laikosi sveikos mitybos taisyklių mokykloje; suvokia ir apibūdina atsakomybę ir pasekmes už sveikatai kenkiančius sprendimus ir veiksmus; paaiškina šeimos, mokyklos, bendruomenės, visuomenės taisyklių ir priimtinų normų laikymosi svarbą; aptaria sveiko gyvenimo būdo principus, fizinės ir emocinės sveikatos dermę.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Supratimas (suvokimas) (recepcija) (A) vyksta, kai kalbos vartotojas apdoroja ir supranta sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus; apima klausymo, skaitymo ir vaizdo peržiūros veiklas. Šios pasiekimų srities pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Įrašo prireikia klausytis keletą kartų. Užduotis atlieka ir (ar) taiko supratimo strategijas suteikus pagalbą (A1.1).

Iš dalies supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, prireikus pasinaudoja vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Atliekant užduotis ir (ar) taikant supratimo strategijas kartais prireikia pagalbos (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų programos temomis ir įvairiose situacijose, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, programos temomis ir įvairiose situacijose, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Savarankiškai taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, paaiškinimas, pokalbis, trumpas apibūdinimas ar pasakojimas (pvz., daina, eiliuotė).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus tiesioginius nurodymus, pvz., „Sėskitės“, „Rašykite“, kurie paremiami vizualia informacija, gestais, prireikus pakartojama. Mokomasi suprasti paprastus paaiškinimus, pvz., kur kas yra, kai objektas ar daiktas yra artimiausioje aplinkoje.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti žodžius ir trumpus sakinius klausantis pokalbio žinomose situacijose (pvz., kai kalbamasi apie šeimą).
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti aiškiai tariamus žodžius, vardus, skaičius, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, turi pasinaudoti vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Įrašo prireikia klausytis keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A1.1).

Iš dalies supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją ir kai kurias detales. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, kai kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta trumpų tekstų, sudarytų iš žinomų struktūrų, pagrindinę informaciją, reikiamą informaciją ir kai kurias detales. Gali patirti sunkumų detaliai suprasdamas tekstą. Taiko žinomas supratimo strategijas priklausomai nuo užduoties ir klausymosi tikslo (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, kai kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų, sudarytų iš žinomų struktūrų, pagrindinę informaciją, reikiamą informaciją ir detales. Tikslingai naudojasi supratimo strategijomis (A1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.


Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, instrukcija, skelbimas, informacinis pranešimas, orų prognozė, pokalbis, trumpas interviu, pasakojimas.

 Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastus nurodymus, pvz., paduoti daiktą, kai nurodoma, kur jis yra; paprastus skelbimus, pvz., stotyje, parduotuvėje: skaičius, kainą, valandas.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti paprastą trumpą pokalbį kasdienėmis temomis, pvz., kai žmonės kalba apie save, įvardija šeimos narius, pasakoja apie savo ir šeimos narių pomėgius, mėgstamus dalykus mokykloje. 
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti paprastą informaciją žinomose situacijose, jei daromos ilgos pauzės.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpo pasakojimo pažįstamomis temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpų garso įrašų konkrečią informaciją, pvz., vietą, laiką, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją. Kartais gali prireikti pagalbos (A1.1).

Iš dalies supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją reikiamą informaciją, kai kurias detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją, detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. taiko Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją, detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. Tikslingai taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nesudėtinga instrukcija, nurodymas, skelbimas, pokalbis, diskusija, pranešimas, prezentacija, adaptuotas grožinis tekstas, radijo žinios.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti trumpas paprastas instrukcijas (pvz., kaip pagaminti patiekalą), skelbimų ir (arba) pranešimų viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse) esmę, kai foninis triukšmas minimalus. 
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti pokalbių ir diskusijų kasdienėmis temomis pagrindines mintis, pvz., profesijos pasirinkimas, atostogų įspūdžiai, santykiai mokykloje.; ar pašnekovas sutinka ar nesutinka su išsakyta nuomone, pvz., kai kalbama apie mainų šalį, kelionės maršrutą, gyvenamosios vietos privalumus ir (arba) trūkumus.
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpą pranešimą (prezentaciją), pasisakymą žinoma tema, kai pranešimas paremtas vaizdine medžiaga ir paaiškinimais, pateikiamas tiesmuka kalba ir yra aiškios struktūros, o kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai tariama.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, adaptuotų grožinių ir (arba) pažintinių audio knygų ištraukų siužetą ir pagrindines mintis.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti svarbiausias radijo žinių mintis pažįstamomis temomis ir paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus, jei kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Minimaliai supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Kartais gali prireikti pagalbos (A1.1).

Iš dalies supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.2).

Supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.3).

Supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Tikslingai taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi detaliai suprasti pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis, kai kalbama normine kalba ir aiškiai, ilgesnius pokalbius ir diskusijas, kai kalbama normine kalba ir (arba) turinčius šnekamosios kalbos elementų.
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpų, aiškių, paprastų pranešimų pagrindines mintis ir detales, kai aiškiai kalbama normine kalba, kurioje gali būti šnekamosios kalbos elementų ir kai laikomasi aiškios struktūros.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, pažintinių garsinių tekstų ir (arba) knygų pagrindines mintis ir kai kurias detales, adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti radijo laidų bei garso įrašų turinį žinomomis temomis, jei tariama aiškiai. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta pagrindinę informaciją labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, kuriuose vyrauja regimieji elementai ir susidedančių iš žinomų žodžių bei frazių ir gali būti pritaikyti įvairioms programos temoms bei situacijoms. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Skaito tekstą keletą kartų. Užduotis atlieka suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Prireikus skaito tekstą keletą kartų. Atliekant užduotis ir (ar) taikant supratimo strategijas kartais prireikia pagalbos (A2.2).

Supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A2.3).

Supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: vadovėlio užduočių instrukcija, viešas užrašas, skelbimas, žinutė, laiškas (elektroninis), atvirukas, pranešimas, plakatas, skrajutė, komiksas, iliustruotas informacinis tekstas, trumpas iliustruotas pasakojimas.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpus, paprastus skelbimus, naudojamus žinomuose kasdieniuose kontekstuose, pvz., „Stovėti negalima“, „Autobuse ledus valgyti draudžiama“, ypač jeigu jie iliustruoti.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti informaciją apie įvykį, laiką ir vietą elektroniniame laiške, žinutėje ar atviruke. Mokomasi suprasti informaciją apie laiką ir vietą labai paprastose žinutėse, pavyzdžiui, „Grįšiu 18 valandą“ arba „Susitikime bibliotekoje“, jei nėra santrumpų.
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir labai paprastas frazes paprastuose pranešimuose įprastose kasdienėse situacijose. Suprasti paprastą kasdienę informaciją užrašuose, iškabose, pvz., „Stotis“, „Kavinė“, rasti informaciją apie vietas, laiką ir kainas plakatuose, skrajutėse ir skelbimuose.
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpą iliustruotą informacinį tekstą, kurio leksika žinoma, pvz., greito maisto restorano meniu arba iliustruotą istoriją.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti labai trumpus iliustruotus pasakojimus apie kasdienę veiklą, kuriuose vartojami žinomi žodžiai ir frazės.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti nežinomo žodžio reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga (iliustracijomis, piešinėliais, diagramomis). Mokomasi nuspėti su gimtąja kalba panašių ir tarptautinių žodžių reikšmę.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi skaitant nuspėti pastraipos pagrindinį turinį, kai yra galimybė pasiremti vaizdine medžiaga.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi nuspėti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo programos temoms ir įvairioms situacijoms pritaikytų tekstų , susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas turi pasinaudoti vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Skaito tekstą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo programos temoms ir įvairioms situacijoms pritaikytų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A2.2).

Detaliai supranta trumpus, paprastus pasakojamojo ar aprašomojo tipo iliustruotus tekstus apie žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažnai vartojamų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją trumpuose informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Detaliai supranta trumpus, paprastus pasakojamojo ar aprašomojo tipo iliustruotus tekstus apie žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažnai vartojamų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją trumpuose informacinio pobūdžio tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.


Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nurodymas (stenduose, informaciniuose lapeliuose), žinutė, trumpas asmeninis laiškas, atvirukas, renginio programa, lankstinukas, brošiūra, komiksas, tvarkaraštis, iliustruotas informacinis tekstas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti ir sekti paprastus nurodymus (pvz., kaip nuvykti iš taško A į tašką B).
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti paprastus trumpus pranešimus žinutėse ir atvirukuose, trumpas paprastas žinutes, siunčiamas per socialinę mediją ar el. paštu (pvz., siūlymą, ką daryti, kada ir kur susitikti). 
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi suprasti informaciją stenduose, informaciniuose lapeliuose (pvz., prekybos centre, oro uoste, stotyje) ir kitas nuorodas (pvz., kur yra liftas, eskalatorius, išėjimas), rasti reikiamą ir (arba) pagrindinę informaciją renginių programose, lankstinukuose ir brošiūrose (pvz., kas siūloma, renginio data ir vieta, išvykimo laikas). 
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti paprasto iliustruoto informacinio teksto ir trumpo paprasto aprašymo turinį, trumpus paprastus iliustruotus tekstus dominančiomis temomis, pvz., sporto naujienos, muzika, kelionės. Mokomasi suprasti paprastų, iliustruotų straipsnių pavadinimus.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus pasakojimus, jei iliustracijos padeda atspėti didžiąją dalį turinio. Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą, pvz., komiksuose. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi skirti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta detales paprastų pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstų , kurių temos ir gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją informacinio pobūdžio tekstuose. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta detales ilgesnių paprastų pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstų, kurių temos ir gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.2).

Detaliai supranta ilgesnius paprastus pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstus, kuriuose gali būti nežinomų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos, o temos programinės. Randa reikiamą informaciją įvairiuose informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Detaliai supranta ilgesnius paprastus pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstus , kuriuose gali būti nežinomų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos, o temos programinės. Randa reikiamą informaciją įvairiuose informacinio pobūdžio tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: skelbimas, nuoroda, iliustruota, instrukcija, asmeninis laiškas, reklama, brošiūra, etiketė, iliustruotas straipsnis, komiksas, tvarkaraštis, aprašymas, istorija, tinklaraščio įrašas, trumpas adaptuotas grožinis tekstas, eilėraštis.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas trumpas iliustruotas daiktų naudojimo, procesų atlikimo, saugos instrukcijas.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesmuka informacija, detaliai apibūdinami įvykiai, veikla ir (arba) patirtis, reiškiamos emocijos.
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti reikiamą ir (arba) tikslinę informaciją neilguose tekstuose (reklamose, etiketėse, brošiūrose), suprasti paprastą informaciją skelbimuose ir nuorodose viešojoje erdvėje. 
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti: tiesmukus tekstus (straipsnius), kuriuose pateikiami faktai kasdienio gyvenimo temomis, apibūdinami žmonės, socialinio ir kultūrinio gyvenimo įvykiai; paprastų, iliustruotų straipsnių pagrindinę mintį ir pagrindinę informaciją. 
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą (pvz., kelionės dienoraštį), trumpų istorijų siužetą, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti būsimos teksto dalies turinį, skaitant suvokti teksto dalies turinį remiantis teksto visuma.
Argumentavimo, minties eigos supratimas remiantis teksto siejimo priemonėmis. Mokomasi nustatyti autoriaus argumentavimą, minties eigą remiantis teksto siejimo priemonėmis ir (arba) diskurso žymekliais.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi nustatyti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Minimaliai supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Kartais prireikia mokytojo pagalbos (A2.1).

Iš dalies supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.2).

Supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

 Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti aiškią įrenginio, prietaiso naudojimosi instrukciją.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti įvykių, jausmų, norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek, kad galėtų susirašinėti su draugais. 
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi nustatyti, ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą, rasti ir suprasti asmeniškai svarbią kasdienių tekstų informaciją, pvz., bukletų, trumpų oficialiųjų dokumentų. Mokomasi peržvelgti ilgesnį tekstą, siekiant nustatyti, kur yra reikalinga informacija, atrinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų turint konkretų tikslą.
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti: aiškinamojo tipo tekstus, kuriuose pateikiami faktai ir autoriaus požiūris; paprasto laikraščio straipsnio, kuriame tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai, svarbiausias mintis; aiškios struktūros argumentavimo tipo tekstus – suvokti svarstymo eigą, nustatyti pagrindines išvadas.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti: publicistinių straipsnių pažįstamomis temomis (pvz., filmų, knygų apžvalgų, tinklalapio apžvalgų) pagrindines mintis; tiesmuka, paprasta kalba parašytą poeziją, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą, pagrindines mintis ir detales, sekti veiksmo eigą.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi nuspėti kitos sakytinio ar rašytinio teksto dalies ir (arba) pastraipos turinį, remiantis teksto visuma.
Argumentavimo, minties eigos supratimas remiantis teksto siejimo priemonėmis. Mokomasi tikrintis supratimą remiantis konteksto nuorodomis.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi peržvelgus leidinį atpažinti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi įvairiais žodynais, taip pat lingvistiniais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą naudojasi atraminiais žodžiais. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Užduotis atlieka ir (ar)taiko supratimo strategijas suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą kartais pasinaudoja atraminiais žodžiais. Prireikus peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.2).

Supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.3).

Supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, nesudėtinga reklama, animacinis filmukas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus apie artimiausią aplinką.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir frazes reklamose; suprasti nesudėtingų reklamų dominančiomis temomis esmę.
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti paprastų filmų siužetą, kuriuose dauguma vartojamų žodžių yra žinomi ir filme kartojami.
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą turi pasinaudoti atraminiais žodžiais. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, TV naujienų santrauka, sporto naujienos, TV orų prognozė, reklama, animacinis filmukas, vaidybinio filmo ištrauka.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus žinomomis temomis.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir frazes, atpažinti temas pagrindinėse naujienų santraukose ir reklamose, remiantis turimomis žiniomis. 
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti animacinių ir vaidybinių filmų vaikams siužetą pažįstamomis ir (arba) dominančiomis temomis. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą turi pasinaudoti atraminiais žodžiais ir (ar) kita pagalbine medžiaga. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, kai kurias detales ir pagrindines mintis, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, kai kurias detales ir pagrindines mintis, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, reklama, vaidybinis filmas, dokumentinio filmo ištrauka.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę mintį. 
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti TV laidų (naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) dominančiomis temomis pagrindines mintis. 
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti filmus, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Minimaliai supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, informacinių ir (arba) dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti daugumą TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir pakankamai lėtai.
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti dokumentinių ir vaidybinių filmų, susijusių su žinomais kontekstais, pagrindines mintis ir detales.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Įrašo prireikia klausytis keletą kartų. Užduotis atlieka ir (ar) taiko supratimo strategijas suteikus pagalbą (A1.1).

Iš dalies supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, prireikus pasinaudoja vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Atliekant užduotis ir (ar) taikant supratimo strategijas kartais prireikia pagalbos (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų programos temomis ir įvairiose situacijose, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, programos temomis ir įvairiose situacijose, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Savarankiškai taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, paaiškinimas, pokalbis, trumpas apibūdinimas ar pasakojimas (pvz., daina, eiliuotė).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus tiesioginius nurodymus, pvz., „Sėskitės“, „Rašykite“, kurie paremiami vizualia informacija, gestais, prireikus pakartojama. Mokomasi suprasti paprastus paaiškinimus, pvz., kur kas yra, kai objektas ar daiktas yra artimiausioje aplinkoje.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti žodžius ir trumpus sakinius klausantis pokalbio žinomose situacijose (pvz., kai kalbamasi apie šeimą).
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti aiškiai tariamus žodžius, vardus, skaičius, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta pagrindinę informaciją labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, kuriuose vyrauja regimieji elementai ir susidedančių iš žinomų žodžių bei frazių ir gali būti pritaikyti įvairioms programos temoms bei situacijoms. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Skaito tekstą keletą kartų. Užduotis atlieka suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Prireikus skaito tekstą keletą kartų. Atliekant užduotis ir (ar) taikant supratimo strategijas kartais prireikia pagalbos (A2.2).

Supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A2.3).

Supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: vadovėlio užduočių instrukcija, viešas užrašas, skelbimas, žinutė, laiškas (elektroninis), atvirukas, pranešimas, plakatas, skrajutė, komiksas, iliustruotas informacinis tekstas, trumpas iliustruotas pasakojimas.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpus, paprastus skelbimus, naudojamus žinomuose kasdieniuose kontekstuose, pvz., „Stovėti negalima“, „Autobuse ledus valgyti draudžiama“, ypač jeigu jie iliustruoti.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti informaciją apie įvykį, laiką ir vietą elektroniniame laiške, žinutėje ar atviruke. Mokomasi suprasti informaciją apie laiką ir vietą labai paprastose žinutėse, pavyzdžiui, „Grįšiu 18 valandą“ arba „Susitikime bibliotekoje“, jei nėra santrumpų.
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir labai paprastas frazes paprastuose pranešimuose įprastose kasdienėse situacijose. Suprasti paprastą kasdienę informaciją užrašuose, iškabose, pvz., „Stotis“, „Kavinė“, rasti informaciją apie vietas, laiką ir kainas plakatuose, skrajutėse ir skelbimuose.
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpą iliustruotą informacinį tekstą, kurio leksika žinoma, pvz., greito maisto restorano meniu arba iliustruotą istoriją.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti labai trumpus iliustruotus pasakojimus apie kasdienę veiklą, kuriuose vartojami žinomi žodžiai ir frazės.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti nežinomo žodžio reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga (iliustracijomis, piešinėliais, diagramomis). Mokomasi nuspėti su gimtąja kalba panašių ir tarptautinių žodžių reikšmę.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi skaitant nuspėti pastraipos pagrindinį turinį, kai yra galimybė pasiremti vaizdine medžiaga.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi nuspėti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą naudojasi atraminiais žodžiais. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Užduotis atlieka ir (ar)taiko supratimo strategijas suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą kartais pasinaudoja atraminiais žodžiais. Prireikus peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.2).

Supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.3).

Supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, nesudėtinga reklama, animacinis filmukas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus apie artimiausią aplinką.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir frazes reklamose; suprasti nesudėtingų reklamų dominančiomis temomis esmę.
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti paprastų filmų siužetą, kuriuose dauguma vartojamų žodžių yra žinomi ir filme kartojami.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, turi pasinaudoti vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Įrašo prireikia klausytis keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A1.1).

Iš dalies supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją ir kai kurias detales. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, kai kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta trumpų tekstų, sudarytų iš žinomų struktūrų, pagrindinę informaciją, reikiamą informaciją ir kai kurias detales. Gali patirti sunkumų detaliai suprasdamas tekstą. Taiko žinomas supratimo strategijas priklausomai nuo užduoties ir klausymosi tikslo (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, kai kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų, sudarytų iš žinomų struktūrų, pagrindinę informaciją, reikiamą informaciją ir detales. Tikslingai naudojasi supratimo strategijomis (A1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.


Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, instrukcija, skelbimas, informacinis pranešimas, orų prognozė, pokalbis, trumpas interviu, pasakojimas.

 Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastus nurodymus, pvz., paduoti daiktą, kai nurodoma, kur jis yra; paprastus skelbimus, pvz., stotyje, parduotuvėje: skaičius, kainą, valandas.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti paprastą trumpą pokalbį kasdienėmis temomis, pvz., kai žmonės kalba apie save, įvardija šeimos narius, pasakoja apie savo ir šeimos narių pomėgius, mėgstamus dalykus mokykloje. 
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti paprastą informaciją žinomose situacijose, jei daromos ilgos pauzės.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpo pasakojimo pažįstamomis temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpų garso įrašų konkrečią informaciją, pvz., vietą, laiką, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo programos temoms ir įvairioms situacijoms pritaikytų tekstų , susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas turi pasinaudoti vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Skaito tekstą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo programos temoms ir įvairioms situacijoms pritaikytų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A2.2).

Detaliai supranta trumpus, paprastus pasakojamojo ar aprašomojo tipo iliustruotus tekstus apie žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažnai vartojamų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją trumpuose informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Detaliai supranta trumpus, paprastus pasakojamojo ar aprašomojo tipo iliustruotus tekstus apie žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažnai vartojamų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją trumpuose informacinio pobūdžio tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.


Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nurodymas (stenduose, informaciniuose lapeliuose), žinutė, trumpas asmeninis laiškas, atvirukas, renginio programa, lankstinukas, brošiūra, komiksas, tvarkaraštis, iliustruotas informacinis tekstas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti ir sekti paprastus nurodymus (pvz., kaip nuvykti iš taško A į tašką B).
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti paprastus trumpus pranešimus žinutėse ir atvirukuose, trumpas paprastas žinutes, siunčiamas per socialinę mediją ar el. paštu (pvz., siūlymą, ką daryti, kada ir kur susitikti). 
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi suprasti informaciją stenduose, informaciniuose lapeliuose (pvz., prekybos centre, oro uoste, stotyje) ir kitas nuorodas (pvz., kur yra liftas, eskalatorius, išėjimas), rasti reikiamą ir (arba) pagrindinę informaciją renginių programose, lankstinukuose ir brošiūrose (pvz., kas siūloma, renginio data ir vieta, išvykimo laikas). 
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti paprasto iliustruoto informacinio teksto ir trumpo paprasto aprašymo turinį, trumpus paprastus iliustruotus tekstus dominančiomis temomis, pvz., sporto naujienos, muzika, kelionės. Mokomasi suprasti paprastų, iliustruotų straipsnių pavadinimus.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus pasakojimus, jei iliustracijos padeda atspėti didžiąją dalį turinio. Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą, pvz., komiksuose. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi skirti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą turi pasinaudoti atraminiais žodžiais. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, TV naujienų santrauka, sporto naujienos, TV orų prognozė, reklama, animacinis filmukas, vaidybinio filmo ištrauka.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus žinomomis temomis.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir frazes, atpažinti temas pagrindinėse naujienų santraukose ir reklamose, remiantis turimomis žiniomis. 
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti animacinių ir vaidybinių filmų vaikams siužetą pažįstamomis ir (arba) dominančiomis temomis. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją. Kartais gali prireikti pagalbos (A1.1).

Iš dalies supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją reikiamą informaciją, kai kurias detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją, detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. taiko Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją, detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. Tikslingai taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie