Kategorija
Bendroji paieška Bendrosios programos Skaitmeninės mokymo priemonės Vadovėliai Metodinė medžiaga
Neteisingas
Paieška
Neteisingas
Užduočių bankas
Užduočių bankas

Užsienio kalba (antroji)

Kalbinis ugdymas
Word
PDF
Filtrai
Filtruoti pagal:
BP dalys
Klasės
Bendrosios nuostatos

Užsienio kalbos (antrosios) bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia užsienio kalbos (antrosios) dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Užsienio kalbos (antrosios) dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniui ugdytis kompetencijas, reikalingas bendraujant dabarties pasaulyje, mokantis, rengiantis karjerai ir tolesnei asmenybės raidai.

Užsienio kalba yra bendravimo įrankis su kitų tautų, kultūrų, kalbų atstovais. Tai praplečia asmens pažintines ir kultūrines galimybes. Užsienio kalbų mokėjimas teikia galimybių naudotis interneto, medijų ištekliais, mokslo literatūra, skaityti grožinę literatūrą originalo kalba. Tai leidžia asmeniui tobulėti, plėsti akiratį, naudotis kultūros vertybėmis ir šaltiniais, kurie nepasiekiami gimtąja kalba. Užsienio kalbų mokėjimas yra būtina sąlyga sėkmingoms studijoms ir profesinei karjerai. Keleto užsienio kalbų pakankamas mokėjimas padidina asmens konkurencingumą, mobilumą, profesinį patrauklumą.

Užsienio kalba kaip dalykas padeda formuoti(s) kalbinius komunikacinius gebėjimus, informacinę kultūrą, ugdyti(s) asmenines savybes, vertybines nuostatas bei socialinę kultūrinę savimonę. Mokiniams sudaromos sąlygos:

  • vartoti užsienio kalbą mokinio veiklai būdinguose kontekstuose, pasiekti reikiamą kalbos mokėjimo lygį, leidžiantį siekti asmeninių, mokymosi, visuomeninių ar profesinių tikslų. Išmokti ieškoti žinių, informacijos, ją kritiškai vertinti, sisteminti, vartoti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis; 
  • siekti asmeninio tobulėjimo, atliekant prasmingas veiklas, skiriant dėmesį savitarpio supratimui ir pagalbai, artimos aplinkos ir pasaulio pažinimui, jį analizuojant per savo ir kitų asmenų kultūrinį, etninį kontekstą, patirtis, suvokiant savo stipriąsias ir silpnąsias puses;
  • mokytis prisitaikyti prie pokyčių ir priimti iššūkius dirbant kartu, klausantis kitų asmenų nuomonės, analizuoti ir spręsti globalaus pasaulio problemas, bendraujant etiškai ir korektiškai;
  • ugdytis supratimą ir pagarbą įvairių kultūrinių, socialinių grupių, skirtingos lyties, amžiaus, fizinių ar intelektinių gebėjimų, tautybės, rasės, kitokios mąstysenos ar gyvensenos asmenims;
  • mokytis perimti Europos ir pasaulio istorinę kultūrinę patirtį, ugdytis partnerišką santykį su kitomis tautomis, atsakomybę už savo krašto, Europos ir pasaulio tautų kultūros puoselėjimą ir likimą.

Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: Supratimas (recepcija) (A), Raiška (produkavimas) (B), Sąveika (interakcija) (C), Tarpininkavimas (mediacija) (D). Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 6 iki IV gimnazijos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, jog jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama keturiuose ugdymo koncentruose: ((5)–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 (I–II gimnazijos) klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai – mokymo(si) rezultatai. Mokymo(si) rezultatai aprašomi siejant juos su Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse (2020) pateikiamais kalbos mokėjimo lygių aprašais: (5)–6 klasėse numatomi mokinių pasiekimai siejami su kalbos mokėjimo lygiais Prieš–A1 / A1, 7–8 klasėse su kalbos mokėjimo lygiais A1 / A2, 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse su kalbos mokėjimo lygiais A2 / A2+, III–IV gimnazijos klasėse su kalbos mokėjimo lygiais B1 / B1+. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimų lygio požymis įvardija mokinio rodomus mokymosi rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Užsienio kalbos (antrosios) dalyko tikslas – įgalinti mokinius vartoti užsienio kalbą atliekant įvairias jų amžiaus tarpsniui būdingas veiklas realaus gyvenimo situacijose įvairiuose kontekstuose, tobulinant Programoje įvardytas mokinio kompetencijas; ugdyti mokinius kaip socialiai sąmoningus piliečius, gebančius kūrybiškai ir atsakingai veikti priimant iššūkius, suvokiančius pasaulio įvairovę, istorinę ir kultūrinę patirtį, siekiančius pažinimo ir asmeninio tobulėjimo.

Uždaviniai

Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • bendrauja raštu ir žodžiu, supranta ir kuria įvairius sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus, taip pat ir pasinaudodami skaitmeninėmis technologijomis;
  • plėtoja kalbos žinias, ugdosi kompetencijas, būtinas sėkmingai bendrauti skirtinguose kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • taiko tinkamas strategijas suprasdami ir kurdami sakytinius ir (arba) rašytinius tekstus, bendraudami žodžiu ir raštu, virtualioje erdvėje, tarpininkaudami;
  • priima, supranta ir gerbia kitas kalbas ir kultūras;
  • suvokia sąsajas tarp kalbos ir kultūros, susipažįsta su kitų šalių kultūra, išplėtoja tarptautinį sąmoningumą analizuodami kalbas, kultūras, idėjas ir pasaulines problemas;
  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, tarpkultūrinio bendravimo, mokymosi ir pažinimo priemonę;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų visą gyvenimą.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • bendrauja raštu ir žodžiu, supranta ir kuria įvairius B1 kalbos mokėjimo lygį atitinkančius sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • plėtoja kalbos žinias, ugdosi gebėjimus, būtinus sėkmingai bendrauti skirtinguose asmeninio, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinės veiklos kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • taiko įvairias tinkamas strategijas suprasdami ir kurdami sakytinius ir rašytinius tekstus, bendraudami žodžiu ir raštu, virtualioje erdvėje, tarpininkaudami; remiasi kitų dalykų žiniomis bei tikslingai naudojasi žodynais, kalbos žinynais ir kitomis šiuolaikinėmis informacijos paieškos priemonėmis ir šaltiniais;
  • naudojasi įvairiomis skaitmeninėmis technologijomis, pasirenka tinkamus informacijos šaltinius užsienio kalba įvertindami informacijos patikimumą;
  • suvokia sąsajas tarp kalbos ir kultūros, plėtoja tarpkultūrinį sąmoningumą analizuodami ir lygindami įvairius kultūros reiškinius ir vertindami jų svarbą;
  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, tarpkultūrinio bendravimo, mokymosi ir pažinimo priemonę;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų tolesnėse studijose, būsimoje profesinėje veikloje ir visą gyvenimą. 

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • bendrauja raštu ir žodžiu, supranta ir kuria įvairius sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus, taip pat ir pasinaudodami skaitmeninėmis technologijomis;
  • plėtoja kalbos žinias, ugdosi kompetencijas, būtinas sėkmingai bendrauti skirtinguose kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • taiko tinkamas strategijas suprasdami ir kurdami sakytinius ir (arba) rašytinius tekstus, bendraudami žodžiu ir raštu, virtualioje erdvėje, tarpininkaudami;
  • priima, supranta ir gerbia kitas kalbas ir kultūras;
  • suvokia sąsajas tarp kalbos ir kultūros, susipažįsta su kitų šalių kultūra, išplėtoja tarptautinį sąmoningumą analizuodami kalbas, kultūras, idėjas ir pasaulines problemas;
  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, tarpkultūrinio bendravimo, mokymosi ir pažinimo priemonę;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų visą gyvenimą.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • bendrauja raštu ir žodžiu, supranta ir kuria įvairius B1 kalbos mokėjimo lygį atitinkančius sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • plėtoja kalbos žinias, ugdosi gebėjimus, būtinus sėkmingai bendrauti skirtinguose asmeninio, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinės veiklos kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • taiko įvairias tinkamas strategijas suprasdami ir kurdami sakytinius ir rašytinius tekstus, bendraudami žodžiu ir raštu, virtualioje erdvėje, tarpininkaudami; remiasi kitų dalykų žiniomis bei tikslingai naudojasi žodynais, kalbos žinynais ir kitomis šiuolaikinėmis informacijos paieškos priemonėmis ir šaltiniais;
  • naudojasi įvairiomis skaitmeninėmis technologijomis, pasirenka tinkamus informacijos šaltinius užsienio kalba įvertindami informacijos patikimumą;
  • suvokia sąsajas tarp kalbos ir kultūros, plėtoja tarpkultūrinį sąmoningumą analizuodami ir lygindami įvairius kultūros reiškinius ir vertindami jų svarbą;
  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, tarpkultūrinio bendravimo, mokymosi ir pažinimo priemonę;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų tolesnėse studijose, būsimoje profesinėje veikloje ir visą gyvenimą. 
Kompetencijų ugdymas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Komunikavimo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai kalbėdami ir rašydami pasirenka ir vartoja kalbines ir nekalbines raiškos priemones ir formas; pritaiko raiškos priemones ir formas įvairioms situacijoms ir adresatams asmeninio gyvenimo, mokymo(si), viešosios veiklos ir iš dalies profesinės veiklos srityse komunikuodami gyvai ir virtualiojoje erdvėje; kuria komunikavimo aplinką; kalbėdami ir rašydami taiko reikiamas strategijas (planuoja, pasitaiso, patikslina, redaguoja ir pan.); komunikuodami žodžiu ir raštu atsižvelgia į adresatą, komunikacinį tikslą, situaciją; išlaiko dėmesį, išklauso pašnekovą, tinkamai reaguoja; komunikuodami žodžiu ir raštu atskleidžia savo asmenybę, suvokdami savo ir kitų skirtybes; klausydami ir skaitydami atpažįsta patyčias, įžeidžiamo turinio, nepakantumą ir smurtą skleidžiančius pranešimus; klausydami ir skaitydami analizuoja ir vertina įvairias komunikavimo intencijas, supranta asmenines nuostatas išreiškiančius pranešimus, skiria faktus ir nuomonę; analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina pranešimus, tekstus, pranešimo tikslingumą, pagrįstumą, įvairių šaltinių patikimumą.

Pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai vartoja kalbos išteklius, kurie apima kalbines komunikacines (funkcines, semantines, gramatines, leksines, diskurso, fonologines ir kt.), sociokultūrines, tarpkultūrines žinias ir gebėjimus; taiko užsienio kalbos išteklius, reikalingus atlikti kalbines veiklas siekiant realizuoti įvairias komunikacines intencijas įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose; perskaito ir suvokia skaitomus tekstus ir supranta jų teikiamą informaciją, reaguoja į ją; suvokia skaitomo literatūrinio teksto prasmes, meninių kalbos priemonių vartojimo reikšmingumą; sparčiai plečia žodyną, vartoja  abstrakčiąsias ir konkrečiąsias  sąvokas, kalbos pažinimo sąvokas ir terminus; atlieka kalbines veiklas, apimančias recepciją ir (arba) supratimą, produkavimą ir (arba) raišką, interakciją ir (arba) sąveiką, mediaciją ir (arba) tarpininkavimą; taiko užsienio kalbos dalykui, kalbų mokymuisi būdingas mąstymo formas, pvz., klausydami ir skaitydami apdoroja, analizuoja, vertina tekstus turinio ir sandaros požiūriu, kitų dalykų žinias taiko per užsienio kalbos pamokas; kalbėdami ir rašydami taiko turimas žinias ir gebėjimus naujuose kontekstuose; atlikdami produkavimo ir interakcijos veiklas, kelia klausimus, identifikuoja problemas, siūlo problemų sprendimo būdus, įgyvendina idėjas;planuoja, stebi, vertina, reflektuoja mokymo(si) procesą, savo mąstymą; savistabą, savianalizę susieja su mokymo(si) tikslais ir rezultatais.

Kultūrinę kompetenciją mokiniai ugdosi, kai mokosi atpažinti ir stebėti kultūros kūrinius artimoje aplinkoje; tyrinėja ir lygina kultūrų objektus ir reiškinius; susipažinę apibūdina Lietuvos kultūros papročius, istoriją, mokslą, menus, literatūrą, kultūros, mokslo, visuomenės veikėjus, vertina jų veiklą, pasiekimus; mokosi atsakingai naudotis medijomis; aptaria kultūros renginių reikšmę savo asmeniniame, mokyklos, bendruomenės, šalies, pasaulio gyvenime; suvokia savo kultūrinius interesus, įgyvendina juos; siūlo kultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos, bendruomenės projektams, renginiams; dalyvauja klasės, mokyklos, bendruomenės kultūrinėje veikloje kaip kūrėjai, atlikėjai, aktyvūs stebėtojai, kritiški medijų meno vartotojai; vertina Lietuvos ir pasaulio daugiakalbiškumą ir daugiakultūriškumą; lygina ir kritiškai vertina vertybes, idėjas, komunikacijos formas, kultūros pasiekimus Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros kontekstuose;analizuoja ir lygina tradicinės ir šiuolaikinės Lietuvos kultūros objektus, reiškinius, kūrinius, interpretuoja šalies lokalius, regioninius kultūros reiškinius bei vertina jų svarbą šalies kultūrai; atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus, pritaiko savo kultūrines žinias asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime bei užsienio kalbos mokymo(si) procese; įvairias veiklas aptaria užsienio kalbos pamokose; kritiškai vertina įvairių kultūros reiškinių poveikį šalies, Europos ir pasaulio kultūros raidai; siekia bendrauti užsienio kalba ir kurti kartu su kitų kultūrų atstovais.

Skaitmeninę kompetenciją mokiniai ugdosi, kai supranta žiūrimus vaizdo įrašus, TV laidas, filmus, jų pagrindines mintis ir detales; naudojasi skaitmeniniais žodynais, vertimo programomis, kitais suprasti padedančiais įrankiais; žaisdami pasirenka pvz., žaidimų lygį, spalvą, formą; sukuria skaidrių pateiktis su užrašais ekrane, įgarsina tekstą, pateikia pavyzdžių naudodami įvairias medijas (grafinę, vizualinę, vaizdo); užpildo formą įrašydami asmeninę informaciją; užsisako prekę ar paslaugą internetu; sukuria filmuką ir (arba) reportažą, vaizdo ir garso įrašą; sukuria tinklalaidę (podcast: audio, videocast) tam tikra aktualia tema, pasidalindami svarbia patirtimi arba kurdami išgalvotą istoriją; įrašo ir (arba) parengia interviu pvz., su mokyklos svečiu ar projekto partneriu; parašo TV laidos, tinklalapio recenziją, pateikia vertinimą, komentarą; analizuodami ir vertindami informaciją, atskiria faktus ir nuomones, atpažįsta melagingas naujienas; audiovizualiniam kūriniui rengti pasirenka tinkamas skaitmenines priemones ir tekstų rengykles; saugiai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, remiasi asmens duomenų bei privatumo sauga skaitmeninėje erdvėje; kritiškai vertina skaitmeninio turinio pasirinkimą; dalyvaudami virtualioje komunikacijoje paskelbia įrašus apie patirtus dalykus, etiškai pakomentuoja kitų įrašus; dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, apsikeičia su jais informacija; dirbdami projekto grupėje vykdo tiesiogines instrukcijas, atlieka bendras užduotis; bendradarbiaudami grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūros, religijos, kalbos mokėjimo lygio ir pan. asmenų, atlieka komandines užduotis, rodo grupės nariams pagarbą, supranta individualius asmenų skirtumus, jei nesutaria, ieško kompromiso, mandagiai kalba, kuria pozityvią atmosferą; sprendžia problemas pasitelkdami skaitmenines technologijas.

Kūrybiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai svarsto, ką norėtų sužinoti, tyrinėti, išbandyti; renka kūrybai reikalingą informaciją iš įvairių šaltinių ir artimos socialinės aplinkos; pasitelkia vaizduotę tam, kad pasiūlytų kūrybinę idėją; kelia klausimus, problemas ir pateikia sprendimo būdus bei juos pagrindžiančius argumentus; teikia alternatyvas, argumentuoja; generuoja originalias idėjas; savarankiškai atlieka kūrybines užduotis; turimas žinias ir gebėjimus perkelia į naują kontekstą; kūrybinei veiklai renkasi asmeniškai ar socialiai prasmingas temas; atlikdami projektinę veiklą apie Lietuvos ir kitų šalių aktualijas, kuria pristatymus, plakatus, filmukus ir pan., įžvelgia problemas ir kūrybines galimybes įvairiuose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose; susidūrę su sunkumais, tęsia pradėtą veiklą, koreguoja darbą, siekia baigti; kūrybos rezultatus pristato įvairiais būdais, juos renkasi tikslingai, taiko įvairias kūrybinės veiklos priemones; apibūdina savo ir kitų sukurtus produktus, vertina juos pagal nurodytus ar pasirinktus kriterijus; kuria atskirai ir grupėje, dalinasi savo žiniomis, kūrybinėmis idėjomis, patirtimi su kitais mokiniais; bendradarbiaudami komandoje, taiko mediacijos strategijas; grupėje laikosi kūrybinės etikos taisyklių, prisitaiko prie kitų asmenų interesų, prisiima atsakomybę už pasirinktą ar priskirtą vaidmenį; priima alternatyvius sprendimus, atsižvelgdami į kontekstą ir aplinkybes bei įvertindami rizikas.

Pilietiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai išvardija Lietuvos valstybės simbolius, aptaria jų svarbą; nusako piliečio teises ir pareigas, analizuoja, kodėl būtina ginti savo teises ir vykdyti pareigas; paaiškina, kodėl bendruomenėje būtina laikytis taisyklių; švenčia valstybines šventes, dalyvauja pilietinėse veiklose; išvardija Lietuvos ir tarptautines institucijas, ginančias žmogaus teises; išvardija pagrindines tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuvos valstybė; nusako valstybėje veikiančių institucijų funkcijas, jų svarbą demokratijai; dalyvauja kuriant klasės taisykles; nusako, kaip supranta demokratiją klasėje, mokykloje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje; analizuoja bendruomenėje ir visuomenėje priimtinų taisyklių, normų laikymosi svarbą, žmogaus teises ir jų apsaugą demokratinėje visuomenėje; susipažįsta su darnios ekologinės aplinkos kūrimo principais; paaiškina, kodėl reikia saugoti kultūros ir gamtos išteklius, aptaria žmonių elgesį juos tausojant; pateikia pasaulio gamtos ir kultūros paveldo pavyzdžių; išvardija, apibūdina Lietuvos materialųjį ir nematerialųjį paveldą, aptaria būtinybę su juo elgtis atsakingai; rodo pagarbą kitokiai nuomonei, paaiškina savo požiūrį, ieško kompromiso; išvardija konfliktų sprendimo būdus; dalyvauja savanoriškoje, labdaringoje veikloje, aptaria ir vertina savo vaidmenį; suvokia žiniasklaidos vaidmenį demokratijoje, atpažįsta netikras naujienas, aptaria melagingų naujienų žalą.

Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetenciją mokiniai ugdosi, kai skaito tekstus ir klauso audio įrašų, kurių tematika sudaro galimybes kalbėti apie sveiką gyvenseną; mokosi valdyti savo emocijas viešo pasisakymo metu; mokosi bendrauti užsienio kalba žodžiu su savo bendraamžiais, mokytojais ir kitais jų aplinkoje pasitaikančiais asmenimis, išgirsti pašnekovą ir pritaikyti savo kalbą prie sociolingvistinės situacijos; mokosi atpažinti tarpkultūrinius skirtumus ir tinkamai su jais dorotis komunikuodami užsienio kalba; atpažįsta ir išsako savo emocijas, išvardija savo vertybes, asmenines savybes, paaiškina savo elgesį; apibūdina norus, pomėgius, gebėjimus, pasako, ką nori išmokti daryti geriau; išsikelia tikslą, sukuria jo pasiekimo planą, vertina savo pažangą siekiant tikslo; motyvuoja save ir kitus įveikti nepalankias situacijas; rūpestingai ir draugiškai elgiasi klasėje; dirbdami grupėje laikosi sutartų darbo grupėje taisyklių; atpažįsta ir nusako pavojingą ir nesaugų elgesį; reaguoja į nepagarbų ar patyčių elgesį ir siekia jį įveikti; palaiko kitus, o prireikus patys paprašo palaikymo; paaiškina, kaip elgtis, kur ieškoti pagalbos ištikus nesėkmei; suprasdami skirtingas vertybinės nuostatas, rodo pagarbą įvairių kultūrinių, socialinių grupių, skirtingo amžiaus, fizinių ar intelektinių gebėjimų, skirtingos tautybės, rasės, mąstysenos ar gyvensenos asmenims; supranta asmeninių savybių vaidmenį dirbant komandoje; sprendžia tarpasmeninius konfliktus; dėmesingai klausosi ir analizuoja, kaip klausymas ir kalbėjimas padeda išvengti konfrontacijos; analizuoja ir paaiškina mokyklos, bendruomenės, visuomenės taisyklių svarbos priežastis; vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims apibūdinti, supranta vartotinų ir nevartotinų žodžių konotacines reikšmes; rūpinasi savo kūno ir aplinkos švara; paaiškina, kokie produktai yra palankūs ir nepalankūs sveikatai, laikosi sveikos mitybos taisyklių mokykloje; suvokia ir apibūdina atsakomybę ir pasekmes už sveikatai kenkiančius sprendimus ir veiksmus; paaiškina šeimos, mokyklos, bendruomenės, visuomenės taisyklių ir priimtinų normų laikymosi svarbą; aptaria sveiko gyvenimo būdo principus, fizinės ir emocinės sveikatos dermę.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis?(A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Supratimas (suvokimas) (recepcija) (A) vyksta, kai kalbos vartotojas apdoroja ir supranta sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus; apima klausymo, skaitymo ir vaizdo peržiūros veiklas. Šios pasiekimų srities pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Įrašo prireikia klausytis keletą kartų. Užduotis atlieka ir (ar) taiko supratimo strategijas suteikus pagalbą (A1.1).

Iš dalies supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, prireikus pasinaudoja vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Atliekant užduotis ir (ar) taikant supratimo strategijas kartais prireikia pagalbos (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų programos temomis ir įvairiose situacijose, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, programos temomis ir įvairiose situacijose, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Savarankiškai taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, paaiškinimas, pokalbis, trumpas apibūdinimas ar pasakojimas (pvz., daina, eiliuotė).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus tiesioginius nurodymus, pvz., „Sėskitės“, „Rašykite“, kurie paremiami vizualia informacija, gestais, prireikus pakartojama. Mokomasi suprasti paprastus paaiškinimus, pvz., kur kas yra, kai objektas ar daiktas yra artimiausioje aplinkoje.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti žodžius ir trumpus sakinius klausantis pokalbio žinomose situacijose (pvz., kai kalbamasi apie šeimą).
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti aiškiai tariamus žodžius, vardus, skaičius, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, turi pasinaudoti vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Įrašo prireikia klausytis keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A1.1).

Iš dalies supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją ir kai kurias detales. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, kai kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta trumpų tekstų, sudarytų iš žinomų struktūrų, pagrindinę informaciją, reikiamą informaciją ir kai kurias detales. Gali patirti sunkumų detaliai suprasdamas tekstą. Taiko žinomas supratimo strategijas priklausomai nuo užduoties ir klausymosi tikslo (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, kai kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų, sudarytų iš žinomų struktūrų, pagrindinę informaciją, reikiamą informaciją ir detales. Tikslingai naudojasi supratimo strategijomis (A1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.


Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, instrukcija, skelbimas, informacinis pranešimas, orų prognozė, pokalbis, trumpas interviu, pasakojimas.

 Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastus nurodymus, pvz., paduoti daiktą, kai nurodoma, kur jis yra; paprastus skelbimus, pvz., stotyje, parduotuvėje: skaičius, kainą, valandas.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti paprastą trumpą pokalbį kasdienėmis temomis, pvz., kai žmonės kalba apie save, įvardija šeimos narius, pasakoja apie savo ir šeimos narių pomėgius, mėgstamus dalykus mokykloje. 
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti paprastą informaciją žinomose situacijose, jei daromos ilgos pauzės.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpo pasakojimo pažįstamomis temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpų garso įrašų konkrečią informaciją, pvz., vietą, laiką, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją. Kartais gali prireikti pagalbos (A1.1).

Iš dalies supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją reikiamą informaciją, kai kurias detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją, detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. taiko Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją, detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. Tikslingai taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nesudėtinga instrukcija, nurodymas, skelbimas, pokalbis, diskusija, pranešimas, prezentacija, adaptuotas grožinis tekstas, radijo žinios.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti trumpas paprastas instrukcijas (pvz., kaip pagaminti patiekalą), skelbimų ir (arba) pranešimų viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse) esmę, kai foninis triukšmas minimalus. 
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti pokalbių ir diskusijų kasdienėmis temomis pagrindines mintis, pvz., profesijos pasirinkimas, atostogų įspūdžiai, santykiai mokykloje.; ar pašnekovas sutinka ar nesutinka su išsakyta nuomone, pvz., kai kalbama apie mainų šalį, kelionės maršrutą, gyvenamosios vietos privalumus ir (arba) trūkumus.
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpą pranešimą (prezentaciją), pasisakymą žinoma tema, kai pranešimas paremtas vaizdine medžiaga ir paaiškinimais, pateikiamas tiesmuka kalba ir yra aiškios struktūros, o kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai tariama.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, adaptuotų grožinių ir (arba) pažintinių audio knygų ištraukų siužetą ir pagrindines mintis.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti svarbiausias radijo žinių mintis pažįstamomis temomis ir paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus, jei kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Minimaliai supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Kartais gali prireikti pagalbos (A1.1).

Iš dalies supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.2).

Supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.3).

Supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Tikslingai taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi detaliai suprasti pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis, kai kalbama normine kalba ir aiškiai, ilgesnius pokalbius ir diskusijas, kai kalbama normine kalba ir (arba) turinčius šnekamosios kalbos elementų.
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpų, aiškių, paprastų pranešimų pagrindines mintis ir detales, kai aiškiai kalbama normine kalba, kurioje gali būti šnekamosios kalbos elementų ir kai laikomasi aiškios struktūros.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, pažintinių garsinių tekstų ir (arba) knygų pagrindines mintis ir kai kurias detales, adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti radijo laidų bei garso įrašų turinį žinomomis temomis, jei tariama aiškiai. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta pagrindinę informaciją labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, kuriuose vyrauja regimieji elementai ir susidedančių iš žinomų žodžių bei frazių ir gali būti pritaikyti įvairioms programos temoms bei situacijoms. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Skaito tekstą keletą kartų. Užduotis atlieka suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Prireikus skaito tekstą keletą kartų. Atliekant užduotis ir (ar) taikant supratimo strategijas kartais prireikia pagalbos (A2.2).

Supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A2.3).

Supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: vadovėlio užduočių instrukcija, viešas užrašas, skelbimas, žinutė, laiškas (elektroninis), atvirukas, pranešimas, plakatas, skrajutė, komiksas, iliustruotas informacinis tekstas, trumpas iliustruotas pasakojimas.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpus, paprastus skelbimus, naudojamus žinomuose kasdieniuose kontekstuose, pvz., „Stovėti negalima“, „Autobuse ledus valgyti draudžiama“, ypač jeigu jie iliustruoti.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti informaciją apie įvykį, laiką ir vietą elektroniniame laiške, žinutėje ar atviruke. Mokomasi suprasti informaciją apie laiką ir vietą labai paprastose žinutėse, pavyzdžiui, „Grįšiu 18 valandą“ arba „Susitikime bibliotekoje“, jei nėra santrumpų.
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir labai paprastas frazes paprastuose pranešimuose įprastose kasdienėse situacijose. Suprasti paprastą kasdienę informaciją užrašuose, iškabose, pvz., „Stotis“, „Kavinė“, rasti informaciją apie vietas, laiką ir kainas plakatuose, skrajutėse ir skelbimuose.
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpą iliustruotą informacinį tekstą, kurio leksika žinoma, pvz., greito maisto restorano meniu arba iliustruotą istoriją.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti labai trumpus iliustruotus pasakojimus apie kasdienę veiklą, kuriuose vartojami žinomi žodžiai ir frazės.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti nežinomo žodžio reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga (iliustracijomis, piešinėliais, diagramomis). Mokomasi nuspėti su gimtąja kalba panašių ir tarptautinių žodžių reikšmę.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi skaitant nuspėti pastraipos pagrindinį turinį, kai yra galimybė pasiremti vaizdine medžiaga.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi nuspėti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo programos temoms ir įvairioms situacijoms pritaikytų tekstų , susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas turi pasinaudoti vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Skaito tekstą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo programos temoms ir įvairioms situacijoms pritaikytų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A2.2).

Detaliai supranta trumpus, paprastus pasakojamojo ar aprašomojo tipo iliustruotus tekstus apie žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažnai vartojamų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją trumpuose informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Detaliai supranta trumpus, paprastus pasakojamojo ar aprašomojo tipo iliustruotus tekstus apie žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažnai vartojamų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją trumpuose informacinio pobūdžio tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.


Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nurodymas (stenduose, informaciniuose lapeliuose), žinutė, trumpas asmeninis laiškas, atvirukas, renginio programa, lankstinukas, brošiūra, komiksas, tvarkaraštis, iliustruotas informacinis tekstas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti ir sekti paprastus nurodymus (pvz., kaip nuvykti iš taško A į tašką B).
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti paprastus trumpus pranešimus žinutėse ir atvirukuose, trumpas paprastas žinutes, siunčiamas per socialinę mediją ar el. paštu (pvz., siūlymą, ką daryti, kada ir kur susitikti). 
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi suprasti informaciją stenduose, informaciniuose lapeliuose (pvz., prekybos centre, oro uoste, stotyje) ir kitas nuorodas (pvz., kur yra liftas, eskalatorius, išėjimas), rasti reikiamą ir (arba) pagrindinę informaciją renginių programose, lankstinukuose ir brošiūrose (pvz., kas siūloma, renginio data ir vieta, išvykimo laikas). 
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti paprasto iliustruoto informacinio teksto ir trumpo paprasto aprašymo turinį, trumpus paprastus iliustruotus tekstus dominančiomis temomis, pvz., sporto naujienos, muzika, kelionės. Mokomasi suprasti paprastų, iliustruotų straipsnių pavadinimus.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus pasakojimus, jei iliustracijos padeda atspėti didžiąją dalį turinio. Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą, pvz., komiksuose. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi skirti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta detales paprastų pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstų , kurių temos ir gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją informacinio pobūdžio tekstuose. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta detales ilgesnių paprastų pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstų, kurių temos ir gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.2).

Detaliai supranta ilgesnius paprastus pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstus, kuriuose gali būti nežinomų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos, o temos programinės. Randa reikiamą informaciją įvairiuose informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Detaliai supranta ilgesnius paprastus pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstus , kuriuose gali būti nežinomų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos, o temos programinės. Randa reikiamą informaciją įvairiuose informacinio pobūdžio tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: skelbimas, nuoroda, iliustruota, instrukcija, asmeninis laiškas, reklama, brošiūra, etiketė, iliustruotas straipsnis, komiksas, tvarkaraštis, aprašymas, istorija, tinklaraščio įrašas, trumpas adaptuotas grožinis tekstas, eilėraštis.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas trumpas iliustruotas daiktų naudojimo, procesų atlikimo, saugos instrukcijas.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesmuka informacija, detaliai apibūdinami įvykiai, veikla ir (arba) patirtis, reiškiamos emocijos.
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti reikiamą ir (arba) tikslinę informaciją neilguose tekstuose (reklamose, etiketėse, brošiūrose), suprasti paprastą informaciją skelbimuose ir nuorodose viešojoje erdvėje. 
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti: tiesmukus tekstus (straipsnius), kuriuose pateikiami faktai kasdienio gyvenimo temomis, apibūdinami žmonės, socialinio ir kultūrinio gyvenimo įvykiai; paprastų, iliustruotų straipsnių pagrindinę mintį ir pagrindinę informaciją. 
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą (pvz., kelionės dienoraštį), trumpų istorijų siužetą, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti būsimos teksto dalies turinį, skaitant suvokti teksto dalies turinį remiantis teksto visuma.
Argumentavimo, minties eigos supratimas remiantis teksto siejimo priemonėmis. Mokomasi nustatyti autoriaus argumentavimą, minties eigą remiantis teksto siejimo priemonėmis ir (arba) diskurso žymekliais.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi nustatyti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Minimaliai supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Kartais prireikia mokytojo pagalbos (A2.1).

Iš dalies supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.2).

Supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

 Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti aiškią įrenginio, prietaiso naudojimosi instrukciją.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti įvykių, jausmų, norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek, kad galėtų susirašinėti su draugais. 
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi nustatyti, ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą, rasti ir suprasti asmeniškai svarbią kasdienių tekstų informaciją, pvz., bukletų, trumpų oficialiųjų dokumentų. Mokomasi peržvelgti ilgesnį tekstą, siekiant nustatyti, kur yra reikalinga informacija, atrinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų turint konkretų tikslą.
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti: aiškinamojo tipo tekstus, kuriuose pateikiami faktai ir autoriaus požiūris; paprasto laikraščio straipsnio, kuriame tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai, svarbiausias mintis; aiškios struktūros argumentavimo tipo tekstus – suvokti svarstymo eigą, nustatyti pagrindines išvadas.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti: publicistinių straipsnių pažįstamomis temomis (pvz., filmų, knygų apžvalgų, tinklalapio apžvalgų) pagrindines mintis; tiesmuka, paprasta kalba parašytą poeziją, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą, pagrindines mintis ir detales, sekti veiksmo eigą.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi nuspėti kitos sakytinio ar rašytinio teksto dalies ir (arba) pastraipos turinį, remiantis teksto visuma.
Argumentavimo, minties eigos supratimas remiantis teksto siejimo priemonėmis. Mokomasi tikrintis supratimą remiantis konteksto nuorodomis.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi peržvelgus leidinį atpažinti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi įvairiais žodynais, taip pat lingvistiniais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą naudojasi atraminiais žodžiais. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Užduotis atlieka ir (ar)taiko supratimo strategijas suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą kartais pasinaudoja atraminiais žodžiais. Prireikus peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.2).

Supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.3).

Supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, nesudėtinga reklama, animacinis filmukas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus apie artimiausią aplinką.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir frazes reklamose; suprasti nesudėtingų reklamų dominančiomis temomis esmę.
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti paprastų filmų siužetą, kuriuose dauguma vartojamų žodžių yra žinomi ir filme kartojami.
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą turi pasinaudoti atraminiais žodžiais. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, TV naujienų santrauka, sporto naujienos, TV orų prognozė, reklama, animacinis filmukas, vaidybinio filmo ištrauka.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus žinomomis temomis.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir frazes, atpažinti temas pagrindinėse naujienų santraukose ir reklamose, remiantis turimomis žiniomis. 
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti animacinių ir vaidybinių filmų vaikams siužetą pažįstamomis ir (arba) dominančiomis temomis. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą turi pasinaudoti atraminiais žodžiais ir (ar) kita pagalbine medžiaga. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, kai kurias detales ir pagrindines mintis, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, kai kurias detales ir pagrindines mintis, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, reklama, vaidybinis filmas, dokumentinio filmo ištrauka.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę mintį. 
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti TV laidų (naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) dominančiomis temomis pagrindines mintis. 
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti filmus, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Minimaliai supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, informacinių ir (arba) dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti daugumą TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir pakankamai lėtai.
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti dokumentinių ir vaidybinių filmų, susijusių su žinomais kontekstais, pagrindines mintis ir detales.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Įrašo prireikia klausytis keletą kartų. Užduotis atlieka ir (ar) taiko supratimo strategijas suteikus pagalbą (A1.1).

Iš dalies supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, prireikus pasinaudoja vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Atliekant užduotis ir (ar) taikant supratimo strategijas kartais prireikia pagalbos (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų programos temomis ir įvairiose situacijose, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, programos temomis ir įvairiose situacijose, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Savarankiškai taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, paaiškinimas, pokalbis, trumpas apibūdinimas ar pasakojimas (pvz., daina, eiliuotė).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus tiesioginius nurodymus, pvz., „Sėskitės“, „Rašykite“, kurie paremiami vizualia informacija, gestais, prireikus pakartojama. Mokomasi suprasti paprastus paaiškinimus, pvz., kur kas yra, kai objektas ar daiktas yra artimiausioje aplinkoje.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti žodžius ir trumpus sakinius klausantis pokalbio žinomose situacijose (pvz., kai kalbamasi apie šeimą).
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti aiškiai tariamus žodžius, vardus, skaičius, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta pagrindinę informaciją labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, kuriuose vyrauja regimieji elementai ir susidedančių iš žinomų žodžių bei frazių ir gali būti pritaikyti įvairioms programos temoms bei situacijoms. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Skaito tekstą keletą kartų. Užduotis atlieka suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas naudojasi vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Prireikus skaito tekstą keletą kartų. Atliekant užduotis ir (ar) taikant supratimo strategijas kartais prireikia pagalbos (A2.2).

Supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A2.3).

Supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: vadovėlio užduočių instrukcija, viešas užrašas, skelbimas, žinutė, laiškas (elektroninis), atvirukas, pranešimas, plakatas, skrajutė, komiksas, iliustruotas informacinis tekstas, trumpas iliustruotas pasakojimas.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpus, paprastus skelbimus, naudojamus žinomuose kasdieniuose kontekstuose, pvz., „Stovėti negalima“, „Autobuse ledus valgyti draudžiama“, ypač jeigu jie iliustruoti.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti informaciją apie įvykį, laiką ir vietą elektroniniame laiške, žinutėje ar atviruke. Mokomasi suprasti informaciją apie laiką ir vietą labai paprastose žinutėse, pavyzdžiui, „Grįšiu 18 valandą“ arba „Susitikime bibliotekoje“, jei nėra santrumpų.
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir labai paprastas frazes paprastuose pranešimuose įprastose kasdienėse situacijose. Suprasti paprastą kasdienę informaciją užrašuose, iškabose, pvz., „Stotis“, „Kavinė“, rasti informaciją apie vietas, laiką ir kainas plakatuose, skrajutėse ir skelbimuose.
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpą iliustruotą informacinį tekstą, kurio leksika žinoma, pvz., greito maisto restorano meniu arba iliustruotą istoriją.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti labai trumpus iliustruotus pasakojimus apie kasdienę veiklą, kuriuose vartojami žinomi žodžiai ir frazės.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti nežinomo žodžio reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga (iliustracijomis, piešinėliais, diagramomis). Mokomasi nuspėti su gimtąja kalba panašių ir tarptautinių žodžių reikšmę.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi skaitant nuspėti pastraipos pagrindinį turinį, kai yra galimybė pasiremti vaizdine medžiaga.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi nuspėti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą naudojasi atraminiais žodžiais. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Užduotis atlieka ir (ar)taiko supratimo strategijas suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą kartais pasinaudoja atraminiais žodžiais. Prireikus peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.2).

Supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.3).

Supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, nesudėtinga reklama, animacinis filmukas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus apie artimiausią aplinką.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir frazes reklamose; suprasti nesudėtingų reklamų dominančiomis temomis esmę.
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti paprastų filmų siužetą, kuriuose dauguma vartojamų žodžių yra žinomi ir filme kartojami.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta konkrečiose situacijose tiesiogiai sakomą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama, o prireikus pakartojama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją. Klausydamasis garso įrašo, turi pasinaudoti vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Įrašo prireikia klausytis keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A1.1).

Iš dalies supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų tekstų pagrindinę informaciją ir kai kurias detales. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, kai kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta trumpų tekstų, sudarytų iš žinomų struktūrų, pagrindinę informaciją, reikiamą informaciją ir kai kurias detales. Gali patirti sunkumų detaliai suprasdamas tekstą. Taiko žinomas supratimo strategijas priklausomai nuo užduoties ir klausymosi tikslo (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą programos temomis įvairioms situacijoms pritaikytą bendrinę kalbą, kai kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų, sudarytų iš žinomų struktūrų, pagrindinę informaciją, reikiamą informaciją ir detales. Tikslingai naudojasi supratimo strategijomis (A1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.


Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, instrukcija, skelbimas, informacinis pranešimas, orų prognozė, pokalbis, trumpas interviu, pasakojimas.

 Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastus nurodymus, pvz., paduoti daiktą, kai nurodoma, kur jis yra; paprastus skelbimus, pvz., stotyje, parduotuvėje: skaičius, kainą, valandas.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti paprastą trumpą pokalbį kasdienėmis temomis, pvz., kai žmonės kalba apie save, įvardija šeimos narius, pasakoja apie savo ir šeimos narių pomėgius, mėgstamus dalykus mokykloje. 
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti paprastą informaciją žinomose situacijose, jei daromos ilgos pauzės.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpo pasakojimo pažįstamomis temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpų garso įrašų konkrečią informaciją, pvz., vietą, laiką, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo programos temoms ir įvairioms situacijoms pritaikytų tekstų , susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Skaitydamas turi pasinaudoti vaizdine informacija arba atraminiais žodžiais. Skaito tekstą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo programos temoms ir įvairioms situacijoms pritaikytų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A2.2).

Detaliai supranta trumpus, paprastus pasakojamojo ar aprašomojo tipo iliustruotus tekstus apie žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažnai vartojamų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją trumpuose informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Detaliai supranta trumpus, paprastus pasakojamojo ar aprašomojo tipo iliustruotus tekstus apie žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažnai vartojamų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją trumpuose informacinio pobūdžio tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.


Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nurodymas (stenduose, informaciniuose lapeliuose), žinutė, trumpas asmeninis laiškas, atvirukas, renginio programa, lankstinukas, brošiūra, komiksas, tvarkaraštis, iliustruotas informacinis tekstas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti ir sekti paprastus nurodymus (pvz., kaip nuvykti iš taško A į tašką B).
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti paprastus trumpus pranešimus žinutėse ir atvirukuose, trumpas paprastas žinutes, siunčiamas per socialinę mediją ar el. paštu (pvz., siūlymą, ką daryti, kada ir kur susitikti). 
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi suprasti informaciją stenduose, informaciniuose lapeliuose (pvz., prekybos centre, oro uoste, stotyje) ir kitas nuorodas (pvz., kur yra liftas, eskalatorius, išėjimas), rasti reikiamą ir (arba) pagrindinę informaciją renginių programose, lankstinukuose ir brošiūrose (pvz., kas siūloma, renginio data ir vieta, išvykimo laikas). 
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti paprasto iliustruoto informacinio teksto ir trumpo paprasto aprašymo turinį, trumpus paprastus iliustruotus tekstus dominančiomis temomis, pvz., sporto naujienos, muzika, kelionės. Mokomasi suprasti paprastų, iliustruotų straipsnių pavadinimus.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus pasakojimus, jei iliustracijos padeda atspėti didžiąją dalį turinio. Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą, pvz., komiksuose. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi skirti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Minimaliai supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą turi pasinaudoti atraminiais žodžiais. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių, pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, TV naujienų santrauka, sporto naujienos, TV orų prognozė, reklama, animacinis filmukas, vaidybinio filmo ištrauka.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus žinomomis temomis.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir frazes, atpažinti temas pagrindinėse naujienų santraukose ir reklamose, remiantis turimomis žiniomis. 
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti animacinių ir vaidybinių filmų vaikams siužetą pažįstamomis ir (arba) dominančiomis temomis. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją. Kartais gali prireikti pagalbos (A1.1).

Iš dalies supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją reikiamą informaciją, kai kurias detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.2).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją, detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. taiko Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.3).

Supranta tiesiogiai sakomą ar garso juostoje įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir įvairiose situacijose, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją, detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. Tikslingai taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nesudėtinga instrukcija, nurodymas, skelbimas, pokalbis, diskusija, pranešimas, prezentacija, adaptuotas grožinis tekstas, radijo žinios.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti trumpas paprastas instrukcijas (pvz., kaip pagaminti patiekalą), skelbimų ir (arba) pranešimų viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse) esmę, kai foninis triukšmas minimalus. 
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti pokalbių ir diskusijų kasdienėmis temomis pagrindines mintis, pvz., profesijos pasirinkimas, atostogų įspūdžiai, santykiai mokykloje.; ar pašnekovas sutinka ar nesutinka su išsakyta nuomone, pvz., kai kalbama apie mainų šalį, kelionės maršrutą, gyvenamosios vietos privalumus ir (arba) trūkumus.
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpą pranešimą (prezentaciją), pasisakymą žinoma tema, kai pranešimas paremtas vaizdine medžiaga ir paaiškinimais, pateikiamas tiesmuka kalba ir yra aiškios struktūros, o kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai tariama.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, adaptuotų grožinių ir (arba) pažintinių audio knygų ištraukų siužetą ir pagrindines mintis.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti svarbiausias radijo žinių mintis pažįstamomis temomis ir paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus, jei kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta detales paprastų pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstų , kurių temos ir gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją informacinio pobūdžio tekstuose. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A2.1).

Iš dalies supranta detales ilgesnių paprastų pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstų, kurių temos ir gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.2).

Detaliai supranta ilgesnius paprastus pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstus, kuriuose gali būti nežinomų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos, o temos programinės. Randa reikiamą informaciją įvairiuose informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Detaliai supranta ilgesnius paprastus pasakojamojo, aprašomojo tipo su samprotavimo elementais tekstus , kuriuose gali būti nežinomų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos, o temos programinės. Randa reikiamą informaciją įvairiuose informacinio pobūdžio tekstuose. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: skelbimas, nuoroda, iliustruota, instrukcija, asmeninis laiškas, reklama, brošiūra, etiketė, iliustruotas straipsnis, komiksas, tvarkaraštis, aprašymas, istorija, tinklaraščio įrašas, trumpas adaptuotas grožinis tekstas, eilėraštis.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas trumpas iliustruotas daiktų naudojimo, procesų atlikimo, saugos instrukcijas.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesmuka informacija, detaliai apibūdinami įvykiai, veikla ir (arba) patirtis, reiškiamos emocijos.
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti reikiamą ir (arba) tikslinę informaciją neilguose tekstuose (reklamose, etiketėse, brošiūrose), suprasti paprastą informaciją skelbimuose ir nuorodose viešojoje erdvėje. 
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti: tiesmukus tekstus (straipsnius), kuriuose pateikiami faktai kasdienio gyvenimo temomis, apibūdinami žmonės, socialinio ir kultūrinio gyvenimo įvykiai; paprastų, iliustruotų straipsnių pagrindinę mintį ir pagrindinę informaciją. 
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą (pvz., kelionės dienoraštį), trumpų istorijų siužetą, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti būsimos teksto dalies turinį, skaitant suvokti teksto dalies turinį remiantis teksto visuma.
Argumentavimo, minties eigos supratimas remiantis teksto siejimo priemonėmis. Mokomasi nustatyti autoriaus argumentavimą, minties eigą remiantis teksto siejimo priemonėmis ir (arba) diskurso žymekliais.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi nustatyti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Minimaliai supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Stebėdamas vaizdo įrašą turi pasinaudoti atraminiais žodžiais ir (ar) kita pagalbine medžiaga. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, kai kurias detales ir pagrindines mintis, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, kai kurias detales ir pagrindines mintis, kai kalbama gana lėtai ir tariama aiškiai. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, reklama, vaidybinis filmas, dokumentinio filmo ištrauka.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę mintį. 
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti TV laidų (naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) dominančiomis temomis pagrindines mintis. 
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti filmus, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Minimaliai supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Kartais gali prireikti pagalbos (A1.1).

Iš dalies supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.2).

Supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.3).

Supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesioginę faktinę informaciją, jos esmę ir konkrečias detales įprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Tikslingai taiko žinomas teksto supratimo strategijas (A1.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.
Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi detaliai suprasti pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis, kai kalbama normine kalba ir aiškiai, ilgesnius pokalbius ir diskusijas, kai kalbama normine kalba ir (arba) turinčius šnekamosios kalbos elementų.
Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpų, aiškių, paprastų pranešimų pagrindines mintis ir detales, kai aiškiai kalbama normine kalba, kurioje gali būti šnekamosios kalbos elementų ir kai laikomasi aiškios struktūros.
Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, pažintinių garsinių tekstų ir (arba) knygų pagrindines mintis ir kai kurias detales, adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales.
Radijo ir garso įrašų supratimas. Mokomasi suprasti radijo laidų bei garso įrašų turinį žinomomis temomis, jei tariama aiškiai. 
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Minimaliai supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Kartais prireikia mokytojo pagalbos (A2.1).

Iš dalies supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.2).

Supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3).

Supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

 Rašytinio teksto supratimas (skaitymas).

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti aiškią įrenginio, prietaiso naudojimosi instrukciją.
Asmeninės korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti įvykių, jausmų, norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek, kad galėtų susirašinėti su draugais. 
Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi nustatyti, ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą, rasti ir suprasti asmeniškai svarbią kasdienių tekstų informaciją, pvz., bukletų, trumpų oficialiųjų dokumentų. Mokomasi peržvelgti ilgesnį tekstą, siekiant nustatyti, kur yra reikalinga informacija, atrinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų turint konkretų tikslą.
Rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi suprasti: aiškinamojo tipo tekstus, kuriuose pateikiami faktai ir autoriaus požiūris; paprasto laikraščio straipsnio, kuriame tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai, svarbiausias mintis; aiškios struktūros argumentavimo tipo tekstus – suvokti svarstymo eigą, nustatyti pagrindines išvadas.
Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti: publicistinių straipsnių pažįstamomis temomis (pvz., filmų, knygų apžvalgų, tinklalapio apžvalgų) pagrindines mintis; tiesmuka, paprasta kalba parašytą poeziją, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą, pagrindines mintis ir detales, sekti veiksmo eigą.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Pastraipos (teksto dalies) turinio nuspėjimas remiantis teksto visuma. Mokomasi nuspėti kitos sakytinio ar rašytinio teksto dalies ir (arba) pastraipos turinį, remiantis teksto visuma.
Argumentavimo, minties eigos supratimas remiantis teksto siejimo priemonėmis. Mokomasi tikrintis supratimą remiantis konteksto nuorodomis.
Teksto žanro atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą. Mokomasi peržvelgus leidinį atpažinti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Pagalbos priemonių tekstui suprasti naudojimas. Naudojamasi įvairiais žodynais, taip pat lingvistiniais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Minimaliai supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Peržiūri vaizdo įrašą keletą kartų. Supratimo strategijomis naudojasi suteikus pagalbą (A3.1).

Iš dalies supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.2).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3).

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas. Tikslingai taiko žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Audiovizualinio teksto supratimas.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, informacinių ir (arba) dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales.
Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti daugumą TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir pakankamai lėtai.
Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti dokumentinių ir vaidybinių filmų, susijusių su žinomais kontekstais, pagrindines mintis ir detales.
Supratimo (recepcijos) strategijų taikymas.
Žodžių, frazių, sakinių reikšmės spėjimas (pagal kontekstą ar žodžių darybos principus). Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.

Raiška (produkavimas) (B) vyksta, kai kalbos vartotojas kuria sakytinį, rašytinį, audiovizualinį tekstą, reiškia mintis žodžiu ir raštu; apima kalbėjimo, rašymo ir audiovizualinio teksto kūrimo veiklas. Šios pasiekimų srities pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis, tačiau ne visuomet pakankamas komunikacinėms užduotims atlikti. Užduotis atlieka ir raiškos strategijas taiko tik suteikus pagalbą (B1.1).

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Taiko kai kurias žinomas raiškos strategijas. Atliekant užduotis kartais prireikia pagalbos (B1.2).

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Taiko keletą žinomų raiškos strategijų (B1.3).

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Žinomas gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Tikslingai taiko žinomas raiškos strategijas (B1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

 

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Produkuojami sakytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Produkuojami sakytiniai tekstai: prisistatymas, trumpas pasisakymas (pvz., kas (ne)patinka, ką mėgsta daryti ir pan.), trumpas apibūdinimas (pvz., šeimos narių, gyvenamosios vietos ir pan.), trumpas pasakojimas.

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi apibūdinti save (pvz., vardas, amžius, šeima), vartojant žinomus žodžius ir struktūras, jei yra galimybė pasirengti iš anksto.
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakyti, ką veikia.
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi pateikti asmeninę faktinę informaciją pasinaudojant pavyzdžiu, pvz., įvardyti klasę, mokyklą, miestą, šalį.
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi pasakyti keliais žodžiais, kas patinka, nepatinka, galima, negalima, draudžiama ir paaiškinti kodėl. Išreikšti emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi kreiptis pagalbos panaudojant gestus, pvz., kai nežinoma, kaip pavadinti daiktą.
7–8 klasių koncentras

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Taiko kai kurias žinomas produkavimo strategijas (B1.1).

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Taiko žinomas produkavimo strategijas (B1.2).

Paprastais sakiniais, įsimintinomis frazėmis kalba apie vietas, priklausomybę, save ir kitus žmones, jų veiksmus siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja ribotą kiekį paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Taiko žinomas produkavimo strategijas (B1.3).

Paprastais sakiniais, kalba apie vietas, priklausomybę, save ir kitus žmones, jų veiksmus siekdami komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Tikslingai taiko žinomas produkavimo strategijas (B1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Produkuojami sakytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas, pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas (pvz., kaip iš vienos vietos patekti į kitą ir pan.), vertinimas (pvz., ką moka, kas sekasi ir pan.), trumpas pranešimas (su pateiktimis ir be jų).

Sakytinio teksto produkavimas (kalbėjimas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi apibūdinti save (pvz., kur gyvena, ką veikia, kur buvo), pasakyti, kas ką veikia, vartojant paprastus sakinius, kai pasiruošiama iš anksto. 
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas. 
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi įvardyti aplinkos daiktus, nurodyti formą, spalvą ir pan., vartojant išmoktus išsireiškimus, frazes, sakinius, kai pasiruošiama iš anksto. 
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi pasakyti nuomonę keletu paprastų sakinių apie poelgį, daiktą ar įvykį, jei pasirengiama iš anksto. Mokomasi įvertinti savo gebėjimus ir pasiekimus (pvz., ką moka, kas sekasi), pagal pateiktą pavyzdį, nusakyti savo emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą. 
Viešasis kalbėjimas. Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, mokomasi parengti trumpą pranešimą.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi panaudoti gestus minčiai išreikšti ar informacijai pateikti, planuojant pasisakymą pasirinkti tinkamas frazes iš pavyzdžių. Parengiamas juodraštis, repetuojama.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žinomas leksines ir gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko raiškos strategijas suteikus pagalbą (B1.1).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žinomą žodyną. Taisyklingai vartoja žinomas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.2).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.3).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Tikslingai taiko raiškos strategijas (B1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.
Makro intencijos: argumentuoti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Produkuojami sakytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas (pagal programoje numatytas temas), pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas vertinimas (pvz., reiškinių, įvykių ir pan.), paaiškinimas (pvz., asmeninio požiūrio ir pan.), pranešimas (su pateiktimis ir be jų).

Sakytinio teksto produkavimas (kalbėjimas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi apibūdinti paprastais sakiniais žmones, gyvenamąją ir mokymosi aplinką, kasdienines veiklas, turimus ir pažįstamus daiktus, pomėgius, patirtus įvykius ir pan. 
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakoti paprastą istoriją kasdienėmis temomis, pvz., draugai, vietovės, mokymosi ir laisvalaikio patirtys, asmeniniai išgyvenimai, trumpai papasakoti apie kasdienes veiklas, įpročius, renginius, asmeninę patirtį, pomėgius ir ateities planus (savaitgalis, atostogos).
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi pateikti paprastus nurodymus, pvz., kaip patekti iš vienos vietos į kitą, kaip atlikti paprastą veiksmą, vartojant nurodomąsias frazes, jungti pasakymus („pirma“, „tada“, „po to“).
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi reikšti nuomonę, vertinimą: pasakyti, kas patinka ar nepatinka, paaiškinti kodėl, palyginti kelis dalykus, nusakyti prioritetus, pagrįsti savo nuomonę, vertinimą, emocijas vartojant paprastus sakinius. 
Viešasis kalbėjimas. Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, rengiamas trumpas pranešimas, mokomasi atsakyti į nesudėtingus klausimus.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi taikyti raiškos strategijas: kuriant sakytinį tekstą remtis savo turimu žodynu, o jo trūkumą kompensuoti gestais ir (arba) ženklais; planuojant pasisakymą remtis turimais kalbiniais ištekliais ir žodynais; perteikti žodžio reikšmę kitais būdais – apibūdinti daiktą ir (arba) reiškinį, perfrazuoti, pateikti sinonimų.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja, reiškia požiūrį, aiškina) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko raiškos strategijas suteikus pagalbą (B1.1).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja, reiškia požiūrį, aiškina) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.2).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja, reiškia požiūrį, aiškina) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.3).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja, reiškia požiūrį, aiškina) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas ir sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Tikslingai taiko raiškos strategijas (B1.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Sakytinio teksto produkavimas (kalbėjimas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi reikšti nuomonę, emocijas, jausmus apie patirtus dalykus ir paaiškinti, kodėl taip reaguojama. 
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakoti apie savo patirtis, išdėstant veiksmų seką, pateikiant kai kurias detales, atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti įspūdžius, komentarą. Mokomasi išdėstyti netikėtai patirtų įvykių eigą (pvz., eismo įvykio), papasakoti istoriją (tikrą ar įsivaizduojamą), nusakyti siekius, tikslus, planus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs. 
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi paaiškinti, kaip atlikti kokį nors veiksmą, pateikti detalias instrukcijas. Mokomasi išdėstyti kokio nors klausimo ir (arba) problemos pagrindinius aspektus.
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi reikšti požiūrį, nuomonę žinoma ir aktualia tema, ją pagrįsti pateikiant paprastų argumentų. Vertinti aplinkos reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrįsti savo vertinimą.
Viešasis kalbėjimas. Mokomasi pateikti iš anksto parengtą pranešimą žinomais klausimais, gana tiksliai išdėstyti pagrindines mintis, atsakyti į klausimus.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi taikyti šias raiškos strategijas: planuojant pasisakymą vartoti naujai išmoktus žodžius, frazes, remtis žodynais; pavartoti paprastesnį žodį ir paprašyti ar paraginti klausytoją patikslinti; nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko, kurio pavadinimo negali prisiminti; perteikti žodžio reikšmę pavartojant kitą, reiškiantį panašų dalyką; vengiant pasikartojimo, perfrazuoti; ištaisyti posakius, kurie lemia nesusipratimus, jei pašnekovas parodo, kad nesuprato; paprašyti patvirtinti, kad pavartota taisyklinga forma; nutrūkus komunikacijai, pradėti iš naujo, keisti taktiką; tikslingai planuoti, kurti ir koreguoti sakytinį tekstą, naudojantis žodynais, žinynais, žiniasklaida ir kompiuteriniais tinklais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Žodynas ne visuomet pakankamas komunikacinėms užduotims atlikti. Užduotis atlieka ir taiko rašymo strategijas tik suteikus pagalbą. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (B2.1).

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Pagalbine medžiaga pasinaudoja ne visuomet tikslingai. Atliekant užduotis ir taikant rašymo strategijas kartais prireikia pagalbos. Kuriamo teksto apimtis pakankama (B2.2).

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis 20–40 žodžių (B2.3).

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Taisyklingai vartoja paprastas žinomas gramatines struktūras. Tikslingai naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Kuriamo teksto apimtis atitinka arba viršija numatytus reikalavimus (B2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Produkuojami sakytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Produkuojami sakytiniai tekstai: prisistatymas, trumpas pasisakymas (pvz., kas (ne)patinka, ką mėgsta daryti ir pan.), trumpas apibūdinimas (pvz., šeimos narių, gyvenamosios vietos ir pan.), trumpas pasakojimas.

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi apibūdinti save (pvz., vardas, amžius, šeima), vartojant žinomus žodžius ir struktūras, jei yra galimybė pasirengti iš anksto.
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakyti, ką veikia.
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi pateikti asmeninę faktinę informaciją pasinaudojant pavyzdžiu, pvz., įvardyti klasę, mokyklą, miestą, šalį.
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi pasakyti keliais žodžiais, kas patinka, nepatinka, galima, negalima, draudžiama ir paaiškinti kodėl. Išreikšti emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi kreiptis pagalbos panaudojant gestus, pvz., kai nežinoma, kaip pavadinti daiktą.
7–8 klasių koncentras

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Užduotis atlieka suteikus pagalbą. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (B2.1).

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas žinomas frazes ar sakinius, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Kuriamo teksto apimtis pakankama (B2.2).

Trumpai parašo apie save, kitus žmones ir veiklas siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja keletą paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Kuriamo teksto apimtis 40–60 žodžių (B2.3).

Trumpai parašo apie save, kitus žmones ir veiklas siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja paprastas žinomas gramatines struktūras. Tikslingai naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (B2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Produkuojami rašytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami rašytiniai tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, pastraipa.

Rašytinio teksto produkavimas (rašymas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas raštu. Mokomasi rašyti trumpais sakiniais apie save ir kitus žmones, pvz., kur jie gyvena ir ką veikia, kur mokosi; savo kambarį, daiktus (pvz., spalvą, dydį, ką mėgsta veikti, valgyti). 
Pasakojimas (naratyvas), įvykio apibūdinimas raštu. Mokomasi rašyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas jungiant sakinius paprastais jungtukais (ir, bet, po to).
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas raštu. Mokomasi pateikti raštu informaciją apie asmeniškai svarbius dalykus, pvz., kas patinka ar nepatinka, šeimos narius, šeimos narių profesijas, augintinius, naudojantis žodynu ir pateiktu žodžių sąrašu. 
Nuomonės, vertinimo, pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas raštu. Mokomasi rašyti nuomonę keliais paprastais sakiniais apie patirtus dalykus (maistą, poelgį, daiktą ar įvykį, keliones). Pasirengiama iš anksto ir (arba) naudojamasi žodynu.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Rašytinio teksto planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais ir žinynais užsirašyti reikiamus žodžius ir posakius, koreguoti tekstą remiantis pavyzdžiu, apgalvoti ir atsirinkti, ką aprašyti, pasirengti juodraštinį variantą.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Rašo apie savo kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius tarpusavyje susietais sakiniais programos temomis ir įvairiose situacijose, ne visuomet tikslingai vartodamas jungtukus. Vartoja žinomą žodyną ir žinomas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Užduotis atlieka mokytojo padedamas. Raiškos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojasi labai ribotai. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (B2.1).

Rašo apie savo kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius tarpusavyje susietais sakiniais programos temomis ir įvairiose situacijose, vartodamas gerai žinomus jungtukus. Vartoja žinomą žodyną ir žinomas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi kai kuriomis raiškos strategijomis, iš dalies pasinaudoja žodynais ir žinynais. Kuriamo teksto apimtis pakankama (B2.2).

Rašo apie savo kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius tarpusavyje susietais sakiniais programos temomis ir įvairiose situacijose, vartodamas gerai žinomus jungtukus. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Raiškos strategijomis, taip pat kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojasi, tačiau ne visuomet tikslingai. Kuriamo teksto apimtis 60–90 žodžių (B2.3).

Rašo apie savo kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius tarpusavyje susietais sakiniais programos temomis ir įvairiose situacijose, vartodamas gerai žinomus jungtukus. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis produkavimo strategijomis. Tikslingai naudojasi raiškos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais, kitais ištekliais). Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (B2.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).
Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Produkuojami rašytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojimas (istorijos), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraščio įrašas, gyvenimo aprašymas (CV).

Rašytinio teksto produkavimas (rašymas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas raštu. Mokomasi aprašyti paprastais trumpais sakiniais savo aplinką ir patirtis, pvz., draugai, kasdienė, mokymosi ir laisvalaikio veiklos, dabarties ir praeities įvykiai, asmeniniai išgyvenimai. 
Pasakojimas (naratyvas), įvykio apibūdinimas raštu. Mokomasi rašyti trumpą istoriją, pvz., atostogų patirtys arba netolimos ateities planai. Pasinaudojant žodynu ar kitomis priemonėmis (pvz., veiksmažodžių lentelės, knyga), rašomas pasakojimo įvadas ir (arba) tęsinys. Rašomas dienoraštis, apimantis veiklas, žmones, vietas. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus.
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas raštu. Mokomasi parengti informacinį pranešimą, lankstinuką, plakatą, skelbimą apie pažįstamus dalykus, panaudojant iliustracijas.
Nuomonės, vertinimo, pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas raštu. Mokomasi rašyti tekstus apie artimą aplinką ir pomėgius, vartojant jungtukus (ir, kadangi, tuomet). Mokomasi išsakyti savo nuomonę apie asmeninius pomėgius ir gyvenimo patirtis vartojant kasdienį žodyną, raštu trumpai (pvz., socialinėse medijose) išsakyti nuomonę.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Rašytinio teksto planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais sudaryti planą, užsirašyti reikiamus posakius ir jungiamuosius žodžius, koreguoti ir taisyti tekstą remiantis užsienio kalbos rašytinio teksto kūrimo tradicijomis ir kuriamo teksto žanro reikalavimais.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Rašo apie kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius (pasakoja, pateikia informaciją, apibūdina, samprotauja). Žodynas ne visuomet pakankamas pasiekti komunikacinį tikslą. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Iš dalies taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Nepakankamai taisyklinga kalba ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko raiškos strategijas suteikus pagalbą (B2.1).

Rašo apie kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius (pasakoja, pateikia informaciją, apibūdina, samprotauja), rišliai dėstydamas mintis. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą pasiekti komunikacinį tikslą. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi kai kuriomis raiškos strategijomis, iš dalies pasinaudoja žodynais ir žinynais (B2.2).

Rašo apie kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius (pasakoja, pateikia informaciją, apibūdina, samprotauja), rišliai dėstydamas mintis. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą pasiekti komunikacinį tikslą. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis produkavimo strategijomis ir pagalbinėmis priemonėmis (žodynais, žinynais) (B2.3).

Rašo apie kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius (pasakoja, pateikia informaciją, apibūdina, samprotauja), rišliai dėstydamas mintis. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą pasiekti komunikacinį tikslą. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis produkavimo strategijomis. Tikslingai naudojasi raiškos strategijomis ir pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais, kitais ištekliais) (B2.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Rašytinio teksto produkavimas (rašymas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas raštu. Mokomasi aprašyti pažįstamus, patirtus ar įsivaizduojamus dalykus (žmones, daiktus, vietas, veiklas, įvykius, pomėgius ir pan.).
Pasakojimas (naratyvas), įvykio apibūdinimas raštu. Mokomasi parengti ataskaitą (angl. report), kurioje perteikiama faktinė informacija ir veiksmų seka. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs. Atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti komentarą. Mokomasi papasakoti istoriją, apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. 
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas raštu. Mokomasi parengti informacinį pranešimą, plakatą žinoma tema, ataskaitą apie įvykį, renginį, pateikiant faktinę informaciją ir komentarą. Mokomasi parašyti rašinį apie pažįstamą dalyką, klausimą, problemą, paaiškinti jos pobūdį, nurodyti sprendimo būdus.
Nuomonės, vertinimo, pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas raštu. Mokomasi rašyti filmo, knygos, TV laidos recenziją ir (arba) atsiliepimą. Mokomasi rašyti trumpą rašinį (esė) žinoma tema (su apibūdinimo, pasakojimo, aiškinimo, samprotavimo elementais), išdėstyti ir apibendrinti faktus ir pateikti savo nuomonę. 
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Rašytinio teksto planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi planuoti rašytinį tekstą remiantis žanro reikalavimais, atsižvelgti į kalbos stilių, registrą ir teksto struktūrą. Mokomasi pasinaudoti žodynais ir vartosenos žinynais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Pagalbine medžiaga pasinaudoja ne visuomet tikslingai. Užduotis atlieka ir (arba) taiko strategijas suteikus pagalbą (B3.1).

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodami žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Pagalbine medžiaga pasinaudoja ne visuomet tikslingai. Atliekant užduotis ir (arba) taikant strategijas kartais prireikia pagalbos (B3.2).

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Tikslingai pasinaudoja pagalbine medžiaga. Savarankiškai taiko reikiamas strategijas (B3.3).

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Tikslingai pasinaudoja pagalbine medžiaga bei taiko tinkamas strategijas (B3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai: tinklalaidės įrašas, nedidelės apimties pateiktys su užrašais, trumpi vaizdo ir garso įrašai.

Pateikčių kūrimas. Mokomasi sukurti ne mažiau kaip 5 skaidrių pateiktis apie savo aplinką su 1–2 žodžių ir (arba) sakinių užrašais ekrane.
Filmukų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas. Kuriami trumpi vaizdo ir garso įrašai apie savo aplinką, pažįstamus žmones.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Audiovizualinio kūrinio planavimas, komponavimas, redagavimas. Naudojamasi mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
7–8 klasių koncentras

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Užduotis atlieka suteikus pagalbą (B3.1).

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga) (B3.2).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašą ar filmuką apie save ir artimiausią aplinką. Vartoja ribotą žodyną, taisyklingai vartoja keletą paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Naudojasi prieinama pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.3).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašą ar filmuką apie save ir artimiausią aplinką. Vartoja žinomą žodyną, taisyklingai vartoja paprastas žinomas gramatines struktūras. Naudojasi prieinama pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, pateiktys su užrašais, vaizdo ir garso įrašai.

Audiovizualinio teksto kūrimas.

Pateikčių kūrimas. Kuriamos pateiktys (ne mažiau kaip 8 skaidrių) apie savo aplinką su užrašais ekrane ir (arba) įterptais vaizdo įrašais.
Filmukų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas. Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie save, kitus asmenis ir žinomus, patirtus dalykus (pvz., mokyklą, miestą, keliones).
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Audiovizualinio kūrinio planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Kuria pateiktis dominančiomis temomis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus ir tinklaraščius (blogus) apie artimiausią aplinką. Vartoja paprastą žodyną ir paprastas gramatines struktūras. Kalba dažnai nepakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Užduotis atlieka ir pagalbine medžiaga naudojasi suteikus paramą (B3.1).

Kuria pateiktis dominančiomis temomis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus ir blogus apie artimiausią aplinką. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais. Atliekant užduotis kartais prireikia mokytojo pagalbos (B3.2).

Kuria pateiktis dominančiomis temomis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus ir blogus apie artimiausią aplinką. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.3).

Kuria pateiktis dominančiomis temomis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus ir blogus apie artimiausią aplinką. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingas gramatines struktūras. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

 

 

 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Produkuojami audiovizualiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.

Audiovizualinio teksto kūrimas.

Pateikčių kūrimas. Mokomasi kurti pateiktis apie dominančius dalykus, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane. 
Filmukų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas. Mokomasi kurti trumpą filmuką, reportažą, vaizdo ir garso įrašą apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus (pvz., draugą, asmenį, kuriuo žavimasi, savo mokyklą, miestą, keliones).
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Audiovizualinio kūrinio planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi pasirinkti tinkamas programas, aplikacijas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus, reportažus ir blogus žinomomis temomis. Žodyno ne visuomet pakanka komunikaciniam tikslui pasiekti. Kalba ne visuomet pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Užduotis atlieka ir pagalbine medžiaga naudojasi suteikus paramą (B3.1).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus, reportažus ir blogus žinomomis temomis. Vartoja žodyną, pakankamą komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais. Atliekant užduotis kartais prireikia mokytojo pagalbos (B3.2).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus, reportažus ir blogus žinomomis temomis. Vartoja žodyną, pakankamą komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.3).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus, reportažus ir blogus žinomomis temomis. Vartoja žodyną, pakankamą komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir sudėtingas gramatines struktūras. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Audiovizualinio teksto kūrimas.

Pateikčių kūrimas. Mokomasi kurti pateiktis įvairiomis temomis, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Filmukų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas. Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus, svarbius įvykius (pvz., žymius žmones, viešuosius renginius, lankytinas vietas).
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Audiovizualinio kūrinio planavimas, komponavimas, redagavimas. Pasirenkamos tinkamos programos, aplikacijos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis, tačiau ne visuomet pakankamas komunikacinėms užduotims atlikti. Užduotis atlieka ir raiškos strategijas taiko tik suteikus pagalbą (B1.1).

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Taiko kai kurias žinomas raiškos strategijas. Atliekant užduotis kartais prireikia pagalbos (B1.2).

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Taiko keletą žinomų raiškos strategijų (B1.3).

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Žinomas gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Tikslingai taiko žinomas raiškos strategijas (B1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

 

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Produkuojami sakytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Produkuojami sakytiniai tekstai: prisistatymas, trumpas pasisakymas (pvz., kas (ne)patinka, ką mėgsta daryti ir pan.), trumpas apibūdinimas (pvz., šeimos narių, gyvenamosios vietos ir pan.), trumpas pasakojimas.

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi apibūdinti save (pvz., vardas, amžius, šeima), vartojant žinomus žodžius ir struktūras, jei yra galimybė pasirengti iš anksto.
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakyti, ką veikia.
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi pateikti asmeninę faktinę informaciją pasinaudojant pavyzdžiu, pvz., įvardyti klasę, mokyklą, miestą, šalį.
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi pasakyti keliais žodžiais, kas patinka, nepatinka, galima, negalima, draudžiama ir paaiškinti kodėl. Išreikšti emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi kreiptis pagalbos panaudojant gestus, pvz., kai nežinoma, kaip pavadinti daiktą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Žodynas ne visuomet pakankamas komunikacinėms užduotims atlikti. Užduotis atlieka ir taiko rašymo strategijas tik suteikus pagalbą. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (B2.1).

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Pagalbine medžiaga pasinaudoja ne visuomet tikslingai. Atliekant užduotis ir taikant rašymo strategijas kartais prireikia pagalbos. Kuriamo teksto apimtis pakankama (B2.2).

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis 20–40 žodžių (B2.3).

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Taisyklingai vartoja paprastas žinomas gramatines struktūras. Tikslingai naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Kuriamo teksto apimtis atitinka arba viršija numatytus reikalavimus (B2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Produkuojami sakytiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Produkuojami sakytiniai tekstai: prisistatymas, trumpas pasisakymas (pvz., kas (ne)patinka, ką mėgsta daryti ir pan.), trumpas apibūdinimas (pvz., šeimos narių, gyvenamosios vietos ir pan.), trumpas pasakojimas.

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi apibūdinti save (pvz., vardas, amžius, šeima), vartojant žinomus žodžius ir struktūras, jei yra galimybė pasirengti iš anksto.
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakyti, ką veikia.
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi pateikti asmeninę faktinę informaciją pasinaudojant pavyzdžiu, pvz., įvardyti klasę, mokyklą, miestą, šalį.
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi pasakyti keliais žodžiais, kas patinka, nepatinka, galima, negalima, draudžiama ir paaiškinti kodėl. Išreikšti emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi kreiptis pagalbos panaudojant gestus, pvz., kai nežinoma, kaip pavadinti daiktą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Pagalbine medžiaga pasinaudoja ne visuomet tikslingai. Užduotis atlieka ir (arba) taiko strategijas suteikus pagalbą (B3.1).

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodami žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Pagalbine medžiaga pasinaudoja ne visuomet tikslingai. Atliekant užduotis ir (arba) taikant strategijas kartais prireikia pagalbos (B3.2).

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Tikslingai pasinaudoja pagalbine medžiaga. Savarankiškai taiko reikiamas strategijas (B3.3).

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Tikslingai pasinaudoja pagalbine medžiaga bei taiko tinkamas strategijas (B3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai: tinklalaidės įrašas, nedidelės apimties pateiktys su užrašais, trumpi vaizdo ir garso įrašai.

Pateikčių kūrimas. Mokomasi sukurti ne mažiau kaip 5 skaidrių pateiktis apie savo aplinką su 1–2 žodžių ir (arba) sakinių užrašais ekrane.
Filmukų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas. Kuriami trumpi vaizdo ir garso įrašai apie savo aplinką, pažįstamus žmones.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Audiovizualinio kūrinio planavimas, komponavimas, redagavimas. Naudojamasi mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Taiko kai kurias žinomas produkavimo strategijas (B1.1).

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas ir (arba) įsimintas frazes, kai yra galimybė pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Taiko žinomas produkavimo strategijas (B1.2).

Paprastais sakiniais, įsimintinomis frazėmis kalba apie vietas, priklausomybę, save ir kitus žmones, jų veiksmus siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja ribotą kiekį paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Taiko žinomas produkavimo strategijas (B1.3).

Paprastais sakiniais, kalba apie vietas, priklausomybę, save ir kitus žmones, jų veiksmus siekdami komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Tikslingai taiko žinomas produkavimo strategijas (B1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Produkuojami sakytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas, pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas (pvz., kaip iš vienos vietos patekti į kitą ir pan.), vertinimas (pvz., ką moka, kas sekasi ir pan.), trumpas pranešimas (su pateiktimis ir be jų).

Sakytinio teksto produkavimas (kalbėjimas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi apibūdinti save (pvz., kur gyvena, ką veikia, kur buvo), pasakyti, kas ką veikia, vartojant paprastus sakinius, kai pasiruošiama iš anksto. 
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas. 
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi įvardyti aplinkos daiktus, nurodyti formą, spalvą ir pan., vartojant išmoktus išsireiškimus, frazes, sakinius, kai pasiruošiama iš anksto. 
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi pasakyti nuomonę keletu paprastų sakinių apie poelgį, daiktą ar įvykį, jei pasirengiama iš anksto. Mokomasi įvertinti savo gebėjimus ir pasiekimus (pvz., ką moka, kas sekasi), pagal pateiktą pavyzdį, nusakyti savo emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą. 
Viešasis kalbėjimas. Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, mokomasi parengti trumpą pranešimą.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi panaudoti gestus minčiai išreikšti ar informacijai pateikti, planuojant pasisakymą pasirinkti tinkamas frazes iš pavyzdžių. Parengiamas juodraštis, repetuojama.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Užduotis atlieka suteikus pagalbą. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (B2.1).

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas žinomas frazes ar sakinius, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Kuriamo teksto apimtis pakankama (B2.2).

Trumpai parašo apie save, kitus žmones ir veiklas siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja keletą paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Kuriamo teksto apimtis 40–60 žodžių (B2.3).

Trumpai parašo apie save, kitus žmones ir veiklas siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja paprastas žinomas gramatines struktūras. Tikslingai naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (B2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Produkuojami rašytiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami rašytiniai tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, pastraipa.

Rašytinio teksto produkavimas (rašymas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas raštu. Mokomasi rašyti trumpais sakiniais apie save ir kitus žmones, pvz., kur jie gyvena ir ką veikia, kur mokosi; savo kambarį, daiktus (pvz., spalvą, dydį, ką mėgsta veikti, valgyti). 
Pasakojimas (naratyvas), įvykio apibūdinimas raštu. Mokomasi rašyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas jungiant sakinius paprastais jungtukais (ir, bet, po to).
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas raštu. Mokomasi pateikti raštu informaciją apie asmeniškai svarbius dalykus, pvz., kas patinka ar nepatinka, šeimos narius, šeimos narių profesijas, augintinius, naudojantis žodynu ir pateiktu žodžių sąrašu. 
Nuomonės, vertinimo, pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas raštu. Mokomasi rašyti nuomonę keliais paprastais sakiniais apie patirtus dalykus (maistą, poelgį, daiktą ar įvykį, keliones). Pasirengiama iš anksto ir (arba) naudojamasi žodynu.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Rašytinio teksto planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais ir žinynais užsirašyti reikiamus žodžius ir posakius, koreguoti tekstą remiantis pavyzdžiu, apgalvoti ir atsirinkti, ką aprašyti, pasirengti juodraštinį variantą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga). Užduotis atlieka suteikus pagalbą (B3.1).

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašą apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga) (B3.2).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašą ar filmuką apie save ir artimiausią aplinką. Vartoja ribotą žodyną, taisyklingai vartoja keletą paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Naudojasi prieinama pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.3).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašą ar filmuką apie save ir artimiausią aplinką. Vartoja žinomą žodyną, taisyklingai vartoja paprastas žinomas gramatines struktūras. Naudojasi prieinama pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, pateiktys su užrašais, vaizdo ir garso įrašai.

Audiovizualinio teksto kūrimas.

Pateikčių kūrimas. Kuriamos pateiktys (ne mažiau kaip 8 skaidrių) apie savo aplinką su užrašais ekrane ir (arba) įterptais vaizdo įrašais.
Filmukų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas. Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie save, kitus asmenis ir žinomus, patirtus dalykus (pvz., mokyklą, miestą, keliones).
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Audiovizualinio kūrinio planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žinomas leksines ir gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko raiškos strategijas suteikus pagalbą (B1.1).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žinomą žodyną. Taisyklingai vartoja žinomas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.2).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.3).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Tikslingai taiko raiškos strategijas (B1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.
Makro intencijos: argumentuoti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Produkuojami sakytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas (pagal programoje numatytas temas), pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas vertinimas (pvz., reiškinių, įvykių ir pan.), paaiškinimas (pvz., asmeninio požiūrio ir pan.), pranešimas (su pateiktimis ir be jų).

Sakytinio teksto produkavimas (kalbėjimas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi apibūdinti paprastais sakiniais žmones, gyvenamąją ir mokymosi aplinką, kasdienines veiklas, turimus ir pažįstamus daiktus, pomėgius, patirtus įvykius ir pan. 
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakoti paprastą istoriją kasdienėmis temomis, pvz., draugai, vietovės, mokymosi ir laisvalaikio patirtys, asmeniniai išgyvenimai, trumpai papasakoti apie kasdienes veiklas, įpročius, renginius, asmeninę patirtį, pomėgius ir ateities planus (savaitgalis, atostogos).
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi pateikti paprastus nurodymus, pvz., kaip patekti iš vienos vietos į kitą, kaip atlikti paprastą veiksmą, vartojant nurodomąsias frazes, jungti pasakymus („pirma“, „tada“, „po to“).
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi reikšti nuomonę, vertinimą: pasakyti, kas patinka ar nepatinka, paaiškinti kodėl, palyginti kelis dalykus, nusakyti prioritetus, pagrįsti savo nuomonę, vertinimą, emocijas vartojant paprastus sakinius. 
Viešasis kalbėjimas. Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, rengiamas trumpas pranešimas, mokomasi atsakyti į nesudėtingus klausimus.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi taikyti raiškos strategijas: kuriant sakytinį tekstą remtis savo turimu žodynu, o jo trūkumą kompensuoti gestais ir (arba) ženklais; planuojant pasisakymą remtis turimais kalbiniais ištekliais ir žodynais; perteikti žodžio reikšmę kitais būdais – apibūdinti daiktą ir (arba) reiškinį, perfrazuoti, pateikti sinonimų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Rašo apie savo kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius tarpusavyje susietais sakiniais programos temomis ir įvairiose situacijose, ne visuomet tikslingai vartodamas jungtukus. Vartoja žinomą žodyną ir žinomas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Užduotis atlieka mokytojo padedamas. Raiškos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojasi labai ribotai. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (B2.1).

Rašo apie savo kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius tarpusavyje susietais sakiniais programos temomis ir įvairiose situacijose, vartodamas gerai žinomus jungtukus. Vartoja žinomą žodyną ir žinomas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi kai kuriomis raiškos strategijomis, iš dalies pasinaudoja žodynais ir žinynais. Kuriamo teksto apimtis pakankama (B2.2).

Rašo apie savo kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius tarpusavyje susietais sakiniais programos temomis ir įvairiose situacijose, vartodamas gerai žinomus jungtukus. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Raiškos strategijomis, taip pat kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojasi, tačiau ne visuomet tikslingai. Kuriamo teksto apimtis 60–90 žodžių (B2.3).

Rašo apie savo kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius tarpusavyje susietais sakiniais programos temomis ir įvairiose situacijose, vartodamas gerai žinomus jungtukus. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis produkavimo strategijomis. Tikslingai naudojasi raiškos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais, kitais ištekliais). Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (B2.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).
Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Produkuojami rašytiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojimas (istorijos), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraščio įrašas, gyvenimo aprašymas (CV).

Rašytinio teksto produkavimas (rašymas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas raštu. Mokomasi aprašyti paprastais trumpais sakiniais savo aplinką ir patirtis, pvz., draugai, kasdienė, mokymosi ir laisvalaikio veiklos, dabarties ir praeities įvykiai, asmeniniai išgyvenimai. 
Pasakojimas (naratyvas), įvykio apibūdinimas raštu. Mokomasi rašyti trumpą istoriją, pvz., atostogų patirtys arba netolimos ateities planai. Pasinaudojant žodynu ar kitomis priemonėmis (pvz., veiksmažodžių lentelės, knyga), rašomas pasakojimo įvadas ir (arba) tęsinys. Rašomas dienoraštis, apimantis veiklas, žmones, vietas. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus.
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas raštu. Mokomasi parengti informacinį pranešimą, lankstinuką, plakatą, skelbimą apie pažįstamus dalykus, panaudojant iliustracijas.
Nuomonės, vertinimo, pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas raštu. Mokomasi rašyti tekstus apie artimą aplinką ir pomėgius, vartojant jungtukus (ir, kadangi, tuomet). Mokomasi išsakyti savo nuomonę apie asmeninius pomėgius ir gyvenimo patirtis vartojant kasdienį žodyną, raštu trumpai (pvz., socialinėse medijose) išsakyti nuomonę.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Rašytinio teksto planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais sudaryti planą, užsirašyti reikiamus posakius ir jungiamuosius žodžius, koreguoti ir taisyti tekstą remiantis užsienio kalbos rašytinio teksto kūrimo tradicijomis ir kuriamo teksto žanro reikalavimais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Kuria pateiktis dominančiomis temomis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus ir tinklaraščius (blogus) apie artimiausią aplinką. Vartoja paprastą žodyną ir paprastas gramatines struktūras. Kalba dažnai nepakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Užduotis atlieka ir pagalbine medžiaga naudojasi suteikus paramą (B3.1).

Kuria pateiktis dominančiomis temomis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus ir blogus apie artimiausią aplinką. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais. Atliekant užduotis kartais prireikia mokytojo pagalbos (B3.2).

Kuria pateiktis dominančiomis temomis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus ir blogus apie artimiausią aplinką. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.3).

Kuria pateiktis dominančiomis temomis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus ir blogus apie artimiausią aplinką. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingas gramatines struktūras. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

 

 

 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Produkuojami audiovizualiniai tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.

Audiovizualinio teksto kūrimas.

Pateikčių kūrimas. Mokomasi kurti pateiktis apie dominančius dalykus, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane. 
Filmukų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas. Mokomasi kurti trumpą filmuką, reportažą, vaizdo ir garso įrašą apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus (pvz., draugą, asmenį, kuriuo žavimasi, savo mokyklą, miestą, keliones).
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Audiovizualinio kūrinio planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi pasirinkti tinkamas programas, aplikacijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja, reiškia požiūrį, aiškina) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko raiškos strategijas suteikus pagalbą (B1.1).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja, reiškia požiūrį, aiškina) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.2).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja, reiškia požiūrį, aiškina) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.3).

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja, reiškia požiūrį, aiškina) programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas ir sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Tikslingai taiko raiškos strategijas (B1.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Sakytinio teksto produkavimas (kalbėjimas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu. Mokomasi reikšti nuomonę, emocijas, jausmus apie patirtus dalykus ir paaiškinti, kodėl taip reaguojama. 
Pasakojimas (naratyvas), siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu. Mokomasi pasakoti apie savo patirtis, išdėstant veiksmų seką, pateikiant kai kurias detales, atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti įspūdžius, komentarą. Mokomasi išdėstyti netikėtai patirtų įvykių eigą (pvz., eismo įvykio), papasakoti istoriją (tikrą ar įsivaizduojamą), nusakyti siekius, tikslus, planus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs. 
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu. Mokomasi paaiškinti, kaip atlikti kokį nors veiksmą, pateikti detalias instrukcijas. Mokomasi išdėstyti kokio nors klausimo ir (arba) problemos pagrindinius aspektus.
Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu. Mokomasi reikšti požiūrį, nuomonę žinoma ir aktualia tema, ją pagrįsti pateikiant paprastų argumentų. Vertinti aplinkos reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrįsti savo vertinimą.
Viešasis kalbėjimas. Mokomasi pateikti iš anksto parengtą pranešimą žinomais klausimais, gana tiksliai išdėstyti pagrindines mintis, atsakyti į klausimus.
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas. Mokomasi taikyti šias raiškos strategijas: planuojant pasisakymą vartoti naujai išmoktus žodžius, frazes, remtis žodynais; pavartoti paprastesnį žodį ir paprašyti ar paraginti klausytoją patikslinti; nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko, kurio pavadinimo negali prisiminti; perteikti žodžio reikšmę pavartojant kitą, reiškiantį panašų dalyką; vengiant pasikartojimo, perfrazuoti; ištaisyti posakius, kurie lemia nesusipratimus, jei pašnekovas parodo, kad nesuprato; paprašyti patvirtinti, kad pavartota taisyklinga forma; nutrūkus komunikacijai, pradėti iš naujo, keisti taktiką; tikslingai planuoti, kurti ir koreguoti sakytinį tekstą, naudojantis žodynais, žinynais, žiniasklaida ir kompiuteriniais tinklais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Rašo apie kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius (pasakoja, pateikia informaciją, apibūdina, samprotauja). Žodynas ne visuomet pakankamas pasiekti komunikacinį tikslą. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Iš dalies taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Nepakankamai taisyklinga kalba ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti, kas norima pasakyti. Taiko raiškos strategijas suteikus pagalbą (B2.1).

Rašo apie kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius (pasakoja, pateikia informaciją, apibūdina, samprotauja), rišliai dėstydamas mintis. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą pasiekti komunikacinį tikslą. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi kai kuriomis raiškos strategijomis, iš dalies pasinaudoja žodynais ir žinynais (B2.2).

Rašo apie kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius (pasakoja, pateikia informaciją, apibūdina, samprotauja), rišliai dėstydamas mintis. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą pasiekti komunikacinį tikslą. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis produkavimo strategijomis ir pagalbinėmis priemonėmis (žodynais, žinynais) (B2.3).

Rašo apie kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius (pasakoja, pateikia informaciją, apibūdina, samprotauja), rišliai dėstydamas mintis. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą pasiekti komunikacinį tikslą. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis produkavimo strategijomis. Tikslingai naudojasi raiškos strategijomis ir pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais, kitais ištekliais) (B2.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Rašytinio teksto produkavimas (rašymas).

Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas raštu. Mokomasi aprašyti pažįstamus, patirtus ar įsivaizduojamus dalykus (žmones, daiktus, vietas, veiklas, įvykius, pomėgius ir pan.).
Pasakojimas (naratyvas), įvykio apibūdinimas raštu. Mokomasi parengti ataskaitą (angl. report), kurioje perteikiama faktinė informacija ir veiksmų seka. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs. Atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti komentarą. Mokomasi papasakoti istoriją, apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. 
Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas raštu. Mokomasi parengti informacinį pranešimą, plakatą žinoma tema, ataskaitą apie įvykį, renginį, pateikiant faktinę informaciją ir komentarą. Mokomasi parašyti rašinį apie pažįstamą dalyką, klausimą, problemą, paaiškinti jos pobūdį, nurodyti sprendimo būdus.
Nuomonės, vertinimo, pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas raštu. Mokomasi rašyti filmo, knygos, TV laidos recenziją ir (arba) atsiliepimą. Mokomasi rašyti trumpą rašinį (esė) žinoma tema (su apibūdinimo, pasakojimo, aiškinimo, samprotavimo elementais), išdėstyti ir apibendrinti faktus ir pateikti savo nuomonę. 
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Rašytinio teksto planavimas, komponavimas, redagavimas. Mokomasi planuoti rašytinį tekstą remiantis žanro reikalavimais, atsižvelgti į kalbos stilių, registrą ir teksto struktūrą. Mokomasi pasinaudoti žodynais ir vartosenos žinynais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus, reportažus ir blogus žinomomis temomis. Žodyno ne visuomet pakanka komunikaciniam tikslui pasiekti. Kalba ne visuomet pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Užduotis atlieka ir pagalbine medžiaga naudojasi suteikus paramą (B3.1).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus, reportažus ir blogus žinomomis temomis. Vartoja žodyną, pakankamą komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais. Atliekant užduotis kartais prireikia mokytojo pagalbos (B3.2).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus, reportažus ir blogus žinomomis temomis. Vartoja žodyną, pakankamą komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.3).

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus, reportažus ir blogus žinomomis temomis. Vartoja žodyną, pakankamą komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir sudėtingas gramatines struktūras. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Audiovizualinio teksto kūrimas.

Pateikčių kūrimas. Mokomasi kurti pateiktis įvairiomis temomis, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Filmukų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas. Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus, svarbius įvykius (pvz., žymius žmones, viešuosius renginius, lankytinas vietas).
Raiškos (produkavimo) strategijų taikymas. 
Audiovizualinio kūrinio planavimas, komponavimas, redagavimas. Pasirenkamos tinkamos programos, aplikacijos.

Sąveika (interakcija) (C) vyksta, kai kalbos vartotojai komunikuoja žodžiu ar raštu, realiai ar virtualiai; apima klausymą(si) ir kalbėjimą (sakytinė sąveika), skaitymą ir rašymą (rašytinė sąveika). Šios pasiekimų srities pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus pakartojama. Žodynas sudarytas iš pavienių žodžių ir frazių, susijusių su konkrečiomis žinomomis situacijomis. Pokalbį palaiko pašnekovas. Ne visuomet adekvačiai reaguoja į visas pašnekovo replikas. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas gali trukdyti suprasti, kas norima pasakyti. Pokalbiui pasirengti bei taikant sąveikos strategijas prireikia mokytojo pagalbos (C1.1).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus pakartojama. Dalyvauja pokalbyje, kurį palaiko pašnekovas (4–5 replikos dalyvaujant pokalbyje). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Nepakankamai taisyklinga kalba gali trukdyti suprasti, kas norima pasakyti. Taiko keletą žinomų sąveikos strategijų (C1.2).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai , o prireikus pakartojama. Dalyvauja pokalbyje, kurį palaiko pašnekovas (4–5 replikos dalyvaujant pokalbyje). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Iš esmės taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Taiko keletą žinomų sąveikos strategijų (C1.3).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus pakartojama. Dalyvauja pokalbyje, kurį palaiko pašnekovas (4–5 replikos dalyvaujant pokalbyje). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Adekvačiai bendrauja visose žinomose situacijose. Taisyklingai vartoja žinomas kalbos struktūras. Tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Tikslingai taiko sąveikos strategijas (C1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinė sąveika. 5–6 klasių koncentras.

Sakytinė sąveika: trumpas pokalbis.

Pokalbio palaikymas, apsikeitimas informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės). Mokomasi suprasti tiesiogiai užduodamus paprastus klausimus ir paprastą asmeninę informaciją, pvz., apie vardą, amžių, gyvenamąją vietą ar pan. Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir pagrindinę informaciją, pvz., kai kalbama apie skaičius, kainas, datas ir savaitės dienas, jei kalbama lėtai ir esant poreikiui pakartojama. Mokomasi suprasti ir panaudoti kai kuriuos žodžius intencijai reikšti, pvz., „Taip“, „Ne“, „Atsiprašau“, „Prašau“, „Ačiū“, pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą, prisistatyti, pristatyti kitą asmenį, paklausti ir atsakyti, kaip jaučiasi ir gyvena.   
Tikslinis dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas ir teikimas). Mokomasi suprasti paprastus nurodymus (vieta, laikas, skaičius) klasėje ir jų laikytis.
Prekių ir paslaugų įsigijimas. Mokomasi paprašyti kokio nors daikto, maisto ar gėrimo, esant poreikiui panaudojant gestus.
Dalyvavimas pusiau oficialiame pokalbyje (konsultacija, interviu). Mokomasi pasakyti savo vardą ir pavardę, paprastus skaičius, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą; paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą, paprašyti duoti telefono numerį, paklausti ir pasakyti apie kitų amžių; užduoti paprastus klausimus teiraujantis informacijos, pvz., „Kas tai?“ ir suprasti atsakymus, pateiktus į klausimus vienu ar dviem žodžiais.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi žodžių, frazių, gestų pagalba parodyti, kad nesupranta ir pasakyti, ko nesupranta.
7–8 klasių koncentras

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus ir pakartojama. Ne visuomet adekvačiai reaguoja į visas pašnekovo replikas. Žodynas sudarytas iš pavienių žodžių ir frazių, susijusių su konkrečiomis žinomomis situacijomis. Pokalbį palaiko pašnekovas. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas gali trukdyti suprasti, kas norima pasakyti. Pokalbiui pasirengti bei taikant sąveikos strategijas prireikia mokytojo pagalbos (C1.1).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus ir pakartojama. Žodynas sudarytas iš žodžių ir frazių, susijusių su konkrečiomis situacijomis. Pokalbį palaiko pašnekovas. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Taiko keletą žinomų sąveikos strategijų (C1.2).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo įprastose kasdienėse situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Vartoja žinomą žodyną ir žinomas struktūras. Savarankiškai palaiko pokalbį (5–6 replikos) žinomose situacijose. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Prireikus taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.3).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo kasdienėse situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Vartoja žinomą žodyną ir žinomas struktūras. Savarankiškai palaiko pokalbį (5–6 replikos). Žinomas leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Tikslingai taiko sąveikos strategijas (C1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Sakytinė sąveika. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Sakytinė sąveika: pokalbis, interviu.

Sakytinė sąveika.

Pokalbio palaikymas, apsikeitimas informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės). Mokomasi suprasti asmeniškai teikiamus klausimus, nurodymus ir pasakymus žinomose situacijose, dalyvauti paprastame pokalbyje įprastose situacijose žinomomis temomis, pvz., gimtoji šalis, šeima, mokykla. Mokomasi pradėti ir baigti pokalbį vartojant paprastus pasakymus, teirautis kaip sekasi ir reaguoti į atsakymą.
Dalyvavimas neformalioje diskusijoje (apsikeitimas informacija, nuomonėmis). Mokomasi suprasti ir pasakyti, ką mėgsta ar ko nemėgsta (pvz., maistas, oras, veikla), vartojant paprastas žinomas struktūras, kai pokalbis vyksta lėtai ir artikuliuojama aiškiai.
Tikslinis dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas ir teikimas). Mokomasi suprasti trumpus nurodymus ir instrukcijas (pvz., vieta, laikas, skaičius), kai kalbama lėtai ir aiškiai, ir jų laikytis, paprašyti ką nors paduoti.
Prekių ir paslaugų įsigijimas. Mokomasi paprašyti kitų paduoti daiktus, priemones, paprašyti prekės arba patiekalo vartojant žinomas struktūras, suprasti ir pasakyti skaičius, kiekį, kainą, laiką ir pan.
Dalyvavimas pusiau oficialiame pokalbyje (konsultacija, interviu). Mokomasi suprasti klausimus ir nurodymus, sakomus lėtai, laikytis trumpų, paprastų nurodymų, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą, paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą. Mokomasi užduoti paprastus klausimus ir atsakyti į panašius klausimus apie save, turimus daiktus, apie pažįstamus žmones (kur jie gyvena). Nurodyti laiką vartojant tokias struktūras kaip „kitą savaitę“, „praėjusį penktadienį“, „lapkritį“, „trečią valandą“; vartojant žinomas struktūras, pasakyti skaičius, kiekį ir kainą, drabužių ar kitų žinomų daiktų spalvą. Mokomasi dalyvauti interviu atsakant į paprastus tiesioginius klausimus, kurie pateikiami nevartojant idiomų, pasakyti apie savo savijautą ir atsakyti į panašius klausimus (pvz., „Ar skauda? “), jei reikia, panaudojant gestus.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio iniciavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti pokalbio strategijas: paprašyti dėmesio, vartoti išmoktus išsireiškimus pokalbiui pradėti ir pabaigti.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: paprašyti pakartoti, paaiškinti, kad nesupranta, parodyti, kad neseka pokalbio, paprašyti ištarti žodį paraidžiui.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Pokalbio sėkmė priklauso nuo pašnekovo. Žinomas leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas ne visuomet leidžia pašnekovui adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Užduotis atlieka suteikus paramą. Taiko žinomas sąveikos strategijas, tačiau ne visuomet sėkmingai (C1.1).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Inicijuoja trumpą pokalbį, tačiau ne visuomet gali jį palaikyti. Žinomas leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.2).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Inicijuoja ir palaiko trumpą pokalbį (7–9 replikos dalyvaujant pokalbyje). Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.3).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Sėkmingai inicijuoja pokalbį ir pasiekia tikslą kartu padėdamas pašnekovui. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Tikslingai taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).
Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.
Makro intencijos: argumentuoti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Sakytinė sąveika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija.

Sakytinė sąveika.

Pokalbio palaikymas, apsikeitimas informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės). Mokomasi bendrauti trumpuose įprastuose pokalbiuose, esant poreikiui, pasinaudojant pagalba, keistis informacija, klausti ir atsakyti, kalbantis kasdienėmis temomis. Mokomasi užduoti klausimus ir suprasti atsakymus, susijusius su daugeliu įprastų dalykų: išreikšti padėką, savo būseną, prašyti pagalbos, atsakyti į pagalbos prašymą, kviesti, siūlyti, atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus, siūlymus, atsiprašymus.
Dalyvavimas neformalioje diskusijoje (apsikeitimas informacija, nuomonėmis). Mokomasi suprasti diskusijos temą, kai kalbama aiškiai ir lėtai, paprastais sakiniais apsikeisti nuomonėmis, lyginti daiktus ir reiškinius, apibūdinti žmones, pasakoti apie savo veiklas, teikti pasiūlymus ir juos priimti, sutikti su kitų nuomone arba jai prieštarauti, susitarti dėl veiklų ir susitikimo datos.
Tikslinis dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas ir teikimas). Mokomasi bendrauti atliekant nesudėtingas užduotis, teikti instrukcijas ir pasiūlymus, prašyti pagalbos, jei nesupranti ir padėti sunkumų turinčiam pašnekovui. Mokomasi aptarti bendros veiklos eigą, reaguoti į siūlymus, klausti ir teikti nurodymus (pvz., gaminant patiekalą, organizuojant renginį), palaikyti pokalbį vartojant paprastas frazes, teikiant informaciją ir pasiūlymus.
Prekių ir paslaugų įsigijimas. Mokomasi bendrauti kasdienio gyvenimo temomis (pvz., kelionės, prekių ir paslaugų įsigijimas, apgyvendinimas, orientavimasis viešose erdvėse), prašyti ir gauti paprastą informaciją (pvz., kelionių biure, viešajame transporte), įsigyjant prekes ir bilietus, klausiant ir nurodant kelią, suteikti ir gauti informaciją apie kainas, kiekį, skaičių, pasakyti savo nuomonę apie suteiktą paslaugą (pvz., „mano maistas šaltas“, „mano kambaryje bevielio ryšio nėra“). Mokomasi pasakyti problemas (pvz., sveikatos), esant poreikiui pasitelkiant kūno kalbą. 
Dalyvavimas pusiau oficialiame pokalbyje (konsultacija, interviu). Mokomasi keistis esmine informacija ir spręsti iškilusias problemas, esant poreikiui paprašyti paaiškinti ir pakartoti. Mokomasi paklausti ir atsakyti apie savo įpročius, kasdienines veiklas, laisvalaikį, planus ir ketinimus, paaiškinti kelią, maršrutą pasitelkiant žemėlapį, pasakoti apie įvykius, pvz., kur kas buvo, kas dalyvavo, kas įvyko. Mokomasi pasakyti savo nuomonę pusiau oficialioje diskusijoje, paprašyti pakartoti esminę informaciją, atsakyti į paprastus interviu klausimus ir užduoti klausimus, pasitikslinti, paprašyti paaiškinti, kai nežino, kaip pasakyti.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio inicijavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: inicijuoti, palaikyti ir baigti tiesioginį pokalbį, atkreipti dėmesį, kai norima pasisakyti, parodyti, kad seka pokalbį.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti: pakartoti raktinius žodžius, frazes, kai nesupranta, pasakyti, kai pokalbio nesupranta ar negali sekti, nesuprantamą žodį ištarti paraidžiui; paaiškinti ar patikslinti, kas buvo pasakyta.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Sąveikauja žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Keičiasi informacija, susidoroja su kebliomis situacijomis ir paaiškina problemas. Reiškia mintis abstraktesnėmis kultūros temomis, pavyzdžiui, kalbėdamas apie filmus, knygas, muziką ir pan. Turimo žodyno ne visuomet pakanka komunikacinėms užduotims atlikti. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Užduotis atlieka suteikus paramą. Taiko žinomas sąveikos strategijas, tačiau ne visuomet sėkmingai (C1.1).

Sąveikauja žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Keičiasi informacija, susidoroja su kebliomis situacijomis ir paaiškina problemas. Reiškia mintis abstraktesnėmis kultūros temomis, pavyzdžiui, kalbėdamas apie filmus, knygas, muziką ir pan. Vartoja žodyną, pakankamą komunikacinėms užduotims atlikti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.2).

Iš dalies pasitikėdamas sąveikauja žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Keičiasi informacija, susidoroja su kebliomis situacijomis ir paaiškina problemas. Reiškia mintis abstraktesnėmis kultūros temomis, pavyzdžiui, kalbėdamas apie filmus, knygas, muziką ir pan. Vartoja žodyną, pakankamą komunikacinėms užduotims atlikti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.3).

Pasitikėdamas sąveikauja žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Keičiasi informacija, susidoroja su kebliomis situacijomis ir paaiškina problemas. Reiškia mintis abstraktesnėmis kultūros temomis, pavyzdžiui, kalbėdamas apie filmus, knygas, muziką ir pan. Vartoja žodyną, pakankamą komunikacinėms užduotims atlikti. Taisyklingai vartoja paprastas ir sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Tikslingai taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Sakytinė sąveika.

Pokalbio palaikymas, apsikeitimas informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės). Mokomasi suprasti, kas aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose, kai kreipiamasi tiesiogiai, paprašyti pakartoti kai kuriuos žodžius ir frazes. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį, klausti pašnekovo apie patirtus dalykus, įvykius, reikšti nuomonę, emocijas apie žinomus dalykus. Mokomasi nepasirengus įsitraukti į pokalbį kasdienio gyvenimo temomis, pradėti, palaikyti ir įsiterpti į ilgesnį pokalbį žinoma tema. Mokomasi reikšti jausmus: nuostabą, džiaugsmą, liūdesį, susidomėjimą, abejingumą ir reaguoti į kitų reiškiamus jausmus, laikytis pokalbio konvencijų.
Dalyvavimas neformalioje diskusijoje (apsikeitimas informacija, nuomonėmis). Mokomasi suprasti diskusijų bendromis temomis didžiąją dalį, jei pašnekovai taria aiškiai ir vengia idiomų. Mokomasi suprasti, kas kalbama bendro pobūdžio konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, jei pašnekovai aiškiai artikuliuoja, reikšti mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis, pvz., muzika, filmai. Mokomasi paaiškinti, kaip supranta klausimą ir (arba) problemą, trumpai pakomentuoti savo ir kitų požiūrį į žinomus, patirtus dalykus, lyginti ir priešinti alternatyvas, svarstant, ką daryti, kur eiti, ką pasirinkti ir pan.
Tikslinis dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas ir teikimas). Mokomasi suprasti, kas sakoma, jei kiti žmonės kalba greitai ar diskusija trunka ilgai, kartais paprašyti pakartoti ar paaiškinti. Mokomasi paaiškinti savo požiūrį į problemą, svarstyti, ką daryti toliau, palyginti ir priešinti alternatyvas, trumpai komentuoti kitų požiūrius, aptarti klausimo, problemos sprendimo būdus, susitarti dėl tolesnių veiksmų. 
Prekių ir paslaugų įsigijimas. Mokomasi paprašyti paaiškinti apie skirtingas prekes, paslaugas, paprašyti ir gauti paprastą informaciją apie skirtingas paslaugas ir pirkinius, pvz., kelionės, nakvynės užsakymas, bendravimas su tarnybomis viešnagės užsienio šalyje metu. Mokomasi siekti komunikacinio tikslo nesudėtingose viešojo gyvenimo situacijose, įsigyjant prekes ar paslaugas, palyginti jų savybes, kokybę, pasakyti trūkumus, pvz., parduotuvėje, kavinėje, stotyje.
Dalyvavimas pusiau oficialiame pokalbyje (konsultacija, interviu). Mokomasi dalyvauti įprastuose oficialiuose pokalbiuose žinomomis temomis, kai kalbama aiškiai, bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija, gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus, teirautis detalesnės informacijos.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio iniciavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį žinomomis temomis, pakartoti dalį to, ką sakė pašnekovas, kad parodytų, jog suprato ir padėti plėtoti mintis tam tikra tema. Mokomasi perimti kalbėtojo vaidmenį, taikyti priemones pokalbiui ar diskusijai tęsti, trumpai reziumuoti aptartus dalykus, reaguoti į pašnekovo pasiūlymus, apibendrinti diskusijos rezultatus.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti paaiškinti, pateikti daugiau informacijos, detalių, kad  būtų galima patikslinti ir  tęsti pokalbį, diskusiją. 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, naudojasi pagalbine medžiaga ir pavyzdžiais, tačiau ne visuomet sėkmingai. Nepakankamai taisyklinga kalba gali trukdyti suprasti rašančiojo intencijas. Pasirengiant atlikti užduotis ir taikant strategijas prireikia mokytojo pagalbos. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (C2.1).

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, tinkamai naudojasi pagalbine medžiaga ir pavyzdžiais. Nepakankamai taisyklinga kalba kartais gali trukdyti suprasti rašančiojo intencijas. Pasirengiant atlikti užduotis ir taikant strategijas gali prireikti mokytojo pagalbos. Kuriamo teksto apimtis pakankama (C2.2).

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti Siekdamas taisyklingos rašybos, naudojasi pagalbine medžiaga. Taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis 20–40 žodžių . Iš esmės taisyklinga kalba netrukdo suprasti rašančiojo intencijų. Savarankiškai pasirengia atlikti užduotis ir taiko žinomas rašymo strategijas (C2.3).

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, naudojasi pagalbine medžiaga. Taisyklingai vartoja žinomas gramatines struktūras. Tikslingai taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (C2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Rašytinė sąveika. 5–6 klasių koncentras.

Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (pagal pavyzdį), atvirukas, atvirlaiškis.

Asmeninis ir pusiau oficialus susirašinėjimas (asmeninis pusiau oficialus laiškas, elektroninis laiškas, žinutė, atvirukas). Mokomasi rašyti trumpas frazes ir sakinius, kuriuose pateikiama pagrindinė asmeninė informacija, naudojantis pagalba.
Transakcinis rašymas: informacijos perteikimas raštu (žinutė, anketa, forma). Mokomasi užpildyti paprastą formą, anketą nurodant pagrindinius asmeninius duomenis: vardą, pavardę, adresą, tautybę ir kt.
Sąveikos strategijų taikymas.
Naudojimasis pagalbos ištekliais. Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
7–8 klasių koncentras

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, naudojasi pagalbine medžiaga ir pavyzdžiais. Užduotis atlieka, kai suteikiama pagalba. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (C2.1).

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, naudojasi pagalbine medžiaga. Kuriamo teksto apimtis pakankama (C2.2).

Bendrauja raštu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Kuriamo teksto apimtis 40 –60 žodžių. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Laikosi kuriamo žanro ir teksto struktūros pagrindinių reikalavimų. Taisyklingai vartoja keletą paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Taiko žinomas rašymo strategijas (C2.3).

Bendrauja raštu siekdami komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Laikosi kuriamo žanro ir teksto struktūros reikalavimų. Taisyklingai vartoja paprastas žinomas gramatines struktūras. Tikslingai taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (C2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Rašytinė sąveika. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (padėka, pasiūlymas, atsiprašymas, kvietimas ir pan.), atvirukas, atvirlaiškis.

Rašytinė sąveika. 

Asmeninis ir pusiau oficialus susirašinėjimas (asmeninis pusiau oficialus laiškas, elektroninis laiškas, žinutė, atvirukas). Mokomasi rašyti: žinutes ir elektroninius laiškus, susidedančius iš keleto trumpų sakinių, pvz., apie pomėgius ir mėgstamus ir (arba) nemėgstamus dalykus; trumpą tekstą ant atviruko draugui žinoma tema; trumpą, labai paprastą žinutę draugams, kad suteiktų jiems informacijos arba paprašytų jų pagalbos.
Transakcinis rašymas: informacijos perteikimas raštu (žinutė, anketa, forma). Mokomasi rašyti skaičius ir datas, savo vardą, tautybę, adresą, šalį, amžių, gimimo datą ir pan. pildant anketas arba formas, pvz., knygos užsakymo formą. Mokomasi rašyti paprastas žinutes, kuriose pateikiama informacija, pvz., kur išvyko, kada sugrįš.
Sąveikos strategijų taikymas.
Naudojimasis pagalbos ištekliais. Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan. 
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus) naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Sąveikos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir (arba) pateiktų pavyzdžių ir mokytojo teikiamos pagalbos. Tik pateikus pavyzdį tekstą išdėsto laikydamasis žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Kalbos taisyklingumas skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojasi suteikus pagalbą. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (C2.1).

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus) naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Sąveikos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Tekstą išdėsto iš dalies laikydamasis žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja žinomas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais naudojasi ribotai. Kuriamo teksto apimtis pakankama (C2.2).

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus) dažnai naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Iš esmės laikosi kuriamo teksto žanro struktūros reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja žinomas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais. Kuriamo teksto apimtis 60– 90 žodžių (C2.3). 

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus) kartais naudodamiesi pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Laikosi kuriamo teksto žanro struktūros reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Tikslingai naudojasi pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais. Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (C2.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

 

 

 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Rašytinė sąveika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas.

Rašytinė sąveika. 

Asmeninis ir pusiau oficialus susirašinėjimas (asmeninis pusiau oficialus laiškas, elektroninis laiškas, žinutė, atvirukas). Mokomasi keistis informacija teksto žinutėmis, elektroniniu paštu, atsakyti į kito asmens klausimus (pvz., apie naują daiktą ar veiklą). Mokomasi rašyti labai paprastus asmeninius laiškus (pvz., apie save), padėkas, atsiprašymus ir atvirukus, rašyti trumpus pranešimus (pvz., siųsti ir atsakyti į kvietimą, susitarti susitikti), parašyti trumpą sveikinimo atviruko tekstą. Mokomasi rašyti (pusiau) oficialų laišką, teiraujantis informacijos ar pateikiant informaciją; rašyti prašymą, motyvacinį laišką, pateikti keletą argumentų, paaiškinti. 
Transakcinis rašymas: informacijos perteikimas raštu (žinutė, anketa, forma). Mokomasi rašyti trumpas žinutes, susijusias su kasdieniais poreikiais, pateikti asmeninę informaciją, pildant anketas ir (arba) formas (pvz., vasaros stovyklos informacija).
Sąveikos strategijų taikymas.
Naudojimasis pagalbos ištekliais. Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus, samprotauja), kartais naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Sąveikos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir (arba) pateiktų pavyzdžių ir mokytojo teikiamos pagalbos. Tik pateikus pavyzdį tekstą išdėsto laikydamasis žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja ribotą žodyną. Iš dalies taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojasi suteikus pagalbą (C2.1).

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus, samprotauja), kartais naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Sąveikos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Tekstą išdėsto iš dalies laikydamasis žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais naudojasi ribotai (C2.2).

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus, samprotauja), kartais naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Iš esmės laikosi kuriamo teksto žanro struktūros reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamam komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Naudojasi pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais (C2.3). 

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus, samprotauja), kartais naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Laikosi kuriamo teksto žanro struktūros reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamam komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir sudėtingesnes gramatines struktūras. Taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Tikslingai naudojasi pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais (C2.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Rašytinė sąveika. 

Asmeninis ir pusiau oficialus susirašinėjimas (asmeninis pusiau oficialus laiškas, elektroninis laiškas, žinutė, atvirukas). Mokomasi rašyti asmeninius laiškus, su tam tikromis detalėmis aprašyti patirtį, jausmus ar įvykius, perteikti naujienas ir išdėstyti savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis (pvz., muziką, filmus). Mokomasi rašyti pusiau oficialų laišką, pateikiant prašymą, nusiskundimą, atsakant į skelbimą, teiraujantis detalios informacijos ir pan.
Transakcinis rašymas: informacijos perteikimas raštu (žinutė, anketa, forma). Mokomasi rašyti žinutes įvairiems adresatams, pildyti sudėtingesnes anketas ir (arba) formas turint tikslą pateikti išsamią informaciją klausimais, susijusiais su įvairia veikla (visuomeninė veikla, mokymasis). Mokomasi rašyti gyvenimo aprašymą (CV, Europass).
Sąveikos strategijų taikymas.
Naudojimasis pagalbos ištekliais. Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Padedamas mokytojo naudojasi pagalbine medžiaga ir virtualiais įrankiais. Kalba nepakankamai taisyklinga, kad būtų galima sėkmingai pasiekti komunikacinį tikslą. Atliekant užduotis prireikia mokytojo pagalbos (C3.1).

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Naudojasi pagalbine medžiaga ir žinomais virtualiais įrankiais. Nepakankamai taisyklinga kalba kartais gali trukdyti suprasti kalbančiojo ar rašančiojo intencijas. Atliekant užduotis kartais prireikia mokytojo pagalbos (C3.2).

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Savarankiškai naudojasi pagalbine medžiaga ir virtualiais įrankiais. Pakankamai taisyklinga kalba netrukdo suprasti, kas norima pasakyti (C3.3).

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Naudojasi pagalbine medžiaga ir virtualiais įrankiais. Taisyklingai vartoja žinomą leksiką, konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Visuomet sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą (C3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje. 5–6 klasių koncentras.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, trumpas socialinių tinklų, tinklaraščių komentaras.

Dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje virtualiojoje erdvėje. Apsikeitimas replikomis realiu laiku. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi rašyti paprastus sveikinimus internetu, naudojantis žinomomis frazėmis ir virtualiais jaustukais. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje. Apsikeitimas informacija, patikslinimas. Mokomasi apsikeisti informacija su kitais žaidimo dalyviais, kai pateikiama vaizdinė pagalba ar pavyzdžiai.
7–8 klasių koncentras

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Naudojasi pagalbine medžiaga ir virtualiais įrankiais. Atliekant užduotis prireikia mokytojo pagalbos (C3.1).

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Taiko kai kurias žinomas sąveikos strategijas. Naudojasi pagalbine medžiaga ir žinomais virtualiais įrankiais (C3.2).

Bendrauja žodžiu ir raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo asmeninio gyvenimo situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir žinomas struktūras. Taiko žinomas sąveikos strategijas. Naudojasi virtualiais įrankiais (C3.3).

Bendrauja žodžiu ir raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo asmeninio gyvenimo situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir struktūras. Tikslingai taiko sąveikos strategijas ir naudojasi virtualiais įrankiais (C3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai, susirašinėjant realiu laiku.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje.

Dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje virtualiojoje erdvėje. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokosi rašyti asmeninius įrašus virtualioje erdvėje trumpais sakiniais, pvz., apie pomėgius, pasinaudojant vertimo įrankiu. Mokomasi pateikti trumpas teigiamas ir neigiamas reakcijas į įrašus virtualioje erdvėje vartojant paprastas struktūras. Mokomasi prisistatyti, paklausti ir atsakyti, palaikyti nesudėtingą pokalbį kasdieninėmis temomis virtualioje erdvėje, jeigu yra pakankamai laiko suformuluoti atsakymą. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje. Mokomasi užpildyti paprastą internetinę paraišką, pateikiant pagrindinę asmeninę informaciją, pvz., vardą, el. paštą, adresą, telefono numerį. 
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio iniciavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti pokalbio strategijas: paprašyti dėmesio, vartoti išmoktus išsireiškimus pokalbiui pradėti ir pabaigti.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: paprašyti pakartoti, paaiškinti, kad nesupranta, parodyti, kad neseka pokalbio, paprašyti ištarti žodį paraidžiui.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Bendrauja raštu ir žodžiu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo kasdienėmis temomis, atlieka bendras užduotis, naudodamasis turimais kalbiniais ištekliais. Užmezga virtualų pokalbį, iš anksto pasirengę, tačiau ne visuomet gali jį palaikyti. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais, kai suteikiama parama (C3.1).

Bendrauja raštu ir žodžiu virtualioje erdvėje siekdami komunikacinio tikslo kasdienėmis temomis, atlieka bendras užduotis, naudodamasis turimais kalbiniais ištekliais. Užmezga ir palaiko virtualų pokalbį, iš anksto pasirengę. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais, tačiau ne visuomet tikslingai (C3.2).

Bendrauja raštu ir žodžiu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo kasdienėmis temomis, atlieka bendras užduotis, naudodamasis turimais kalbiniais ištekliais. Užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.3).

Bendrauja raštu ir žodžiu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo kasdienėmis temomis, atlieka bendras užduotis, naudodamasis turimais kalbiniais ištekliais. Inicijuoja, užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Sėkmingai taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

 

 

 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).
Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai; komentarai, susirašinėjant realiu laiku; konsultacija internetu.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje.

Dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje virtualiojoje erdvėje. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi apsikeisti paprasta informacija, užduoti ir atsakyti į klausimus, apsikeisti idėjomis kasdienėmis temomis, jei atsakymams yra pakankamai laiko ir jei vienu metu bendraujama su vienu pašnekovu. Mokomasi trumpai apibūdinti kasdienius dalykus, socialines veiklas ir jausmus. Mokomasi trumpai teigiamai arba neigiamai pakomentuoti kitų žmonių virtualius įrašus, užmegzti virtualų pokalbį (pvz., virtualus sveikinimas). Esant poreikiui naudojamasi vertimo įrankiais ir kt. pagalba. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje. Mokomasi vykdyti virtualias operacijas (pvz., pasiūlymai, datos, užsakymai) panaudojant formuluotes, būdingas virtualiai erdvei. Mokomasi bendrauti su virtualiu partneriu atliekant bendras užduotis, pildyti internetinius klausimynus ir anketas, pateikti asmeninę informaciją. 
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio inicijavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: inicijuoti, palaikyti ir baigti tiesioginį pokalbį, atkreipti dėmesį, kai norima pasisakyti, parodyti, kad seka pokalbį.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti: pakartoti raktinius žodžius, frazes, kai nesupranta, pasakyti, kai pokalbio nesupranta ar negali sekti, nesuprantamą žodį ištarti paraidžiui; paaiškinti ar patikslinti, kas buvo pasakyta.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su keletu pašnekovų, bendraudamas kasdienio gyvenimo, mokymosi ir kitomis dominančiomis temomis. Užmezga virtualų pokalbį, iš anksto pasirengęs, tačiau ne visuomet gali jį palaikyti. Atlieka bendras užduotis, keičiasi išplėstine informacija su pašnekovais, kai suteikiama parama. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais, kai suteikiama parama (C3.1).

Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su keletu pašnekovų, bendraudamas kasdienio gyvenimo, mokymosi ir kitomis dominančiomis temomis. Užmezga ir palaiko virtualų pokalbį, iš anksto pasirengęs. Atlieka bendras užduotis, keičiasi išplėstine informacija su pašnekovais, tačiau ne visuomet sėkmingai. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.2).

Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su keletu pašnekovų, bendraudamas kasdienio gyvenimo, mokymosi ir kitomis dominančiomis temomis. Inicijuoja, užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Atlieka bendras užduotis. Keičiasi išplėstine informacija su pašnekovais. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.3).

Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su keletu pašnekovų, bendraudamas kasdienio gyvenimo, mokymosi ir kitomis dominančiomis temomis. Inicijuoja, užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Sėkmingai atlieka bendras užduotis. Keičiasi išplėstine informacija su pašnekovais. Sėkmingai taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje.

Dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje virtualiojoje erdvėje. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi dalyvauti virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, paskelbti įrašus apie patirtus dalykus, dalyvauti grupės diskusijoje, komentuoti kitų asmenų įrašus, nuorodų turinį, reikšti nuomonę ir jausmus. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų. 
Tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje. Mokomasi dirbant projekto grupėje vykdyti tiesmukas instrukcijas, pasitikslinti, atlikti bendras užduotis, pasitelkti vizualias priemones (pvz., grafikus, statistiką, paveikslus), keistis išplėstine informacija su pašnekovais, kurie vartoja nesudėtingą kalbą, pakartoja, perfrazuoja. Mokomasi naudotis vizualine parama.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio iniciavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį žinomomis temomis, pakartoti dalį to, ką sakė pašnekovas, kad parodytų, jog suprato ir padėti plėtoti mintis tam tikra tema. Mokomasi perimti kalbėtojo vaidmenį, taikyti priemones pokalbiui ar diskusijai tęsti, trumpai reziumuoti aptartus dalykus, reaguoti į pašnekovo pasiūlymus, apibendrinti diskusijos rezultatus.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti paaiškinti, pateikti daugiau informacijos, detalių, kad  būtų galima patikslinti ir  tęsti pokalbį, diskusiją. 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus pakartojama. Žodynas sudarytas iš pavienių žodžių ir frazių, susijusių su konkrečiomis žinomomis situacijomis. Pokalbį palaiko pašnekovas. Ne visuomet adekvačiai reaguoja į visas pašnekovo replikas. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas gali trukdyti suprasti, kas norima pasakyti. Pokalbiui pasirengti bei taikant sąveikos strategijas prireikia mokytojo pagalbos (C1.1).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus pakartojama. Dalyvauja pokalbyje, kurį palaiko pašnekovas (4–5 replikos dalyvaujant pokalbyje). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Nepakankamai taisyklinga kalba gali trukdyti suprasti, kas norima pasakyti. Taiko keletą žinomų sąveikos strategijų (C1.2).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai , o prireikus pakartojama. Dalyvauja pokalbyje, kurį palaiko pašnekovas (4–5 replikos dalyvaujant pokalbyje). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Iš esmės taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Taiko keletą žinomų sąveikos strategijų (C1.3).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus pakartojama. Dalyvauja pokalbyje, kurį palaiko pašnekovas (4–5 replikos dalyvaujant pokalbyje). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Adekvačiai bendrauja visose žinomose situacijose. Taisyklingai vartoja žinomas kalbos struktūras. Tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Tikslingai taiko sąveikos strategijas (C1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinė sąveika. 5–6 klasių koncentras.

Sakytinė sąveika: trumpas pokalbis.

Pokalbio palaikymas, apsikeitimas informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės). Mokomasi suprasti tiesiogiai užduodamus paprastus klausimus ir paprastą asmeninę informaciją, pvz., apie vardą, amžių, gyvenamąją vietą ar pan. Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir pagrindinę informaciją, pvz., kai kalbama apie skaičius, kainas, datas ir savaitės dienas, jei kalbama lėtai ir esant poreikiui pakartojama. Mokomasi suprasti ir panaudoti kai kuriuos žodžius intencijai reikšti, pvz., „Taip“, „Ne“, „Atsiprašau“, „Prašau“, „Ačiū“, pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą, prisistatyti, pristatyti kitą asmenį, paklausti ir atsakyti, kaip jaučiasi ir gyvena.   
Tikslinis dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas ir teikimas). Mokomasi suprasti paprastus nurodymus (vieta, laikas, skaičius) klasėje ir jų laikytis.
Prekių ir paslaugų įsigijimas. Mokomasi paprašyti kokio nors daikto, maisto ar gėrimo, esant poreikiui panaudojant gestus.
Dalyvavimas pusiau oficialiame pokalbyje (konsultacija, interviu). Mokomasi pasakyti savo vardą ir pavardę, paprastus skaičius, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą; paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą, paprašyti duoti telefono numerį, paklausti ir pasakyti apie kitų amžių; užduoti paprastus klausimus teiraujantis informacijos, pvz., „Kas tai?“ ir suprasti atsakymus, pateiktus į klausimus vienu ar dviem žodžiais.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi žodžių, frazių, gestų pagalba parodyti, kad nesupranta ir pasakyti, ko nesupranta.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, naudojasi pagalbine medžiaga ir pavyzdžiais, tačiau ne visuomet sėkmingai. Nepakankamai taisyklinga kalba gali trukdyti suprasti rašančiojo intencijas. Pasirengiant atlikti užduotis ir taikant strategijas prireikia mokytojo pagalbos. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (C2.1).

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, tinkamai naudojasi pagalbine medžiaga ir pavyzdžiais. Nepakankamai taisyklinga kalba kartais gali trukdyti suprasti rašančiojo intencijas. Pasirengiant atlikti užduotis ir taikant strategijas gali prireikti mokytojo pagalbos. Kuriamo teksto apimtis pakankama (C2.2).

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti Siekdamas taisyklingos rašybos, naudojasi pagalbine medžiaga. Taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis 20–40 žodžių . Iš esmės taisyklinga kalba netrukdo suprasti rašančiojo intencijų. Savarankiškai pasirengia atlikti užduotis ir taiko žinomas rašymo strategijas (C2.3).

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, naudojasi pagalbine medžiaga. Taisyklingai vartoja žinomas gramatines struktūras. Tikslingai taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (C2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Rašytinė sąveika. 5–6 klasių koncentras.

Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (pagal pavyzdį), atvirukas, atvirlaiškis.

Asmeninis ir pusiau oficialus susirašinėjimas (asmeninis pusiau oficialus laiškas, elektroninis laiškas, žinutė, atvirukas). Mokomasi rašyti trumpas frazes ir sakinius, kuriuose pateikiama pagrindinė asmeninė informacija, naudojantis pagalba.
Transakcinis rašymas: informacijos perteikimas raštu (žinutė, anketa, forma). Mokomasi užpildyti paprastą formą, anketą nurodant pagrindinius asmeninius duomenis: vardą, pavardę, adresą, tautybę ir kt.
Sąveikos strategijų taikymas.
Naudojimasis pagalbos ištekliais. Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Padedamas mokytojo naudojasi pagalbine medžiaga ir virtualiais įrankiais. Kalba nepakankamai taisyklinga, kad būtų galima sėkmingai pasiekti komunikacinį tikslą. Atliekant užduotis prireikia mokytojo pagalbos (C3.1).

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Naudojasi pagalbine medžiaga ir žinomais virtualiais įrankiais. Nepakankamai taisyklinga kalba kartais gali trukdyti suprasti kalbančiojo ar rašančiojo intencijas. Atliekant užduotis kartais prireikia mokytojo pagalbos (C3.2).

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Savarankiškai naudojasi pagalbine medžiaga ir virtualiais įrankiais. Pakankamai taisyklinga kalba netrukdo suprasti, kas norima pasakyti (C3.3).

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Naudojasi pagalbine medžiaga ir virtualiais įrankiais. Taisyklingai vartoja žinomą leksiką, konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Visuomet sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą (C3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje. 5–6 klasių koncentras.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, trumpas socialinių tinklų, tinklaraščių komentaras.

Dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje virtualiojoje erdvėje. Apsikeitimas replikomis realiu laiku. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi rašyti paprastus sveikinimus internetu, naudojantis žinomomis frazėmis ir virtualiais jaustukais. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje. Apsikeitimas informacija, patikslinimas. Mokomasi apsikeisti informacija su kitais žaidimo dalyviais, kai pateikiama vaizdinė pagalba ar pavyzdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus ir pakartojama. Ne visuomet adekvačiai reaguoja į visas pašnekovo replikas. Žodynas sudarytas iš pavienių žodžių ir frazių, susijusių su konkrečiomis žinomomis situacijomis. Pokalbį palaiko pašnekovas. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas gali trukdyti suprasti, kas norima pasakyti. Pokalbiui pasirengti bei taikant sąveikos strategijas prireikia mokytojo pagalbos (C1.1).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai, o prireikus ir pakartojama. Žodynas sudarytas iš žodžių ir frazių, susijusių su konkrečiomis situacijomis. Pokalbį palaiko pašnekovas. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Taiko keletą žinomų sąveikos strategijų (C1.2).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo įprastose kasdienėse situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Vartoja žinomą žodyną ir žinomas struktūras. Savarankiškai palaiko pokalbį (5–6 replikos) žinomose situacijose. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Prireikus taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.3).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo kasdienėse situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Vartoja žinomą žodyną ir žinomas struktūras. Savarankiškai palaiko pokalbį (5–6 replikos). Žinomas leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Tikslingai taiko sąveikos strategijas (C1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 
Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Sakytinė sąveika. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Sakytinė sąveika: pokalbis, interviu.

Sakytinė sąveika.

Pokalbio palaikymas, apsikeitimas informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės). Mokomasi suprasti asmeniškai teikiamus klausimus, nurodymus ir pasakymus žinomose situacijose, dalyvauti paprastame pokalbyje įprastose situacijose žinomomis temomis, pvz., gimtoji šalis, šeima, mokykla. Mokomasi pradėti ir baigti pokalbį vartojant paprastus pasakymus, teirautis kaip sekasi ir reaguoti į atsakymą.
Dalyvavimas neformalioje diskusijoje (apsikeitimas informacija, nuomonėmis). Mokomasi suprasti ir pasakyti, ką mėgsta ar ko nemėgsta (pvz., maistas, oras, veikla), vartojant paprastas žinomas struktūras, kai pokalbis vyksta lėtai ir artikuliuojama aiškiai.
Tikslinis dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas ir teikimas). Mokomasi suprasti trumpus nurodymus ir instrukcijas (pvz., vieta, laikas, skaičius), kai kalbama lėtai ir aiškiai, ir jų laikytis, paprašyti ką nors paduoti.
Prekių ir paslaugų įsigijimas. Mokomasi paprašyti kitų paduoti daiktus, priemones, paprašyti prekės arba patiekalo vartojant žinomas struktūras, suprasti ir pasakyti skaičius, kiekį, kainą, laiką ir pan.
Dalyvavimas pusiau oficialiame pokalbyje (konsultacija, interviu). Mokomasi suprasti klausimus ir nurodymus, sakomus lėtai, laikytis trumpų, paprastų nurodymų, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą, paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą. Mokomasi užduoti paprastus klausimus ir atsakyti į panašius klausimus apie save, turimus daiktus, apie pažįstamus žmones (kur jie gyvena). Nurodyti laiką vartojant tokias struktūras kaip „kitą savaitę“, „praėjusį penktadienį“, „lapkritį“, „trečią valandą“; vartojant žinomas struktūras, pasakyti skaičius, kiekį ir kainą, drabužių ar kitų žinomų daiktų spalvą. Mokomasi dalyvauti interviu atsakant į paprastus tiesioginius klausimus, kurie pateikiami nevartojant idiomų, pasakyti apie savo savijautą ir atsakyti į panašius klausimus (pvz., „Ar skauda? “), jei reikia, panaudojant gestus.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio iniciavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti pokalbio strategijas: paprašyti dėmesio, vartoti išmoktus išsireiškimus pokalbiui pradėti ir pabaigti.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: paprašyti pakartoti, paaiškinti, kad nesupranta, parodyti, kad neseka pokalbio, paprašyti ištarti žodį paraidžiui.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, naudojasi pagalbine medžiaga ir pavyzdžiais. Užduotis atlieka, kai suteikiama pagalba. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (C2.1).

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Norėdamas taisyklingai parašyti, naudojasi pagalbine medžiaga. Kuriamo teksto apimtis pakankama (C2.2).

Bendrauja raštu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Kuriamo teksto apimtis 40 –60 žodžių. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Laikosi kuriamo žanro ir teksto struktūros pagrindinių reikalavimų. Taisyklingai vartoja keletą paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Taiko žinomas rašymo strategijas (C2.3).

Bendrauja raštu siekdami komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Laikosi kuriamo žanro ir teksto struktūros reikalavimų. Taisyklingai vartoja paprastas žinomas gramatines struktūras. Tikslingai taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (C2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Rašytinė sąveika. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (padėka, pasiūlymas, atsiprašymas, kvietimas ir pan.), atvirukas, atvirlaiškis.

Rašytinė sąveika. 

Asmeninis ir pusiau oficialus susirašinėjimas (asmeninis pusiau oficialus laiškas, elektroninis laiškas, žinutė, atvirukas). Mokomasi rašyti: žinutes ir elektroninius laiškus, susidedančius iš keleto trumpų sakinių, pvz., apie pomėgius ir mėgstamus ir (arba) nemėgstamus dalykus; trumpą tekstą ant atviruko draugui žinoma tema; trumpą, labai paprastą žinutę draugams, kad suteiktų jiems informacijos arba paprašytų jų pagalbos.
Transakcinis rašymas: informacijos perteikimas raštu (žinutė, anketa, forma). Mokomasi rašyti skaičius ir datas, savo vardą, tautybę, adresą, šalį, amžių, gimimo datą ir pan. pildant anketas arba formas, pvz., knygos užsakymo formą. Mokomasi rašyti paprastas žinutes, kuriose pateikiama informacija, pvz., kur išvyko, kada sugrįš.
Sąveikos strategijų taikymas.
Naudojimasis pagalbos ištekliais. Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan. 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Naudojasi pagalbine medžiaga ir virtualiais įrankiais. Atliekant užduotis prireikia mokytojo pagalbos (C3.1).

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Taiko kai kurias žinomas sąveikos strategijas. Naudojasi pagalbine medžiaga ir žinomais virtualiais įrankiais (C3.2).

Bendrauja žodžiu ir raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo asmeninio gyvenimo situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir žinomas struktūras. Taiko žinomas sąveikos strategijas. Naudojasi virtualiais įrankiais (C3.3).

Bendrauja žodžiu ir raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo asmeninio gyvenimo situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir struktūras. Tikslingai taiko sąveikos strategijas ir naudojasi virtualiais įrankiais (C3.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai, susirašinėjant realiu laiku.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje.

Dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje virtualiojoje erdvėje. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokosi rašyti asmeninius įrašus virtualioje erdvėje trumpais sakiniais, pvz., apie pomėgius, pasinaudojant vertimo įrankiu. Mokomasi pateikti trumpas teigiamas ir neigiamas reakcijas į įrašus virtualioje erdvėje vartojant paprastas struktūras. Mokomasi prisistatyti, paklausti ir atsakyti, palaikyti nesudėtingą pokalbį kasdieninėmis temomis virtualioje erdvėje, jeigu yra pakankamai laiko suformuluoti atsakymą. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje. Mokomasi užpildyti paprastą internetinę paraišką, pateikiant pagrindinę asmeninę informaciją, pvz., vardą, el. paštą, adresą, telefono numerį. 
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio iniciavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti pokalbio strategijas: paprašyti dėmesio, vartoti išmoktus išsireiškimus pokalbiui pradėti ir pabaigti.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: paprašyti pakartoti, paaiškinti, kad nesupranta, parodyti, kad neseka pokalbio, paprašyti ištarti žodį paraidžiui.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Pokalbio sėkmė priklauso nuo pašnekovo. Žinomas leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas ne visuomet leidžia pašnekovui adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Užduotis atlieka suteikus paramą. Taiko žinomas sąveikos strategijas, tačiau ne visuomet sėkmingai (C1.1).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Inicijuoja trumpą pokalbį, tačiau ne visuomet gali jį palaikyti. Žinomas leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.2).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Inicijuoja ir palaiko trumpą pokalbį (7–9 replikos dalyvaujant pokalbyje). Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.3).

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Sėkmingai inicijuoja pokalbį ir pasiekia tikslą kartu padėdamas pašnekovui. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Tikslingai taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).
Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.
Makro intencijos: argumentuoti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Sakytinė sąveika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija.

Sakytinė sąveika.

Pokalbio palaikymas, apsikeitimas informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės). Mokomasi bendrauti trumpuose įprastuose pokalbiuose, esant poreikiui, pasinaudojant pagalba, keistis informacija, klausti ir atsakyti, kalbantis kasdienėmis temomis. Mokomasi užduoti klausimus ir suprasti atsakymus, susijusius su daugeliu įprastų dalykų: išreikšti padėką, savo būseną, prašyti pagalbos, atsakyti į pagalbos prašymą, kviesti, siūlyti, atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus, siūlymus, atsiprašymus.
Dalyvavimas neformalioje diskusijoje (apsikeitimas informacija, nuomonėmis). Mokomasi suprasti diskusijos temą, kai kalbama aiškiai ir lėtai, paprastais sakiniais apsikeisti nuomonėmis, lyginti daiktus ir reiškinius, apibūdinti žmones, pasakoti apie savo veiklas, teikti pasiūlymus ir juos priimti, sutikti su kitų nuomone arba jai prieštarauti, susitarti dėl veiklų ir susitikimo datos.
Tikslinis dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas ir teikimas). Mokomasi bendrauti atliekant nesudėtingas užduotis, teikti instrukcijas ir pasiūlymus, prašyti pagalbos, jei nesupranti ir padėti sunkumų turinčiam pašnekovui. Mokomasi aptarti bendros veiklos eigą, reaguoti į siūlymus, klausti ir teikti nurodymus (pvz., gaminant patiekalą, organizuojant renginį), palaikyti pokalbį vartojant paprastas frazes, teikiant informaciją ir pasiūlymus.
Prekių ir paslaugų įsigijimas. Mokomasi bendrauti kasdienio gyvenimo temomis (pvz., kelionės, prekių ir paslaugų įsigijimas, apgyvendinimas, orientavimasis viešose erdvėse), prašyti ir gauti paprastą informaciją (pvz., kelionių biure, viešajame transporte), įsigyjant prekes ir bilietus, klausiant ir nurodant kelią, suteikti ir gauti informaciją apie kainas, kiekį, skaičių, pasakyti savo nuomonę apie suteiktą paslaugą (pvz., „mano maistas šaltas“, „mano kambaryje bevielio ryšio nėra“). Mokomasi pasakyti problemas (pvz., sveikatos), esant poreikiui pasitelkiant kūno kalbą. 
Dalyvavimas pusiau oficialiame pokalbyje (konsultacija, interviu). Mokomasi keistis esmine informacija ir spręsti iškilusias problemas, esant poreikiui paprašyti paaiškinti ir pakartoti. Mokomasi paklausti ir atsakyti apie savo įpročius, kasdienines veiklas, laisvalaikį, planus ir ketinimus, paaiškinti kelią, maršrutą pasitelkiant žemėlapį, pasakoti apie įvykius, pvz., kur kas buvo, kas dalyvavo, kas įvyko. Mokomasi pasakyti savo nuomonę pusiau oficialioje diskusijoje, paprašyti pakartoti esminę informaciją, atsakyti į paprastus interviu klausimus ir užduoti klausimus, pasitikslinti, paprašyti paaiškinti, kai nežino, kaip pasakyti.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio inicijavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: inicijuoti, palaikyti ir baigti tiesioginį pokalbį, atkreipti dėmesį, kai norima pasisakyti, parodyti, kad seka pokalbį.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti: pakartoti raktinius žodžius, frazes, kai nesupranta, pasakyti, kai pokalbio nesupranta ar negali sekti, nesuprantamą žodį ištarti paraidžiui; paaiškinti ar patikslinti, kas buvo pasakyta.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus) naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Sąveikos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir (arba) pateiktų pavyzdžių ir mokytojo teikiamos pagalbos. Tik pateikus pavyzdį tekstą išdėsto laikydamasis žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Kalbos taisyklingumas skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojasi suteikus pagalbą. Kuriamo teksto apimtis ne visuomet pakankama (C2.1).

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus) naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Sąveikos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Tekstą išdėsto iš dalies laikydamasis žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja žinomas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais naudojasi ribotai. Kuriamo teksto apimtis pakankama (C2.2).

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus) dažnai naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Iš esmės laikosi kuriamo teksto žanro struktūros reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja žinomas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais. Kuriamo teksto apimtis 60– 90 žodžių (C2.3). 

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus) kartais naudodamiesi pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Laikosi kuriamo teksto žanro struktūros reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Tikslingai naudojasi pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais. Kuriamo teksto apimtis atitinka ir (arba) viršija numatytus reikalavimus (C2.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

 

 

 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Rašytinė sąveika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas.

Rašytinė sąveika. 

Asmeninis ir pusiau oficialus susirašinėjimas (asmeninis pusiau oficialus laiškas, elektroninis laiškas, žinutė, atvirukas). Mokomasi keistis informacija teksto žinutėmis, elektroniniu paštu, atsakyti į kito asmens klausimus (pvz., apie naują daiktą ar veiklą). Mokomasi rašyti labai paprastus asmeninius laiškus (pvz., apie save), padėkas, atsiprašymus ir atvirukus, rašyti trumpus pranešimus (pvz., siųsti ir atsakyti į kvietimą, susitarti susitikti), parašyti trumpą sveikinimo atviruko tekstą. Mokomasi rašyti (pusiau) oficialų laišką, teiraujantis informacijos ar pateikiant informaciją; rašyti prašymą, motyvacinį laišką, pateikti keletą argumentų, paaiškinti. 
Transakcinis rašymas: informacijos perteikimas raštu (žinutė, anketa, forma). Mokomasi rašyti trumpas žinutes, susijusias su kasdieniais poreikiais, pateikti asmeninę informaciją, pildant anketas ir (arba) formas (pvz., vasaros stovyklos informacija).
Sąveikos strategijų taikymas.
Naudojimasis pagalbos ištekliais. Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Bendrauja raštu ir žodžiu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo kasdienėmis temomis, atlieka bendras užduotis, naudodamasis turimais kalbiniais ištekliais. Užmezga virtualų pokalbį, iš anksto pasirengę, tačiau ne visuomet gali jį palaikyti. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais, kai suteikiama parama (C3.1).

Bendrauja raštu ir žodžiu virtualioje erdvėje siekdami komunikacinio tikslo kasdienėmis temomis, atlieka bendras užduotis, naudodamasis turimais kalbiniais ištekliais. Užmezga ir palaiko virtualų pokalbį, iš anksto pasirengę. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais, tačiau ne visuomet tikslingai (C3.2).

Bendrauja raštu ir žodžiu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo kasdienėmis temomis, atlieka bendras užduotis, naudodamasis turimais kalbiniais ištekliais. Užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.3).

Bendrauja raštu ir žodžiu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo kasdienėmis temomis, atlieka bendras užduotis, naudodamasis turimais kalbiniais ištekliais. Inicijuoja, užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Sėkmingai taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

 

 

 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).
Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai; komentarai, susirašinėjant realiu laiku; konsultacija internetu.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje.

Dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje virtualiojoje erdvėje. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi apsikeisti paprasta informacija, užduoti ir atsakyti į klausimus, apsikeisti idėjomis kasdienėmis temomis, jei atsakymams yra pakankamai laiko ir jei vienu metu bendraujama su vienu pašnekovu. Mokomasi trumpai apibūdinti kasdienius dalykus, socialines veiklas ir jausmus. Mokomasi trumpai teigiamai arba neigiamai pakomentuoti kitų žmonių virtualius įrašus, užmegzti virtualų pokalbį (pvz., virtualus sveikinimas). Esant poreikiui naudojamasi vertimo įrankiais ir kt. pagalba. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje. Mokomasi vykdyti virtualias operacijas (pvz., pasiūlymai, datos, užsakymai) panaudojant formuluotes, būdingas virtualiai erdvei. Mokomasi bendrauti su virtualiu partneriu atliekant bendras užduotis, pildyti internetinius klausimynus ir anketas, pateikti asmeninę informaciją. 
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio inicijavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: inicijuoti, palaikyti ir baigti tiesioginį pokalbį, atkreipti dėmesį, kai norima pasisakyti, parodyti, kad seka pokalbį.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti: pakartoti raktinius žodžius, frazes, kai nesupranta, pasakyti, kai pokalbio nesupranta ar negali sekti, nesuprantamą žodį ištarti paraidžiui; paaiškinti ar patikslinti, kas buvo pasakyta.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Sąveikauja žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Keičiasi informacija, susidoroja su kebliomis situacijomis ir paaiškina problemas. Reiškia mintis abstraktesnėmis kultūros temomis, pavyzdžiui, kalbėdamas apie filmus, knygas, muziką ir pan. Turimo žodyno ne visuomet pakanka komunikacinėms užduotims atlikti. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Užduotis atlieka suteikus paramą. Taiko žinomas sąveikos strategijas, tačiau ne visuomet sėkmingai (C1.1).

Sąveikauja žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Keičiasi informacija, susidoroja su kebliomis situacijomis ir paaiškina problemas. Reiškia mintis abstraktesnėmis kultūros temomis, pavyzdžiui, kalbėdamas apie filmus, knygas, muziką ir pan. Vartoja žodyną, pakankamą komunikacinėms užduotims atlikti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.2).

Iš dalies pasitikėdamas sąveikauja žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Keičiasi informacija, susidoroja su kebliomis situacijomis ir paaiškina problemas. Reiškia mintis abstraktesnėmis kultūros temomis, pavyzdžiui, kalbėdamas apie filmus, knygas, muziką ir pan. Vartoja žodyną, pakankamą komunikacinėms užduotims atlikti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.3).

Pasitikėdamas sąveikauja žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Keičiasi informacija, susidoroja su kebliomis situacijomis ir paaiškina problemas. Reiškia mintis abstraktesnėmis kultūros temomis, pavyzdžiui, kalbėdamas apie filmus, knygas, muziką ir pan. Vartoja žodyną, pakankamą komunikacinėms užduotims atlikti. Taisyklingai vartoja paprastas ir sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Tikslingai taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Sakytinė sąveika.

Pokalbio palaikymas, apsikeitimas informacija (klausimai, atsakymai, mandagumo frazės). Mokomasi suprasti, kas aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose, kai kreipiamasi tiesiogiai, paprašyti pakartoti kai kuriuos žodžius ir frazes. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį, klausti pašnekovo apie patirtus dalykus, įvykius, reikšti nuomonę, emocijas apie žinomus dalykus. Mokomasi nepasirengus įsitraukti į pokalbį kasdienio gyvenimo temomis, pradėti, palaikyti ir įsiterpti į ilgesnį pokalbį žinoma tema. Mokomasi reikšti jausmus: nuostabą, džiaugsmą, liūdesį, susidomėjimą, abejingumą ir reaguoti į kitų reiškiamus jausmus, laikytis pokalbio konvencijų.
Dalyvavimas neformalioje diskusijoje (apsikeitimas informacija, nuomonėmis). Mokomasi suprasti diskusijų bendromis temomis didžiąją dalį, jei pašnekovai taria aiškiai ir vengia idiomų. Mokomasi suprasti, kas kalbama bendro pobūdžio konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, jei pašnekovai aiškiai artikuliuoja, reikšti mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis, pvz., muzika, filmai. Mokomasi paaiškinti, kaip supranta klausimą ir (arba) problemą, trumpai pakomentuoti savo ir kitų požiūrį į žinomus, patirtus dalykus, lyginti ir priešinti alternatyvas, svarstant, ką daryti, kur eiti, ką pasirinkti ir pan.
Tikslinis dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas ir teikimas). Mokomasi suprasti, kas sakoma, jei kiti žmonės kalba greitai ar diskusija trunka ilgai, kartais paprašyti pakartoti ar paaiškinti. Mokomasi paaiškinti savo požiūrį į problemą, svarstyti, ką daryti toliau, palyginti ir priešinti alternatyvas, trumpai komentuoti kitų požiūrius, aptarti klausimo, problemos sprendimo būdus, susitarti dėl tolesnių veiksmų. 
Prekių ir paslaugų įsigijimas. Mokomasi paprašyti paaiškinti apie skirtingas prekes, paslaugas, paprašyti ir gauti paprastą informaciją apie skirtingas paslaugas ir pirkinius, pvz., kelionės, nakvynės užsakymas, bendravimas su tarnybomis viešnagės užsienio šalyje metu. Mokomasi siekti komunikacinio tikslo nesudėtingose viešojo gyvenimo situacijose, įsigyjant prekes ar paslaugas, palyginti jų savybes, kokybę, pasakyti trūkumus, pvz., parduotuvėje, kavinėje, stotyje.
Dalyvavimas pusiau oficialiame pokalbyje (konsultacija, interviu). Mokomasi dalyvauti įprastuose oficialiuose pokalbiuose žinomomis temomis, kai kalbama aiškiai, bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija, gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus, teirautis detalesnės informacijos.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio iniciavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį žinomomis temomis, pakartoti dalį to, ką sakė pašnekovas, kad parodytų, jog suprato ir padėti plėtoti mintis tam tikra tema. Mokomasi perimti kalbėtojo vaidmenį, taikyti priemones pokalbiui ar diskusijai tęsti, trumpai reziumuoti aptartus dalykus, reaguoti į pašnekovo pasiūlymus, apibendrinti diskusijos rezultatus.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti paaiškinti, pateikti daugiau informacijos, detalių, kad  būtų galima patikslinti ir  tęsti pokalbį, diskusiją. 
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus, samprotauja), kartais naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Sąveikos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir (arba) pateiktų pavyzdžių ir mokytojo teikiamos pagalbos. Tik pateikus pavyzdį tekstą išdėsto laikydamasis žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja ribotą žodyną. Iš dalies taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojasi suteikus pagalbą (C2.1).

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus, samprotauja), kartais naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Sąveikos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Tekstą išdėsto iš dalies laikydamasis žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Nepakankamai taisyklinga kalba skaitytojui ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais naudojasi ribotai (C2.2).

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus, samprotauja), kartais naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Iš esmės laikosi kuriamo teksto žanro struktūros reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamam komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Naudojasi pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais (C2.3). 

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus, samprotauja), kartais naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Laikosi kuriamo teksto žanro struktūros reikalavimų ir konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamam komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir sudėtingesnes gramatines struktūras. Taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Tikslingai naudojasi pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais (C2.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Rašytinė sąveika. 

Asmeninis ir pusiau oficialus susirašinėjimas (asmeninis pusiau oficialus laiškas, elektroninis laiškas, žinutė, atvirukas). Mokomasi rašyti asmeninius laiškus, su tam tikromis detalėmis aprašyti patirtį, jausmus ar įvykius, perteikti naujienas ir išdėstyti savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis (pvz., muziką, filmus). Mokomasi rašyti pusiau oficialų laišką, pateikiant prašymą, nusiskundimą, atsakant į skelbimą, teiraujantis detalios informacijos ir pan.
Transakcinis rašymas: informacijos perteikimas raštu (žinutė, anketa, forma). Mokomasi rašyti žinutes įvairiems adresatams, pildyti sudėtingesnes anketas ir (arba) formas turint tikslą pateikti išsamią informaciją klausimais, susijusiais su įvairia veikla (visuomeninė veikla, mokymasis). Mokomasi rašyti gyvenimo aprašymą (CV, Europass).
Sąveikos strategijų taikymas.
Naudojimasis pagalbos ištekliais. Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su keletu pašnekovų, bendraudamas kasdienio gyvenimo, mokymosi ir kitomis dominančiomis temomis. Užmezga virtualų pokalbį, iš anksto pasirengęs, tačiau ne visuomet gali jį palaikyti. Atlieka bendras užduotis, keičiasi išplėstine informacija su pašnekovais, kai suteikiama parama. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais, kai suteikiama parama (C3.1).

Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su keletu pašnekovų, bendraudamas kasdienio gyvenimo, mokymosi ir kitomis dominančiomis temomis. Užmezga ir palaiko virtualų pokalbį, iš anksto pasirengęs. Atlieka bendras užduotis, keičiasi išplėstine informacija su pašnekovais, tačiau ne visuomet sėkmingai. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.2).

Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su keletu pašnekovų, bendraudamas kasdienio gyvenimo, mokymosi ir kitomis dominančiomis temomis. Inicijuoja, užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Atlieka bendras užduotis. Keičiasi išplėstine informacija su pašnekovais. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.3).

Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su keletu pašnekovų, bendraudamas kasdienio gyvenimo, mokymosi ir kitomis dominančiomis temomis. Inicijuoja, užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Sėkmingai atlieka bendras užduotis. Keičiasi išplėstine informacija su pašnekovais. Sėkmingai taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje.

Dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje virtualiojoje erdvėje. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi dalyvauti virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, paskelbti įrašus apie patirtus dalykus, dalyvauti grupės diskusijoje, komentuoti kitų asmenų įrašus, nuorodų turinį, reikšti nuomonę ir jausmus. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų. 
Tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje. Mokomasi dirbant projekto grupėje vykdyti tiesmukas instrukcijas, pasitikslinti, atlikti bendras užduotis, pasitelkti vizualias priemones (pvz., grafikus, statistiką, paveikslus), keistis išplėstine informacija su pašnekovais, kurie vartoja nesudėtingą kalbą, pakartoja, perfrazuoja. Mokomasi naudotis vizualine parama.
Sąveikos strategijų taikymas.
Pokalbio iniciavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį žinomomis temomis, pakartoti dalį to, ką sakė pašnekovas, kad parodytų, jog suprato ir padėti plėtoti mintis tam tikra tema. Mokomasi perimti kalbėtojo vaidmenį, taikyti priemones pokalbiui ar diskusijai tęsti, trumpai reziumuoti aptartus dalykus, reaguoti į pašnekovo pasiūlymus, apibendrinti diskusijos rezultatus.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti paaiškinti, pateikti daugiau informacijos, detalių, kad  būtų galima patikslinti ir  tęsti pokalbį, diskusiją. 

Tarpininkavimas (mediacija) (D) vyksta, kai kalbos vartotojas perteikia įvairių tekstų, pasisakymų turinį kitiems asmenims, padėdamas jiems suprasti kitų mintis; apima įvairias klausymo(si), skaitymo, kalbėjimo ir rašymo, sąveikos veiklų kombinacijas viena arba dviem kalbomis, bendradarbiaujant su kitais asmenimis, dirbant grupėje ar vadovaujant grupės darbui. Šios pasiekimų srities pasiekimai: D1–D2.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Atliekant užduotis reikia mokytojo pagalbos (D1.1).

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Pakankamai taisyklinga kalba netrukdo suprasti kalbančiojo intencijų. Atliekant užduotis kartais prireikia mokytojo pagalbos (D1.2).

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Kalbos pakankamai taisyklinga, jog kalbančiojo intencijos būtų suprastos (D1.3).

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Žinomas leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai (D1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Teksto mediacija. Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas (pvz., perduodant informaciją iš kitos kalbos iliustruoto šaltinio teksto ir pan.).

Teksto (sakytinio, rašytinio, grafinio, vaizdinio ir kt.) mediacija.

Specifinės ir (arba) tikslinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi perteikti žodžiu trumpus nurodymus, susijusius su vieta ir laiku, pasakyti žodžiu nesudėtingą informaciją (pvz., skaičius), kuri pateikta žinomomis struktūromis bei paremta iliustracijomis.
Diagramų, duomenų ir kt. vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu apibūdinti paprastą paveikslėlį ar nuotrauką, kuriame ar kurioje atsispindi paprasti veiksmai (pvz., žmogus eina, lyja).
Teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes iš labai trumpų paprastų tiesmuka kalba parašytų tekstų.
7–8 klasių koncentras

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Atliekant užduotis reikia mokytojo pagalbos (D1.1).

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją (D1.2).

Žodžiu ar raštu perteikia reikiamą trumpų iliustruotų aiškios struktūros tekstų informaciją. Keliais sakiniais apibūdina vizualiai pateiktą informaciją. Gimtąja kalba paaiškina kitiems pavienių frazių reikšmes, pasinaudodami pagalbine medžiaga (D1.3).

Žodžiu ar raštu perteikia reikiamą trumpų iliustruotų aiškios struktūros tekstų informaciją. Keliais sakiniais apibūdina vizualiai pateiktą informaciją. Gimtąja kalba paaiškina kitiems pavienių frazių reikšmes (D1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: instrukcija, iškaba, paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Teksto mediacija. Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas, trumpa santrauka. 

Teksto (sakytinio, rašytinio, grafinio, vaizdinio ir kt.) mediacija.

Specifinės ir (arba) tikslinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi pasakyti ar užrašyti esminę informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose skelbimuose, nurodymuose, instrukcijose (pvz., stovykloje, traukinių stotyje).

Diagramų, duomenų ir kt. vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu paaiškinti paprastų diagramų (pvz., orų žemėlapio) informaciją, apibūdinti paprastą paveikslėlį, nuotrauką (pvz., asmenis, daiktus, vietas, veiksmus).
Teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi perteikti žodžiu paprastą lengvai nuspėjamą informaciją, esančią nesudėtinguose plakatuose, iškabose; paaiškinti kitiems paprastų ir su kasdiene veikla susijusių frazių reikšmes, naudojantis žodynu; žodžiu išvardyti pagrindinius punktus paprastų, aiškiai struktūruotų ir iliustruotų rašytinių informacinių tekstų pažįstamomis temomis, atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes. Mokomasi raštu išvardyti esminius punktus, klausant, žiūrint ar skaitant labai trumpus paprastus informacinius tekstus pažįstamomis temomis.
Pranešimo, pasisakymo, paskaitos užrašų rašymas. Mokomasi užsirašyti esminę informaciją iliustruotų pristatymų (pvz., kitų mokinių) pažįstamomis temomis.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Žodžiu ar raštu keliais sakiniais perteikia trumpų, nesudėtingų, aiškiai struktūruotų bei paremtų iliustracijomis ar schemomis tekstų kasdienėmis temomis informaciją prireikus pasinaudodamas gestais, paveikslėliais ar kitų kalbų žodžiais ar ženklais. Savarankiškai pasako ar parašo tik atsitiktinę informaciją. Reikia mokytojo pagalbos (D1.1).

Žodžiu ar raštu keliais sakiniais perteikia trumpų, nesudėtingų, aiškiai struktūruotų bei paremtų iliustracijomis ar schemomis tekstų kasdienėmis temomis informaciją prireikus pasinaudodamas gestais, paveikslėliais ar kitų kalbų žodžiais ar ženklais. Tik dalis informacijos yra teisinga. Dažniausiai prireikia mokytojo pagalbos (D1.2).

Žodžiu ar raštu keliais sakiniais perteikia trumpų, nesudėtingų, aiškiai struktūruotų bei paremtų iliustracijomis ar schemomis tekstų kasdienėmis temomis informaciją prireikus pasinaudodamas gestais, paveikslėliais ar kitų kalbų žodžiais ar ženklais. Pagalbos prireikia tik atliekant sudėtingesnes užduotis (D1.3).

Žodžiu ar raštu keliais sakiniais perteikia trumpų, nesudėtingų, aiškiai struktūruotų bei paremtų iliustracijomis ar schemomis tekstų kasdienėmis temomis informaciją prireikus pasinaudodamas gestais, paveikslėliais ar kitų kalbų žodžiais ar ženklais (D1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

 

 

 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: skelbimas, nurodymas, instrukcija, TV naujienos, radijo naujienos, oro prognozė, reklama, brošiūra, laiškas, pokalbis, interviu.
Produkuojami tekstai: santrauka, užrašai, ataskaita (žodžiu).

Teksto (sakytinio, rašytinio, grafinio, vaizdinio ir kt.) mediacija.

Specifinės ir (arba) tikslinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Diagramų, duomenų ir kt. vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu ir raštu perteikti paprastą ir su žinomomis temomis susijusią vaizdinę informaciją (pvz., nesudėtingą diagramą). 
Teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi raštu perteikti trumpų, nesudėtingų bei su žinomomis temomis susijusių tekstų informaciją, užrašyti raktinius žodžius, frazes ar trumpus sakinius. Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ar žiūrima keletą kartų.
Pranešimo, pasisakymo, paskaitos užrašų rašymas. Mokomasi užrašyti informaciją pristatymų (pvz., klasės draugų parengtų prezentacijų), kurių temos yra žinomos, jei tam užtenka laiko arba jo yra suteikiama papildomai. Mokomasi užsirašyti: paprasto tiesmuko pranešimo pažįstama tema esminius punktus, kai artikuliuojama aiškiai; trumpo pasisakymo (pvz., instrukcijų, nurodymų) esminius punktus.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę įvairių šaltinių informaciją. Parašo trumpą rišlią tiesioginės informacijos rašytinio ar sakytinio teksto santrauką aktualiomis temomis. Detaliai užsirašo gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų informaciją žinomomis temomis. Tik dalis informacijos yra teisinga. Dažniausiai prireikia mokytojo pagalbos (D1.1).

Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę įvairių šaltinių informaciją. Parašo trumpą rišlią tiesioginės informacijos rašytinio ar sakytinio teksto santrauką aktualiomis temomis. Detaliai užsirašo gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų informaciją žinomomis temomis. Didžioji dalis informacijos yra teisinga. Pagalbos prireikia tik atliekant sudėtingesnes užduotis (D1.2).

Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę įvairių šaltinių informaciją. Parašo trumpą rišlią tiesioginės informacijos rašytinio ar sakytinio teksto santrauką aktualiomis temomis. Detaliai užsirašo gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų informaciją žinomomis temomis. Perteikiant informaciją pasitaiko netikslumų (D1.3).

Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę įvairių šaltinių informaciją. Parašo trumpą rišlią tiesioginės informacijos rašytinio ar sakytinio teksto santrauką aktualiomis temomis. Detaliai užsirašo gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų informaciją žinomomis temomis (D1.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Teksto (sakytinio, rašytinio, grafinio, vaizdinio ir kt.) mediacija.

Specifinės ir (arba) tikslinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Diagramų, duomenų ir kt. vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu ar raštu apibūdinti paprastų diagramų informaciją, nusakyti bendrą tendenciją ir komentuoti detales, apibūdinti paveikslėlių, nuotraukų faktinę informaciją (pvz., asmenis, daiktus, vietoves, veiklą, gamtos reiškinius).
Teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu detalią santrauką aiškaus, gerai struktūruoto rašytinio publicistinio ar tiesmuko informacinio teksto pažįstama tema, santrauką pokalbio, interviu aktualia tema, santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ir žiūrima keletą kartų. Mokomasi rašyti trumpą santrauką tiesmuko informacinio rašytinio ar sakytinio teksto aktualiomis temomis, kai artikuliuojama aiškiai.
Pranešimo, pasisakymo, paskaitos užrašų rašymas. Mokomasi detaliai užsirašyti gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų pažįstamomis temomis informaciją.
Mediacijos strategijų taikymas.
Teksto supaprastinimas žodžiu. Mokomasi perteikti teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams naudojant pavyzdžius, pagrindžiant faktus aiškinimais, pakartojant ar panaudojant iliustracijas. Mokomasi perteikiant tekstą atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
Teksto supaprastinimas raštu. Mokomasi perteikiant teksto turinį raštu vartoti paprastesnę nei originalo ir (arba) šaltinio kalbą. Mokomasi klausantis užsirašyti (skaitant tekste pasižymėti) tik svarbiausius dalykus, rašant akcentuoti esmę, atsisakyti detalių, teksto turinį pateikti ne kaip rišlų tekstą, o kaip punktų seką.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Labai ribotai dalyvauja nedidelės (3–4) mokinių grupelės darbe jai atliekant komandinę užduotį. Rodo pastangas išmokti iš mokytojo ir (ar) bendraklasių bendradarbiauti ar vadovauti grupei (D2.1).

Ribotai bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupelėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir (ar) bendraklasių pagalbos (D2.2.).

Bendradarbiauja nedidelėje mokinių grupėje, vadovauja mokinių grupei atliekant komandinę užduotį (D2.3).

Bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupėje ir jai vadovauja atliekant komandinę užduotį, pristato grupės darbo rezultatus (D2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. 5–6 klasių koncentras.

Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje atliekant komandinę užduotį.
7–8 klasių koncentras

Labai ribotai dalyvauja nedidelės (3–4) mokinių grupelės darbe jai atliekant komandinę užduotį. Rodo pastangas išmokti iš mokytojo ir (ar) bendraklasių bendradarbiauti ar vadovauti grupei (D2.1).

Ribotai bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupelėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir (ar) bendraklasių pagalbos (D2.2).

Bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupelėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Mokytojo ir (ar) bendraklasių pagalbos prireikia minimaliai (D2.3).

Bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupėje ir jai vadovauja atliekant komandinę užduotį, apibendrina ir pristato grupės darbo rezultatus (D2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. 7–8 klasių koncentras.

Grupės bendradarbiavimo proceso mediacija.

Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje, mokomasi išklausyti kitų, išsakyti savo požiūrį.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Ribotai bendradarbiauja grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Vadovauja 3-4 mokinių grupei atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir (ar)bendraklasių pagalbos (D2.1).

Bendradarbiauja grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Vadovauja 3-4 mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, kai prireikus suteikiama parama (D2.2).

Bendradarbiauja grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Vadovauja 3-4 mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, pristato grupės darbą (D2.3). 

Bendradarbiauja grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Vadovauja 3-4 mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, apibendrina ir pristato grupės darbą (D2.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Mediacijos strategijų taikymas.
Teksto supaprastinimas žodžiu. Mokomasi perteikiat teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams, atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Grupės bendradarbiavimo proceso mediacija.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. Bendradarbiaujama įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų etninių kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekamos paprastos komandinės užduotys (pvz., stovykloje, projekto metu). Nusiteikiama rodyti pagarbą, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį. Mokomasi esant nesutarimams ieškoti kompromiso, vartojama mandagi kalba.
Vadovavimas grupės darbui. Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Vadovauja nedidelei mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoja ir apibendrina atliktą grupės užduotį ir (ar) diskusiją. Reikia nuolatinės mokytojo ir (ar) bendraklasių pagalbos (D2.1).

Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Vadovauja nedidelei mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoja ir apibendrina atliktą grupės užduotį ir (ar) diskusiją, kai prireikus suteikiama parama (D2.2).

Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Vadovauja nedidelei mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoja ir apibendrina atliktą grupės užduotį ir (ar) diskusiją (D2.3).

Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Vadovauja nedidelei mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, sėkmingai bendradarbiauja, koordinuoja ir apibendrina atliktą grupės užduotį ir (ar) diskusiją (D2.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Grupės bendradarbiavimo proceso mediacija.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. Mokomasi: bendradarbiauti įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekant komandines užduotis ir kuriant naujas idėjas (pvz., stovykloje, projekto metu); nusiteikti rodyti pagarbą, suprantant individualius asmenų skirtumus, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį, pripažinti nuostatų ir jausmų skirtumus; esant nesutarimams ieškoti kompromiso, mandagiai kalbėti, kurti pozityvią atmosferą.
Vadovavimas grupės darbui. Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį: pateikti trumpas aiškias instrukcijas, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą. Nusiteikiama diskusijos metu leisti kiekvienam asmeniui pasisakyti, skatinti visus reikšti nuomonę. Mokomasi užduoti klausimus, paprašyti paaiškinti, pagrįsti nuomonę, apibendrinti grupės diskusiją, pateikti trumpą ataskaitą (angl. report) žodžiu.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Nepakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas ne visuomet leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Atliekant užduotis reikia mokytojo pagalbos (D1.1).

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Pakankamai taisyklinga kalba netrukdo suprasti kalbančiojo intencijų. Atliekant užduotis kartais prireikia mokytojo pagalbos (D1.2).

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Kalbos pakankamai taisyklinga, jog kalbančiojo intencijos būtų suprastos (D1.3).

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Žinomas leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai (D1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Rašyba ir skyryba. 

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!).  Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ». 

 Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.

 Prancūzų kalba: Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.

 Rusų kalba: Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.

 Ukrainiečių kalba: Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського  алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність -  це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона  насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь -  коня, Львів – Львова.  Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] );  и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря.  Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.

 Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai. 5–6 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Teksto mediacija. Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas (pvz., perduodant informaciją iš kitos kalbos iliustruoto šaltinio teksto ir pan.).

Teksto (sakytinio, rašytinio, grafinio, vaizdinio ir kt.) mediacija.

Specifinės ir (arba) tikslinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi perteikti žodžiu trumpus nurodymus, susijusius su vieta ir laiku, pasakyti žodžiu nesudėtingą informaciją (pvz., skaičius), kuri pateikta žinomomis struktūromis bei paremta iliustracijomis.
Diagramų, duomenų ir kt. vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu apibūdinti paprastą paveikslėlį ar nuotrauką, kuriame ar kurioje atsispindi paprasti veiksmai (pvz., žmogus eina, lyja).
Teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes iš labai trumpų paprastų tiesmuka kalba parašytų tekstų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Labai ribotai dalyvauja nedidelės (3–4) mokinių grupelės darbe jai atliekant komandinę užduotį. Rodo pastangas išmokti iš mokytojo ir (ar) bendraklasių bendradarbiauti ar vadovauti grupei (D2.1).

Ribotai bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupelėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir (ar) bendraklasių pagalbos (D2.2.).

Bendradarbiauja nedidelėje mokinių grupėje, vadovauja mokinių grupei atliekant komandinę užduotį (D2.3).

Bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupėje ir jai vadovauja atliekant komandinę užduotį, pristato grupės darbo rezultatus (D2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

Apie save. 5–6 klasių koncentras.

Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 5–6 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 5–6 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).

Laisvalaikis. 5–6 klasių koncentras.

Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 5–6 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 5–6 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).

Jaunimo gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 5–6 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).

Transportas, kelionės. 5–6 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).

Gamta, ekologija 5–6 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 5–6 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 5–6 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Kalbų pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (miestai, šalies įžymybės ir kt.). 
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Tarimas ir intonavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).

Gramatinė medžiaga. 5–6 klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).                               

Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).                                                       

Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). 

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they). 

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). 

Present tense: Present simple. Present continuous.

Future tense: Be going to. I’d like to

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.). 

Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).

 Ispanų kalba:

Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. 

Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). 

Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. 

Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?)  morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30).

Tiempos verbales:  uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos  gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf.,  ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir,  contraste hay/está. 

Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo).

Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...).

Conjunciones: (y, o, pero).

 Lenkų kalba:

Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. 

Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. 

Liczebnik.  Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd.

Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów).

Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np.  czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych.

Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku.

Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy.

Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.

 Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).

Articulateurs (et/mais/).

Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)

Négation: (ne...pas). 

Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).

Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).

Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

 Rusų kalba:

Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.

Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.

Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).

Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).

Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).

Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).

Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.

Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.

Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. 

Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку.

Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. 

Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками.

Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти  (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і  теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла.

Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників.

Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не.

Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова.

Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).

 Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).

Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.

Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.

Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. 

Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).

Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.

Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi suvokti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.

Registras, mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. 5–6 klasių koncentras.

Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje atliekant komandinę užduotį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją. Atliekant užduotis reikia mokytojo pagalbos (D1.1).

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją (D1.2).

Žodžiu ar raštu perteikia reikiamą trumpų iliustruotų aiškios struktūros tekstų informaciją. Keliais sakiniais apibūdina vizualiai pateiktą informaciją. Gimtąja kalba paaiškina kitiems pavienių frazių reikšmes, pasinaudodami pagalbine medžiaga (D1.3).

Žodžiu ar raštu perteikia reikiamą trumpų iliustruotų aiškios struktūros tekstų informaciją. Keliais sakiniais apibūdina vizualiai pateiktą informaciją. Gimtąja kalba paaiškina kitiems pavienių frazių reikšmes (D1.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai. 7–8 klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.

Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: instrukcija, iškaba, paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Teksto mediacija. Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas, trumpa santrauka. 

Teksto (sakytinio, rašytinio, grafinio, vaizdinio ir kt.) mediacija.

Specifinės ir (arba) tikslinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi pasakyti ar užrašyti esminę informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose skelbimuose, nurodymuose, instrukcijose (pvz., stovykloje, traukinių stotyje).

Diagramų, duomenų ir kt. vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu paaiškinti paprastų diagramų (pvz., orų žemėlapio) informaciją, apibūdinti paprastą paveikslėlį, nuotrauką (pvz., asmenis, daiktus, vietas, veiksmus).
Teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi perteikti žodžiu paprastą lengvai nuspėjamą informaciją, esančią nesudėtinguose plakatuose, iškabose; paaiškinti kitiems paprastų ir su kasdiene veikla susijusių frazių reikšmes, naudojantis žodynu; žodžiu išvardyti pagrindinius punktus paprastų, aiškiai struktūruotų ir iliustruotų rašytinių informacinių tekstų pažįstamomis temomis, atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes. Mokomasi raštu išvardyti esminius punktus, klausant, žiūrint ar skaitant labai trumpus paprastus informacinius tekstus pažįstamomis temomis.
Pranešimo, pasisakymo, paskaitos užrašų rašymas. Mokomasi užsirašyti esminę informaciją iliustruotų pristatymų (pvz., kitų mokinių) pažįstamomis temomis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Labai ribotai dalyvauja nedidelės (3–4) mokinių grupelės darbe jai atliekant komandinę užduotį. Rodo pastangas išmokti iš mokytojo ir (ar) bendraklasių bendradarbiauti ar vadovauti grupei (D2.1).

Ribotai bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupelėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir (ar) bendraklasių pagalbos (D2.2).

Bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupelėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Mokytojo ir (ar) bendraklasių pagalbos prireikia minimaliai (D2.3).

Bendradarbiauja nedidelėje (3–4) mokinių grupėje ir jai vadovauja atliekant komandinę užduotį, apibendrina ir pristato grupės darbo rezultatus (D2.4).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

7 klasė

Apie save. 7–8 klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 7–8 klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 7–8 klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).

Laisvalaikis. 7–8 klasių koncentras.

Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 7–8 klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, potemės. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.

8 klasė

Jaunimo gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai. 7–8 klasių koncentras.

Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).

Transportas, kelionės. 7–8 klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).

Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).

Informacinės priemonės ir skaitmeninės technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 7–8 klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kalbų pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.)
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.

Anglų kalba:

Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).

Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).

Articles: Definite, indefinite.

Determiners: Basic (any, some, a lot of).

Discourse markers: Connecting words (and, but, because).

Intensifiers: Basic (very, really)

Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).

Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).

Pronouns: Personal (I, they).

Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Present tense: Present simple. Present continuous.

Past tense: Past simple. 

Future tense: Going to. I’d like to.

Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).

Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).

Ispanų kalba:

Los Sustantivos: casos especiales más frecuentes del género de los nombres, formación del género femenino, excepciones más comunes, formación del plural, nombres compuestos, casos particulares, concordancia.

El artículo indeterminado, ausencia de artículo, con expresiones de tiempo y de cantidad, otros usos del artículo determinado, omisión del nombre, contraste entre el artículo determinado y el indeterminado.

Adjetivos: género, número y concordancia, los comparativos de igualdad (tan /tanto + como...), comparativos irregulares, el superlativo (mucho, muchos, -ísimo…)

Pronombres:  Pronombres personales: uso de vos y vosotros y fórmulas de cortesía, en función de objeto indirecto (me, te, le, nos, os, les), colocación en la oración de complemento indirecto con y sin preposición, formas tónicas (yo, tú, mí, ti, sí /conmigo, contigo, consigo…), el uso de se (pronominal, con valor reflexivo, no reflexivo como sustituto de le/les después de  lo/la/los/las,   en oraciones impersonales) posición enclítica en infinitivo, gerundio o imperativo. Pronombres y determinantes posesivos: usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: valor afectivo y particularidades, relación espacial y temporal. Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: formas apocopadas, oposiciones (algo/nada, mucho/poco, alguno/ninguno...), contraste muy/mucho, otros pronombres que expresan indiferencia, cantidad o intensidad (cada, cualquiera, bastante demasiado, todo/-a/-os/-as...). Pronombres exclamativos: (¡Quién…!, ¡Qué...!, ¡Cuánto…!, ¡Cómo…!). Pronombre relativo que. Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 100 y los ordinales (1ero., 2do., 3ero.…)

Tiempos verbales: El presente simple y conjugación de verbos irregulares, pretérito indefinido de los verbos regulares e irregulares más frecuentes, morfología y uso, pretérito perfecto/indefinido en función de los marcadores temporales, morfología y uso del imperativo, imperativo positivo + pronombres átonos, formas no personales, morfología y uso del infinitivo, perífrasis, morfología y uso del participio en función adjetiva y en los tiempos compuestos. Sintaxis del verbo gustar y otros verbos. Profundización de los usos del verbo ser y estar: uso de ser para identificar, ser + sustantivo, ser + adjetivo (para referirse a nacionalidad, profesión, lugar de origen, parentesco, ideología, material), uso de estar + adverbios de modo, uso de estar para la ubicación de objetos y personas, estados, morfología y uso del gerundio regular e irregular. Perífrasis estar + gerundio, y contraste con el presente.

Adverbios: adverbios de cantidad (muy y el contraste entre formas de expresar grados de cualidad o cantidad), modo, tiempo (ya, todavía, aun) y lugar. Locuciones adverbiales de tiempo (de noche, al momento, al instante, a mediodía, al anochecer, al amanecer...) y de lugar (de cerca, en alto, por detrás, a través, al lado, por ahí…). Expresiones de frecuencia (siempre, nunca, de vez en cuando…).

Preposiciones: Diferentes usos de las preposiciones (de, para, desde, hasta entre otros).

Conjunciones de coordinación (y/e, ni, o/u, bien, sea, pero, sino, pues...).

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele.  Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka.

Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. 

Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile?

Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. 

Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).

Prancūzų kalba:

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.

Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).

Articulateurs (et/ou/alors/parce que).

Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).

Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).

Négation (ne...pas, oui, si, non).

Nom: Genre des noms. Nombre des noms.

Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)

Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).

Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Rusų kalba: 

Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.

Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.

Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).

Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.

Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.

Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.

Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).

Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.

Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.

Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).

Ukrainiečių kalba:

Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини.

Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто…  (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода.

Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. 

Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. 

Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з  онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. 

Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об) : Урок закінчиться об одинадцятій годині.

Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників.

Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі  називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги).

Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників  (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові  форми і  вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки).

Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху  (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що  вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів.

Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди).

Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення.

Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. 

Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). 

Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з  різними сполучниками і сполучними  словами (що, де, куди, звідки, коли).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.

Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).

Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.

Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).

Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.

Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z. B: Nachilbe arbeitslos.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.

Ispanų kalba: Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y».  Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.

Prancūzų kalba: Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.

Rusų kalba: Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.

Ukrainiečių kalba: Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду  в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.

Складне речення. Розділові знаки у складному реченні.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. 


Egzistencija: Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys (parametrai): Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti, ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Kompensacinės strategijos: paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.

Registras, mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. 7–8 klasių koncentras.

Grupės bendradarbiavimo proceso mediacija.

Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje, mokomasi išklausyti kitų, išsakyti savo požiūrį.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Žodžiu ar raštu keliais sakiniais perteikia trumpų, nesudėtingų, aiškiai struktūruotų bei paremtų iliustracijomis ar schemomis tekstų kasdienėmis temomis informaciją prireikus pasinaudodamas gestais, paveikslėliais ar kitų kalbų žodžiais ar ženklais. Savarankiškai pasako ar parašo tik atsitiktinę informaciją. Reikia mokytojo pagalbos (D1.1).

Žodžiu ar raštu keliais sakiniais perteikia trumpų, nesudėtingų, aiškiai struktūruotų bei paremtų iliustracijomis ar schemomis tekstų kasdienėmis temomis informaciją prireikus pasinaudodamas gestais, paveikslėliais ar kitų kalbų žodžiais ar ženklais. Tik dalis informacijos yra teisinga. Dažniausiai prireikia mokytojo pagalbos (D1.2).

Žodžiu ar raštu keliais sakiniais perteikia trumpų, nesudėtingų, aiškiai struktūruotų bei paremtų iliustracijomis ar schemomis tekstų kasdienėmis temomis informaciją prireikus pasinaudodamas gestais, paveikslėliais ar kitų kalbų žodžiais ar ženklais. Pagalbos prireikia tik atliekant sudėtingesnes užduotis (D1.3).

Žodžiu ar raštu keliais sakiniais perteikia trumpų, nesudėtingų, aiškiai struktūruotų bei paremtų iliustracijomis ar schemomis tekstų kasdienėmis temomis informaciją prireikus pasinaudodamas gestais, paveikslėliais ar kitų kalbų žodžiais ar ženklais (D1.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Rašyba ir skyryba.

Kalbos taisyklingumas. Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.

Ispanų kalba: Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.)  Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica.  Uso de la raya y el guion.

Lenkų kalba: Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba: Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].

Rusų kalba: Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.

Ukrainiečių kalba: Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя).

Складні речення та розділові знаки в них.

Vokiečių kalba: Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.

 

 

 

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tekstų tipai ir žanrai.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: skelbimas, nurodymas, instrukcija, TV naujienos, radijo naujienos, oro prognozė, reklama, brošiūra, laiškas, pokalbis, interviu.
Produkuojami tekstai: santrauka, užrašai, ataskaita (žodžiu).

Teksto (sakytinio, rašytinio, grafinio, vaizdinio ir kt.) mediacija.

Specifinės ir (arba) tikslinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Diagramų, duomenų ir kt. vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu ir raštu perteikti paprastą ir su žinomomis temomis susijusią vaizdinę informaciją (pvz., nesudėtingą diagramą). 
Teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi raštu perteikti trumpų, nesudėtingų bei su žinomomis temomis susijusių tekstų informaciją, užrašyti raktinius žodžius, frazes ar trumpus sakinius. Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ar žiūrima keletą kartų.
Pranešimo, pasisakymo, paskaitos užrašų rašymas. Mokomasi užrašyti informaciją pristatymų (pvz., klasės draugų parengtų prezentacijų), kurių temos yra žinomos, jei tam užtenka laiko arba jo yra suteikiama papildomai. Mokomasi užsirašyti: paprasto tiesmuko pranešimo pažįstama tema esminius punktus, kai artikuliuojama aiškiai; trumpo pasisakymo (pvz., instrukcijų, nurodymų) esminius punktus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Ribotai bendradarbiauja grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Vadovauja 3-4 mokinių grupei atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir (ar)bendraklasių pagalbos (D2.1).

Bendradarbiauja grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Vadovauja 3-4 mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, kai prireikus suteikiama parama (D2.2).

Bendradarbiauja grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Vadovauja 3-4 mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, pristato grupės darbą (D2.3). 

Bendradarbiauja grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Vadovauja 3-4 mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, apibendrina ir pristato grupės darbą (D2.4).

Kalbos vartijimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

9 / I gimnazijos klasė

Apie save. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai, šeima. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).

Mokymasis, kasdienė veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).

Laisvalaikis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).

Gyvenamoji aplinka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).

Sveikata, sveika gyvensena. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).

Kalbos vartojimo sritys, temos, situacijos 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

10 / II gimnazijos klasė

Jaunimo gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).

Transportas, kelionės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kalbų pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Mediacijos strategijų taikymas.
Teksto supaprastinimas žodžiu. Mokomasi perteikiat teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams, atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba

Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).

Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.

Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).

Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).

Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).

Nouns: Countable and uncountable. 

Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).

Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).

Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).

Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).

Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).

Special questions in the past (where, when, how)?

Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)

Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states).

Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).

Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).

Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).

To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).

Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).

Conditionals: Zero and first conditional.

Phrasal verbs (get up, put on, take off).

Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).

Ispanų kalba:

Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. 

Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares.

Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). 

Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. 

Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad.  Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). 

Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no  preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras.

Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). 

Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.

Lenkų kalba:

Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin.

Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski.

Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku.

Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo.

Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany.

Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo.

Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet.

Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.

Prancūzų kalba:

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).

Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).

Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).

Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).

Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).

Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).

Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).

Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).

Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).

Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).

Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).

Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Rusų kalba:

Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.

Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).

Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.

Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.

Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …).

Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).

Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).

Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.

Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).

Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).

Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).

Ukrainiečių kalba: 

Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок:  а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу  другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню.

Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки.

Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку).

Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і  непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис.

Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і  майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають  інфінітива (могти, уміти).

Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння  прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди).

Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова  (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). 

Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.).

Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще  й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними  словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).

Vokiečių kalba:

Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.

Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).

Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.

Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).

Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.

Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.


Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasis požymis: teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kai kurias kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau formalus ar formalus registras).


Bendravimo konvencijos: pasakyti (atsakyti) į komplimentą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: patikslinti, paprašyti patikslinti.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pokalbio strategijos: pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Grupės bendradarbiavimo proceso mediacija.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. Bendradarbiaujama įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų etninių kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekamos paprastos komandinės užduotys (pvz., stovykloje, projekto metu). Nusiteikiama rodyti pagarbą, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį. Mokomasi esant nesutarimams ieškoti kompromiso, vartojama mandagi kalba.
Vadovavimas grupės darbui. Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę įvairių šaltinių informaciją. Parašo trumpą rišlią tiesioginės informacijos rašytinio ar sakytinio teksto santrauką aktualiomis temomis. Detaliai užsirašo gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų informaciją žinomomis temomis. Tik dalis informacijos yra teisinga. Dažniausiai prireikia mokytojo pagalbos (D1.1).

Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę įvairių šaltinių informaciją. Parašo trumpą rišlią tiesioginės informacijos rašytinio ar sakytinio teksto santrauką aktualiomis temomis. Detaliai užsirašo gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų informaciją žinomomis temomis. Didžioji dalis informacijos yra teisinga. Pagalbos prireikia tik atliekant sudėtingesnes užduotis (D1.2).

Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę įvairių šaltinių informaciją. Parašo trumpą rišlią tiesioginės informacijos rašytinio ar sakytinio teksto santrauką aktualiomis temomis. Detaliai užsirašo gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų informaciją žinomomis temomis. Perteikiant informaciją pasitaiko netikslumų (D1.3).

Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę įvairių šaltinių informaciją. Parašo trumpą rišlią tiesioginės informacijos rašytinio ar sakytinio teksto santrauką aktualiomis temomis. Detaliai užsirašo gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų informaciją žinomomis temomis (D1.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.

Teksto (sakytinio, rašytinio, grafinio, vaizdinio ir kt.) mediacija.

Specifinės ir (arba) tikslinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Diagramų, duomenų ir kt. vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi žodžiu ar raštu apibūdinti paprastų diagramų informaciją, nusakyti bendrą tendenciją ir komentuoti detales, apibūdinti paveikslėlių, nuotraukų faktinę informaciją (pvz., asmenis, daiktus, vietoves, veiklą, gamtos reiškinius).
Teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu. Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu detalią santrauką aiškaus, gerai struktūruoto rašytinio publicistinio ar tiesmuko informacinio teksto pažįstama tema, santrauką pokalbio, interviu aktualia tema, santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ir žiūrima keletą kartų. Mokomasi rašyti trumpą santrauką tiesmuko informacinio rašytinio ar sakytinio teksto aktualiomis temomis, kai artikuliuojama aiškiai.
Pranešimo, pasisakymo, paskaitos užrašų rašymas. Mokomasi detaliai užsirašyti gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų pažįstamomis temomis informaciją.
Mediacijos strategijų taikymas.
Teksto supaprastinimas žodžiu. Mokomasi perteikti teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams naudojant pavyzdžius, pagrindžiant faktus aiškinimais, pakartojant ar panaudojant iliustracijas. Mokomasi perteikiant tekstą atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
Teksto supaprastinimas raštu. Mokomasi perteikiant teksto turinį raštu vartoti paprastesnę nei originalo ir (arba) šaltinio kalbą. Mokomasi klausantis užsirašyti (skaitant tekste pasižymėti) tik svarbiausius dalykus, rašant akcentuoti esmę, atsisakyti detalių, teksto turinį pateikti ne kaip rišlų tekstą, o kaip punktų seką.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Vadovauja nedidelei mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoja ir apibendrina atliktą grupės užduotį ir (ar) diskusiją. Reikia nuolatinės mokytojo ir (ar) bendraklasių pagalbos (D2.1).

Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Vadovauja nedidelei mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoja ir apibendrina atliktą grupės užduotį ir (ar) diskusiją, kai prireikus suteikiama parama (D2.2).

Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Vadovauja nedidelei mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoja ir apibendrina atliktą grupės užduotį ir (ar) diskusiją (D2.3).

Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, atsižvelgdamas į esamus ir (arba) galimus grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Vadovauja nedidelei mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, sėkmingai bendradarbiauja, koordinuoja ir apibendrina atliktą grupės užduotį ir (ar) diskusiją (D2.4).

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.

III gimnazijos klasė

Identitetai, tapatybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).

Asmenybę formuojančios patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).

Sveikata, sveika gyvensena. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).

Mokymasis visą gyvenimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.

Kalbos vartojimo temos, potemės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

IV gimnazijos klasė

Socialiniai ir ekonominiai santykiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).

Mokslas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Kalbų pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sociokultūrinė medžiaga ir kalbos šalies (šalių) realijos.

Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Tarimas ir intonavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Rašyba ir skyryba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.


Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.


Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Emocijų raiška: reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Raginimas, įkalbinėjimas: pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pokalbio strategijos: pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti, ar suprato.
Makro intencijos: informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

Registras, mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Grupės bendradarbiavimo proceso mediacija.

Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą. Mokomasi: bendradarbiauti įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekant komandines užduotis ir kuriant naujas idėjas (pvz., stovykloje, projekto metu); nusiteikti rodyti pagarbą, suprantant individualius asmenų skirtumus, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį, pripažinti nuostatų ir jausmų skirtumus; esant nesutarimams ieškoti kompromiso, mandagiai kalbėti, kurti pozityvią atmosferą.
Vadovavimas grupės darbui. Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį: pateikti trumpas aiškias instrukcijas, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą. Nusiteikiama diskusijos metu leisti kiekvienam asmeniui pasisakyti, skatinti visus reikšti nuomonę. Mokomasi užduoti klausimus, paprašyti paaiškinti, pagrįsti nuomonę, apibendrinti grupės diskusiją, pateikti trumpą ataskaitą (angl. report) žodžiu.
Pasiekimų raida

Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dveji metai. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi?(3) – pagrindinis pasiekimų lygis. 

Pasiekimas Pasiekimų raida
5–6 klasių koncentras 7–8 klasių koncentras 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras III–IV gimnazijos klasių koncentras
Supratimas (recepcija) (A)
A1. Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Sakytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų, pokalbių, diskusijų, pranešimų, pasisakymų, paskaitų, sakytinio pasakojimo, sakytinio publicistinio ir (arba) mokslo populiariojo teksto supratimas.

Supranta tiesiogiai sakomą ar įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir situacijomis, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.3). 

Supranta tiesiogiai sakomą ar įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir situacijomis, sudarytą iš žinomų žodžių ir struktūrų, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama. Supranta trumpų tekstų pagrindinę informaciją. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A1.3). 

Supranta tiesiogiai sakomą ar įrašytą bendrinę kalbą programos temomis ir situacijomis, kai kalbama normaliu tempu ir aiškiai tariama. Priklausomai nuo klausymo tikslo supranta pagrindinę informaciją, pagrindinę mintį, reikiamą informaciją, detales. Detaliai supranta tiesmukai pateikiamą informaciją. Taiko žinomas supratimo strategijas (A1.3). 

Supranta aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis. Supranta trumpus pasakojimus. Supranta tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo temomis: esmę ir konkrečias detales. Taiko žinomas supratimo strategijas (A1.3). 
A2. Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų, korespondencijos turinio supratimas; specifinės informacijos paieška ir atranka; detalus rašytinių tekstų supratimas; grožinio ir publicistinio teksto supratimas.

Supranta labai trumpų pasakojamojo ir aprašomojo tipo tekstų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose vyrauja regimieji elementai, pagrindinę informaciją. Randa reikiamą informaciją labai trumpuose informaciniuose tekstuose. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A2.3). 

Detaliai supranta trumpus, paprastus pasakojamojo ar aprašomojo tipo iliustruotus tekstus apie žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažnai vartojamų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją trumpuose informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3). 

Detaliai supranta ilgesnius paprastus pasakojamojo, aprašomojo tipo tekstus, taip pat su samprotavimo elementais pažįstamomis temomis, kuriuose gali būti nežinomų žodžių ir kurių gramatinės struktūros yra žinomos. Randa reikiamą informaciją įvairiuose informacinio pobūdžio tekstuose. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3). 

Supranta įvairaus pobūdžio tekstus (informacinius, publicistinius, mokslo populiariuosius, korespondenciją, adaptuotus grožinius), kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija žinomomis temomis. Supranta aiškios struktūros tekstus su samprotavimo elementais. Pritaiko skaitymo būdą priklausomai nuo skaitymo tikslo. Taiko žinomas supratimo strategijas (A2.3). 
A3. Audiovizualinio teksto supratimas. Vaizdo įrašų, televizijos laidų, filmų turinio supratimas, mokėjimas įvertinti.

Supranta labai trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko keletą žinomų supratimo strategijų (A3.3). 

Supranta trumpų vaizdo įrašų, susidedančių iš žinomų žodžių ir frazių ir kuriuose didžiąją dalį sudaro vaizdai, pagrindinę informaciją ir kai kurias detales, kai kalbama lėtai ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3.). 

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, kai kurias detales ir pagrindines mintis, kai kalbama pakankamai lėtai ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3). 

Supranta vaizdo įrašų kasdienio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, detales ir pagrindines mintis, kai kalbama normaliu tempu ir tariama aiškiai. Taiko žinomas supratimo strategijas (A3.3). 
Raiška (produkavimas) (B)
B1. Sakytinio teksto produkavimas (kalbėjimas). Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas; pasakojimas, siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas; faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas; nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu.

Pasako keletą sakinių apie save ir artimiausią aplinką, vartodamas žinomas (įsimintas) frazes, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (žodžių sąrašu, iliustracijomis). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Taiko keletą žinomų raiškos strategijų (B1.3). 

Paprastais sakiniais, įsimintomis frazėmis kalba apie vietas, priklausomybę, save ir kitus žmones, jų veiksmus siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir situacijomis. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja ribotą kiekį paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.3). 

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja) programos temomis ir situacijomis. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba leidžia suprasti, kas norėta pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.3). 

Siekdamas komunikacinio tikslo produkuoja sakytinį tekstą (pasakoja, apibūdina, samprotauja, reiškia požiūrį, aiškina) programos temomis ir situacijomis. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamiems bendravimo poreikiams patenkinti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba leidžia suprasti, kas norėta pasakyti. Taiko žinomas raiškos strategijas (B1.3). 
B2. Rašytinio teksto produkavimas (rašymas). Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas; pasakojimas, įvykio apibūdinimas; faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas; nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas raštu.

Parašo ar pateikia informaciją apie save, vartodamas keletą žinomų frazių ir sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto ir pasinaudoti pagalbine medžiaga (mokymosi priemone, rašymo pavyzdžiu). Kuriamo teksto apimtis 20–40 žodžių (B2.3). 

Trumpai parašo apie save, kitus žmones ir veiklas siekdami komunikacinio tikslo programos temomis ir situacijomis. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Taisyklingai vartoja keletą paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Naudojasi žinomomis rašymo strategijomis. Kuriamo teksto apimtis 40–60 žodžių (B2.3). 

Rašo apie savo kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius tarpusavyje susietais sakiniais programos temomis ir situacijomis, vartodamas dažnai vartojamus jungtukus. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja žinomas paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis produkavimo strategijomis. Kuriamo teksto apimtis 60–90 žodžių (B2.3). 

Rašo apie kasdienę aplinką, patirtis, planus ir įvykius (pasakoja, pateikia informaciją, apibūdina, samprotauja), rišliai dėstydami dėstydamas mintis. Vartoja paprastą žodyną, pakankamą pasiekti komunikacinį tikslą. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Naudojasi žinomomis produkavimo strategijomis (B2.3). 
B3. Audiovizualinio teksto kūrimas. Įgarsintų pateikčių kūrimas; vaizdo filmų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas.

Kuria pateiktis, garso ir vaizdo įrašus apie artimiausią aplinką, vartodamas žinomus žodžius, frazes ar sakinius, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (paveikslėliais, vadovėlio medžiaga, užrašais, vaizdine ir grafine medžiaga) (B3.3). 

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus ar filmuką apie save ir artimiausią aplinką. Vartoja žinomą žodyną, taisyklingai vartoja keletą paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Naudojasi prieinama pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.3). 

Kuria pateiktis dominančiomis temomis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus ir blogus apie artimiausią aplinką. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.3). 

Kuria pateiktis, garso ar vaizdo įrašus, filmukus, reportažus ir blogus žinomomis temomis. Vartoja žodyną, pakankamą komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Kalba pakankamai taisyklinga, jog pateikiama medžiaga būtų suprasta. Naudojasi įvairia pagalbine medžiaga, interneto resursais (B3.3). 
Sąveika (interakcija) (C)
C1. Sakytinė sąveika. Socialinio pokalbio palaikymas, dalyvavimas neformalioje diskusijoje, keitimasis mandagumo frazėmis, informacija, samprotavimais, nuomonėmis; tikslinis dalyvavimas pokalbyje ir (arba) diskusijoje, siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas (suvokimas) ir teikimas); prekių ir paslaugų įsigijimas; dalyvavimas (pusiau) oficialiame pokalbyje.

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, užduoda klausimus ir atsako į klausimus iš anksto pasirengęs, jei klausiama lėtai ir tariama aiškiai ir esant poreikiui pakartojama. Dalyvauja pokalbyje, kurį palaiko pašnekovas (4–5 replikos dalyvaujant pokalbyje). Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių ir frazių, susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Taiko keletą žinomų sąveikos strategijų (C1.3). 

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo įprastose kasdienėse situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Vartoja žinomą žodyną ir žinomas struktūras. Savarankiškai palaiko pokalbį (5–6 replikos) žinomose situacijose. Tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Prireikus taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.3). 

Bendrauja žodžiu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose, jei pašnekovas kalba lėtai ir taria aiškiai. Inicijuoja ir palaiko trumpą oficialų ir neoficialų pokalbį (7–9 replikos). Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Tartis ir intonavimas pašnekovui netrukdo suprasti, kas norima pasakyti. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.3). 

Su tam tikru pasitikėjimu sąveikauja žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Keičiasi informacija, susidoroja su kebliomis situacijomis ir paaiškina problemas. Reiškia mintis abstraktesnėmis ir kultūrinėmis temomis, pavyzdžiui, kalbėdami kalbėdamas apie filmus, knygas, muziką ir pan. Vartoja žodyną, pakankamą komunikacinėms užduotims atlikti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba, tartis ir intonavimas pašnekovui leidžia adekvačiai suprasti kalbančiojo intencijas. Taiko žinomas sąveikos strategijas (C1.3). 
C2. Rašytinė sąveika. Asmeninis ir oficialus susirašinėjimas; transakcinis rašymas: faktinės informacijos suteikimas raštu.

Raštu paklausia ar teikia informaciją vartodamas keletą žinomų frazių ar sakinių, kai yra galimybė pasirengti iš anksto. Siekdamas taisyklingos rašybos, naudojasi pagalbine medžiaga. Taiko keletą žinomų rašymo strategijų. Kuriamo teksto apimtis 20–40 žodžių (C2.3). 

Bendrauja raštu siekdamas komunikacinio tikslo programos temomis ir įvairiose situacijose. Vartoja ribotą žodyną, susijusį su kasdieniais poreikiais. Laikosi pagrindinių kuriamo teksto struktūros ir žanro reikalavimų. Taisyklingai vartoja keletą paprastų žinomų gramatinių struktūrų. Taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis 40–60 žodžių (C2.3). 

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus) dažnai naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Laikosi kuriamo teksto struktūros ir žanro reikalavimų. Vartoja paprastą žodyną. Taisyklingai vartoja žinomas gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Taiko žinomas rašymo strategijas. Kuriamo teksto apimtis 60–90 žodžių (C2.3).  

Bendrauja raštu programos temomis pagal pateiktas situacijas (pasakoja, apibūdina, reiškia mintis, jausmus, samprotauja), kartais naudodamasis pavyzdžiu ar pagalbine medžiaga. Laikosi kuriamo teksto struktūros ir žanro reikalavimų bei konkrečios kalbos rašymo tradicijų. Vartoja žodyną, pakankamą reikiamam komunikaciniam tikslui pasiekti. Taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes gramatines struktūras. Pakankamai taisyklinga kalba skaitytojui leidžia adekvačiai suprasti rašančiojo intencijas. Taiko žinomas rašymo strategijas. Naudojasi pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), virtualiais įrankiais (C2.3). 
C3. Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje. Dalyvavimas socialiniame pokalbyje, neformalioje diskusijoje virtualioje erdvėje; keitimasis replikomis realiuoju (tikruoju) laiku, asmeninių įrašų bei nuorodų skelbimas; komentarų rašymas; tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje; keitimasis informacija.

Bendrauja raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo žinomose situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir konkrečias žinomas frazes ir sakinius. Naudojasi pagalbine medžiaga ir virtualiais įrankiais (C3.3). 

Bendrauja žodžiu ir raštu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo asmeninio gyvenimo situacijose, vartodamas žinomą leksiką ir struktūras. Taiko žinomas sąveikos strategijas. Naudojasi žinomais virtualiais įrankiais (C3.3). 

Bendrauja raštu ir žodžiu virtualioje erdvėje siekdamas komunikacinio tikslo kasdienėmis temomis, atlieka bendras užduotis, naudodamasis turimais kalbiniais ištekliais. Užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.3). 

Dalyvauja virtualiojoje komunikacijoje realiu laiku su keletu pašnekovų, bendraudamas kasdienio gyvenimo, mokymosi ir dominančiomis temomis. Užmezga ir palaiko virtualų pokalbį. Atlieka bendras užduotis. Keičiasi išplėstine informacija su pašnekovais. Taiko žinomas sąveikos strategijas bei naudojasi virtualiais įrankiais (C3.3). 
Tarpininkavimas (mediacija) (D)
D1. Teksto (sakytinio, rašytinio, grafinio, vaizdinio ir kt.) mediacija. Specifinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu; diagramų, duomenų ir kitos vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu; pranešimo, pasisakymo, paskaitos užrašų rašymas; teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu.

Perteikia žodžiu reikiamą informaciją iš trumpų iliustruotų tekstų, pateikiamų užsienio arba gimtąja kalba, susidedančių iš žinomų žodžių, frazių ir sakinių. Labai trumpai žodžiu perteikia vizualią informaciją (D1.3). 

Žodžiu ar raštu perteikia reikiamą trumpų iliustruotų aiškios struktūros tekstų, pateikiamų užsienio arba gimtąja kalba, informaciją. Keliais sakiniais apibūdina vizualiai pateiktą informaciją. Gimtąja kalba paaiškina kitiems pavienių frazių reikšmes, pasinaudodamas pagalbine medžiaga (D1.3). 

Žodžiu ar raštu keliais sakiniais perteikia trumpų, nesudėtingų, aiškiai struktūruotų bei paremtų iliustracijomis ar schemomis tekstų kasdienėmis temomis, pateikiamų užsienio arba gimtąja kalba, informaciją prireikus pasinaudodamas gestais, paveikslėliais ar kitų kalbų žodžiais ar ženklais (D1.3). 

Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę įvairių šaltinių, pateikiamų užsienio arba gimtąja kalba, informaciją. Parašo trumpą rišlią santrauką tiesmuko informacinio rašytinio ar sakytinio teksto aktualiomis temomis. Detaliai užsirašo gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų informaciją žinomomis temomis (D1.3). 
D2. Grupės bendradarbiavimo proceso mediacija. Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje, kuriant idėjas ir bendrą supratimą (suvokimą); vadovavimas grupės darbui.

Bendradarbiauja nedidelėje mokinių grupėje, vadovauja mokinių grupei atliekant komandinę užduotį (D2.3). 

Bendradarbiauja nedidelėje mokinių grupėje, vadovauja mokinių grupei atliekant komandinę užduotį (D2.3). 

Bendradarbiauja grupėje, atsižvelgdamas į esamus (galimus) grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso (D2.3). 

Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, atsižvelgdamas į esamus (galimus) grupės narių kalbos mokėjimo lygio, etninės kultūros, amžiaus ir kt. skirtumus, prireikus ieško kompromiso. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Vadovauja nedidelei mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoja ir apibendrina atliktą grupės užduotį ir (ar) diskusiją (D2.3). 
Mokymo(si) turinys
5–6 klasių koncentras
6 klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.
Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).
Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).
Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).
Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).
Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).
Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).
Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).
Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).
Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)
Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Geografinė šalies padėtis.

Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.
Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams (5)–6 klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant.
Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.
Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).
Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.
Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).Pronouns: Personal (I, they). Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). Present tense: Present simple. Present continuous.Future tense: Be going to. I’d like toVerb + ing, like / hate / love (I hate being late.). Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).
Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?) morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30). Tiempos verbales: uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf., ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir, contraste hay/está. Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo). Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...). Conjunciones: (y, o, pero).
Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd. Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów). Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np. czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych. Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku. Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy. Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.
Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).Articulateurs (et/mais/).Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).
Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).
Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку. Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками. Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла. Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників. Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не. Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова. Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.
Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.
Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!). Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ».
Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.
Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.
Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.
Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність - це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь - коня, Львів – Львова. Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] ); и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря. Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.
Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.
Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).
Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, paaiškinimas, pokalbis, trumpas apibūdinimas ar pasakojimas (pvz., daina, eiliuotė).
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: vadovėlio užduočių instrukcija, viešas užrašas, skelbimas, žinutė, laiškas (elektroninis), atvirukas, pranešimas, plakatas, skrajutė, komiksas, iliustruotas informacinis tekstas, trumpas iliustruotas pasakojimas.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, nesudėtinga reklama, animacinis filmukas.
Produkuojami sakytiniai tekstai: prisistatymas, trumpas pasisakymas (pvz., kas (ne)patinka, ką mėgsta daryti ir pan.), trumpas apibūdinimas (pvz., šeimos narių, gyvenamosios vietos ir pan.), trumpas pasakojimas.
Produkuojami rašytiniai tekstai: informavimas (asmeninės informacijos pateikimas).
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: tinklalaidės įrašas, nedidelės apimties pateiktys su užrašais, trumpi vaizdo ir garso įrašai.
Sakytinė sąveika: trumpas pokalbis.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (pagal pavyzdį), atvirukas, atvirlaiškis.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, trumpas socialinių tinklų, tinklaraščių komentaras.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas (pvz., perduodant informaciją iš kitos kalbos iliustruoto šaltinio teksto ir pan.).
Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.
Mokomasi suprasti trumpus tiesioginius nurodymus, pvz., „Sėskitės“, „Rašykite“, kurie paremiami vizualia informacija, gestais, prireikus pakartojama. Mokomasi suprasti paprastus paaiškinimus, pvz., kur kas yra, kai objektas ar daiktas yra artimiausioje aplinkoje.
Mokomasi suprasti žodžius ir trumpus sakinius klausantis pokalbio žinomose situacijose (pvz., kai kalbamasi apie šeimą).
Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.
Mokomasi suprasti aiškiai tariamus žodžius, vardus, skaičius, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.
Mokomasi suprasti labai trumpus, paprastus skelbimus, naudojamus žinomuose kasdieniuose kontekstuose, pvz., „Stovėti negalima“, „Autobuse ledus valgyti draudžiama“, ypač jeigu jie iliustruoti.
Mokomasi suprasti informaciją apie įvykį, laiką ir vietą elektroniniame laiške, žinutėje ar atviruke. Mokomasi suprasti informaciją apie laiką ir vietą labai paprastose žinutėse, pavyzdžiui, „Grįšiu 18 valandą“ arba „Susitikime bibliotekoje“, jei nėra santrumpų.
Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir labai paprastas frazes paprastuose pranešimuose įprastose kasdienėse situacijose. Suprasti paprastą kasdienę informaciją užrašuose, iškabose, pvz., „Stotis“, „Kavinė“, rasti informaciją apie vietas, laiką ir kainas plakatuose, skrajutėse ir skelbimuose.
Mokomasi suprasti trumpą iliustruotą informacinį tekstą, kurio leksika žinoma, pvz., greito maisto restorano meniu arba iliustruotą istoriją.
Mokomasi suprasti labai trumpus iliustruotus pasakojimus apie kasdienę veiklą, kuriuose vartojami žinomi žodžiai ir frazės.
Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus apie artimiausią aplinką.
Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir frazes reklamose; suprasti nesudėtingų reklamų dominančiomis temomis esmę.
Mokomasi suprasti paprastų filmų siužetą, kuriuose dauguma vartojamų žodžių yra žinomi ir filme kartojami.
Mokomasi nuspėti nežinomo žodžio reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga (iliustracijomis, piešinėliais, diagramomis). Mokomasi nuspėti su gimtąja kalba panašių ir tarptautinių žodžių reikšmę.
Mokomasi skaitant nuspėti pastraipos pagrindinį turinį, kai yra galimybė pasiremti vaizdine medžiaga.
Mokomasi nuspėti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Naudojasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti save (pvz., vardas, amžius, šeima), vartojant žinomus žodžius ir struktūras, jei yra galimybė pasirengti iš anksto.
Mokomasi pasakyti, ką veikia.
Mokomasi pateikti asmeninę faktinę informaciją pasinaudojant pavyzdžiu, pvz., įvardyti klasę, mokyklą, miestą, šalį.
Mokomasi pasakyti keliais žodžiais, kas patinka, nepatinka, galima, negalima, draudžiama ir paaiškinti kodėl. Išreikšti emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Mokomasi rašyti apie save (pvz., vardas, amžius, šeima), kas yra klasėje ir (arba) kambaryje, vartojant žinomus žodžius ir struktūras, jei yra galimybė pasirengti iš anksto.
Mokomasi parašyti, ką veikia.
Mokomasi pateikti raštu faktinę informaciją pvz., vardą, adresą, klasę, mokyklą, miestą, šalį, kur gyvena, kokius daiktus, gyvūnus turi, vartojant žinomus žodžius.
Mokomasi rašyti pagal pavyzdį, kas patinka ar nepatinka, ką mėgsta ar nemėgsta (valgyti, veikti ir pan.).
Mokomasi sukurti ne mažiau kaip 5 skaidrių pateiktis apie savo aplinką su 1–2 žodžių ir (arba) sakinių užrašais ekrane.
Kuriami trumpi vaizdo ir garso įrašai apie savo aplinką, pažįstamus žmones.
Mokomasi kreiptis pagalbos panaudojant gestus, pvz., kai nežinoma, kaip pavadinti daiktą.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu ir (arba) žodynu, kopijuoti, pasinaudoti pavyzdžiais.
Naudojamasi mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
Mokomasi suprasti tiesiogiai užduodamus paprastus klausimus ir paprastą asmeninę informaciją, pvz., apie vardą, amžių, gyvenamąją vietą ar pan. Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir pagrindinę informaciją, pvz., kai kalbama apie skaičius, kainas, datas ir savaitės dienas, jei kalbama lėtai ir esant poreikiui pakartojama. Mokomasi suprasti ir panaudoti kai kuriuos žodžius intencijai reikšti, pvz., „Taip“, „Ne“, „Atsiprašau“, „Prašau“, „Ačiū“, pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą, prisistatyti, pristatyti kitą asmenį, paklausti ir atsakyti, kaip jaučiasi ir gyvena.
Mokomasi suprasti paprastus nurodymus (vieta, laikas, skaičius) klasėje ir jų laikytis.
Mokomasi paprašyti kokio nors daikto, maisto ar gėrimo, esant poreikiui panaudojant gestus.
Mokomasi pasakyti savo vardą ir pavardę, paprastus skaičius, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą; paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą, paprašyti duoti telefono numerį, paklausti ir pasakyti apie kitų amžių; užduoti paprastus klausimus teiraujantis informacijos, pvz., „Kas tai?“ ir suprasti atsakymus, pateiktus į klausimus vienu ar dviem žodžiais.
Mokomasi rašyti trumpas frazes ir sakinius, kuriuose pateikiama pagrindinė asmeninė informacija, naudojantis pagalba.
Mokomasi užpildyti paprastą formą, anketą nurodant pagrindinius asmeninius duomenis: vardą, pavardę, adresą, tautybę ir kt.
Apsikeitimas replikomis realiu laiku. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi rašyti paprastus sveikinimus internetu, naudojantis žinomomis frazėmis ir virtualiais jaustukais. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Apsikeitimas informacija, patikslinimas. Mokomasi apsikeisti informacija su kitais žaidimo dalyviais, kai pateikiama vaizdinė pagalba ar pavyzdžiai.
Mokomasi žodžių, frazių, gestų pagalba parodyti, kad nesupranta ir pasakyti, ko nesupranta.
Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi perteikti žodžiu trumpus nurodymus, susijusius su vieta ir laiku, pasakyti žodžiu nesudėtingą informaciją (pvz., skaičius), kuri pateikta žinomomis struktūromis bei paremta iliustracijomis.
Mokomasi žodžiu apibūdinti paprastą paveikslėlį ar nuotrauką, kuriame ar kurioje atsispindi paprasti veiksmai (pvz., žmogus eina, lyja).
Mokomasi atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes iš labai trumpų paprastų tiesmuka kalba parašytų tekstų.
Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje atliekant komandinę užduotį.
7–8 klasių koncentras
7 klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.
Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).
Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).
Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).
Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).
Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.
Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.
Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.
Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).Articles: Definite, indefinite.Determiners: Basic (any, some, a lot of).Discourse markers: Connecting words (and, but, because).Intensifiers: Basic (very, really)Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).Pronouns: Personal (I, they).Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).Present tense: Present simple. Present continuous.Past tense: Past simple. Future tense: Going to. I’d like to.Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).
Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?) morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30). Tiempos verbales: uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf., ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir, contraste hay/está. Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo). Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...). Conjunciones: (y, o, pero).
Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele. Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka. Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile? Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto. Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze. Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).
Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).Articulateurs (et/ou/alors/parce que).Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).Négation (ne...pas, oui, si, non).Nom: Genre des noms. Nombre des noms.Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.
Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).
Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини. Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто… (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об): Урок закінчиться об одинадцятій годині. Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників. Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги). Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові форми і вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки). Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів. Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди). Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення. Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з різними сполучниками і сполучними словами (що, де, куди, звідки, коли).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z.B: Nachilbe arbeitslos.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams 7–8 klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant.
Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.
Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y». Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.
Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.
Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.
Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.
Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.
Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 
Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Vyksmas, vyksmo nebuvimas: Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys, parametrai: Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).
Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, instrukcija, skelbimas, informacinis pranešimas, orų prognozė, pokalbis, trumpas interviu, pasakojimas.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nurodymas (stenduose, informaciniuose lapeliuose), žinutė, trumpas asmeninis laiškas, atvirukas, renginio programa, lankstinukas, brošiūra, komiksas, tvarkaraštis, iliustruotas informacinis tekstas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, TV naujienų santrauka, sporto naujienos, TV orų prognozė, reklama, animacinis filmukas, vaidybinio filmo ištrauka.
Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas, pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas (pvz., kaip iš vienos vietos patekti į kitą ir pan.), vertinimas (pvz., ką moka, kas sekasi ir pan.), trumpas pranešimas (su pateiktimis ir be jų).
Produkuojami rašytiniai tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, pastraipa.
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, pateiktys su užrašais, vaizdo ir garso įrašai.
Sakytinė sąveika: pokalbis, interviu.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (padėka, pasiūlymas, atsiprašymas, kvietimas ir pan.), atvirukas, atvirlaiškis.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai, susirašinėjant realiu laiku.
Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: instrukcija, iškaba, paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Teksto mediacija. Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas, trumpa santrauka.
Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.
Aiškinti.
Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.
Mokomasi suprasti paprastus nurodymus, pvz., paduoti daiktą, kai nurodoma, kur jis yra; paprastus skelbimus, pvz., stotyje, parduotuvėje: skaičius, kainą, valandas.
Mokomasi suprasti paprastą trumpą pokalbį kasdienėmis temomis, pvz., kai žmonės kalba apie save, įvardija šeimos narius, pasakoja apie savo ir šeimos narių pomėgius, mėgstamus dalykus mokykloje ir kt.
Mokomasi suprasti paprastą informaciją žinomose situacijose, jei daromos ilgos pauzės.
Mokomasi suprasti trumpo pasakojimo pažįstamomis temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales.
Mokomasi suprasti trumpų garso įrašų konkrečią informaciją, pvz., vietą, laiką, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti ir sekti paprastus nurodymus (pvz., kaip nuvykti iš taško A į tašką B).
Mokomasi suprasti paprastus trumpus pranešimus žinutėse ir atvirukuose, trumpas paprastas žinutes, siunčiamas per socialinę mediją ar el. paštu (pvz., siūlymą, ką daryti, kada ir kur susitikti).
Mokomasi suprasti informaciją stenduose, informaciniuose lapeliuose (pvz., prekybos centre, oro uoste, stotyje) ir kitas nuorodas (pvz., kur yra liftas, eskalatorius, išėjimas), rasti reikiamą ir (arba) pagrindinę informaciją renginių programose, lankstinukuose ir brošiūrose (pvz., kas siūloma, renginio data ir vieta, išvykimo laikas).
Mokomasi suprasti paprasto iliustruoto informacinio teksto ir trumpo paprasto aprašymo turinį, trumpus paprastus iliustruotus tekstus dominančiomis temomis, pvz., sporto naujienos, muzika, kelionės. Mokomasi suprasti paprastų, iliustruotų straipsnių pavadinimus.
Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus pasakojimus, jei iliustracijos padeda atspėti didžiąją dalį turinio. Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą, pvz., komiksuose.
Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus žinomomis temomis.
Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir frazes, atpažinti temas pagrindinėse naujienų santraukose ir reklamose, remiantis turimomis žiniomis.
Mokomasi suprasti animacinių ir vaidybinių filmų vaikams siužetą pažįstamomis ir (arba) dominančiomis temomis.
Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Mokomasi skirti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti save (pvz., kur gyvena, ką veikia, kur buvo), pasakyti, kas ką veikia, vartojant paprastus sakinius, kai pasiruošiama iš anksto.
Mokomasi pasakyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas.
Mokomasi įvardyti aplinkos daiktus, nurodyti formą, spalvą ir pan., vartojant išmoktus išsireiškimus, frazes, sakinius, kai pasiruošiama iš anksto.
Mokomasi pasakyti nuomonę keletu paprastų sakinių apie poelgį, daiktą ar įvykį, jei pasirengiama iš anksto. Mokomasi įvertinti savo gebėjimus ir pasiekimus (pvz., ką moka, kas sekasi), pagal pateiktą pavyzdį, nusakyti savo emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, mokomasi parengti trumpą pranešimą.
Mokomasi rašyti trumpais sakiniais apie save ir kitus žmones, pvz., kur jie gyvena ir ką veikia, kur mokosi; savo kambarį, daiktus (pvz., spalvą, dydį, ką mėgsta veikti, valgyti).
Mokomasi rašyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas jungiant sakinius paprastais jungtukais (ir, bet, po to).
Mokomasi pateikti raštu informaciją apie asmeniškai svarbius dalykus, pvz., kas patinka ar nepatinka, šeimos narius, šeimos narių profesijas, augintinius, naudojantis žodynu ir pateiktu žodžių sąrašu.
Mokomasi rašyti nuomonę keliais paprastais sakiniais apie patirtus dalykus (maistą, poelgį, daiktą ar įvykį, keliones). Pasirengiama iš anksto ir (arba) naudojamasi žodynu.
Kuriamos pateiktys (ne mažiau kaip 8 skaidrių) apie savo aplinką su užrašais ekrane ir (arba) įterptais vaizdo įrašais.
Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie save, kitus asmenis ir žinomus, patirtus dalykus (pvz., mokyklą, miestą, keliones).
Mokomasi panaudoti gestus minčiai išreikšti ar informacijai pateikti, planuojant pasisakymą pasirinkti tinkamas frazes iš pavyzdžių. Parengiamas juodraštis, repetuojama.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais ir žinynais užsirašyti reikiamus žodžius ir posakius, koreguoti tekstą remiantis pavyzdžiu, apgalvoti ir atsirinkti, ką aprašyti, pasirengti juodraštinį variantą.
Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
Mokomasi suprasti asmeniškai teikiamus klausimus, nurodymus ir pasakymus žinomose situacijose, dalyvauti paprastame pokalbyje įprastose situacijose žinomomis temomis, pvz., gimtoji šalis, šeima, mokykla. Mokomasi pradėti ir baigti pokalbį vartojant paprastus pasakymus, teirautis kaip sekasi ir reaguoti į atsakymą.
Mokomasi suprasti ir pasakyti, ką mėgsta ar ko nemėgsta (pvz., maistas, oras, veikla), vartojant paprastas žinomas struktūras, kai pokalbis vyksta lėtai ir artikuliuojama aiškiai.
Mokomasi suprasti trumpus nurodymus ir instrukcijas (pvz., vieta, laikas, skaičius), kai kalbama lėtai ir aiškiai, ir jų laikytis, paprašyti ką nors paduoti.
Mokomasi paprašyti kitų paduoti daiktus, priemones, paprašyti prekės arba patiekalo vartojant žinomas struktūras, suprasti ir pasakyti skaičius, kiekį, kainą, laiką ir pan.
Mokomasi suprasti klausimus ir nurodymus, sakomus lėtai, laikytis trumpų, paprastų nurodymų, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą, paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą. Mokomasi užduoti paprastus klausimus ir atsakyti į panašius klausimus apie save, turimus daiktus, apie pažįstamus žmones (kur jie gyvena). Nurodyti laiką vartojant tokias struktūras kaip „kitą savaitę“, „praėjusį penktadienį“, „lapkritį“, „trečią valandą“; vartojant žinomas struktūras, pasakyti skaičius, kiekį ir kainą, drabužių ar kitų žinomų daiktų spalvą. Mokomasi dalyvauti interviu atsakant į paprastus tiesioginius klausimus, kurie pateikiami nevartojant idiomų, pasakyti apie savo savijautą ir atsakyti į panašius klausimus (pvz., „Ar skauda? “), jei reikia, panaudojant gestus.
Mokomasi rašyti: žinutes ir elektroninius laiškus, susidedančius iš keleto trumpų sakinių, pvz., apie pomėgius ir mėgstamus ir (arba) nemėgstamus dalykus; trumpą tekstą ant atviruko draugui žinoma tema; trumpą, labai paprastą žinutę draugams, kad suteiktų jiems informacijos arba paprašytų jų pagalbos.
Mokomasi rašyti skaičius ir datas, savo vardą, tautybę, adresą, šalį, amžių, gimimo datą ir pan. pildant anketas arba formas, pvz., knygos užsakymo formą. Mokomasi rašyti paprastas žinutes, kuriose pateikiama informacija, pvz., kur išvyko, kada sugrįš.
Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokosi rašyti asmeninius įrašus virtualioje erdvėje trumpais sakiniais, pvz., apie pomėgius, pasinaudojant vertimo įrankiu. Mokomasi pateikti trumpas teigiamas ir neigiamas reakcijas į įrašus virtualioje erdvėje vartojant paprastas struktūras. Mokomasi prisistatyti, paklausti ir atsakyti, palaikyti nesudėtingą pokalbį kasdieninėmis temomis virtualioje erdvėje, jeigu yra pakankamai laiko suformuluoti atsakymą. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi užpildyti paprastą internetinę paraišką, pateikiant pagrindinę asmeninę informaciją, pvz., vardą, el. paštą, adresą, telefono numerį.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti pokalbio strategijas: paprašyti dėmesio, vartoti išmoktus išsireiškimus pokalbiui pradėti ir pabaigti.
Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: paprašyti pakartoti, paaiškinti, kai nesupranta, parodyti, kad neseka pokalbio, paprašyti ištarti žodį paraidžiui.
Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi pasakyti ar užrašyti esminę informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose skelbimuose, nurodymuose, instrukcijose (pvz., stovykloje, traukinių stotyje).
Mokomasi žodžiu paaiškinti paprastų diagramų (pvz., orų žemėlapio) informaciją, apibūdinti paprastą paveikslėlį, nuotrauką (pvz., asmenis, daiktus, vietas, veiksmus).
Mokomasi perteikti žodžiu paprastą lengvai nuspėjamą informaciją, esančią nesudėtinguose plakatuose, iškabose; paaiškinti kitiems paprastų ir su kasdiene veikla susijusių frazių reikšmes, naudojantis žodynu; žodžiu išvardyti pagrindinius punktus paprastų, aiškiai struktūruotų ir iliustruotų rašytinių informacinių tekstų pažįstamomis temomis, atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes. Mokomasi raštu išvardyti esminius punktus, klausant, žiūrint ar skaitant labai trumpus paprastus informacinius tekstus pažįstamomis temomis.
Mokomasi užsirašyti esminę informaciją iliustruotų pristatymų (pvz., kitų mokinių) pažįstamomis temomis.
Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje, mokomasi išklausyti kitų, išsakyti savo požiūrį.
8 klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.
Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).
Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).
Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).
Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).
Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.
Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams 7–8 klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant.
Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.
Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).Articles: Definite, indefinite.Determiners: Basic (any, some, a lot of).Discourse markers: Connecting words (and, but, because).Intensifiers: Basic (very, really)Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).Pronouns: Personal (I, they).Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).Present tense: Present simple. Present continuous.Past tense: Past simple. Future tense: Going to. I’d like to.Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).
Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?) morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30). Tiempos verbales: uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf., ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir, contraste hay/está. Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo). Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...). Conjunciones: (y, o, pero).
Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele. Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka. Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile? Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto. Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze. Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).
Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).Articulateurs (et/ou/alors/parce que).Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).Négation (ne...pas, oui, si, non).Nom: Genre des noms. Nombre des noms.Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.
Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).
Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини. Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто… (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об): Урок закінчиться об одинадцятій годині. Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників. Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги). Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові форми і вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки). Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів. Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди). Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення. Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з різними сполучниками і сполучними словами (що, де, куди, звідки, коли).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z.B: Nachilbe arbeitslos.
Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.
Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y». Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.
Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.
Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.
Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.
Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.
Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 
Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Vyksmas, vyksmo nebuvimas: Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys, parametrai: Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).
Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, instrukcija, skelbimas, informacinis pranešimas, orų prognozė, pokalbis, trumpas interviu, pasakojimas.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nurodymas (stenduose, informaciniuose lapeliuose), žinutė, trumpas asmeninis laiškas, atvirukas, renginio programa, lankstinukas, brošiūra, komiksas, tvarkaraštis, iliustruotas informacinis tekstas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, TV naujienų santrauka, sporto naujienos, TV orų prognozė, reklama, animacinis filmukas, vaidybinio filmo ištrauka.
Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas, pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas (pvz., kaip iš vienos vietos patekti į kitą ir pan.), vertinimas (pvz., ką moka, kas sekasi ir pan.), trumpas pranešimas (su pateiktimis ir be jų).
Produkuojami rašytiniai tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, pastraipa.
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, pateiktys su užrašais, vaizdo ir garso įrašai.
Sakytinė sąveika: pokalbis, interviu.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (padėka, pasiūlymas, atsiprašymas, kvietimas ir pan.), atvirukas, atvirlaiškis.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai, susirašinėjant realiu laiku.
Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: instrukcija, iškaba, paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Teksto mediacija. Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas, trumpa santrauka.
Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.
Aiškinti.
Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.
Mokomasi suprasti paprastus nurodymus, pvz., paduoti daiktą, kai nurodoma, kur jis yra; paprastus skelbimus, pvz., stotyje, parduotuvėje: skaičius, kainą, valandas.
Mokomasi suprasti paprastą trumpą pokalbį kasdienėmis temomis, pvz., kai žmonės kalba apie save, įvardija šeimos narius, pasakoja apie savo ir šeimos narių pomėgius, mėgstamus dalykus mokykloje ir kt.
Mokomasi suprasti paprastą informaciją žinomose situacijose, jei daromos ilgos pauzės.
Mokomasi suprasti trumpo pasakojimo pažįstamomis temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales.
Mokomasi suprasti trumpų garso įrašų konkrečią informaciją, pvz., vietą, laiką, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti ir sekti paprastus nurodymus (pvz., kaip nuvykti iš taško A į tašką B).
Mokomasi suprasti paprastus trumpus pranešimus žinutėse ir atvirukuose, trumpas paprastas žinutes, siunčiamas per socialinę mediją ar el. paštu (pvz., siūlymą, ką daryti, kada ir kur susitikti).
Mokomasi suprasti informaciją stenduose, informaciniuose lapeliuose (pvz., prekybos centre, oro uoste, stotyje) ir kitas nuorodas (pvz., kur yra liftas, eskalatorius, išėjimas), rasti reikiamą ir (arba) pagrindinę informaciją renginių programose, lankstinukuose ir brošiūrose (pvz., kas siūloma, renginio data ir vieta, išvykimo laikas).
Mokomasi suprasti paprasto iliustruoto informacinio teksto ir trumpo paprasto aprašymo turinį, trumpus paprastus iliustruotus tekstus dominančiomis temomis, pvz., sporto naujienos, muzika, kelionės. Mokomasi suprasti paprastų, iliustruotų straipsnių pavadinimus.
Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus pasakojimus, jei iliustracijos padeda atspėti didžiąją dalį turinio. Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą, pvz., komiksuose.
Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus žinomomis temomis.
Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir frazes, atpažinti temas pagrindinėse naujienų santraukose ir reklamose, remiantis turimomis žiniomis.
Mokomasi suprasti animacinių ir vaidybinių filmų vaikams siužetą pažįstamomis ir (arba) dominančiomis temomis.
Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Mokomasi skirti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti save (pvz., kur gyvena, ką veikia, kur buvo), pasakyti, kas ką veikia, vartojant paprastus sakinius, kai pasiruošiama iš anksto.
Mokomasi pasakyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas.
Mokomasi įvardyti aplinkos daiktus, nurodyti formą, spalvą ir pan., vartojant išmoktus išsireiškimus, frazes, sakinius, kai pasiruošiama iš anksto.
Mokomasi pasakyti nuomonę keletu paprastų sakinių apie poelgį, daiktą ar įvykį, jei pasirengiama iš anksto. Mokomasi įvertinti savo gebėjimus ir pasiekimus (pvz., ką moka, kas sekasi), pagal pateiktą pavyzdį, nusakyti savo emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, mokomasi parengti trumpą pranešimą.
Mokomasi rašyti trumpais sakiniais apie save ir kitus žmones, pvz., kur jie gyvena ir ką veikia, kur mokosi; savo kambarį, daiktus (pvz., spalvą, dydį, ką mėgsta veikti, valgyti).
Mokomasi rašyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas jungiant sakinius paprastais jungtukais (ir, bet, po to).
Mokomasi pateikti raštu informaciją apie asmeniškai svarbius dalykus, pvz., kas patinka ar nepatinka, šeimos narius, šeimos narių profesijas, augintinius, naudojantis žodynu ir pateiktu žodžių sąrašu.
Mokomasi rašyti nuomonę keliais paprastais sakiniais apie patirtus dalykus (maistą, poelgį, daiktą ar įvykį, keliones). Pasirengiama iš anksto ir (arba) naudojamasi žodynu.
Kuriamos pateiktys (ne mažiau kaip 8 skaidrių) apie savo aplinką su užrašais ekrane ir (arba) įterptais vaizdo įrašais.
Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie save, kitus asmenis ir žinomus, patirtus dalykus (pvz., mokyklą, miestą, keliones).
Mokomasi panaudoti gestus minčiai išreikšti ar informacijai pateikti, planuojant pasisakymą pasirinkti tinkamas frazes iš pavyzdžių. Parengiamas juodraštis, repetuojama.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais ir žinynais užsirašyti reikiamus žodžius ir posakius, koreguoti tekstą remiantis pavyzdžiu, apgalvoti ir atsirinkti, ką aprašyti, pasirengti juodraštinį variantą.
Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
Mokomasi suprasti asmeniškai teikiamus klausimus, nurodymus ir pasakymus žinomose situacijose, dalyvauti paprastame pokalbyje įprastose situacijose žinomomis temomis, pvz., gimtoji šalis, šeima, mokykla. Mokomasi pradėti ir baigti pokalbį vartojant paprastus pasakymus, teirautis kaip sekasi ir reaguoti į atsakymą.
Mokomasi suprasti ir pasakyti, ką mėgsta ar ko nemėgsta (pvz., maistas, oras, veikla), vartojant paprastas žinomas struktūras, kai pokalbis vyksta lėtai ir artikuliuojama aiškiai.
Mokomasi suprasti trumpus nurodymus ir instrukcijas (pvz., vieta, laikas, skaičius), kai kalbama lėtai ir aiškiai, ir jų laikytis, paprašyti ką nors paduoti.
Mokomasi paprašyti kitų paduoti daiktus, priemones, paprašyti prekės arba patiekalo vartojant žinomas struktūras, suprasti ir pasakyti skaičius, kiekį, kainą, laiką ir pan.
Mokomasi suprasti klausimus ir nurodymus, sakomus lėtai, laikytis trumpų, paprastų nurodymų, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą, paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą. Mokomasi užduoti paprastus klausimus ir atsakyti į panašius klausimus apie save, turimus daiktus, apie pažįstamus žmones (kur jie gyvena). Nurodyti laiką vartojant tokias struktūras kaip „kitą savaitę“, „praėjusį penktadienį“, „lapkritį“, „trečią valandą“; vartojant žinomas struktūras, pasakyti skaičius, kiekį ir kainą, drabužių ar kitų žinomų daiktų spalvą. Mokomasi dalyvauti interviu atsakant į paprastus tiesioginius klausimus, kurie pateikiami nevartojant idiomų, pasakyti apie savo savijautą ir atsakyti į panašius klausimus (pvz., „Ar skauda? “), jei reikia, panaudojant gestus.
Mokomasi rašyti: žinutes ir elektroninius laiškus, susidedančius iš keleto trumpų sakinių, pvz., apie pomėgius ir mėgstamus ir (arba) nemėgstamus dalykus; trumpą tekstą ant atviruko draugui žinoma tema; trumpą, labai paprastą žinutę draugams, kad suteiktų jiems informacijos arba paprašytų jų pagalbos.
Mokomasi rašyti skaičius ir datas, savo vardą, tautybę, adresą, šalį, amžių, gimimo datą ir pan. pildant anketas arba formas, pvz., knygos užsakymo formą. Mokomasi rašyti paprastas žinutes, kuriose pateikiama informacija, pvz., kur išvyko, kada sugrįš.
Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokosi rašyti asmeninius įrašus virtualioje erdvėje trumpais sakiniais, pvz., apie pomėgius, pasinaudojant vertimo įrankiu. Mokomasi pateikti trumpas teigiamas ir neigiamas reakcijas į įrašus virtualioje erdvėje vartojant paprastas struktūras. Mokomasi prisistatyti, paklausti ir atsakyti, palaikyti nesudėtingą pokalbį kasdieninėmis temomis virtualioje erdvėje, jeigu yra pakankamai laiko suformuluoti atsakymą. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi užpildyti paprastą internetinę paraišką, pateikiant pagrindinę asmeninę informaciją, pvz., vardą, el. paštą, adresą, telefono numerį.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti pokalbio strategijas: paprašyti dėmesio, vartoti išmoktus išsireiškimus pokalbiui pradėti ir pabaigti.
Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: paprašyti pakartoti, paaiškinti, kai nesupranta, parodyti, kad neseka pokalbio, paprašyti ištarti žodį paraidžiui.
Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi pasakyti ar užrašyti esminę informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose skelbimuose, nurodymuose, instrukcijose (pvz., stovykloje, traukinių stotyje).
Mokomasi žodžiu paaiškinti paprastų diagramų (pvz., orų žemėlapio) informaciją, apibūdinti paprastą paveikslėlį, nuotrauką (pvz., asmenis, daiktus, vietas, veiksmus).
Mokomasi perteikti žodžiu paprastą lengvai nuspėjamą informaciją, esančią nesudėtinguose plakatuose, iškabose; paaiškinti kitiems paprastų ir su kasdiene veikla susijusių frazių reikšmes, naudojantis žodynu; žodžiu išvardyti pagrindinius punktus paprastų, aiškiai struktūruotų ir iliustruotų rašytinių informacinių tekstų pažįstamomis temomis, atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes. Mokomasi raštu išvardyti esminius punktus, klausant, žiūrint ar skaitant labai trumpus paprastus informacinius tekstus pažįstamomis temomis.
Mokomasi užsirašyti esminę informaciją iliustruotų pristatymų (pvz., kitų mokinių) pažįstamomis temomis.
Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje, mokomasi išklausyti kitų, išsakyti savo požiūrį.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
9 (I gimnazijos) klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.
Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).
Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).
Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).
Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).
Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas (kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui).
Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams 9–10 ir I–II gimnazijos klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant. 
Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.
Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.
Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence. Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).Nouns: Countable and uncountable.. Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as). Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).Special questions in the past (where, when, how)?Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.) Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states). Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to). Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).Conditionals: Zero and first conditional.Phrasal verbs (get up, put on, take off).Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).
Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares. Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad. Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras. Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.
Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin. Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku. Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo. Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany. Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo. Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet. Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.
Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.
Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …). Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).
Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок: а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню. Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки. Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку). Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис. Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають інфінітива (могти, уміти). Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди). Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.). Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.
Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.
Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.) Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica. Uso de la raya y el guion.
Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.
Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].
Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.
Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна- казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя). Складні речення та розділові знаки в них.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.
Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.
Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasisi požymis: Teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).
Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.
Mokomasi suprasti paprastas trumpas iliustruotas daiktų naudojimo, procesų atlikimo, saugos instrukcijas.
Mokomasi suprasti asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesmuka informacija, detaliai apibūdinami įvykiai, veikla ir (arba) patirtis, reiškiamos emocijos.
Mokomasi rasti reikiamą ir (arba) tikslinę informaciją neilguose tekstuose (reklamose, etiketėse, brošiūrose), suprasti paprastą informaciją skelbimuose ir nuorodose viešojoje erdvėje.
Mokomasi suprasti: tiesmukus tekstus (straipsnius), kuriuose pateikiami faktai kasdienio gyvenimo temomis, apibūdinami žmonės, socialinio ir kultūrinio gyvenimo įvykiai; paprastų, iliustruotų straipsnių pagrindinę mintį ir pagrindinę informaciją.
Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą (pvz., kelionės dienoraštį), trumpų istorijų siužetą, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nesudėtinga instrukcija, nurodymas, skelbimas, pokalbis, diskusija, pranešimas, prezentacija, adaptuotas grožinis tekstas, radijo žinios.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: skelbimas, nuoroda, iliustruota, instrukcija, asmeninis laiškas, reklama, brošiūra, etiketė, iliustruotas straipsnis, komiksas, tvarkaraštis, aprašymas, istorija, tinklaraščio įrašas, trumpas adaptuotas grožinis tekstas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, reklama, vaidybinis filmas, dokumentinio filmo ištrauka.
Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas (pagal programoje numatytas temas), pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas vertinimas (pvz., reiškinių, įvykių ir pan.), paaiškinimas (pvz., asmeninio požiūrio ir pan.), pranešimas (su pateiktimis ir be jų).
Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojimas (istorijos), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraščio įrašas, gyvenimo aprašymas (CV).
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.
Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai; komentarai, susirašinėjant realiu laiku; konsultacija internetu.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: skelbimas, nurodymas, instrukcija, TV naujienos, radijo naujienos, oro prognozė, reklama, brošiūra, laiškas, pokalbis, interviu.
Produkuojami tekstai: santrauka, užrašai, ataskaita (žodžiu).
Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).
Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Patikslinti, paprašyti patikslinti.
Reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.
Argumentuoti.
Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).
Mokomasi suprasti trumpas paprastas instrukcijas (pvz., kaip pagaminti patiekalą), skelbimų ir (arba) pranešimų viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse) esmę, kai foninis triukšmas minimalus.
Mokomasi suprasti pokalbių ir diskusijų kasdienėmis temomis pagrindines mintis, pvz., profesijos pasirinkimas, atostogų įspūdžiai, santykiai mokykloje ir kt.; ar pašnekovas sutinka ar nesutinka su išsakyta nuomone, pvz., kai kalbama apie mainų šalį, kelionės maršrutą, gyvenamosios vietos privalumus ir (arba) trūkumus.
Mokomasi suprasti trumpą pranešimą (prezentaciją), pasisakymą žinoma tema, kai pranešimas paremtas vaizdine medžiaga ir paaiškinimais, pateikiamas tiesmuka kalba ir yra aiškios struktūros, o kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, adaptuotų grožinių ir (arba) pažintinių audio knygų ištraukų siužetą ir pagrindines mintis.
Mokomasi suprasti svarbiausias radijo žinių mintis pažįstamomis temomis ir paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus, jei kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai.
Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę mintį.
Mokomasi suprasti TV laidų (naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) dominančiomis temomis pagrindines mintis.
Mokomasi suprasti filmus, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai
Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti būsimos teksto dalies turinį, skaitant suvokti teksto dalies turinį remiantis teksto visuma.
Mokomasi nustatyti autoriaus argumentavimą, minties eigą remiantis teksto siejimo priemonėmis ir (arba) diskurso žymekliais.
Mokomasi nustatyti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti paprastais sakiniais žmones, gyvenamąją ir mokymosi aplinką, kasdienines veiklas, turimus ir pažįstamus daiktus, pomėgius, patirtus įvykius ir pan.
Mokomasi pasakoti paprastą istoriją kasdienėmis temomis, pvz., draugai, vietovės, mokymosi ir laisvalaikio patirtys, asmeniniai išgyvenimai, trumpai papasakoti apie kasdienes veiklas, įpročius, renginius, asmeninę patirtį, pomėgius ir ateities planus (savaitgalis, atostogos).
Mokomasi pateikti paprastus nurodymus, pvz., kaip patekti iš vienos vietos į kitą, kaip atlikti paprastą veiksmą, vartojant nurodomąsias frazes, jungti pasakymus („pirma“, „tada“, „po to“).
Mokomasi reikšti nuomonę, vertinimą: pasakyti, kas patinka ar nepatinka, paaiškinti kodėl, palyginti kelis dalykus, nusakyti prioritetus, pagrįsti savo nuomonę, vertinimą, emocijas vartojant paprastus sakinius.
Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, rengiamas trumpas pranešimas, mokomasi atsakyti į nesudėtingus klausimus.
Mokomasi aprašyti paprastais trumpais sakiniais savo aplinką ir patirtis, pvz., draugai, kasdienė, mokymosi ir laisvalaikio veiklos, dabarties ir praeities įvykiai, asmeniniai išgyvenimai.
Mokomasi rašyti trumpą istoriją, pvz., atostogų patirtys arba netolimos ateities planai. Pasinaudojant žodynu ar kitomis priemonėmis (pvz., veiksmažodžių lentelės, knyga), rašomas pasakojimo įvadas ir (arba) tęsinys. Rašomas dienoraštis, apimantis veiklas, žmones, vietas. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus.
Mokomasi parengti informacinį pranešimą, lankstinuką, plakatą, skelbimą apie pažįstamus dalykus, panaudojant iliustracijas.
Mokomasi rašyti tekstus apie artimą aplinką ir pomėgius, vartojant jungtukus (ir, kadangi, tuomet). Mokomasi išsakyti savo nuomonę apie asmeninius pomėgius ir gyvenimo patirtis vartojant kasdienį žodyną, raštu trumpai (pvz., socialinėse medijose) išsakyti nuomonę.
Mokomasi kurti pateiktis apie dominančius dalykus, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Mokomasi kurti trumpą filmuką, reportažą, vaizdo ir garso įrašą apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus (pvz., draugą, asmenį, kuriuo žavimasi, savo mokyklą, miestą, keliones).
Mokomasi keistis informacija teksto žinutėmis, elektroniniu paštu, atsakyti į kito asmens klausimus (pvz., apie naują daiktą ar veiklą). Mokomasi rašyti labai paprastus asmeninius laiškus (pvz., apie save), padėkas, atsiprašymus ir atvirukus, rašyti trumpus pranešimus (pvz., siųsti ir atsakyti į kvietimą, susitarti susitikti), parašyti trumpą sveikinimo atviruko tekstą. Mokomasi rašyti (pusiau) oficialų laišką, teiraujantis informacijos ar pateikiant informaciją; rašyti prašymą, motyvacinį laišką, pateikti keletą argumentų, paaiškinti.
Mokomasi rašyti trumpas žinutes, susijusias su kasdieniais poreikiais, pateikti asmeninę informaciją, pildant anketas ir (arba) formas (pvz., vasaros stovyklos informacija).
Mokomasi taikyti raiškos strategijas: kuriant sakytinį tekstą remtis savo turimu žodynu, o jo trūkumą kompensuoti gestais ir (arba) ženklais; planuojant pasisakymą remtis turimais kalbiniais ištekliais ir žodynais; perteikti žodžio reikšmę kitais būdais – apibūdinti daiktą ir (arba) reiškinį, perfrazuoti, pateikti sinonimų.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais sudaryti planą, užsirašyti reikiamus posakius ir jungiamuosius žodžius, koreguoti ir taisyti tekstą remiantis užsienio kalbos rašytinio teksto kūrimo tradicijomis ir kuriamo teksto žanro reikalavimais.
Mokomasi pasirinkti tinkamas programas, aplikacijas.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: inicijuoti, palaikyti ir baigti tiesioginį pokalbį, atkreipti dėmesį, kai norima pasisakyti, parodyti, kad seka pokalbį.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti: pakartoti raktinius žodžius, frazes, kai nesupranta, pasakyti, kai pokalbio nesupranta ar negali sekti, nesuprantamą žodį ištarti paraidžiui; paaiškinti ar patikslinti, kas buvo pasakyta
Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi bendrauti trumpuose įprastuose pokalbiuose, esant poreikiui, pasinaudojant pagalba, keistis informacija, klausti ir atsakyti, kalbantis kasdienėmis temomis. Mokomasi užduoti klausimus ir suprasti atsakymus, susijusius su daugeliu įprastų dalykų: išreikšti padėką, savo būseną, prašyti pagalbos, atsakyti į pagalbos prašymą, kviesti, siūlyti, atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus, siūlymus, atsiprašymus.
Mokomasi suprasti diskusijos temą, kai kalbama aiškiai ir lėtai, paprastais sakiniais apsikeisti nuomonėmis, lyginti daiktus ir reiškinius, apibūdinti žmones, pasakoti apie savo veiklas, teikti pasiūlymus ir juos priimti, sutikti su kitų nuomone arba jai prieštarauti, susitarti dėl veiklų ir susitikimo datos.
Mokomasi bendrauti atliekant nesudėtingas užduotis, teikti instrukcijas ir pasiūlymus, prašyti pagalbos, jei nesupranti ir padėti sunkumų turinčiam pašnekovui. Mokomasi aptarti bendros veiklos eigą, reaguoti į siūlymus, klausti ir teikti nurodymus (pvz., gaminant patiekalą, organizuojant renginį), palaikyti pokalbį vartojant paprastas frazes, teikiant informaciją ir pasiūlymus.
Mokomasi bendrauti kasdienio gyvenimo temomis (pvz., kelionės, prekių ir paslaugų įsigijimas, apgyvendinimas, orientavimasis viešose erdvėse), prašyti ir gauti paprastą informaciją (pvz., kelionių biure, viešajame transporte), įsigyjant prekes ir bilietus, klausiant ir nurodant kelią, suteikti ir gauti informaciją apie kainas, kiekį, skaičių, pasakyti savo nuomonę apie suteiktą paslaugą (pvz., „mano maistas šaltas“, „mano kambaryje bevielio ryšio nėra“). Mokomasi pasakyti problemas (pvz., sveikatos), esant poreikiui pasitelkiant kūno kalbą.
Mokomasi keistis esmine informacija ir spręsti iškilusias problemas, esant poreikiui paprašyti paaiškinti ir pakartoti. Mokomasi paklausti ir atsakyti apie savo įpročius, kasdienines veiklas, laisvalaikį, planus ir ketinimus, paaiškinti kelią, maršrutą pasitelkiant žemėlapį, pasakoti apie įvykius, pvz., kur kas buvo, kas dalyvavo, kas įvyko. Mokomasi pasakyti savo nuomonę pusiau oficialioje diskusijoje, paprašyti pakartoti esminę informaciją, atsakyti į paprastus interviu klausimus ir užduoti klausimus, pasitikslinti, paprašyti paaiškinti, kai nežino, kaip pasakyti.
Mokomasi apsikeisti paprasta informacija, užduoti ir atsakyti į klausimus, apsikeisti idėjomis kasdienėmis temomis, jei atsakymams turi pakankamai laiko ir jei vienu metu bendraujama su vienu pašnekovu. Mokomasi trumpai apibūdinti kasdienius dalykus, socialines veiklas ir jausmus. Mokomasi trumpai teigiamai arba neigiamai pakomentuoti kitų žmonių virtualius įrašus, užmegzti virtualų pokalbį (pvz., virtualus sveikinimas). Esant poreikiui naudojamasi vertimo įrankiais ir kt. pagalba. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi vykdyti virtualias operacijas (pvz., pasiūlymai, datos, užsakymai) panaudojant formuluotes, būdingas virtualiai erdvei. Mokomasi bendrauti su virtualiu partneriu atliekant bendras užduotis, pildyti internetinius klausimynus ir anketas, pateikti asmeninę informaciją.
Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Mokomasi žodžiu ir raštu perteikti paprastą ir su žinomomis temomis susijusią vaizdinę informaciją (pvz., nesudėtingą diagramą).
Mokomasi raštu perteikti trumpų, nesudėtingų bei su žinomomis temomis susijusių tekstų informaciją, užrašyti raktinius žodžius, frazes ar trumpus sakinius. Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ar žiūrima keletą kartų.
Mokomasi užrašyti informaciją pristatymų (pvz., klasės draugų parengtų prezentacijų), kurių temos yra žinomos, jei tam užtenka laiko arba jo yra suteikiama papildomai. Mokomasi užsirašyti: paprasto tiesmuko pranešimo pažįstama tema esminius punktus, kai artikuliuojama aiškiai; trumpo pasisakymo (pvz., instrukcijų, nurodymų) esminius punktus.
Bendradarbiaujama įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų etninių kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekamos paprastos komandinės užduotys (pvz., stovykloje, projekto metu). Nusiteikiama rodyti pagarbą, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį. Mokomasi esant nesutarimams ieškoti kompromiso, vartojama mandagi kalba.
Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą.
Mokomasi perteikiat teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams, atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
10 (II gimnazijos) klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.
Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).
Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).
Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).
Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).
Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas (kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui).
Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams 9–10 ir I–II gimnazijos klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant. 
Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.
Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.
Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).Nouns: Countable and uncountable.. Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).Special questions in the past (where, when, how)?Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states). Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).Conditionals: Zero and first conditional.Phrasal verbs (get up, put on, take off).Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).
Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares. Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad. Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras. Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.
Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin. Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku. Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo. Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany. Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo. Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet. Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.
Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent
Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …). Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).
Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок: а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню. Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки. Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку). Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис. Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають інфінітива (могти, уміти). Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди). Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.). Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.
Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.
Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.) Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica. Uso de la raya y el guion.
Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.
Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].
Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.
Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя). Складні речення та розділові знаки в них.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.
Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.
Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasisi požymis: Teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).
Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nesudėtinga instrukcija, nurodymas, skelbimas, pokalbis, diskusija, pranešimas, prezentacija, adaptuotas grožinis tekstas, radijo žinios.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: skelbimas, nuoroda, iliustruota, instrukcija, asmeninis laiškas, reklama, brošiūra, etiketė, iliustruotas straipsnis, komiksas, tvarkaraštis, aprašymas, istorija, tinklaraščio įrašas, trumpas adaptuotas grožinis tekstas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, reklama, vaidybinis filmas, dokumentinio filmo ištrauka.
Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas (pagal programoje numatytas temas), pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas vertinimas (pvz., reiškinių, įvykių ir pan.), paaiškinimas (pvz., asmeninio požiūrio ir pan.), pranešimas (su pateiktimis ir be jų).
Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojimas (istorijos), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraščio įrašas, gyvenimo aprašymas (CV).
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.
Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai; komentarai, susirašinėjant realiu laiku; konsultacija internetu.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: skelbimas, nurodymas, instrukcija, TV naujienos, radijo naujienos, oro prognozė, reklama, brošiūra, laiškas, pokalbis, interviu.
Produkuojami tekstai: santrauka, užrašai, ataskaita (žodžiu).
Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).
Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Patikslinti, paprašyti patikslinti.
Reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.
Argumentuoti.
Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).
Mokomasi suprasti trumpas paprastas instrukcijas (pvz., kaip pagaminti patiekalą), skelbimų ir (arba) pranešimų viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse) esmę, kai foninis triukšmas minimalus.
Mokomasi suprasti pokalbių ir diskusijų kasdienėmis temomis pagrindines mintis, pvz., profesijos pasirinkimas, atostogų įspūdžiai, santykiai mokykloje ir kt.; ar pašnekovas sutinka ar nesutinka su išsakyta nuomone, pvz., kai kalbama apie mainų šalį, kelionės maršrutą, gyvenamosios vietos privalumus ir (arba) trūkumus.
Mokomasi suprasti trumpą pranešimą (prezentaciją), pasisakymą žinoma tema, kai pranešimas paremtas vaizdine medžiaga ir paaiškinimais, pateikiamas tiesmuka kalba ir yra aiškios struktūros, o kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, adaptuotų grožinių ir (arba) pažintinių audio knygų ištraukų siužetą ir pagrindines mintis.
Mokomasi suprasti svarbiausias radijo žinių mintis pažįstamomis temomis ir paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus, jei kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai.
Mokomasi suprasti paprastas trumpas iliustruotas daiktų naudojimo, procesų atlikimo, saugos instrukcijas.
Mokomasi suprasti asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesmuka informacija, detaliai apibūdinami įvykiai, veikla ir (arba) patirtis, reiškiamos emocijos.
Mokomasi rasti reikiamą ir (arba) tikslinę informaciją neilguose tekstuose (reklamose, etiketėse, brošiūrose), suprasti paprastą informaciją skelbimuose ir nuorodose viešojoje erdvėje.
Mokomasi suprasti: tiesmukus tekstus (straipsnius), kuriuose pateikiami faktai kasdienio gyvenimo temomis, apibūdinami žmonės, socialinio ir kultūrinio gyvenimo įvykiai; paprastų, iliustruotų straipsnių pagrindinę mintį ir pagrindinę informaciją.
Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą (pvz., kelionės dienoraštį), trumpų istorijų siužetą, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą.
Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę mintį.
Mokomasi suprasti TV laidų (naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) dominančiomis temomis pagrindines mintis.
Mokomasi suprasti filmus, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai
Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti būsimos teksto dalies turinį, skaitant suvokti teksto dalies turinį remiantis teksto visuma.
Mokomasi nustatyti autoriaus argumentavimą, minties eigą remiantis teksto siejimo priemonėmis ir (arba) diskurso žymekliais.
Mokomasi nustatyti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti paprastais sakiniais žmones, gyvenamąją ir mokymosi aplinką, kasdienines veiklas, turimus ir pažįstamus daiktus, pomėgius, patirtus įvykius ir pan.
Mokomasi pasakoti paprastą istoriją kasdienėmis temomis, pvz., draugai, vietovės, mokymosi ir laisvalaikio patirtys, asmeniniai išgyvenimai, trumpai papasakoti apie kasdienes veiklas, įpročius, renginius, asmeninę patirtį, pomėgius ir ateities planus (savaitgalis, atostogos).
Mokomasi pateikti paprastus nurodymus, pvz., kaip patekti iš vienos vietos į kitą, kaip atlikti paprastą veiksmą, vartojant nurodomąsias frazes, jungti pasakymus („pirma“, „tada“, „po to“).
Mokomasi reikšti nuomonę, vertinimą: pasakyti, kas patinka ar nepatinka, paaiškinti kodėl, palyginti kelis dalykus, nusakyti prioritetus, pagrįsti savo nuomonę, vertinimą, emocijas vartojant paprastus sakinius.
Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, rengiamas trumpas pranešimas, mokomasi atsakyti į nesudėtingus klausimus.
Mokomasi aprašyti paprastais trumpais sakiniais savo aplinką ir patirtis, pvz., draugai, kasdienė, mokymosi ir laisvalaikio veiklos, dabarties ir praeities įvykiai, asmeniniai išgyvenimai.
Mokomasi rašyti trumpą istoriją, pvz., atostogų patirtys arba netolimos ateities planai. Pasinaudojant žodynu ar kitomis priemonėmis (pvz., veiksmažodžių lentelės, knyga), rašomas pasakojimo įvadas ir (arba) tęsinys. Rašomas dienoraštis, apimantis veiklas, žmones, vietas. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus.
Mokomasi parengti informacinį pranešimą, lankstinuką, plakatą, skelbimą apie pažįstamus dalykus, panaudojant iliustracijas.
Mokomasi rašyti tekstus apie artimą aplinką ir pomėgius, vartojant jungtukus (ir, kadangi, tuomet). Mokomasi išsakyti savo nuomonę apie asmeninius pomėgius ir gyvenimo patirtis vartojant kasdienį žodyną, raštu trumpai (pvz., socialinėse medijose) išsakyti nuomonę.
Mokomasi kurti pateiktis apie dominančius dalykus, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Mokomasi kurti trumpą filmuką, reportažą, vaizdo ir garso įrašą apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus (pvz., draugą, asmenį, kuriuo žavimasi, savo mokyklą, miestą, keliones).
Mokomasi taikyti raiškos strategijas: kuriant sakytinį tekstą remtis savo turimu žodynu, o jo trūkumą kompensuoti gestais ir (arba) ženklais; planuojant pasisakymą remtis turimais kalbiniais ištekliais ir žodynais; perteikti žodžio reikšmę kitais būdais – apibūdinti daiktą ir (arba) reiškinį, perfrazuoti, pateikti sinonimų.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais sudaryti planą, užsirašyti reikiamus posakius ir jungiamuosius žodžius, koreguoti ir taisyti tekstą remiantis užsienio kalbos rašytinio teksto kūrimo tradicijomis ir kuriamo teksto žanro reikalavimais.
Mokomasi pasirinkti tinkamas programas, aplikacijas.
Mokomasi bendrauti trumpuose įprastuose pokalbiuose, esant poreikiui, pasinaudojant pagalba, keistis informacija, klausti ir atsakyti, kalbantis kasdienėmis temomis. Mokomasi užduoti klausimus ir suprasti atsakymus, susijusius su daugeliu įprastų dalykų: išreikšti padėką, savo būseną, prašyti pagalbos, atsakyti į pagalbos prašymą, kviesti, siūlyti, atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus, siūlymus, atsiprašymus.
Mokomasi suprasti diskusijos temą, kai kalbama aiškiai ir lėtai, paprastais sakiniais apsikeisti nuomonėmis, lyginti daiktus ir reiškinius, apibūdinti žmones, pasakoti apie savo veiklas, teikti pasiūlymus ir juos priimti, sutikti su kitų nuomone arba jai prieštarauti, susitarti dėl veiklų ir susitikimo datos.
Mokomasi bendrauti atliekant nesudėtingas užduotis, teikti instrukcijas ir pasiūlymus, prašyti pagalbos, jei nesupranti ir padėti sunkumų turinčiam pašnekovui. Mokomasi aptarti bendros veiklos eigą, reaguoti į siūlymus, klausti ir teikti nurodymus (pvz., gaminant patiekalą, organizuojant renginį), palaikyti pokalbį vartojant paprastas frazes, teikiant informaciją ir pasiūlymus.
Mokomasi bendrauti kasdienio gyvenimo temomis (pvz., kelionės, prekių ir paslaugų įsigijimas, apgyvendinimas, orientavimasis viešose erdvėse), prašyti ir gauti paprastą informaciją (pvz., kelionių biure, viešajame transporte), įsigyjant prekes ir bilietus, klausiant ir nurodant kelią, suteikti ir gauti informaciją apie kainas, kiekį, skaičių, pasakyti savo nuomonę apie suteiktą paslaugą (pvz., „mano maistas šaltas“, „mano kambaryje bevielio ryšio nėra“). Mokomasi pasakyti problemas (pvz., sveikatos), esant poreikiui pasitelkiant kūno kalbą.
Mokomasi keistis esmine informacija ir spręsti iškilusias problemas, esant poreikiui paprašyti paaiškinti ir pakartoti. Mokomasi paklausti ir atsakyti apie savo įpročius, kasdienines veiklas, laisvalaikį, planus ir ketinimus, paaiškinti kelią, maršrutą pasitelkiant žemėlapį, pasakoti apie įvykius, pvz., kur kas buvo, kas dalyvavo, kas įvyko. Mokomasi pasakyti savo nuomonę pusiau oficialioje diskusijoje, paprašyti pakartoti esminę informaciją, atsakyti į paprastus interviu klausimus ir užduoti klausimus, pasitikslinti, paprašyti paaiškinti, kai nežino, kaip pasakyti.
Mokomasi keistis informacija teksto žinutėmis, elektroniniu paštu, atsakyti į kito asmens klausimus (pvz., apie naują daiktą ar veiklą). Mokomasi rašyti labai paprastus asmeninius laiškus (pvz., apie save), padėkas, atsiprašymus ir atvirukus, rašyti trumpus pranešimus (pvz., siųsti ir atsakyti į kvietimą, susitarti susitikti), parašyti trumpą sveikinimo atviruko tekstą. Mokomasi rašyti (pusiau) oficialų laišką, teiraujantis informacijos ar pateikiant informaciją; rašyti prašymą, motyvacinį laišką, pateikti keletą argumentų, paaiškinti.
Mokomasi rašyti trumpas žinutes, susijusias su kasdieniais poreikiais, pateikti asmeninę informaciją, pildant anketas ir (arba) formas (pvz., vasaros stovyklos informacija).
Mokomasi apsikeisti paprasta informacija, užduoti ir atsakyti į klausimus, apsikeisti idėjomis kasdienėmis temomis, jei atsakymams turi pakankamai laiko ir jei vienu metu bendraujama su vienu pašnekovu. Mokomasi trumpai apibūdinti kasdienius dalykus, socialines veiklas ir jausmus. Mokomasi trumpai teigiamai arba neigiamai pakomentuoti kitų žmonių virtualius įrašus, užmegzti virtualų pokalbį (pvz., virtualus sveikinimas). Esant poreikiui naudojamasi vertimo įrankiais ir kt. pagalba. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi vykdyti virtualias operacijas (pvz., pasiūlymai, datos, užsakymai) panaudojant formuluotes, būdingas virtualiai erdvei. Mokomasi bendrauti su virtualiu partneriu atliekant bendras užduotis, pildyti internetinius klausimynus ir anketas, pateikti asmeninę informaciją.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: inicijuoti, palaikyti ir baigti tiesioginį pokalbį, atkreipti dėmesį, kai norima pasisakyti, parodyti, kad seka pokalbį.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti: pakartoti raktinius žodžius, frazes, kai nesupranta, pasakyti, kai pokalbio nesupranta ar negali sekti, nesuprantamą žodį ištarti paraidžiui; paaiškinti ar patikslinti, kas buvo pasakyta
Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Mokomasi žodžiu ir raštu perteikti paprastą ir su žinomomis temomis susijusią vaizdinę informaciją (pvz., nesudėtingą diagramą).
Mokomasi raštu perteikti trumpų, nesudėtingų bei su žinomomis temomis susijusių tekstų informaciją, užrašyti raktinius žodžius, frazes ar trumpus sakinius. Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ar žiūrima keletą kartų.
Mokomasi užrašyti informaciją pristatymų (pvz., klasės draugų parengtų prezentacijų), kurių temos yra žinomos, jei tam užtenka laiko arba jo yra suteikiama papildomai. Mokomasi užsirašyti: paprasto tiesmuko pranešimo pažįstama tema esminius punktus, kai artikuliuojama aiškiai; trumpo pasisakymo (pvz., instrukcijų, nurodymų) esminius punktus.
Bendradarbiaujama įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų etninių kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekamos paprastos komandinės užduotys (pvz., stovykloje, projekto metu). Nusiteikiama rodyti pagarbą, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį. Mokomasi esant nesutarimams ieškoti kompromiso, vartojama mandagi kalba.
Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą.
Mokomasi perteikiat teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams, atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
III–IV gimnazijos klasių koncentras
III gimnazijos klasė
Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.
Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).
Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).
Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).
Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).
Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
(muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t.y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams III gimnazijos klasėje mokantis kalbos ir ją vartojant.
Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.
Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.
Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.
Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).
Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai : dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasisi požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.
Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: asmeninis ir pusiau oficialus laiškas, skelbimas, instrukcija, pranešimas, bukletas, straipsnis, publicistinis straipsnis, trumpas mokslo populiarinimo straipsnis, trumpa knygos (filmo) recenzija, tinklaraščio įrašas, grožinis tekstas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, vaidybinis filmas, dokumentinis filmas.
Produkuojami sakytiniai tekstai: instrukcija (detali), pasisakymas, pranešimas.
Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojamoji esė su apibūdinimo, aiškinimo, samprotavimo elementais, recenzija (atsiliepimas), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraštis (tinklaraščio įrašas), gyvenimo aprašymas (CV), straipsnis, komentaras.
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: tinklalaidės įrašas, videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.
Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas, pusiau oficialus laiškas: informacijos teikimas (gavimas), padėka, kvietimas, atsiprašymas.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai susirašinėjant realiu laiku, konsultacija internetu.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, brošiūra, anotacija, straipsnis, recenzija, viešoji kalba, interviu, grožinis tekstas, grafinis tekstas, tinklaraštis (tinklaraščio įrašas), TV (radijo) žinios, TV (radijo) reportažas.
Produkuojami tekstai: konspektas, santrauka, ataskaita (raportas), recenzija, pranešimas.
Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.
Atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti ar suprato.
Informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.
Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.
Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.
Mokomasi detaliai suprasti pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis, kai kalbama normine kalba ir aiškiai, ilgesnius pokalbius ir diskusijas, kai kalbama normine kalba ir (arba) turinčius šnekamosios kalbos elementų.
Mokomasi suprasti trumpų, aiškių, paprastų pranešimų pagrindines mintis ir detales, kai aiškiai kalbama normine kalba, kurioje gali būti šnekamosios kalbos elementų ir kai laikomasi aiškios struktūros.
Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, pažintinių garsinių tekstų ir (arba) knygų pagrindines mintis ir kai kurias detales, adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi suprasti radijo laidų bei garso įrašų turinį žinomomis temomis, jei tariama aiškiai.
Mokomasi suprasti aiškią įrenginio, prietaiso naudojimosi instrukciją.
Mokomasi suprasti įvykių, jausmų, norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek, kad galėtų susirašinėti su draugais.
Mokomasi nustatyti, ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą, rasti ir suprasti asmeniškai svarbią kasdienių tekstų informaciją, pvz., bukletų, trumpų oficialiųjų dokumentų. Mokomasi peržvelgti ilgesnį tekstą, siekiant nustatyti, kur yra reikalinga informacija, atrinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų turint konkretų tikslą.
Mokomasi suprasti: aiškinamojo tipo tekstus, kuriuose pateikiami faktai ir autoriaus požiūris; paprasto laikraščio straipsnio, kuriame tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai, svarbiausias mintis; aiškios struktūros argumentavimo tipo tekstus – suvokti svarstymo eigą, nustatyti pagrindines išvadas.
Mokomasi suprasti: publicistinių straipsnių pažįstamomis temomis (pvz., filmų, knygų apžvalgų, tinklalapio apžvalgų) pagrindines mintis; tiesmuka, paprasta kalba parašytą poeziją, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą, pagrindines mintis ir detales, sekti veiksmo eigą.
Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, informacinių ir (arba) dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi suprasti daugumą TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir pakankamai lėtai.
Mokomasi suprasti dokumentinių ir vaidybinių filmų, susijusių su žinomais kontekstais, pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.
Mokomasi nuspėti kitos sakytinio ar rašytinio teksto dalies ir (arba) pastraipos turinį, remiantis teksto visuma.
Mokomasi tikrintis supratimą remiantis konteksto nuorodomis.
Mokomasi peržvelgus leidinį atpažinti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Naudojamasi įvairiais žodynais, taip pat lingvistiniais.
Mokomasi reikšti nuomonę, emocijas, jausmus apie patirtus dalykus ir paaiškinti, kodėl taip reaguojama.
Mokomasi pasakoti apie savo patirtis, išdėstant veiksmų seką, pateikiant kai kurias detales, atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti įspūdžius, komentarą. Mokomasi išdėstyti netikėtai patirtų įvykių eigą (pvz., eismo įvykio), papasakoti istoriją (tikrą ar įsivaizduojamą), nusakyti siekius, tikslus, planus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs.
Mokomasi paaiškinti, kaip atlikti kokį nors veiksmą, pateikti detalias instrukcijas. Mokomasi išdėstyti kokio nors klausimo ir (arba) problemos pagrindinius aspektus.
Mokomasi reikšti požiūrį, nuomonę žinoma ir aktualia tema, ją pagrįsti pateikiant paprastų argumentų. Vertinti aplinkos reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrįsti savo vertinimą.
Mokomasi pateikti iš anksto parengtą pranešimą žinomais klausimais, gana tiksliai išdėstyti pagrindines mintis, atsakyti į klausimus.
Mokomasi aprašyti pažįstamus, patirtus ar įsivaizduojamus dalykus (žmones, daiktus, vietas, veiklas, įvykius, pomėgius ir pan.).
Mokomasi parengti ataskaitą (angl. report), kurioje perteikiama faktinė informacija ir veiksmų seka. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs. Atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti komentarą. Mokomasi papasakoti istoriją, apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius.
Mokomasi parengti informacinį pranešimą, plakatą žinoma tema, ataskaitą apie įvykį, renginį, pateikiant faktinę informaciją ir komentarą. Mokomasi parašyti rašinį apie pažįstamą dalyką, klausimą, problemą, paaiškinti jos pobūdį, nurodyti sprendimo būdus.
Mokomasi rašyti filmo, knygos, TV laidos recenziją ir (arba) atsiliepimą. Mokomasi rašyti trumpą rašinį (esė) žinoma tema (su apibūdinimo, pasakojimo, aiškinimo, samprotavimo elementais), išdėstyti ir apibendrinti faktus ir pateikti savo nuomonę.
Mokomasi kurti pateiktis įvairiomis temomis, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus, svarbius įvykius (pvz., žymius žmones, viešuosius renginius, lankytinas vietas).
Mokomasi taikyti šias raiškos strategijas: planuojant pasisakymą vartoti naujai išmoktus žodžius, frazes, remtis žodynais; pavartoti paprastesnį žodį ir paprašyti ar paraginti klausytoją patikslinti; nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko, kurio pavadinimo negali prisiminti; perteikti žodžio reikšmę pavartojant kitą, reiškiantį panašų dalyką; vengiant pasikartojimo, perfrazuoti; ištaisyti posakius, kurie lemia nesusipratimus, jei pašnekovas parodo, kad nesuprato; paprašyti patvirtinti, kad pavartota taisyklinga forma; nutrūkus komunikacijai, pradėti iš naujo, keisti taktiką; tikslingai planuoti, kurti ir koreguoti sakytinį tekstą, naudojantis žodynais, žinynais, žiniasklaida ir kompiuteriniais tinklais.
Mokomasi planuoti rašytinį tekstą remiantis žanro reikalavimais, atsižvelgti į kalbos stilių, registrą ir teksto struktūrą. Mokomasi pasinaudoti žodynais ir vartosenos žinynais.
Pasirenkamos tinkamos programos, aplikacijos.
Mokomasi suprasti, kas aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose, kai kreipiamasi tiesiogiai, paprašyti pakartoti kai kuriuos žodžius ir frazes. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį, klausti pašnekovo apie patirtus dalykus, įvykius, reikšti nuomonę, emocijas apie žinomus dalykus. Mokomasi nepasirengus įsitraukti į pokalbį kasdienio gyvenimo temomis, pradėti, palaikyti ir įsiterpti į ilgesnį pokalbį žinoma tema. Mokomasi reikšti jausmus: nuostabą, džiaugsmą, liūdesį, susidomėjimą, abejingumą ir reaguoti į kitų reiškiamus jausmus, laikytis pokalbio konvencijų.
Mokomasi suprasti diskusijų bendromis temomis didžiąją dalį, jei pašnekovai taria aiškiai ir vengia idiomų. Mokomasi suprasti, kas kalbama bendro pobūdžio konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, jei pašnekovai aiškiai artikuliuoja, reikšti mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis, pvz., muzika, filmai. Mokomasi paaiškinti, kaip supranta klausimą ir (arba) problemą, trumpai pakomentuoti savo ir kitų požiūrį į žinomus, patirtus dalykus, lyginti ir priešinti alternatyvas, svarstant, ką daryti, kur eiti, ką pasirinkti ir pan.
Mokomasi suprasti, kas sakoma, jei kiti žmonės kalba greitai ar diskusija trunka ilgai, kartais paprašyti pakartoti ar paaiškinti. Mokomasi paaiškinti savo požiūrį į problemą, svarstyti, ką daryti toliau, palyginti ir priešinti alternatyvas, trumpai komentuoti kitų požiūrius, aptarti klausimo, problemos sprendimo būdus, susitarti dėl tolesnių veiksmų.
Mokomasi paprašyti paaiškinti apie skirtingas prekes, paslaugas, paprašyti ir gauti paprastą informaciją apie skirtingas paslaugas ir pirkinius, pvz., kelionės, nakvynės užsakymas, bendravimas su tarnybomis viešnagės užsienio šalyje metu. Mokomasi siekti komunikacinio tikslo nesudėtingose viešojo gyvenimo situacijose, įsigyjant prekes ar paslaugas, palyginti jų savybes, kokybę, pasakyti trūkumus, pvz., parduotuvėje, kavinėje, stotyje ir pan.
Mokomasi dalyvauti įprastuose oficialiuose pokalbiuose žinomomis temomis, kai kalbama aiškiai, bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija, gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus, teirautis detalesnės informacijos.
Mokomasi rašyti asmeninius laiškus, su tam tikromis detalėmis aprašyti patirtį, jausmus ar įvykius, perteikti naujienas ir išdėstyti savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis (pvz., muziką, filmus). Mokomasi rašyti pusiau oficialų laišką, pateikiant prašymą, nusiskundimą, atsakant į skelbimą, teiraujantis detalios informacijos ir pan.
Mokomasi rašyti žinutes įvairiems adresatams, pildyti sudėtingesnes anketas ir (arba) formas turint tikslą pateikti išsamią informaciją klausimais, susijusiais su įvairia veikla (visuomeninė veikla, mokymasis). Mokomasi rašyti gyvenimo aprašymą (CV, Europass).
Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi dalyvauti virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, paskelbti įrašus apie patirtus dalykus, dalyvauti grupės diskusijoje, komentuoti kitų asmenų įrašus, nuorodų turinį, reikšti nuomonę ir jausmus. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi dirbant projekto grupėje vykdyti tiesmukas instrukcijas, pasitikslinti, atlikti bendras užduotis, pasitelkti vizualias priemones (pvz., grafikus, statistiką, paveikslus), keistis išplėstine informacija su pašnekovais, kurie vartoja nesudėtingą kalbą, pakartoja, perfrazuoja. Mokomasi naudotis vizualine parama.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį žinomomis temomis, pakartoti dalį to, ką sakė pašnekovas, kad parodytų, jog suprato ir padėti plėtoti mintis tam tikra tema. Mokomasi perimti kalbėtojo vaidmenį, taikyti priemones pokalbiui ar diskusijai tęsti, trumpai reziumuoti aptartus dalykus, reaguoti į pašnekovo pasiūlymus, apibendrinti diskusijos rezultatus.
Mokomasi paprašyti paaiškinti, pateikti daugiau informacijos, detalių, kad pasitikslintų ir galėtų tęsti pokalbį, diskusiją.
Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Mokomasi žodžiu ar raštu apibūdinti paprastų diagramų informaciją, nusakyti bendrą tendenciją ir komentuoti detales, apibūdinti paveikslėlių, nuotraukų faktinę informaciją (pvz., asmenis, daiktus, vietoves, veiklą, gamtos reiškinius).
Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu detalią santrauką aiškaus, gerai struktūruoto rašytinio publicistinio ar tiesmuko informacinio teksto pažįstama tema, santrauką pokalbio, interviu aktualia tema, santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ir žiūrima keletą kartų. Mokomasi rašyti trumpą santrauką tiesmuko informacinio rašytinio ar sakytinio teksto aktualiomis temomis, kai artikuliuojama aiškiai.
Mokomasi detaliai užsirašyti gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų pažįstamomis temomis informaciją.
Mokomasi: bendradarbiauti įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekant komandines užduotis ir kuriant naujas idėjas (pvz., stovykloje, projekto metu); nusiteikti rodyti pagarbą, suprantant individualius asmenų skirtumus, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį, pripažinti nuostatų ir jausmų skirtumus; esant nesutarimams ieškoti kompromiso, mandagiai kalbėti, kurti pozityvią atmosferą.
Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį: pateikti trumpas aiškias instrukcijas, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą. Nusiteikiama diskusijos metu leisti kiekvienam asmeniui pasisakyti, skatinti visus reikšti nuomonę. Mokomasi užduoti klausimus, paprašyti paaiškinti, pagrįsti nuomonę, apibendrinti grupės diskusiją, pateikti trumpą ataskaitą (angl. report) žodžiu.
Mokomasi perteikti teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams naudojant pavyzdžius, pagrindžiant faktus aiškinimais, pakartojant ar panaudojant iliustracijas. Mokomasi perteikiant tekstą atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
Mokomasi perteikiant teksto turinį raštu, vartoti paprastesnę nei originalo ir (arba) šaltinio kalbą. Mokomasi klausantis užsirašyti (skaitant tekste pasižymėti) tik svarbiausius dalykus, rašant akcentuoti esmę, atsisakyti detalių, teksto turinį pateikti ne kaip rišlų tekstą, o kaip punktų seką.
IV gimnazijos klasė
Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).
Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).
Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).
Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).
Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama ir mokomasi suvokti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, suvokti Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbinę įvairovę. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Mokomasi palyginti skirtingų išmoktų kalbų elementus, pvz., garsus, raides, žodžius, frazes, patarles, priežodžius.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai. Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams IV gimnazijos klasėje mokantis kalbos ir ją vartojant.
Vartojamo žodyno apimtis. Vartojamas pakankamas žodynas, kad šiek tiek perfrazuojant galima būtų perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis žodžių reikšmėmis. Susipažįstama su frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais ir jų vartojimu kalboje. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.
Tarimas ir intonavimas. Analizuojami užsienio kalbos fonetikos ypatumai. Skaitoma fonetinė transkripcija. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu ir dalyvaujant diskusijoje.
Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi panaudojant turimus gramatinius įgūdžius taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose, atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, o esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis. Vartojamos stilistiškai neutralios gramatinės struktūros. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.
Taikomos pagrindinės rašybos taisyklės, reikalingos adekvačiai komunikacijai programos temomis ir įvairiose situacijose. Mokomasi taikyti rašybos ir skyrybos normas kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Naudojamasi kalbos žinynais.
Mokomasi vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika ir pan.). Mokomasi vartoti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas ir kt.).
Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai : dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasisi požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.
Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: asmeninis ir pusiau oficialus laiškas, skelbimas, instrukcija, pranešimas, bukletas, straipsnis, publicistinis straipsnis, trumpas mokslo populiarinimo straipsnis, trumpa knygos ir (arba) filmo recenzija, tinklaraščio įrašas, grožinis tekstas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, vaidybinis filmas, dokumentinis filmas.
Produkuojami sakytiniai tekstai: instrukcija (detali), pasisakymas, pranešimas.
Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojamoji esė su apibūdinimo, aiškinimo, samprotavimo elementais, recenzija (atsiliepimas), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraštis (tinklaraščio įrašas), gyvenimo aprašymas (CV), straipsnis, komentaras.
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: tinklalaidės įrašas, videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.
Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas, (pusiau) oficialus laiškas: informacijos teikimas (gavimas), padėka, kvietimas, atsiprašymas.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai susirašinėjant realiu laiku, konsultacija internetu.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, brošiūra, anotacija, straipsnis, recenzija, viešoji kalba, interviu, grožinis tekstas, grafinis tekstas, tinklaraštis (tinklaraščio įrašas), TV (radijo) žinios, TV (radijo) reportažas.
Produkuojami tekstai: konspektas, santrauka, ataskaita (raportas), recenzija, pranešimas.
Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.
Atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti, paklausti apie žinojimą.
Reikšti, paklausti apie nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą, nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti, reaguoti į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti pagalbą, atsisakyti pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti pretenziją, reaguoti į pretenziją, reikalavimą. Paprašyti kokio nors daikto.
Pradėti pokalbį, pateikti temą. Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti ar suprato.
Informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.
Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam ir pusiau oficialiam registrui, diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, pusiau oficialus registras).
Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.
Mokomasi detaliai suprasti pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis, kai kalbama normine kalba ir aiškiai, ilgesnius pokalbius ir diskusijas, kai kalbama normine kalba ir (arba) turinčius šnekamosios kalbos elementų.
Mokomasi suprasti trumpų, aiškių, paprastų pranešimų pagrindines mintis ir detales, kai aiškiai kalbama normine kalba, kurioje gali būti šnekamosios kalbos elementų ir kai laikomasi aiškios struktūros.
Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, pažintinių garsinių tekstų ir (arba) knygų pagrindines mintis ir kai kurias detales, adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi suprasti radijo laidų bei garso įrašų turinį žinomomis temomis, jei tariama aiškiai.
Mokomasi suprasti aiškią įrenginio, prietaiso naudojimosi instrukciją.
Mokomasi suprasti įvykių, jausmų, norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek, kad galėtų susirašinėti su draugais.
Mokomasi nustatyti, ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą, rasti ir suprasti asmeniškai svarbią kasdienių tekstų informaciją, pvz., bukletų, trumpų oficialiųjų dokumentų. Mokomasi peržvelgti ilgesnį tekstą, nustatyti, kur yra reikalinga informacija, atrinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų turint konkretų tikslą.
Mokomasi suprasti: aiškinamojo tipo tekstus, kuriuose pateikiami faktai ir autoriaus požiūris; paprasto laikraščio straipsnio, kuriame tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai, svarbiausias mintis; aiškios struktūros argumentavimo tipo tekstus – suvokti svarstymo eigą, nustatyti pagrindines išvadas.
Mokomasi suprasti publicistinių straipsnių pažįstamomis temomis (pvz., filmų, knygų apžvalgų, tinklalapio apžvalgų) pagrindines mintis. Mokomasi suprasti tiesmuka, paprasta kalba parašytą poeziją, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą, pagrindines mintis ir detales, sekti veiksmo eigą.
Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, informacinių ir (arba) dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi suprasti daugumą TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir pakankamai lėtai.
Mokomasi suprasti dokumentinių ir vaidybinių filmų, susijusių su žinomais kontekstais, pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.
Mokomasi nuspėti kitos sakytinio ar rašytinio teksto dalies ir (arba) pastraipos turinį, remiantis teksto visuma.
Mokomasi tikrintis supratimą remiantis konteksto nuorodomis.
Mokomasi peržvelgus leidinį atpažinti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Naudojamasi įvairiais žodynais, taip pat lingvistiniais.
Mokomasi reikšti nuomonę, emocijas, jausmus apie patirtus dalykus ir paaiškinti, kodėl taip reaguojama.
Mokomasi pasakoti apie savo patirtis, išdėstant veiksmų seką, pateikiant kai kurias detales, atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti įspūdžius, komentarą. Mokomasi išdėstyti netikėtai patirtų įvykių eigą (pvz., eismo įvykio), papasakoti istoriją (tikrą ar įsivaizduojamą), nusakyti siekius, tikslus, planus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs.
Mokomasi paaiškinti, kaip atlikti kokį nors veiksmą, pateikti detalias instrukcijas. Mokomasi išdėstyti kokio nors klausimo ir (arba) problemos pagrindinius aspektus.
Mokomasi reikšti požiūrį, nuomonę žinoma ir aktualia tema, ją pagrįsti pateikiant paprastų argumentų; vertinti aplinkos reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrįsti savo vertinimą.
Mokomasi pateikti iš anksto parengtą pranešimą žinomais klausimais, gana tiksliai išdėstyti pagrindines mintis, atsakyti į klausimus.
Mokomasi aprašyti pažįstamus, patirtus ar įsivaizduojamus dalykus (žmones, daiktus, vietas, veiklas, įvykius, pomėgius ir pan.).
Mokomasi: parengti ataskaitą (angl. report), kurioje perteikiama faktinė informacija ir veiksmų seka; nusakyti svajones, siekius, tikslus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs; atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti komentarą. Mokomasi papasakoti istoriją, apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius.
Mokomasi parengti informacinį pranešimą, plakatą žinoma tema, ataskaitą apie įvykį, renginį, pateikiant faktinę informaciją ir komentarą. Mokomasi parašyti rašinį apie pažįstamą dalyką, klausimą, problemą, paaiškinti jos pobūdį, nurodyti sprendimo būdus.
Mokomasi rašyti filmo, knygos, TV laidos recenziją ir (arba) atsiliepimą. Mokomasi rašyti trumpą rašinį (esė) žinoma tema (su apibūdinimo, pasakojimo, aiškinimo, samprotavimo elementais), išdėstyti ir apibendrinti faktus ir pateikti savo nuomonę.
Mokomasi kurti pateiktis įvairiomis temomis, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus, svarbius įvykius (pvz., žymius žmones, viešuosius renginius, lankytinas vietas).
Mokomasi taikyti šias raiškos strategijas: planuojant pasisakymą vartoti naujai išmoktus žodžius, frazes, remtis žodynais; pavartoti paprastesnį žodį ir paprašyti ar paraginti klausytoją patikslinti; nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko, kurio pavadinimo negali prisiminti; perteikti žodžio reikšmę pavartojant kitą, reiškiantį panašų dalyką; vengiant pasikartojimo, perfrazuoti; ištaisyti posakius, kurie lemia nesusipratimus, jei pašnekovas parodo, kad nesuprato; paprašyti patvirtinti, kad pavartota taisyklinga forma; nutrūkus komunikacijai, pradėti iš naujo, keisti taktiką; tikslingai planuoti, kurti ir koreguoti sakytinį tekstą, naudojantis žodynais, žinynais, žiniasklaida ir kompiuteriniais tinklais.
Mokomasi planuoti rašytinį tekstą remiantis žanro reikalavimais, atsižvelgti į kalbos stilių, registrą ir teksto struktūrą. Mokomasi pasinaudoti žodynais ir vartosenos žinynais.
Pasirenkamos tinkamos programos, aplikacijos.
Mokomasi suprasti, kas aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose, kai kreipiamasi tiesiogiai, paprašyti pakartoti kai kuriuos žodžius ir frazes. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį, klausti pašnekovo apie patirtus dalykus, įvykius, reikšti nuomonę, emocijas apie žinomus dalykus. Mokomasi nepasirengus įsitraukti į pokalbį kasdienio gyvenimo temomis, pradėti, palaikyti ir įsiterpti į ilgesnį pokalbį žinoma tema. Mokomasi reikšti jausmus: nuostabą, džiaugsmą, liūdesį, susidomėjimą, abejingumą ir reaguoti į kitų reiškiamus jausmus, laikytis pokalbio konvencijų.
Mokomasi suprasti diskusijų bendromis temomis didžiąją dalį, jei pašnekovai taria aiškiai ir vengia idiomų. Mokomasi suprasti, kas kalbama bendro pobūdžio konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, jei pašnekovai aiškiai artikuliuoja, reikšti mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis, pvz., muzika, filmai. Mokomasi paaiškinti, kaip supranta klausimą ir (arba) problemą, trumpai pakomentuoti savo ir kitų požiūrį į žinomus, patirtus dalykus, lyginti ir priešinti alternatyvas, svarstant, ką daryti, kur eiti, ką pasirinkti ir pan.
Mokomasi suprasti, kas sakoma, jei kiti žmonės kalba greitai ar diskusija trunka ilgai, kartais paprašyti pakartoti ar paaiškinti. Mokomasi paaiškinti savo požiūrį į problemą, svarstyti, ką daryti toliau, palyginti ir priešinti alternatyvas, trumpai komentuoti kitų požiūrius, aptarti klausimo, problemos sprendimo būdus, susitarti dėl tolesnių veiksmų.
Mokomasi paprašyti paaiškinti apie skirtingas prekes, paslaugas, paprašyti ir gauti paprastą informaciją apie skirtingas paslaugas ir pirkinius, pvz., kelionės, nakvynės užsakymas, bendravimas su tarnybomis viešnagės užsienio šalyje metu. Mokomasi siekti komunikacinio tikslo nesudėtingose viešojo gyvenimo situacijose, įsigyjant prekes ar paslaugas, palyginti jų savybes, kokybę, pasakyti trūkumus, pvz., parduotuvėje, kavinėje, stotyje ir pan.
Mokomasi dalyvauti įprastuose oficialiuose pokalbiuose žinomomis temomis, kai kalbama aiškiai, bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija, gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus, teirautis detalesnės informacijos.
Mokomasi rašyti asmeninius laiškus, su tam tikromis detalėmis aprašyti patirtį, jausmus ar įvykius, perteikti naujienas ir išdėstyti savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis (pvz., muziką, filmus). Mokomasi rašyti pusiau oficialų laišką, pateikiant prašymą, nusiskundimą, atsakant į skelbimą, teiraujantis detalios informacijos ir pan.
Mokomasi rašyti žinutes įvairiems adresatams, pildyti sudėtingesnes anketas ir (arba) formas turint tikslą pateikti išsamią informaciją klausimais, susijusiais su įvairia veikla (visuomeninė veikla, mokymasis). Mokomasi rašyti gyvenimo aprašymą (CV, Europass).
Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi dalyvauti virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, paskelbti įrašus apie patirtus dalykus, dalyvauti grupės diskusijoje, komentuoti kitų asmenų įrašus, nuorodų turinį, reikšti nuomonę ir jausmus. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi dirbant projekto grupėje vykdyti tiesmukas instrukcijas, pasitikslinti, atlikti bendras užduotis, pasitelkti vizualias priemones (pvz., grafikus, statistiką, paveikslus), keistis išplėstine informacija su pašnekovais, kurie vartoja nesudėtingą kalbą, pakartoja, perfrazuoja. Mokomasi naudotis vizualine parama.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį žinomomis temomis, pakartoti dalį to, ką sakė pašnekovas, siekiant parodyti, jog suprato ir padėti plėtoti mintis tam tikra tema. Mokomasi perimti kalbėtojo vaidmenį, taikyti priemones pokalbiui ar diskusijai tęsti, trumpai reziumuoti aptartus dalykus, reaguoti į pašnekovo pasiūlymus, apibendrinti diskusijos rezultatus.
Mokomasi paprašyti paaiškinti, pateikti daugiau informacijos, detalių, kad pasitikslintų ir galėtų tęsti pokalbį, diskusiją.
Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Mokomasi žodžiu ar raštu apibūdinti paprastų diagramų informaciją, nusakyti bendrą tendenciją ir komentuoti detales, apibūdinti paveikslėlių, nuotraukų faktinę informaciją (pvz., asmenis, daiktus, vietoves, veiklą, gamtos reiškinius).
Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu detalią santrauką aiškaus, gerai struktūruoto rašytinio publicistinio ar tiesmuko informacinio teksto pažįstama tema, santrauką pokalbio, interviu aktualia tema, santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ir žiūrima keletą kartų. Mokomasi rašyti trumpą santrauką tiesmuko informacinio rašytinio ar sakytinio teksto aktualiomis temomis, kai artikuliuojama aiškiai.
Mokomasi detaliai užsirašyti gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų pažįstamomis temomis informaciją.
Mokomasi: bendradarbiauti įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekant komandines užduotis ir kuriant naujas idėjas (pvz., stovykloje, projekto metu); nusiteikti rodyti pagarbą, suprantant individualius asmenų skirtumus, išklausyti kitų nuomonių, išsakyti savo požiūrį, pripažinti nuostatų ir jausmų skirtumus; esant nesutarimams ieškoti kompromiso, mandagiai kalbėti, kurti pozityvią atmosferą.
Mokomasi vadovauti nedidelei (3-4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, pateikti trumpas aiškias instrukcijas, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą. Nusiteikiama diskusijos metu leisti kiekvienam asmeniui pasisakyti, skatinti visus reikšti nuomonę. Mokomasi užduoti klausimus, paprašyti paaiškinti, pagrįsti nuomonę, apibendrinti grupės diskusiją, pateikti trumpą ataskaitą (angl. report) žodžiu.
Mokomasi perteikti teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams naudojant pavyzdžius, pagrindžiant faktus aiškinimais, pakartojant ar panaudojant iliustracijas. Mokomasi perteikiant tekstą atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
Mokomasi perteikiant teksto turinį raštu, vartoti paprastesnę nei originalo ir (arba) šaltinio kalbą. Mokomasi klausantis užsirašyti (skaitant tekste pasižymėti) tik svarbiausius dalykus, rašant akcentuoti esmę, atsisakyti detalių, teksto turinį pateikti ne kaip rišlų tekstą, o kaip punktų seką.
6 klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.
Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).
Tarpasmeniniai santykiai (šeimos sudėtis, šeimos narių profesijos, hobiai ir kt.).
Mokymasis, kasdienė veikla (mokykliniai dalykai, reikmenys, pamokų tvarkaraštis ir kt.).
Laisvalaikis (žaidimai, pomėgiai ir kt.).
Gyvenamoji aplinka (vietovė, klasė, kambarys ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).
Jaunimo gyvenimas (draugai ir kt.).
Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, maisto produktai ir kt.).
Transportas, kelionės (orientavimasis erdvėje, transporto priemonės ir kt.).
Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)
Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (išmanusis telefonas, kompiuteris ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (šeimos šventės ir kt.).

Geografinė šalies padėtis.

Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Socialinės konvencijos (pasisveikinimas, atsisveikinimas, formalūs ir neformalūs kreipiniai).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.
Mokomasi naudotis paprastomis kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz., pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi atpažinti kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus, juos lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi vartoti žinomus žodžius ir ženklus, palengvinančius bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi pastebėti ir atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams (5)–6 klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant.
Mokomasi vartoti kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Mokomasi atpažinti pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.
Susipažįstama su užsienio kalbos garsų ir grafinio raidžių žymėjimo atitikmenimis, pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis. Susipažįstama su užsienio kalbos abėcėle ir pagrindiniais užsienio kalbos intonavimo tipais (ypatumais).
Gramatinės medžiagos apimtis. Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose žinomose situacijose.
Adjectives: Common (a nice picture). Demonstrative (this house, that city).Adverbs: Adverbs of frequency (always, sometimes, never).Articles: Definite, indefinite. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: Connecting words (and, but).Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/in, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).Pronouns: Personal (I, they). Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much). Present tense: Present simple. Present continuous.Future tense: Be going to. I’d like toVerb + ing, like / hate / love (I hate being late.). Modals: Can/can’t (ability: I can play the piano.).
Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?) morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30). Tiempos verbales: uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf., ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir, contraste hay/está. Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo). Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...). Conjunciones: (y, o, pero).
Rzeczownik. Rzeczowniki pospolite i własne. Nazwy krajów i ich mieszkańców (funkcjonalnie), np. Litwa – Litwin, Polska – Polak, Ukraina – Ukrainiec, Anglia – Anglik. Zdrobnienia imion, np. Kasia, Janek. Rzeczowniki żywotne i nieżywotne, osobowe i nieosobowe. Rodzaj i liczba rzeczownika. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup rzeczowników: rzeczowników rodzaju męskiego zakończonych na spółgłoskę, np. dziadek, pies, sok, sklep, i na -a, np. kolega, dentysta; rzeczowników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. koleżanka, ulica, sala, lub -i, np. pani; rzeczowników rodzaju nijakiego zakończonych na -o, np. okno, nazwisko, lub na -e, np. zadanie. Temat i końcówka rzeczowników, np. kot-a, koleżank-ę, okn-ami. Przymiotnik. Rodzaje przymiotnika w liczbie pojedynczej. Uzgodnienie formy przymiotnika z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej następujących grup przymiotników: przymiotników rodzaju męskiego zakończonych na -y, np. zdrowy, mały, lub -i, np. tani, polski; przymiotników rodzaju żeńskiego zakończonych na -a, np. zdrowa, tania; przymiotników rodzaju nijakiego zakończonych na -e, np. małe, polskie. Przymiotniki tworzone od nazw krajów (funkcjonalnie), np. Litwa – litewski, Polska – polski, Ukraina – ukraiński, Anglia – angielski. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 20 w mianowniku, np. jeden, jedna, jedno, dwa, dwie, trzy itd. Zaimek. Zaimki osobowe ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one oraz grzecznościowe Pan, Pani (formy przypadków zależnych – tylko funkcjonalnie). Uzgodnienie form zaimków przymiotnych z rzeczownikiem pod względem rodzaju, liczby i przypadka. Mianownik, dopełniacz i biernik liczby pojedynczej oraz narzędnik liczby pojedynczej i mnogiej zaimków przymiotnych: wskazujących, np. ten, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? Zaimki pytajne kto? co? w mianowniku, dopełniaczu, bierniku, narzędniku. Zaimki pytajne przysłowne gdzie? kiedy? skąd? ile? jak? (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów). Czasownik. Formy bezokolicznika, np. czytać, lubić, chcieć, liczyć. Połączenia: lubię + bezokolicznik, chcę + bezokolicznik, umiem + bezokolicznik. Czas teraźniejszy. Koniugacja -ę, -esz, np. piszę, piszesz. Koniugacja -ę, -isz/-ysz, np.: lubię, lubisz; uczę się, uczysz się. Koniugacja -am/-em; -asz/-esz, np. czytam, czytasz; wiem, wiesz. Forma grzecznościowa proszę + bezokolicznik, np. proszę pisać; proszę podać. Czasowniki ruchu: iść – chodzić, jechać – jeździć, lecieć – latać. Ruchomość zaimka się przy czasowikach zwrotnych. Przysłówek. Przysłówki częstotliwości zawsze, często, czasami, rzadko, nigdy. Przysłówki czasu teraz, dziś. Przysłówki sposobu, np. świetnie, źle, po polsku. Niesamodzielne części mowy. Przyimki z, do, na, w. Spójniki i, a, ale. Partykuły nie, czy. Składnia. Zdania pojedyncze. Zgoda liczby orzeczenia z podmiotem (tylko funkcjonalnie, bez wprowadzania terminów), np. Brat mówi. Słońce świeci. Oni jadą. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie bliższe w bierniku, np. Ania zamówiła deser; dopełnienie bliższe w dopełniaczu, np. słucham muzyki, uczę się języka polskiego; dopełnienie bliższe w dopełniaczu przy czasownikach zaprzeczonych, np. Ania nie zamówiła deseru. Dziś nie ma Moniki; przydawka w dopełniaczu wyrażająca przynależność, np. książka Magdy; orzecznik w narzędniku, np. Wojtek jest studentem; dopełnienie w narzędniku, np. interesuję się filmem, rządzi krajem, jadę samochodem. Zdania oznajmujące. Zdania pytające rozpoczynane partykułą czy, np. Czy lubisz sok pomarańczowy?, lub zaimkami pytajnymi kto? co? jaki? czyj? gdzie? kiedy? skąd? ile? jak?, np. Skąd on jest? Gdzie jest poczta? Forma pytań w stylu formalnym, np. Gdzie Pani (Pan) mieszka?, i nieformalnym, np. Gdzie mieszkasz? (tylko funkcjonalnie). Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: i, a, ale.
Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur.Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.).Articulateurs (et/mais/).Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.)Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms.Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.).Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.).Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle).Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).
Имя существительное: Собственные, нарицательные имена существительные. Одушевлённые, неодушевлённые существительные. Род существительных (мужской, женский, средний). Число существительных (единственное, множественное). Некоторые падежные формы существительных: Именительный падеж: идентификация лица: Меня зовут Лена; лицо активного действия: Нина смотрит телевизор; название лица (предмета): Это Андрей. Вот книга; обращение: Андрей, ...!; характеристика лица: Брат – врач; наличие предмета: У меня есть книга. Винительный падеж (без предлога): лицо (предмет) как объект действия: Анна читает журнал. Я люблю Анну. Предложный падеж (с предлогом): место (в/на): Рита в школе. Книга на столе.Имя прилагательное: Род, число полных прилагательных. Полные прилагательные (красивый, русский, большой). Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в именительном падеже.Имя числительное: Простые количественные числительные (1–20; один, два, три, ..., двадцать).Местоимения: Личные местоимения. Указательные местоимения (этот ...). Вопросительно-относительные местоимения (что, кто сколько). Притяжательные местоимения (мой, твой, свой, его, её).Глагол: Инфинитив (читать, играть, любить). Настоящее, прошедшее время известных глаголов (читаю – читал, играю – играл ...).Наречия: Времени (утром, днём, вечером). Образа действия (хорошо, плохо). Вопросительные (когда, где, как).Служебные части речи: Предлоги (в, на, у). Союзы и союзные слова (и, или, а). Частица не.Состав слова: Интернационализмы. Состав слова в русском языке. Однокоренные слова.Синтаксис: Простое предложениe: Повествовательные предложения (Я был в школе). Простые вопросительные предложения (Как тебя зовут? Как дела? Сколько тебе лет? Что ты делал?). Простые отрицательные предложения (Нет, я не играл).
Іменник: Власні назви, загальні назви. Назви істот і неістот. Рід іменників (чоловічий, жіночий, середній). Число іменників (однина, множина). Деякі відмінкові форми іменників. Називний відмінок - ідентифікація особи: Мене звати Оксана; особа активної дії: Вероніка слухає музику; назва особи (предмета): Це Захар. Ось книга; Звернення: Остапе, допоможи мені. Характеристика особи: Сестра – співачка. Наявність предмета: У нього є комп'ютер. Знахідний відмінок (без прийменника): особа (предмет) як об’єкт дії: Тетяна дивиться у вікно. Я люблю Тетяну. Місцевий відмінок (з прийменником): місце (в(у)/на): Наталя на роботі. Захар у магазині. Книга на столі. Клична форма: звертання: Андрію, розкажи свою історію. Прикметник: Рід, число повних прикметників. Повні прикметники (красивий, український, великий). Прикметники для позначення кольорів (білий, чорний, жовтий, зелений, синій, червоний, синьо-жовтий, жовто-блакитний), рис характеру (добрий, сміливий, жадібний), розміру, ваги, форми (великий, важкий, круглий), часу, пори року (вечірній, літній, вчорашній), призначення (шкільний, домашній), національності (український, литовський, грузинський). Узгодження прикметників з іменниками в роді, числі та відмінку. Числівник: Прості кількісні числівники (1–20; сто, тисяча, мільйон). Правильне наголошування числівників одинАдцять, чотирнАдцять. Займенник: Особові займенники (я,ти, він, вона, воно, ми, ви, вони). Вказівні займенники (цей/оцей, той/отой, такий/отакий, стільки). Питально-відносні займенники (що, хто, скільки, який, чий, котрий, скільки). Присвійні займенники (мій, твій, свій, його, її, їх, наш, ваш, їхній). Побудова речень з особовими та присвійними займенниками. Дієслово: Інфінітив завжди закінчується суфіксом -ти (читати, грати, любити), суфікс -ть допускається лише в поезії та в розмовному стилі. Утворення форм минулого і теперішнього часу поширених дієслів, змінювання їх за родами та особами (минулий час: читав, читала, читали; теперішній час: я читаю, ти читаєш, він/вона читає, ми читаємо, ви читаєте, вони читають). Чергування о-і, е-і у дієсловах минулого часу тільки в чоловічому роді: могти – міг, але могла; зберегти – зберіг, але зберегла, втекти – втік, але втекла. Прислівник: Прислівники на позначення часу (зранку, вдень, ввечері); місця (вгорі, вдома, тут, там); способу дії (швидко, добре, погано). Незмінність прислівників. Службові частини мови: Прийменники (в (у), на). Сполучники і сполучні слова (і, чи, а). Частка не. Будова слова: Будова слова в українській мові. Корінь слова і спільнокореневі слова (день, будень, Великдень, денний, щодень, днювати). Інтернаціональні слова. Синтаксис: Просте речення, його граматична основа (підмет і присудок). Розповідні речення (Катерина була у бібліотеці ). Побудова розповідних, питальних і спонукальних речень (Сьогодні понеділок. Який день сьогодні? Дай мені олівець, будь ласка). Прості заперечні речення (Ні, я це не брав).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter / unbestimmter Artikel, Negativartikel): der / die / das, ein/eine/ein/kein, keine im Nominativ und im Akkusativ; Personalpronomen im Nominativ; Possessivpronomen mein / mein, dein / deine, sein / seine, ihr / ihre, unser/unsere im Nominativ; Inderfinita: alle(s); Interrogativpronomen (wer, was, wie viel...).Nomen: Kasus (Artikel im Nominativ, bestimmter Artikel im Akkusativ); Pluralbildung.Adjektiv: Adjektive (prädikativer Gebrauch, z.B.: das Haus ist schön.); Akkusativ-Ergänzung, z.B.: Sie hat lange Haare.Häufige Verben mit Akkusativ (haben, möchten, trinken, essen etc.); Verben: Trennbare Verben, z.B. anfangen, abholen, fernsehen, aufstehen; Modalverben: „möchten“, können; Verbkonjugation, Verbformen im Singular und Plural, z.B.: heißen, wohnen etc.; Verben mit Vokalwechsel, z.B.: fahren, lesen, sehen, sprechen, essen, treffen; Verbformen haben, sein. Zahlwörter: Kardinalzahlen (0–1000); Ordinazahlen (von 1. bis 31.).Präpositionen: temporale Präpositionen (am, um, von … bis … nur mit Wochentagen/ Uhrzeiten ohne Kasus); lokale Präpositionen: in, aus.Syntax: Aussagesätze, Fragesätze, Ausrufesätze; W-Fragen; Ja / Nein Fragen; Die Satzklammer bei trennbaren Verben; Die Satzklammer bei Modalverben; Verneinung mit nicht; Fragen mit nicht oder kein; Antworten mit ja, nein oder doch; Satzverbindung mit und.
Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.
Alfabeto español (reconocimientos de grafías y sonidos). Descripción básica del sistema vocálico y consonántico. Entonación: realización de los patrones entonativos (enunciativo, negativo e interrogativo) acento y ritmo (división silábica), (diferenciación de sílaba tónica, átona,), diferenciación y uso de mayúsculas y minúsculas, reconocimiento y transcripción de los principales signos de puntuación (el punto, la coma, los signos de interrogación y exclamación). Principales reglas de ortografía y acentuación. Reglas de acentuación gráfica en las monosílabas y pronombres personales (acento diacrítico), interrogativos y exclamativos (el/él, tu/tú, que/ ¿qué…?, que/ ¡qué…!). Representación de los fonemas velar sordo /x/, velar sonoro /g/ y su grafía «j», «g», «gu», representación del fonema fricativo interdental sordo /θ/(pronunciación peninsular y pronunciación en otros lugares), oclusivo velar sordo /k/ y su grafía «c», «z», «qu»). Representación de los fonemas palatales /ḽ/ y /y/ y su representación «ll», «y»). Uso de la «r» y el dígrafo «rr» ante la diferencia de los fonemas vibrante simple /r/ y vibrante múltiple /r̄/. Representación del grupo consonántico /ks/ o /gs/, fonema palatal fricativo sordo /s/ y fricativo velar sordo /x/ y su grafía «x». Representación gráfica del fonema labial sonoro /b/ y su grafía equivalente «v» y «b». Representación gráfica del fonema semiconsonántico /w/ en voces no adaptadas del inglés. Correspondencia de la «h» con ausencia de sonido, nasal palatal /ɲ/ y su grafía «ñ».
Ortografia i interpunkcja. Polska wersja pisma odręcznego, np. pisanie litery „r”, „z”, „ą” oraz „ę” zgodnie z polską tradycją. Odróżnianie „t” od „ł”. Rozpoznawanie sposobu oznaczania miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed „i”, na końcu wyrazu i przed spółgłoską). Podstawowe reguły stosowania dużych i małych liter (duża litera na początku zdania, w nazwach własnych, nazwach mieszkańców krajów; mała litera w przymiotnikach utworzonych od nazw krajów). Rozłączna pisownia partykuły nie i zaimka się z czasownikami. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami, np. na stole, do nas. Pisownia „ą” oraz „ę” w końcówkach rzeczowników, przymiotników, np. biernik nową szkołę, narzędnik nową szkołą, i czasowników, np. piszę, piszą. Pisownia „ó” w zaimkach mój, twój, swój oraz w innych często używanych wyrazach. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Stosowanie przecinka przy wyliczeniu; przed spójnikami a, ale.
Les règles de phonie-graphie essentielles: e caduc; consonne finale muette; Homonymes ont et on, a et à, est et et, sont et son; Exceptions: r, c, l; Différencier l’adjectif masculin ou féminin; Faire les liaisons obligatoires (pronom + verbe/ article + nom); Lire les verbes du 1er groupe; Prononcer l’alphabet// épeler un mot; Prononcer un et une; Prononcer un mot ou une phrase simple avec le rythme et l’accentuation finale; Produire l‘intonation pour une phrase affirmative ou interrogative.
Правильное написание и соединение букв русского алфавита. Различение звуков русского алфавита и правильное их буквенное написание. Буквы: Е – Э (есть – это), И – Й (мой – мои), И – Ы (мои – мы) и др. Различение звуков и правильное написание слов с буквами Е, Ё, Ю, Я в разных позициях: есть, сел, её, вёл, Юра, Люба, я, мяч. Правописание ЖИ-ШИ, ЧА-ЩА, ЧУ-ЩУ; Правописание имён собственных с заглавной буквы.
Милозвучність української мови завдяки чергуванню голосних і приголосних звуків. Позначення звуків на письмі. Букви в українському алфавіті. Розмежування літер й - ї , а - я, у - ю, е - є. Правильне написання і поєднання букв українського алфавіту, найуживаніші засоби милозвучності української мови. Милозвучність - це здатність мови до мелодійного, гармонійного звучання і досягається вона насамперед завдяки евфонії. Евфонія спирається на визначальну інтонаційну основу української мови, це уникання складного для вимови нагромадження звуків. Для усунення збігів голосних і приголосних українська мова має спеціальні фонетичні засоби. Найуживанішим засобом милозвучності мови є чергування у – в та і – й : день у день, рука в руку; підняв угору, піднявся вгору; степ і море, море й степ; дощ іде, дощ не йде. Чергування голосних [о], [е], з [і] у відкритих і закритих складах: осінь – осені, кінь - коня, Львів – Львова. Розрізнення звуків українського алфавіту та їх правопис. Букви: ї-і-й (їсти – іти - мій); е-є в наголошеній позиції (шелест [шел(е-и)ст] – єлей [йел(е-и)й] ); и-е в ненаголошеній позиції наближаються у вимові один до одного (в[е-и]зе, д[и-е]в[и-е]на) та інше. Розрізнення звуків і правильне написання слів з буквами є, ю, я в різних позиціях: ллє, літнє, єдність, твоє, люблю, бюро, юрта, моя, свято, яр, повітря. Ї в українській мові завжди позначає два звуки [йі] і ніколи не помя’кшує попередній приголосний (їжак, мої, під’їзд). Правопис власних імен з великої букви (Тарас, Остап, Оксана). Правила вживання апострофа. Просте речення. Розділові знаки у простому реченні.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent, Satzakzent, Frageakzent; Lange und kurze Vokale; Aussprache und Schreiben von ö – ü; ei – au – eu; ich-Laut; h – sch – ß; er-, ig- am Ende. Groß-und Kleinschreibung: das erste Wort am Satzanfang; Substantive (Nomen); Vornamen, Familiennamen; Die Höflichkeitspronomen: Sie, Ihr, Ihrer, Ihnen...; Namen von Kontinenten, Staaten und Städten. Satzzeichen: Punkt, Fragezeichen, Komma.
Mokomasi suprasti terminus, vartojamus mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimus. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais.
Mokomasi suvokti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę; reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas.
Erdvė: Buvimo vieta.
Matmenys (parametrai): Dydis.
Laikas: Bendras skirstymas. Ankstumas, vėlumas. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda.
Kiekybė: Skaičius. Kiekis.
Požymis: Amžius. Matomumas (vaizdas).
Ryšiai ir santykiai: priklausomybė (nuosavybė).
Kontekstinės nuorodos (deiksė): apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).
Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti kai kuriuos diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, paaiškinimas, pokalbis, trumpas apibūdinimas ar pasakojimas (pvz., daina, eiliuotė).
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: vadovėlio užduočių instrukcija, viešas užrašas, skelbimas, žinutė, laiškas (elektroninis), atvirukas, pranešimas, plakatas, skrajutė, komiksas, iliustruotas informacinis tekstas, trumpas iliustruotas pasakojimas.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, nesudėtinga reklama, animacinis filmukas.
Produkuojami sakytiniai tekstai: prisistatymas, trumpas pasisakymas (pvz., kas (ne)patinka, ką mėgsta daryti ir pan.), trumpas apibūdinimas (pvz., šeimos narių, gyvenamosios vietos ir pan.), trumpas pasakojimas.
Produkuojami rašytiniai tekstai: informavimas (asmeninės informacijos pateikimas).
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: tinklalaidės įrašas, nedidelės apimties pateiktys su užrašais, trumpi vaizdo ir garso įrašai.
Sakytinė sąveika: trumpas pokalbis.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (pagal pavyzdį), atvirukas, atvirlaiškis.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, trumpas socialinių tinklų, tinklaraščių komentaras.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas (pvz., perduodant informaciją iš kitos kalbos iliustruoto šaltinio teksto ir pan.).
Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti, reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti, reaguoti į padėką.
Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: atsakyti į klausimą. Pasakyti (skaičius, kainas, savaitės dienas, dienos laiką ir datą, gimimo datą, telefono numerį, amžių). Paklausti informacijos (apie daiktą, žmogų).
Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą.
Raginimas, įkalbinėjimas: paprašyti kokio nors daikto.
Pokalbio strategijos: reaguoti į pašnekovo pasakymą.
Kompensacinės strategijos: parodyti, kad nesupranta.
Makro intencijos: informuoti (apie save: vardas, pavardė, mokykla, tautybė; įvykis, laikas, vieta, laikas, kaina). Apibūdinti (save, kasdieninius daiktus). Pasakoti.
Mokomasi suprasti trumpus tiesioginius nurodymus, pvz., „Sėskitės“, „Rašykite“, kurie paremiami vizualia informacija, gestais, prireikus pakartojama. Mokomasi suprasti paprastus paaiškinimus, pvz., kur kas yra, kai objektas ar daiktas yra artimiausioje aplinkoje.
Mokomasi suprasti žodžius ir trumpus sakinius klausantis pokalbio žinomose situacijose (pvz., kai kalbamasi apie šeimą).
Mokomasi suprasti labai trumpo pasakojimo, susidedančio iš žinomų frazių, pagrindinę informaciją.
Mokomasi suprasti aiškiai tariamus žodžius, vardus, skaičius, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti kai kuriuos mandagius pasakymus. Mokomasi vartoti žinomas mandagumo frazes kalbant su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.
Mokomasi suprasti labai trumpus, paprastus skelbimus, naudojamus žinomuose kasdieniuose kontekstuose, pvz., „Stovėti negalima“, „Autobuse ledus valgyti draudžiama“, ypač jeigu jie iliustruoti.
Mokomasi suprasti informaciją apie įvykį, laiką ir vietą elektroniniame laiške, žinutėje ar atviruke. Mokomasi suprasti informaciją apie laiką ir vietą labai paprastose žinutėse, pavyzdžiui, „Grįšiu 18 valandą“ arba „Susitikime bibliotekoje“, jei nėra santrumpų.
Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir labai paprastas frazes paprastuose pranešimuose įprastose kasdienėse situacijose. Suprasti paprastą kasdienę informaciją užrašuose, iškabose, pvz., „Stotis“, „Kavinė“, rasti informaciją apie vietas, laiką ir kainas plakatuose, skrajutėse ir skelbimuose.
Mokomasi suprasti trumpą iliustruotą informacinį tekstą, kurio leksika žinoma, pvz., greito maisto restorano meniu arba iliustruotą istoriją.
Mokomasi suprasti labai trumpus iliustruotus pasakojimus apie kasdienę veiklą, kuriuose vartojami žinomi žodžiai ir frazės.
Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus apie artimiausią aplinką.
Mokomasi atpažinti žinomus žodžius ir frazes reklamose; suprasti nesudėtingų reklamų dominančiomis temomis esmę.
Mokomasi suprasti paprastų filmų siužetą, kuriuose dauguma vartojamų žodžių yra žinomi ir filme kartojami.
Mokomasi nuspėti nežinomo žodžio reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga (iliustracijomis, piešinėliais, diagramomis). Mokomasi nuspėti su gimtąja kalba panašių ir tarptautinių žodžių reikšmę.
Mokomasi skaitant nuspėti pastraipos pagrindinį turinį, kai yra galimybė pasiremti vaizdine medžiaga.
Mokomasi nuspėti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Naudojasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti save (pvz., vardas, amžius, šeima), vartojant žinomus žodžius ir struktūras, jei yra galimybė pasirengti iš anksto.
Mokomasi pasakyti, ką veikia.
Mokomasi pateikti asmeninę faktinę informaciją pasinaudojant pavyzdžiu, pvz., įvardyti klasę, mokyklą, miestą, šalį.
Mokomasi pasakyti keliais žodžiais, kas patinka, nepatinka, galima, negalima, draudžiama ir paaiškinti kodėl. Išreikšti emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Mokomasi rašyti apie save (pvz., vardas, amžius, šeima), kas yra klasėje ir (arba) kambaryje, vartojant žinomus žodžius ir struktūras, jei yra galimybė pasirengti iš anksto.
Mokomasi parašyti, ką veikia.
Mokomasi pateikti raštu faktinę informaciją pvz., vardą, adresą, klasę, mokyklą, miestą, šalį, kur gyvena, kokius daiktus, gyvūnus turi, vartojant žinomus žodžius.
Mokomasi rašyti pagal pavyzdį, kas patinka ar nepatinka, ką mėgsta ar nemėgsta (valgyti, veikti ir pan.).
Mokomasi sukurti ne mažiau kaip 5 skaidrių pateiktis apie savo aplinką su 1–2 žodžių ir (arba) sakinių užrašais ekrane.
Kuriami trumpi vaizdo ir garso įrašai apie savo aplinką, pažįstamus žmones.
Mokomasi kreiptis pagalbos panaudojant gestus, pvz., kai nežinoma, kaip pavadinti daiktą.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu ir (arba) žodynu, kopijuoti, pasinaudoti pavyzdžiais.
Naudojamasi mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
Mokomasi suprasti tiesiogiai užduodamus paprastus klausimus ir paprastą asmeninę informaciją, pvz., apie vardą, amžių, gyvenamąją vietą ar pan. Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir pagrindinę informaciją, pvz., kai kalbama apie skaičius, kainas, datas ir savaitės dienas, jei kalbama lėtai ir esant poreikiui pakartojama. Mokomasi suprasti ir panaudoti kai kuriuos žodžius intencijai reikšti, pvz., „Taip“, „Ne“, „Atsiprašau“, „Prašau“, „Ačiū“, pasisveikinti, atsakyti į pasisveikinimą, prisistatyti, pristatyti kitą asmenį, paklausti ir atsakyti, kaip jaučiasi ir gyvena.
Mokomasi suprasti paprastus nurodymus (vieta, laikas, skaičius) klasėje ir jų laikytis.
Mokomasi paprašyti kokio nors daikto, maisto ar gėrimo, esant poreikiui panaudojant gestus.
Mokomasi pasakyti savo vardą ir pavardę, paprastus skaičius, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą; paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą, paprašyti duoti telefono numerį, paklausti ir pasakyti apie kitų amžių; užduoti paprastus klausimus teiraujantis informacijos, pvz., „Kas tai?“ ir suprasti atsakymus, pateiktus į klausimus vienu ar dviem žodžiais.
Mokomasi rašyti trumpas frazes ir sakinius, kuriuose pateikiama pagrindinė asmeninė informacija, naudojantis pagalba.
Mokomasi užpildyti paprastą formą, anketą nurodant pagrindinius asmeninius duomenis: vardą, pavardę, adresą, tautybę ir kt.
Apsikeitimas replikomis realiu laiku. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi rašyti paprastus sveikinimus internetu, naudojantis žinomomis frazėmis ir virtualiais jaustukais. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Apsikeitimas informacija, patikslinimas. Mokomasi apsikeisti informacija su kitais žaidimo dalyviais, kai pateikiama vaizdinė pagalba ar pavyzdžiai.
Mokomasi žodžių, frazių, gestų pagalba parodyti, kad nesupranta ir pasakyti, ko nesupranta.
Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi perteikti žodžiu trumpus nurodymus, susijusius su vieta ir laiku, pasakyti žodžiu nesudėtingą informaciją (pvz., skaičius), kuri pateikta žinomomis struktūromis bei paremta iliustracijomis.
Mokomasi žodžiu apibūdinti paprastą paveikslėlį ar nuotrauką, kuriame ar kurioje atsispindi paprasti veiksmai (pvz., žmogus eina, lyja).
Mokomasi atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes iš labai trumpų paprastų tiesmuka kalba parašytų tekstų.
Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje atliekant komandinę užduotį.
7 klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.
Apie save (pomėgiai, laisvalaikis, išvaizda, fizinės savybės, charakteris ir apranga ir kt.).
Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių veiklos, laisvalaikis, namų ruoša, šeimos šventės ir kt.).
Mokymasis, kasdienė veikla (mokyklos gyvenimas, mokyklinės šventės, popamokinė veikla, profesijos, darbai ir vietos, kur atliekami įvairūs darbai ir kt.).
Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).
Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.
Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.
Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.
Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).Articles: Definite, indefinite.Determiners: Basic (any, some, a lot of).Discourse markers: Connecting words (and, but, because).Intensifiers: Basic (very, really)Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).Pronouns: Personal (I, they).Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).Present tense: Present simple. Present continuous.Past tense: Past simple. Future tense: Going to. I’d like to.Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).
Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?) morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30). Tiempos verbales: uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf., ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir, contraste hay/está. Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo). Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...). Conjunciones: (y, o, pero).
Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele. Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka. Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile? Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto. Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze. Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).
Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).Articulateurs (et/ou/alors/parce que).Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).Négation (ne...pas, oui, si, non).Nom: Genre des noms. Nombre des noms.Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.
Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).
Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини. Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто… (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об): Урок закінчиться об одинадцятій годині. Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників. Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги). Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові форми і вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки). Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів. Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди). Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення. Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з різними сполучниками і сполучними словами (що, де, куди, звідки, коли).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z.B: Nachilbe arbeitslos.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams 7–8 klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant.
Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.
Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y». Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.
Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.
Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.
Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.
Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.
Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 
Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Vyksmas, vyksmo nebuvimas: Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys, parametrai: Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).
Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, instrukcija, skelbimas, informacinis pranešimas, orų prognozė, pokalbis, trumpas interviu, pasakojimas.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nurodymas (stenduose, informaciniuose lapeliuose), žinutė, trumpas asmeninis laiškas, atvirukas, renginio programa, lankstinukas, brošiūra, komiksas, tvarkaraštis, iliustruotas informacinis tekstas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, TV naujienų santrauka, sporto naujienos, TV orų prognozė, reklama, animacinis filmukas, vaidybinio filmo ištrauka.
Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas, pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas (pvz., kaip iš vienos vietos patekti į kitą ir pan.), vertinimas (pvz., ką moka, kas sekasi ir pan.), trumpas pranešimas (su pateiktimis ir be jų).
Produkuojami rašytiniai tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, pastraipa.
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, pateiktys su užrašais, vaizdo ir garso įrašai.
Sakytinė sąveika: pokalbis, interviu.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (padėka, pasiūlymas, atsiprašymas, kvietimas ir pan.), atvirukas, atvirlaiškis.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai, susirašinėjant realiu laiku.
Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: instrukcija, iškaba, paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Teksto mediacija. Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas, trumpa santrauka.
Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.
Aiškinti.
Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.
Mokomasi suprasti paprastus nurodymus, pvz., paduoti daiktą, kai nurodoma, kur jis yra; paprastus skelbimus, pvz., stotyje, parduotuvėje: skaičius, kainą, valandas.
Mokomasi suprasti paprastą trumpą pokalbį kasdienėmis temomis, pvz., kai žmonės kalba apie save, įvardija šeimos narius, pasakoja apie savo ir šeimos narių pomėgius, mėgstamus dalykus mokykloje ir kt.
Mokomasi suprasti paprastą informaciją žinomose situacijose, jei daromos ilgos pauzės.
Mokomasi suprasti trumpo pasakojimo pažįstamomis temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales.
Mokomasi suprasti trumpų garso įrašų konkrečią informaciją, pvz., vietą, laiką, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti ir sekti paprastus nurodymus (pvz., kaip nuvykti iš taško A į tašką B).
Mokomasi suprasti paprastus trumpus pranešimus žinutėse ir atvirukuose, trumpas paprastas žinutes, siunčiamas per socialinę mediją ar el. paštu (pvz., siūlymą, ką daryti, kada ir kur susitikti).
Mokomasi suprasti informaciją stenduose, informaciniuose lapeliuose (pvz., prekybos centre, oro uoste, stotyje) ir kitas nuorodas (pvz., kur yra liftas, eskalatorius, išėjimas), rasti reikiamą ir (arba) pagrindinę informaciją renginių programose, lankstinukuose ir brošiūrose (pvz., kas siūloma, renginio data ir vieta, išvykimo laikas).
Mokomasi suprasti paprasto iliustruoto informacinio teksto ir trumpo paprasto aprašymo turinį, trumpus paprastus iliustruotus tekstus dominančiomis temomis, pvz., sporto naujienos, muzika, kelionės. Mokomasi suprasti paprastų, iliustruotų straipsnių pavadinimus.
Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus pasakojimus, jei iliustracijos padeda atspėti didžiąją dalį turinio. Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą, pvz., komiksuose.
Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus žinomomis temomis.
Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir frazes, atpažinti temas pagrindinėse naujienų santraukose ir reklamose, remiantis turimomis žiniomis.
Mokomasi suprasti animacinių ir vaidybinių filmų vaikams siužetą pažįstamomis ir (arba) dominančiomis temomis.
Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Mokomasi skirti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti save (pvz., kur gyvena, ką veikia, kur buvo), pasakyti, kas ką veikia, vartojant paprastus sakinius, kai pasiruošiama iš anksto.
Mokomasi pasakyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas.
Mokomasi įvardyti aplinkos daiktus, nurodyti formą, spalvą ir pan., vartojant išmoktus išsireiškimus, frazes, sakinius, kai pasiruošiama iš anksto.
Mokomasi pasakyti nuomonę keletu paprastų sakinių apie poelgį, daiktą ar įvykį, jei pasirengiama iš anksto. Mokomasi įvertinti savo gebėjimus ir pasiekimus (pvz., ką moka, kas sekasi), pagal pateiktą pavyzdį, nusakyti savo emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, mokomasi parengti trumpą pranešimą.
Mokomasi rašyti trumpais sakiniais apie save ir kitus žmones, pvz., kur jie gyvena ir ką veikia, kur mokosi; savo kambarį, daiktus (pvz., spalvą, dydį, ką mėgsta veikti, valgyti).
Mokomasi rašyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas jungiant sakinius paprastais jungtukais (ir, bet, po to).
Mokomasi pateikti raštu informaciją apie asmeniškai svarbius dalykus, pvz., kas patinka ar nepatinka, šeimos narius, šeimos narių profesijas, augintinius, naudojantis žodynu ir pateiktu žodžių sąrašu.
Mokomasi rašyti nuomonę keliais paprastais sakiniais apie patirtus dalykus (maistą, poelgį, daiktą ar įvykį, keliones). Pasirengiama iš anksto ir (arba) naudojamasi žodynu.
Kuriamos pateiktys (ne mažiau kaip 8 skaidrių) apie savo aplinką su užrašais ekrane ir (arba) įterptais vaizdo įrašais.
Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie save, kitus asmenis ir žinomus, patirtus dalykus (pvz., mokyklą, miestą, keliones).
Mokomasi panaudoti gestus minčiai išreikšti ar informacijai pateikti, planuojant pasisakymą pasirinkti tinkamas frazes iš pavyzdžių. Parengiamas juodraštis, repetuojama.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais ir žinynais užsirašyti reikiamus žodžius ir posakius, koreguoti tekstą remiantis pavyzdžiu, apgalvoti ir atsirinkti, ką aprašyti, pasirengti juodraštinį variantą.
Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
Mokomasi suprasti asmeniškai teikiamus klausimus, nurodymus ir pasakymus žinomose situacijose, dalyvauti paprastame pokalbyje įprastose situacijose žinomomis temomis, pvz., gimtoji šalis, šeima, mokykla. Mokomasi pradėti ir baigti pokalbį vartojant paprastus pasakymus, teirautis kaip sekasi ir reaguoti į atsakymą.
Mokomasi suprasti ir pasakyti, ką mėgsta ar ko nemėgsta (pvz., maistas, oras, veikla), vartojant paprastas žinomas struktūras, kai pokalbis vyksta lėtai ir artikuliuojama aiškiai.
Mokomasi suprasti trumpus nurodymus ir instrukcijas (pvz., vieta, laikas, skaičius), kai kalbama lėtai ir aiškiai, ir jų laikytis, paprašyti ką nors paduoti.
Mokomasi paprašyti kitų paduoti daiktus, priemones, paprašyti prekės arba patiekalo vartojant žinomas struktūras, suprasti ir pasakyti skaičius, kiekį, kainą, laiką ir pan.
Mokomasi suprasti klausimus ir nurodymus, sakomus lėtai, laikytis trumpų, paprastų nurodymų, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą, paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą. Mokomasi užduoti paprastus klausimus ir atsakyti į panašius klausimus apie save, turimus daiktus, apie pažįstamus žmones (kur jie gyvena). Nurodyti laiką vartojant tokias struktūras kaip „kitą savaitę“, „praėjusį penktadienį“, „lapkritį“, „trečią valandą“; vartojant žinomas struktūras, pasakyti skaičius, kiekį ir kainą, drabužių ar kitų žinomų daiktų spalvą. Mokomasi dalyvauti interviu atsakant į paprastus tiesioginius klausimus, kurie pateikiami nevartojant idiomų, pasakyti apie savo savijautą ir atsakyti į panašius klausimus (pvz., „Ar skauda? “), jei reikia, panaudojant gestus.
Mokomasi rašyti: žinutes ir elektroninius laiškus, susidedančius iš keleto trumpų sakinių, pvz., apie pomėgius ir mėgstamus ir (arba) nemėgstamus dalykus; trumpą tekstą ant atviruko draugui žinoma tema; trumpą, labai paprastą žinutę draugams, kad suteiktų jiems informacijos arba paprašytų jų pagalbos.
Mokomasi rašyti skaičius ir datas, savo vardą, tautybę, adresą, šalį, amžių, gimimo datą ir pan. pildant anketas arba formas, pvz., knygos užsakymo formą. Mokomasi rašyti paprastas žinutes, kuriose pateikiama informacija, pvz., kur išvyko, kada sugrįš.
Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokosi rašyti asmeninius įrašus virtualioje erdvėje trumpais sakiniais, pvz., apie pomėgius, pasinaudojant vertimo įrankiu. Mokomasi pateikti trumpas teigiamas ir neigiamas reakcijas į įrašus virtualioje erdvėje vartojant paprastas struktūras. Mokomasi prisistatyti, paklausti ir atsakyti, palaikyti nesudėtingą pokalbį kasdieninėmis temomis virtualioje erdvėje, jeigu yra pakankamai laiko suformuluoti atsakymą. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi užpildyti paprastą internetinę paraišką, pateikiant pagrindinę asmeninę informaciją, pvz., vardą, el. paštą, adresą, telefono numerį.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti pokalbio strategijas: paprašyti dėmesio, vartoti išmoktus išsireiškimus pokalbiui pradėti ir pabaigti.
Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: paprašyti pakartoti, paaiškinti, kai nesupranta, parodyti, kad neseka pokalbio, paprašyti ištarti žodį paraidžiui.
Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi pasakyti ar užrašyti esminę informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose skelbimuose, nurodymuose, instrukcijose (pvz., stovykloje, traukinių stotyje).
Mokomasi žodžiu paaiškinti paprastų diagramų (pvz., orų žemėlapio) informaciją, apibūdinti paprastą paveikslėlį, nuotrauką (pvz., asmenis, daiktus, vietas, veiksmus).
Mokomasi perteikti žodžiu paprastą lengvai nuspėjamą informaciją, esančią nesudėtinguose plakatuose, iškabose; paaiškinti kitiems paprastų ir su kasdiene veikla susijusių frazių reikšmes, naudojantis žodynu; žodžiu išvardyti pagrindinius punktus paprastų, aiškiai struktūruotų ir iliustruotų rašytinių informacinių tekstų pažįstamomis temomis, atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes. Mokomasi raštu išvardyti esminius punktus, klausant, žiūrint ar skaitant labai trumpus paprastus informacinius tekstus pažįstamomis temomis.
Mokomasi užsirašyti esminę informaciją iliustruotų pristatymų (pvz., kitų mokinių) pažįstamomis temomis.
Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje, mokomasi išklausyti kitų, išsakyti savo požiūrį.
8 klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo ir mokymosi srityse.
Jaunimo gyvenimas (draugystė, charakterio savybės, išvaizda, apranga ir kt.).
Paslaugos, aptarnavimas, pirkiniai (parduotuvės, prekių įsigijimas internetu, įvairūs pirkiniai, maitinimo įstaigos ir kt.).
Transportas, kelionės (orientavimasis mieste, transporto priemonės, apgyvendinimas, maršrutas, atostogos ir kt.).
Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).
Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas, spauda paaugliams, internetas, mobilus ryšys, virtualus bendravimas ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Socialinės konvencijos (maisto tradicijos ir valgymo etiketas, apranga, neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, socialinis atstumas, gestai, mimika, emocijų raiška kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos geografinis paplitimas.
Mokomasi tinkamai naudotis kitų kultūrų bendravimo taisyklėmis (pvz.: skirtingai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus ir juos lyginti su savąja kultūra nesudėtingose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais, jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti gimtosios ir (ar)valstybinės, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams 7–8 klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant.
Vartojamas žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus išvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių. Susipažįstama su kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir visuomeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su pagrindiniais fonetinės kalbos sistemos ypatumais ir mokomasi tinkamai artikuliuoti. Mokomasi ištarti užsienio kalbos žodžius taip, jog nepaisant galimų tarimo trūkumų jie būtų suprantami gimtakalbiams. Mokomasi tinkamai intonuoti.reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Mokomasi vartoti paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti daugelyje žinomų situacijų ir kontekstų.
Adjectives: Common (a sunny day). Demonstrative (this event, those photos). Comparative, superlative (tall – taller, good – better).Adverbs: Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never).Articles: Definite, indefinite.Determiners: Basic (any, some, a lot of).Discourse markers: Connecting words (and, but, because).Intensifiers: Basic (very, really)Nouns: Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are.Prepositions and prepositional phrases: Prepositions: Common (at, to, from, by). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in/on/at, in May, on Tuesday, at 6 p.m.).Possessives: Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ‘s (student‘s).Pronouns: Personal (I, they).Verbs: to be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don't talk!). General/special questions (is, do, what, why, when, how much).Present tense: Present simple. Present continuous.Past tense: Past simple. Future tense: Going to. I’d like to.Verb + ing, like / hate / love (I hate being late.).Modals: Can/can’t (ability: I can play chess). Can/could (functional: Can I help?).
Los Sustantivos: reglas de diferenciación del género por la terminación, el género de sustantivos referidos a personas (profesión, parentesco, etc.), número y formación del plural, concordancia, nombres propios y comunes. Artículos: morfología, usos generales del artículo determinado (el, la, los, las) e indeterminado (un, una, unos, unas), presencia y ausencia, reglas generales, uso de la contracción del artículo (al, del). Adjetivos: género, número y concordancia de los adjetivos calificativos y los gentilicios, los comparativos de superioridad e inferioridad. Pronombres: Pronombre personales: formas en función de sujeto (yo, tú, él/ella, nosotros/-as…) presencia y ausencia, en función de objeto directo (me, te, lo/la, nos, os, los/las) colocación, en función de objeto directo y colocación. Pronombres y determinantes posesivos: formas átonas (mi/s, tu/ tus, su/sus…) y tónicas (mío/-a/-s, tuyo/-a/-s, suyo/-a/-s…), usos generales, alternancia artículo/posesivo. Pronombres y determinantes demostrativos: morfología y uso para identificar, señalar y discriminar (este/-a/-os/-as, ese/-a/-os/-as, aquel/-a/-os/-as). Los pronombre y determinantes indefinidos y cuantitativos: morfología y uso de los más frecuentes (algo, alguno, varios, alguien, nadie). Pronombres interrogativos: (¿Quién…?, ¿Cómo…? ¿Dónde…? ¿Qué…? ¿Cuántos…? preposición + interrogativos (¿De dónde…? ¿A quién…? ¿A qué…?) morfología y uso de la interrogativa directa (si). Los pronombres numerales: formación y concordancia de los cardinales del 0 al 30). Tiempos verbales: uso del infinitivo nominal y verbal, presente de indicativo de los verbos regulares (grupos de conjugación -ar, -er, -ir), conjugación de verbos irregulares más frecuentes (con cambio vocálico, de 1ra. persona, mixtos y totales), verbos reflexivos más frecuentes y su conjugación (llamarse, dedicarse, apellidarse, ponerse, quitarse), verbos gustar, encantar y parecer, introducción de las perífrasis verbales de infinitivo (tener que + inf., ir a + inf. , querer + inf., poder + inf. , necesitar + inf., hay que+ inf., no hace falta + inf.). Usos principales del verbo ser y estar, contraste ser/tener/estar/haber al momento de describir, contraste hay/está. Adverbios: de afirmación y negación: (sí, también, no, tampoco…) locuciones adverbiales, adverbios de cantidad, modo, tiempo (hoy, ayer, mañana, entonces, luego) y lugar (aquí, ahí, allí, abajo). Preposiciones y locuciones prepositivas: (a/de/para/en/con...). Conjunciones: (y, o, pero).
Rzeczownik. Odmiana regularnych rzeczowników rodzaju męskiego, żeńskiego i nijakiego, np. pilot, koń, poeta, lampa, podróż, nazwisko, śniadanie, przez wszystkie przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rzeczowniki męskoosobowe i niemęskoosobowe. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych (funkcjonalnie), np. uczniowie, koledzy, nauczyciele. Miejscownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. (o) kocie, (na) biurku, (w) szkole, (przy) samochodach. Dopełniacz liczby mnogiej, np. rodziców, książek, jabłek. Celownik liczby pojedynczej i mnogiej, np. nauczycielowi, mamie, kolegom. Biernik liczby mnogiej (funkcjonalnie), np. Mam kolegów. Lubię psy. Wołacz w stylu nieformalnym i formalnym, np. Kasiu! Panie dyrektorze! Proszę Pana/Pani! Odmiana rzeczowników nieregularnych, np. tydzień, ręka, człowiek, przyjaciel, muzeum. Alternacje samogłoskowe i spółgłoskowe zachodzące w temacie, np. pies : psa, stół : stołu, mąż : męża, miasto : (w) mieście, Kraków : (w) Krakowie, obiad : (po) obiedzie. Tworzenie nazw wykonawców czynności, np. leczyć – lekarz, sport – sportowiec. Tworzenie nazw żeńskich od męskich, np. nauczyciel – nauczycielka. Przymiotnik. Odmiana przymiotników przez wszystkie rodzaje i przypadki w liczbie pojedynczej i mnogiej. Rodzaj przymiotnika w liczbie mnogiej. Mianownik liczby mnogiej rodzaju męskoosobowego (funkcjonalnie), np. dobrzy koledzy. Proste i opisowe stopniowanie przymiotników. Użycie form stopni w zdaniu, np. Ona jest milsza od Eli/niż Ela. On jest najlepszym uczniem w klasie. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 100. Formy liczebników głównych w mianowniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego (tylko funkcjonalnie), np. dwa dni, dwie godziny, dwaj chłopcy, pięć minut, pięciu kolegów. Liczebniki porządkowe od 1 do 20. Odmiana liczebników porządkowych, np. pierwszy, drugi, przez rodzaje i przypadki. Daty określające dzień, np. dwudziestego czwartego grudnia. Określanie godzin na zegarze w stylu formalnym i nieformalnym, np. piętnasta dziesięć – dziesięć po trzeciej. Zaimek. Odmiana zaimków osobowych ja, ty, on, ona, ono, my, wy, oni, one przez wszystkie przypadki. Zasady użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych, np. Podoba mi się. – Mnie też się podoba; Znam go – Tylko jego jeszcze dziś nie widziałam. Formy zaimków 3. osoby po przyimkach, np. na niego, do nich. Odmiana i użycie zaimków grzecznościowych Pan i Pani. Odmiana zaimków pytajnych kto? co? przez przypadki. Odmiana zaimków wskazujących ten, taki, dzierżawczych mój, twój, swój, nasz, wasz i pytajnych jaki? czyj? który? przez rodzaje, liczby i przypadki. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego zaimków wskazujących i pytajnych (funkcjonalnie), np. Którzy uczniowie uczestniczą w konkursie? Zaimki pytajne: gdzie? kiedy? dlaczego? skąd? dokąd? ile? Czasownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany czasowników w czasie teraźniejszym. Czas przeszły. Formy rodzajowe czasowników w liczbie pojedynczej i mnogiej, np. czytałem – czytałam, pisali – pisały. Czas przyszły złożony, np. będę czytać, będziesz czytać. Formy 2. osoby trybu rozkazującego, np. pisz, czytajcie. Formy trybu przypuszczającego (funkcjonalnie), np. Czy mógłbyś otworzyć okno? Chciałbym kupić sweter. Czasowniki nieosobowe można, trzeba, warto. Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie poznanych przysłówków. Użycie różnych przysłówków: czasu dziś, dzisiaj, wczoraj, przedwczoraj, jutro, pojutrze, miejsca daleko, blisko, wysoko, nisko, sposobu, np. szybko, ładnie, cicho. Tworzenie przysłówków od przymiotników, np. wesoło, słonecznie. Proste i opisowe stopniowanie przysłówków, np. ładnie – ładniej, najładniej; naturalnie – bardziej naturalnie, najbardziej naturalnie. Niesamodzielne części mowy. Przyimki u, o, od, obok, bez, na, przy, po, w(e), za, pod, nad, przed, między, niż. Spójniki albo, lub, lecz, czy, ponieważ, bo, że, żeby, aby. Partykuły już, jeszcze. Składnia. Powtórzenie i utrwalenie poznanych konstrukcji składniowych. Zdania oznajmujące, pytające (powtórzenie). Zdania rozkazujące z czasownikiem w trybie rozkazującym, np. Przeczytaj ten tekst. Napiszmy to szybciej. Zgoda formy orzeczenia z podmiotem w czasie teraźniejszym i przeszłym, np. Dzieci jadą. Rodzice mówili. Koty siedziały. Zdania bezpodmiotowe z orzecznikiem przysłówkowym, np. Dzisiaj jest ciepło. Było wesoło. Funkcje składniowe przypadków (bez wprowadzania terminów): dopełnienie w celowniku, np. dałem dziewczynie kwiaty, jest nam bardzo miło; dopełnienie w miejscowniku, np. marzę o odpoczynku; okoliczniki miejsca (z przyimkami na, przy, w, we) i czasu (z przyimkami o, w, we) w miejscowniku, np. spotkamy się na lotnisku o piątej, siedzę przy stole, będę w Polsce w przyszłym roku; użycie dopełniacza po liczebnikach głównych (od 5 wzwyż, bez form męskoosobowych), np. dziesięć książek, oraz po określeniach miary i ilości, np. puszka kukurydzy; po liczebnikach nieokreślonych (bez form męskoosobowych – wybrane formy), np. kilka książek; trochę pieniędzy. Zdania złożone współrzędnie ze spójnikami: albo, lub, czy, lecz. Zdania złożone podrzędnie ze spójnikami: że, bo, ponieważ, żeby (aby).
Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs.Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.).Articulateurs (et/ou/alors/parce que).Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo.)Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année).Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.).Négation (ne...pas, oui, si, non).Nom: Genre des noms. Nombre des noms.Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.)Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui).Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.
Имя существительное: Падежные формы существительных. Именительный падеж: факты, события: Завтра праздник; Родительный падеж: а) без предлога: отсутствие лица (предмета): У меня нет брата. В городе нет театра; обозначение количества, меры в сочетании с числительными два, три, четыре, пять в ограниченных конструкциях: Сейчас 2 часа. Ручка стоит 5 рублей. Маме 40 лет.; месяц в дате (на вопрос «Какое сегодня число?»): Первое января. б) с предлогом: лицо, которому принадлежит что-либо (у): У Андрея есть машина.; адресат/ место действия: Я был у бабушки. Около школы магазин.; исходный пункт (из, с): Я из Каунаса. Дательный падеж: а) без предлога: адресат действия: Вечером я звонил отцу.; адресат определения: Сестре 3 года. Винительный падеж: б) с предлогом: направление движения (в, на): Утром я иду в школу, на концерт.; определение/ цель действия: Он играет в футбол.; время (час, день недели) (в): В среду в три часа у нас экскурсия. Творительный падеж: а) без предлога: с глаголами заниматься, интересоваться: Брат занимается спортом. Она интересуется литературой.; с предлогом: совместность: Отец играет с сыном; определение: Я люблю чай с молоком. Предложный падеж: б) с предлогом: средство передвижения (на): Мы едем в школу на автобусе. Я катаюсь на велосипеде.; объект действия (на): Он играет на гитаре.Имя прилагательное: Некоторые падежные формы известных прилагательных. Употребление прилагательных.Имя числительное: Количественные числительные (1–100). Составные количественные числительные в форме именительного падежа. Порядковые числительные (первый, второй и др.) в форме именительного падежа. Употребление числительных (один, одна, одно, одни, два, две) в сочетании с существительными (один карандаш, одна книга, одно окно, одни двери, два карандаша, два окна, две книги).Местоимения: Родительный и Дательный падежи личных местоимений (меня, тебя, его, её; мне, тебе, ему, ей). Падежные формы и употребление личных местоимений с предлогами (у меня, у тебя, у него, у неё…). Притяжательное местоимение (их). Отрицательные местоимения никто, ничто. Вопросительно-относительные местоимения (который, чей...). Возвратное местоимение себя.Глагол: Несовершенный и совершенный вид глагола (делать — сделать, читать — прочитать). Будущее сложное время глаголов (буду читать, буду играть…). Формы известных глаголов в изъявительном наклонении: (читать, писать, идти, ехать, хотеть, жить…). Повелительное наклонение известных глаголов (читай, читайте; говори, говорите). Глаголы движения – идти, ходить, ездить, летать, плыть…). Глаголы, требующие инфинитива (хотеть, любить). Возвратные глаголы (учиться, кататься, купаться…). Настоящее, прошедшее и будущее простое время известных возвратных глаголов.Наречия: Наречия времени (летом, зимой…); места (там, туда, далеко, близко, направо, налево...); меры и степени (часто, редко, иногда, быстро…). Вопросительные (куда, откуда). Предикативные (можно, нельзя). Различение употребления наречий где, куда.Служебные части речи: Предлоги (с, из, к, около, от, до, без). Союзы и союзные слова (но, который, что, чтобы, где, куда и др.).Состав слова: Распознавание словообразовательных моделей. Порядок слов в простом предложении.Синтаксис. Простое предложение: Порядок слов в простом предложении.Cинтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами и, а, но. Сложноподчиненные предложения, виды придаточных предложений с различными союзами и союзными словами (что, где, куда, откуда, когда).
Іменник: Відмінкові форми іменників. Називний відмінок: а) факти, події: Вчора була вечірка; б) позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками два, три, чотири в обмежених конструкціях: Зустрілися два друга. Чотири учні склали іспит. Три дівчинки гарно малюють; в українській мові ці числівники поєднуються з іменниками у називному відмінку множини. Родовий відмінок: а) без прийменника: відсутність особи (предмета): У нього нема телефона. У місті нема цирку. (установи в українській мові мають закінчення -у: театру, офісу, телецентру); позначення кількості, міри в поєднанні з числівниками п’ять, шість, сорок, сто… (окрім числівників два, три, чотири, які в українській мові поєднуються з іменниками у називному відмінку множини) в обмежених конструкціях: Квиток коштує 10 гривень. Батькові сьогодні 50 років, а Мамі 42 роки; місяць у даті (Котре сьогодні число? - Перше січня). б) з прийменником: особа, якій належить що-небудь (у): У Остапа є квартира; адресат/місце дії: Я був у бабусі. Біля театру фонтан; початковий пункт (із, зі, з): Я із Вільнюса. Він зі Львова. Діти з Ужгорода. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат дії: Я віддав журнал сестрі; адресат визначення: Сестрі 17 років. Знахідний відмінок: б) з прийменником: напрямок руху (в, на): Ввечері я йду в парк, на концерт; визначення/мета дії: Остап грає в волейбол; час (день тижня) (в (у)): У вівторок опівдні в мене тренування. Орудний відмінок: а) без прийменника: з дієсловами займатися, цікавитися: Тетяна займається балетом. Остап цікавиться подорожами; б) з прийменником: спільність: Дідусь гуляє з онуком; визначення: Онук любить морозиво з шоколадом. Місцевий відмінок : б) з прийменником: засіб пересування (на): Ми їдемо до брата на трамваї (трамваєм), але перевага надається конструкції з орудним відмінком, без прийменника на. Остап їздить на мотоциклі; в) об’єкт дії (на): Його сестра грає на флейті; г) час, години (о, об): Урок закінчиться об одинадцятій годині. Прикметник: Деякі відмінкові форми прикметників. Вживання прикметників. Числівник: Кількісні числівники (1–100). Складові кількісні числівники в формі називного відмінка. Порядкові числівники (перший, другий, п'ятий та інш.) в формі називного відмінка. Вживання числівників (один, одна, одно/одне, одні, два, дві) в поєднанні з іменниками (один олівець, одна книга, одно/одне вікно, одні двері, два олівці, два вікна, дві книги). Займенник: Родовий і давальний відмінки особових займенників (мене, тебе, його, її, мені, тобі, йому, їй). Відмінкові форми і вживання особових займенників з прийменниками (у тебе, у нього, у неї). Присвійний займенник (іх, їхній). Заперечні займенники (ніхто, ніщо). Питально-відносні займенники (котрий, чий). Зворотний займенник (себе). Вказівні займенники (той, цей, такий, стільки). Дієслово: Недоконаний і доконаний вид дієслова (робити – зробити, читати – прочитати). Майбутній складний час дієслів (буду читати, буду грати). Форми поширених дієслів у дійсному способі: (читати, писати, йти, їхати, хотіти, жити). Наказовий спосіб відомих дієслів (читай, читайте; говори, говоріть). Дієслова руху (йти, ходити, їздити, літати). Дієслова, що вимагають інфінітива (хотіти, любити). Зворотні дієслова (учитися, кататися, купатися), іх змінювання. Теперішній, минулий і майбутній простий час поширених зворотних дієслів. Прислівник: Прислівники часу (восени, навесні, влітку, взимку); місця (там, туди, далеко, близько, праворуч, ліворуч); міри і ступеня (часто, рідко, інколи, швидко). Питальні (куди?, звідки?, де?, коли?, як?). Предикативні (можна, неможна). Розрізнення вживання прислівників (де, куди). Службові частини мови: Прийменники (з, із, зі, біля, в, до, без), їхнє призначення. Сполучники та сполучні слова (але, котрий, що, щоби, де, куди та інші), їхнє призначення. Будова слова: Розпізнавання словотвірних моделей. Синтаксис: Просте речення: Порядок слів в простому реченні. Головні члени речення (підмет, присудок) і другорядні. Однорідні члени речення зі сполучниками (дорослі і діти) та без них (читати, писати). Складне речення: Складні речення із сполучниками та без них. Складносурядні речення із сполучниками і, а, але. Складнопідрядні речення, види підрядних речень з різними сполучниками і сполучними словами (що, де, куди, звідки, коли).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter/Negativartikel Artikel im Dativ; Personalpronomen im Dativ und Akkusativ; Possesivpronomen Singular im Dativ und Akkusativ; Plural im Nominativ und Akkusativ; Frageartikel welch- im Nominativ und Akkusativ; Demonstrativpronomen dies- im Nominativ und Akkusativ; Inderfinita viel(e)(s), man, etwas, nichts, man, es; Indefinitpronomen.Nomen: Kasus (bestimmter, unbestimmter, Negativartikel im Dativ und Akkusativ); Endung n im Plural Dativ; Genitiv-s bei Namen (Annas Mutter); Genus: Maskulinum auf -er (der Schüler); Neutrum auf -chen (das Mädchen); Femininum auf -ung, -heit, -keit, -tion, -ei, Frauen im Beruf -in, Nationalitäten von Frauen (z. B. Litauerin), außer: Deutsche.Adjektiv: Komparativ und Superlativ, Komparation: gut, gern, viel; Adjektivdeklinationen (Einführung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel).Verb: Verbformen: werden; Verben mit Präfix: trennbare Verben (ab-, aus-, auf-, an-, ein-, mit-, vor-, um-, weg-, zurück-,); Verben mit Präfix: untrennabre Verben (be-, ent-, er-, ge-, ver-, wieder-), (z.B. besprechen, wiederholen); Modalverben: können, dürfen, wollen, mögen, müssen, sollen; Präteritum von haben, sein und von Modalverben; Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix; Imperativ mit du und Sie; Reflexive Verben z.B.: sich waschen, sich kämmen etc.Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ, zu + Dativ; Modale Präposition als (arbeiten als); Temporale Präpositionen: vor, seit, für, vor, nach, in, bis, ab; Präposition mit+Dativ; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in.Zahlwörter: Ordinalzahlen, Ordinalzahlen nach dem bestimmten Maße und Gewichte; Uhrzeiten im Alltag; Artikel (der / das / die erste, tausendste).Syntax: Satzklammer mit Modalverben, trennbaren Verben, im Perfekt usw.; Imperativsätze, Ausrufesätze; Verneinung mit kein, keinen, keine; Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.); Verben mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.); Verben mit Dativergänzung (z. B. Die Karte gehört mir.); Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal: (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.); Satzverbindungen mit und, deshalb, oder, aber, denn; Hauptsatz und Nebensatz mit weil, dass.Wortbildung: Nominalisierung -er, -ung, -in; Adjektive: Vorsilbe un, z.B.: unglücklich, z.B: Nachilbe arbeitslos.
Mokomasi taisyklingai rašyti žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes.
Reglas de acentuación gráfica (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos), aplicación de la norma general en imperativo y gerundio con pronombres clíticos, tilde diacrítica en posesivos y pronombres personales, contraste entre nexo subordinante si y adverbio sí, acento ritmo y entonación en la lectura. Puntuación: uso de la diéresis, uso de los dos puntos, punto y coma, punto seguido, punto aparte y punto final. Pronunciación: el sirrema y enlace vocálico. Ortografía de palabras homófonas y homónimas con «h» / «vocal», con «v» / «b», con «c» / «s» / «z» (en caso de seseo), diferenciación ortográfica de «ll» / «y». Representación gráfica del fonema fricativo velar sordo /x/ en nombre propios y derivados, uso ortográfico de las letras: «h», «j», «g», «b», «v», «c», «z», «m», «n», «ñ», «y» y la «i», uso ortográfico de los dígrafos «ch», «qu», «gu», «ll», «rr», «cc». Cambios ortográficos en los plurales.
Ortografia i interpunkcja. Oznaczanie miękkości spółgłosek w zależności od pozycji w wyrazie (przed samogłoską, przed spółgłoską i na końcu wyrazu). Zapis ubezdźwięcznionych spółgłosek dźwięcznych przed bezdźwięcznymi i na końcu wyrazu, np. książka, ławka, śnieg. Łączna pisownia nie z rzeczownikami i przymiotnikami, np. niedobry, nieprzyjaciel. Rozłączna pisownia przyimków z rzeczownikami i zaimkami. Pisownia „j” w połączeniach -aj, -ej, -oj, np. daj, naszej, cieplej, spokojny. Pisownia „ó” wymiennego (np. stół, nóż). Pisownia „ó” w dopełniaczu liczby mnogiej rzeczowników rodzaju męskiego (np. stołów, zeszytów). Pisownia „rz” wymiennego w miejscowniku liczby pojedynczej (np. na rowerze, w komputerze). Pisownia „rz” w zakończeniach –arz, -erz, np. malarz, kołnierz. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami lecz, ponieważ, bo, że, żeby (aby). Użycie przecinka po wołaczu.
Accentuation en fin de mot; Phonologie: différencier e, o, u; Prononcer le r; Placer l’accentuation dans une phrase complexe (avec virgule, relative ou complément); Faire les liaisons (nom+adjectif, adverbe+adjectif) et élisions/ enchaînement consonantique (Bonne Année); Homonymes et homophones: ou - où, g - ge et j; ce-se, c’- s’; é – er; sa – ça, peu – peut, o – eau, au; Voyelles nasales: /ɑ̃/, /ɛ̃/, /ɔ̃/, /œ̃/; Consonnes nasales: /m/, /n/, /ɲ/, /ŋ/; Semi-consonnes: /j/, /w/, /ɥ/; Lettres i et y; Orthographe des sons: /s/ - s, ss, c, ç, sc, t et x; /ɲ/- gn; /f/, ff, ph; g, gu et ge; Les sons: /r/, /z/, /w/, /u/, /ʃ/, /k/ - c, qu, k, ck, cc, ch, /g/, e- /ɛ/, /b/, /m/, /p/; Prononciation de plus, h muet, h aspiré.
Правописание безударных гласных в корне слова; Окончания имён существительных в Творительном и Предложном падежах; Ь в неопределённой форме глагола; Ь во 2 лице настоящего и будущего простого времени; Ь в возвратных глаголах; Правописание глаголов с -ТСЯ и -ТЬСЯ; НЕ с глаголами; Правописание наречий на -О.
Правопис голосних; звуки [о] та [а] вимовляються однаково чітко як під наголосом, так і без нього, у кількох словах трапляється сплутування звуків [о] та [а]: пишемо (й вимовляємо) [а] після г, к, х перед складом з а : гаразд, гарячий, калач, хазяїн, багато, багач; пишемо й вимовляємо [о] в словах борсук, комиш, пором, слов’яни, козак. Ненаголошені [е] та [и] у вимові сплутуються, написання ненаголошених [е] та [и] перевіряємо наголосом: весна, бо весни; велич, бо великий; далеч, бо далекий та ін.. Закінчення іменників ІІ відміни чоловічого роду в родовому відмінку однини; Закінчення іменників в орудному і місцевому відмінках. М’який знак у формах наказового способу дієслів. Правопис дієслів з -шся і -ться; Частка не з дієсловами; правопис прислівників на -о, -е . Позначення м’якості приголосних на письмі буквами ь, і, є, ю, я.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Wortakzent bei Verben mit Vorsilben; Aussprache von lange Vokale vor –h; kurze Vokale vor Doppekonsonant, Konsonantenanhäufungen; a – ä – e – i – o - u lang; b/p, g/k, d/t; ng – r- w – z; ach-Laut; lange Sätze. Groß-und Kleinschreibung: geografische Namen: die Ostsee; besondere Kalendertage: Weihnachten. Interpunktion: Satzzeichen: Ausrufezeichen, Doppelpunkt, Anführungszeichen, Apostroph.
Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo ar mokomojoje medžiagoje, pvz., raidžių ir garsų, kai kurių skyrybos ženklų, kai kurių kalbos dalių pavadinimais. Susipažįstama su kai kuriais kalbos dalių ir jų formų pavadinimais. 
Susipažįstama su abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.
Vyksmas, vyksmo nebuvimas: Realumas, nerealumas.
Erdvė: Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis.
Matmenys, parametrai: Ilgis, plotis. Plotas.
Laikas: Momentas. Periodas (trukmė). Dažnis, pasikartojimas. Nepasikartojimas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Ateities nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Seka. Greitis.
Kiekybė: Visuma ir dalis. Apibrėžta, neapibrėžta kiekybė.
Požymis: Skonis. Kvapas. Spalva. Girdimumas (garsas). Faktūra (tekstūra). Fizinė būklė. Sausumas (drėgmė).
Vertinamasis požymis: Kaina, kokybė. Naudingumas (nenaudingumas). Svarbumas (nesvarbumas). Sunkumas (lengvumas).
Ryšiai ir santykiai: Lyginimas, kontrastas, lygybė. Priežastis. Pasekmė, poveikis.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Apibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai).
Įtvirtinami gebėjimai suvokti sakinio struktūrą. Mokomasi atpažinti diskurso žymeklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais. Susipažįstama su laiško teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, instrukcija, skelbimas, informacinis pranešimas, orų prognozė, pokalbis, trumpas interviu, pasakojimas.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nurodymas (stenduose, informaciniuose lapeliuose), žinutė, trumpas asmeninis laiškas, atvirukas, renginio programa, lankstinukas, brošiūra, komiksas, tvarkaraštis, iliustruotas informacinis tekstas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis vaizdo ir garso įrašas, TV naujienų santrauka, sporto naujienos, TV orų prognozė, reklama, animacinis filmukas, vaidybinio filmo ištrauka.
Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas, pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas (pvz., kaip iš vienos vietos patekti į kitą ir pan.), vertinimas (pvz., ką moka, kas sekasi ir pan.), trumpas pranešimas (su pateiktimis ir be jų).
Produkuojami rašytiniai tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, pastraipa.
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, pateiktys su užrašais, vaizdo ir garso įrašai.
Sakytinė sąveika: pokalbis, interviu.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, trumpas el. asmeninis laiškas (padėka, pasiūlymas, atsiprašymas, kvietimas ir pan.), atvirukas, atvirlaiškis.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: trumpas pokalbis, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai, susirašinėjant realiu laiku.
Teksto mediacija. Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: instrukcija, iškaba, paveikslėlis, nuotrauka, iliustruotas tekstas, plakatas, skelbimas, anketa, tvarkaraštis.
Teksto mediacija. Produkuojami tekstai: trumpas pasisakymas, trumpa santrauka.
Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.
Bendravimo konvencijos: atkreipti dėmesį, kreiptis. Atsiprašyti, priimti atsiprašymą. Pasveikinti, atsakyti į pasveikinimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas.
Konstatuoti, pranešti. Reikšti, paklausti apie žinojimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Pritarti, nepritarti. Paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą.
Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą.
Pradėti pokalbį, pateikti temą. Parodyti, kad sekama, klausoma. Pasitaisyti, patikslinti.
Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paklausti, ar suprato.
Aiškinti.
Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus. Mokomasi vartoti neutralų registrą kalbant ir rašant.
Mokomasi suprasti paprastus nurodymus, pvz., paduoti daiktą, kai nurodoma, kur jis yra; paprastus skelbimus, pvz., stotyje, parduotuvėje: skaičius, kainą, valandas.
Mokomasi suprasti paprastą trumpą pokalbį kasdienėmis temomis, pvz., kai žmonės kalba apie save, įvardija šeimos narius, pasakoja apie savo ir šeimos narių pomėgius, mėgstamus dalykus mokykloje ir kt.
Mokomasi suprasti paprastą informaciją žinomose situacijose, jei daromos ilgos pauzės.
Mokomasi suprasti trumpo pasakojimo pažįstamomis temomis pagrindinę informaciją ir kai kurias detales.
Mokomasi suprasti trumpų garso įrašų konkrečią informaciją, pvz., vietą, laiką, jei kalbama lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti ir sekti paprastus nurodymus (pvz., kaip nuvykti iš taško A į tašką B).
Mokomasi suprasti paprastus trumpus pranešimus žinutėse ir atvirukuose, trumpas paprastas žinutes, siunčiamas per socialinę mediją ar el. paštu (pvz., siūlymą, ką daryti, kada ir kur susitikti).
Mokomasi suprasti informaciją stenduose, informaciniuose lapeliuose (pvz., prekybos centre, oro uoste, stotyje) ir kitas nuorodas (pvz., kur yra liftas, eskalatorius, išėjimas), rasti reikiamą ir (arba) pagrindinę informaciją renginių programose, lankstinukuose ir brošiūrose (pvz., kas siūloma, renginio data ir vieta, išvykimo laikas).
Mokomasi suprasti paprasto iliustruoto informacinio teksto ir trumpo paprasto aprašymo turinį, trumpus paprastus iliustruotus tekstus dominančiomis temomis, pvz., sporto naujienos, muzika, kelionės. Mokomasi suprasti paprastų, iliustruotų straipsnių pavadinimus.
Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus pasakojimus, jei iliustracijos padeda atspėti didžiąją dalį turinio. Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą, pvz., komiksuose.
Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus žinomomis temomis.
Mokomasi suprasti žinomus žodžius ir frazes, atpažinti temas pagrindinėse naujienų santraukose ir reklamose, remiantis turimomis žiniomis.
Mokomasi suprasti animacinių ir vaidybinių filmų vaikams siužetą pažįstamomis ir (arba) dominančiomis temomis.
Mokomasi nuspėti žodžio, frazės reikšmę remiantis kontekstu ir vaizdine medžiaga.
Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti nežinomus žodžius ir frazes, suprasti teksto pagrindinę informaciją, remiantis teksto visuma ir vaizdine medžiaga.
Mokomasi skirti teksto žanrą (atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.
Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais žinomais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti save (pvz., kur gyvena, ką veikia, kur buvo), pasakyti, kas ką veikia, vartojant paprastus sakinius, kai pasiruošiama iš anksto.
Mokomasi pasakyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas.
Mokomasi įvardyti aplinkos daiktus, nurodyti formą, spalvą ir pan., vartojant išmoktus išsireiškimus, frazes, sakinius, kai pasiruošiama iš anksto.
Mokomasi pasakyti nuomonę keletu paprastų sakinių apie poelgį, daiktą ar įvykį, jei pasirengiama iš anksto. Mokomasi įvertinti savo gebėjimus ir pasiekimus (pvz., ką moka, kas sekasi), pagal pateiktą pavyzdį, nusakyti savo emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkiant kūno kalbą.
Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, mokomasi parengti trumpą pranešimą.
Mokomasi rašyti trumpais sakiniais apie save ir kitus žmones, pvz., kur jie gyvena ir ką veikia, kur mokosi; savo kambarį, daiktus (pvz., spalvą, dydį, ką mėgsta veikti, valgyti).
Mokomasi rašyti, ką veikia visą dieną, ką veikia laisvalaikiu, ką veikė per atostogas jungiant sakinius paprastais jungtukais (ir, bet, po to).
Mokomasi pateikti raštu informaciją apie asmeniškai svarbius dalykus, pvz., kas patinka ar nepatinka, šeimos narius, šeimos narių profesijas, augintinius, naudojantis žodynu ir pateiktu žodžių sąrašu.
Mokomasi rašyti nuomonę keliais paprastais sakiniais apie patirtus dalykus (maistą, poelgį, daiktą ar įvykį, keliones). Pasirengiama iš anksto ir (arba) naudojamasi žodynu.
Kuriamos pateiktys (ne mažiau kaip 8 skaidrių) apie savo aplinką su užrašais ekrane ir (arba) įterptais vaizdo įrašais.
Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie save, kitus asmenis ir žinomus, patirtus dalykus (pvz., mokyklą, miestą, keliones).
Mokomasi panaudoti gestus minčiai išreikšti ar informacijai pateikti, planuojant pasisakymą pasirinkti tinkamas frazes iš pavyzdžių. Parengiamas juodraštis, repetuojama.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais ir žinynais užsirašyti reikiamus žodžius ir posakius, koreguoti tekstą remiantis pavyzdžiu, apgalvoti ir atsirinkti, ką aprašyti, pasirengti juodraštinį variantą.
Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.
Mokomasi suprasti asmeniškai teikiamus klausimus, nurodymus ir pasakymus žinomose situacijose, dalyvauti paprastame pokalbyje įprastose situacijose žinomomis temomis, pvz., gimtoji šalis, šeima, mokykla. Mokomasi pradėti ir baigti pokalbį vartojant paprastus pasakymus, teirautis kaip sekasi ir reaguoti į atsakymą.
Mokomasi suprasti ir pasakyti, ką mėgsta ar ko nemėgsta (pvz., maistas, oras, veikla), vartojant paprastas žinomas struktūras, kai pokalbis vyksta lėtai ir artikuliuojama aiškiai.
Mokomasi suprasti trumpus nurodymus ir instrukcijas (pvz., vieta, laikas, skaičius), kai kalbama lėtai ir aiškiai, ir jų laikytis, paprašyti ką nors paduoti.
Mokomasi paprašyti kitų paduoti daiktus, priemones, paprašyti prekės arba patiekalo vartojant žinomas struktūras, suprasti ir pasakyti skaičius, kiekį, kainą, laiką ir pan.
Mokomasi suprasti klausimus ir nurodymus, sakomus lėtai, laikytis trumpų, paprastų nurodymų, paklausti ir pasakyti dieną, dienos laiką ir datą, paprašyti pasakyti ir pasakyti kitų gimimo datą. Mokomasi užduoti paprastus klausimus ir atsakyti į panašius klausimus apie save, turimus daiktus, apie pažįstamus žmones (kur jie gyvena). Nurodyti laiką vartojant tokias struktūras kaip „kitą savaitę“, „praėjusį penktadienį“, „lapkritį“, „trečią valandą“; vartojant žinomas struktūras, pasakyti skaičius, kiekį ir kainą, drabužių ar kitų žinomų daiktų spalvą. Mokomasi dalyvauti interviu atsakant į paprastus tiesioginius klausimus, kurie pateikiami nevartojant idiomų, pasakyti apie savo savijautą ir atsakyti į panašius klausimus (pvz., „Ar skauda? “), jei reikia, panaudojant gestus.
Mokomasi rašyti: žinutes ir elektroninius laiškus, susidedančius iš keleto trumpų sakinių, pvz., apie pomėgius ir mėgstamus ir (arba) nemėgstamus dalykus; trumpą tekstą ant atviruko draugui žinoma tema; trumpą, labai paprastą žinutę draugams, kad suteiktų jiems informacijos arba paprašytų jų pagalbos.
Mokomasi rašyti skaičius ir datas, savo vardą, tautybę, adresą, šalį, amžių, gimimo datą ir pan. pildant anketas arba formas, pvz., knygos užsakymo formą. Mokomasi rašyti paprastas žinutes, kuriose pateikiama informacija, pvz., kur išvyko, kada sugrįš.
Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokosi rašyti asmeninius įrašus virtualioje erdvėje trumpais sakiniais, pvz., apie pomėgius, pasinaudojant vertimo įrankiu. Mokomasi pateikti trumpas teigiamas ir neigiamas reakcijas į įrašus virtualioje erdvėje vartojant paprastas struktūras. Mokomasi prisistatyti, paklausti ir atsakyti, palaikyti nesudėtingą pokalbį kasdieninėmis temomis virtualioje erdvėje, jeigu yra pakankamai laiko suformuluoti atsakymą. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi užpildyti paprastą internetinę paraišką, pateikiant pagrindinę asmeninę informaciją, pvz., vardą, el. paštą, adresą, telefono numerį.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti pokalbio strategijas: paprašyti dėmesio, vartoti išmoktus išsireiškimus pokalbiui pradėti ir pabaigti.
Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: paprašyti pakartoti, paaiškinti, kai nesupranta, parodyti, kad neseka pokalbio, paprašyti ištarti žodį paraidžiui.
Mokomasi naudotis žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi pasakyti ar užrašyti esminę informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose skelbimuose, nurodymuose, instrukcijose (pvz., stovykloje, traukinių stotyje).
Mokomasi žodžiu paaiškinti paprastų diagramų (pvz., orų žemėlapio) informaciją, apibūdinti paprastą paveikslėlį, nuotrauką (pvz., asmenis, daiktus, vietas, veiksmus).
Mokomasi perteikti žodžiu paprastą lengvai nuspėjamą informaciją, esančią nesudėtinguose plakatuose, iškabose; paaiškinti kitiems paprastų ir su kasdiene veikla susijusių frazių reikšmes, naudojantis žodynu; žodžiu išvardyti pagrindinius punktus paprastų, aiškiai struktūruotų ir iliustruotų rašytinių informacinių tekstų pažįstamomis temomis, atpažinti ir užrašyti raktinius žodžius ir frazes. Mokomasi raštu išvardyti esminius punktus, klausant, žiūrint ar skaitant labai trumpus paprastus informacinius tekstus pažįstamomis temomis.
Mokomasi užsirašyti esminę informaciją iliustruotų pristatymų (pvz., kitų mokinių) pažįstamomis temomis.
Bendradarbiaujama nedidelėje mokinių grupėje, mokomasi išklausyti kitų, išsakyti savo požiūrį.
9 (I gimnazijos) klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.
Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).
Tarpasmeniniai santykiai, šeima (šeimos narių vaidmenys ir santykiai šeimoje, kartų santykiai kt.).
Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).
Laisvalaikis (poilsis, kultūrinės pramogos, turizmas, sportas ir kt.).
Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas (kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui).
Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams 9–10 ir I–II gimnazijos klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant. 
Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.
Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.
Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence. Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).Nouns: Countable and uncountable.. Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as). Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).Special questions in the past (where, when, how)?Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.) Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states). Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to). Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).Conditionals: Zero and first conditional.Phrasal verbs (get up, put on, take off).Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).
Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares. Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad. Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras. Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.
Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin. Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku. Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo. Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany. Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo. Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet. Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.
Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.
Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …). Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).
Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок: а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню. Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки. Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку). Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис. Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають інфінітива (могти, уміти). Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди). Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.). Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.
Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.
Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.) Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica. Uso de la raya y el guion.
Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.
Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].
Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.
Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна- казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя). Складні речення та розділові знаки в них.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.
Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.
Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasisi požymis: Teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).
Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.
Mokomasi suprasti paprastas trumpas iliustruotas daiktų naudojimo, procesų atlikimo, saugos instrukcijas.
Mokomasi suprasti asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesmuka informacija, detaliai apibūdinami įvykiai, veikla ir (arba) patirtis, reiškiamos emocijos.
Mokomasi rasti reikiamą ir (arba) tikslinę informaciją neilguose tekstuose (reklamose, etiketėse, brošiūrose), suprasti paprastą informaciją skelbimuose ir nuorodose viešojoje erdvėje.
Mokomasi suprasti: tiesmukus tekstus (straipsnius), kuriuose pateikiami faktai kasdienio gyvenimo temomis, apibūdinami žmonės, socialinio ir kultūrinio gyvenimo įvykiai; paprastų, iliustruotų straipsnių pagrindinę mintį ir pagrindinę informaciją.
Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą (pvz., kelionės dienoraštį), trumpų istorijų siužetą, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nesudėtinga instrukcija, nurodymas, skelbimas, pokalbis, diskusija, pranešimas, prezentacija, adaptuotas grožinis tekstas, radijo žinios.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: skelbimas, nuoroda, iliustruota, instrukcija, asmeninis laiškas, reklama, brošiūra, etiketė, iliustruotas straipsnis, komiksas, tvarkaraštis, aprašymas, istorija, tinklaraščio įrašas, trumpas adaptuotas grožinis tekstas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, reklama, vaidybinis filmas, dokumentinio filmo ištrauka.
Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas (pagal programoje numatytas temas), pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas vertinimas (pvz., reiškinių, įvykių ir pan.), paaiškinimas (pvz., asmeninio požiūrio ir pan.), pranešimas (su pateiktimis ir be jų).
Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojimas (istorijos), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraščio įrašas, gyvenimo aprašymas (CV).
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.
Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai; komentarai, susirašinėjant realiu laiku; konsultacija internetu.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: skelbimas, nurodymas, instrukcija, TV naujienos, radijo naujienos, oro prognozė, reklama, brošiūra, laiškas, pokalbis, interviu.
Produkuojami tekstai: santrauka, užrašai, ataskaita (žodžiu).
Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).
Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Patikslinti, paprašyti patikslinti.
Reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.
Argumentuoti.
Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).
Mokomasi suprasti trumpas paprastas instrukcijas (pvz., kaip pagaminti patiekalą), skelbimų ir (arba) pranešimų viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse) esmę, kai foninis triukšmas minimalus.
Mokomasi suprasti pokalbių ir diskusijų kasdienėmis temomis pagrindines mintis, pvz., profesijos pasirinkimas, atostogų įspūdžiai, santykiai mokykloje ir kt.; ar pašnekovas sutinka ar nesutinka su išsakyta nuomone, pvz., kai kalbama apie mainų šalį, kelionės maršrutą, gyvenamosios vietos privalumus ir (arba) trūkumus.
Mokomasi suprasti trumpą pranešimą (prezentaciją), pasisakymą žinoma tema, kai pranešimas paremtas vaizdine medžiaga ir paaiškinimais, pateikiamas tiesmuka kalba ir yra aiškios struktūros, o kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, adaptuotų grožinių ir (arba) pažintinių audio knygų ištraukų siužetą ir pagrindines mintis.
Mokomasi suprasti svarbiausias radijo žinių mintis pažįstamomis temomis ir paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus, jei kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai.
Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę mintį.
Mokomasi suprasti TV laidų (naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) dominančiomis temomis pagrindines mintis.
Mokomasi suprasti filmus, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai
Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti būsimos teksto dalies turinį, skaitant suvokti teksto dalies turinį remiantis teksto visuma.
Mokomasi nustatyti autoriaus argumentavimą, minties eigą remiantis teksto siejimo priemonėmis ir (arba) diskurso žymekliais.
Mokomasi nustatyti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti paprastais sakiniais žmones, gyvenamąją ir mokymosi aplinką, kasdienines veiklas, turimus ir pažįstamus daiktus, pomėgius, patirtus įvykius ir pan.
Mokomasi pasakoti paprastą istoriją kasdienėmis temomis, pvz., draugai, vietovės, mokymosi ir laisvalaikio patirtys, asmeniniai išgyvenimai, trumpai papasakoti apie kasdienes veiklas, įpročius, renginius, asmeninę patirtį, pomėgius ir ateities planus (savaitgalis, atostogos).
Mokomasi pateikti paprastus nurodymus, pvz., kaip patekti iš vienos vietos į kitą, kaip atlikti paprastą veiksmą, vartojant nurodomąsias frazes, jungti pasakymus („pirma“, „tada“, „po to“).
Mokomasi reikšti nuomonę, vertinimą: pasakyti, kas patinka ar nepatinka, paaiškinti kodėl, palyginti kelis dalykus, nusakyti prioritetus, pagrįsti savo nuomonę, vertinimą, emocijas vartojant paprastus sakinius.
Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, rengiamas trumpas pranešimas, mokomasi atsakyti į nesudėtingus klausimus.
Mokomasi aprašyti paprastais trumpais sakiniais savo aplinką ir patirtis, pvz., draugai, kasdienė, mokymosi ir laisvalaikio veiklos, dabarties ir praeities įvykiai, asmeniniai išgyvenimai.
Mokomasi rašyti trumpą istoriją, pvz., atostogų patirtys arba netolimos ateities planai. Pasinaudojant žodynu ar kitomis priemonėmis (pvz., veiksmažodžių lentelės, knyga), rašomas pasakojimo įvadas ir (arba) tęsinys. Rašomas dienoraštis, apimantis veiklas, žmones, vietas. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus.
Mokomasi parengti informacinį pranešimą, lankstinuką, plakatą, skelbimą apie pažįstamus dalykus, panaudojant iliustracijas.
Mokomasi rašyti tekstus apie artimą aplinką ir pomėgius, vartojant jungtukus (ir, kadangi, tuomet). Mokomasi išsakyti savo nuomonę apie asmeninius pomėgius ir gyvenimo patirtis vartojant kasdienį žodyną, raštu trumpai (pvz., socialinėse medijose) išsakyti nuomonę.
Mokomasi kurti pateiktis apie dominančius dalykus, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Mokomasi kurti trumpą filmuką, reportažą, vaizdo ir garso įrašą apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus (pvz., draugą, asmenį, kuriuo žavimasi, savo mokyklą, miestą, keliones).
Mokomasi keistis informacija teksto žinutėmis, elektroniniu paštu, atsakyti į kito asmens klausimus (pvz., apie naują daiktą ar veiklą). Mokomasi rašyti labai paprastus asmeninius laiškus (pvz., apie save), padėkas, atsiprašymus ir atvirukus, rašyti trumpus pranešimus (pvz., siųsti ir atsakyti į kvietimą, susitarti susitikti), parašyti trumpą sveikinimo atviruko tekstą. Mokomasi rašyti (pusiau) oficialų laišką, teiraujantis informacijos ar pateikiant informaciją; rašyti prašymą, motyvacinį laišką, pateikti keletą argumentų, paaiškinti.
Mokomasi rašyti trumpas žinutes, susijusias su kasdieniais poreikiais, pateikti asmeninę informaciją, pildant anketas ir (arba) formas (pvz., vasaros stovyklos informacija).
Mokomasi taikyti raiškos strategijas: kuriant sakytinį tekstą remtis savo turimu žodynu, o jo trūkumą kompensuoti gestais ir (arba) ženklais; planuojant pasisakymą remtis turimais kalbiniais ištekliais ir žodynais; perteikti žodžio reikšmę kitais būdais – apibūdinti daiktą ir (arba) reiškinį, perfrazuoti, pateikti sinonimų.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais sudaryti planą, užsirašyti reikiamus posakius ir jungiamuosius žodžius, koreguoti ir taisyti tekstą remiantis užsienio kalbos rašytinio teksto kūrimo tradicijomis ir kuriamo teksto žanro reikalavimais.
Mokomasi pasirinkti tinkamas programas, aplikacijas.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: inicijuoti, palaikyti ir baigti tiesioginį pokalbį, atkreipti dėmesį, kai norima pasisakyti, parodyti, kad seka pokalbį.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti: pakartoti raktinius žodžius, frazes, kai nesupranta, pasakyti, kai pokalbio nesupranta ar negali sekti, nesuprantamą žodį ištarti paraidžiui; paaiškinti ar patikslinti, kas buvo pasakyta
Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi bendrauti trumpuose įprastuose pokalbiuose, esant poreikiui, pasinaudojant pagalba, keistis informacija, klausti ir atsakyti, kalbantis kasdienėmis temomis. Mokomasi užduoti klausimus ir suprasti atsakymus, susijusius su daugeliu įprastų dalykų: išreikšti padėką, savo būseną, prašyti pagalbos, atsakyti į pagalbos prašymą, kviesti, siūlyti, atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus, siūlymus, atsiprašymus.
Mokomasi suprasti diskusijos temą, kai kalbama aiškiai ir lėtai, paprastais sakiniais apsikeisti nuomonėmis, lyginti daiktus ir reiškinius, apibūdinti žmones, pasakoti apie savo veiklas, teikti pasiūlymus ir juos priimti, sutikti su kitų nuomone arba jai prieštarauti, susitarti dėl veiklų ir susitikimo datos.
Mokomasi bendrauti atliekant nesudėtingas užduotis, teikti instrukcijas ir pasiūlymus, prašyti pagalbos, jei nesupranti ir padėti sunkumų turinčiam pašnekovui. Mokomasi aptarti bendros veiklos eigą, reaguoti į siūlymus, klausti ir teikti nurodymus (pvz., gaminant patiekalą, organizuojant renginį), palaikyti pokalbį vartojant paprastas frazes, teikiant informaciją ir pasiūlymus.
Mokomasi bendrauti kasdienio gyvenimo temomis (pvz., kelionės, prekių ir paslaugų įsigijimas, apgyvendinimas, orientavimasis viešose erdvėse), prašyti ir gauti paprastą informaciją (pvz., kelionių biure, viešajame transporte), įsigyjant prekes ir bilietus, klausiant ir nurodant kelią, suteikti ir gauti informaciją apie kainas, kiekį, skaičių, pasakyti savo nuomonę apie suteiktą paslaugą (pvz., „mano maistas šaltas“, „mano kambaryje bevielio ryšio nėra“). Mokomasi pasakyti problemas (pvz., sveikatos), esant poreikiui pasitelkiant kūno kalbą.
Mokomasi keistis esmine informacija ir spręsti iškilusias problemas, esant poreikiui paprašyti paaiškinti ir pakartoti. Mokomasi paklausti ir atsakyti apie savo įpročius, kasdienines veiklas, laisvalaikį, planus ir ketinimus, paaiškinti kelią, maršrutą pasitelkiant žemėlapį, pasakoti apie įvykius, pvz., kur kas buvo, kas dalyvavo, kas įvyko. Mokomasi pasakyti savo nuomonę pusiau oficialioje diskusijoje, paprašyti pakartoti esminę informaciją, atsakyti į paprastus interviu klausimus ir užduoti klausimus, pasitikslinti, paprašyti paaiškinti, kai nežino, kaip pasakyti.
Mokomasi apsikeisti paprasta informacija, užduoti ir atsakyti į klausimus, apsikeisti idėjomis kasdienėmis temomis, jei atsakymams turi pakankamai laiko ir jei vienu metu bendraujama su vienu pašnekovu. Mokomasi trumpai apibūdinti kasdienius dalykus, socialines veiklas ir jausmus. Mokomasi trumpai teigiamai arba neigiamai pakomentuoti kitų žmonių virtualius įrašus, užmegzti virtualų pokalbį (pvz., virtualus sveikinimas). Esant poreikiui naudojamasi vertimo įrankiais ir kt. pagalba. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi vykdyti virtualias operacijas (pvz., pasiūlymai, datos, užsakymai) panaudojant formuluotes, būdingas virtualiai erdvei. Mokomasi bendrauti su virtualiu partneriu atliekant bendras užduotis, pildyti internetinius klausimynus ir anketas, pateikti asmeninę informaciją.
Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Mokomasi žodžiu ir raštu perteikti paprastą ir su žinomomis temomis susijusią vaizdinę informaciją (pvz., nesudėtingą diagramą).
Mokomasi raštu perteikti trumpų, nesudėtingų bei su žinomomis temomis susijusių tekstų informaciją, užrašyti raktinius žodžius, frazes ar trumpus sakinius. Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ar žiūrima keletą kartų.
Mokomasi užrašyti informaciją pristatymų (pvz., klasės draugų parengtų prezentacijų), kurių temos yra žinomos, jei tam užtenka laiko arba jo yra suteikiama papildomai. Mokomasi užsirašyti: paprasto tiesmuko pranešimo pažįstama tema esminius punktus, kai artikuliuojama aiškiai; trumpo pasisakymo (pvz., instrukcijų, nurodymų) esminius punktus.
Bendradarbiaujama įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų etninių kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekamos paprastos komandinės užduotys (pvz., stovykloje, projekto metu). Nusiteikiama rodyti pagarbą, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį. Mokomasi esant nesutarimams ieškoti kompromiso, vartojama mandagi kalba.
Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą.
Mokomasi perteikiat teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams, atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
10 (II gimnazijos) klasė
Mokomasi vartoti kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.
Jaunimo gyvenimas (bendravimas, santykiai su bendraamžiais, stilius, mada ir įvaizdis, jaunimo kalba, asmeninis biudžetas, saviraiškos būdai kt.).
Pirkiniai, paslaugos, aptarnavimas (buities ir kitų paslaugų kokybė, finansų planavimas, atsakingas vartojimas).
Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).
Gamta, ekologija (šalies klimatas, oras, flora, fauna, tausojantis požiūris į gamtą atsakingas vartojimas ir kt.).
Informacinės priemonės (medijos) ir skaitmeninės technologijos (TV, radijas ir spauda, internetas, mobilus ryšys, socialiniai tinklai, saugus ir etiškas elgesys socialiniuose tinkluose, viešumas ir viešinimas, skaitmeninių technologijų panaudojimas mokantis užsienio kalbų ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas (kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui).
Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Mokomasi pažinti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove; mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su kitų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams 9–10 ir I–II gimnazijos klasių koncentre mokantis kalbos ir ją vartojant. 
Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus įvardytose programoje temose ir situacijose. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir turintys perkeltinę reikšmę posakiai, susiję su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, visuomeninio gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos garsų tarimo taisyklėmis (balsių, priebalsių, garsų junginių) ir jos taikomos. Susipažįstama su pagrindinėms intonavimo taisyklėmis ir mokomasi tinkamai intonuoti.
Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis. Mokomasi pasirinkti tinkamas gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.
Adjectives: Demonstrative (these, those, that, those). Adjectives ending in ‘-ed’ and ‘-ing’ (excited, boring). Comparative: use of than (more experienced than you, much older than me). Superlative: use of the definite article (the fastest, the most interesting).Adverbs: Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence.Articles: With countable and uncountable nouns (I love cereal.).Determiners: Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).Discourse markers: Sequence connectors (first, then, after that, finally).Intensifiers: Basic (quite, so, a bit).Nouns: Countable and uncountable.. Prepositions and prepositional phrases: Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as).Possessives: Use of ‘s and s’ (student‘s, students‘).Pronouns: Possessive pronouns (It's not our ball, it's theirs.).Verbs: Imperatives (stop – don‘t stop, somebody stop him!).Questions: General/special questions (is, do, what, why, when, how much).Special questions in the past (where, when, how)?Present tense: Present simple. Present continuous. Present Perfect (Have you ever been to Paris? I’ve known her for 10 years / since 2006. She hasn’t been to English club this week.)Past tense: Past simple. Past Continuous. Used to (actions and states). Future tense: Be going to. Present continuous for the future (arrangements). Future time (will, going to).Gerunds (I like cooking. Cooking is my hobby).Verb + -ing/infinitive. Like / want – would like, enjoy, love, hate (I hate bullying. Would you like to go to the concert?).To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends).Modals: Ability (can/could). Possibility (may / might). Use of possibly, probably, perhaps. Obligation/ Necessity (must / mustn’t, have to, should).Conditionals: Zero and first conditional.Phrasal verbs (get up, put on, take off).Word building: Suffixes and prefixes (most common noun, adjective, adverb forming suffixes and prefixes).
Sustantivos: Nombres epicenos de persona y animal, cambio de género que expresa cambio de significado (naranjo/naranja, pero/pera), relación de género y artículo de los sustantivos invariables. Antropónimos (apellidos con artículo para designar familias), topónimos que pueden llevar artículo, títulos de obras producidas por el hombre. El número, casos especiales. Los artículos: Omisión casi general, casos especiales más frecuentes (con marcadores temporales, con el verbo haber y estar), valor demostrativo (el que, la que, los que, las que) o posesivo (el de, la de, los de, las de), formas sustantivadas, el artículo neutro (lo + adjetivo) en construcciones fijas (lo importante es…, lo que…), otros usos particulares. Adjetivo: La anteposición (de mejor/peor, mayor/menor), apócope (buen, mal, gran). Pronombres y determinantes posesivos, oposición posesivo tónico con artículo y sin artículo, oposición posesivo tónico/átono, pronombre recíproco, forma se en impersonales y pasivas reflejas, combinación de los pronombres átonos, orden de pronombres átonos OI + OD, pronombres tónicos complementos preposicionales, excepciones con las preposiciones. Tiempos verbales: irregularidades del presente de indicativo, repaso de tiempos del pretérito de indicativo (indefinido, imperfecto y perfecto), irregularidades vocálicas y consonánticas, irregularidades fonéticas y ortográficas y marcadores de tiempo, contraste pretérito perfecto/indefinido, contraste pretérito indefinido y pretérito imperfecto (narración vs. descripción). Uso de perífrasis verbales aspectuales y modales con infinitivo (con verbo auxiliar: acabar de, comenzar a, ir a, volver a, hay que, poder, tener que) y aspectuales con gerundio (con verbo auxiliar: andar, seguir, venir, estar). Verbos copulativos o atributivos, contrastes de ser + adjetivo calificativo y estar+ expresión de estado transitorio). Verbos regulares e irregulares del futuro imperfecto de indicativo, marcadores temporales de futuro, contraste entre las diversas formas de hablar del futuro, uso de otras estructuras para expresar futuro (perífrasis ir + a + inf., presente de indicativo, haber de + inf., querer + inf., ir + presente), futuro de probabilidad. Morfología, conjugación y principales usos de verbos regulares e irregulares en el condicional simple de indicativo. Morfología del verbo doler y otros verbos similares (los verbos tener y estar para expresar enfermedades o síntomas). Imperativo afirmativo y negativo, colocación de los pronombres personales (enclíticos), imperativo con pronombres de objeto directo e indirecto, uso del imperativo (con usted) para dar instrucciones. Funciones y usos de las formas no personales del verbo (infinitivo, gerundio y participio). Preposiciones: usos de la preposición por (contraste porque, por qué y porqué), usos de la preposición para, contraste por /para / a / no preposición / pronombre átono (ir por la calle / esto es para ti / trabajé – tres años / envío un mensaje a mis amigos / te envío un mensaje), preposiciones compuestas (encima de, dentro de, alrededor de), con pronombres (dentro de mí, por ti, consigo mismo) entre otras. Adverbios: formación del adverbio con partícula -mente y restricciones de su uso. Adverbios y expresiones de frecuencia (siempre, de vez en cuando, a veces), cantidad (muy, mucho, bastante), de lugar (allá, abajo, arriba, etc.) y de modo. Adverbios interrogativos y contraste de (cuánto, cuándo, cómo, etc.). Construcción de palabras: Sufijos y prefijos (sustantivos comunes, adjetivos, adverbios y palabras compuestas). Conjunciones: las coordinantes (ni, tanto, como, no solo, sino también, pero, ya, sea, fuera). Las subordinantes (porque, como, si, aunque, si bien, a fin de que, luego, conque, mientras) etc.
Rzeczownik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany rzeczowników regularnych i nieregularnych przez wszystkie przypadki. Mianownik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych, np. ministrowie, prezydenci, dziennikarze. Biernik liczby mnogiej rzeczowników męskoosobowych i niemęskoosobowych, np. Widzę chłopaków / psy / koleżanki. Rodzaj i odmiana rzeczowników zapożyczonych, np. Facebook, pizza, awokado. Odmiana nazwisk polskich typu Miłosz, Sapkowski, Matejko, Wałęsa. Tworzenie rzeczowników odczasownikowych, np. czytać – czytanie, wyjechać – wyjazd. Tworzenie nazw mieszkańców krajów i miast, np. Japonia – Japończyk, Wrocław – wrocławianin. Przymiotnik. Powtórzenie i utrwalenie odmiany i stopniowania przymiotników. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. ładne – ładni, młode – młodzi, wysokie – wysocy. Szyk przymiotników przy rzeczownikach, np. warszawskie ulice – Uniwersytet Warszawski. Tworzenie przymiotników odrzeczownikowych, np. banan – bananowy, szkoła – szkolny, Kraków – krakowski, miasto – miejski. Liczebnik. Liczebniki główne od 1 do 1000. Odmiana liczebników sto i tysiąc. Formy liczebników głównych w mianowniku, dopełniaczu i bierniku rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. dwa okna – dwaj chłopcy, pięć minut – pięciu kolegów, siedemset euro –siedmiuset sportowców. Daty określające dzień i rok, np. dziesiątego lipca tysiąc dziewięćset osiemdziesiątego drugiego roku. Daty określające rok, np. w tysiąc dziewięćset osiemdziesiątym drugim roku. Zaimek. Powtórzenie i utrwalenie odmiany zaimków, użycia form pełnych i krótkich zaimków osobowych. Mianownik liczby mnogiej rodzaju niemęskoosobowego i męskoosobowego, np. te – ci, moje – moi, jakie – jacy. Użycie w stylu formalnym różnych form zaimków grzecznościowych Pan, Pani, Państwo. Czasownik. Czasowniki dokonane i niedokonane. Pary aspektowe czasowników, np. czytać – przeczytać, sprzątać – sprzątnąć. Czas przyszły prosty, np. przeczytam, przeczytasz. Użycie różnych czasowników ruchu, np. chodzić – schodzić, wychodzić, przychodzić, iść – pójść, wyjść, wejść. Tryb rozkazujący, np. napisz, niech napisze, napiszmy. Tryb przypuszczający, np. chciał(a)bym, chciał(a)byś. Ruchomość końcówek trybu przypuszczającego, np. bardzo chciałbym przyjechać – bardzo bym chciał przyjechać. Strona bierna, np. zamek został zbudowany. Przysłówek. Powtórzenie i utrwalenie stopniowania przysłówków. Przysłówki złożone, np. od dawna, z daleka, na długo. Niesamodzielne części mowy. Powtórzenie i utrwalenie użycia różnych przyimków, spójników i partykuł. Przyimki celowe dla i do, np. prezent dla siostry, pasta do zębów. Przyimki złożone, np. naprzeciw, podczas. Spójniki więc, jeżeli, dlatego że, gdy, gdyby. Partykuły niech, tylko, dopiero, nawet. Składnia. Powtórzenie i utrwalenie składni zdania pojedynczego i złożonego. Zdania złożone współrzędnie połączone spójnikiem więc. Zdania złożone podrzędnie połączone spójnikami dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.
Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel).Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.).Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt…tantôt, ou…ou, non seulement…mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.).Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si).Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.).Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces).Expression de la durée (il y a, depuis, etc.).Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.).Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel).Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.).Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.).Verbe: Temps de l’indicatif: présent , passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent
Имя существительное: Падежные формы существительных: Родительный падеж а) без предлога: определение предмета(лица): Это центр города. Вот машина брата. Дательный падеж: а) без предлога: адресат состояния: Брату весело. б) с предлогом: адресат действия: Я поеду к другу. Винительный падеж: продолжительность, срок действия, обозначает время: Я жил здесь неделю. Творительный падеж: а) без предлога: профессия лица (при глаголе быть): Борис будет инженером. Предложный падеж: с предлогом о: объект речи, мысли: Я говорю о семье.Имя прилагательное: Согласование полных прилагательных с существительными в роде и числе в косвенных падежах в известных ситуациях. Краткая форма прилагательных (рад, занят, должен, нужен, болен).Имя числительное: Количественные числительные в форме косвенных падежей. Порядковые числительные в форме косвенных падежей.Местоимения: Употребление личных местоимений в косвенных падежах.Неопределённые местоимения в именительном и косвенных падежах (кто-то, какой-нибудь, …). Определительные местоимения (каждый, другой). Притяжательные местоимения в косвенных падежах (мой, твой, свой). Отрицательные местоимения в именительном и косвенных падежах без предлогов и с предлогами (никто, никакой, никого, ни к кому, ни с кем, не с кем …). Глагол: Личные окончания глаголов в настоящем и будущем простом времени. Сослагательное наклонение (хотел бы, смотрел бы). Повелительное наклонение глаголов в известных ситуациях. Глаголы, требующие инфинитива (мочь, уметь...).Наречия: Сравнительная степень наречий (лучше, хуже, меньше...). Наречия образа действия/ меры (по-моему, по-русски, дорого, дёшево...). Местоимённые наречия (где-то, как-нибудь, нигде, никуда).Служебные части речи: Предлоги (для, из-за, через, после). Союзы и союзные слова (тоже; также; не только..., но и ...; потому что; поэтому). Частицы ли, бы, даже.Состав слова: Основные чередования звуков в корне в формах глаголов в минимальном наборе глаголов (хотеть, есть, бежать…).Cинтаксис. Простое предложение: Побудительные предложения: (Давай пойдём в театр).Синтаксис. Сложное предложение: Сложносочиненные предложения с союзами не только..., но и...; Сложноподчиненные предложения с различными союзами и союзными словами (кто, какой, как, чтобы, чей, который, потому что, поэтому, если, когда, где…).
Іменник: Відмінкові форми іменників. Родовий відмінок: а) без прийменника, визначення предмета або особи: Це головний театр міста. Ось наш офіс. Давальний відмінок: а) без прийменника: адресат стану: Братові (-у) весело (перевага надається закінченню -ові, -еві); адресат дії: Я напишу другові (-у). Знахідний відмінок: тривалість, термін дії, означає час: Тетяна тиждень жила в Одесі. Він чекав мене годину. Орудний відмінок: а) без прийменника: професія особи (при дієслові бути): Остап буде програмістом/журналістом/лікарем. Місцевий відмінок: з прийменником про: об’єкт мовлення, думки: Вона говорить про країну/батьківщину, рідню. Прикметник: Узгодження повних прикметників з іменниками в роді і числі в непрямих відмінках у типових поширених ситуаціях. Прикметники, які не мають закінчень, називаються короткими: красен, ясен, зелен, срібен, дрібен, певен, потрібен, рад тощо. Короткі форми прикметників вживаються здебільшого у фольклорі, поезії, у творах художньої літератури. Наприклад: дрібен дощик, зелен клен; красен місяць тощо. Ступені порівняння прикметників, що означають якість (високий - вищий, найвищий, поганий - гірший, найгірший). Присвійні прикметники (чий?) - мамин автомобіль, мамина сукня, мамине пальто, мамині пісні; братів телефон, братова книжка, братове авто, братові уроки. Числівник: Кількісні числівники в формі непрямих відмінків. Узгодження числівників з іменниками (дві книжки, п’ять книжок, три студентки, дев'ять гравців). Порядкові числівники в формі непрямих відмінків (сімнадцятого вересня, першу весну, з другого уроку). Займенники: Вживання особових займенників у непрямих відмінках. Неозначені займенники в називному і непрямих відмінках (хтось, який-небудь), їх правопис. Означальні займенники (кожний, самий, сам, інший, весь, всякий, жодний). Присвійні займенники в непрямих відмінках (мій, твій, свій). Заперечні займенники в називному і непрямих відмінках без прийменників і з прийменниками (ніхто, ніякий, нікого, ні до кого, ні з ким), їх правопис. Дієслово: Особові закінчення дієслів в теперішньому і майбутньому простому часі. Умовний спосіб (хотів би, бачив би). Наказовий спосіб дієслів у відомих ситуаціях. Дієслова, що вимагають інфінітива (могти, уміти). Прислівник: Ступені порівняння деяких прислівників, (добре - краще, мало - менше). Вищий ступінь порівняння прислівників (найкраще, найгірше, найменше). Прислівники способу дії/міри і ступеня дії, (по-моєму, по-литовськи, по-іспанськи, по-англійськи, дорого, дешево). Займенникові прислівники (десь, як-небудь, ніде, нікуди). Службові частини мови: Прийменник (для, через, після). Сполучник та сполучні слова (теж, також, не тільки, але й, тому що, тому). Частки (чи, би, навіть, хай, нехай). Вигуки (ой, ах, геть, агов). Будова слова: Основні чергування звуків у корені в формах дієслів у мінімальному наборі дієслів (хотіти - хочу, їсти - їв, бігти - бижу та ін.). Cинтаксис і пунктуація: Просте речення (Я бачу сонце. Ти хочеш вивчати українську мову? Героям слава!). Просте речення, ускладнене однорідними членами, звертанням (“Зоре моя вечірняя, зійди над горою” (Т. Шевченко)), вставними словами (“Може, квіти зійдуть, і настане ще й для мене весела весна”(Леся Українка)). Найчастіше вживані вставні слова. Складне речення. Речення з прямою мовою. Розділові знаки у вивчених синтаксичних конструкціях. Спонукальні речення: (Ходімо в театр! Нехай піде в театр). Складносурядні речення зі сполучниками не тільки, але й; Складнопідрядні речення з різними сполучниками і сполучними словами (хто, який, як, щоб, чий, котрий, тому що, тому, якщо, коли, де).
Artikelwörter. Pronomen: Bestimmter/unbestimmter Artikel, Negativartikel im Singular und Plural; im Nominativ, Akkusativ und Dativ; Personalpronomen, Possesivartikel, Demonstrativpronomen im Singular und Plural; Indefinitpronomen erweitern; Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr; Reflexivpronomen (Akkusativ), z.B.: mich, dich, sich; Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ, z.B. der Lehrer, der..., die Freundin, die...; Suffixe als Genusangabe, Komposita; Pluralformen der Nomen.Adjektiv: Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. Vergleichspartikel als und wie, so...wie, genauso...wie, ...als...); Adjektivdeklinationen (Erweiterung: Adjektiv nach dem bestimmten, unbestimmten Artikel, Adjektive vor dem Nomen - ohne Artikel (z. B. neues Auto).Verb: Perfekt mit haben und sein und Partizip II bei regelmäßigen, unregelmäßigen, trennbaren und nicht trennbaren Verben mit Präfix erweitern. Verben mit Präpositionen, z. B: sich interessieren für, sich freuen auf, über, sorgen für Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben; in schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben; Imperativ: Sie-Form, du-Form, ihr-Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar); Konjunktiv: höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte); Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen.Zahlwörter: Offizielle Uhrzeiten; Mengeangaben (in Grafiken).Präpositionen: Lokale Präpositionen mit Dativ erweitern; Wechselpräpositionen, z.B. an, auf, in, über, unter, vor, zwischen; Temporale Präpositionen: seit, von...an, während, zu, bis; Lokale Präpositionen: gegenüber, von, vor, durch, um.Syntax: Hauptsatz und Nebensatz mit denn, damit, wie; Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor; Relativsätze im Nominativ und Akkusativ; Indirekte W-Fragen: wie, wo, wann...; Satzgefüge: deshalb / darum; Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb-Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.); Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.); Satzbau: Subjekt -Verb (teil) - Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb (teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.Wortbildung: Komposita; Diminutiv mit -chen.
Mokomasi taikyti būtinas kuriamo teksto supratimui rašybos ir skyrybos taisykles, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti ir susijusias su vartojamų kalbos struktūrų rašybos ypatumais.
Ortografía: Escritura de otras palabras homófonas comunes. Uso de la «z» en algunos sufijos (-ez, -eza, -adizo, -edizo, -idizo, izo, -uzco). Cambio ortográfico durante la conjugación verbal (c/qu, c/z, g/gu, g/j, etc.) Reglas de acentuación (en las monosílabas y pronombres, en los diptongos, el triptongo e hiato), El acento agudo, grave y la silaba tónica. Uso de la raya y el guion.
Ortografia i interpunkcja. Pisownia przedrostków czasownikowych z-/s-, od-, nad-, roz-, np. zrobić, schodzić, odjechać, rozstać się, nadchodzić. Pisownia przyrostków przymiotnikowych -cki, -dzki, np. szwedzki, niemiecki. Pisownia „j” po spółgłoskach c, z, s, np. lekcja, komisja, Azja, oraz „i” po innych spółgłoskach, np. Dania, historia, biologia. Pisownia często używanych wyrazów z „u” i „ó” niewymiennym, np. biurko, góra. Pisownia „rz” po spółgłoskach b, p, d, t, j, ch, w, m, np. przyjechać, krzywy. Pisownia często używanych wyrazów z „ż” i „rz” niewymiennym, np. życie, rzeka. Zasada pisowni wielkich i małych liter w nazwach instytucji, np. Muzeum Narodowe w Warszawie. Stosowanie podstawowych znaków interpunkcyjnych: kropki, wykrzyknika, znaku zapytania na końcu zdania. Przecinek przed spójnikami więc, dlatego że, jeżeli, gdy, gdyby oraz zaimkami względnymi gdzie, kiedy, który.
Préfixes et suffixes; Homonymes et homophones: c’est- s’est, ses- ces; n’y – ni, s’y – si; Accent aigu et accent grave, l’accent circonflexe, l’oposphore, la crédile, le tréma et le trait d’union; Consonnes doubles; Lettres muettes; Prononciation de tous; Liason de pronom en; Les sons: /ɔ/, /o/, /œ/, /ø/; Produire l‘intonation pour une phrase exclamative; Simplication des syllabes lourdes sifflerai [/siflʁe].
Правописание количественных числительных (1–1000) в именительном падеже. Правописание частиц ЛИ, БЫ. Правописание личных окончаний глаголов I и II спряжения настоящего и будущего простого времени при условии, что спряжение указано. Правописание наречий на -СКИ, -ЦКИ, -ОМУ, -ЕМУ. Правописание частиц -ТО, -ЛИБО, -НИБУДЬ, КОЕ-. Правописание часто употребляемых слов: здравствуй(те), до свидания, спасибо, пожалуйста, сейчас, ещё, сегодня и др.
Правопис кількісних числівників (1–1000) у називному відмінку. Правопис часток чи, би. Правопис особових закінчень дієслів І і ІІ дієвідміни теперішнього і майбутнього простого часу за умови, що дієвідміна вказана. Правопис прислівників на -ськи, -цьки, -ому, -ему. Правопис часток -аби, -де, -сь, будь-, -небудь, хтозна-  казна-. Правопис поширених часто вживаних та сучасних слів: (доброго ранку, добрий день, до побачення, спасибі, дякую, будь ласка, зараз, сьогодні; екология, навколишнє середовище, взаємодія, штучний інтелект, екологічні тренди, здоровий спосіб життя). Складні речення та розділові знаки в них.
Laute, Buchstaben, Aussprache, Schreiben, Interpunktion: Aussprache von; Doppelvokal, z. B. aa, ee; Konsonanten tz-, j. Groß-und Kleinschreibung: Nominalisierung, Substantivierung geschichtliche Ereignisse, z.B.: der Zweite Weltkrieg; Einrichtungen, z. B. Internationales Rotes Kreuz, die Deutsche Bahn. Interpunktion: Satzzeichen: Strichpunkt.
Susipažįstama su skyrybos ženklų, žodžio dalių, sakinio dalių pavadinimais. Susipažįstama su kalbos dalių ir jų formų pavadinimais, teksto sandaros dalių pavadinimais.
Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Mokomasi vartoti kai kuriuos sinonimus, antonimus, kolokacijas. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Aiškinamasi, kokie žodžių ryšiai su bendru kontekstu.
Judėjimas: kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys (parametrai): temperatūra. Svoris, spaudimas. Talpa, tūris.
Laikas: vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Nuoroda be konkretaus laiko. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Laikinumas. Tęstinumas. Stabilumas. Kaita.
Kiekybė: laipsnis, lyginimas.
Požymis: prieinamumas. Medžiaga. Tikrumas. Pilnumas (tuštumas).
Vertinamasisi požymis: Teisingumas (neteisingumas). Priimtinumas (nepriimtinumas). Tikslumas (netikslumas). Adekvatumas (tinkamumas). Sėkmingumas (nesėkmingumas). Normalumas (nenormalumas).
Ryšiai ir santykiai: sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, išskyrimas, atskyrimas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas.
Kontekstinės nuorodos (deiksė): Neapibrėžtumas (įvardžiai, artikeliai, prieveiksmiai).
Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą, suvokti, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Mokosi laikytis tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimų.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nesudėtinga instrukcija, nurodymas, skelbimas, pokalbis, diskusija, pranešimas, prezentacija, adaptuotas grožinis tekstas, radijo žinios.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: skelbimas, nuoroda, iliustruota, instrukcija, asmeninis laiškas, reklama, brošiūra, etiketė, iliustruotas straipsnis, komiksas, tvarkaraštis, aprašymas, istorija, tinklaraščio įrašas, trumpas adaptuotas grožinis tekstas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, reklama, vaidybinis filmas, dokumentinio filmo ištrauka.
Produkuojami sakytiniai tekstai: apibūdinimas (pagal programoje numatytas temas), pasakojimas (pagal programoje numatytas temas), nurodymas vertinimas (pvz., reiškinių, įvykių ir pan.), paaiškinimas (pvz., asmeninio požiūrio ir pan.), pranešimas (su pateiktimis ir be jų).
Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojimas (istorijos), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraščio įrašas, gyvenimo aprašymas (CV).
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.
Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai; komentarai, susirašinėjant realiu laiku; konsultacija internetu.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: skelbimas, nurodymas, instrukcija, TV naujienos, radijo naujienos, oro prognozė, reklama, brošiūra, laiškas, pokalbis, interviu.
Produkuojami tekstai: santrauka, užrašai, ataskaita (žodžiu).
Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).
Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Patikslinti, paprašyti patikslinti.
Reikšti (paklausti) apie nuomonę. Reikšti (paklausti) apie galimybę, tikimybę. Reikšti (paklausti) apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti (paklausti) apie įsitikinimą, abejojimą.
Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą.
Patarti, įspėti (reaguoti) į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti.
Pateikti nuomonę (paklausti) nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pabrėžti, akcentuoti. Įsiterpti į pokalbį (leisti kalbėti kitam), paskatinti tęsti. Pakeisti temą (paprašyti pakeisti temą). Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti.
Argumentuoti.
Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Mokomasi vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą komunikuojat su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant. Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, iš dalies formalus ar formalus registras).
Mokomasi suprasti trumpas paprastas instrukcijas (pvz., kaip pagaminti patiekalą), skelbimų ir (arba) pranešimų viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse) esmę, kai foninis triukšmas minimalus.
Mokomasi suprasti pokalbių ir diskusijų kasdienėmis temomis pagrindines mintis, pvz., profesijos pasirinkimas, atostogų įspūdžiai, santykiai mokykloje ir kt.; ar pašnekovas sutinka ar nesutinka su išsakyta nuomone, pvz., kai kalbama apie mainų šalį, kelionės maršrutą, gyvenamosios vietos privalumus ir (arba) trūkumus.
Mokomasi suprasti trumpą pranešimą (prezentaciją), pasisakymą žinoma tema, kai pranešimas paremtas vaizdine medžiaga ir paaiškinimais, pateikiamas tiesmuka kalba ir yra aiškios struktūros, o kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai tariama.
Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, adaptuotų grožinių ir (arba) pažintinių audio knygų ištraukų siužetą ir pagrindines mintis.
Mokomasi suprasti svarbiausias radijo žinių mintis pažįstamomis temomis ir paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus, jei kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai.
Mokomasi suprasti paprastas trumpas iliustruotas daiktų naudojimo, procesų atlikimo, saugos instrukcijas.
Mokomasi suprasti asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesmuka informacija, detaliai apibūdinami įvykiai, veikla ir (arba) patirtis, reiškiamos emocijos.
Mokomasi rasti reikiamą ir (arba) tikslinę informaciją neilguose tekstuose (reklamose, etiketėse, brošiūrose), suprasti paprastą informaciją skelbimuose ir nuorodose viešojoje erdvėje.
Mokomasi suprasti: tiesmukus tekstus (straipsnius), kuriuose pateikiami faktai kasdienio gyvenimo temomis, apibūdinami žmonės, socialinio ir kultūrinio gyvenimo įvykiai; paprastų, iliustruotų straipsnių pagrindinę mintį ir pagrindinę informaciją.
Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą (pvz., kelionės dienoraštį), trumpų istorijų siužetą, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą.
Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę mintį.
Mokomasi suprasti TV laidų (naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) dominančiomis temomis pagrindines mintis.
Mokomasi suprasti filmus, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai
Mokomasi taikyti supratimo strategijas: nuspėti nežinomo žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus.
Mokomasi klausant ir skaitant nuspėti būsimos teksto dalies turinį, skaitant suvokti teksto dalies turinį remiantis teksto visuma.
Mokomasi nustatyti autoriaus argumentavimą, minties eigą remiantis teksto siejimo priemonėmis ir (arba) diskurso žymekliais.
Mokomasi nustatyti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Naudojamasi žodynais, vertėjais, kitais tekstą suprasti padedančiais įrankiais.
Mokomasi apibūdinti paprastais sakiniais žmones, gyvenamąją ir mokymosi aplinką, kasdienines veiklas, turimus ir pažįstamus daiktus, pomėgius, patirtus įvykius ir pan.
Mokomasi pasakoti paprastą istoriją kasdienėmis temomis, pvz., draugai, vietovės, mokymosi ir laisvalaikio patirtys, asmeniniai išgyvenimai, trumpai papasakoti apie kasdienes veiklas, įpročius, renginius, asmeninę patirtį, pomėgius ir ateities planus (savaitgalis, atostogos).
Mokomasi pateikti paprastus nurodymus, pvz., kaip patekti iš vienos vietos į kitą, kaip atlikti paprastą veiksmą, vartojant nurodomąsias frazes, jungti pasakymus („pirma“, „tada“, „po to“).
Mokomasi reikšti nuomonę, vertinimą: pasakyti, kas patinka ar nepatinka, paaiškinti kodėl, palyginti kelis dalykus, nusakyti prioritetus, pagrįsti savo nuomonę, vertinimą, emocijas vartojant paprastus sakinius.
Pasinaudojant iš anksto pasirengtu tekstu, rengiamas trumpas pranešimas, mokomasi atsakyti į nesudėtingus klausimus.
Mokomasi aprašyti paprastais trumpais sakiniais savo aplinką ir patirtis, pvz., draugai, kasdienė, mokymosi ir laisvalaikio veiklos, dabarties ir praeities įvykiai, asmeniniai išgyvenimai.
Mokomasi rašyti trumpą istoriją, pvz., atostogų patirtys arba netolimos ateities planai. Pasinaudojant žodynu ar kitomis priemonėmis (pvz., veiksmažodžių lentelės, knyga), rašomas pasakojimo įvadas ir (arba) tęsinys. Rašomas dienoraštis, apimantis veiklas, žmones, vietas. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus.
Mokomasi parengti informacinį pranešimą, lankstinuką, plakatą, skelbimą apie pažįstamus dalykus, panaudojant iliustracijas.
Mokomasi rašyti tekstus apie artimą aplinką ir pomėgius, vartojant jungtukus (ir, kadangi, tuomet). Mokomasi išsakyti savo nuomonę apie asmeninius pomėgius ir gyvenimo patirtis vartojant kasdienį žodyną, raštu trumpai (pvz., socialinėse medijose) išsakyti nuomonę.
Mokomasi kurti pateiktis apie dominančius dalykus, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Mokomasi kurti trumpą filmuką, reportažą, vaizdo ir garso įrašą apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus (pvz., draugą, asmenį, kuriuo žavimasi, savo mokyklą, miestą, keliones).
Mokomasi taikyti raiškos strategijas: kuriant sakytinį tekstą remtis savo turimu žodynu, o jo trūkumą kompensuoti gestais ir (arba) ženklais; planuojant pasisakymą remtis turimais kalbiniais ištekliais ir žodynais; perteikti žodžio reikšmę kitais būdais – apibūdinti daiktą ir (arba) reiškinį, perfrazuoti, pateikti sinonimų.
Mokomasi planuoti rašymą remiantis pavyzdžiu, naudojantis žodynais sudaryti planą, užsirašyti reikiamus posakius ir jungiamuosius žodžius, koreguoti ir taisyti tekstą remiantis užsienio kalbos rašytinio teksto kūrimo tradicijomis ir kuriamo teksto žanro reikalavimais.
Mokomasi pasirinkti tinkamas programas, aplikacijas.
Mokomasi bendrauti trumpuose įprastuose pokalbiuose, esant poreikiui, pasinaudojant pagalba, keistis informacija, klausti ir atsakyti, kalbantis kasdienėmis temomis. Mokomasi užduoti klausimus ir suprasti atsakymus, susijusius su daugeliu įprastų dalykų: išreikšti padėką, savo būseną, prašyti pagalbos, atsakyti į pagalbos prašymą, kviesti, siūlyti, atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus, siūlymus, atsiprašymus.
Mokomasi suprasti diskusijos temą, kai kalbama aiškiai ir lėtai, paprastais sakiniais apsikeisti nuomonėmis, lyginti daiktus ir reiškinius, apibūdinti žmones, pasakoti apie savo veiklas, teikti pasiūlymus ir juos priimti, sutikti su kitų nuomone arba jai prieštarauti, susitarti dėl veiklų ir susitikimo datos.
Mokomasi bendrauti atliekant nesudėtingas užduotis, teikti instrukcijas ir pasiūlymus, prašyti pagalbos, jei nesupranti ir padėti sunkumų turinčiam pašnekovui. Mokomasi aptarti bendros veiklos eigą, reaguoti į siūlymus, klausti ir teikti nurodymus (pvz., gaminant patiekalą, organizuojant renginį), palaikyti pokalbį vartojant paprastas frazes, teikiant informaciją ir pasiūlymus.
Mokomasi bendrauti kasdienio gyvenimo temomis (pvz., kelionės, prekių ir paslaugų įsigijimas, apgyvendinimas, orientavimasis viešose erdvėse), prašyti ir gauti paprastą informaciją (pvz., kelionių biure, viešajame transporte), įsigyjant prekes ir bilietus, klausiant ir nurodant kelią, suteikti ir gauti informaciją apie kainas, kiekį, skaičių, pasakyti savo nuomonę apie suteiktą paslaugą (pvz., „mano maistas šaltas“, „mano kambaryje bevielio ryšio nėra“). Mokomasi pasakyti problemas (pvz., sveikatos), esant poreikiui pasitelkiant kūno kalbą.
Mokomasi keistis esmine informacija ir spręsti iškilusias problemas, esant poreikiui paprašyti paaiškinti ir pakartoti. Mokomasi paklausti ir atsakyti apie savo įpročius, kasdienines veiklas, laisvalaikį, planus ir ketinimus, paaiškinti kelią, maršrutą pasitelkiant žemėlapį, pasakoti apie įvykius, pvz., kur kas buvo, kas dalyvavo, kas įvyko. Mokomasi pasakyti savo nuomonę pusiau oficialioje diskusijoje, paprašyti pakartoti esminę informaciją, atsakyti į paprastus interviu klausimus ir užduoti klausimus, pasitikslinti, paprašyti paaiškinti, kai nežino, kaip pasakyti.
Mokomasi keistis informacija teksto žinutėmis, elektroniniu paštu, atsakyti į kito asmens klausimus (pvz., apie naują daiktą ar veiklą). Mokomasi rašyti labai paprastus asmeninius laiškus (pvz., apie save), padėkas, atsiprašymus ir atvirukus, rašyti trumpus pranešimus (pvz., siųsti ir atsakyti į kvietimą, susitarti susitikti), parašyti trumpą sveikinimo atviruko tekstą. Mokomasi rašyti (pusiau) oficialų laišką, teiraujantis informacijos ar pateikiant informaciją; rašyti prašymą, motyvacinį laišką, pateikti keletą argumentų, paaiškinti.
Mokomasi rašyti trumpas žinutes, susijusias su kasdieniais poreikiais, pateikti asmeninę informaciją, pildant anketas ir (arba) formas (pvz., vasaros stovyklos informacija).
Mokomasi apsikeisti paprasta informacija, užduoti ir atsakyti į klausimus, apsikeisti idėjomis kasdienėmis temomis, jei atsakymams turi pakankamai laiko ir jei vienu metu bendraujama su vienu pašnekovu. Mokomasi trumpai apibūdinti kasdienius dalykus, socialines veiklas ir jausmus. Mokomasi trumpai teigiamai arba neigiamai pakomentuoti kitų žmonių virtualius įrašus, užmegzti virtualų pokalbį (pvz., virtualus sveikinimas). Esant poreikiui naudojamasi vertimo įrankiais ir kt. pagalba. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi vykdyti virtualias operacijas (pvz., pasiūlymai, datos, užsakymai) panaudojant formuluotes, būdingas virtualiai erdvei. Mokomasi bendrauti su virtualiu partneriu atliekant bendras užduotis, pildyti internetinius klausimynus ir anketas, pateikti asmeninę informaciją.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi taikyti sąveikos strategijas: inicijuoti, palaikyti ir baigti tiesioginį pokalbį, atkreipti dėmesį, kai norima pasisakyti, parodyti, kad seka pokalbį.
Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti. Mokomasi paprašyti: pakartoti raktinius žodžius, frazes, kai nesupranta, pasakyti, kai pokalbio nesupranta ar negali sekti, nesuprantamą žodį ištarti paraidžiui; paaiškinti ar patikslinti, kas buvo pasakyta
Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Mokomasi žodžiu ir raštu perteikti paprastą ir su žinomomis temomis susijusią vaizdinę informaciją (pvz., nesudėtingą diagramą).
Mokomasi raštu perteikti trumpų, nesudėtingų bei su žinomomis temomis susijusių tekstų informaciją, užrašyti raktinius žodžius, frazes ar trumpus sakinius. Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ar žiūrima keletą kartų.
Mokomasi užrašyti informaciją pristatymų (pvz., klasės draugų parengtų prezentacijų), kurių temos yra žinomos, jei tam užtenka laiko arba jo yra suteikiama papildomai. Mokomasi užsirašyti: paprasto tiesmuko pranešimo pažįstama tema esminius punktus, kai artikuliuojama aiškiai; trumpo pasisakymo (pvz., instrukcijų, nurodymų) esminius punktus.
Bendradarbiaujama įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų etninių kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekamos paprastos komandinės užduotys (pvz., stovykloje, projekto metu). Nusiteikiama rodyti pagarbą, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį. Mokomasi esant nesutarimams ieškoti kompromiso, vartojama mandagi kalba.
Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą.
Mokomasi perteikiat teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams, atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
III gimnazijos klasė
Mokomasi vartoti užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.
Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).
Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).
Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).
Mokymasis visą gyvenimą (išsilavinimas, pvz., mokykla, ateities planai, profesija, profesinė praktika, karjera, mainai, kalbos šalies ir (arba) šalių švietimo sistema).
Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, dezinformacijos atpažinimo būdai, kibernetinis saugumas ir pan.
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
(muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių, kultūrų atstovus. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbine įvairove. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Lyginami skirtingų išmoktų kalbų elementai, pvz., garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t.y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams III gimnazijos klasėje mokantis kalbos ir ją vartojant.
Vartojamas pakankamas žodynas, mokomasi perfrazuojant perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis reikšmėmis. Vartojami frazeologizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.
Susipažįstama su užsienio kalbos fonetikos ypatumais. Mokomasi skaityti fonetinę transkripciją. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu, dalyvaujant diskusijoje ir skaitant balsu.
Gramatinės medžiagos apimtis. Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi pasinaudojant turimais gramatiniais įgūdžiais taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis, vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.
Kalbos taisyklingumas. Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Mokomasi naudotis kalbos žinynais.
Kalbos pažinimo (kalbotyros) sąvokos ir terminai. Mokomasi suprasti ir vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), suprasti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).
Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai : dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasisi požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.
Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: asmeninis ir pusiau oficialus laiškas, skelbimas, instrukcija, pranešimas, bukletas, straipsnis, publicistinis straipsnis, trumpas mokslo populiarinimo straipsnis, trumpa knygos (filmo) recenzija, tinklaraščio įrašas, grožinis tekstas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, vaidybinis filmas, dokumentinis filmas.
Produkuojami sakytiniai tekstai: instrukcija (detali), pasisakymas, pranešimas.
Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojamoji esė su apibūdinimo, aiškinimo, samprotavimo elementais, recenzija (atsiliepimas), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraštis (tinklaraščio įrašas), gyvenimo aprašymas (CV), straipsnis, komentaras.
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: tinklalaidės įrašas, videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.
Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija.
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas, pusiau oficialus laiškas: informacijos teikimas (gavimas), padėka, kvietimas, atsiprašymas.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai susirašinėjant realiu laiku, konsultacija internetu.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, brošiūra, anotacija, straipsnis, recenzija, viešoji kalba, interviu, grožinis tekstas, grafinis tekstas, tinklaraštis (tinklaraščio įrašas), TV (radijo) žinios, TV (radijo) reportažas.
Produkuojami tekstai: konspektas, santrauka, ataskaita (raportas), recenzija, pranešimas.
Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.
Atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti (paklausti apie) žinojimą.
Reikšti (paklausti apie) nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo (duoti leidimą), reikšti draudimą. Reikšti (paklausti apie) norą, ketinimą. Reikšti (paklausti apie) poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti (atsisakyti) siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti (reaguoti į) raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti (reaguoti į) patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti (atsisakyti) pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti (reaguoti į) pretenziją, reikalavimą.
Pradėti pokalbį (pateikti temą). Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti ar suprato.
Informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.
Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse, suvokiant socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.
Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.
Mokomasi detaliai suprasti pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis, kai kalbama normine kalba ir aiškiai, ilgesnius pokalbius ir diskusijas, kai kalbama normine kalba ir (arba) turinčius šnekamosios kalbos elementų.
Mokomasi suprasti trumpų, aiškių, paprastų pranešimų pagrindines mintis ir detales, kai aiškiai kalbama normine kalba, kurioje gali būti šnekamosios kalbos elementų ir kai laikomasi aiškios struktūros.
Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, pažintinių garsinių tekstų ir (arba) knygų pagrindines mintis ir kai kurias detales, adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi suprasti radijo laidų bei garso įrašų turinį žinomomis temomis, jei tariama aiškiai.
Mokomasi suprasti aiškią įrenginio, prietaiso naudojimosi instrukciją.
Mokomasi suprasti įvykių, jausmų, norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek, kad galėtų susirašinėti su draugais.
Mokomasi nustatyti, ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą, rasti ir suprasti asmeniškai svarbią kasdienių tekstų informaciją, pvz., bukletų, trumpų oficialiųjų dokumentų. Mokomasi peržvelgti ilgesnį tekstą, siekiant nustatyti, kur yra reikalinga informacija, atrinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų turint konkretų tikslą.
Mokomasi suprasti: aiškinamojo tipo tekstus, kuriuose pateikiami faktai ir autoriaus požiūris; paprasto laikraščio straipsnio, kuriame tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai, svarbiausias mintis; aiškios struktūros argumentavimo tipo tekstus – suvokti svarstymo eigą, nustatyti pagrindines išvadas.
Mokomasi suprasti: publicistinių straipsnių pažįstamomis temomis (pvz., filmų, knygų apžvalgų, tinklalapio apžvalgų) pagrindines mintis; tiesmuka, paprasta kalba parašytą poeziją, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą, pagrindines mintis ir detales, sekti veiksmo eigą.
Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, informacinių ir (arba) dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi suprasti daugumą TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir pakankamai lėtai.
Mokomasi suprasti dokumentinių ir vaidybinių filmų, susijusių su žinomais kontekstais, pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.
Mokomasi nuspėti kitos sakytinio ar rašytinio teksto dalies ir (arba) pastraipos turinį, remiantis teksto visuma.
Mokomasi tikrintis supratimą remiantis konteksto nuorodomis.
Mokomasi peržvelgus leidinį atpažinti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Naudojamasi įvairiais žodynais, taip pat lingvistiniais.
Mokomasi reikšti nuomonę, emocijas, jausmus apie patirtus dalykus ir paaiškinti, kodėl taip reaguojama.
Mokomasi pasakoti apie savo patirtis, išdėstant veiksmų seką, pateikiant kai kurias detales, atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti įspūdžius, komentarą. Mokomasi išdėstyti netikėtai patirtų įvykių eigą (pvz., eismo įvykio), papasakoti istoriją (tikrą ar įsivaizduojamą), nusakyti siekius, tikslus, planus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs.
Mokomasi paaiškinti, kaip atlikti kokį nors veiksmą, pateikti detalias instrukcijas. Mokomasi išdėstyti kokio nors klausimo ir (arba) problemos pagrindinius aspektus.
Mokomasi reikšti požiūrį, nuomonę žinoma ir aktualia tema, ją pagrįsti pateikiant paprastų argumentų. Vertinti aplinkos reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrįsti savo vertinimą.
Mokomasi pateikti iš anksto parengtą pranešimą žinomais klausimais, gana tiksliai išdėstyti pagrindines mintis, atsakyti į klausimus.
Mokomasi aprašyti pažįstamus, patirtus ar įsivaizduojamus dalykus (žmones, daiktus, vietas, veiklas, įvykius, pomėgius ir pan.).
Mokomasi parengti ataskaitą (angl. report), kurioje perteikiama faktinė informacija ir veiksmų seka. Mokomasi nusakyti svajones, siekius, tikslus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs. Atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti komentarą. Mokomasi papasakoti istoriją, apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius.
Mokomasi parengti informacinį pranešimą, plakatą žinoma tema, ataskaitą apie įvykį, renginį, pateikiant faktinę informaciją ir komentarą. Mokomasi parašyti rašinį apie pažįstamą dalyką, klausimą, problemą, paaiškinti jos pobūdį, nurodyti sprendimo būdus.
Mokomasi rašyti filmo, knygos, TV laidos recenziją ir (arba) atsiliepimą. Mokomasi rašyti trumpą rašinį (esė) žinoma tema (su apibūdinimo, pasakojimo, aiškinimo, samprotavimo elementais), išdėstyti ir apibendrinti faktus ir pateikti savo nuomonę.
Mokomasi kurti pateiktis įvairiomis temomis, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus, svarbius įvykius (pvz., žymius žmones, viešuosius renginius, lankytinas vietas).
Mokomasi taikyti šias raiškos strategijas: planuojant pasisakymą vartoti naujai išmoktus žodžius, frazes, remtis žodynais; pavartoti paprastesnį žodį ir paprašyti ar paraginti klausytoją patikslinti; nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko, kurio pavadinimo negali prisiminti; perteikti žodžio reikšmę pavartojant kitą, reiškiantį panašų dalyką; vengiant pasikartojimo, perfrazuoti; ištaisyti posakius, kurie lemia nesusipratimus, jei pašnekovas parodo, kad nesuprato; paprašyti patvirtinti, kad pavartota taisyklinga forma; nutrūkus komunikacijai, pradėti iš naujo, keisti taktiką; tikslingai planuoti, kurti ir koreguoti sakytinį tekstą, naudojantis žodynais, žinynais, žiniasklaida ir kompiuteriniais tinklais.
Mokomasi planuoti rašytinį tekstą remiantis žanro reikalavimais, atsižvelgti į kalbos stilių, registrą ir teksto struktūrą. Mokomasi pasinaudoti žodynais ir vartosenos žinynais.
Pasirenkamos tinkamos programos, aplikacijos.
Mokomasi suprasti, kas aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose, kai kreipiamasi tiesiogiai, paprašyti pakartoti kai kuriuos žodžius ir frazes. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį, klausti pašnekovo apie patirtus dalykus, įvykius, reikšti nuomonę, emocijas apie žinomus dalykus. Mokomasi nepasirengus įsitraukti į pokalbį kasdienio gyvenimo temomis, pradėti, palaikyti ir įsiterpti į ilgesnį pokalbį žinoma tema. Mokomasi reikšti jausmus: nuostabą, džiaugsmą, liūdesį, susidomėjimą, abejingumą ir reaguoti į kitų reiškiamus jausmus, laikytis pokalbio konvencijų.
Mokomasi suprasti diskusijų bendromis temomis didžiąją dalį, jei pašnekovai taria aiškiai ir vengia idiomų. Mokomasi suprasti, kas kalbama bendro pobūdžio konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, jei pašnekovai aiškiai artikuliuoja, reikšti mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis, pvz., muzika, filmai. Mokomasi paaiškinti, kaip supranta klausimą ir (arba) problemą, trumpai pakomentuoti savo ir kitų požiūrį į žinomus, patirtus dalykus, lyginti ir priešinti alternatyvas, svarstant, ką daryti, kur eiti, ką pasirinkti ir pan.
Mokomasi suprasti, kas sakoma, jei kiti žmonės kalba greitai ar diskusija trunka ilgai, kartais paprašyti pakartoti ar paaiškinti. Mokomasi paaiškinti savo požiūrį į problemą, svarstyti, ką daryti toliau, palyginti ir priešinti alternatyvas, trumpai komentuoti kitų požiūrius, aptarti klausimo, problemos sprendimo būdus, susitarti dėl tolesnių veiksmų.
Mokomasi paprašyti paaiškinti apie skirtingas prekes, paslaugas, paprašyti ir gauti paprastą informaciją apie skirtingas paslaugas ir pirkinius, pvz., kelionės, nakvynės užsakymas, bendravimas su tarnybomis viešnagės užsienio šalyje metu. Mokomasi siekti komunikacinio tikslo nesudėtingose viešojo gyvenimo situacijose, įsigyjant prekes ar paslaugas, palyginti jų savybes, kokybę, pasakyti trūkumus, pvz., parduotuvėje, kavinėje, stotyje ir pan.
Mokomasi dalyvauti įprastuose oficialiuose pokalbiuose žinomomis temomis, kai kalbama aiškiai, bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija, gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus, teirautis detalesnės informacijos.
Mokomasi rašyti asmeninius laiškus, su tam tikromis detalėmis aprašyti patirtį, jausmus ar įvykius, perteikti naujienas ir išdėstyti savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis (pvz., muziką, filmus). Mokomasi rašyti pusiau oficialų laišką, pateikiant prašymą, nusiskundimą, atsakant į skelbimą, teiraujantis detalios informacijos ir pan.
Mokomasi rašyti žinutes įvairiems adresatams, pildyti sudėtingesnes anketas ir (arba) formas turint tikslą pateikti išsamią informaciją klausimais, susijusiais su įvairia veikla (visuomeninė veikla, mokymasis). Mokomasi rašyti gyvenimo aprašymą (CV, Europass).
Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi dalyvauti virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, paskelbti įrašus apie patirtus dalykus, dalyvauti grupės diskusijoje, komentuoti kitų asmenų įrašus, nuorodų turinį, reikšti nuomonę ir jausmus. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi dirbant projekto grupėje vykdyti tiesmukas instrukcijas, pasitikslinti, atlikti bendras užduotis, pasitelkti vizualias priemones (pvz., grafikus, statistiką, paveikslus), keistis išplėstine informacija su pašnekovais, kurie vartoja nesudėtingą kalbą, pakartoja, perfrazuoja. Mokomasi naudotis vizualine parama.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį žinomomis temomis, pakartoti dalį to, ką sakė pašnekovas, kad parodytų, jog suprato ir padėti plėtoti mintis tam tikra tema. Mokomasi perimti kalbėtojo vaidmenį, taikyti priemones pokalbiui ar diskusijai tęsti, trumpai reziumuoti aptartus dalykus, reaguoti į pašnekovo pasiūlymus, apibendrinti diskusijos rezultatus.
Mokomasi paprašyti paaiškinti, pateikti daugiau informacijos, detalių, kad pasitikslintų ir galėtų tęsti pokalbį, diskusiją.
Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Mokomasi žodžiu ar raštu apibūdinti paprastų diagramų informaciją, nusakyti bendrą tendenciją ir komentuoti detales, apibūdinti paveikslėlių, nuotraukų faktinę informaciją (pvz., asmenis, daiktus, vietoves, veiklą, gamtos reiškinius).
Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu detalią santrauką aiškaus, gerai struktūruoto rašytinio publicistinio ar tiesmuko informacinio teksto pažįstama tema, santrauką pokalbio, interviu aktualia tema, santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ir žiūrima keletą kartų. Mokomasi rašyti trumpą santrauką tiesmuko informacinio rašytinio ar sakytinio teksto aktualiomis temomis, kai artikuliuojama aiškiai.
Mokomasi detaliai užsirašyti gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų pažįstamomis temomis informaciją.
Mokomasi: bendradarbiauti įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekant komandines užduotis ir kuriant naujas idėjas (pvz., stovykloje, projekto metu); nusiteikti rodyti pagarbą, suprantant individualius asmenų skirtumus, išklausyti kitų nuomones, išsakyti savo požiūrį, pripažinti nuostatų ir jausmų skirtumus; esant nesutarimams ieškoti kompromiso, mandagiai kalbėti, kurti pozityvią atmosferą.
Mokomasi vadovauti nedidelei (3–4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį: pateikti trumpas aiškias instrukcijas, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą. Nusiteikiama diskusijos metu leisti kiekvienam asmeniui pasisakyti, skatinti visus reikšti nuomonę. Mokomasi užduoti klausimus, paprašyti paaiškinti, pagrįsti nuomonę, apibendrinti grupės diskusiją, pateikti trumpą ataskaitą (angl. report) žodžiu.
Mokomasi perteikti teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams naudojant pavyzdžius, pagrindžiant faktus aiškinimais, pakartojant ar panaudojant iliustracijas. Mokomasi perteikiant tekstą atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
Mokomasi perteikiant teksto turinį raštu, vartoti paprastesnę nei originalo ir (arba) šaltinio kalbą. Mokomasi klausantis užsirašyti (skaitant tekste pasižymėti) tik svarbiausius dalykus, rašant akcentuoti esmę, atsisakyti detalių, teksto turinį pateikti ne kaip rišlų tekstą, o kaip punktų seką.
IV gimnazijos klasė
Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).
Mokslas ir technologijos (pvz., moksliniai išradimai, pažangios technologijos, technologijų (pvz., robotizacija, dronai, dirbtinis intelektas) privalumai ir trūkumai).
Komunikacija ir medijos (pvz., komunikacija viešoje erdvėje: paslaugos, pirkiniai, aptarnavimas; reklama, reklamos įtaka, taisyklės viešoje erdvėje; šiuolaikinės informavimo ir komunikavimo priemonės, etiškas ir saugus elgesys virtualioje erdėje).
Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).
Mokiniai vartoja kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešosios erdvės ir iš dalies profesinėje srityse.
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Socialinės konvencijos (punktualumas ir viešnagės laikas, dovanos, viešojo gyvenimo elgesio taisyklės, pokalbio tabu temos kt.).
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama ir mokomasi suvokti įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Mokomasi bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, suvokti Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbinę įvairovę. Mokomasi vartoti įvairias išmoktas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Mokomasi palyginti skirtingų išmoktų kalbų elementus, pvz., garsus, raides, žodžius, frazes, patarles, priežodžius.
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai. Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai skirstomi į kelias grupes, kurios apima dar smulkesnius gebėjimus, pvz., lingvistiniai (leksiniai: vartojamo žodyno apimtis; gramatiniai: gramatinės kategorijos ir struktūros; fonologiniai ir otroepiniai: tarimas, intonavimas, rašyba; semantiniai: abstrakčiosios sąvokos, reiškiamos atitinkamomis kalbos struktūromis); pragmatiniai (diskurso: tekstų tipai; funkciniai: komunikacinės intencijos); sociolingvistiniai (mandagumo normos ir kalbos registras). Toliau pateikiama kalbinių komunikacinių gebėjimų apimtis, t. y. medžiaga, kuri yra reikalinga mokiniams IV gimnazijos klasėje mokantis kalbos ir ją vartojant.
Vartojamo žodyno apimtis. Vartojamas pakankamas žodynas, kad šiek tiek perfrazuojant galima būtų perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis žodžių reikšmėmis. Susipažįstama su frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais ir jų vartojimu kalboje. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.
Tarimas ir intonavimas. Analizuojami užsienio kalbos fonetikos ypatumai. Skaitoma fonetinė transkripcija. Mokomasi tinkamai intonuoti pasisakant ar kalbantis dialogu ir dalyvaujant diskusijoje.
Kalbos mokėjimo lygyje B1 pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas. Mokomasi panaudojant turimus gramatinius įgūdžius taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose, atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, o esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeisti sinonimiškomis. Vartojamos stilistiškai neutralios gramatinės struktūros. Mokomasi taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.
Taikomos pagrindinės rašybos taisyklės, reikalingos adekvačiai komunikacijai programos temomis ir įvairiose situacijose. Mokomasi taikyti rašybos ir skyrybos normas kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir stilių tekstus. Naudojamasi kalbos žinynais.
Mokomasi vartoti kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika ir pan.). Mokomasi vartoti kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas ir kt.).
Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir jie taikomi produkuojant kalbą. Mokomasi suvokti žodžių ryšius su kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: Būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai : dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus (apibrėžtas) laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas (vaizdas). Girdimumas (garsas). Skonis. Kvapas. Faktūra (tekstūra). Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasisi požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas (tinkamumas), nepriimtinumas (netinkamumas). Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo (įvykio) santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė (nuosavybė). Sujungimas. Priešprieša (alternatyva). Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė (poveikis). Priežastis (motyvas). Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.
Mokomasi suprasti ir komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Susipažįstama, kaip elementai susiję tarpusavyje ir kuria vientisą prasmingą tekstą. kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.
Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, nurodymas, skelbimas, techninė instrukcija, pokalbis, diskusija, pranešimas, pažintinis garsinis tekstas, grožinis audio tekstas, radijo laida.
Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: asmeninis ir pusiau oficialus laiškas, skelbimas, instrukcija, pranešimas, bukletas, straipsnis, publicistinis straipsnis, trumpas mokslo populiarinimo straipsnis, trumpa knygos ir (arba) filmo recenzija, tinklaraščio įrašas, grožinis tekstas, eilėraštis.
Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, mokomasis vaizdo įrašas, TV laida, sporto naujienos, orų prognozė, vaidybinis filmas, dokumentinis filmas.
Produkuojami sakytiniai tekstai: instrukcija (detali), pasisakymas, pranešimas.
Produkuojami rašytiniai tekstai: pasakojamoji esė su apibūdinimo, aiškinimo, samprotavimo elementais, recenzija (atsiliepimas), plakatas, skelbimas, lankstinukas, tinklaraštis (tinklaraščio įrašas), gyvenimo aprašymas (CV), straipsnis, komentaras.
Produkuojami audiovizualiniai tekstai: tinklalaidės įrašas, videofilmukas, videoreportažas, įgarsintos pateiktys su užrašais, trumpas tinklalaidės įrašas, trumpas videofilmukas, trumpas videoreportažas.
Sakytinė sąveika: pokalbis, diskusija, interviu, konsultacija
Rašytinė sąveika: anketa, forma, žinutė, raštelis, elektroninis laiškas, atvirukas, atvirlaiškis, asmeninis laiškas, (pusiau) oficialus laiškas: informacijos teikimas (gavimas), padėka, kvietimas, atsiprašymas.
Sakytinė ir rašytinė sąveika virtualioje erdvėje: pokalbis, internetinis seminaras, socialinių tinklų, tinklaraščių komentarai, komentarai susirašinėjant realiu laiku, konsultacija internetu.
Pateikiami šaltinio (įvesties) tekstai: plakatas, skelbimas, lankstinukas, brošiūra, anotacija, straipsnis, recenzija, viešoji kalba, interviu, grožinis tekstas, grafinis tekstas, tinklaraštis (tinklaraščio įrašas), TV (radijo) žinios, TV (radijo) reportažas.
Produkuojami tekstai: konspektas, santrauka, ataskaita (raportas), recenzija, pranešimas.
Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama su naujomis kalbinės raiškos priemonėmis, kuriomis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras) ir jas vartoti.
Atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti (atsakyti į pasisveikinimą). Atsisveikinti (reaguoti į atsisveikinimą). Padėkoti (reaguoti į padėką). Atsiprašyti (priimti atsiprašymą). Pasveikinti (atsakyti į pasveikinimą). Pagirti (atsakyti į pagyrimą). Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.
Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti, paklausti apie žinojimą.
Reikšti, paklausti apie nuomonę. Pritarti, nepritarti, paklausti ar pritaria. Reikšti, paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti, paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti, paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo, duoti leidimą, reikšti draudimą. Reikšti, paklausti apie norą, ketinimą. Reikšti, paklausti apie poreikį, prioritetą. Reikšti, paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti, paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.
Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą, nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.
Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti, atsisakyti siūlymo, kvietimo. Paraginti, nurodyti, reaguoti į raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti, reaguoti į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti pagalbą, atsisakyti pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti pretenziją, reaguoti į pretenziją, reikalavimą. Paprašyti kokio nors daikto.
Pradėti pokalbį, pateikti temą. Pateikti nuomonę, paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį, leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą, paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.
Parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti, paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti ar suprato.
Informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.
Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Mokomasi atpažinti dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam ir pusiau oficialiam registrui, diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal situaciją (neformalus, neutralus, pusiau oficialus registras).
Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją. Mokomasi suprasti detalius nurodymus aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.
Mokomasi detaliai suprasti pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis, kai kalbama normine kalba ir aiškiai, ilgesnius pokalbius ir diskusijas, kai kalbama normine kalba ir (arba) turinčius šnekamosios kalbos elementų.
Mokomasi suprasti trumpų, aiškių, paprastų pranešimų pagrindines mintis ir detales, kai aiškiai kalbama normine kalba, kurioje gali būti šnekamosios kalbos elementų ir kai laikomasi aiškios struktūros.
Mokomasi suprasti ilgesnio pasakojimo, pažintinių garsinių tekstų ir (arba) knygų pagrindines mintis ir kai kurias detales, adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi suprasti radijo laidų bei garso įrašų turinį žinomomis temomis, jei tariama aiškiai.
Mokomasi suprasti aiškią įrenginio, prietaiso naudojimosi instrukciją.
Mokomasi suprasti įvykių, jausmų, norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek, kad galėtų susirašinėti su draugais.
Mokomasi nustatyti, ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą, rasti ir suprasti asmeniškai svarbią kasdienių tekstų informaciją, pvz., bukletų, trumpų oficialiųjų dokumentų. Mokomasi peržvelgti ilgesnį tekstą, nustatyti, kur yra reikalinga informacija, atrinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų turint konkretų tikslą.
Mokomasi suprasti: aiškinamojo tipo tekstus, kuriuose pateikiami faktai ir autoriaus požiūris; paprasto laikraščio straipsnio, kuriame tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai, svarbiausias mintis; aiškios struktūros argumentavimo tipo tekstus – suvokti svarstymo eigą, nustatyti pagrindines išvadas.
Mokomasi suprasti publicistinių straipsnių pažįstamomis temomis (pvz., filmų, knygų apžvalgų, tinklalapio apžvalgų) pagrindines mintis. Mokomasi suprasti tiesmuka, paprasta kalba parašytą poeziją, adaptuotų grožinių kūrinių siužetą, pagrindines mintis ir detales, sekti veiksmo eigą.
Mokomasi suprasti informacinių ir mokomųjų vaizdo siužetų kasdieninio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo temomis pagrindinę informaciją, informacinių ir (arba) dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi suprasti daugumą TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir pakankamai lėtai.
Mokomasi suprasti dokumentinių ir vaidybinių filmų, susijusių su žinomais kontekstais, pagrindines mintis ir detales.
Mokomasi nustatyti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir pagal sakinio prasmę, jei kalbami dalykai yra žinomi.
Mokomasi nuspėti kitos sakytinio ar rašytinio teksto dalies ir (arba) pastraipos turinį, remiantis teksto visuma.
Mokomasi tikrintis supratimą remiantis konteksto nuorodomis.
Mokomasi peržvelgus leidinį atpažinti teksto žanrą (pvz., straipsnis, virtualūs pokalbių forumai etc.) ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.
Naudojamasi įvairiais žodynais, taip pat lingvistiniais.
Mokomasi reikšti nuomonę, emocijas, jausmus apie patirtus dalykus ir paaiškinti, kodėl taip reaguojama.
Mokomasi pasakoti apie savo patirtis, išdėstant veiksmų seką, pateikiant kai kurias detales, atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti įspūdžius, komentarą. Mokomasi išdėstyti netikėtai patirtų įvykių eigą (pvz., eismo įvykio), papasakoti istoriją (tikrą ar įsivaizduojamą), nusakyti siekius, tikslus, planus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs.
Mokomasi paaiškinti, kaip atlikti kokį nors veiksmą, pateikti detalias instrukcijas. Mokomasi išdėstyti kokio nors klausimo ir (arba) problemos pagrindinius aspektus.
Mokomasi reikšti požiūrį, nuomonę žinoma ir aktualia tema, ją pagrįsti pateikiant paprastų argumentų; vertinti aplinkos reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrįsti savo vertinimą.
Mokomasi pateikti iš anksto parengtą pranešimą žinomais klausimais, gana tiksliai išdėstyti pagrindines mintis, atsakyti į klausimus.
Mokomasi aprašyti pažįstamus, patirtus ar įsivaizduojamus dalykus (žmones, daiktus, vietas, veiklas, įvykius, pomėgius ir pan.).
Mokomasi: parengti ataskaitą (angl. report), kurioje perteikiama faktinė informacija ir veiksmų seka; nusakyti svajones, siekius, tikslus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs; atpasakoti knygos ar filmo siužetą, pateikti komentarą. Mokomasi papasakoti istoriją, apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius.
Mokomasi parengti informacinį pranešimą, plakatą žinoma tema, ataskaitą apie įvykį, renginį, pateikiant faktinę informaciją ir komentarą. Mokomasi parašyti rašinį apie pažįstamą dalyką, klausimą, problemą, paaiškinti jos pobūdį, nurodyti sprendimo būdus.
Mokomasi rašyti filmo, knygos, TV laidos recenziją ir (arba) atsiliepimą. Mokomasi rašyti trumpą rašinį (esė) žinoma tema (su apibūdinimo, pasakojimo, aiškinimo, samprotavimo elementais), išdėstyti ir apibendrinti faktus ir pateikti savo nuomonę.
Mokomasi kurti pateiktis įvairiomis temomis, įgarsinti tekstą, pateikti užrašus ekrane.
Kuriami trumpi filmukai, reportažai, vaizdo ir garso įrašai apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus, svarbius įvykius (pvz., žymius žmones, viešuosius renginius, lankytinas vietas).
Mokomasi taikyti šias raiškos strategijas: planuojant pasisakymą vartoti naujai išmoktus žodžius, frazes, remtis žodynais; pavartoti paprastesnį žodį ir paprašyti ar paraginti klausytoją patikslinti; nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko, kurio pavadinimo negali prisiminti; perteikti žodžio reikšmę pavartojant kitą, reiškiantį panašų dalyką; vengiant pasikartojimo, perfrazuoti; ištaisyti posakius, kurie lemia nesusipratimus, jei pašnekovas parodo, kad nesuprato; paprašyti patvirtinti, kad pavartota taisyklinga forma; nutrūkus komunikacijai, pradėti iš naujo, keisti taktiką; tikslingai planuoti, kurti ir koreguoti sakytinį tekstą, naudojantis žodynais, žinynais, žiniasklaida ir kompiuteriniais tinklais.
Mokomasi planuoti rašytinį tekstą remiantis žanro reikalavimais, atsižvelgti į kalbos stilių, registrą ir teksto struktūrą. Mokomasi pasinaudoti žodynais ir vartosenos žinynais.
Pasirenkamos tinkamos programos, aplikacijos.
Mokomasi suprasti, kas aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose, kai kreipiamasi tiesiogiai, paprašyti pakartoti kai kuriuos žodžius ir frazes. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį, klausti pašnekovo apie patirtus dalykus, įvykius, reikšti nuomonę, emocijas apie žinomus dalykus. Mokomasi nepasirengus įsitraukti į pokalbį kasdienio gyvenimo temomis, pradėti, palaikyti ir įsiterpti į ilgesnį pokalbį žinoma tema. Mokomasi reikšti jausmus: nuostabą, džiaugsmą, liūdesį, susidomėjimą, abejingumą ir reaguoti į kitų reiškiamus jausmus, laikytis pokalbio konvencijų.
Mokomasi suprasti diskusijų bendromis temomis didžiąją dalį, jei pašnekovai taria aiškiai ir vengia idiomų. Mokomasi suprasti, kas kalbama bendro pobūdžio konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, jei pašnekovai aiškiai artikuliuoja, reikšti mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis, pvz., muzika, filmai. Mokomasi paaiškinti, kaip supranta klausimą ir (arba) problemą, trumpai pakomentuoti savo ir kitų požiūrį į žinomus, patirtus dalykus, lyginti ir priešinti alternatyvas, svarstant, ką daryti, kur eiti, ką pasirinkti ir pan.
Mokomasi suprasti, kas sakoma, jei kiti žmonės kalba greitai ar diskusija trunka ilgai, kartais paprašyti pakartoti ar paaiškinti. Mokomasi paaiškinti savo požiūrį į problemą, svarstyti, ką daryti toliau, palyginti ir priešinti alternatyvas, trumpai komentuoti kitų požiūrius, aptarti klausimo, problemos sprendimo būdus, susitarti dėl tolesnių veiksmų.
Mokomasi paprašyti paaiškinti apie skirtingas prekes, paslaugas, paprašyti ir gauti paprastą informaciją apie skirtingas paslaugas ir pirkinius, pvz., kelionės, nakvynės užsakymas, bendravimas su tarnybomis viešnagės užsienio šalyje metu. Mokomasi siekti komunikacinio tikslo nesudėtingose viešojo gyvenimo situacijose, įsigyjant prekes ar paslaugas, palyginti jų savybes, kokybę, pasakyti trūkumus, pvz., parduotuvėje, kavinėje, stotyje ir pan.
Mokomasi dalyvauti įprastuose oficialiuose pokalbiuose žinomomis temomis, kai kalbama aiškiai, bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija, gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus, teirautis detalesnės informacijos.
Mokomasi rašyti asmeninius laiškus, su tam tikromis detalėmis aprašyti patirtį, jausmus ar įvykius, perteikti naujienas ir išdėstyti savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis (pvz., muziką, filmus). Mokomasi rašyti pusiau oficialų laišką, pateikiant prašymą, nusiskundimą, atsakant į skelbimą, teiraujantis detalios informacijos ir pan.
Mokomasi rašyti žinutes įvairiems adresatams, pildyti sudėtingesnes anketas ir (arba) formas turint tikslą pateikti išsamią informaciją klausimais, susijusiais su įvairia veikla (visuomeninė veikla, mokymasis). Mokomasi rašyti gyvenimo aprašymą (CV, Europass).
Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas. Mokomasi dalyvauti virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, paskelbti įrašus apie patirtus dalykus, dalyvauti grupės diskusijoje, komentuoti kitų asmenų įrašus, nuorodų turinį, reikšti nuomonę ir jausmus. Mokomasi laikytis saugos reikalavimų ir etikos normų.
Mokomasi dirbant projekto grupėje vykdyti tiesmukas instrukcijas, pasitikslinti, atlikti bendras užduotis, pasitelkti vizualias priemones (pvz., grafikus, statistiką, paveikslus), keistis išplėstine informacija su pašnekovais, kurie vartoja nesudėtingą kalbą, pakartoja, perfrazuoja. Mokomasi naudotis vizualine parama.
Kalbėtojo vaidmens perėmimas. Mokomasi pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį žinomomis temomis, pakartoti dalį to, ką sakė pašnekovas, siekiant parodyti, jog suprato ir padėti plėtoti mintis tam tikra tema. Mokomasi perimti kalbėtojo vaidmenį, taikyti priemones pokalbiui ar diskusijai tęsti, trumpai reziumuoti aptartus dalykus, reaguoti į pašnekovo pasiūlymus, apibendrinti diskusijos rezultatus.
Mokomasi paprašyti paaiškinti, pateikti daugiau informacijos, detalių, kad pasitikslintų ir galėtų tęsti pokalbį, diskusiją.
Mokomasi naudotis įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.
Mokomasi žodžiu ar raštu perteikti nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.
Mokomasi žodžiu ar raštu apibūdinti paprastų diagramų informaciją, nusakyti bendrą tendenciją ir komentuoti detales, apibūdinti paveikslėlių, nuotraukų faktinę informaciją (pvz., asmenis, daiktus, vietoves, veiklą, gamtos reiškinius).
Mokomasi pateikti žodžiu ar raštu detalią santrauką aiškaus, gerai struktūruoto rašytinio publicistinio ar tiesmuko informacinio teksto pažįstama tema, santrauką pokalbio, interviu aktualia tema, santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei klausomasi ir žiūrima keletą kartų. Mokomasi rašyti trumpą santrauką tiesmuko informacinio rašytinio ar sakytinio teksto aktualiomis temomis, kai artikuliuojama aiškiai.
Mokomasi detaliai užsirašyti gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų pažįstamomis temomis informaciją.
Mokomasi: bendradarbiauti įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūrų, religijų, kalbos mokėjimo lygių, amžiaus ir pan. asmenų, atliekant komandines užduotis ir kuriant naujas idėjas (pvz., stovykloje, projekto metu); nusiteikti rodyti pagarbą, suprantant individualius asmenų skirtumus, išklausyti kitų nuomonių, išsakyti savo požiūrį, pripažinti nuostatų ir jausmų skirtumus; esant nesutarimams ieškoti kompromiso, mandagiai kalbėti, kurti pozityvią atmosferą.
Mokomasi vadovauti nedidelei (3-4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, pateikti trumpas aiškias instrukcijas, koordinuoti ir apibendrinti grupės darbą. Nusiteikiama diskusijos metu leisti kiekvienam asmeniui pasisakyti, skatinti visus reikšti nuomonę. Mokomasi užduoti klausimus, paprašyti paaiškinti, pagrįsti nuomonę, apibendrinti grupės diskusiją, pateikti trumpą ataskaitą (angl. report) žodžiu.
Mokomasi perteikti teksto turinį žodžiu, jį priderinti tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams naudojant pavyzdžius, pagrindžiant faktus aiškinimais, pakartojant ar panaudojant iliustracijas. Mokomasi perteikiant tekstą atsisakyti nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
Mokomasi perteikiant teksto turinį raštu, vartoti paprastesnę nei originalo ir (arba) šaltinio kalbą. Mokomasi klausantis užsirašyti (skaitant tekste pasižymėti) tik svarbiausius dalykus, rašant akcentuoti esmę, atsisakyti detalių, teksto turinį pateikti ne kaip rišlų tekstą, o kaip punktų seką.
Pasiekimų vertinimas

Mokiniui naudingiausias visą mokymo(si) laikotarpį dominuojantis formuojamasis (ugdomasis) vertinimas, kurio paskirtis – padėti mokiniams mokytis, tapti sąmoningais ir savarankiškais besimokančiaisiais, suteikiant konstruktyvią grįžtamąją informaciją. Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokinių žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas planuojant, koreguojant numatytas mokymo(si) veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniams mokymo(si) proceso metu teikimas, mokinių įsivertinimo ir vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymio parašymu. Jis sukuria prielaidas mokiniams pasitikėti mokytoju, geranoriškai bendradarbiauti įveikiant mokymosi sunkumus. Mokytojas aiškina, pataria, pozityviai komentuoja mokinio veiklą. 

Kokybiniai ir kiekybiniai mokinių užsienio kalbos atlikčių požymiai, kurie yra pagrindiniai mokinių pasiekimų vertinimo kriterijai, pateikiami programos skyriuje „Pasiekimų lygių požymiai pagal pasiekimų sritis“ ir aprašomi išskiriant keturis pasiekimų lygius: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5-6, pagrindinis (3) lygis – 7-8, aukštesnysis (4) lygis – 9-10.

Nurodomi pasiekimų lygių požymiai skirti vertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Remiantis nurodytais požymiais galima spręsti apie tarpinius mokinių pasiekimus ir daryti apibendrinamuosius vertinimo aprašus pusmečio ir metų pabaigoje.

Aprašant pasiekimų lygių požymius naudotos šios mokinių pasiekimų augimą rodančios skalės ir sąvokos: 

  • atlikties apimties:
  • minimaliai atlikta (pvz., klausydamas supranta vos kelias nebūtinai pagrindines mintis; pasako ar parašo tik mažąją dalį reikalaujamo teksto, pokalbyje tik glaustai pasako savo nuomonę);
  • iš dalies atlikta (pvz., supranta kai kurias sakytinio teksto pagrindines mintis, pasako ar parašo tik dalį reikalaujamo teksto, pokalbyje pasiekia tik dalį komunikacinių intencijų);
  • atlikta didžioji dalis (pvz., klausydamas supranta esmę ir kai kurias detales, pasako ar parašo tekstą beveik pagal visus užduoties reikalavimus, dalyvauja pokalbyje pasiekdamas beveik visas komunikacines intencijas);
  • atlikta visiškai (pvz., klausydamas supranta visas pagrindines mintis, detales, pasako ar parašo tekstą kaip reikalauja užduotis, dalyvauja pokalbyje pasiekdamas reikiamą komunikacinį tikslą);
  • savarankiškumo (taikoma priklausomai nuo kalbos mokėjimo lygio; svarbus dažnumo kriterijus):
  • tik padedamas: atlieka užduotį dalyvaujant ar procesą moderuojant mokytojui;
  • dažnai padedamas: atlieka užduotį dalyvaujant (procesą moderuojant) mokytojui ir (arba) naudodamasis papildomai pateikta medžiaga (vadovaudamasis papildomai pateiktais kriterijais); patartas taiko kai kurias strategijas;
  • kartais (prireikus) padedamas – atlieka užduotį, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga (vadovaudamasis pateiktais kriterijais), savarankiškai taiko kai kurias strategijas; atlieka užduotį tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų;
  • savarankiškai: užduotį atlieka be pagalbos, susidūręs su kliūtimis, randa būdų jas įveikti; tikslingai taiko tinkamas strategijas;
  • sudėtingumo (taikoma priklausomai nuo kalbos mokėjimo lygio; svarbūs savarankiškumo ir taisyklingumo kriterijai):
  • paprastos užduotys, taisyklingai atliekamos padedant (pvz., užduotis pateikiama tiesiogiai, mokiniui įprastu būdu; užduotis atliekama pažįstamame kontekste; sprendimas (atsakymas) į klausimą randamas, atliekant vieną standartinį žingsnį; atliekant užduotis dažnai reikia pagalbos);
  • paprastos užduotys, taisyklingai atliekamos savarankiškai (pvz., užduotis pateikiama tiesiogiai, mokiniui įprastu būdu; užduotis atliekama pažįstamame kontekste; sprendimas (atsakymas) į klausimą randamas, atliekant vieną standartinį žingsnį, tik kartais prireikia pagalbos);
  • sudėtingesnės užduotys, atliekamos savarankiškai, bet ne visuomet tinkamai (taisyklingai) (pvz., užduotis pateikiama tiesiogiai arba netiesiogiai, gali būti ir perteklinės informacijos; pateikiami probleminiai klausimai; sprendimas ar atsakymas į klausimą randamas, atliekant 2-3 žingsnius, tačiau ne visuomet tinkamai (taisyklingai));
  • sudėtingesnės užduotys, atliekamos savarankiškai ir tinkamai (taisyklingai) (pvz., užduotis pateikiama tiesiogiai arba netiesiogiai, gali būti ir perteklinės informacijos; pateikiami probleminiai klausimai; tinkamas sprendimas ar atsakymas į klausimą sėkmingai randamas, atliekant 2-3 žingsnius);
  • taisyklingumo (taikoma priklausomai nuo kalbos mokėjimo lygio; svarbūs dažnumo ir sudėtingumo kriterijai):
  • iš dalies taisyklingai vartoja paprastas leksines ir gramatines struktūras; tartis ir intonavimas ne visuomet leidžia suprasti, kas norima pasakyti;
  • iš esmės taisyklingai vartoja paprastas leksines ir gramatines struktūras; tartis ir intonavimas iš esmės leidžia suprasti, kas norima pasakyti;
  • taisyklingai vartoja paprastas ir kai kurias sudėtingesnes leksines ir gramatines struktūras; tartis ir intonavimas leidžia suprasti, kas norima pasakyti;
  • taisyklingai vartoja paprastas ir sudėtingesnes leksines ir gramatines struktūras; tartis ir intonavimas visuomet leidžia suprasti, kas norima pasakyti.

Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis ugdymo procese svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir visiems mokiniams pateikti įvairaus sudėtingumo užduočių, tačiau jos turi atitikti konkrečiame mokymosi koncentre numatytus pasiekti kalbos mokėjimo lygio reikalavimus ir jų neviršyti. Užduotys turėtų būti parengtos taip, kad būtų galimybė vertinti skirtingų pasiekimų sričių gebėjimus. Svarbu, ypač formuojamojo vertinimo, užduotis parengti taip, kad galima būtų vertinti skirtingų mokinių daromą pažangą ir teikti veiksmingą, mokytis padedantį ir motyvuojantį grįžtamąjį ryšį.

Ištekliai
Nuotolinio, mišriojo ir hibridinio mokymo(si) pamokų (veiklų) pavyzdžiai su teorine ir metodine medžiaga
Nuotolinio, mišriojo ir hibridinio mokymo(si) pamokų (veiklų) pavyzdžiai su teorine ir metodine medžiaga
mokslobaze.lt
mokslobaze.lt
„LanguageGuide.org“
„LanguageGuide.org“
Kalbų kursai „Loecsen“
Kalbų kursai „Loecsen“
Vaizdopamokos.lt
Vaizdopamokos.lt
eLKlasė
eLKlasė
Išplėsti Suskleisti
Metodinė mokymo medžiaga mediacijos gebėjimų ugdymui
Metodinė mokymo medžiaga mediacijos gebėjimų ugdymui
Metodinė medžiaga, skirta Sausio 13 dienai
Metodinė medžiaga, skirta Sausio 13 dienai
Rekomendacijos dėl atnaujintų bendrųjų programų pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams
Rekomendacijos dėl atnaujintų bendrųjų programų pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams
Trijų ugdymo organizavimo būdų – nuotolinio, mišriojo ir hibridinio mokymo(si) – prototipų modeliai, tinkantys Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms
Trijų ugdymo organizavimo būdų – nuotolinio, mišriojo ir hibridinio mokymo(si) – prototipų modeliai, tinkantys Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms
Užsienio kalbų (pirmosios ir antrosios) vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijos
Užsienio kalbų (pirmosios ir antrosios) vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijos
Užsienio kalbų (pirmosios ir antrosios) pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijos
Užsienio kalbų (pirmosios ir antrosios) pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijos
Metodinis leidinys kalbų (gimtųjų ir užsienio) mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti
Metodinis leidinys kalbų (gimtųjų ir užsienio) mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti
Išplėsti Suskleisti
Prima Aktiv B1.1
Prima Aktiv B1.1
Espanol 2000 Medio Nueva Edicion
Espanol 2000 Medio Nueva Edicion
Espanol 2000 Elemental Nueva Edicion
Espanol 2000 Elemental Nueva Edicion
Outcomes Advanced (C1)
Outcomes Advanced (C1)
Outcomes Upper-Intermediate (B2)
Outcomes Upper-Intermediate (B2)
Outcomes Intermediate (B1+)
Outcomes Intermediate (B1+)
Outcomes Pre-Intermediate (B1)
Outcomes Pre-Intermediate (B1)
Outcomes Elementary (A2)
Outcomes Elementary (A2)
Outcomes Beginner (A1)
Outcomes Beginner (A1)
Nuevo Companeros 3
Nuevo Companeros 3
Nuevo Companeros 2
Nuevo Companeros 2
Nuevo Companeros 1
Nuevo Companeros 1
Qué Bien! 3
Qué Bien! 3
Qué Bien! 2
Qué Bien! 2
Qué Bien! 1
Qué Bien! 1
Merci! 4 (A2)
Merci! 4 (A2)
Merci! 3 (A2)
Merci! 3 (A2)
Merci! 2 (A1)
Merci! 2 (A1)
Merci! 1 (A1)
Merci! 1 (A1)
Nouveau Pixel 4 (A2)
Nouveau Pixel 4 (A2)
Nouveau Pixel 3 (A2)
Nouveau Pixel 3 (A2)
Nouveau Pixel 2 (A1)
Nouveau Pixel 2 (A1)
Nouveau Pixel 1 (A1)
Nouveau Pixel 1 (A1)
Beste Freunde Plus A2.2
Beste Freunde Plus A2.2
Beste Freunde Plus A2.1
Beste Freunde Plus A2.1
Prima Aktiv A2.2
Prima Aktiv A2.2
Prima aktiv A2.1
Prima aktiv A2.1
Prima aktiv A1.2
Prima aktiv A1.2
Prima aktiv A1.1
Prima aktiv A1.1
Explore 1
Explore 1
Prima - Los geht's! 1/A1
Prima - Los geht's! 1/A1
Prima plus B1
Prima plus B1
Prima plus A2.2
Prima plus A2.2
Prima plus A2.1
Prima plus A2.1
Prima plus A1.2
Prima plus A1.2
Prima plus A1.1
Prima plus A1.1
Wir alle B1
Wir alle B1
Wir alle A2
Wir alle A2
Wir alle A1
Wir alle A1
Privet! 5
Privet! 5
Privet! 4
Privet! 4
Privet! 3
Privet! 3
Privet! 2
Privet! 2
Privet! 1
Privet! 1
Beste Freunde Plus A1.2
Beste Freunde Plus A1.2
Beste Freunde Plus A1.1
Beste Freunde Plus A1.1
Voices Advanced (C1)
Voices Advanced (C1)
Voices Upper-Intermediate (B2)
Voices Upper-Intermediate (B2)
Voices Intermediate Plus (B1/B2)
Voices Intermediate Plus (B1/B2)
Voices Intermediate (B1)
Voices Intermediate (B1)
Voice Pre-Intermediate (A2/B1)
Voice Pre-Intermediate (A2/B1)
Voices Elementary (A2)
Voices Elementary (A2)
Voices Beginner (A1)
Voices Beginner (A1)
Dabei! A1.1 Deutsch für Jugendliche
Dabei! A1.1 Deutsch für Jugendliche
Dabei! A1.2 Deutsch für Jugendliche
Dabei! A1.2 Deutsch für Jugendliche
Dabei! A2.1 Deutsch für Jugendliche
Dabei! A2.1 Deutsch für Jugendliche
Dabei! A2.2 Deutsch für Jugendliche
Dabei! A2.2 Deutsch für Jugendliche
Dabei! B1.1 Deutsch für Jugendliche
Dabei! B1.1 Deutsch für Jugendliche
J’aime 3 (Niveau A2)
J’aime 3 (Niveau A2)
J’aime 2 (Niveau A2.1)
J’aime 2 (Niveau A2.1)
J’aime 1 (Niveau A1)
J’aime 1 (Niveau A1)
Imagine 2 (Méthode de francais) A2.1
Imagine 2 (Méthode de francais) A2.1
Imagine 1, A1
Imagine 1, A1
AusBlick 2. B2 lygis. I k. X–XI klasė/ II k. XII klasė. VI–VII m. m.
AusBlick 2. B2 lygis. I k. X–XI klasė/ II k. XII klasė. VI–VII m. m.
Deutsch. Com 3. B1 lygis. II k. XI-XII klasė, VI–VII m. m.
Deutsch. Com 3. B1 lygis. II k. XI-XII klasė, VI–VII m. m.
Deutsch. Com 2. A2 lygis. II k. VII–VIII klasė, III–IV m. m.
Deutsch. Com 2. A2 lygis. II k. VII–VIII klasė, III–IV m. m.
Deutsch. Com 1. A1 lygis. II k. V–VI klasė. I–II m. m.
Deutsch. Com 1. A1 lygis. II k. V–VI klasė. I–II m. m.
Ideen 3. VI–VII m. m.
Ideen 3. VI–VII m. m.
Ideen 2. A2 lygis. VII–VIII klasė. III–IV m. m.
Ideen 2. A2 lygis. VII–VIII klasė. III–IV m. m.
Ideen 1. A1 lygis. V–VI klasė. I–II m. m.
Ideen 1. A1 lygis. V–VI klasė. I–II m. m.
Menschen A2.2. II k. arba III k. III–IV m. m.
Menschen A2.2. II k. arba III k. III–IV m. m.
Menschen A2.1. II k. arba III k. II–III m. m.
Menschen A2.1. II k. arba III k. II–III m. m.
Menschen A1.2. II k./ III k. II m. m.
Menschen A1.2. II k./ III k. II m. m.
Menschen A1.1. II k./ III k. I m. m.
Menschen A1.1. II k./ III k. I m. m.
Sicher! B2.1. VII–VIII m. m.
Sicher! B2.1. VII–VIII m. m.
Sicher! B1+. VI–VII m. m.
Sicher! B1+. VI–VII m. m.
Echo junior 3. B1 lygis. II k. XI–XII klasė.
Echo junior 3. B1 lygis. II k. XI–XII klasė.
Echo junior 2. A2 lygis. II k. X–XI klasė/ XI–XII klasė.
Echo junior 2. A2 lygis. II k. X–XI klasė/ XI–XII klasė.
Echo junior 1. A1 lygis. III k. XI klasė
Echo junior 1. A1 lygis. III k. XI klasė
Soda 2. A2-B1-B2 lygis. I k. X kl. II k. XI–XII kl.
Soda 2. A2-B1-B2 lygis. I k. X kl. II k. XI–XII kl.
Soda 1. A1-A2-B1 lygis. I k. IX klasė. II k. IX–X klasė.
Soda 1. A1-A2-B1 lygis. I k. IX klasė. II k. IX–X klasė.
Interactions 2. A1. 2 lygis. III k. XI–XII klasė.
Interactions 2. A1. 2 lygis. III k. XI–XII klasė.
Interactions 1. A1.1 lygis. III k. X–XI klasė.
Interactions 1. A1.1 lygis. III k. X–XI klasė.
Zenith 3. B1 lygis. I k. XI klasė. II k. XI–XII klasė.
Zenith 3. B1 lygis. I k. XI klasė. II k. XI–XII klasė.
Zenith 2. A2 lygis. II k. X klasė/ XI–XII klasė.
Zenith 2. A2 lygis. II k. X klasė/ XI–XII klasė.
Essentiel et plus 4. A2-B1 lygis. I k. VIII klasė. II k. VIII–IX klasė.
Essentiel et plus 4. A2-B1 lygis. I k. VIII klasė. II k. VIII–IX klasė.
Essentiel et plus 3. A2 lygis. I k. VII klasė. II k. VII-VIII klasė.
Essentiel et plus 3. A2 lygis. I k. VII klasė. II k. VII-VIII klasė.
Essentiel et plus 2. A1-A2 lygis. I k. VI klasė. II k.VI–VII klasė.
Essentiel et plus 2. A1-A2 lygis. I k. VI klasė. II k.VI–VII klasė.
Essentiel et plus 1. A1 lygis. I k. V klasė. II k. V–VI kl.
Essentiel et plus 1. A1 lygis. I k. V klasė. II k. V–VI kl.
Latitudes 2. A2/B1 lygis. VIII-IX klasės, VI-VII m. m.
Latitudes 2. A2/B1 lygis. VIII-IX klasės, VI-VII m. m.
Latitudes 1. A1/A2 lygis. II k. I–III (IV) m. m.
Latitudes 1. A1/A2 lygis. II k. I–III (IV) m. m.
Beste Freunde A1.1. I m. m. (pradedantiesiems)
Beste Freunde A1.1. I m. m. (pradedantiesiems)
Beste Freunde A1.2. II m. m. (pradedantiesiems)
Beste Freunde A1.2. II m. m. (pradedantiesiems)
Beste Freunde A2.1. VIII kl. III m. m.
Beste Freunde A2.1. VIII kl. III m. m.
Beste Freunde A2.2. IX kl. IV m. m.
Beste Freunde A2.2. IX kl. IV m. m.
Beste Freunde B1.2. XI kl. VI m. m.
Beste Freunde B1.2. XI kl. VI m. m.
Beste Freunde B1.1. X kl. V m. m.
Beste Freunde B1.1. X kl. V m. m.
Adomania 2 A1-A2
Adomania 2 A1-A2
Adomania 3 A2
Adomania 3 A2
Life 2nd ed Elementary
Life 2nd ed Elementary
Klasse! A2 Deutsch für Jugendliche. Kursbuch mit Audios und Videos
Klasse! A2 Deutsch für Jugendliche. Kursbuch mit Audios und Videos
Klasse! A1 Deutsch für Jugendliche. Kursbuch mit Audios und Videos
Klasse! A1 Deutsch für Jugendliche. Kursbuch mit Audios und Videos
Klasse! B1 Deutsch für Jugendliche. Kursbuch mit Audios und Videos
Klasse! B1 Deutsch für Jugendliche. Kursbuch mit Audios und Videos
Dabei! B1.2 Deutsch für Jugendliche
Dabei! B1.2 Deutsch für Jugendliche
#LaClasse B1
#LaClasse B1
#LaClasse A2
#LaClasse A2
#LaClasse A1
#LaClasse A1
Šag za šagom 7-8. Novy. XI-XII kl. VII-VIII m.m.
Šag za šagom 7-8. Novy. XI-XII kl. VII-VIII m.m.
Išplėsti Suskleisti
Aprūpinimo standartas
Aprūpinimo standartas
Ilgalaikio plano pavyzdys 6 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 6 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 7 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 7 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 8 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 8 kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 9 (I gimnazijos) kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 9 (I gimnazijos) kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 10 (II gimnazijos) kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys 10 (II gimnazijos) kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys III gimnazijos kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys III gimnazijos kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys IV gimnazijos kl.
Ilgalaikio plano pavyzdys IV gimnazijos kl.
Išplėsti Suskleisti