hero

Dailė

Parsisiųsti sąrašą:

Dailė

Bendrosios nuostatos

Dailės bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia dailės dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Dailės dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti dailės kūrybinės raiškos, aplinkos estetinio vertinimo ir vizualinės kūrybos pažinimo gebėjimus. Siekiama, kad mokiniai vizualiai susipažintų su tautos, valstybės istorija per architektūrą, vaizduojamąją ir taikomąją dailę, dizainą, o per šiuolaikinį meną – su opiais visuomenės klausimais. Analizuojant reklamą, formuojamas estinis skonis ir kritinis mąstymas, jos poveikio priemonių ir tikslų atpažinimas.

Dailė apima įvairias mus supančio pasaulio, žmonių gyvenimo sritis: kūrybos, estetinio pasigėrėjimo ir pramogos, komunikacinę ir reprezentacinę, emocinės savireguliacijos ir socialinės integracijos, kultūros tęstinumą ir inovatyvumą. Dailės raiška ir pažinimas ne didaktinėmis, o meninėmis priemonėmis augina pakantumą, empatiją, toleranciją kitam požiūriui, stiprina asmens tapatumą, moralinę, tautinę ir pilietinę brandą, subtiliai plečia kultūrinį akiratį. Mokiniai mokosi at(si)rinkti sau vertingą informaciją ir kritiškai apmąsto dailės vaidmenį žmogaus gyvenime ir šiuolaikinėje visuomenėje.

Dailės pamokose mokomasi susikaupti, tyrinėti vaizdus, juos analizuoti, ieškoti kūrybinių idėjų, išsiaiškinti, kodėl vieni ar kiti vaizdai yra meniški. Skatinama ieškoti prasmės, kelti klausimą: kodėl meno kūrinyje yra būtent taip, o ne kitaip, lyginti įgyjamą meninę patirtį su gyvenimu. Mokiniai pažįsta savo polinkius, mokosi savarankiškai ieškoti ir įsisavinti naujas su daile susijusias žinias, nagrinėja ir lygina vizualinės raiškos formų ypatumus, ieško idėjų ir kūrybiškai jas įgyvendina, savo veiklos ir kūrybinio darbo rezultatus į(si)vertina šiuolaikinės dailės kontekste.

Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: dailės raiška, dailės supratimas ir vertinimas, dailės reiškinių ir kontekstų pažinimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dvyliktos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Skiriasi pasiekimų sričių apimtys: daugiausia turinio ir laiko numatyta dailės raiškai (apie 60 proc.), dailės supratimui ir vertinimui – apie 20 proc., dailės reiškinių ir kontekstų pažinimui taip pat apie 20 proc. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2 klasės, 3–4 klasės, 5–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai – mokymo(si) rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Dailės dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams pažinti save ir supantį pasaulį, suprasti meno įtakos svarbą asmeniui ir visuomenei, puoselėti kūrybinę raišką, vizualinį mąstymą ir estetinę nuovoką; pažįstant Lietuvos ir pasaulio paveldą, įgyti tvirtą kultūrinį pagrindą, jaustis aktyviu gyvenimo ir savo ateities kūrėju.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pasineria į kūrybinį procesą ir tampa aktyviais jo dalyviais, patiria spontaniškos kūrybos džiaugsmą, stebisi savo ir kitų sukurtų vaizdų patrauklumu;
  • išmėgindami įvairias tradicines ir šiuolaikines raiškos priemones, drąsiai eksperimentuoja ir improvizuoja negalvodami apie galutinį rezultatą; 
  • analizuodami grožio ir gėrio apraiškas, lavinasi meninę įžvalgą ir mąstymą, pagarbiai priima kitas kultūras ir ieško sąsajų su Lietuvos daile;
  • pritaiko dailės raiškos ir daile išugdytus gebėjimus: noriai dalyvauja kultūriniame bendruomenės gyvenime ir pamato, kaip dailė keičia jų aplinką, klasę ir namus.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atsirenka įvairias tradicines ir (ar) šiuolaikines dailės raiškos priemones, išradingai jas pritaiko savo kūrybiniuose darbuose ir (ar) projektuose;
  • ieško kūrybinės raiškos idėjų ir įkvėpimo gamtoje, įvairiose kultūros ir meno apraiškose, savo išgyvenimuose;
  • mokosi geriau suprasti save, kitą ir supantį pasaulį interpretuodami dailės kūrinius;
  • pažįsta praeities ir dabarties dailės reiškinius, Lietuvos ir pasaulio meno paveldo unikalumą; 
  • mokosi kurti estetiškai patrauklią aplinką, tampa aktyviais kultūrinio klasės, mokyklos ir bendruomenės gyvenimo dalyviais;
  • pagarbiai priima kitų kultūrų artefaktus ir meno kūrinius, ugdosi etnines bei dorines nuostatas.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • savarankiškai ir tikslingai pasirenka vizualinės kūrybos priemones ir būdus, spontaniškai eksperimentuoja, įgyvendina savo kūrybos sumanymus ir juos analizuoja;
  • renka informaciją, analizuodami ir interpretuodami įvairius praeities ir dabarties dailės kūrinius, idėjas ir jų kontekstus, siekia individualios raiškos, įtvirtina atradimus kūryboje ir toleruoja kitų raiškos savitumą;
  • bendradarbiauja ir prisiima atsakomybę už savo pasirinkimus individualioje kūrybinėje veikloje ir siekia bendrų kūrybinio darbo rezultatų;
  • savikritiškai įsivertina savo ir tolerantiškai vertina kitų mokinių (klasės draugų) idėjas, kūrybinio darbo rezultatus;
  • pažindami pasaulio ir Lietuvos kultūros paveldą, suvokia jo išsaugojimo ir puoselėjimo svarbą;
  • geba organizuoti parodinę veiklą ir kitas kūrybinės veiklos formas, pristato įvairius kultūrinius reiškinius;
  • plėtoja estetinio aplinkos tvarkymo poreikį, pasinaudoja estetine patirtimi kasdieniame gyvenime, aplinkoje ir bendraudami su žmonėmis.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pasineria į kūrybinį procesą ir tampa aktyviais jo dalyviais, patiria spontaniškos kūrybos džiaugsmą, stebisi savo ir kitų sukurtų vaizdų patrauklumu;
  • išmėgindami įvairias tradicines ir šiuolaikines raiškos priemones, drąsiai eksperimentuoja ir improvizuoja negalvodami apie galutinį rezultatą; 
  • analizuodami grožio ir gėrio apraiškas, lavinasi meninę įžvalgą ir mąstymą, pagarbiai priima kitas kultūras ir ieško sąsajų su Lietuvos daile;
  • pritaiko dailės raiškos ir daile išugdytus gebėjimus: noriai dalyvauja kultūriniame bendruomenės gyvenime ir pamato, kaip dailė keičia jų aplinką, klasę ir namus.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atsirenka įvairias tradicines ir (ar) šiuolaikines dailės raiškos priemones, išradingai jas pritaiko savo kūrybiniuose darbuose ir (ar) projektuose;
  • ieško kūrybinės raiškos idėjų ir įkvėpimo gamtoje, įvairiose kultūros ir meno apraiškose, savo išgyvenimuose;
  • mokosi geriau suprasti save, kitą ir supantį pasaulį interpretuodami dailės kūrinius;
  • pažįsta praeities ir dabarties dailės reiškinius, Lietuvos ir pasaulio meno paveldo unikalumą; 
  • mokosi kurti estetiškai patrauklią aplinką, tampa aktyviais kultūrinio klasės, mokyklos ir bendruomenės gyvenimo dalyviais;
  • pagarbiai priima kitų kultūrų artefaktus ir meno kūrinius, ugdosi etnines bei dorines nuostatas.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • savarankiškai ir tikslingai pasirenka vizualinės kūrybos priemones ir būdus, spontaniškai eksperimentuoja, įgyvendina savo kūrybos sumanymus ir juos analizuoja;
  • renka informaciją, analizuodami ir interpretuodami įvairius praeities ir dabarties dailės kūrinius, idėjas ir jų kontekstus, siekia individualios raiškos, įtvirtina atradimus kūryboje ir toleruoja kitų raiškos savitumą;
  • bendradarbiauja ir prisiima atsakomybę už savo pasirinkimus individualioje kūrybinėje veikloje ir siekia bendrų kūrybinio darbo rezultatų;
  • savikritiškai įsivertina savo ir tolerantiškai vertina kitų mokinių (klasės draugų) idėjas, kūrybinio darbo rezultatus;
  • pažindami pasaulio ir Lietuvos kultūros paveldą, suvokia jo išsaugojimo ir puoselėjimo svarbą;
  • geba organizuoti parodinę veiklą ir kitas kūrybinės veiklos formas, pristato įvairius kultūrinius reiškinius;
  • plėtoja estetinio aplinkos tvarkymo poreikį, pasinaudoja estetine patirtimi kasdieniame gyvenime, aplinkoje ir bendraudami su žmonėmis.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Mokiniai nuosekliai susipažįsta su iškiliais dailės kūriniais ir kūrybos proceso ypatumais, mokosi kelti savitas vizualias idėjas, išskirti tai, kas patinka, ir aptarti kodėl, įžvelgti jas gamtoje ir artimiausioje aplinkoje (architektūroje, interjere ir eksterjere, dizaine, reklamoje tautodailėje ir taikomojoje dailėje). Kritiškai vertindami ir atsirinkdami dailės raiškai vertingą informaciją, išradingai ir lanksčiai ją taiko savitai idėjų raiškai: pasirenka tinkamas dailės technikas ir medžiagas, meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. Būna atviri kitokiam, netradiciniam meniniam sprendimui, jaučiasi menininku, nebijo rizikuoti ir klysti, laužo nusistovėjusias taisykles. Įsivertina ir reflektuoja savo kūrybinius pasiekimus, pristato juos ugdymo įstaigos parodose, virtualioje erdvėje, bendruomenės renginiuose ir kt.

Mokiniai per dailės pamokas susipažįsta su praeities ir dabarties epochų menu, grožio idealais, gali juos palyginti su šiuolaikinės epochos menu ir procesais. Mokiniai ugdosi ir augina kultūrinį sąmoningumą, išmoksta rinktis, analizuoti, interpretuoti ir vertinti dailės ir architektūros kūrinius, panaudoti patirtį ir atradimus savo dailės raiškoje; suvokia, kodėl vieni ar kiti meno reiškiniai patinka, kodėl ir kuo jie vertingi. Mokiniai skatinami lankytis muziejų ekspozicijose, dailės parodose, dalyvauti meno renginiuose, kultūriniame bendruomenės gyvenime. Meninio, kultūros paveldo pažinimas padeda pagrindą tolesniam visapusiškos asmenybės augimui.

Mokiniai mokosi pažinti, suprasti ir vartoti dailės kalbą, kuri yra savita vaizdinių sistema. Jie piešia, tapo, lipdo, konstruoja, modeliuoja plokščius ir erdvinius vaizdus, kuria dailės kūrinius, kurie nežodine komunikacija perteikia savitus vaizdinius pranešimus. Apibūdindami sukurtų dailės kūrinių kompozicijos ir linijų įvairovę, spalvų derinius, formų ir stiliaus ypatumus, vaizdavimo būdus ir kt., mokiniai mokosi tinkamai vartoti dailės sąvokas, išsako autentišką nuomonę. Vystosi mokinio ir mokytojo komunikaciniai santykiai su grįžtamuoju ryšiu mokytojui, o bendradarbiaujant suteikiama galimybė tobulėti abiems. Pristatydami savo meninės kūrybos rezultatus mokiniai viešai (klasėje, mokykloje, skaitmeninėje erdvėje) dalijasi savo patirtimi, pasiekimais su kitais, juos aptaria ir įsivertina, tolerantiškai priima kitokį kūrybiškumą.

Mokiniai, tyrinėdami dailės kūrinius ir savo aplinkos meno reiškinius, t. y. kūrinius muziejų kolekcijose ir dailės galerijų ekspozicijose, knygose, internete, architektūroje, dizaine, rasdami įvairios informacijos apie kūrybos būdus, technikas, kaupia dailės žinias. Analizuodami, vertindami dailės kūrinius ir įvardydami kūrybos proceso ypatumus ugdosi kritinio mąstymo gebėjimus. Atlikdami dailės raiškos užduotis, pasirenka tinkamus kūrybos būdus, technikas, reikmenis, ieško kūrybinių problemų sprendimo ir mokosi mokytis: kelia vizualias idėjas, planuoja savo kūrybinę veiklą. Mokosi laikytis savo plano, kuria eskizus, išsirenka geriausius ir prireikus juos koreguoja. Rodydami savo darbus kitiems ir juos aptardami parodo, ko išmoko, apmąsto ir įsivertina savo pasiekimus ir numato, ko norėtų mokytis ateityje.

Mokiniai susipažindami su šalies ir kitų kraštų pilietiniais ženklais ir valstybės simboliais, kurdami dailės darbus mokosi gerbti atskiro žmogaus, tam tikrų visuomenės grupių interesus, lūkesčius. Organizuodami ir dalyvaudami teminėse dailės parodose, skirtose valstybingumo šventėms, svarbių istorinių datų, įvykių paminėjimui, atpažįsta ir pristato savo šalies papročius ir išgyvenimus. Lygina, ieško bendrumų ir skirtumų su kitų šalių valstybingumo šventėmis, istorinių datų, įvykių paminėjimu. Mokiniai ugdosi nuostatas, kad esant kultūrinei, visuomeninei, ekonominei gyvenimo įvairovei natūraliai iškyla prigimtinis kiekvienam žmogui būdingas lygiateisiškumo, socialinio teisingumo jausmas.

Mokiniai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis ieškodami informacijos apie dailę ir jos reiškinius, fotografuoja, filmuoja, perkelia į skaitmeną ir išsaugo sukurtus vaizdus. Tobulindami, turtindami savo skaitmeninius įgūdžius, naudodamiesi vis naujesnėmis programomis, mokiniai mokosi fiksuoti visą kūrybos procesą, jo etapus ar rezultatus, rengia dailininkų kūrybos ir savo darbų pristatymus, kuria dailės pasiekimų aplanką (portfolio). Naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis redaguoja vaizdus, filmuotą medžiagą, kuria koliažus, 3D modelius, maketus, grafinio dizaino kūrinius, piešia. Naudodami skaitmeninį turinį kuria patrauklią mokyklos vizualinę informaciją, bendrauja ir bendradarbiauja nuotoliniu būdu. Atskirų meno kūrinių pažinimas labai padeda mokiniams ugdytis ne tik skaitmeninę, bet ir kultūrinę bei kūrybingumo kompetencijas. Tam jie renkasi šiuolaikinių žymių pasaulio, Lietuvos, regiono muziejų, galerijų, interneto interaktyvias svetaines.

Mokiniai, kurdami savitus dailės kūrinius, mokosi tinkamai naudoti dailės reikmenis ir saugiai taikyti sudėtingesnes dailės technikas. Tinkamai pasiruošdami, sutvarkydami savo darbo vietą, taupiai naudodami kūrybos medžiagas stiprina sveikos gyvensenos įgūdžius. Bendradarbiaudami, kurdami grupėse bendrus dailės darbus, projektus mokosi priimti atsakingus sprendimus ir draugų pagalbą, ugdosi empatiją ir vertybines nuostatas, atpažįsta savo asmenines savybes, kitų emocijas ir jas atliepia, kurdami teigiamus tarpusavio santykius. Priima meninę saviraišką kaip vieną iš asmeninio tobulėjimo ir terapijos būdų. Kurdami vizualiąją mokyklos informaciją, dalyvaudami integruotos meninės veiklos projektuose, individualiose, grupinėse parodose ar meninėse akcijose ir padėdami jas organizuoti, prisideda kuriant mokyklos ir bendruomenės gerovę.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.3) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pasiekimų lygis.

Plokštumoje ir erdvėje kurdami savitus dailės kūrinius, mokiniai kels autentiškas idėjas, pažins dailės medžiagas, technikas, menines išraiškos priemones ir įgis kūrybinės patirties, kompozicijos žinių ir gebėjimų kurti, eksponuoti ir pristatyti savo ir draugų kūrybą, apmąstyti ir įsivertinti įgytą patirtį. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A5.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui padedant kelia vizualias idėjas (A1.1).

Impulsyviai kelia vizualias idėjas. Nusako, ką pavaizduotų (A1.2).

Impulsyviai kelia vizualias idėjas. Trumpai nusako idėją, kurią norėtų pavaizduoti (A1.3).

Impulsyviai kelia originalias vizualias idėjas, išsamiai papasakoja, ką ir kaip norėtų pavaizduoti (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
3–4 klasių koncentras

Pasirenka mokytojo pasiūlytas temas, idėjas ir dailės reikmenis (A1.1).

Intuityviai kelia vizualias idėjas, renkasi kūrinio temą ir mokytojo pasiūlytus dailės reikmenis (A1.2).

Intuityviai kelia vizualias idėjas. Vartodamas jau žinomas dailės sąvokas nusako kūrinio idėją, temą ir kokius dailės reikmenis jos įgyvendinimui pasirinks (A1.3).

Savarankiškai kelia vizualias idėjas, siūlo kūrinių temas. Vartodamas jau žinomas dailės sąvokas išsamiai paaiškina, kokią idėją ir (ar) kūrinio temą ir kokius dailės reikmenis pasirinks (A1.4).

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
5–6 klasių koncentras

Mokytojo padedamas renkasi vizualią idėją ir (ar) kūrinio temą. Keliais žodžiais pasako, ką pavaizduotų, kokius rinktųsi dailės reikmenis (A1.1).

Intuityviai pasirenka vizualių idėjų artimoje aplinkoje ir dailės kūriniuose. Per patrauklią kūrybinę veiklą trumpai nusako idėją, sudominusią temą, kokią dailės techniką pasirinks jos įgyvendinimui (A1.2).

Pasirenka vizualių idėjų artimoje aplinkoje ir patikusius meno kūrinius. Per patrauklią kūrybinę veiklą, eskizų piešimą paaiškina savitą idėją, sudominusią temą artimoje aplinkoje ar meno kūrinyje, kokią dailės techniką pasirinks jos įgyvendinimui (A1.3).

Savarankiškai pasirenka jį sudominusių vizualių idėjų artimoje aplinkoje ir meno kūriniuose. Per patrauklią kūrybinę veiklą, eskizų piešimą išsamiai paaiškina savitą idėją, sudominusią temą artimoje aplinkoje ar meno kūrinyje, kokią dailės techniką pasirinks jos įgyvendinimui (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
7–8 klasių koncentras

Mokytojo padedamas randa vizualių idėjų individualiai raiškai praeities ir dabarties dailės kūriniuose. Pagal pavyzdį nusipiešia eskizą. Naudodamasis pagalba renkasi vienokį ar kitokį kūrybos būdą (A1.1).

Įžvelgia aktualių vizualių idėjų individualiai raiškai praeities ir dabarties dailės kūriniuose. Nusipiešia eskizą. Savais žodžiais nusako, kodėl renkasi vienokį ar kitokį kūrybos būdą (A1.2).

Randa aktualių vizualių idėjų individualiai raiškai praeities ir dabarties dailės kūriniuose, kasdienybėje. Nusipiešia įvairių eskizų, komentuoja, kodėl renkasi vienokį ar kitokį kūrybos būdą (A1.3).

Savarankiškai randa aktualių vizualių idėjų savo individualiai raiškai praeities ir dabarties dailės kūriniuose ir kūrybiškai jas pritaiko. Nusipiešia įvairių eskizų, atsirenka geriausią ir (ar) tinkamiausią. Argumentuoja, kodėl renkasi vienokį ar kitokį kūrybos būdą (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Randa vizualių idėjų mokytojo nurodytuose kultūriniuose, informaciniuose šaltiniuose, aplinkoje. Trumpai nusako, kas sudomino, ką norėtų kurti (A1.1).

Pasirenka sudominusią vizualią idėją iš nurodytų kultūrinių, informacinių šaltinių, aplinkos. Pateikia eskizą, trumpai paaiškina, kokį atlikimo būdą pasirinks jos įgyvendinimui (A1.2).

Savarankiškai pasirenka sudominusią vizualią idėją iš įvairių kultūrinių, informacinių šaltinių, aplinkos, asmeninių išgyvenimų, pristato ją žodžiu, pateikia įvairių eskizų, išsamiai paaiškina, kokius atlikimo būdus pasirinks savitos idėjos įgyvendinimui (A1.3).

Savarankiškai ir tikslingai renka aktualias idėjas savo kūrybai įvairiuose kultūriniuose, informaciniuose šaltiniuose, aplinkoje. Pasirinktas idėjas pristato žodžiu, pateikia įvairių eskizų, išsamiai paaiškina, kurią pasirinks ir kokiais atlikimo būdais įgyvendins (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Randa vizualių idėjų mokytojo nurodytuose kultūriniuose, informaciniuose šaltiniuose, aplinkoje. Trumpai nusako, kas sudomino, ką ir kokiais būdais norėtų kurti (A1.1).

Pasirenka vizualių idėjų iš mokytojo nurodytų šaltinių (aplinkos vaizdinių, menininkų kūrybos, kultūros paveldo). Atsirenka kūrybai reikalingą medžiagą ir trumpai nusako, kaip įgyvendins pasirinktą idėją. Remdamasis pavyzdžiu, suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus (A1.2).

Savarankiškai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). Atsirenka kūrybai reikalingą medžiagą ir apibūdina, kaip pasirinkta idėja gali būti perteikta įvairiais būdais. Suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus (A1.3).

Savarankiškai ir tikslingai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). Atsirenka kūrybai reikalingą medžiagą ir išsamiai paaiškina, kaip pasirinkta idėja gali būti perteikta įvairiais būdais, kaip ją numato įgyvendinti. Suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinėmis ir šiuolaikinėmis dailės technikomis, siekiant sukurti autentišką mišrią techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui padedant mokosi saugiai naudoti paprastus kūrybos įrankius ir medžiagas (A2.1).

Taiko pasiūlytas dailės technikas, saugiai naudoja paprastus kūrybos įrankius ir medžiagas (A2.2).

Taiko pasiūlytas dailės technikas, saugiai naudoja kūrybos įrankius ir medžiagas. Eksperimentuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.3).

Išradingai ir saugiai taiko dailės technikas. Drąsiai eksperimentuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
3–4 klasių koncentras

Padedant mokytojui pasirenka dailės technikas, mokosi saugiai jomis naudotis (A2.1).

Pasirenka mokytojo nurodytas dailės technikas, saugiai naudoja dailės reikmenis (A2.2).

Pasirenka ir taiko jau žinomas dailės technikas, kūrybiškai ir saugiai jomis naudojasi (A2.3).

Savarankiškai pasirenka ir kūrybiškai taiko išmoktas dailės technikas, saugiai jomis naudojasi, drąsiai eksperimentuoja (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
5–6 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba saugiai taiko pasiūlytas dailės technikas, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.1).

Atpažįsta ir saugiai taiko pasiūlytas dailės technikas, improvizuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.2.).

Pasirenka ir saugiai taiko išmoktas sudėtingesnes dailės technikas, drąsiai improvizuoja, siekdamas originaliai įgyvendinti savo idėją (A2.3).

Savarankiškai pasirenka, saugiai ir išradingai taiko įvairias dailės technikas, išmano jų ypatumus, drąsiai improvizuoja, siekdamas originaliai įgyvendinti savo idėją (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba pagal pavyzdį jungia tradicines ir mišrias dailės technikas (A2.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius jungia tradicines ir mišrias dailės technikas, eksperimentuoja, siekdamas kūrybinio rezultato (A2.2).

Kurdamas drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, savitai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato (A2.3).

Kurdamas savarankiškai ir drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, kūrybiškai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Taiko tas dailės technikas, kurios geriau sekasi, improvizuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.1).

Taiko nurodytas tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas, improvizuoja, siekdamas galutinio rezultato (A2.2).

Pasirenka ir sumaniai taiko tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas, pasinerdamas į kūrybinį procesą kuria autorinę techniką, išradingai siekdamas norimo rezultato (A2.3).

Tikslingai pasirenka, savitai ir kūrybingai taiko tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas. Jausdamasis menininku, mąstydamas vaizdais, nuosekliai siekdamas norimo rezultato sukuria autorinę techniką (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasirenka ir taiko tas dailės technikas, kurios geriau sekasi, atlieka užduotis remdamasis nurodytu pavyzdžiu (A2.1).

Taiko nurodytas tradicines ir (ar) šiuolaikines dailės technikas, raiškos būdus. Išmėgina įvairias kūrybos priemones ir būdus, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.2).

Tikslingai pasirinkdamas kūrybingai taiko tradicines ir (ar) šiuolaikines dailės technikas, raiškos būdus. Išmėgindamas įvairias kūrybos priemones ir būdus, pateikia savitą kūrybinį rezultatą (A2.3).

Tikslingai pasirinkdamas kūrybingai taiko tradicines ir (ar) šiuolaikines dailės technikas, raiškos būdus. Drąsiai eksperimentuodamas ir išmėgindamas įvairias kūrybos priemones ir būdus, pateikia savitą kūrybinį rezultatą (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Naudoja tas meninės išraiškos priemones, kurios geriau sekasi. Pagal pavyzdį komponuoja horizontaliame ir vertikaliame lape (A3.1).

Intuityviai naudoja pasiūlytas meninės išraiškos priemones. Komponuoja horizontaliame ir vertikaliame lape (A3.2).

Intuityviai pasirenka norimo storio linijas, patikusias spalvas, kuria erdvines formas. Išgauna savitą ritmą ir nuotaiką horizontaliame ir vertikaliame lape (A3.3).

Savarankiškai pasirenka savitus linijų, dėmių, spalvų ir erdvinių formų derinius. Laisvai komponuoja horizontaliame ir vertikaliame lape. Kuria savitą ritmą, įvairią ir norimą nuotaiką (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
3–4 klasių koncentras

Naudoja pasiūlytas meninės išraiškos priemones. Mokytojo padedamas ieško vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų ir fono dermės (A3.1).

Spontaniškai valdo pasiūlytas meninės išraiškos priemones. Ieško vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų ir fono dermės (A3.2).

Pasirenka linijas, spalvas, ir (ar) erdvines formas. Pastebi fono, vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų dermę, kūrybiškai perteikia norimą ritmą, emocijas (A3.3).

Savarankiškai pasirenka linijas, spalvas, ir (ar) erdvines formas. Kūrybiškai perteikia fono ir vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų dermę, norimą ritmą, emocijas (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
5–6 klasių koncentras

Mokosi perteikti nuotaiką, įspūdį, pagal pavyzdį naudoja linijas, spalvas, erdvines formas ir pagrindines figūras (A3.1).

Intuityviai perteikia nuotaiką, įspūdį: naudoja įvairias linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras (A3.2).

Savitai perteikia nuotaiką, įspūdį, pagrindines objektų ar reiškinių ypatybes: įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras (A3.3).

Kūrybingai perteikia nuotaiką, įspūdį, pagrindines aplinkos objektų ir gamtos reiškinių ypatybes. Įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
7–8 klasių koncentras

Pagal pavyzdį naudoja spalvų niuansus, toninę įvairovę, įvairius dydžius, intuityviai perteikia objektų ar reiškinių ypatybes (A3.1).

Atlikdamas užduotis atsižvelgia į statiško ir dinamiško komponavimo principus, intuityviai naudoja spalvų niuansus, toninę įvairovę, įvairius dydžius, perteikia objektų ar reiškinių ypatybes (A3.2).

Plokštumoje ir erdvėje išradingai kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas, sumaniai naudoja kontrastingus dydžius, taiko spalvinės ir linijinės perspektyvos principus. Renkasi įvairius spalvų niuansus, toninę įvairovę, perteikia objektų ar reiškinių ypatybes (A3.3).

Plokštumoje ir erdvėje išradingai ir drąsiai kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas, sumaniai naudoja kontrastingus dydžius, kūrybiškai pritaiko spalvinės ir linijinės perspektyvos principus. Tikslingai ir savarankiškai renkasi įvairius spalvų niuansus, toninę įvairovę, puikiai perteikia objektų ar reiškinių ypatybes (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Paskatintas pasirenka sudominusius kūrybos principus ir meninės išraiškos priemones, kuria pavienius darbus (A3.1).

Pasirenka sudominusius kūrybos principus, meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. Jungia darbus į ciklus, pakviestas dalyvauja tęstiniuose projektuose (A3.2).

Atiduoda pirmenybę pamėgtiems kūrybos principams, tikslingai pasirinkdamas meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. Jungia darbus į ciklus, kuria tęstinius projektus, atranda sąsajų su kitais menais (A3.3).

Savarankiškai tyrinėja šiuolaikinės raiškos įvairovę, atiduoda pirmenybę pamėgtiems kūrybos principams, tikslingai pasirinkdamas meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. Ieško originalios raiškos būdų, kuria savitus darbų ciklus ir tęstinius projektus, atranda sąsajų su kitais menais (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Paskatintas pasirenka sudominusius kūrybos principus ir meninės išraiškos priemones, kuria remdamasis nurodytais pavyzdžiais (A3.1).

Naudojasi nurodytomis grafinių, spalvinių, erdvinių, audiovizualiųjų ar medijų meno raiškos priemonėmis. Interpretuodamas aplinkos, meno kūrinių inspiruotas idėjas, nurodyta stilistika perteikia jas savo kūryboje (A3.2).

Savarankiškai naudojasi grafinių, spalvinių, erdvinių, audiovizualiųjų ar medijų meno raiškos priemonėmis. Kūrybiškai interpretuodamas aplinkos, meno kūrinių inspiruotas idėjas, pasirinkta stilistika perteikia jas savo kūryboje (A3.3).

Savarankiškai ir išradingai naudojasi grafinių, spalvinių, erdvinių, audiovizualiųjų ar medijų meno raiškos priemonėmis. Jausdamasis menininku, laisvai ir kūrybiškai interpretuodamas aplinkos, meno kūrinių inspiruotas idėjas, ieškodamas originalios raiškos, perteikia jas savo kūryboje (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui ir klasės draugams padedant savo dailės kūriniais puošia klasės erdvę ir kasdienę aplinką, dalyvauja ugdymo įstaigos parodose. Mokosi užrašyti kūrinio metriką (vardą, klasę), fotografuoti kasdienybę ir šventines akimirkas (A4.1).

Savo dailės kūriniais puošia klasės erdvę ir kasdienę aplinką, dalyvauja ugdymo įstaigos parodose. Užrašo savo kūrinių metriką (vardą, pavardę, klasę). Mokosi fotografuoti kasdienybę ir šventines akimirkas (A4.2).

Savo dailės kūrinius pritaiko konkrečiai progai, puošia klasės erdvę ir kasdienę aplinką. Užrašo kiekvieno savo kūrinio metriką (vardą, pavardę, klasę). Dalyvauja ugdymo įstaigos parodose, renginiuose. Mokosi fotografuoti kasdienybę ir šventines akimirkas (A4.3).

Savo dailės kūrinius pritaiko konkrečiai progai, savarankiškai apipavidalina, užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę), puošia jais klasės erdvę ir kasdienę aplinką, noriai dalyvauja ugdymo įstaigos parodose, šventėse, renginiuose. Fotografuoja kasdienybę ir šventines akimirkas (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
3–4 klasių koncentras

Pakviestas dalyvauja integruotos meninės veiklos projekte ir parodose. Paragintas užrašo savo kūrinių metriką (vardą, pavardę, klasę ir kt.). Mokytojo padedamas mokosi derinti pieštus, skaitmeninius vaizdus (A4.1).

Pakviestas atlieka pasiūlytą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. Savo kūriniams užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę ir kt.). Naudodamasis pagalba kuria parodos kvietimą, plakatą, mokosi derinti pieštus ar skaitmeninius vaizdus (A4.2).

Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. Kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą). Kuria savo ar klasės draugų parodos kvietimą, plakatą, derina pieštus ar skaitmeninius vaizdus (A4.3).

Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. Pasiūlo originalių kūrybinių sprendimų. Savo kūriniams visada užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą). Savarankiškai kuria savo ar klasės draugų parodos kvietimą, plakatą, derina pieštus ir skaitmeninius vaizdus (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
5–6 klasių koncentras

Pakviestas dirba grupėse, rodo savo darbus dailės parodose. Paragintas savo kūriniams užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, pavadinimą ir kt.). Mokosi viešinti informaciją skaitmeninėje erdvėje (A4.1).

Pakviestas dirba grupėse, rodo savo darbus dailės parodose. Kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką). Naudodamasis pagalba viešina informaciją skaitmeninėje erdvėje (A4.2).

Dirba grupėse, rodo savo darbus dailės parodose mokykloje, vietos bendruomenėje. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką). Apipavidalina klasės, mokyklos projektus ir renginius, viešina informaciją skaitmeninėje erdvėje (A4.3).

Imasi atsakomybės ir vadovauja grupės darbui. Rodo iniciatyvą ir pasiūlo originalių temų renginiams ir parodoms, rodo jose savo darbus. Apipavidalina projektus ir renginius. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui visada užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką). Viešina informaciją skaitmeninėje erdvėje (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
7–8 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį kuria vizualiąją mokyklos informaciją, iš dalies naudoja skaitmeninį turinį. Pakviestas dalyvauja parodose ir meninėse akcijose. Paragintas savo kūriniams užrašo metriką (A4.1).

Pakviestas kuria vizualiąją mokyklos informaciją, iš dalies naudoja skaitmeninį turinį. Dalyvauja parodose, prisideda prie meninių akcijų organizavimo. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle savo kūriniams užrašo metriką (A4.2).

Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. Apipavidalina savo kūrinius ir dalyvauja parodose. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką, informacinius tekstus. Bendradarbiauja ir prisideda prie meninių akcijų organizavimo (A4.3).

Savarankiškai kuria vizualiąją mokyklos informaciją, kūrybiškai pritaiko skaitmeninį turinį. Įvairiais būdais apipavidalina savo kūrinius ir aktyviai dalyvauja parodose. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką, informacinius tekstus. Imasi atsakomybės ir organizuoja menines akcijas. Paaiškina, kaip dailė keičia jo aplinką (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pakviestas dalyvauja parodose ir kuriant vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. Naudodamasis pagalba apipavidalina ir eksponuoja savo kūrinius (A4.1).

Paskatintas pasidalija savo kūrybinėmis idėjomis, dalyvauja parodose, kūrybiniuose projektuose ir kuriant vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. Naudodamasis pagalba apipavidalina ir eksponuoja savo kūrinius (A4.2).

Dalijasi savo kūrybinėmis idėjomis. Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį. Bendradarbiauja kūrybiniuose projektuose ir prisideda prie parodų ir meninių akcijų organizavimo. Naudoja kelis dailės kūrinių apipavidalinimo (pasportavimo, fono ar rėmelių parinkimo) ir eksponavimo būdus (A4.3).

Nuolat dalijasi savo kūrybinėmis idėjomis. Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį. Bendradarbiauja kūrybiniuose projektuose ir aktyviai prisideda prie parodų ir meninių akcijų organizavimo. Išradingai naudoja kelis dailės kūrinių apipavidalinimo (pasportavimo, fono ar rėmelių parinkimo) ir eksponavimo būdus (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pakviestas dalyvauja parodose ir, kuriant vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. Naudodamasis pagalba apipavidalina ir pristato savo kūrinius (A4.1).

Paskatintas padeda organizuoti dailės renginius, bendradarbiauja grupėje. Naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais ir pristato savo ir kitų kūrybos rezultatus. Naudoja skaitmeninį turinį pagal pavyzdį kurdamas vizualiąją mokyklos informaciją (A4.2).

Imasi iniciatyvos ir organizuoja dailės renginius, geba komunikuoti ir bendradarbiauti grupėje. Naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, jais remdamasis įvairiai pristato savo ir kitų kūrybos rezultatus. Naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį kurdamas vizualiąją mokyklos informaciją (A4.3).

Nuolat dalijasi savo kūrybinėmis idėjomis, imasi iniciatyvos ir organizuoja dailės renginius, geba komunikuoti ir bendradarbiauti grupėje. Naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, jais remdamasis įvairiai pristato savo ir kitų kūrybos rezultatus. Išradingai naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį kurdamas vizualiąją mokyklos informaciją (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokosi išsakyti savo įspūdžius apie spontaniškos raiškos patirtį (A5.1).

Trumpai nusako savo įspūdžius apie spontaniškos raiškos patirtį (A5.2).

Trumpai nusako savo įspūdžius apie spontaniškos raiškos ir dailės pažinimo patirtį (A5.3).

Noriai dalijasi savo įspūdžiais apie spontaniškos raiškos ir dailės pažinimo patirtį (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
3–4 klasių koncentras

Trumpai nusako, ką norėjo sukurti, kaip pavyko (A5.1).

Nusako, ką norėjo sukurti ir kaip pavyko. Mokytojo padedamas į(si)vertina įgytą patirtį (A5.2).

Paaiškina savo kūrybos rezultatą, vaizdo patrauklumą. Pristato ir į(si)vertina įgytą patirtį (A5.3).

Išsamiai apibūdina savo kūrybos rezultatą, paaiškina, ką norėjo sukurti ir kaip pavyko. Savarankiškai pristato ir į(si)vertina įgytą patirtį (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
5–6 klasių koncentras

Trumpai nusako, ko mokėsi per dailės pamokas ir kokios užduotys patiko (A5.1).

Aptaria, ko mokėsi per dailės pamokas ir nusako, ką pavyko padaryti pačiam ir kitiems (A5.2).

Apibūdina savo ir kitų kūrybos rezultatą, vaizdo patrauklumą. Aptaria, ko mokėsi per dailės pamokas, ką pavyko padaryti pačiam ir kitiems. Įsivertina pasiekimus (A5.3).

Išsamiai apibūdina savo ir kitų kūrybos rezultatą, vaizdo patrauklumą. Aptaria, ko mokėsi per dailės pamokas, ir išsako savitų pastebėjimų apie savo ir kitų meninę kūrybą, išklauso kitų nuomonę ir pateikia siūlymų (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba į(si)vertina savo dailės pasiekimus ir trumpai nusako įgytą patirtį (A5.1).

Aptaria ir į(si)vertina savo dailės pasiekimus, įgytą patirtį. Trumpai nusako, ką darytų kitaip (A5.2).

Į(si)vertina savo dailės pasiekimus, įgytą patirtį, nusako, ką darytų kitaip, kaip paįvairintų savo veiklą, ko dar norėtų išmokti (A5.3).

Analizuoja ir į(si)vertina savo dailės pasiekimus, įgytą patirtį, savarankiškai daro išvadas, ką darytų kitaip, kaip tobulintų savo veiklą (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Trumpai žodžiu apibendrina ir į(si)vertina įgytą patirtį (A5.1).

Parengia savo kūrybos aplanką. Pristatydamas savais žodžiais į(si)vertina įgytą patirtį, kokias dailės raiškos priemones ir būdus rinkosi (A5.2).

Parengia ir pristato savo kūrybos aplanką. Analizuoja ir į(si)vertina įgytą patirtį, numato, kokias tradicines ir (ar) šiuolaikines raiškos priemones, būdus rinkosi, kaip laikėsi pirminio sumanymo, dėl kokių priežasčių jo atsisakė (A5.3).

Savarankiškai parengia, apipavidalina ir išsamiai pristato skaitmeninį savo kūrybos aplanką. Argumentuotai į(si)vertina įgytą patirtį, numato, kokias tradicines ir (ar) šiuolaikines raiškos priemones, būdus rinktųsi ateityje (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Paskatintas trumpai žodžiu arba raštu apibendrina ir į(si)vertina įgytą patirtį (A5.1).

Pagal pavyzdį parengia kūrybos aplanką (portfolio) su kūrinių nuotraukomis, metrika, idėjų eskizais, trumpu kūrybinio proceso aprašymu, kūrybinio rezultato ir įgytos patirties įsivertinimu (A5.2).

Savarankiškai pasirenka savo kūrybos pristatymo būdą. Parengia kūrybos aplanką (portfolio) su kūrinių nuotraukomis, išsamia metrika, idėjų eskizais, kūrybinių ieškojimų variantais, trumpu kūrybinio proceso aprašymu, kūrybinio rezultato ir įgytos patirties įsivertinimu (A5.3).

Tikslingai ir savarankiškai pasirenka savo kūrybos pristatymo būdą. Parengia kūrybos aplanką (portfolio) su kūrinių nuotraukomis, metrika, idėjų eskizais, kūrybinių ieškojimų variantais, išsamiu kūrybinio proceso aprašymu, argumentuotu kūrybinio rezultato ir įgytos patirties įsivertinimu (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui padedant kelia vizualias idėjas (A1.1).

Impulsyviai kelia vizualias idėjas. Nusako, ką pavaizduotų (A1.2).

Impulsyviai kelia vizualias idėjas. Trumpai nusako idėją, kurią norėtų pavaizduoti (A1.3).

Impulsyviai kelia originalias vizualias idėjas, išsamiai papasakoja, ką ir kaip norėtų pavaizduoti (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui padedant mokosi saugiai naudoti paprastus kūrybos įrankius ir medžiagas (A2.1).

Taiko pasiūlytas dailės technikas, saugiai naudoja paprastus kūrybos įrankius ir medžiagas (A2.2).

Taiko pasiūlytas dailės technikas, saugiai naudoja kūrybos įrankius ir medžiagas. Eksperimentuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.3).

Išradingai ir saugiai taiko dailės technikas. Drąsiai eksperimentuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Naudoja tas meninės išraiškos priemones, kurios geriau sekasi. Pagal pavyzdį komponuoja horizontaliame ir vertikaliame lape (A3.1).

Intuityviai naudoja pasiūlytas meninės išraiškos priemones. Komponuoja horizontaliame ir vertikaliame lape (A3.2).

Intuityviai pasirenka norimo storio linijas, patikusias spalvas, kuria erdvines formas. Išgauna savitą ritmą ir nuotaiką horizontaliame ir vertikaliame lape (A3.3).

Savarankiškai pasirenka savitus linijų, dėmių, spalvų ir erdvinių formų derinius. Laisvai komponuoja horizontaliame ir vertikaliame lape. Kuria savitą ritmą, įvairią ir norimą nuotaiką (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui ir klasės draugams padedant savo dailės kūriniais puošia klasės erdvę ir kasdienę aplinką, dalyvauja ugdymo įstaigos parodose. Mokosi užrašyti kūrinio metriką (vardą, klasę), fotografuoti kasdienybę ir šventines akimirkas (A4.1).

Savo dailės kūriniais puošia klasės erdvę ir kasdienę aplinką, dalyvauja ugdymo įstaigos parodose. Užrašo savo kūrinių metriką (vardą, pavardę, klasę). Mokosi fotografuoti kasdienybę ir šventines akimirkas (A4.2).

Savo dailės kūrinius pritaiko konkrečiai progai, puošia klasės erdvę ir kasdienę aplinką. Užrašo kiekvieno savo kūrinio metriką (vardą, pavardę, klasę). Dalyvauja ugdymo įstaigos parodose, renginiuose. Mokosi fotografuoti kasdienybę ir šventines akimirkas (A4.3).

Savo dailės kūrinius pritaiko konkrečiai progai, savarankiškai apipavidalina, užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę), puošia jais klasės erdvę ir kasdienę aplinką, noriai dalyvauja ugdymo įstaigos parodose, šventėse, renginiuose. Fotografuoja kasdienybę ir šventines akimirkas (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokosi išsakyti savo įspūdžius apie spontaniškos raiškos patirtį (A5.1).

Trumpai nusako savo įspūdžius apie spontaniškos raiškos patirtį (A5.2).

Trumpai nusako savo įspūdžius apie spontaniškos raiškos ir dailės pažinimo patirtį (A5.3).

Noriai dalijasi savo įspūdžiais apie spontaniškos raiškos ir dailės pažinimo patirtį (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 1–2 klasių koncentras.

Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška 1–2 klasių koncentras.

Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.

Meninės išraiškos bruožai. 1–2 klasių koncentras.

Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.

Dailės rūšys. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.

Dailės žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 1–2 klasių koncentras.

Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pasirenka mokytojo pasiūlytas temas, idėjas ir dailės reikmenis (A1.1).

Intuityviai kelia vizualias idėjas, renkasi kūrinio temą ir mokytojo pasiūlytus dailės reikmenis (A1.2).

Intuityviai kelia vizualias idėjas. Vartodamas jau žinomas dailės sąvokas nusako kūrinio idėją, temą ir kokius dailės reikmenis jos įgyvendinimui pasirinks (A1.3).

Savarankiškai kelia vizualias idėjas, siūlo kūrinių temas. Vartodamas jau žinomas dailės sąvokas išsamiai paaiškina, kokią idėją ir (ar) kūrinio temą ir kokius dailės reikmenis pasirinks (A1.4).

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Padedant mokytojui pasirenka dailės technikas, mokosi saugiai jomis naudotis (A2.1).

Pasirenka mokytojo nurodytas dailės technikas, saugiai naudoja dailės reikmenis (A2.2).

Pasirenka ir taiko jau žinomas dailės technikas, kūrybiškai ir saugiai jomis naudojasi (A2.3).

Savarankiškai pasirenka ir kūrybiškai taiko išmoktas dailės technikas, saugiai jomis naudojasi, drąsiai eksperimentuoja (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Naudoja pasiūlytas meninės išraiškos priemones. Mokytojo padedamas ieško vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų ir fono dermės (A3.1).

Spontaniškai valdo pasiūlytas meninės išraiškos priemones. Ieško vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų ir fono dermės (A3.2).

Pasirenka linijas, spalvas, ir (ar) erdvines formas. Pastebi fono, vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų dermę, kūrybiškai perteikia norimą ritmą, emocijas (A3.3).

Savarankiškai pasirenka linijas, spalvas, ir (ar) erdvines formas. Kūrybiškai perteikia fono ir vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų dermę, norimą ritmą, emocijas (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pakviestas dalyvauja integruotos meninės veiklos projekte ir parodose. Paragintas užrašo savo kūrinių metriką (vardą, pavardę, klasę ir kt.). Mokytojo padedamas mokosi derinti pieštus, skaitmeninius vaizdus (A4.1).

Pakviestas atlieka pasiūlytą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. Savo kūriniams užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę ir kt.). Naudodamasis pagalba kuria parodos kvietimą, plakatą, mokosi derinti pieštus ar skaitmeninius vaizdus (A4.2).

Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. Kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą). Kuria savo ar klasės draugų parodos kvietimą, plakatą, derina pieštus ar skaitmeninius vaizdus (A4.3).

Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. Pasiūlo originalių kūrybinių sprendimų. Savo kūriniams visada užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą). Savarankiškai kuria savo ar klasės draugų parodos kvietimą, plakatą, derina pieštus ir skaitmeninius vaizdus (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Trumpai nusako, ką norėjo sukurti, kaip pavyko (A5.1).

Nusako, ką norėjo sukurti ir kaip pavyko. Mokytojo padedamas į(si)vertina įgytą patirtį (A5.2).

Paaiškina savo kūrybos rezultatą, vaizdo patrauklumą. Pristato ir į(si)vertina įgytą patirtį (A5.3).

Išsamiai apibūdina savo kūrybos rezultatą, paaiškina, ką norėjo sukurti ir kaip pavyko. Savarankiškai pristato ir į(si)vertina įgytą patirtį (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 3–4 klasių koncentras.

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 3–4 klasių koncentras.

Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.

Meninės išraiškos bruožai. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.

Dailės rūšys 3–4 klasių koncentras.

Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

Dailės žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Mokytojo padedamas renkasi vizualią idėją ir (ar) kūrinio temą. Keliais žodžiais pasako, ką pavaizduotų, kokius rinktųsi dailės reikmenis (A1.1).

Intuityviai pasirenka vizualių idėjų artimoje aplinkoje ir dailės kūriniuose. Per patrauklią kūrybinę veiklą trumpai nusako idėją, sudominusią temą, kokią dailės techniką pasirinks jos įgyvendinimui (A1.2).

Pasirenka vizualių idėjų artimoje aplinkoje ir patikusius meno kūrinius. Per patrauklią kūrybinę veiklą, eskizų piešimą paaiškina savitą idėją, sudominusią temą artimoje aplinkoje ar meno kūrinyje, kokią dailės techniką pasirinks jos įgyvendinimui (A1.3).

Savarankiškai pasirenka jį sudominusių vizualių idėjų artimoje aplinkoje ir meno kūriniuose. Per patrauklią kūrybinę veiklą, eskizų piešimą išsamiai paaiškina savitą idėją, sudominusią temą artimoje aplinkoje ar meno kūrinyje, kokią dailės techniką pasirinks jos įgyvendinimui (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba saugiai taiko pasiūlytas dailės technikas, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.1).

Atpažįsta ir saugiai taiko pasiūlytas dailės technikas, improvizuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.2.).

Pasirenka ir saugiai taiko išmoktas sudėtingesnes dailės technikas, drąsiai improvizuoja, siekdamas originaliai įgyvendinti savo idėją (A2.3).

Savarankiškai pasirenka, saugiai ir išradingai taiko įvairias dailės technikas, išmano jų ypatumus, drąsiai improvizuoja, siekdamas originaliai įgyvendinti savo idėją (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Mokosi perteikti nuotaiką, įspūdį, pagal pavyzdį naudoja linijas, spalvas, erdvines formas ir pagrindines figūras (A3.1).

Intuityviai perteikia nuotaiką, įspūdį: naudoja įvairias linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras (A3.2).

Savitai perteikia nuotaiką, įspūdį, pagrindines objektų ar reiškinių ypatybes: įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras (A3.3).

Kūrybingai perteikia nuotaiką, įspūdį, pagrindines aplinkos objektų ir gamtos reiškinių ypatybes. Įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pakviestas dirba grupėse, rodo savo darbus dailės parodose. Paragintas savo kūriniams užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, pavadinimą ir kt.). Mokosi viešinti informaciją skaitmeninėje erdvėje (A4.1).

Pakviestas dirba grupėse, rodo savo darbus dailės parodose. Kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką). Naudodamasis pagalba viešina informaciją skaitmeninėje erdvėje (A4.2).

Dirba grupėse, rodo savo darbus dailės parodose mokykloje, vietos bendruomenėje. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką). Apipavidalina klasės, mokyklos projektus ir renginius, viešina informaciją skaitmeninėje erdvėje (A4.3).

Imasi atsakomybės ir vadovauja grupės darbui. Rodo iniciatyvą ir pasiūlo originalių temų renginiams ir parodoms, rodo jose savo darbus. Apipavidalina projektus ir renginius. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui visada užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką). Viešina informaciją skaitmeninėje erdvėje (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Trumpai nusako, ko mokėsi per dailės pamokas ir kokios užduotys patiko (A5.1).

Aptaria, ko mokėsi per dailės pamokas ir nusako, ką pavyko padaryti pačiam ir kitiems (A5.2).

Apibūdina savo ir kitų kūrybos rezultatą, vaizdo patrauklumą. Aptaria, ko mokėsi per dailės pamokas, ką pavyko padaryti pačiam ir kitiems. Įsivertina pasiekimus (A5.3).

Išsamiai apibūdina savo ir kitų kūrybos rezultatą, vaizdo patrauklumą. Aptaria, ko mokėsi per dailės pamokas, ir išsako savitų pastebėjimų apie savo ir kitų meninę kūrybą, išklauso kitų nuomonę ir pateikia siūlymų (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 5–6 klasių koncentras.

Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.

Meninės išraiškos bruožai. 5–6 klasių koncentras.

Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.

Dailės rūšys. 5–6 klasių koncentras.

Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.

Dailės žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 5–6 klasių koncentras.

Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Mokytojo padedamas randa vizualių idėjų individualiai raiškai praeities ir dabarties dailės kūriniuose. Pagal pavyzdį nusipiešia eskizą. Naudodamasis pagalba renkasi vienokį ar kitokį kūrybos būdą (A1.1).

Įžvelgia aktualių vizualių idėjų individualiai raiškai praeities ir dabarties dailės kūriniuose. Nusipiešia eskizą. Savais žodžiais nusako, kodėl renkasi vienokį ar kitokį kūrybos būdą (A1.2).

Randa aktualių vizualių idėjų individualiai raiškai praeities ir dabarties dailės kūriniuose, kasdienybėje. Nusipiešia įvairių eskizų, komentuoja, kodėl renkasi vienokį ar kitokį kūrybos būdą (A1.3).

Savarankiškai randa aktualių vizualių idėjų savo individualiai raiškai praeities ir dabarties dailės kūriniuose ir kūrybiškai jas pritaiko. Nusipiešia įvairių eskizų, atsirenka geriausią ir (ar) tinkamiausią. Argumentuoja, kodėl renkasi vienokį ar kitokį kūrybos būdą (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba pagal pavyzdį jungia tradicines ir mišrias dailės technikas (A2.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius jungia tradicines ir mišrias dailės technikas, eksperimentuoja, siekdamas kūrybinio rezultato (A2.2).

Kurdamas drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, savitai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato (A2.3).

Kurdamas savarankiškai ir drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, kūrybiškai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pagal pavyzdį naudoja spalvų niuansus, toninę įvairovę, įvairius dydžius, intuityviai perteikia objektų ar reiškinių ypatybes (A3.1).

Atlikdamas užduotis atsižvelgia į statiško ir dinamiško komponavimo principus, intuityviai naudoja spalvų niuansus, toninę įvairovę, įvairius dydžius, perteikia objektų ar reiškinių ypatybes (A3.2).

Plokštumoje ir erdvėje išradingai kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas, sumaniai naudoja kontrastingus dydžius, taiko spalvinės ir linijinės perspektyvos principus. Renkasi įvairius spalvų niuansus, toninę įvairovę, perteikia objektų ar reiškinių ypatybes (A3.3).

Plokštumoje ir erdvėje išradingai ir drąsiai kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas, sumaniai naudoja kontrastingus dydžius, kūrybiškai pritaiko spalvinės ir linijinės perspektyvos principus. Tikslingai ir savarankiškai renkasi įvairius spalvų niuansus, toninę įvairovę, puikiai perteikia objektų ar reiškinių ypatybes (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį kuria vizualiąją mokyklos informaciją, iš dalies naudoja skaitmeninį turinį. Pakviestas dalyvauja parodose ir meninėse akcijose. Paragintas savo kūriniams užrašo metriką (A4.1).

Pakviestas kuria vizualiąją mokyklos informaciją, iš dalies naudoja skaitmeninį turinį. Dalyvauja parodose, prisideda prie meninių akcijų organizavimo. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle savo kūriniams užrašo metriką (A4.2).

Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. Apipavidalina savo kūrinius ir dalyvauja parodose. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką, informacinius tekstus. Bendradarbiauja ir prisideda prie meninių akcijų organizavimo (A4.3).

Savarankiškai kuria vizualiąją mokyklos informaciją, kūrybiškai pritaiko skaitmeninį turinį. Įvairiais būdais apipavidalina savo kūrinius ir aktyviai dalyvauja parodose. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką, informacinius tekstus. Imasi atsakomybės ir organizuoja menines akcijas. Paaiškina, kaip dailė keičia jo aplinką (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba į(si)vertina savo dailės pasiekimus ir trumpai nusako įgytą patirtį (A5.1).

Aptaria ir į(si)vertina savo dailės pasiekimus, įgytą patirtį. Trumpai nusako, ką darytų kitaip (A5.2).

Į(si)vertina savo dailės pasiekimus, įgytą patirtį, nusako, ką darytų kitaip, kaip paįvairintų savo veiklą, ko dar norėtų išmokti (A5.3).

Analizuoja ir į(si)vertina savo dailės pasiekimus, įgytą patirtį, savarankiškai daro išvadas, ką darytų kitaip, kaip tobulintų savo veiklą (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 7–8 klasių koncentras.

Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 7–8 klasių koncentras.

Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.

Meninės išraiškos bruožai. 7–8 klasių koncentras.

Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.

Dailės rūšys. 7–8 klasių koncentras.

Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.

Dailės žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 7–8 klasių koncentras.

Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Randa vizualių idėjų mokytojo nurodytuose kultūriniuose, informaciniuose šaltiniuose, aplinkoje. Trumpai nusako, kas sudomino, ką norėtų kurti (A1.1).

Pasirenka sudominusią vizualią idėją iš nurodytų kultūrinių, informacinių šaltinių, aplinkos. Pateikia eskizą, trumpai paaiškina, kokį atlikimo būdą pasirinks jos įgyvendinimui (A1.2).

Savarankiškai pasirenka sudominusią vizualią idėją iš įvairių kultūrinių, informacinių šaltinių, aplinkos, asmeninių išgyvenimų, pristato ją žodžiu, pateikia įvairių eskizų, išsamiai paaiškina, kokius atlikimo būdus pasirinks savitos idėjos įgyvendinimui (A1.3).

Savarankiškai ir tikslingai renka aktualias idėjas savo kūrybai įvairiuose kultūriniuose, informaciniuose šaltiniuose, aplinkoje. Pasirinktas idėjas pristato žodžiu, pateikia įvairių eskizų, išsamiai paaiškina, kurią pasirinks ir kokiais atlikimo būdais įgyvendins (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Taiko tas dailės technikas, kurios geriau sekasi, improvizuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.1).

Taiko nurodytas tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas, improvizuoja, siekdamas galutinio rezultato (A2.2).

Pasirenka ir sumaniai taiko tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas, pasinerdamas į kūrybinį procesą kuria autorinę techniką, išradingai siekdamas norimo rezultato (A2.3).

Tikslingai pasirenka, savitai ir kūrybingai taiko tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas. Jausdamasis menininku, mąstydamas vaizdais, nuosekliai siekdamas norimo rezultato sukuria autorinę techniką (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Paskatintas pasirenka sudominusius kūrybos principus ir meninės išraiškos priemones, kuria pavienius darbus (A3.1).

Pasirenka sudominusius kūrybos principus, meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. Jungia darbus į ciklus, pakviestas dalyvauja tęstiniuose projektuose (A3.2).

Atiduoda pirmenybę pamėgtiems kūrybos principams, tikslingai pasirinkdamas meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. Jungia darbus į ciklus, kuria tęstinius projektus, atranda sąsajų su kitais menais (A3.3).

Savarankiškai tyrinėja šiuolaikinės raiškos įvairovę, atiduoda pirmenybę pamėgtiems kūrybos principams, tikslingai pasirinkdamas meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. Ieško originalios raiškos būdų, kuria savitus darbų ciklus ir tęstinius projektus, atranda sąsajų su kitais menais (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pakviestas dalyvauja parodose ir kuriant vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. Naudodamasis pagalba apipavidalina ir eksponuoja savo kūrinius (A4.1).

Paskatintas pasidalija savo kūrybinėmis idėjomis, dalyvauja parodose, kūrybiniuose projektuose ir kuriant vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. Naudodamasis pagalba apipavidalina ir eksponuoja savo kūrinius (A4.2).

Dalijasi savo kūrybinėmis idėjomis. Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį. Bendradarbiauja kūrybiniuose projektuose ir prisideda prie parodų ir meninių akcijų organizavimo. Naudoja kelis dailės kūrinių apipavidalinimo (pasportavimo, fono ar rėmelių parinkimo) ir eksponavimo būdus (A4.3).

Nuolat dalijasi savo kūrybinėmis idėjomis. Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį. Bendradarbiauja kūrybiniuose projektuose ir aktyviai prisideda prie parodų ir meninių akcijų organizavimo. Išradingai naudoja kelis dailės kūrinių apipavidalinimo (pasportavimo, fono ar rėmelių parinkimo) ir eksponavimo būdus (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Trumpai žodžiu apibendrina ir į(si)vertina įgytą patirtį (A5.1).

Parengia savo kūrybos aplanką. Pristatydamas savais žodžiais į(si)vertina įgytą patirtį, kokias dailės raiškos priemones ir būdus rinkosi (A5.2).

Parengia ir pristato savo kūrybos aplanką. Analizuoja ir į(si)vertina įgytą patirtį, numato, kokias tradicines ir (ar) šiuolaikines raiškos priemones, būdus rinkosi, kaip laikėsi pirminio sumanymo, dėl kokių priežasčių jo atsisakė (A5.3).

Savarankiškai parengia, apipavidalina ir išsamiai pristato skaitmeninį savo kūrybos aplanką. Argumentuotai į(si)vertina įgytą patirtį, numato, kokias tradicines ir (ar) šiuolaikines raiškos priemones, būdus rinktųsi ateityje (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.

Dailės technikos: erdvinė raiška. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.

Meninės išraiškos bruožai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.

Dailės rūšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.

Dailės žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Randa vizualių idėjų mokytojo nurodytuose kultūriniuose, informaciniuose šaltiniuose, aplinkoje. Trumpai nusako, kas sudomino, ką ir kokiais būdais norėtų kurti (A1.1).

Pasirenka vizualių idėjų iš mokytojo nurodytų šaltinių (aplinkos vaizdinių, menininkų kūrybos, kultūros paveldo). Atsirenka kūrybai reikalingą medžiagą ir trumpai nusako, kaip įgyvendins pasirinktą idėją. Remdamasis pavyzdžiu, suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus (A1.2).

Savarankiškai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). Atsirenka kūrybai reikalingą medžiagą ir apibūdina, kaip pasirinkta idėja gali būti perteikta įvairiais būdais. Suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus (A1.3).

Savarankiškai ir tikslingai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). Atsirenka kūrybai reikalingą medžiagą ir išsamiai paaiškina, kaip pasirinkta idėja gali būti perteikta įvairiais būdais, kaip ją numato įgyvendinti. Suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus (A1.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinėmis ir šiuolaikinėmis dailės technikomis, siekiant sukurti autentišką mišrią techniką.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasirenka ir taiko tas dailės technikas, kurios geriau sekasi, atlieka užduotis remdamasis nurodytu pavyzdžiu (A2.1).

Taiko nurodytas tradicines ir (ar) šiuolaikines dailės technikas, raiškos būdus. Išmėgina įvairias kūrybos priemones ir būdus, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.2).

Tikslingai pasirinkdamas kūrybingai taiko tradicines ir (ar) šiuolaikines dailės technikas, raiškos būdus. Išmėgindamas įvairias kūrybos priemones ir būdus, pateikia savitą kūrybinį rezultatą (A2.3).

Tikslingai pasirinkdamas kūrybingai taiko tradicines ir (ar) šiuolaikines dailės technikas, raiškos būdus. Drąsiai eksperimentuodamas ir išmėgindamas įvairias kūrybos priemones ir būdus, pateikia savitą kūrybinį rezultatą (A2.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Paskatintas pasirenka sudominusius kūrybos principus ir meninės išraiškos priemones, kuria remdamasis nurodytais pavyzdžiais (A3.1).

Naudojasi nurodytomis grafinių, spalvinių, erdvinių, audiovizualiųjų ar medijų meno raiškos priemonėmis. Interpretuodamas aplinkos, meno kūrinių inspiruotas idėjas, nurodyta stilistika perteikia jas savo kūryboje (A3.2).

Savarankiškai naudojasi grafinių, spalvinių, erdvinių, audiovizualiųjų ar medijų meno raiškos priemonėmis. Kūrybiškai interpretuodamas aplinkos, meno kūrinių inspiruotas idėjas, pasirinkta stilistika perteikia jas savo kūryboje (A3.3).

Savarankiškai ir išradingai naudojasi grafinių, spalvinių, erdvinių, audiovizualiųjų ar medijų meno raiškos priemonėmis. Jausdamasis menininku, laisvai ir kūrybiškai interpretuodamas aplinkos, meno kūrinių inspiruotas idėjas, ieškodamas originalios raiškos, perteikia jas savo kūryboje (A3.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pakviestas dalyvauja parodose ir, kuriant vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. Naudodamasis pagalba apipavidalina ir pristato savo kūrinius (A4.1).

Paskatintas padeda organizuoti dailės renginius, bendradarbiauja grupėje. Naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais ir pristato savo ir kitų kūrybos rezultatus. Naudoja skaitmeninį turinį pagal pavyzdį kurdamas vizualiąją mokyklos informaciją (A4.2).

Imasi iniciatyvos ir organizuoja dailės renginius, geba komunikuoti ir bendradarbiauti grupėje. Naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, jais remdamasis įvairiai pristato savo ir kitų kūrybos rezultatus. Naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį kurdamas vizualiąją mokyklos informaciją (A4.3).

Nuolat dalijasi savo kūrybinėmis idėjomis, imasi iniciatyvos ir organizuoja dailės renginius, geba komunikuoti ir bendradarbiauti grupėje. Naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, jais remdamasis įvairiai pristato savo ir kitų kūrybos rezultatus. Išradingai naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį kurdamas vizualiąją mokyklos informaciją (A4.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Paskatintas trumpai žodžiu arba raštu apibendrina ir į(si)vertina įgytą patirtį (A5.1).

Pagal pavyzdį parengia kūrybos aplanką (portfolio) su kūrinių nuotraukomis, metrika, idėjų eskizais, trumpu kūrybinio proceso aprašymu, kūrybinio rezultato ir įgytos patirties įsivertinimu (A5.2).

Savarankiškai pasirenka savo kūrybos pristatymo būdą. Parengia kūrybos aplanką (portfolio) su kūrinių nuotraukomis, išsamia metrika, idėjų eskizais, kūrybinių ieškojimų variantais, trumpu kūrybinio proceso aprašymu, kūrybinio rezultato ir įgytos patirties įsivertinimu (A5.3).

Tikslingai ir savarankiškai pasirenka savo kūrybos pristatymo būdą. Parengia kūrybos aplanką (portfolio) su kūrinių nuotraukomis, metrika, idėjų eskizais, kūrybinių ieškojimų variantais, išsamiu kūrybinio proceso aprašymu, argumentuotu kūrybinio rezultato ir įgytos patirties įsivertinimu (A5.4).

Dailės technikos: raiška plokštumoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.

Dailės technikos: erdvinė raiška. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.

Meninės išraiškos bruožai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Dailės rūšys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.

Dailės žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.

Pažindami dailės menines išraiškos priemones ir kalbą taisyklingai vartos dailės sąvokas, gebės vertinti ir interpretuoti savo ir kitų sukurtus dailės kūrinius. Tyrinėdami dailės kūrinių idėjas, stilių, menines raiškos priemones ir elementus gebės atskleisti dailės kūrinių prasmes. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui padedant paaiškina vieną dvi dailės sąvokas (B1.1).

Trumpai paaiškina ir vartoja kelias išmoktas dailės sąvokas (B1.2).

Trumpai paaiškina išmoktas dailės sąvokas, vartoja jas apibūdindamas dailės kūrinius (B1.3).

Išsamiai paaiškina išmoktas dailės sąvokas, tinkamai vartoja jas apibūdindamas dailės kūrinius (B1.4).

Kultūrinis paveldas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus). Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. Susipažįsta su dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje (mokykloje, namuose, knygose, muziejuose, parodose, televizijoje, gatvėse).

Dailės istorija. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi apibūdinti, palyginti senovės ir dabarties kūrinių skirtumus.

Etninė kultūra. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).

Švenčių puošimo tradicijos. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.

Valstybingumo simboliai. 1–2 klasių koncentras.

Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.
3–4 klasių koncentras

Mokytojui padedant vartoja kelias išmoktas dailės sąvokas (B1.1).

Trumpai paaiškina ir vartoja kelias išmoktas dailės sąvokas (B1.2).

Skiria, trumpai paaiškina ir vartoja išmoktas dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių (B1.3).

Skiria, išsamiai paaiškina ir tikslingai vartoja išmoktas dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių (B1.4.).

Kultūrinis paveldas. 3–4 klasių koncentras.

Per praktinę kūrybinę raišką, veiklą susipažįsta su istorinių, kultūrinių ir etnografinių paminklų, paveldo objektų, dailės kūrinių artimiausiuose muziejuose vertingumu ir jų išsaugojimo svarba.

Dailės istorija. 3–4 klasių koncentras.

Stebi ir palygina senovės ir dabarties kūrinių skirtumus, panašumus.

Etninė kultūra. 3–4 klasių koncentras.

Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.

Švenčių puošimo tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.

Valstybingumo simboliai. 3–4 klasių koncentras.

Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
5–6 klasių koncentras

Vartoja išmoktas dailės sąvokas, naudodamasis pagalba jas paaiškina (B1.1).

Vartoja išmoktas sudėtingesnes dailės sąvokas, pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B1.2).

Tinkamai vartoja išmoktas sudėtingesnes dailės sąvokas, jas paaiškina, pateikia pavyzdžių (B1.3).

Savarankiškai ir tikslingai vartoja įvairias dailės sąvokas, jas išsamiai paaiškina, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybos (B1.4).

Kultūrinis paveldas. 5–6 klasių koncentras.

Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. Susipažįstama su dailės kūriniais artimiausiuose muziejuose ir dailės parodose.

Dailės istorija. 5–6 klasių koncentras.

Lietuvos ir Europos šalių žymiausi senovės ir dabarties dailės ir architektūros kūriniai. Didžioji ir mažoji architektūra. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.

Etninė kultūra. 5–6 klasių koncentras.

Interpretuoja ir per patrauklią kūrybinę veiklą pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. Susipažįsta su lietuvių liaudies grafika, tapyba, skulptūra, mažąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis), krikštais ir su šiuolaikinės tautodailės kūriniais, kuriuose išreiškiama meilė ir pagarba gamtai.

Švenčių puošimo tradicijos. 5–6 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 5–6 klasių koncentras.

Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
7–8 klasių koncentras

Vartoja išmoktas dailės sąvokas, savais žodžiais aptaria nurodytus dailės kūrinius (B1.1).

Vartoja išmoktas dailės sąvokas, trumpai aptaria nurodytus pavyzdžius iš dailės istorijos (B1.2).

Tikslingai vartoja dailės sąvokų žodyną (stiliaus, žanro terminus) ir pateikia pavyzdžių iš dailės istorijos ir savo bendraamžių kūrybos (B1.3).

Nuosekliai turtina ir tikslingai vartoja dailės sąvokų žodyną (stiliaus, žanro terminus, kompozicijos rūšis), pateikia savo pavyzdžių iš dailės istorijos (B1.4).

Kultūrinis paveldas 7–8 klasių koncentras.

Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. Lietuvos gotika (architektūra ir dailė), sąsajos su moderniuoju menu, sąlygišku vaizdavimu. Dailės kūrinių eksponavimo muziejuose ir dailės parodose ypatumai, informacija apie autorių kūrinius, pateikiama etiketėse ir anotacijose.

Dailės istorija. 7–8 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą siekiama glaudesnio ryšio su istorija: Priešistorės dailė (šviesa ir šešėliai, natūralūs dažai). Senovės Mesopotamijos, Egipto, ikikolumbinės Amerikos menas (piramidės, hieroglifai, žmogaus vaizdavimo kanonai, kostiumas). Antika (klasikinių proporcijų formavimasis architektūroje ir skulptūroje, romėnų mozaikos, šriftas, grafiti). Meninių stilių formavimosi pradžia (romaninė ir gotikinė architektūra, vitražas, inicialai, figūros ir veido vaizdavimas). Lietuvos gotika (architektūra ir dailė). Renesanso menas (linijinė perspektyva, apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje, portreto gimimas ir kt.). Barokas (rūmų kompleksai ir parkai, nauji žanrai, taikomoji dekoratyvinė dailė, kostiumas, perukai ir kt.). Renesansas ir barokas Lietuvoje.

Etninė kultūra. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja įvairiuose žemynuose ir kultūrose ranka rašyto ir piešto šrifto (kaligrafijos), įvairių kultų skulptūros skirtumus, ornamento meninius ypatumus. Samprotauja, kokius žmogaus gebėjimus ir savybes atskleidžia ranka rašytas tekstas.

Švenčių puošimo tradicijos. 7–8 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų šalių ir įvairių švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal pavyzdį aptardamas dailės kūrinius, vartoja išmoktas dailės sąvokas (B1.1).

Apibūdindamas klasikinės ir šiuolaikinės dailės kūrinius, vartoja išmoktas dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybos (B1.2).

Apibūdindamas klasikinės ir šiuolaikinės dailės kūrinius, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių iš savo ir kitų kūrybos (B1.3).

Išsamiai apibūdindamas klasikinės ir šiuolaikinės dailės kūrinius, tikslingai vartoja dailės sąvokas ir pateikia pavyzdžių iš meno istorijos, savo ir kitų kūrybos (B1.4).

Kultūrinis paveldas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Angliškieji ir prancūziškieji parkai. Inžinierinė pramoninė architektūra (tiltai, stotys, Eifelio bokštas ir kt.). Antikvaras ir senoji dailė.

Dailės istorija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą susipažįstama su XIX a. – XXI a. daile ir architektūra: Vilniaus meno mokykla. Kūrybingas antikos tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. Neostiliai: praeities didžiųjų meninių stilių kartojimas. Perėjimas iš istorizmo į moderniąją dailę ir architektūrą. Perėjimas iš modernizmo epochos į postmodernizmą. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.

Etninė kultūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su baltiškojo paveldo tradicija šiuolaikiniame mene. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.

Švenčių puošimo tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal nurodytą pavyzdį vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, vartoja išmoktas dailės sąvokas (B1.1).

Analizuodamas ir vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, vartoja išmoktas dailės sąvokas (B1.2).

Analizuodamas ir vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia savų pavyzdžių (B1.3).

Išsamiai analizuodamas ir vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, tikslingai vartoja dailės sąvokas, išsako savitą nuomonę, pateikia savų pavyzdžių (B1.4).

Kultūrinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.

Dailės istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinės dailės (profesionaliosios ir tautodailės) reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.

Etninė kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

Švenčių puošimo tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Analizuoja, apibūdina ir vertina šiuolaikinių renginių vizualiuosius bruožus.

Valstybingumo simboliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba trumpai apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį ir nusako, kas pavaizduota (B2.1).

Trumpai apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti (B2.2).

Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti (B2.3).

Išsamiai apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį ir nuotaiką, išsako originalių pastebėjimų, ką autoriai norėjo pavaizduoti (B2.4).

Kultūrinis paveldas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus). Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. Susipažįsta su dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje (mokykloje, namuose, knygose, muziejuose, parodose, televizijoje, gatvėse).

Dailės istorija. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi apibūdinti, palyginti senovės ir dabarties kūrinių skirtumus.

Etninė kultūra. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).

Švenčių puošimo tradicijos. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.

Valstybingumo simboliai. 1–2 klasių koncentras.

Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.
3–4 klasių koncentras

Mokytojui padedant apibūdina žiūrimų dailės kūrinių spalvas, linijas ir erdvines formas, įvardija atlikimo techniką, nusako, kas pavaizduota (B2.1).

Trumpai apibūdina žiūrimų dailės kūrinių spalvų derinius, linijas, erdvines formas ir atlikimo technikų ypatumus, išsako savo nuomonę, ką menininkas norėjo pavaizduoti (B2.2).

Apibūdina žiūrimų dailės kūrinių spalvų derinius, linijas, erdvines formas ir atlikimo technikų įvairovę. Samprotauja, kodėl menininkas pasirinko tokias raiškos priemones (B2.3).

Išsamiai apibūdina žiūrimų dailės kūrinių spalvų derinių, linijų ir erdvinių formų įvairovę, atlikimo techniką ir keliamą nuotaiką. Samprotauja, kodėl menininkas pasirinko tokias raiškos priemones (B2.4).

Kultūrinis paveldas. 3–4 klasių koncentras.

Per praktinę kūrybinę raišką, veiklą susipažįsta su istorinių, kultūrinių ir etnografinių paminklų, paveldo objektų, dailės kūrinių artimiausiuose muziejuose vertingumu ir jų išsaugojimo svarba.

Dailės istorija. 3–4 klasių koncentras.

Stebi ir palygina senovės ir dabarties kūrinių skirtumus, panašumus.

Etninė kultūra. 3–4 klasių koncentras.

Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.

Švenčių puošimo tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.

Valstybingumo simboliai. 3–4 klasių koncentras.

Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
5–6 klasių koncentras

Mokytojui padedant nusako ir palygina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių bruožus (B2.1).

Trumpai apibūdina ir palygina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių meninius ypatumus (B2.2).

Apibūdina ir palygina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių spalvų, linijų ir erdvinių formų įvairovę ir ypatumus, išsako, kas jį sudomino (B2.3).

Domisi dailės kūriniais, lygina ir apibūdina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių spalvų derinius, linijų ir erdvinių formų įvairovę ir keliamą nuotaiką. Išsako originalių pastebėjimų (B2.4).

Kultūrinis paveldas. 5–6 klasių koncentras.

Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. Susipažįstama su dailės kūriniais artimiausiuose muziejuose ir dailės parodose.

Dailės istorija. 5–6 klasių koncentras.

Lietuvos ir Europos šalių žymiausi senovės ir dabarties dailės ir architektūros kūriniai. Didžioji ir mažoji architektūra. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.

Etninė kultūra. 5–6 klasių koncentras.

Interpretuoja ir per patrauklią kūrybinę veiklą pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. Susipažįsta su lietuvių liaudies grafika, tapyba, skulptūra, mažąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis), krikštais ir su šiuolaikinės tautodailės kūriniais, kuriuose išreiškiama meilė ir pagarba gamtai.

Švenčių puošimo tradicijos. 5–6 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 5–6 klasių koncentras.

Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba įvardija antikos, didžiųjų klasikinių stilių architektūros ir dailės kūrinių meninius bruožus (B2.1).

Atpažįsta ir grupuoja senovės Rytų, antikos, didžiųjų klasikinių stilių architektūros ir dailės kūrinių meninius bruožus, trumpai apibūdina sudominusį kūrinį (B2.2).

Lygina, klasifikuoja senovės Rytų, antikos, didžiųjų klasikinių stilių ir šiuolaikinės architektūros, dailės meninius bruožus, pažįsta pasaulinės dailės kanoną, savitai apibūdina sudominusį kūrinį (B2.3).

Savarankiškai lygina, klasifikuoja senovės Rytų, antikos, didžiųjų klasikinių stilių ir šiuolaikinės architektūros, dailės meninius bruožus, pažįsta pasaulinės dailės kanoną. Išsamiai apibūdina sudominusį kūrinį, išsako originalių pastebėjimų (B2.4).

Kultūrinis paveldas 7–8 klasių koncentras.

Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. Lietuvos gotika (architektūra ir dailė), sąsajos su moderniuoju menu, sąlygišku vaizdavimu. Dailės kūrinių eksponavimo muziejuose ir dailės parodose ypatumai, informacija apie autorių kūrinius, pateikiama etiketėse ir anotacijose.

Dailės istorija. 7–8 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą siekiama glaudesnio ryšio su istorija: Priešistorės dailė (šviesa ir šešėliai, natūralūs dažai). Senovės Mesopotamijos, Egipto, ikikolumbinės Amerikos menas (piramidės, hieroglifai, žmogaus vaizdavimo kanonai, kostiumas). Antika (klasikinių proporcijų formavimasis architektūroje ir skulptūroje, romėnų mozaikos, šriftas, grafiti). Meninių stilių formavimosi pradžia (romaninė ir gotikinė architektūra, vitražas, inicialai, figūros ir veido vaizdavimas). Lietuvos gotika (architektūra ir dailė). Renesanso menas (linijinė perspektyva, apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje, portreto gimimas ir kt.). Barokas (rūmų kompleksai ir parkai, nauji žanrai, taikomoji dekoratyvinė dailė, kostiumas, perukai ir kt.). Renesansas ir barokas Lietuvoje.

Etninė kultūra. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja įvairiuose žemynuose ir kultūrose ranka rašyto ir piešto šrifto (kaligrafijos), įvairių kultų skulptūros skirtumus, ornamento meninius ypatumus. Samprotauja, kokius žmogaus gebėjimus ir savybes atskleidžia ranka rašytas tekstas.

Švenčių puošimo tradicijos. 7–8 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų šalių ir įvairių švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Trumpai nusako modernizmo ir postmodernizmo kūrinių meninius bruožus (B2.1).

Įvardija, lygina klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinių meninius bruožus, trumpai apibūdina Lietuvos meno išskirtinumą (B2.2).

Lygina, skiria, grupuoja klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinius, paaiškina jų skirtumus ir panašumus, apibūdina Lietuvos meno bruožus ir išskirtinumą (B2.3).

Savarankiškai domisi dailės istorija. Lygina, skiria, grupuoja, išsamiai apibūdina klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinių meninius bruožus, Lietuvos meno išskirtinumą, paaiškina skirtumus, išsako originalių pastebėjimų (B2.4).

Kultūrinis paveldas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Angliškieji ir prancūziškieji parkai. Inžinierinė pramoninė architektūra (tiltai, stotys, Eifelio bokštas ir kt.). Antikvaras ir senoji dailė.

Dailės istorija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą susipažįstama su XIX a. – XXI a. daile ir architektūra: Vilniaus meno mokykla. Kūrybingas antikos tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. Neostiliai: praeities didžiųjų meninių stilių kartojimas. Perėjimas iš istorizmo į moderniąją dailę ir architektūrą. Perėjimas iš modernizmo epochos į postmodernizmą. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.

Etninė kultūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su baltiškojo paveldo tradicija šiuolaikiniame mene. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.

Švenčių puošimo tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.

Valstybingumo simboliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis pagalba trumpai nusako pagrindinius meninius bruožus, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai (B2.1).

Remdamasis pavyzdžiais trumpai nusako meninius bruožus, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai (B2.2).

Nusako skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai (B2.3).

Savarankiškai domisi dailės istorija. Išsamiai apibūdina skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai (B2.4).

Kultūrinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.

Dailės istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinės dailės (profesionaliosios ir tautodailės) reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.

Etninė kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

Švenčių puošimo tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Analizuoja, apibūdina ir vertina šiuolaikinių renginių vizualiuosius bruožus.

Valstybingumo simboliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokosi sutelkti dėmesį, stebėti dailės kūrinius ir pasakyti, kodėl jie patiko, kuo įdomūs (B3.1).

Stebi dailės kūrinius ir trumpai nusako, kodėl patiko kūrinys, kuo jis įdomus (B3.2).

Atidžiai stebi dailės kūrinius ir pasako, kodėl patiko kūrinys, kuo jis įdomus ir vertingas (B3.3).

Susidomėjęs stebi dailės kūrinius ir išsamiai paaiškina, kodėl patiko kūrinys, kuo jis įdomus ir vertingas (B3.4).

Kultūrinis paveldas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus). Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. Susipažįsta su dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje (mokykloje, namuose, knygose, muziejuose, parodose, televizijoje, gatvėse).

Dailės istorija. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi apibūdinti, palyginti senovės ir dabarties kūrinių skirtumus.

Etninė kultūra. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).

Švenčių puošimo tradicijos. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.

Valstybingumo simboliai. 1–2 klasių koncentras.

Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.
3–4 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba keliais žodžiais nusako, kokius jausmus, emocijas kelia dailės kūriniai (B3.1).

Įsižiūri ir trumpai nusako, kokius jausmus, emocijas kelia dailės kūriniai, pastebi žmogaus ir gamtos ryšius (B3.2).

Įsižiūri ir pasakoja apie dailės kūrinių keliamus jausmus, emocijas, kreipia dėmesį į darnius žmogaus ir gamtos ryšius (B3.4).

Atidžiai stebi dailės kūrinius ir išsamiai pasakoja apie dailės kūrinių keliamus jausmus, emocijas, kreipia dėmesį į darnius žmogaus ir gamtos ryšius (B3.4).

Kultūrinis paveldas. 3–4 klasių koncentras.

Per praktinę kūrybinę raišką, veiklą susipažįsta su istorinių, kultūrinių ir etnografinių paminklų, paveldo objektų, dailės kūrinių artimiausiuose muziejuose vertingumu ir jų išsaugojimo svarba.

Dailės istorija. 3–4 klasių koncentras.

Stebi ir palygina senovės ir dabarties kūrinių skirtumus, panašumus.

Etninė kultūra. 3–4 klasių koncentras.

Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.

Švenčių puošimo tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.

Valstybingumo simboliai. 3–4 klasių koncentras.

Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
5–6 klasių koncentras

Mokytojui padedant dailės kūriniuose pastebi ir pagal pateiktą pavyzdį nusako gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formų ypatumus (B3.1).

Dailės kūriniuose pastebi ir trumpai nusako gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formų estetines savybes (B3.2).

Dailės kūriniuose pastebi ir apibūdina gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formų estetines savybes, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, nusako ekologines temas ir jų vaizdavimo būdus (B3.3).

Dailės kūriniuose pastebi, savarankiškai apibūdina gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formas, jų estetines savybes, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą. Įvardija ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus, išsako originalių pastebėjimų (B3.4).

Kultūrinis paveldas. 5–6 klasių koncentras.

Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. Susipažįstama su dailės kūriniais artimiausiuose muziejuose ir dailės parodose.

Dailės istorija. 5–6 klasių koncentras.

Lietuvos ir Europos šalių žymiausi senovės ir dabarties dailės ir architektūros kūriniai. Didžioji ir mažoji architektūra. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.

Etninė kultūra. 5–6 klasių koncentras.

Interpretuoja ir per patrauklią kūrybinę veiklą pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. Susipažįsta su lietuvių liaudies grafika, tapyba, skulptūra, mažąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis), krikštais ir su šiuolaikinės tautodailės kūriniais, kuriuose išreiškiama meilė ir pagarba gamtai.

Švenčių puošimo tradicijos. 5–6 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 5–6 klasių koncentras.

Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba ir pagal pateiktus pavyzdžius vertina įvairių epochų vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius. Trumpai nusako ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius vertina įvairių epochų ir meninių stilių vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis. Trumpai nusako ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.2).

Stebi ir pagal aptartus kriterijus vertina įvairių epochų ir meninių stilių vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.3).

Domisi meno istorija. Stebi ir savarankiškai vertina įvairių epochų ir meninių stilių vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus, pasako originalių nuomonių (B3.4).

Kultūrinis paveldas 7–8 klasių koncentras.

Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. Lietuvos gotika (architektūra ir dailė), sąsajos su moderniuoju menu, sąlygišku vaizdavimu. Dailės kūrinių eksponavimo muziejuose ir dailės parodose ypatumai, informacija apie autorių kūrinius, pateikiama etiketėse ir anotacijose.

Dailės istorija. 7–8 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą siekiama glaudesnio ryšio su istorija: Priešistorės dailė (šviesa ir šešėliai, natūralūs dažai). Senovės Mesopotamijos, Egipto, ikikolumbinės Amerikos menas (piramidės, hieroglifai, žmogaus vaizdavimo kanonai, kostiumas). Antika (klasikinių proporcijų formavimasis architektūroje ir skulptūroje, romėnų mozaikos, šriftas, grafiti). Meninių stilių formavimosi pradžia (romaninė ir gotikinė architektūra, vitražas, inicialai, figūros ir veido vaizdavimas). Lietuvos gotika (architektūra ir dailė). Renesanso menas (linijinė perspektyva, apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje, portreto gimimas ir kt.). Barokas (rūmų kompleksai ir parkai, nauji žanrai, taikomoji dekoratyvinė dailė, kostiumas, perukai ir kt.). Renesansas ir barokas Lietuvoje.

Etninė kultūra. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja įvairiuose žemynuose ir kultūrose ranka rašyto ir piešto šrifto (kaligrafijos), įvairių kultų skulptūros skirtumus, ornamento meninius ypatumus. Samprotauja, kokius žmogaus gebėjimus ir savybes atskleidžia ranka rašytas tekstas.

Švenčių puošimo tradicijos. 7–8 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų šalių ir įvairių švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Naudodamasis pagalba apibūdina mokytojo parinktų dailės, dizaino kūrinių, architektūros paminklų meninius bruožus, dailininko kūrinių ypatumus (B3.1).

Vertina nurodytus dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, keliais žodžiais nusako meninius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus, autentišką pasaulio matymą (B3.2).

Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.3).

Savarankiškai analizuoja ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, pasako originalių minčių apibūdindamas meninius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus, autentišką pasaulio matymą, svajonę, viziją, darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.4).

Kultūrinis paveldas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Angliškieji ir prancūziškieji parkai. Inžinierinė pramoninė architektūra (tiltai, stotys, Eifelio bokštas ir kt.). Antikvaras ir senoji dailė.

Dailės istorija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą susipažįstama su XIX a. – XXI a. daile ir architektūra: Vilniaus meno mokykla. Kūrybingas antikos tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. Neostiliai: praeities didžiųjų meninių stilių kartojimas. Perėjimas iš istorizmo į moderniąją dailę ir architektūrą. Perėjimas iš modernizmo epochos į postmodernizmą. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.

Etninė kultūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su baltiškojo paveldo tradicija šiuolaikiniame mene. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.

Švenčių puošimo tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.

Valstybingumo simboliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis pagalba trumpai nusako mokytojo parinktų kūrinių idėjas, meninius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus (B3.1).

Remdamasis nurodytais pavyzdžiais apibūdina būdingus nurodytų kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia pavyzdžių, kaip panašią idėją dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse (B3.2).

Vertina ir išsamiai apibūdina būdingus sudominusių kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia pavyzdžių, kaip panašią idėją ar aktualias laikmečio problemas dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse (B3.3).

Savarankiškai vertina ir išsamiai apibūdina būdingus sudominusių kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia savo pavyzdžių, kaip panašią idėją ar aktualias laikmečio problemas dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse, išsako savitą nuomonę (B3.4).

Kultūrinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.

Dailės istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinės dailės (profesionaliosios ir tautodailės) reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.

Etninė kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

Švenčių puošimo tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Analizuoja, apibūdina ir vertina šiuolaikinių renginių vizualiuosius bruožus.

Valstybingumo simboliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui padedant paaiškina vieną dvi dailės sąvokas (B1.1).

Trumpai paaiškina ir vartoja kelias išmoktas dailės sąvokas (B1.2).

Trumpai paaiškina išmoktas dailės sąvokas, vartoja jas apibūdindamas dailės kūrinius (B1.3).

Išsamiai paaiškina išmoktas dailės sąvokas, tinkamai vartoja jas apibūdindamas dailės kūrinius (B1.4).

Kultūrinis paveldas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus). Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. Susipažįsta su dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje (mokykloje, namuose, knygose, muziejuose, parodose, televizijoje, gatvėse).

Dailės istorija. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi apibūdinti, palyginti senovės ir dabarties kūrinių skirtumus.

Etninė kultūra. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).

Švenčių puošimo tradicijos. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.

Valstybingumo simboliai. 1–2 klasių koncentras.

Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba trumpai apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį ir nusako, kas pavaizduota (B2.1).

Trumpai apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti (B2.2).

Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti (B2.3).

Išsamiai apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį ir nuotaiką, išsako originalių pastebėjimų, ką autoriai norėjo pavaizduoti (B2.4).

Kultūrinis paveldas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus). Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. Susipažįsta su dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje (mokykloje, namuose, knygose, muziejuose, parodose, televizijoje, gatvėse).

Dailės istorija. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi apibūdinti, palyginti senovės ir dabarties kūrinių skirtumus.

Etninė kultūra. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).

Švenčių puošimo tradicijos. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.

Valstybingumo simboliai. 1–2 klasių koncentras.

Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokosi sutelkti dėmesį, stebėti dailės kūrinius ir pasakyti, kodėl jie patiko, kuo įdomūs (B3.1).

Stebi dailės kūrinius ir trumpai nusako, kodėl patiko kūrinys, kuo jis įdomus (B3.2).

Atidžiai stebi dailės kūrinius ir pasako, kodėl patiko kūrinys, kuo jis įdomus ir vertingas (B3.3).

Susidomėjęs stebi dailės kūrinius ir išsamiai paaiškina, kodėl patiko kūrinys, kuo jis įdomus ir vertingas (B3.4).

Kultūrinis paveldas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus). Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. Susipažįsta su dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje (mokykloje, namuose, knygose, muziejuose, parodose, televizijoje, gatvėse).

Dailės istorija. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi apibūdinti, palyginti senovės ir dabarties kūrinių skirtumus.

Etninė kultūra. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).

Švenčių puošimo tradicijos. 1–2 klasių koncentras.

Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.

Valstybingumo simboliai. 1–2 klasių koncentras.

Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mokytojui padedant vartoja kelias išmoktas dailės sąvokas (B1.1).

Trumpai paaiškina ir vartoja kelias išmoktas dailės sąvokas (B1.2).

Skiria, trumpai paaiškina ir vartoja išmoktas dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių (B1.3).

Skiria, išsamiai paaiškina ir tikslingai vartoja išmoktas dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių (B1.4.).

Kultūrinis paveldas. 3–4 klasių koncentras.

Per praktinę kūrybinę raišką, veiklą susipažįsta su istorinių, kultūrinių ir etnografinių paminklų, paveldo objektų, dailės kūrinių artimiausiuose muziejuose vertingumu ir jų išsaugojimo svarba.

Dailės istorija. 3–4 klasių koncentras.

Stebi ir palygina senovės ir dabarties kūrinių skirtumus, panašumus.

Etninė kultūra. 3–4 klasių koncentras.

Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.

Švenčių puošimo tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.

Valstybingumo simboliai. 3–4 klasių koncentras.

Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mokytojui padedant apibūdina žiūrimų dailės kūrinių spalvas, linijas ir erdvines formas, įvardija atlikimo techniką, nusako, kas pavaizduota (B2.1).

Trumpai apibūdina žiūrimų dailės kūrinių spalvų derinius, linijas, erdvines formas ir atlikimo technikų ypatumus, išsako savo nuomonę, ką menininkas norėjo pavaizduoti (B2.2).

Apibūdina žiūrimų dailės kūrinių spalvų derinius, linijas, erdvines formas ir atlikimo technikų įvairovę. Samprotauja, kodėl menininkas pasirinko tokias raiškos priemones (B2.3).

Išsamiai apibūdina žiūrimų dailės kūrinių spalvų derinių, linijų ir erdvinių formų įvairovę, atlikimo techniką ir keliamą nuotaiką. Samprotauja, kodėl menininkas pasirinko tokias raiškos priemones (B2.4).

Kultūrinis paveldas. 3–4 klasių koncentras.

Per praktinę kūrybinę raišką, veiklą susipažįsta su istorinių, kultūrinių ir etnografinių paminklų, paveldo objektų, dailės kūrinių artimiausiuose muziejuose vertingumu ir jų išsaugojimo svarba.

Dailės istorija. 3–4 klasių koncentras.

Stebi ir palygina senovės ir dabarties kūrinių skirtumus, panašumus.

Etninė kultūra. 3–4 klasių koncentras.

Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.

Švenčių puošimo tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.

Valstybingumo simboliai. 3–4 klasių koncentras.

Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba keliais žodžiais nusako, kokius jausmus, emocijas kelia dailės kūriniai (B3.1).

Įsižiūri ir trumpai nusako, kokius jausmus, emocijas kelia dailės kūriniai, pastebi žmogaus ir gamtos ryšius (B3.2).

Įsižiūri ir pasakoja apie dailės kūrinių keliamus jausmus, emocijas, kreipia dėmesį į darnius žmogaus ir gamtos ryšius (B3.4).

Atidžiai stebi dailės kūrinius ir išsamiai pasakoja apie dailės kūrinių keliamus jausmus, emocijas, kreipia dėmesį į darnius žmogaus ir gamtos ryšius (B3.4).

Kultūrinis paveldas. 3–4 klasių koncentras.

Per praktinę kūrybinę raišką, veiklą susipažįsta su istorinių, kultūrinių ir etnografinių paminklų, paveldo objektų, dailės kūrinių artimiausiuose muziejuose vertingumu ir jų išsaugojimo svarba.

Dailės istorija. 3–4 klasių koncentras.

Stebi ir palygina senovės ir dabarties kūrinių skirtumus, panašumus.

Etninė kultūra. 3–4 klasių koncentras.

Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.

Švenčių puošimo tradicijos. 3–4 klasių koncentras.

Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.

Valstybingumo simboliai. 3–4 klasių koncentras.

Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Vartoja išmoktas dailės sąvokas, naudodamasis pagalba jas paaiškina (B1.1).

Vartoja išmoktas sudėtingesnes dailės sąvokas, pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B1.2).

Tinkamai vartoja išmoktas sudėtingesnes dailės sąvokas, jas paaiškina, pateikia pavyzdžių (B1.3).

Savarankiškai ir tikslingai vartoja įvairias dailės sąvokas, jas išsamiai paaiškina, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybos (B1.4).

Kultūrinis paveldas. 5–6 klasių koncentras.

Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. Susipažįstama su dailės kūriniais artimiausiuose muziejuose ir dailės parodose.

Dailės istorija. 5–6 klasių koncentras.

Lietuvos ir Europos šalių žymiausi senovės ir dabarties dailės ir architektūros kūriniai. Didžioji ir mažoji architektūra. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.

Etninė kultūra. 5–6 klasių koncentras.

Interpretuoja ir per patrauklią kūrybinę veiklą pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. Susipažįsta su lietuvių liaudies grafika, tapyba, skulptūra, mažąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis), krikštais ir su šiuolaikinės tautodailės kūriniais, kuriuose išreiškiama meilė ir pagarba gamtai.

Švenčių puošimo tradicijos. 5–6 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 5–6 klasių koncentras.

Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Mokytojui padedant nusako ir palygina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių bruožus (B2.1).

Trumpai apibūdina ir palygina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių meninius ypatumus (B2.2).

Apibūdina ir palygina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių spalvų, linijų ir erdvinių formų įvairovę ir ypatumus, išsako, kas jį sudomino (B2.3).

Domisi dailės kūriniais, lygina ir apibūdina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių spalvų derinius, linijų ir erdvinių formų įvairovę ir keliamą nuotaiką. Išsako originalių pastebėjimų (B2.4).

Kultūrinis paveldas. 5–6 klasių koncentras.

Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. Susipažįstama su dailės kūriniais artimiausiuose muziejuose ir dailės parodose.

Dailės istorija. 5–6 klasių koncentras.

Lietuvos ir Europos šalių žymiausi senovės ir dabarties dailės ir architektūros kūriniai. Didžioji ir mažoji architektūra. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.

Etninė kultūra. 5–6 klasių koncentras.

Interpretuoja ir per patrauklią kūrybinę veiklą pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. Susipažįsta su lietuvių liaudies grafika, tapyba, skulptūra, mažąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis), krikštais ir su šiuolaikinės tautodailės kūriniais, kuriuose išreiškiama meilė ir pagarba gamtai.

Švenčių puošimo tradicijos. 5–6 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 5–6 klasių koncentras.

Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Mokytojui padedant dailės kūriniuose pastebi ir pagal pateiktą pavyzdį nusako gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formų ypatumus (B3.1).

Dailės kūriniuose pastebi ir trumpai nusako gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formų estetines savybes (B3.2).

Dailės kūriniuose pastebi ir apibūdina gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formų estetines savybes, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, nusako ekologines temas ir jų vaizdavimo būdus (B3.3).

Dailės kūriniuose pastebi, savarankiškai apibūdina gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formas, jų estetines savybes, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą. Įvardija ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus, išsako originalių pastebėjimų (B3.4).

Kultūrinis paveldas. 5–6 klasių koncentras.

Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. Susipažįstama su dailės kūriniais artimiausiuose muziejuose ir dailės parodose.

Dailės istorija. 5–6 klasių koncentras.

Lietuvos ir Europos šalių žymiausi senovės ir dabarties dailės ir architektūros kūriniai. Didžioji ir mažoji architektūra. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.

Etninė kultūra. 5–6 klasių koncentras.

Interpretuoja ir per patrauklią kūrybinę veiklą pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. Susipažįsta su lietuvių liaudies grafika, tapyba, skulptūra, mažąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis), krikštais ir su šiuolaikinės tautodailės kūriniais, kuriuose išreiškiama meilė ir pagarba gamtai.

Švenčių puošimo tradicijos. 5–6 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 5–6 klasių koncentras.

Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Vartoja išmoktas dailės sąvokas, savais žodžiais aptaria nurodytus dailės kūrinius (B1.1).

Vartoja išmoktas dailės sąvokas, trumpai aptaria nurodytus pavyzdžius iš dailės istorijos (B1.2).

Tikslingai vartoja dailės sąvokų žodyną (stiliaus, žanro terminus) ir pateikia pavyzdžių iš dailės istorijos ir savo bendraamžių kūrybos (B1.3).

Nuosekliai turtina ir tikslingai vartoja dailės sąvokų žodyną (stiliaus, žanro terminus, kompozicijos rūšis), pateikia savo pavyzdžių iš dailės istorijos (B1.4).

Kultūrinis paveldas 7–8 klasių koncentras.

Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. Lietuvos gotika (architektūra ir dailė), sąsajos su moderniuoju menu, sąlygišku vaizdavimu. Dailės kūrinių eksponavimo muziejuose ir dailės parodose ypatumai, informacija apie autorių kūrinius, pateikiama etiketėse ir anotacijose.

Dailės istorija. 7–8 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą siekiama glaudesnio ryšio su istorija: Priešistorės dailė (šviesa ir šešėliai, natūralūs dažai). Senovės Mesopotamijos, Egipto, ikikolumbinės Amerikos menas (piramidės, hieroglifai, žmogaus vaizdavimo kanonai, kostiumas). Antika (klasikinių proporcijų formavimasis architektūroje ir skulptūroje, romėnų mozaikos, šriftas, grafiti). Meninių stilių formavimosi pradžia (romaninė ir gotikinė architektūra, vitražas, inicialai, figūros ir veido vaizdavimas). Lietuvos gotika (architektūra ir dailė). Renesanso menas (linijinė perspektyva, apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje, portreto gimimas ir kt.). Barokas (rūmų kompleksai ir parkai, nauji žanrai, taikomoji dekoratyvinė dailė, kostiumas, perukai ir kt.). Renesansas ir barokas Lietuvoje.

Etninė kultūra. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja įvairiuose žemynuose ir kultūrose ranka rašyto ir piešto šrifto (kaligrafijos), įvairių kultų skulptūros skirtumus, ornamento meninius ypatumus. Samprotauja, kokius žmogaus gebėjimus ir savybes atskleidžia ranka rašytas tekstas.

Švenčių puošimo tradicijos. 7–8 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų šalių ir įvairių švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba įvardija antikos, didžiųjų klasikinių stilių architektūros ir dailės kūrinių meninius bruožus (B2.1).

Atpažįsta ir grupuoja senovės Rytų, antikos, didžiųjų klasikinių stilių architektūros ir dailės kūrinių meninius bruožus, trumpai apibūdina sudominusį kūrinį (B2.2).

Lygina, klasifikuoja senovės Rytų, antikos, didžiųjų klasikinių stilių ir šiuolaikinės architektūros, dailės meninius bruožus, pažįsta pasaulinės dailės kanoną, savitai apibūdina sudominusį kūrinį (B2.3).

Savarankiškai lygina, klasifikuoja senovės Rytų, antikos, didžiųjų klasikinių stilių ir šiuolaikinės architektūros, dailės meninius bruožus, pažįsta pasaulinės dailės kanoną. Išsamiai apibūdina sudominusį kūrinį, išsako originalių pastebėjimų (B2.4).

Kultūrinis paveldas 7–8 klasių koncentras.

Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. Lietuvos gotika (architektūra ir dailė), sąsajos su moderniuoju menu, sąlygišku vaizdavimu. Dailės kūrinių eksponavimo muziejuose ir dailės parodose ypatumai, informacija apie autorių kūrinius, pateikiama etiketėse ir anotacijose.

Dailės istorija. 7–8 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą siekiama glaudesnio ryšio su istorija: Priešistorės dailė (šviesa ir šešėliai, natūralūs dažai). Senovės Mesopotamijos, Egipto, ikikolumbinės Amerikos menas (piramidės, hieroglifai, žmogaus vaizdavimo kanonai, kostiumas). Antika (klasikinių proporcijų formavimasis architektūroje ir skulptūroje, romėnų mozaikos, šriftas, grafiti). Meninių stilių formavimosi pradžia (romaninė ir gotikinė architektūra, vitražas, inicialai, figūros ir veido vaizdavimas). Lietuvos gotika (architektūra ir dailė). Renesanso menas (linijinė perspektyva, apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje, portreto gimimas ir kt.). Barokas (rūmų kompleksai ir parkai, nauji žanrai, taikomoji dekoratyvinė dailė, kostiumas, perukai ir kt.). Renesansas ir barokas Lietuvoje.

Etninė kultūra. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja įvairiuose žemynuose ir kultūrose ranka rašyto ir piešto šrifto (kaligrafijos), įvairių kultų skulptūros skirtumus, ornamento meninius ypatumus. Samprotauja, kokius žmogaus gebėjimus ir savybes atskleidžia ranka rašytas tekstas.

Švenčių puošimo tradicijos. 7–8 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų šalių ir įvairių švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba ir pagal pateiktus pavyzdžius vertina įvairių epochų vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius. Trumpai nusako ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.1).

Pagal pateiktus pavyzdžius vertina įvairių epochų ir meninių stilių vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis. Trumpai nusako ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.2).

Stebi ir pagal aptartus kriterijus vertina įvairių epochų ir meninių stilių vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.3).

Domisi meno istorija. Stebi ir savarankiškai vertina įvairių epochų ir meninių stilių vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus, pasako originalių nuomonių (B3.4).

Kultūrinis paveldas 7–8 klasių koncentras.

Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. Lietuvos gotika (architektūra ir dailė), sąsajos su moderniuoju menu, sąlygišku vaizdavimu. Dailės kūrinių eksponavimo muziejuose ir dailės parodose ypatumai, informacija apie autorių kūrinius, pateikiama etiketėse ir anotacijose.

Dailės istorija. 7–8 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą siekiama glaudesnio ryšio su istorija: Priešistorės dailė (šviesa ir šešėliai, natūralūs dažai). Senovės Mesopotamijos, Egipto, ikikolumbinės Amerikos menas (piramidės, hieroglifai, žmogaus vaizdavimo kanonai, kostiumas). Antika (klasikinių proporcijų formavimasis architektūroje ir skulptūroje, romėnų mozaikos, šriftas, grafiti). Meninių stilių formavimosi pradžia (romaninė ir gotikinė architektūra, vitražas, inicialai, figūros ir veido vaizdavimas). Lietuvos gotika (architektūra ir dailė). Renesanso menas (linijinė perspektyva, apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje, portreto gimimas ir kt.). Barokas (rūmų kompleksai ir parkai, nauji žanrai, taikomoji dekoratyvinė dailė, kostiumas, perukai ir kt.). Renesansas ir barokas Lietuvoje.

Etninė kultūra. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja įvairiuose žemynuose ir kultūrose ranka rašyto ir piešto šrifto (kaligrafijos), įvairių kultų skulptūros skirtumus, ornamento meninius ypatumus. Samprotauja, kokius žmogaus gebėjimus ir savybes atskleidžia ranka rašytas tekstas.

Švenčių puošimo tradicijos. 7–8 klasių koncentras.

Apibūdina skirtingų šalių ir įvairių švenčių dekoravimo tradicijas.

Valstybingumo simboliai. 7–8 klasių koncentras.

Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pagal pavyzdį aptardamas dailės kūrinius, vartoja išmoktas dailės sąvokas (B1.1).

Apibūdindamas klasikinės ir šiuolaikinės dailės kūrinius, vartoja išmoktas dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybos (B1.2).

Apibūdindamas klasikinės ir šiuolaikinės dailės kūrinius, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių iš savo ir kitų kūrybos (B1.3).

Išsamiai apibūdindamas klasikinės ir šiuolaikinės dailės kūrinius, tikslingai vartoja dailės sąvokas ir pateikia pavyzdžių iš meno istorijos, savo ir kitų kūrybos (B1.4).

Kultūrinis paveldas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Angliškieji ir prancūziškieji parkai. Inžinierinė pramoninė architektūra (tiltai, stotys, Eifelio bokštas ir kt.). Antikvaras ir senoji dailė.

Dailės istorija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą susipažįstama su XIX a. – XXI a. daile ir architektūra: Vilniaus meno mokykla. Kūrybingas antikos tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. Neostiliai: praeities didžiųjų meninių stilių kartojimas. Perėjimas iš istorizmo į moderniąją dailę ir architektūrą. Perėjimas iš modernizmo epochos į postmodernizmą. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.

Etninė kultūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su baltiškojo paveldo tradicija šiuolaikiniame mene. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.

Švenčių puošimo tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Trumpai nusako modernizmo ir postmodernizmo kūrinių meninius bruožus (B2.1).

Įvardija, lygina klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinių meninius bruožus, trumpai apibūdina Lietuvos meno išskirtinumą (B2.2).

Lygina, skiria, grupuoja klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinius, paaiškina jų skirtumus ir panašumus, apibūdina Lietuvos meno bruožus ir išskirtinumą (B2.3).

Savarankiškai domisi dailės istorija. Lygina, skiria, grupuoja, išsamiai apibūdina klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinių meninius bruožus, Lietuvos meno išskirtinumą, paaiškina skirtumus, išsako originalių pastebėjimų (B2.4).

Kultūrinis paveldas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Angliškieji ir prancūziškieji parkai. Inžinierinė pramoninė architektūra (tiltai, stotys, Eifelio bokštas ir kt.). Antikvaras ir senoji dailė.

Dailės istorija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą susipažįstama su XIX a. – XXI a. daile ir architektūra: Vilniaus meno mokykla. Kūrybingas antikos tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. Neostiliai: praeities didžiųjų meninių stilių kartojimas. Perėjimas iš istorizmo į moderniąją dailę ir architektūrą. Perėjimas iš modernizmo epochos į postmodernizmą. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.

Etninė kultūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su baltiškojo paveldo tradicija šiuolaikiniame mene. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.

Švenčių puošimo tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.

Valstybingumo simboliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Naudodamasis pagalba apibūdina mokytojo parinktų dailės, dizaino kūrinių, architektūros paminklų meninius bruožus, dailininko kūrinių ypatumus (B3.1).

Vertina nurodytus dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, keliais žodžiais nusako meninius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus, autentišką pasaulio matymą (B3.2).

Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.3).

Savarankiškai analizuoja ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, pasako originalių minčių apibūdindamas meninius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus, autentišką pasaulio matymą, svajonę, viziją, darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.4).

Kultūrinis paveldas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Angliškieji ir prancūziškieji parkai. Inžinierinė pramoninė architektūra (tiltai, stotys, Eifelio bokštas ir kt.). Antikvaras ir senoji dailė.

Dailės istorija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą susipažįstama su XIX a. – XXI a. daile ir architektūra: Vilniaus meno mokykla. Kūrybingas antikos tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. Neostiliai: praeities didžiųjų meninių stilių kartojimas. Perėjimas iš istorizmo į moderniąją dailę ir architektūrą. Perėjimas iš modernizmo epochos į postmodernizmą. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.

Etninė kultūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su baltiškojo paveldo tradicija šiuolaikiniame mene. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.

Švenčių puošimo tradicijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.

Valstybingumo simboliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Analizuoja valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal nurodytą pavyzdį vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, vartoja išmoktas dailės sąvokas (B1.1).

Analizuodamas ir vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, vartoja išmoktas dailės sąvokas (B1.2).

Analizuodamas ir vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia savų pavyzdžių (B1.3).

Išsamiai analizuodamas ir vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, tikslingai vartoja dailės sąvokas, išsako savitą nuomonę, pateikia savų pavyzdžių (B1.4).

Kultūrinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.

Dailės istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinės dailės (profesionaliosios ir tautodailės) reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.

Etninė kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

Švenčių puošimo tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Analizuoja, apibūdina ir vertina šiuolaikinių renginių vizualiuosius bruožus.

Valstybingumo simboliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis pagalba trumpai nusako pagrindinius meninius bruožus, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai (B2.1).

Remdamasis pavyzdžiais trumpai nusako meninius bruožus, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai (B2.2).

Nusako skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai (B2.3).

Savarankiškai domisi dailės istorija. Išsamiai apibūdina skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai (B2.4).

Kultūrinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.

Dailės istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinės dailės (profesionaliosios ir tautodailės) reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.

Etninė kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

Švenčių puošimo tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Analizuoja, apibūdina ir vertina šiuolaikinių renginių vizualiuosius bruožus.

Valstybingumo simboliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis pagalba trumpai nusako mokytojo parinktų kūrinių idėjas, meninius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus (B3.1).

Remdamasis nurodytais pavyzdžiais apibūdina būdingus nurodytų kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia pavyzdžių, kaip panašią idėją dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse (B3.2).

Vertina ir išsamiai apibūdina būdingus sudominusių kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia pavyzdžių, kaip panašią idėją ar aktualias laikmečio problemas dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse (B3.3).

Savarankiškai vertina ir išsamiai apibūdina būdingus sudominusių kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia savo pavyzdžių, kaip panašią idėją ar aktualias laikmečio problemas dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse, išsako savitą nuomonę (B3.4).

Kultūrinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.

Dailės istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tradicinės dailės (profesionaliosios ir tautodailės) reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.

Etninė kultūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

Švenčių puošimo tradicijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Analizuoja, apibūdina ir vertina šiuolaikinių renginių vizualiuosius bruožus.

Valstybingumo simboliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.

Šios srities pasiekimai apima dailės reiškinių, t. y. kūrinių muziejų kolekcijose ir dailės galerijų ekspozicijose, internete, žmogaus veikloje, architektūroje (interjere ir eksterjere) tyrinėjimo gebėjimus, mokinių pastangas susieti įgytą dailės patirtį su kasdieniu gyvenimu, asmenine raiška ir vertybėmis. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas nurodo, kokie dailės kūriniai yra ugdymo įstaigoje (C1.1).

Mokytojo padedamas pasakoja, kokie architektūros ir dailės kūriniai yra artimiausioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kt.) (C1.2).

Nusako, kokie architektūros ir dailės kūriniai yra artimiausioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kt.) (C1.3).

Atpažįsta ir įsimena architektūros ir dailės kūrinius, esančius artimiausioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kt.) ir susidomėjęs pasakoja savo įspūdžius (C1.4).

Idealai, vertybės, asmenybės. 1–2 klasių koncentras.

Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. M. K. Čiurlionis, S. Eidrigevičius, B. Žilytė, A. Steponavičius, M. Šagalas ir simbolinės metaforinės jų kūrinių prasmės.

Kultūrų įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų įvairove.

Projektai. 1–2 klasių koncentras.

Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse, enciklopedijose, žinynuose, tinkamai fotografuoti savo kūrinius, pristatyti savo kūrybą vizualiai ir žodžiu.
3–4 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba nusako, kokius dailės kūrinius matė muziejuose, parodose ar internete (C1.1).

Trumpai paaiškina, kokius dailės kūrinius matė muziejuose, parodose ar internete (C1.2).

Pasakoja, kokius dailės kūrinius matė muziejuose, parodose ar internete, kokia informacija apie juos pateikiama (C1.3).

Detaliai pasakoja, kokius dailės kūrinius matė muziejuose, parodose ar internete, kokia informacija apie juos pateikiama, aptaria dailės šakų skirtumus (C1.4).

Meninės idėjos. 3–4 klasių koncentras.

Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.

Idealai, vertybės, asmenybės. 3–4 klasių koncentras.

Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.

Kultūrų įvairovė. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.

Projektai. Integruota veikla. 3–4 klasių koncentras.

Kuriamos autorinės knygos apie savo ar sudominusio dailininko kūrybą: piešia, tapo, aplikuoja, jungia tikrovės ir skaitmeninius vaizdus, derina tekstą ir vaizdą. Mokosi suklijuoti, susegti, surišti ar susiūti paruoštą knygą. Pasiruošia knygos pristatymui. Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška. Pasirenka, nupiešia įdomiausią knygos vietą, sceną, nuotykį ir (ar) sukuria nuotykių paveikslėlių seriją. Pristato savo paties sukurtas ir iliustruotas knygas (integracija su gimtąja kalba). Lankytinų Lietuvos vietų, muziejų, parkų pristatymų kūrimas lankstinukuose: nupieštų, skaitmeninių vaizdų, fono ir teksto kūrybinis derinimas (integracija su pasaulio pažinimu). Kuriami kostiumai, gaminamos kaukės ir dekoracijos, ruošiamos spektaklių programėlės ir afišos (integracija su teatru). Trumpų animacinių filmukų iš mažų paveikslėlių kūrimas. Pateikčių skaidrėse kūrimas: atrenka nuotraukas ar dailės kūrinius, kūrybiškai, savitai komponuoja vaizdus ir tekstą, parenka foną.
5–6 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba nusako, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai (C1.1).

Pagal pateiktą pavyzdį paaiškina, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai, kokia informacija apie juos pateikiama (C1.2).

Paaiškina, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai, kaip ir kokia informacija apie juos pateikiama, nusako autorių teisių svarbą (C1.3).

Savarankiškai analizuoja ir vertina, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai, kaip ir kokia informacija apie juos pateikiama, aptaria autorių teisių svarbą (C1.4).

Meninės idėjos. 5–6 klasių koncentras.

Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.

Idealai, vertybės, asmenybės. 5–6 klasių koncentras.

Svarbių savo šalies įvykių, žmonių, idėjų įprasminimas dailės kūriniuose. Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. S. Riauba, L. Šepka, P. Gerlikienė, V. Van Gogas ir jų kūriniai. Lietuvos dailininkai (peizažų tapytojai): J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, M. Cvirkienė ir jų kūriniai.

Kultūrų įvairovė. 5–6 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų ir vaizdavimo būdų pažinimą susipažįstama su ikikrikščioniškos Lietuvos ir neeuropietiškų kultūrų daile: Azijos, maorių ir Australijos aborigenų tapyba. Ikikolumbinės Amerikos indėnų (majų, inkų, actekų) piramidės, kalendoriai, freskos, keramika, tekstilė, ornamentai, knygų iliustracijos. Senosios Afrikos kaukės, skulptūros, tekstilė, keramika, namų apyvokos reikmenys.

Projektai. Integruota veikla. 5–6 klasių koncentras.

Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką. Skaitmeninio vaizdo kūrimas naudojant montažo, aplikacijos principus, naudojant savo ir kitų dailininkų kūrinius, paverčiant vaizdą miniatiūra, atviruku, plakatu. Animuojami savos kūrybos vaizdai. Kuriamas animacinis filmukas.
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba ir pavyzdžiais analizuoja muziejų ir parodų ekspozicijas, paaiškina, kuo jos vertingos (C1.1).

Trumpai apibūdina muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, savais žodžiais paaiškina, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes jos perteikia (C1.2).

Analizuoja muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, paaiškina, kaip jos sudaromos, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes perteikia, apibūdina autorių teisių svarbą (C1.3).

Savarankiškai analizuoja muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, išsamiai paaiškina, kaip jos sudaromos, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes perteikia. Išsamiai apibūdina autorių teisių svarbą (C1.4.).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Savais žodžiais nusako muziejų kolekcijų ir dailės parodų eksponavimo ypatumus, vaizdų paveikumą (C1.1).

Paaiškina aptartų muziejų kolekcijų ir dailės parodų eksponavimo ypatumus, keliais žodžiais apibūdina vaizdų paveikumą. Išsako aptartą nuomonę dėl meno pažinimo įtakos asmenybės formavimuisi (C1.2).

Analizuoja ir paaiškina klasikinės ir šiuolaikinės dailės parodų eksponavimo ypatumus, autorių teisių reikalavimus, vaizdų paveikumą. Apibūdina, kaip meno pažinimas gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi (C1.3).

Savarankiškai domisi muziejų ir parodų ekspozicijomis, analizuoja, paaiškina klasikinės ir šiuolaikinės dailės kolekcijų eksponavimo ypatumus, autorių teisių reikalavimus, išsako originalių pastebėjimų dėl vaizdų paveikumo. Argumentuotai paaiškina, kaip meno pažinimas gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi (C1.4).

Meninės idėjos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).

Idealai, vertybės, asmenybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisiminimai apie didingą praeitį (romantizmas). Socialinės tikrovės ir idealo konfliktai, jų kova ir vaizdavimo būdai klasikiniame, modernistiniame ir šiuolaikiniame mene (L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). Ieškoma glaudesnio ryšio su asmeniniu gyvenimu: susipažįstama su meninių specialybių, profesijų įvairove ir svarstomos asmeninės karjeros galimybės meno pasaulyje bei meninės patirties, kūrybiškumo svarba renkantis bet kurią kitą profesiją.

Kultūrų įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariama dailės funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos su kitais menais. Šiuolaikinis pasaulio menas. Įvairių krypčių ir judėjimų meniniai bruožai.

Projektai. Integruota veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kuriamas filmukas apie savo kūrybą (išradingas ir kūrybingas montažas, įvairių šriftų parinkimas, įterpti palyginamieji blokai su savo draugų ar kitų dailininkų kūriniais, savitas medžiagos išdėstymo ritmas). Skaitmeninio kūrybinių pasiekimų aplanko kūrimas siekiant atskleisti save ir kūrybą (įterpti savo draugų, artimųjų interviu, ieškoti autentiško grafinio dizaino).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pateiktais pavyzdžiais trumpai nusako muziejų kolekcijų ir dailės parodų eksponavimo ypatumus, vaizdų paveikumą (C1.1).

Paaiškina tradicinės dailės ir šiuolaikinių menų eksponavimo ypatumus, paiso autorių teisių reikalavimų. Trumpai nusako kūrinio eksponavimo sąsajas su tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu (C1.2).

Komentuoja ir vertina tradicinės dailės ir šiuolaikinių menų eksponavimo ypatumus, paiso autorių teisių reikalavimų. Apibūdina kūrinio eksponavimo sąsajas su kūrinio stilistika, tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu (C1.3).

Analizuoja ir argumentuotai vertina tradicinės dailės ir šiuolaikinių menų eksponavimo ypatumus, paiso autorių teisių reikalavimų. Išsamiai apibūdina kūrinio eksponavimo sąsajas su kūrinio stilistika, tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu (C1.4).

Meninės idėjos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.

Idealai, v.ertybės, asmenybės III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Dailės kūrėjų ir jų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių kontekstų tyrinėjimas ir vertinimas. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.

Kultūrų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairių istorinių epochų, skirtingų pasaulio kultūrų ir kūrybinių stilių palyginimas įvairiais pjūviais (geografiniu, etniniu, istoriniu, socialiniu, vertybiniu). Susipažinimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos kultūrų įvairove.

Projektai. Integruota veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Bendrų temų ieškojimas kitų dalykų ugdymo turinyje. Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Bendradarbiavimas mažesnėse ir didesnėse kūrybinėse grupėse.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui ir klasės draugams padedant nurodo viešoje erdvėje esančius dailės ir architektūros kūrinius (C2.1).

Pastebi viešoje erdvėje esančių tautodailės, profesionaliosios dailės ir architektūros kūrinių būdingas detales (C2.2).

Pastebi, tyrinėja viešoje erdvėje esančių tautodailės, profesionaliosios dailės ir architektūros kūrinių būdingas detales, elementus (C2.3).

Atpažįsta ir apibūdina viešoje erdvėje esančių tautodailės, profesionaliosios dailės ir architektūros kūrinių būdingas detales, elementus. Pastebi tautodailės ryšį su papročiais, kalendorinėmis šventėmis (C2.4).

Idealai, vertybės, asmenybės. 1–2 klasių koncentras.

Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. M. K. Čiurlionis, S. Eidrigevičius, B. Žilytė, A. Steponavičius, M. Šagalas ir simbolinės metaforinės jų kūrinių prasmės.

Kultūrų įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų įvairove.

Projektai. 1–2 klasių koncentras.

Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse, enciklopedijose, žinynuose, tinkamai fotografuoti savo kūrinius, pristatyti savo kūrybą vizualiai ir žodžiu.
3–4 klasių koncentras

Fragmentiškai nusako Lietuvos ir kitų šalių liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius (C2.1).

Trumpai aptaria Lietuvos ir kitų šalių liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius (C2.2).

Lygindamas Lietuvos ir kitų šalių profesionaliosios dailės, liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius, nusako Lietuvos meno unikalumą (C2.3).

Išsamiai apibūdina ir palygina Lietuvos ir kitų šalių liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius, paaiškina simbolius, nusako Lietuvos liaudies meno unikalumą (C2.4).

Meninės idėjos. 3–4 klasių koncentras.

Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.

Idealai, vertybės, asmenybės. 3–4 klasių koncentras.

Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.

Kultūrų įvairovė. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.

Projektai. Integruota veikla. 3–4 klasių koncentras.

Kuriamos autorinės knygos apie savo ar sudominusio dailininko kūrybą: piešia, tapo, aplikuoja, jungia tikrovės ir skaitmeninius vaizdus, derina tekstą ir vaizdą. Mokosi suklijuoti, susegti, surišti ar susiūti paruoštą knygą. Pasiruošia knygos pristatymui. Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška. Pasirenka, nupiešia įdomiausią knygos vietą, sceną, nuotykį ir (ar) sukuria nuotykių paveikslėlių seriją. Pristato savo paties sukurtas ir iliustruotas knygas (integracija su gimtąja kalba). Lankytinų Lietuvos vietų, muziejų, parkų pristatymų kūrimas lankstinukuose: nupieštų, skaitmeninių vaizdų, fono ir teksto kūrybinis derinimas (integracija su pasaulio pažinimu). Kuriami kostiumai, gaminamos kaukės ir dekoracijos, ruošiamos spektaklių programėlės ir afišos (integracija su teatru). Trumpų animacinių filmukų iš mažų paveikslėlių kūrimas. Pateikčių skaidrėse kūrimas: atrenka nuotraukas ar dailės kūrinius, kūrybiškai, savitai komponuoja vaizdus ir tekstą, parenka foną.
5–6 klasių koncentras

Pagal pavyzdį nusako artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius (C2.1).

Apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius (C2.2).

Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. Apibūdina Lietuvos gamtos unikalumą, liaudies meno autentiškumą, etnokultūrinių tradicijų išskirtinumą (C2.3).

Tyrinėja ir išsamiai apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. Apibūdina Lietuvos gamtos unikalumą, liaudies meno autentiškumą, etnokultūrinių tradicijų išskirtinumą. Paaiškina, kodėl reikia saugoti paveldą (C2.4).

Meninės idėjos. 5–6 klasių koncentras.

Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.

Idealai, vertybės, asmenybės. 5–6 klasių koncentras.

Svarbių savo šalies įvykių, žmonių, idėjų įprasminimas dailės kūriniuose. Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. S. Riauba, L. Šepka, P. Gerlikienė, V. Van Gogas ir jų kūriniai. Lietuvos dailininkai (peizažų tapytojai): J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, M. Cvirkienė ir jų kūriniai.

Kultūrų įvairovė. 5–6 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų ir vaizdavimo būdų pažinimą susipažįstama su ikikrikščioniškos Lietuvos ir neeuropietiškų kultūrų daile: Azijos, maorių ir Australijos aborigenų tapyba. Ikikolumbinės Amerikos indėnų (majų, inkų, actekų) piramidės, kalendoriai, freskos, keramika, tekstilė, ornamentai, knygų iliustracijos. Senosios Afrikos kaukės, skulptūros, tekstilė, keramika, namų apyvokos reikmenys.

Projektai. Integruota veikla. 5–6 klasių koncentras.

Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką. Skaitmeninio vaizdo kūrimas naudojant montažo, aplikacijos principus, naudojant savo ir kitų dailininkų kūrinius, paverčiant vaizdą miniatiūra, atviruku, plakatu. Animuojami savos kūrybos vaizdai. Kuriamas animacinis filmukas.
7–8 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį apibūdina dailės reiškinius: didžiąją ir mažąją architektūrą, želdinius, dizainą, reklamą, švenčių apipavidalinimą (C2.1).

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ir išsako savo nuomonę apie didžiąją ir mažąją architektūrą, želdinius, dizainą, reklamą. Trumpai nusako Lietuvos švenčių apipavidalinimo ypatumus (C2.2).

Analizuoja ir išsako savo nuomonę apie didžiąją ir mažąją architektūrą, želdinius, dizainą, reklamą, švenčių apipavidalinimą ir kt. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos mažosios architektūros, dizaino, švenčių apipavidalinimo ypatumus (C2.3).

Analizuoja, kritiškai vertina ir argumentuotai išsako savo nuomonę apie didžiąją ir mažąją architektūrą, želdinius, dizainą, reklamą, švenčių apipavidalinimą ir kt. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos mažosios architektūros, dizaino, švenčių apipavidalinimo ypatumus (C2.4).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis duotais pavyzdžiais, savais žodžiais nusako, kaip dailė sąveikauja su kitais menais (C2.1).

Remdamasis duotais pavyzdžiais pasako, kaip dailė funkcionuoja įvairiose kultūrinėse situacijose, kaip sąveikauja su kitais menais, kokias funkcijas atlieka (C2.2).

Apibūdina, kaip dailė funkcionuoja įvairiose visuomeninėse ir kultūrinėse situacijose, kaip sąveikauja su kitais menais, kokias skirtingas funkcijas ji atlieka. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos dailės ir jos funkcionavimo regionuose ir plačiajame pasaulyje bruožus (C2.3).

Išsako savitą nuomonę, kaip dailė funkcionuoja įvairiose visuomeninėse ir kultūrinėse situacijose, išsamiai apibūdina, kaip dailė sąveikauja su kitais menais, kokias skirtingas funkcijas ji atlieka. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos dailės ir jos funkcionavimo regionuose ir plačiajame pasaulyje bruožus (C2.4).

Meninės idėjos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).

Idealai, vertybės, asmenybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisiminimai apie didingą praeitį (romantizmas). Socialinės tikrovės ir idealo konfliktai, jų kova ir vaizdavimo būdai klasikiniame, modernistiniame ir šiuolaikiniame mene (L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). Ieškoma glaudesnio ryšio su asmeniniu gyvenimu: susipažįstama su meninių specialybių, profesijų įvairove ir svarstomos asmeninės karjeros galimybės meno pasaulyje bei meninės patirties, kūrybiškumo svarba renkantis bet kurią kitą profesiją.

Kultūrų įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariama dailės funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos su kitais menais. Šiuolaikinis pasaulio menas. Įvairių krypčių ir judėjimų meniniai bruožai.

Projektai. Integruota veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kuriamas filmukas apie savo kūrybą (išradingas ir kūrybingas montažas, įvairių šriftų parinkimas, įterpti palyginamieji blokai su savo draugų ar kitų dailininkų kūriniais, savitas medžiagos išdėstymo ritmas). Skaitmeninio kūrybinių pasiekimų aplanko kūrimas siekiant atskleisti save ir kūrybą (įterpti savo draugų, artimųjų interviu, ieškoti autentiško grafinio dizaino).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Trumpai nusako, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į vizualiąją informaciją. Naudodamasis pagalba emocinės sveikatos, darnaus vystymosi aspektais apibūdina miestų erdves, meno kūrinius (C2.1).

Trumpai paaiškina, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į vizualiąją informaciją. Emocinės sveikatos, darnaus vystymosi, individualių kūrybinių poreikių aspektais apibūdina miestų erdves, interjerus, eksterjerus, meno kūrinius (C2.2).

Paaiškina ir pateikia pavyzdžių, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į vizualiąją informaciją. Emocinės sveikatos, darnaus vystymosi, individualių kūrybinių poreikių aspektais analizuoja miestų erdves, interjerus, eksterjerus, meno kūrinius (C2.3).

Išsamiai paaiškina ir pateikia savo pavyzdžių, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į vizualiąją informaciją. Emocinės sveikatos, darnaus vystymosi, individualių kūrybinių poreikių aspektais analizuoja miestų erdves, interjerus, eksterjerus, meno kūrinius, išsako originalių pastebėjimų (C2.4).

Meninės idėjos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.

Idealai, v.ertybės, asmenybės III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Dailės kūrėjų ir jų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių kontekstų tyrinėjimas ir vertinimas. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.

Kultūrų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairių istorinių epochų, skirtingų pasaulio kultūrų ir kūrybinių stilių palyginimas įvairiais pjūviais (geografiniu, etniniu, istoriniu, socialiniu, vertybiniu). Susipažinimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos kultūrų įvairove.

Projektai. Integruota veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Bendrų temų ieškojimas kitų dalykų ugdymo turinyje. Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Bendradarbiavimas mažesnėse ir didesnėse kūrybinėse grupėse.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Trumpai nusako, kokie dailės kūriniai sudomino C3.1).

At(si)renka sau įdomius dailės kūrinius (C3.2).

At(si)renka sau įdomius ir patrauklius dailės kūrinius (C3.3).

Domisi daile, savarankiškai at(si)renka sau įdomius ir vertingus dailės kūrinius (C3.4).

Idealai, vertybės, asmenybės. 1–2 klasių koncentras.

Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. M. K. Čiurlionis, S. Eidrigevičius, B. Žilytė, A. Steponavičius, M. Šagalas ir simbolinės metaforinės jų kūrinių prasmės.

Kultūrų įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų įvairove.

Projektai. 1–2 klasių koncentras.

Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse, enciklopedijose, žinynuose, tinkamai fotografuoti savo kūrinius, pristatyti savo kūrybą vizualiai ir žodžiu.
3–4 klasių koncentras

Trumpai nusako, kokie dailės kūriniai sudomino, pateikia vieną kitą pavyzdį (C3.1).

At(si)renka sau svarbius meno kūrinius, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybinių eksperimentų (C3.2).

At(si)renka sau svarbius ir vertingus meno kūrinius, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybinių eksperimentų, patirties (C3.3).

Savarankiškai at(si)renka sau svarbius ir vertingus meno kūrinius, sudominusią informaciją apie dailę, apmąsto jos svarbą, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybinių eksperimentų, patirties, jaučiasi kūrėju (C3.4).

Meninės idėjos. 3–4 klasių koncentras.

Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.

Idealai, vertybės, asmenybės. 3–4 klasių koncentras.

Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.

Kultūrų įvairovė. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.

Projektai. Integruota veikla. 3–4 klasių koncentras.

Kuriamos autorinės knygos apie savo ar sudominusio dailininko kūrybą: piešia, tapo, aplikuoja, jungia tikrovės ir skaitmeninius vaizdus, derina tekstą ir vaizdą. Mokosi suklijuoti, susegti, surišti ar susiūti paruoštą knygą. Pasiruošia knygos pristatymui. Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška. Pasirenka, nupiešia įdomiausią knygos vietą, sceną, nuotykį ir (ar) sukuria nuotykių paveikslėlių seriją. Pristato savo paties sukurtas ir iliustruotas knygas (integracija su gimtąja kalba). Lankytinų Lietuvos vietų, muziejų, parkų pristatymų kūrimas lankstinukuose: nupieštų, skaitmeninių vaizdų, fono ir teksto kūrybinis derinimas (integracija su pasaulio pažinimu). Kuriami kostiumai, gaminamos kaukės ir dekoracijos, ruošiamos spektaklių programėlės ir afišos (integracija su teatru). Trumpų animacinių filmukų iš mažų paveikslėlių kūrimas. Pateikčių skaidrėse kūrimas: atrenka nuotraukas ar dailės kūrinius, kūrybiškai, savitai komponuoja vaizdus ir tekstą, parenka foną.
5–6 klasių koncentras

At(si)renka sau įdomią informaciją dailėje. Pateikia vieną kitą pavyzdį, kaip dailė padeda save išreikšti (C3.1).

At(si)renka sau įdomią informaciją dailėje, apmąsto dailės vaidmenį. Pateikia pavyzdžių, kaip dailė padeda save pažinti, išreikšti (C3.2).

At(si)renka sau vertingą informaciją dailėje, apmąsto dailės vaidmenį žmogaus gyvenime. Pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip dailė padeda save pažinti, išreikšti ir socialiai įtvirtinti (C3.3).

At(si)renka sau vertingą informaciją dailėje, apmąsto dailės vaidmenį žmogaus ir visuomenės gyvenime. Pateikia pavyzdžių iš asmeninės ir kitų patirties, kaip dailė padeda pažinti save ir kitą, išreikšti ir socialiai įtvirtinti (C3.4).

Meninės idėjos. 5–6 klasių koncentras.

Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.

Idealai, vertybės, asmenybės. 5–6 klasių koncentras.

Svarbių savo šalies įvykių, žmonių, idėjų įprasminimas dailės kūriniuose. Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. S. Riauba, L. Šepka, P. Gerlikienė, V. Van Gogas ir jų kūriniai. Lietuvos dailininkai (peizažų tapytojai): J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, M. Cvirkienė ir jų kūriniai.

Kultūrų įvairovė. 5–6 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų ir vaizdavimo būdų pažinimą susipažįstama su ikikrikščioniškos Lietuvos ir neeuropietiškų kultūrų daile: Azijos, maorių ir Australijos aborigenų tapyba. Ikikolumbinės Amerikos indėnų (majų, inkų, actekų) piramidės, kalendoriai, freskos, keramika, tekstilė, ornamentai, knygų iliustracijos. Senosios Afrikos kaukės, skulptūros, tekstilė, keramika, namų apyvokos reikmenys.

Projektai. Integruota veikla. 5–6 klasių koncentras.

Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką. Skaitmeninio vaizdo kūrimas naudojant montažo, aplikacijos principus, naudojant savo ir kitų dailininkų kūrinius, paverčiant vaizdą miniatiūra, atviruku, plakatu. Animuojami savos kūrybos vaizdai. Kuriamas animacinis filmukas.
7–8 klasių koncentras

Nusako dailės svarbą ugdantis meninį skonį, socialinio bendravimo nuostatas. Dailės pažinimą sieja su savo asmeniniais potyriais (C3.1).

Trumpai paaiškina dailės naudą ugdantis kultūrinius poreikius ir meninį skonį, socialinio bendravimo, estetines nuostatas. Dailės pažinimą lygina su savo asmeniniais potyriais (C3.2).

Paaiškina dailės naudą ugdantis kultūrinius poreikius ir meninį skonį, socialinio bendravimo, estetines, etines, dorines nuostatas. Dailės pažinimą lygina su gyvenimiška patirtimi, savo asmeniniais potyriais (C3.3).

Išsamiai paaiškina dailės naudą ugdantis kultūrinius poreikius ir meninį skonį, socialinio bendravimo, estetines, etines, dorines nuostatas. Dailės pažinimą sieja su savo ir kitų gyvenimiška patirtimi, savo asmeniniais potyriais (C3.4).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Ieško sau įdomių meno kūrinių. Nusako dailės reikšmę saviugdai (C3.1).

Ieško atsakymų meno kūriniuose. Aptaria dailės reikšmę asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su patirtimi (C3.2).

Kelia prasmės klausimus, ieško atsakymų, kodėl meno kūrinyje yra taip arba kitaip nei gyvenime. Aptaria meninės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su asmenine patirtimi (C3.3).

Kelia prasmės klausimus, ieško argumentuotų atsakymų, kodėl meno kūrinyje yra taip arba kitaip nei gyvenime. Stiprina asmens tapatumą, aptaria meninės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su asmenine ir kitų patirtimi (C3.4).

Meninės idėjos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).

Idealai, vertybės, asmenybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisiminimai apie didingą praeitį (romantizmas). Socialinės tikrovės ir idealo konfliktai, jų kova ir vaizdavimo būdai klasikiniame, modernistiniame ir šiuolaikiniame mene (L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). Ieškoma glaudesnio ryšio su asmeniniu gyvenimu: susipažįstama su meninių specialybių, profesijų įvairove ir svarstomos asmeninės karjeros galimybės meno pasaulyje bei meninės patirties, kūrybiškumo svarba renkantis bet kurią kitą profesiją.

Kultūrų įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariama dailės funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos su kitais menais. Šiuolaikinis pasaulio menas. Įvairių krypčių ir judėjimų meniniai bruožai.

Projektai. Integruota veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kuriamas filmukas apie savo kūrybą (išradingas ir kūrybingas montažas, įvairių šriftų parinkimas, įterpti palyginamieji blokai su savo draugų ar kitų dailininkų kūriniais, savitas medžiagos išdėstymo ritmas). Skaitmeninio kūrybinių pasiekimų aplanko kūrimas siekiant atskleisti save ir kūrybą (įterpti savo draugų, artimųjų interviu, ieškoti autentiško grafinio dizaino).
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis pagalba trumpai nusako, kokiose profesijose ir verslo srityse praverčia kūrybos gebėjimai, kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai (C3.1).

Remdamasis mokytojo nurodytais pavyzdžiais pasako, kokiose profesijose ir verslo srityse praverčia kūrybos gebėjimai, kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai (C3.2).

Remiasi įtikinamais pavyzdžiais, kad pademonstruotų profesijas ir verslo sritis, kuriose praverčia kūrybos gebėjimai, kokios ir kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai (C3.3).

Išsako savitą nuomonę, remiasi įtikinamais pavyzdžiais demonstruodamas, kokiose profesijose ir verslo srityse praverčia kūrybos gebėjimai, kokios ir kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai (C3.4).

Meninės idėjos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.

Idealai, v.ertybės, asmenybės III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Dailės kūrėjų ir jų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių kontekstų tyrinėjimas ir vertinimas. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.

Kultūrų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairių istorinių epochų, skirtingų pasaulio kultūrų ir kūrybinių stilių palyginimas įvairiais pjūviais (geografiniu, etniniu, istoriniu, socialiniu, vertybiniu). Susipažinimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos kultūrų įvairove.

Projektai. Integruota veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Bendrų temų ieškojimas kitų dalykų ugdymo turinyje. Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Bendradarbiavimas mažesnėse ir didesnėse kūrybinėse grupėse.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas nurodo, kokie dailės kūriniai yra ugdymo įstaigoje (C1.1).

Mokytojo padedamas pasakoja, kokie architektūros ir dailės kūriniai yra artimiausioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kt.) (C1.2).

Nusako, kokie architektūros ir dailės kūriniai yra artimiausioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kt.) (C1.3).

Atpažįsta ir įsimena architektūros ir dailės kūrinius, esančius artimiausioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kt.) ir susidomėjęs pasakoja savo įspūdžius (C1.4).

Idealai, vertybės, asmenybės. 1–2 klasių koncentras.

Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. M. K. Čiurlionis, S. Eidrigevičius, B. Žilytė, A. Steponavičius, M. Šagalas ir simbolinės metaforinės jų kūrinių prasmės.

Kultūrų įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų įvairove.

Projektai. 1–2 klasių koncentras.

Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse, enciklopedijose, žinynuose, tinkamai fotografuoti savo kūrinius, pristatyti savo kūrybą vizualiai ir žodžiu.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojui ir klasės draugams padedant nurodo viešoje erdvėje esančius dailės ir architektūros kūrinius (C2.1).

Pastebi viešoje erdvėje esančių tautodailės, profesionaliosios dailės ir architektūros kūrinių būdingas detales (C2.2).

Pastebi, tyrinėja viešoje erdvėje esančių tautodailės, profesionaliosios dailės ir architektūros kūrinių būdingas detales, elementus (C2.3).

Atpažįsta ir apibūdina viešoje erdvėje esančių tautodailės, profesionaliosios dailės ir architektūros kūrinių būdingas detales, elementus. Pastebi tautodailės ryšį su papročiais, kalendorinėmis šventėmis (C2.4).

Idealai, vertybės, asmenybės. 1–2 klasių koncentras.

Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. M. K. Čiurlionis, S. Eidrigevičius, B. Žilytė, A. Steponavičius, M. Šagalas ir simbolinės metaforinės jų kūrinių prasmės.

Kultūrų įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų įvairove.

Projektai. 1–2 klasių koncentras.

Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse, enciklopedijose, žinynuose, tinkamai fotografuoti savo kūrinius, pristatyti savo kūrybą vizualiai ir žodžiu.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Trumpai nusako, kokie dailės kūriniai sudomino C3.1).

At(si)renka sau įdomius dailės kūrinius (C3.2).

At(si)renka sau įdomius ir patrauklius dailės kūrinius (C3.3).

Domisi daile, savarankiškai at(si)renka sau įdomius ir vertingus dailės kūrinius (C3.4).

Idealai, vertybės, asmenybės. 1–2 klasių koncentras.

Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. M. K. Čiurlionis, S. Eidrigevičius, B. Žilytė, A. Steponavičius, M. Šagalas ir simbolinės metaforinės jų kūrinių prasmės.

Kultūrų įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų įvairove.

Projektai. 1–2 klasių koncentras.

Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse, enciklopedijose, žinynuose, tinkamai fotografuoti savo kūrinius, pristatyti savo kūrybą vizualiai ir žodžiu.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba nusako, kokius dailės kūrinius matė muziejuose, parodose ar internete (C1.1).

Trumpai paaiškina, kokius dailės kūrinius matė muziejuose, parodose ar internete (C1.2).

Pasakoja, kokius dailės kūrinius matė muziejuose, parodose ar internete, kokia informacija apie juos pateikiama (C1.3).

Detaliai pasakoja, kokius dailės kūrinius matė muziejuose, parodose ar internete, kokia informacija apie juos pateikiama, aptaria dailės šakų skirtumus (C1.4).

Meninės idėjos. 3–4 klasių koncentras.

Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.

Idealai, vertybės, asmenybės. 3–4 klasių koncentras.

Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.

Kultūrų įvairovė. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.

Projektai. Integruota veikla. 3–4 klasių koncentras.

Kuriamos autorinės knygos apie savo ar sudominusio dailininko kūrybą: piešia, tapo, aplikuoja, jungia tikrovės ir skaitmeninius vaizdus, derina tekstą ir vaizdą. Mokosi suklijuoti, susegti, surišti ar susiūti paruoštą knygą. Pasiruošia knygos pristatymui. Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška. Pasirenka, nupiešia įdomiausią knygos vietą, sceną, nuotykį ir (ar) sukuria nuotykių paveikslėlių seriją. Pristato savo paties sukurtas ir iliustruotas knygas (integracija su gimtąja kalba). Lankytinų Lietuvos vietų, muziejų, parkų pristatymų kūrimas lankstinukuose: nupieštų, skaitmeninių vaizdų, fono ir teksto kūrybinis derinimas (integracija su pasaulio pažinimu). Kuriami kostiumai, gaminamos kaukės ir dekoracijos, ruošiamos spektaklių programėlės ir afišos (integracija su teatru). Trumpų animacinių filmukų iš mažų paveikslėlių kūrimas. Pateikčių skaidrėse kūrimas: atrenka nuotraukas ar dailės kūrinius, kūrybiškai, savitai komponuoja vaizdus ir tekstą, parenka foną.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Fragmentiškai nusako Lietuvos ir kitų šalių liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius (C2.1).

Trumpai aptaria Lietuvos ir kitų šalių liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius (C2.2).

Lygindamas Lietuvos ir kitų šalių profesionaliosios dailės, liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius, nusako Lietuvos meno unikalumą (C2.3).

Išsamiai apibūdina ir palygina Lietuvos ir kitų šalių liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius, paaiškina simbolius, nusako Lietuvos liaudies meno unikalumą (C2.4).

Meninės idėjos. 3–4 klasių koncentras.

Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.

Idealai, vertybės, asmenybės. 3–4 klasių koncentras.

Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.

Kultūrų įvairovė. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.

Projektai. Integruota veikla. 3–4 klasių koncentras.

Kuriamos autorinės knygos apie savo ar sudominusio dailininko kūrybą: piešia, tapo, aplikuoja, jungia tikrovės ir skaitmeninius vaizdus, derina tekstą ir vaizdą. Mokosi suklijuoti, susegti, surišti ar susiūti paruoštą knygą. Pasiruošia knygos pristatymui. Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška. Pasirenka, nupiešia įdomiausią knygos vietą, sceną, nuotykį ir (ar) sukuria nuotykių paveikslėlių seriją. Pristato savo paties sukurtas ir iliustruotas knygas (integracija su gimtąja kalba). Lankytinų Lietuvos vietų, muziejų, parkų pristatymų kūrimas lankstinukuose: nupieštų, skaitmeninių vaizdų, fono ir teksto kūrybinis derinimas (integracija su pasaulio pažinimu). Kuriami kostiumai, gaminamos kaukės ir dekoracijos, ruošiamos spektaklių programėlės ir afišos (integracija su teatru). Trumpų animacinių filmukų iš mažų paveikslėlių kūrimas. Pateikčių skaidrėse kūrimas: atrenka nuotraukas ar dailės kūrinius, kūrybiškai, savitai komponuoja vaizdus ir tekstą, parenka foną.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Trumpai nusako, kokie dailės kūriniai sudomino, pateikia vieną kitą pavyzdį (C3.1).

At(si)renka sau svarbius meno kūrinius, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybinių eksperimentų (C3.2).

At(si)renka sau svarbius ir vertingus meno kūrinius, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybinių eksperimentų, patirties (C3.3).

Savarankiškai at(si)renka sau svarbius ir vertingus meno kūrinius, sudominusią informaciją apie dailę, apmąsto jos svarbą, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybinių eksperimentų, patirties, jaučiasi kūrėju (C3.4).

Meninės idėjos. 3–4 klasių koncentras.

Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.

Idealai, vertybės, asmenybės. 3–4 klasių koncentras.

Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.

Kultūrų įvairovė. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.

Projektai. Integruota veikla. 3–4 klasių koncentras.

Kuriamos autorinės knygos apie savo ar sudominusio dailininko kūrybą: piešia, tapo, aplikuoja, jungia tikrovės ir skaitmeninius vaizdus, derina tekstą ir vaizdą. Mokosi suklijuoti, susegti, surišti ar susiūti paruoštą knygą. Pasiruošia knygos pristatymui. Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška. Pasirenka, nupiešia įdomiausią knygos vietą, sceną, nuotykį ir (ar) sukuria nuotykių paveikslėlių seriją. Pristato savo paties sukurtas ir iliustruotas knygas (integracija su gimtąja kalba). Lankytinų Lietuvos vietų, muziejų, parkų pristatymų kūrimas lankstinukuose: nupieštų, skaitmeninių vaizdų, fono ir teksto kūrybinis derinimas (integracija su pasaulio pažinimu). Kuriami kostiumai, gaminamos kaukės ir dekoracijos, ruošiamos spektaklių programėlės ir afišos (integracija su teatru). Trumpų animacinių filmukų iš mažų paveikslėlių kūrimas. Pateikčių skaidrėse kūrimas: atrenka nuotraukas ar dailės kūrinius, kūrybiškai, savitai komponuoja vaizdus ir tekstą, parenka foną.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba nusako, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai (C1.1).

Pagal pateiktą pavyzdį paaiškina, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai, kokia informacija apie juos pateikiama (C1.2).

Paaiškina, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai, kaip ir kokia informacija apie juos pateikiama, nusako autorių teisių svarbą (C1.3).

Savarankiškai analizuoja ir vertina, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai, kaip ir kokia informacija apie juos pateikiama, aptaria autorių teisių svarbą (C1.4).

Meninės idėjos. 5–6 klasių koncentras.

Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.

Idealai, vertybės, asmenybės. 5–6 klasių koncentras.

Svarbių savo šalies įvykių, žmonių, idėjų įprasminimas dailės kūriniuose. Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. S. Riauba, L. Šepka, P. Gerlikienė, V. Van Gogas ir jų kūriniai. Lietuvos dailininkai (peizažų tapytojai): J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, M. Cvirkienė ir jų kūriniai.

Kultūrų įvairovė. 5–6 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų ir vaizdavimo būdų pažinimą susipažįstama su ikikrikščioniškos Lietuvos ir neeuropietiškų kultūrų daile: Azijos, maorių ir Australijos aborigenų tapyba. Ikikolumbinės Amerikos indėnų (majų, inkų, actekų) piramidės, kalendoriai, freskos, keramika, tekstilė, ornamentai, knygų iliustracijos. Senosios Afrikos kaukės, skulptūros, tekstilė, keramika, namų apyvokos reikmenys.

Projektai. Integruota veikla. 5–6 klasių koncentras.

Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką. Skaitmeninio vaizdo kūrimas naudojant montažo, aplikacijos principus, naudojant savo ir kitų dailininkų kūrinius, paverčiant vaizdą miniatiūra, atviruku, plakatu. Animuojami savos kūrybos vaizdai. Kuriamas animacinis filmukas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pagal pavyzdį nusako artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius (C2.1).

Apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius (C2.2).

Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. Apibūdina Lietuvos gamtos unikalumą, liaudies meno autentiškumą, etnokultūrinių tradicijų išskirtinumą (C2.3).

Tyrinėja ir išsamiai apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. Apibūdina Lietuvos gamtos unikalumą, liaudies meno autentiškumą, etnokultūrinių tradicijų išskirtinumą. Paaiškina, kodėl reikia saugoti paveldą (C2.4).

Meninės idėjos. 5–6 klasių koncentras.

Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.

Idealai, vertybės, asmenybės. 5–6 klasių koncentras.

Svarbių savo šalies įvykių, žmonių, idėjų įprasminimas dailės kūriniuose. Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. S. Riauba, L. Šepka, P. Gerlikienė, V. Van Gogas ir jų kūriniai. Lietuvos dailininkai (peizažų tapytojai): J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, M. Cvirkienė ir jų kūriniai.

Kultūrų įvairovė. 5–6 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų ir vaizdavimo būdų pažinimą susipažįstama su ikikrikščioniškos Lietuvos ir neeuropietiškų kultūrų daile: Azijos, maorių ir Australijos aborigenų tapyba. Ikikolumbinės Amerikos indėnų (majų, inkų, actekų) piramidės, kalendoriai, freskos, keramika, tekstilė, ornamentai, knygų iliustracijos. Senosios Afrikos kaukės, skulptūros, tekstilė, keramika, namų apyvokos reikmenys.

Projektai. Integruota veikla. 5–6 klasių koncentras.

Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką. Skaitmeninio vaizdo kūrimas naudojant montažo, aplikacijos principus, naudojant savo ir kitų dailininkų kūrinius, paverčiant vaizdą miniatiūra, atviruku, plakatu. Animuojami savos kūrybos vaizdai. Kuriamas animacinis filmukas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

At(si)renka sau įdomią informaciją dailėje. Pateikia vieną kitą pavyzdį, kaip dailė padeda save išreikšti (C3.1).

At(si)renka sau įdomią informaciją dailėje, apmąsto dailės vaidmenį. Pateikia pavyzdžių, kaip dailė padeda save pažinti, išreikšti (C3.2).

At(si)renka sau vertingą informaciją dailėje, apmąsto dailės vaidmenį žmogaus gyvenime. Pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip dailė padeda save pažinti, išreikšti ir socialiai įtvirtinti (C3.3).

At(si)renka sau vertingą informaciją dailėje, apmąsto dailės vaidmenį žmogaus ir visuomenės gyvenime. Pateikia pavyzdžių iš asmeninės ir kitų patirties, kaip dailė padeda pažinti save ir kitą, išreikšti ir socialiai įtvirtinti (C3.4).

Meninės idėjos. 5–6 klasių koncentras.

Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.

Idealai, vertybės, asmenybės. 5–6 klasių koncentras.

Svarbių savo šalies įvykių, žmonių, idėjų įprasminimas dailės kūriniuose. Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. S. Riauba, L. Šepka, P. Gerlikienė, V. Van Gogas ir jų kūriniai. Lietuvos dailininkai (peizažų tapytojai): J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, M. Cvirkienė ir jų kūriniai.

Kultūrų įvairovė. 5–6 klasių koncentras.

Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų ir vaizdavimo būdų pažinimą susipažįstama su ikikrikščioniškos Lietuvos ir neeuropietiškų kultūrų daile: Azijos, maorių ir Australijos aborigenų tapyba. Ikikolumbinės Amerikos indėnų (majų, inkų, actekų) piramidės, kalendoriai, freskos, keramika, tekstilė, ornamentai, knygų iliustracijos. Senosios Afrikos kaukės, skulptūros, tekstilė, keramika, namų apyvokos reikmenys.

Projektai. Integruota veikla. 5–6 klasių koncentras.

Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką. Skaitmeninio vaizdo kūrimas naudojant montažo, aplikacijos principus, naudojant savo ir kitų dailininkų kūrinius, paverčiant vaizdą miniatiūra, atviruku, plakatu. Animuojami savos kūrybos vaizdai. Kuriamas animacinis filmukas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba ir pavyzdžiais analizuoja muziejų ir parodų ekspozicijas, paaiškina, kuo jos vertingos (C1.1).

Trumpai apibūdina muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, savais žodžiais paaiškina, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes jos perteikia (C1.2).

Analizuoja muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, paaiškina, kaip jos sudaromos, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes perteikia, apibūdina autorių teisių svarbą (C1.3).

Savarankiškai analizuoja muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, išsamiai paaiškina, kaip jos sudaromos, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes perteikia. Išsamiai apibūdina autorių teisių svarbą (C1.4.).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį apibūdina dailės reiškinius: didžiąją ir mažąją architektūrą, želdinius, dizainą, reklamą, švenčių apipavidalinimą (C2.1).

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ir išsako savo nuomonę apie didžiąją ir mažąją architektūrą, želdinius, dizainą, reklamą. Trumpai nusako Lietuvos švenčių apipavidalinimo ypatumus (C2.2).

Analizuoja ir išsako savo nuomonę apie didžiąją ir mažąją architektūrą, želdinius, dizainą, reklamą, švenčių apipavidalinimą ir kt. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos mažosios architektūros, dizaino, švenčių apipavidalinimo ypatumus (C2.3).

Analizuoja, kritiškai vertina ir argumentuotai išsako savo nuomonę apie didžiąją ir mažąją architektūrą, želdinius, dizainą, reklamą, švenčių apipavidalinimą ir kt. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos mažosios architektūros, dizaino, švenčių apipavidalinimo ypatumus (C2.4).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Nusako dailės svarbą ugdantis meninį skonį, socialinio bendravimo nuostatas. Dailės pažinimą sieja su savo asmeniniais potyriais (C3.1).

Trumpai paaiškina dailės naudą ugdantis kultūrinius poreikius ir meninį skonį, socialinio bendravimo, estetines nuostatas. Dailės pažinimą lygina su savo asmeniniais potyriais (C3.2).

Paaiškina dailės naudą ugdantis kultūrinius poreikius ir meninį skonį, socialinio bendravimo, estetines, etines, dorines nuostatas. Dailės pažinimą lygina su gyvenimiška patirtimi, savo asmeniniais potyriais (C3.3).

Išsamiai paaiškina dailės naudą ugdantis kultūrinius poreikius ir meninį skonį, socialinio bendravimo, estetines, etines, dorines nuostatas. Dailės pažinimą sieja su savo ir kitų gyvenimiška patirtimi, savo asmeniniais potyriais (C3.4).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Savais žodžiais nusako muziejų kolekcijų ir dailės parodų eksponavimo ypatumus, vaizdų paveikumą (C1.1).

Paaiškina aptartų muziejų kolekcijų ir dailės parodų eksponavimo ypatumus, keliais žodžiais apibūdina vaizdų paveikumą. Išsako aptartą nuomonę dėl meno pažinimo įtakos asmenybės formavimuisi (C1.2).

Analizuoja ir paaiškina klasikinės ir šiuolaikinės dailės parodų eksponavimo ypatumus, autorių teisių reikalavimus, vaizdų paveikumą. Apibūdina, kaip meno pažinimas gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi (C1.3).

Savarankiškai domisi muziejų ir parodų ekspozicijomis, analizuoja, paaiškina klasikinės ir šiuolaikinės dailės kolekcijų eksponavimo ypatumus, autorių teisių reikalavimus, išsako originalių pastebėjimų dėl vaizdų paveikumo. Argumentuotai paaiškina, kaip meno pažinimas gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi (C1.4).

Meninės idėjos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).

Idealai, vertybės, asmenybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisiminimai apie didingą praeitį (romantizmas). Socialinės tikrovės ir idealo konfliktai, jų kova ir vaizdavimo būdai klasikiniame, modernistiniame ir šiuolaikiniame mene (L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). Ieškoma glaudesnio ryšio su asmeniniu gyvenimu: susipažįstama su meninių specialybių, profesijų įvairove ir svarstomos asmeninės karjeros galimybės meno pasaulyje bei meninės patirties, kūrybiškumo svarba renkantis bet kurią kitą profesiją.

Kultūrų įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariama dailės funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos su kitais menais. Šiuolaikinis pasaulio menas. Įvairių krypčių ir judėjimų meniniai bruožai.

Projektai. Integruota veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kuriamas filmukas apie savo kūrybą (išradingas ir kūrybingas montažas, įvairių šriftų parinkimas, įterpti palyginamieji blokai su savo draugų ar kitų dailininkų kūriniais, savitas medžiagos išdėstymo ritmas). Skaitmeninio kūrybinių pasiekimų aplanko kūrimas siekiant atskleisti save ir kūrybą (įterpti savo draugų, artimųjų interviu, ieškoti autentiško grafinio dizaino).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis duotais pavyzdžiais, savais žodžiais nusako, kaip dailė sąveikauja su kitais menais (C2.1).

Remdamasis duotais pavyzdžiais pasako, kaip dailė funkcionuoja įvairiose kultūrinėse situacijose, kaip sąveikauja su kitais menais, kokias funkcijas atlieka (C2.2).

Apibūdina, kaip dailė funkcionuoja įvairiose visuomeninėse ir kultūrinėse situacijose, kaip sąveikauja su kitais menais, kokias skirtingas funkcijas ji atlieka. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos dailės ir jos funkcionavimo regionuose ir plačiajame pasaulyje bruožus (C2.3).

Išsako savitą nuomonę, kaip dailė funkcionuoja įvairiose visuomeninėse ir kultūrinėse situacijose, išsamiai apibūdina, kaip dailė sąveikauja su kitais menais, kokias skirtingas funkcijas ji atlieka. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos dailės ir jos funkcionavimo regionuose ir plačiajame pasaulyje bruožus (C2.4).

Meninės idėjos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).

Idealai, vertybės, asmenybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisiminimai apie didingą praeitį (romantizmas). Socialinės tikrovės ir idealo konfliktai, jų kova ir vaizdavimo būdai klasikiniame, modernistiniame ir šiuolaikiniame mene (L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). Ieškoma glaudesnio ryšio su asmeniniu gyvenimu: susipažįstama su meninių specialybių, profesijų įvairove ir svarstomos asmeninės karjeros galimybės meno pasaulyje bei meninės patirties, kūrybiškumo svarba renkantis bet kurią kitą profesiją.

Kultūrų įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariama dailės funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos su kitais menais. Šiuolaikinis pasaulio menas. Įvairių krypčių ir judėjimų meniniai bruožai.

Projektai. Integruota veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kuriamas filmukas apie savo kūrybą (išradingas ir kūrybingas montažas, įvairių šriftų parinkimas, įterpti palyginamieji blokai su savo draugų ar kitų dailininkų kūriniais, savitas medžiagos išdėstymo ritmas). Skaitmeninio kūrybinių pasiekimų aplanko kūrimas siekiant atskleisti save ir kūrybą (įterpti savo draugų, artimųjų interviu, ieškoti autentiško grafinio dizaino).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Ieško sau įdomių meno kūrinių. Nusako dailės reikšmę saviugdai (C3.1).

Ieško atsakymų meno kūriniuose. Aptaria dailės reikšmę asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su patirtimi (C3.2).

Kelia prasmės klausimus, ieško atsakymų, kodėl meno kūrinyje yra taip arba kitaip nei gyvenime. Aptaria meninės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su asmenine patirtimi (C3.3).

Kelia prasmės klausimus, ieško argumentuotų atsakymų, kodėl meno kūrinyje yra taip arba kitaip nei gyvenime. Stiprina asmens tapatumą, aptaria meninės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su asmenine ir kitų patirtimi (C3.4).

Meninės idėjos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).

Idealai, vertybės, asmenybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisiminimai apie didingą praeitį (romantizmas). Socialinės tikrovės ir idealo konfliktai, jų kova ir vaizdavimo būdai klasikiniame, modernistiniame ir šiuolaikiniame mene (L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). Ieškoma glaudesnio ryšio su asmeniniu gyvenimu: susipažįstama su meninių specialybių, profesijų įvairove ir svarstomos asmeninės karjeros galimybės meno pasaulyje bei meninės patirties, kūrybiškumo svarba renkantis bet kurią kitą profesiją.

Kultūrų įvairovė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariama dailės funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos su kitais menais. Šiuolaikinis pasaulio menas. Įvairių krypčių ir judėjimų meniniai bruožai.

Projektai. Integruota veikla. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kuriamas filmukas apie savo kūrybą (išradingas ir kūrybingas montažas, įvairių šriftų parinkimas, įterpti palyginamieji blokai su savo draugų ar kitų dailininkų kūriniais, savitas medžiagos išdėstymo ritmas). Skaitmeninio kūrybinių pasiekimų aplanko kūrimas siekiant atskleisti save ir kūrybą (įterpti savo draugų, artimųjų interviu, ieškoti autentiško grafinio dizaino).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis pateiktais pavyzdžiais trumpai nusako muziejų kolekcijų ir dailės parodų eksponavimo ypatumus, vaizdų paveikumą (C1.1).

Paaiškina tradicinės dailės ir šiuolaikinių menų eksponavimo ypatumus, paiso autorių teisių reikalavimų. Trumpai nusako kūrinio eksponavimo sąsajas su tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu (C1.2).

Komentuoja ir vertina tradicinės dailės ir šiuolaikinių menų eksponavimo ypatumus, paiso autorių teisių reikalavimų. Apibūdina kūrinio eksponavimo sąsajas su kūrinio stilistika, tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu (C1.3).

Analizuoja ir argumentuotai vertina tradicinės dailės ir šiuolaikinių menų eksponavimo ypatumus, paiso autorių teisių reikalavimų. Išsamiai apibūdina kūrinio eksponavimo sąsajas su kūrinio stilistika, tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu (C1.4).

Meninės idėjos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.

Idealai, v.ertybės, asmenybės III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Dailės kūrėjų ir jų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių kontekstų tyrinėjimas ir vertinimas. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.

Kultūrų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairių istorinių epochų, skirtingų pasaulio kultūrų ir kūrybinių stilių palyginimas įvairiais pjūviais (geografiniu, etniniu, istoriniu, socialiniu, vertybiniu). Susipažinimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos kultūrų įvairove.

Projektai. Integruota veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Bendrų temų ieškojimas kitų dalykų ugdymo turinyje. Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Bendradarbiavimas mažesnėse ir didesnėse kūrybinėse grupėse.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Trumpai nusako, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į vizualiąją informaciją. Naudodamasis pagalba emocinės sveikatos, darnaus vystymosi aspektais apibūdina miestų erdves, meno kūrinius (C2.1).

Trumpai paaiškina, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į vizualiąją informaciją. Emocinės sveikatos, darnaus vystymosi, individualių kūrybinių poreikių aspektais apibūdina miestų erdves, interjerus, eksterjerus, meno kūrinius (C2.2).

Paaiškina ir pateikia pavyzdžių, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į vizualiąją informaciją. Emocinės sveikatos, darnaus vystymosi, individualių kūrybinių poreikių aspektais analizuoja miestų erdves, interjerus, eksterjerus, meno kūrinius (C2.3).

Išsamiai paaiškina ir pateikia savo pavyzdžių, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į vizualiąją informaciją. Emocinės sveikatos, darnaus vystymosi, individualių kūrybinių poreikių aspektais analizuoja miestų erdves, interjerus, eksterjerus, meno kūrinius, išsako originalių pastebėjimų (C2.4).

Meninės idėjos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.

Idealai, v.ertybės, asmenybės III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Dailės kūrėjų ir jų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių kontekstų tyrinėjimas ir vertinimas. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.

Kultūrų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairių istorinių epochų, skirtingų pasaulio kultūrų ir kūrybinių stilių palyginimas įvairiais pjūviais (geografiniu, etniniu, istoriniu, socialiniu, vertybiniu). Susipažinimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos kultūrų įvairove.

Projektai. Integruota veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Bendrų temų ieškojimas kitų dalykų ugdymo turinyje. Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Bendradarbiavimas mažesnėse ir didesnėse kūrybinėse grupėse.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamasis pagalba trumpai nusako, kokiose profesijose ir verslo srityse praverčia kūrybos gebėjimai, kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai (C3.1).

Remdamasis mokytojo nurodytais pavyzdžiais pasako, kokiose profesijose ir verslo srityse praverčia kūrybos gebėjimai, kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai (C3.2).

Remiasi įtikinamais pavyzdžiais, kad pademonstruotų profesijas ir verslo sritis, kuriose praverčia kūrybos gebėjimai, kokios ir kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai (C3.3).

Išsako savitą nuomonę, remiasi įtikinamais pavyzdžiais demonstruodamas, kokiose profesijose ir verslo srityse praverčia kūrybos gebėjimai, kokios ir kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai (C3.4).

Meninės idėjos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.

Idealai, v.ertybės, asmenybės III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Dailės kūrėjų ir jų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių kontekstų tyrinėjimas ir vertinimas. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.

Kultūrų įvairovė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Įvairių istorinių epochų, skirtingų pasaulio kultūrų ir kūrybinių stilių palyginimas įvairiais pjūviais (geografiniu, etniniu, istoriniu, socialiniu, vertybiniu). Susipažinimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos kultūrų įvairove.

Projektai. Integruota veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Bendrų temų ieškojimas kitų dalykų ugdymo turinyje. Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Bendradarbiavimas mažesnėse ir didesnėse kūrybinėse grupėse.

Pasiekimų raida

Pasiekimas Pasiekimų raida
1–2 klasių koncentras 3–4 klasių koncentras 5–6 klasių koncentras 7–8 klasių koncentras 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras III–IV gimnazijos klasių koncentras
Dailės raiška (A)
A1. Kelia vizualias idėjas.

Impulsyviai kelia vizualias idėjas. Trumpai nusako idėją, kurią norėtų pavaizduoti (A1.3).

Intuityviai kelia vizualias idėjas. Vartodamas jau žinomas dailės sąvokas nusako kūrinio idėją, temą, pasirenka dailės reikmenis jos įgyvendinimui (A1.3).

Pasirenka vizualių idėjų artimoje aplinkoje ir patikusius meno kūrinius. Per patrauklią kūrybinę veiklą, eskizų piešimą paaiškina savitą idėją, sudominusią temą artimoje aplinkoje ar meno kūrinyje, kokią dailės techniką pasirinks jos įgyvendinimui (A1.3).

Randa aktualių vizualių idėjų individualiai raiškai praeities ir dabarties dailės kūriniuose, kasdienybėje. Nusipiešia įvairių eskizų, komentuoja, kodėl renkasi vienokį ar kitokį kūrybos būdą (A1.3).

Savarankiškai pasirenka sudominusią vizualią idėją iš įvairių kultūrinių, informacinių šaltinių, aplinkos, asmeninių išgyvenimų, pristato ją žodžiu, pateikia įvairių eskizų, išsamiai paaiškina, kokius atlikimo būdus pasirinks savitos idėjos įgyvendinimui (A1.3).

Savarankiškai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). Atsirenka kūrybai reikalingą medžiagą ir apibūdina, kaip pasirinkta idėja gali būti perteikta įvairiais būdais. Suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus (A1.3).

A2. Pažįsta dailės reikmenis ir kūrybos technikas, saugiai jas taiko ir kuria savitus dailės kūrinius.

Taiko pasiūlytas dailės technikas, saugiai naudoja kūrybos įrankius ir medžiagas. Eksperimentuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą (A2.3).

Pasirenka ir taiko jau žinomas dailės technikas, kūrybiškai ir saugiai jomis naudojasi (A2.3).

Pasirenka ir saugiai taiko išmoktas sudėtingesnes dailės technikas, drąsiai improvizuoja, siekdamas originaliai įgyvendinti savo idėją (A2.3).

Kurdamas drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, savitai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybos rezultato (A2.3).

Pasirenka ir sumaniai taiko tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas, pasinerdamas į kūrybinį procesą kuria autorinę techniką, išradingai siekdamas norimo rezultato (A2.3).

Tikslingai ir kūrybingai taiko tradicines ir (ar) šiuolaikines dailės technikas, raiškos būdus. Išmėgindamas įvairias kūrybos priemones ir būdus, pateikia savitą kūrybos rezultatą (A2.3).

A3. Kūrybos procese geba naudotis meninės išraiškos priemonėmis.

Intuityviai pasirenka norimo storio linijas, patikusias spalvas, kuria erdvines formas. Išgauna savitą ritmą ir nuotaiką horizontaliame ir vertikaliame lape (A3.3).

Pasirenka linijas ir (ar) spalvas ir (ar) erdvines formas. Pastebi fono ir vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų dermę, kūrybiškai perteikia norimą ritmą, emocijas (A3.3).

Savitai perteikia nuotaiką, įspūdį, pagrindines objektų ar reiškinių ypatybes: įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras (A3.3).

Plokštumoje ir erdvėje išradingai kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas, sumaniai naudoja kontrastingus dydžius, taiko spalvinės ir linijinės perspektyvos principus. Renkasi įvairius spalvų niuansus, toninę įvairovę, perteikia objektų ar reiškinių ypatybes (A3.3).

Atiduoda pirmenybę pamėgtiems kūrybos principams, jaučiasi menininku, tikslingai pasirinkdamas meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. Jungia darbus į ciklus, kuria tęstinius projektus, atranda sąsajų su kitais menais (A3.3).

Savarankiškai naudojasi grafinių, spalvinių, erdvinių, audiovizualiųjų ar medijų meno raiškos priemonėmis. Kūrybiškai interpretuodamas aplinkos, meno kūrinių inspiruotas idėjas, pasirinkta stilistika perteikia jas savo kūryboje (A3.3).

A4. Pristato asmeninius dailės pasiekimus, taiko eksponavimo principus.

Savo dailės kūrinius pritaiko konkrečiai progai, puošia klasės erdvę ir kasdienę aplinką. Užrašo kiekvieno savo kūrinio metriką (vardą, pavardę, klasę). Dalyvauja ugdymo įstaigos parodose, renginiuose. Mokosi fotografuoti kasdienybę ir šventines akimirkas (A4.3).

Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. Užrašo kiekvieno savo kūrinio metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą). Kuria savo ar klasės draugų parodos kvietimą, plakatą, derina pieštus ar skaitmeninius vaizdus (A4.3).

Dirba grupėse, rodo savo darbus dailės parodėlėse mokykloje, vietos bendruomenėje. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką). Apipavidalina klasės, mokyklos projektus ir renginius, paskelbia informaciją skaitmeninėje erdvėje (A4.3).

Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. Apipavidalina savo kūrinius ir dalyvauja parodose. Ranka ar naudodamasis tekstų rengykle kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką, informacinius tekstus. Bendradarbiauja ir prisideda prie meninių akcijų organizavimo (A4.3).

Dalijasi savo kūrybinėmis idėjomis. Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį. Bendradarbiauja kūrybiniuose projektuose ir prisideda prie parodų ir meninių akcijų organizavimo. Naudoja kelis dailės kūrinių apipavidalinimo (pasportavimo, fono ar rėmelių parinkimo) ir eksponavimo būdus (A4.3).

Imasi iniciatyvos ir organizuoja dailės renginius, geba komunikuoti ir bendradarbiauti grupėje. Naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, jais remdamasis įvairiai pristato savo ir kitų kūrybos rezultatus. Naudoja įvairias dailės technikas ir skaitmeninį turinį kurdamas vizualinę mokyklos informaciją (A4.3.).

A5. Apmąsto ir į(si)vertina įgytą dailės patirtį.

Trumpai nusako savo įspūdžius apie spontaniškos raiškos ir dailės pažinimo patirtį (A5.3).

Paaiškina savo kūrybos rezultatą, vaizdo patrauklumą. Pristato ir į(si)vertina įgytą patirtį (A5.3).

Apibūdina savo ir kitų kūrybos rezultatą, vaizdo patrauklumą. Aptaria, ko mokėsi per dailės pamokas, ką pavyko padaryti pačiam ir kitiems. Įsivertina pasiekimus (A5.3).

Į(si)vertina savo dailės pasiekimus, įgytą patirtį, nusako, ką darytų kitaip, kaip paįvairintų savo veiklą, ko dar norėtų išmokti (A5.3).

Parengia ir pristato savo kūrybos aplanką. Analizuoja ir į(si)vertina įgytą patirtį, numato, kokias tradicines ir (ar) šiuolaikines raiškos priemones, būdus rinkosi, kaip laikėsi savo pirminio sumanymo ir dėl kokių priežasčių – dėl galutinio rezultato – to atsisakė (A5.3).

Savarankiškai pasirenka savo kūrybos pristatymo būdą. Parengia kūrybos aplanką (portfolio) su kūrinių nuotraukomis, išsamia metrika, idėjų eskizais, kūrybinių ieškojimų variantais, trumpu kūrybinio proceso aprašymu, kūrybinio rezultato ir įgytos patirties įsivertinimu (A5.3).

Dailės supratimas ir vertinimas (B)
B1. Analizuoja ir supranta dailės kalbą.

Trumpai paaiškina išmoktas dailės sąvokas, vartoja jas apibūdindamas dailės kūrinius (B1.3).

Skiria, trumpai paaiškina ir vartoja išmoktas dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių (B1.3).

Tinkamai vartoja išmoktas sudėtingesnes dailės sąvokas, jas paaiškina, pateikia pavyzdžių (B1.3).

Tikslingai vartoja dailės sąvokų žodyną (stiliaus, žanro terminus) ir pateikia pavyzdžių iš dailės istorijos ir savo bendraamžių kūrybos (B1.3).

Apibūdindamas klasikinės ir šiuolaikinės dailės kūrinius, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių iš savo ir kitų kūrybos (B1.3).

Analizuodamas ir vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjų menų raiškos priemones, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia savų pavyzdžių (B1.3).

B2. Savitai aiškina ir komentuoja savo ir kitų sukurtus dailės kūrinius.

Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti (B2.3).

Apibūdina žiūrimų dailės kūrinių spalvų derinius, linijas, erdvines formas ir atlikimo technikų įvairovę. Samprotauja, kodėl menininkas pasirinko tokias raiškos priemones (B2.3).

Apibūdina ir palygina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių spalvų, linijų ir erdvinių formų įvairovę ir ypatumus, išsako, kas jį sudomino (B2.3).

Lygina, klasifikuoja senovės Rytų, antikos, didžiųjų klasikinių stilių ir šiuolaikinės architektūros, dailės meninius bruožus, pažįsta pasaulinės dailės kanoną, savitai apibūdina sudominusį kūrinį (B2.3).

Lygina, skiria, grupuoja klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinius, paaiškina jų skirtumus ir panašumus, apibūdina Lietuvos meno bruožus ir išskirtinumą (B2.3).

Nusako skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai (B2.3).

B3. Vertina savo ir kitų kūrybą.

Atidžiai stebi dailės kūrinius ir pasako, kodėl patiko kūrinys, kuo jis įdomus ir vertingas (B3.3).

Įsižiūri ir pasakoja apie dailės kūrinių keliamus jausmus, emocijas, kreipia dėmesį į darnius žmogaus ir gamtos ryšius (B3.3).

Dailės kūriniuose pastebi ir apibūdina gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formų estetines savybes, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, nusako ekologines temas ir jų vaizdavimo būdus (B3.3).

Stebi ir pagal aptartus kriterijus vertina įvairių epochų ir meninių stilių vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius, palygina su kitų menų raiškos priemonėmis, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.3).

Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus (B3.3).

Vertina ir išsamiai apibūdina būdingus sudominusių kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia pavyzdžių, kaip panašią idėją ar aktualias laikmečio problemas dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse (B3.3).

Dailės reiškinių ir kontekstų pažinimas (C)
C1. Stebi ir analizuoja dailės reiškinius.

Nusako, kokie architektūros ir dailės kūriniai yra artimiausioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kt.) (C1.3).

Pasakoja, kokius dailės kūrinius matė muziejuose, parodose ar internete, kokia informacija apie juos pateikiama (C1.3).

Paaiškina, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai, kaip ir kokia informacija apie juos pateikiama, nusako autorių teisių svarbą (C1.3).

Analizuoja muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, paaiškina, kaip jos sudaromos, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes perteikia, apibūdina autorių teisių svarbą (C1.3).

Analizuoja ir paaiškina klasikinės ir šiuolaikinės dailės parodų eksponavimo ypatumus, autorių teisių reikalavimus, vaizdų paveikumą. Apibūdina, kaip meno pažinimas gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi (C1.3).

Komentuoja ir vertina tradicinės dailės ir šiuolaikinių menų eksponavimo ypatumus, paiso autorių teisių reikalavimų. Apibūdina kūrinio eksponavimo sąsajas su kūrinio stilistika, tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu (C1.3).

C2. (At)pažįsta ir aptaria dailės kontekstus.

Pastebi, tyrinėja viešoje erdvėje esančių tautodailės, profesionaliosios dailės ir architektūros kūrinių būdingas detales, elementus (C2.3).

Lygindamas Lietuvos ir kitų šalių profesionaliosios dailės, liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius, nusako Lietuvos meno unikalumą (C2.3).

Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos, gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. Apibūdina Lietuvos gamtos unikalumą, liaudies meno autentiškumą, etnokultūrinių tradicijų išskirtinumą (C2.3).

Analizuoja ir išsako savo nuomonę apie didžiąją ir mažąją architektūrą, želdinius, dizainą, reklamą, švenčių apipavidalinimą ir kt. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos mažosios architektūros, dizaino, švenčių apipavidalinimo ypatumus (C2.3).

Apibūdina, kaip dailė funkcionuoja įvairiose visuomeninėse ir kultūrinėse situacijose, kaip sąveikauja su kitais menais, kokias skirtingas funkcijas ji atlieka. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos dailės ir jos funkcionavimo regionuose ir plačiajame pasaulyje bruožus (C2.3).

Paaiškina ir pateikia pavyzdžių, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į vizualiąją informaciją. Emocinės sveikatos, darnaus vystymosi, individualių kūrybinių poreikių aspektais analizuoja miestų erdves, interjerus, eksterjerus, meno kūrinius (C2.3).

C3. Susieja dailės pažinimą su asmenine raiška ir meno vertybėmis.

At(si)renka sau įdomius ir patrauklius dailės kūrinius (C3.3).

At(si)renka sau svarbius ir vertingus meno kūrinius, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybinių eksperimentų, patirties (C3.3).

At(si)renka sau vertingą informaciją dailėje, apmąsto dailės vaidmenį žmogaus gyvenime. Pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip dailė padeda save pažinti, išreikšti ir socialiai įtvirtinti (C3.3).

Paaiškina dailės naudą ugdantis kultūrinius poreikius ir meninį skonį, socialinio bendravimo, estetines, etines, dorines nuostatas. Dailės pažinimą lygina su gyvenimiška patirtimi, savo asmeniniais potyriais (C3.3).

Kelia prasmės klausimus, ieško atsakymų, kodėl meno kūrinyje yra taip arba kitaip nei gyvenime. Aptaria dailės patirties reikšmę visapusei asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su asmenine patirtimi (C3.3).

Remiasi įtikinamais pavyzdžiais, demonstruodamas, kokiose profesijose ir verslo srityse praverčia kūrybos gebėjimai, kokios ir kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai (C3.3).

Mokymo(si) turinys

1–2 klasių koncentras
Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.
Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.
Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.
Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.
Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.
Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.
Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.
Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus). Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. Susipažįsta su dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje (mokykloje, namuose, knygose, muziejuose, parodose, televizijoje, gatvėse).
Mokosi apibūdinti, palyginti senovės ir dabarties kūrinių skirtumus.
Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).
Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.
Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.
Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. M. K. Čiurlionis, S. Eidrigevičius, B. Žilytė, A. Steponavičius, M. Šagalas ir simbolinės metaforinės jų kūrinių prasmės.
Susipažįstama su skirtingų kultūrų įvairove.
Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse, enciklopedijose, žinynuose, tinkamai fotografuoti savo kūrinius, pristatyti savo kūrybą vizualiai ir žodžiu.
3–4 klasių koncentras
Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.
Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.
Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.
Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.
Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.
Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.
Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.
Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
Per praktinę kūrybinę raišką, veiklą susipažįsta su istorinių, kultūrinių ir etnografinių paminklų, paveldo objektų, dailės kūrinių artimiausiuose muziejuose vertingumu ir jų išsaugojimo svarba.
Stebi ir palygina senovės ir dabarties kūrinių skirtumus, panašumus.
Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.
Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.
Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.
Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.
Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.
Kuriamos autorinės knygos apie savo ar sudominusio dailininko kūrybą: piešia, tapo, aplikuoja, jungia tikrovės ir skaitmeninius vaizdus, derina tekstą ir vaizdą. Mokosi suklijuoti, susegti, surišti ar susiūti paruoštą knygą. Pasiruošia knygos pristatymui. Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška. Pasirenka, nupiešia įdomiausią knygos vietą, sceną, nuotykį ir (ar) sukuria nuotykių paveikslėlių seriją. Pristato savo paties sukurtas ir iliustruotas knygas (integracija su gimtąja kalba). Lankytinų Lietuvos vietų, muziejų, parkų pristatymų kūrimas lankstinukuose: nupieštų, skaitmeninių vaizdų, fono ir teksto kūrybinis derinimas (integracija su pasaulio pažinimu). Kuriami kostiumai, gaminamos kaukės ir dekoracijos, ruošiamos spektaklių programėlės ir afišos (integracija su teatru). Trumpų animacinių filmukų iš mažų paveikslėlių kūrimas. Pateikčių skaidrėse kūrimas: atrenka nuotraukas ar dailės kūrinius, kūrybiškai, savitai komponuoja vaizdus ir tekstą, parenka foną.
5–6 klasių koncentras
Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.
Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.
Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.
Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.
Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.
Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.
Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.
Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. Susipažįstama su dailės kūriniais artimiausiuose muziejuose ir dailės parodose.
Lietuvos ir Europos šalių žymiausi senovės ir dabarties dailės ir architektūros kūriniai. Didžioji ir mažoji architektūra. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.
Interpretuoja ir per patrauklią kūrybinę veiklą pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. Susipažįsta su lietuvių liaudies grafika, tapyba, skulptūra, mažąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis), krikštais ir su šiuolaikinės tautodailės kūriniais, kuriuose išreiškiama meilė ir pagarba gamtai.
Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.
Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.
Svarbių savo šalies įvykių, žmonių, idėjų įprasminimas dailės kūriniuose. Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. S. Riauba, L. Šepka, P. Gerlikienė, V. Van Gogas ir jų kūriniai. Lietuvos dailininkai (peizažų tapytojai): J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, M. Cvirkienė ir jų kūriniai.
Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų ir vaizdavimo būdų pažinimą susipažįstama su ikikrikščioniškos Lietuvos ir neeuropietiškų kultūrų daile: Azijos, maorių ir Australijos aborigenų tapyba. Ikikolumbinės Amerikos indėnų (majų, inkų, actekų) piramidės, kalendoriai, freskos, keramika, tekstilė, ornamentai, knygų iliustracijos. Senosios Afrikos kaukės, skulptūros, tekstilė, keramika, namų apyvokos reikmenys.
Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką. Skaitmeninio vaizdo kūrimas naudojant montažo, aplikacijos principus, naudojant savo ir kitų dailininkų kūrinius, paverčiant vaizdą miniatiūra, atviruku, plakatu. Animuojami savos kūrybos vaizdai. Kuriamas animacinis filmukas.
7–8 klasių koncentras
Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.
Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.
Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji
Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.
Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.
Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.
Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.
Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. Lietuvos gotika (architektūra ir dailė), sąsajos su moderniuoju menu, sąlygišku vaizdavimu. Dailės kūrinių eksponavimo muziejuose ir dailės parodose ypatumai, informacija apie autorių kūrinius, pateikiama etiketėse ir anotacijose.
Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą siekiama glaudesnio ryšio su istorija: Priešistorės dailė (šviesa ir šešėliai, natūralūs dažai). Senovės Mesopotamijos, Egipto, ikikolumbinės Amerikos menas (piramidės, hieroglifai, žmogaus vaizdavimo kanonai, kostiumas). Antika (klasikinių proporcijų formavimasis architektūroje ir skulptūroje, romėnų mozaikos, šriftas, grafiti). Meninių stilių formavimosi pradžia (romaninė ir gotikinė architektūra, vitražas, inicialai, figūros ir veido vaizdavimas). Lietuvos gotika (architektūra ir dailė). Renesanso menas (linijinė perspektyva, apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje, portreto gimimas ir kt.). Barokas (rūmų kompleksai ir parkai, nauji žanrai, taikomoji dekoratyvinė dailė, kostiumas, perukai ir kt.). Renesansas ir barokas Lietuvoje.
Analizuoja įvairiuose žemynuose ir kultūrose ranka rašyto ir piešto šrifto (kaligrafijos), įvairių kultų skulptūros skirtumus, ornamento meninius ypatumus. Samprotauja, kokius žmogaus gebėjimus ir savybes atskleidžia ranka rašytas tekstas.
Apibūdina skirtingų šalių ir įvairių švenčių dekoravimo tradicijas.
Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.
Eksperimentuoja su įvairiomis priemonėmis pagal įvairių stilių vaizdavimo būdus.
Įvairių epochų grožio idealai ir jų atspindžiai mene. Šventenybės vaizdavimo būdai. Sacrum ir profanum apraiškos šiuolaikiniame mene ir gyvenime. Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, El Grekas, P. Breigelis, M. K. Čiurlionis, S. Ušinskas, V. Kairiūkštis, V. Eidukevičius, K. Morkūnas, A. Stoškus, N. Vilutytė ir jų kūriniai.
Lyginami ir vertinami didžiųjų pasaulio religijų atspindžiai dailėje ir architektūroje.
Garsai ir spalvos. Kuriamas filmukas savo fotografijų (gamtos, aplinkos vaizdų) pagrindu. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas ir redagavimas pagal pasirinktą meninį stilių. Kuriamas filmukas apie savo kūrybą, nuoseklus ir išsamus kūrybinio stiliaus ar dailininko pristatymas (filmavimas, redagavimas, subtitrų uždėjimas, garsinimas, pradžios ir pabaigos titrai). Susipažįstama su gatvės, žemės menu, grafiti istorija. Bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis kuriami darbai viešose erdvėse (dekoruojamos sienos apleistose pramoninėse, gyvenamosiose patalpose ir kt.).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.
Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.
Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.
Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.
Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.
Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.
Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas
Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
Angliškieji ir prancūziškieji parkai. Inžinierinė pramoninė architektūra (tiltai, stotys, Eifelio bokštas ir kt.). Antikvaras ir senoji dailė.
Per patrauklią kūrybinę veiklą, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą susipažįstama su XIX a. – XXI a. daile ir architektūra: Vilniaus meno mokykla. Kūrybingas antikos tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. Neostiliai: praeities didžiųjų meninių stilių kartojimas. Perėjimas iš istorizmo į moderniąją dailę ir architektūrą. Perėjimas iš modernizmo epochos į postmodernizmą. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.
Susipažįsta su baltiškojo paveldo tradicija šiuolaikiniame mene. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.
Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.
Analizuoja valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).
Prisiminimai apie didingą praeitį (romantizmas). Socialinės tikrovės ir idealo konfliktai, jų kova ir vaizdavimo būdai klasikiniame, modernistiniame ir šiuolaikiniame mene (L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). Ieškoma glaudesnio ryšio su asmeniniu gyvenimu: susipažįstama su meninių specialybių, profesijų įvairove ir svarstomos asmeninės karjeros galimybės meno pasaulyje bei meninės patirties, kūrybiškumo svarba renkantis bet kurią kitą profesiją.
Aptariama dailės funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos su kitais menais. Šiuolaikinis pasaulio menas. Įvairių krypčių ir judėjimų meniniai bruožai.
Kuriamas filmukas apie savo kūrybą (išradingas ir kūrybingas montažas, įvairių šriftų parinkimas, įterpti palyginamieji blokai su savo draugų ar kitų dailininkų kūriniais, savitas medžiagos išdėstymo ritmas). Skaitmeninio kūrybinių pasiekimų aplanko kūrimas siekiant atskleisti save ir kūrybą (įterpti savo draugų, artimųjų interviu, ieškoti autentiško grafinio dizaino).
III–IV gimnazijos klasių koncentras
III gimnazijos klasė
Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.
Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.
Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.
Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.
Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.
Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.
Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.
Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.
Tradicinės dailės (profesionaliosios ir tautodailės) reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.
Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.
Analizuoja, apibūdina ir vertina šiuolaikinių renginių vizualiuosius bruožus.
Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.
Dailės kūrėjų ir jų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių kontekstų tyrinėjimas ir vertinimas. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.
Įvairių istorinių epochų, skirtingų pasaulio kultūrų ir kūrybinių stilių palyginimas įvairiais pjūviais (geografiniu, etniniu, istoriniu, socialiniu, vertybiniu). Susipažinimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos kultūrų įvairove.
Bendrų temų ieškojimas kitų dalykų ugdymo turinyje. Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Bendradarbiavimas mažesnėse ir didesnėse kūrybinėse grupėse.
IV gimnazijos klasė
Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinėmis ir šiuolaikinėmis dailės technikomis, siekiant sukurti autentišką mišrią techniką.
Erdvinės kūrybos medžiagų ir technikų savitas kūrybingas taikymas.
Tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.
Įvairios stilistikos, vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.
Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.
Žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene. Pasirinkto kūrybos būdo savitas naudojimas kūryboje.
Aplinkos fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės raiškos priemonėmis.
Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinių vizualiųjų menų priemonėmis.
Susipažįstama su ES paveldo politikos svarbiausiais aspektais, Europos paveldo pažinimu (naudojantis sąveikiaisiais žemėlapiais), Europos ir Lietuvos kultūros paveldo apsauga, kultūrų įvairovės puoselėjimu, ES iniciatyvomis ir projektais („Europos kultūros paveldo metai“, „Kūrybiška Europa“, „Europos kultūros sostinės“ ir kt.) ir jų įgyvendinimu nacionaliniame lygmenyje.
Šiuolaikinės dailės reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.
Baltiškojo paveldo tradicijų atspindžiai šiuolaikiniame mene.
Analizuoja, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į šiuolaikinę vizualinę informaciją, kokios raiškos priemonės pasitelkiamos.
Analizuoja, vertina, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Dizaino ir medijų meno idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.
Šiuolaikinės Lietuvos kultūrinės informacijos (periodikoje, socialiniuose tinkluose, radijuje, televizijos laidose ir kt.) analizė. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.
Susipažinimas su kultūrinių ir kūrybinių industrijų teikiamomis galimybėmis, ES investicijomis šioje srityje, didžiausiais Lietuvos menininkų pasiekimais nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Kūrybinių pasiekimų aplanko (portfolio) kūrimas siekiant atskleisti save, vertybes, kūrybą, savo gyvenamąją aplinką.
Išbandydami naujas technikas mokosi spontaniškai pasinaudoti atsitiktinumų galimybėmis, įgyvendina savo kūrybinį sumanymą, idėją. Piešia įvairių storių plunksnomis ir rašikliais. Spauduoja įvairiais spaudais. Kuria monotipijas. Mokosi saugiai tapyti guašu ir akvarele, maišyti dažų spalvas ir išgauti naujų spalvų. Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.
Erdvines formas konstruoja iš balto ir spalvoto popieriaus, kartono ir gamtos medžiagų. Indelius, skulptūrėles lipdo iš molio ir plastilino. Lanksto paprastas origamio formas.
Linijos (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti), spalvos (gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna), dėmės ir formos (didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė). Tyrinėja ir apibūdina skirtingas linijų, spalvų ir dėmių sukuriamas nuotaikas, ritmą. Kuria savitas kompozicijas horizontaliame ir vertikaliame lape. Tapo grynomis spalvomis ir išgauna įvairių atspalvių. Skiria šiltas ir šaltas spalvas. Analizuoja fono reikšmę ir nusako pagrindinių ir antraeilių figūrų įtaką piešiniui. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: simetrija, ritmas, dailės kūrinys, dailininkas, paroda, paveikslas, muziejus ir kt.
Kuria savitas pieštas, tapytas ir erdvines raides, ornamentines ir figūrines kompozicijas.
Mokosi atpažinti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinius ir palyginti skirtumus.
Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.
Nagrinėjant meno kūrinius atpažįstama simetrija ir jos įtaka meno vaizde, gamtoje ir žmogaus aplinkoje. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas piešimas, tapymas, lipdymas.
Nagrinėja linijas (judesio ir ramybės būvius), spalvų keliamas nuotaikas, spalvų ir garso sąsajas, sąveikas. Stebi ir analizuoja linijų, spalvų ir formų įvairovę gamtoje, mokosi apibūdinti jų ypatumus. Piešia svajones, fantazijas.
Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus). Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. Susipažįsta su dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje (mokykloje, namuose, knygose, muziejuose, parodose, televizijoje, gatvėse).
Mokosi apibūdinti, palyginti senovės ir dabarties kūrinių skirtumus.
Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).
Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.
Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.
Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. M. K. Čiurlionis, S. Eidrigevičius, B. Žilytė, A. Steponavičius, M. Šagalas ir simbolinės metaforinės jų kūrinių prasmės.
Susipažįstama su skirtingų kultūrų įvairove.
Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse, enciklopedijose, žinynuose, tinkamai fotografuoti savo kūrinius, pristatyti savo kūrybą vizualiai ir žodžiu.
Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. Aiškinasi tapybos guašu ir akvarele galimybes ir skirtumus. Eksperimentuoja su mišriomis technikomis, atskleidžia jų galimybes ir mokosi įvairių popieriaus plastikos būdų. Eksperimentuoja ne tik su dažų spalvomis, bet ir su šviesos spindulio spalvomis. Apibūdina panašumus ir skirtumus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.
Kurdamas erdvines formas saugiai derina įvairias medžiagas. Kuria žemo ir aukšto reljefo darbus (įspaustus, įrėžtus, įgaubtus, išgaubtus) iš antrinių žaliavų, gamtos medžiagos, lipdo iš molio ar plastilino. Mokosi papjė mašė technikos.
Aptariamos formos (mažos, didelės), pagrindinės ir antrinės spalvos, išgaunami jų sunkiai įvardijamų spalvų atspalviai (pavyzdžiui, rudai mėlyna, rudai raudona, rudai žalia ir pan.). Spalvų ratas (mažasis, iš šešių spalvų). Naudoja lokalias spalvas, tyrinėja ir apibūdina (klasifikuoja) koloristinius sprendimus. Analizuoja linijų ir dėmių įtaką nuotaiką ritmui ir nuotaikai. Per patrauklią kūrybinę veiklą įtvirtinamos dailės sąvokos: grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, peizažas, portretas, autoportretas, reljefas, fonas ir kt.
Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. Vaizduoja daiktus, primenančius geometrinių figūrų formas.
Skiria tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino kūrinius ir apibūdina jų ypatumus. Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.
Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.
Mokosi pavaizduoti pirmo ir antro plano objektus. Toli – arti: įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. Tyrinėja ir apibūdina vienas kitą užstojančius vaizdus, mažas ir dideles formas, daiktus, primenančius geometrines figūras ir formas. Stebimi šiuolaikinio dizaino daiktai, reklama, mažoji architektūra ir kt., aptariami jų vizualieji bruožai.
Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
Per praktinę kūrybinę raišką, veiklą susipažįsta su istorinių, kultūrinių ir etnografinių paminklų, paveldo objektų, dailės kūrinių artimiausiuose muziejuose vertingumu ir jų išsaugojimo svarba.
Stebi ir palygina senovės ir dabarties kūrinių skirtumus, panašumus.
Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.
Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.
Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.
Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.
Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.
Kuriamos autorinės knygos apie savo ar sudominusio dailininko kūrybą: piešia, tapo, aplikuoja, jungia tikrovės ir skaitmeninius vaizdus, derina tekstą ir vaizdą. Mokosi suklijuoti, susegti, surišti ar susiūti paruoštą knygą. Pasiruošia knygos pristatymui. Projektas „Rašau ir piešiu“. Dailiai parašo duoto ar sukurto kūrinio tekstą ir jį iliustruoja norima (pasirinkta) dailės raiška. Pasirenka, nupiešia įdomiausią knygos vietą, sceną, nuotykį ir (ar) sukuria nuotykių paveikslėlių seriją. Pristato savo paties sukurtas ir iliustruotas knygas (integracija su gimtąja kalba). Lankytinų Lietuvos vietų, muziejų, parkų pristatymų kūrimas lankstinukuose: nupieštų, skaitmeninių vaizdų, fono ir teksto kūrybinis derinimas (integracija su pasaulio pažinimu). Kuriami kostiumai, gaminamos kaukės ir dekoracijos, ruošiamos spektaklių programėlės ir afišos (integracija su teatru). Trumpų animacinių filmukų iš mažų paveikslėlių kūrimas. Pateikčių skaidrėse kūrimas: atrenka nuotraukas ar dailės kūrinius, kūrybiškai, savitai komponuoja vaizdus ir tekstą, parenka foną.
Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (koliažo, gratažo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje. Kuria monotipijas, frotažus. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.
Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.
Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. Koloritas – šviesus, tamsus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt. Taškų tapyba.
Piešia fraktalus. Kuria scenovaizdžio maketus, savo ir svajonių kambario interjero projektus, interjero akcentus, asmeninių daiktų projektus, modelius.
Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. Knygų iliustracija. Kaligrafija.
Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.
Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.
Susipažįsta su tikrovišku ir sąlygišku vaizdavimu profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniuose.
Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. Susipažįstama su dailės kūriniais artimiausiuose muziejuose ir dailės parodose.
Lietuvos ir Europos šalių žymiausi senovės ir dabarties dailės ir architektūros kūriniai. Didžioji ir mažoji architektūra. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.
Interpretuoja ir per patrauklią kūrybinę veiklą pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. Susipažįsta su lietuvių liaudies grafika, tapyba, skulptūra, mažąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis), krikštais ir su šiuolaikinės tautodailės kūriniais, kuriuose išreiškiama meilė ir pagarba gamtai.
Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.
Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.
Svarbių savo šalies įvykių, žmonių, idėjų įprasminimas dailės kūriniuose. Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. S. Riauba, L. Šepka, P. Gerlikienė, V. Van Gogas ir jų kūriniai. Lietuvos dailininkai (peizažų tapytojai): J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, M. Cvirkienė ir jų kūriniai.
Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų ir vaizdavimo būdų pažinimą susipažįstama su ikikrikščioniškos Lietuvos ir neeuropietiškų kultūrų daile: Azijos, maorių ir Australijos aborigenų tapyba. Ikikolumbinės Amerikos indėnų (majų, inkų, actekų) piramidės, kalendoriai, freskos, keramika, tekstilė, ornamentai, knygų iliustracijos. Senosios Afrikos kaukės, skulptūros, tekstilė, keramika, namų apyvokos reikmenys.
Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką. Skaitmeninio vaizdo kūrimas naudojant montažo, aplikacijos principus, naudojant savo ir kitų dailininkų kūrinius, paverčiant vaizdą miniatiūra, atviruku, plakatu. Animuojami savos kūrybos vaizdai. Kuriamas animacinis filmukas.
Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) ir sintetiniais (cheminės prigimties, liuminescenciniais ir kt.) dažais. Tyrinėja spalvų ir atspalvių skirtumus. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.
Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.
Spalvos ir atspalviai. Spalvų ratas (didysis, sudėtingas, daug spalvų ir atspalvių). Spalvinė ir linijinė perspektyva. Kompozicija: statiška ir dinamiška, vertikalioji, horizontalioji, piramidinė, centriškoji, spiralinė, įstrižoji
Interpretuoja praeities ir dabarties dailės kūrinius. Hieroglifai. Romėnų šriftas. Gotiškasis šriftas. Analizuoja ir gretina skaitmeninius šriftus.
Monumentalioji dailė: freska, mozaika, vitražas. Grafiti. Šriftas. Spausdintinė knyga. Dizainas (daiktų dizainas, interjeras). Keramika.
Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.
Vaivorykštės spalvos. Šviesa ir šešėliai. Urvų tapyba. Mokslas, tyrinėjimai ir dailė. Sfumato. Kamera obskura. Linijinė perspektyva (žvilgsnis iš paukščio skrydžio, varlės perspektyva). Apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje.
Stilizacija. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.
Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. Lietuvos gotika (architektūra ir dailė), sąsajos su moderniuoju menu, sąlygišku vaizdavimu. Dailės kūrinių eksponavimo muziejuose ir dailės parodose ypatumai, informacija apie autorių kūrinius, pateikiama etiketėse ir anotacijose.
Per patrauklią kūrybinę veiklą, meninės išraiškos bruožų, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą siekiama glaudesnio ryšio su istorija: Priešistorės dailė (šviesa ir šešėliai, natūralūs dažai). Senovės Mesopotamijos, Egipto, ikikolumbinės Amerikos menas (piramidės, hieroglifai, žmogaus vaizdavimo kanonai, kostiumas). Antika (klasikinių proporcijų formavimasis architektūroje ir skulptūroje, romėnų mozaikos, šriftas, grafiti). Meninių stilių formavimosi pradžia (romaninė ir gotikinė architektūra, vitražas, inicialai, figūros ir veido vaizdavimas). Lietuvos gotika (architektūra ir dailė). Renesanso menas (linijinė perspektyva, apimtinių trimačių formų vaizdavimas plokštumoje, portreto gimimas ir kt.). Barokas (rūmų kompleksai ir parkai, nauji žanrai, taikomoji dekoratyvinė dailė, kostiumas, perukai ir kt.). Renesansas ir barokas Lietuvoje.
Analizuoja įvairiuose žemynuose ir kultūrose ranka rašyto ir piešto šrifto (kaligrafijos), įvairių kultų skulptūros skirtumus, ornamento meninius ypatumus. Samprotauja, kokius žmogaus gebėjimus ir savybes atskleidžia ranka rašytas tekstas.
Apibūdina skirtingų šalių ir įvairių švenčių dekoravimo tradicijas.
Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.
Eksperimentuoja su įvairiomis priemonėmis pagal įvairių stilių vaizdavimo būdus.
Įvairių epochų grožio idealai ir jų atspindžiai mene. Šventenybės vaizdavimo būdai. Sacrum ir profanum apraiškos šiuolaikiniame mene ir gyvenime. Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, El Grekas, P. Breigelis, M. K. Čiurlionis, S. Ušinskas, V. Kairiūkštis, V. Eidukevičius, K. Morkūnas, A. Stoškus, N. Vilutytė ir jų kūriniai.
Lyginami ir vertinami didžiųjų pasaulio religijų atspindžiai dailėje ir architektūroje.
Garsai ir spalvos. Kuriamas filmukas savo fotografijų (gamtos, aplinkos vaizdų) pagrindu. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas ir redagavimas pagal pasirinktą meninį stilių. Kuriamas filmukas apie savo kūrybą, nuoseklus ir išsamus kūrybinio stiliaus ar dailininko pristatymas (filmavimas, redagavimas, subtitrų uždėjimas, garsinimas, pradžios ir pabaigos titrai). Susipažįstama su gatvės, žemės menu, grafiti istorija. Bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis kuriami darbai viešose erdvėse (dekoruojamos sienos apleistose pramoninėse, gyvenamosiose patalpose ir kt.).
Pasirenka, taiko tradicines ir mišriąsias dailės technikas, siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. Kuria darbų ciklus, įvairaus stiliaus ir žanro vizualius pasakojimus, ieško sąsajų su kitais menais.
Konstruoja erdvinius įvairių daiktų, tūrinių objektų, sociokultūrinės aplinkos akcentų, mažosios architektūros, vėtrungių maketus.
Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. Kadravimo principų taikymas.
Piešia rentgenogramas – permatomus vaizdus. Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. Abstrakčioji dailė ir opartas – paroda „Jautrioji akis“ – pirmenybė regėjimo fiziologijai.
Dailė ir dizainas (grafinis dizainas, kostiumo dizainas, interjeras). Tarpdisciplininiai menai. Susipažįstama su šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumais, autorių teisių svarba ir reikalavimais.
Istorinis ir mitologinis. Portretas: nauji herojai, amžininkai. Žanrų nykimas. Laikinieji menai ir jų dokumentavimas.
Žmogaus piešimas. Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. Fotografija. Gamtos studijos. Mokslo atradimai ir impresionizmas
Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.
Angliškieji ir prancūziškieji parkai. Inžinierinė pramoninė architektūra (tiltai, stotys, Eifelio bokštas ir kt.). Antikvaras ir senoji dailė.
Per patrauklią kūrybinę veiklą, vaizdavimo būdų pažinimą ir interpretavimą susipažįstama su XIX a. – XXI a. daile ir architektūra: Vilniaus meno mokykla. Kūrybingas antikos tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. Neostiliai: praeities didžiųjų meninių stilių kartojimas. Perėjimas iš istorizmo į moderniąją dailę ir architektūrą. Perėjimas iš modernizmo epochos į postmodernizmą. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.
Susipažįsta su baltiškojo paveldo tradicija šiuolaikiniame mene. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.
Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.
Analizuoja valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).
Prisiminimai apie didingą praeitį (romantizmas). Socialinės tikrovės ir idealo konfliktai, jų kova ir vaizdavimo būdai klasikiniame, modernistiniame ir šiuolaikiniame mene (L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). Ieškoma glaudesnio ryšio su asmeniniu gyvenimu: susipažįstama su meninių specialybių, profesijų įvairove ir svarstomos asmeninės karjeros galimybės meno pasaulyje bei meninės patirties, kūrybiškumo svarba renkantis bet kurią kitą profesiją.
Aptariama dailės funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos su kitais menais. Šiuolaikinis pasaulio menas. Įvairių krypčių ir judėjimų meniniai bruožai.
Kuriamas filmukas apie savo kūrybą (išradingas ir kūrybingas montažas, įvairių šriftų parinkimas, įterpti palyginamieji blokai su savo draugų ar kitų dailininkų kūriniais, savitas medžiagos išdėstymo ritmas). Skaitmeninio kūrybinių pasiekimų aplanko kūrimas siekiant atskleisti save ir kūrybą (įterpti savo draugų, artimųjų interviu, ieškoti autentiško grafinio dizaino).
III gimnazijos klasė
Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinių (grafitinis ir spalvoti pieštukai, akvareliniai ir guašo dažai) ir šiuolaikinių (įvairių rūšių tušai, akrilas, sintetinė tempera) dailės technikų pagalba.
Erdvinės kūrybos medžiagų (kartonas, putplastis, medžio, metalo fragmentai, rasti nebereikalingi daiktai ir medžiagos, pramoniniu būdu pagaminti daiktai ir jų dalys), technikų (koliažai, asambliažai) pažinimas ir jų kūrybingas taikymas.
Tautodailės, tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.
Įvairios stilistikos (sąlyginės, dekoratyvios; realistinės, modernios ir kt.) ir vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.
Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei (skulptūros, dizaino objekto, instaliacijos ir kt.) raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.
Tradicinių dailės žanrų palyginimas įvairiose epochose, dailės kryptyse ir žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene.
Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonėmis.
Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinėmis dailės priemonėmis.
Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.
Tradicinės dailės (profesionaliosios ir tautodailės) reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.
Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.
Analizuoja, apibūdina ir vertina šiuolaikinių renginių vizualiuosius bruožus.
Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Architektūros ir dizaino idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.
Dailės kūrėjų ir jų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių kontekstų tyrinėjimas ir vertinimas. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.
Įvairių istorinių epochų, skirtingų pasaulio kultūrų ir kūrybinių stilių palyginimas įvairiais pjūviais (geografiniu, etniniu, istoriniu, socialiniu, vertybiniu). Susipažinimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos kultūrų įvairove.
Bendrų temų ieškojimas kitų dalykų ugdymo turinyje. Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Bendradarbiavimas mažesnėse ir didesnėse kūrybinėse grupėse.
IV gimnazijos klasė
Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinėmis ir šiuolaikinėmis dailės technikomis, siekiant sukurti autentišką mišrią techniką.
Erdvinės kūrybos medžiagų ir technikų savitas kūrybingas taikymas.
Tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.
Įvairios stilistikos, vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.
Sau tinkamos dailės rūšies pasirinkimas, pirmenybę suteikiant spalvinei ir (ar) grafinei, ir (ar) erdvinei raiškai. Tradicinės dailės ir šiuolaikinių kūrinių eksponavimo ypatumų taikymas, autorių teisių reikalavimų paisymas.
Žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene. Pasirinkto kūrybos būdo savitas naudojimas kūryboje.
Aplinkos fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės raiškos priemonėmis.
Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinių vizualiųjų menų priemonėmis.
Susipažįstama su ES paveldo politikos svarbiausiais aspektais, Europos paveldo pažinimu (naudojantis sąveikiaisiais žemėlapiais), Europos ir Lietuvos kultūros paveldo apsauga, kultūrų įvairovės puoselėjimu, ES iniciatyvomis ir projektais („Europos kultūros paveldo metai“, „Kūrybiška Europa“, „Europos kultūros sostinės“ ir kt.) ir jų įgyvendinimu nacionaliniame lygmenyje.
Šiuolaikinės dailės reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.
Baltiškojo paveldo tradicijų atspindžiai šiuolaikiniame mene.
Analizuoja, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į šiuolaikinę vizualinę informaciją, kokios raiškos priemonės pasitelkiamos.
Analizuoja, vertina, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Dizaino ir medijų meno idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.
Šiuolaikinės Lietuvos kultūrinės informacijos (periodikoje, socialiniuose tinkluose, radijuje, televizijos laidose ir kt.) analizė. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.
Susipažinimas su kultūrinių ir kūrybinių industrijų teikiamomis galimybėmis, ES investicijomis šioje srityje, didžiausiais Lietuvos menininkų pasiekimais nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Mokyklinių meno renginių organizavimas ir jų viešinimas skaitmeninės vizualinės informacijos priemonėmis. Kūrybinių pasiekimų aplanko (portfolio) kūrimas siekiant atskleisti save, vertybes, kūrybą, savo gyvenamąją aplinką.

Pasiekimų vertinimas

Vertinimas dailės pamokose – svarbus mokymąsi skatinantis veiksnys. Jis turi padėti mokiniams mokytis, skatinti domėtis dailės raiška ir kūriniais, tobulėti renkantis dailės technikas ir kūrybos būdus, tapti savarankiškam kūrybos procese, atsakingam už mokymo(si) procesą ir rezultatus, ugdyti kūrybiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, gebėjimą įsivertinti savo veiklą ir įvertinti kito kūrybą, suprasti, ko jau išmoko ir ko dar norėtų mokytis. Mokinių pasiekimai nelyginami tarpusavyje. Vertinimo metu surenkama informacija apie tai, kas domina mokinius, kokią dailės mokymo(si) patirtį asmeniškai kiekvienas turi, kokie mokymo(si) stiliai jiems geriausiai tinka, kaip mokyti toliau – planuoti pamokas visai klasei, atsižvelgiant į atskirų mokinių poreikius, individualius gebėjimus. Dailės ugdymo procese taikomi visi vertinimo būdai: diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis. Mokiniai, prieš atlikdami užduotis, supažindinami su vertinimo kriterijais. Mokslo metų, pamokų ciklo pradžioje ir pabaigoje rekomenduojama skirti diagnostines užduotis. Jos padės išsiaiškinti, ką išmoko mokiniai, kokių gebėjimų įgijo, ko jiems dar reikėtų mokytis.

Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme, kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5?6, pagrindinis (3) lygis – 7?8, aukštesnysis (4) lygis – 9?10. Pasiekimų lygių požymiai padės mokytojui įvertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Planuojant pasiekimų vertinimą derėtų atsižvelgti į klasės sudėtį (socialinė, etninė ir religinė, vaikai su specialiaisiais poreikiais), mokinių poreikių ir pomėgių įvairovę, individualius gebėjimus. Vertinami ne įgimti mokinių dailės gebėjimai, o jų žinios, įgūdžiai ir gebėjimai visose dailės pasiekimų srityse, kaip nuosekliai, savarankiškai ir kūrybiškai jie atlieka dailės raiškos, dailės supratimo ir vertinimo, dailės reiškinių ir kontekstų pažinimo užduotis. Dailės veiklų įvairovė didina mokinių motyvaciją, skatina juos siekti aukštesnių pasiekimų įvairiose dailės srityse nepriklausomai nuo jų įgimtų gabumų. Rekomenduojama mokytojui kartu su mokiniais aptarti užduočių vertinimo kriterijus, rengti ir pildyti įsivertinimo aprašus, taip ugdant vertinimo gebėjimus.

Pasiekimų lygių požymių aprašai padės mokiniams patiems įsivertinti savo pasiekimus, daromą pažangą, asmeninio tobulėjimo siekius. Mokiniai, remdamiesi pasiekimų aprašais, gali patys įsivertinti savo ir įvertinti kitų pasiekimus. Tinkamai vartodami dailės sąvokas gali apibūdinti tai, ką sugalvojo ir norėjo pavaizduoti, kokias mintis, jausmus norėjo išreikšti savo kūriniu ir kaip tai pavyko, ką galėtų padaryti kitaip, geriau. Įsivertinimas padeda mokiniams geriau suprasti užduočių reikalavimus, skatina atidžiau įsižiūrėti į kuriamą darbą ir pačiam pamatyti, ką dar galima tobulinti, ką vertėtų keisti, ką padarė kitaip, nei buvo reikalaujama užduotyje. Mokinius skatintų mąstyti apie ateities planus, ką jie norėtų daryti ateityje siekdami aukštesnio mokymo(si) lygio. Taip mokiniai gerina dailės suvokimo gebėjimus, mokosi patys suprasti gero meninės užduoties atlikimo požymius. Tokia vertinimo nuostata skatina mokinių mokymo(si) motyvaciją, padeda augti jų savimonei ir savivertei, leidžia patirti dailės raiškos ir pažinimo džiaugsmą.

Vertinimas dailės pamokose – nuolatinis informacijos kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas apie mokinio mokymo(si) pažangą ir pasiekimus. Mokinių dailės pasiekimai vertinami kaupiamuoju būdu (kiekviena platesnės apimties programos (ciklo, ilgalaikės užduoties, projekto) tema). Stebimas mokinių darbo procesas, veiklos etapai, vertybinės nuostatos. Pateikiant vertinimo informaciją akcentuojamos ne klaidos ar nesėkmės, o tai, kokią pažangą padarė kiekvienas mokinys. Į vertinimo informacijos kaupimą įtraukiami ir mokiniai. Su jais aptariama, kokius balus (pažymius) jie galėtų sukaupti per sutartą laikotarpį, kaip pristatys savo kūrybinius pasiekimus. Vertinant mokinių atliktas užduotis būtina atskirti mokomųjų ir kūrybinių užduočių vertinimą. Vertinant mokomąsias dailės užduotis (pavyzdžiui, susipažinimas su technikomis, su medžiagomis, kt.) vertinama tik tai, ko mokiniai mokėsi atlikdami konkrečią užduotį, kaip tinkamai valdo dailės reikmenis ir naudoja kūrybos medžiagas. Vertinant kūrybines užduotis svarbu išklausyti mokinio nuomonę, kokią vizualinę idėją išsikėlė, kokias mintis ir jausmus savo kūriniu norėjo išreikšti. Vertiname, kaip mokiniai geba naudotis meninės išraiškos priemonėmis, kaip savitai perteikė temą ar idėją, apie ką norėjo papasakoti ir kaip tai pavyko atskleisti vaizdais.

Pasiekimų vertinimas pradiniame ugdyme. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai aprašomi trumpais komentarais ir aprašais. Mokant dailės ugdymo procese taikomas formuojamasis vertinimas, kuris teigiamai veikia mokymo(si) rezultatus. Mokytojas paaiškina mokiniui, ko jis išmoko, ir pasiūlo, ko dar galima būtų pasimokyti. Mokiniai mokosi suprasti, kaip įvertinti save ir kitą.

Pasiekimų vertinimas pagrindiniame ugdyme. Pagrindiniame ugdyme dailės mokymo(si) pasiekimai vertinami pažymiais, daugiau dėmesio skiriant formuojamajam ir kaupiamajam vertinimui. Mokiniai nuosekliai mokomi įsivertinti savo dailės raiškos pasiekimus ir dailės pažinimo gebėjimus. Taip skatinama jų saviugda ir mokymo(si) motyvacija, stiprinama savimonė ir savivertė. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas konkretaus ugdymo laikotarpio (pusmečių ar trimestrų), pamokų ciklo ar temos pabaigoje. Mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygius. 

Pasiekimų vertinimas viduriniame ugdyme. Viduriniame ugdyme dailę gali pasirinkti skirtingų gebėjimų mokiniai. Todėl mokslo metų pradžioje tikslinga taikyti diagnostinį vertinimą, kuris skirtas išsiaiškinti mokinių žinių ir gebėjimų lygį, dailės mokymo(si) tikslus. Atsižvelgiant į mokinių kūrybines pastangas individualizuojamas mokymas ir mokymasis, taikomas formuojamasis vertinimas, dailės mokymo(si) pasiekimai vertinami pažymiais. Mokiniai skatinami įvertinti savo ir kitų klasės draugų daromą pažangą, yra įtraukiami į vertinimo informacijos kaupimą. Su mokiniais aptariama, kokius balus (pažymius) jie galėtų sukaupti per konkretų laikotarpį (kai pristatys savo pasiekimus, parengs kūrybos aplanką (porfolio), surengs kūrybinių darbų pristatymus). Mokslo metų pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas.

III ir (ar) IV gimnazijos klasėse mokiniai gali pasirinkti rengti brandos darbą.

Ištekliai