Bendrosios nuostatos
Visuomeninio ugdymo bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia visuomeninio ugdymo dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(-si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.
Visuomeninis ugdymas skirtas plėtoti pozityvų mokinių santykį su savimi, kitais žmonėmis, gyventi ir veikti demokratinėje visuomenėje, sparčiai besikeičiančioje daugiakultūrėje aplinkoje. Mokinys pagal savo galias ir gebėjimus formuojasi požiūrį į pasaulį, jame vykstančius reiškinius nagrinėja praeitį, analizuoja dabartį, projektuoja ateitį. Šiam požiūriui formuotis įtaką turi bendraamžių ir suaugusiųjų požiūris į pasaulį, jo reiškinius ir procesus, technologijos, medijos. Pažįstant artimiausią socialinę, kultūrinę, ekonominę, gamtinę aplinkas, vaikui svarbu ugdytis nuostatas, įgalinančias suprasti žmones, jų santykius, pažinti jį supantį pasaulį ir jame atsakingai veikti savarankiškai bei drauge su kitais.
Siekiama, kad visuomeninio ugdymo dalykas pradinio ugdymo pakopoje apimtų aktualų ir naudingą turinį, padedantį mokiniui pažinti save kaip asmenį, kaip įvairių bendruomenių narį, suprasti, kad praeities įvykiai, ekonominiai reiškiniai veikia šalies ir jos piliečių dabartį, ateitį. Padeda pažinti ir atsakingai veikti supančioje aplinkoje.
Visuomeninio ugdymo dalykas pradinio ugdymo pakopoje atveria įvairių integracijos su kitais mokomaisiais dalykais – gamtos mokslais, matematika, menais, doriniu ugdymu, užsienio kalbomis ir kt. – galimybių. Visuomeninio ugdymo veiklos gali būti derinamos su kitų dalykų tematika ir reiškiniais, pamokose galima integruoti kitų dalykų turinį, aktualizuoti tarpdalykines temas.
Programoje išskirtos trys ugdymosi sritys: Visuomenės veiklos pažinimas ir komunikavimas, Orientavimasis istoriniame laike, geografinėje erdvėje ir rinkoje, Tyrinėjimas ir interpretavimas. Programoje pateiktos pasiekimų sritys yra bendros, nuo 1 iki 4 klasės, kiekvienam koncentrui (1 – 2 klasės, 3 – 4 klasės) numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.
Programoje mokymo(-si) turinys pateiktas 1–4 klasėms. Mokymo(-si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(-si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas.
Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimų lygių požymis nurodo mokinio siekiamus rezultatus.
Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Visuomeninio ugdymo dalyko tikslas – sudaryti sąlygas, kad mokiniai įgytų bendrą supratimą apie žmonių gyvenimą socialinėje, kultūrinėje, gamtinėje aplinkoje, suvoktų joje vykstančius reiškinius ir procesus, jų kaitą laike ir erdvėje, ugdytųsi vertybines nuostatas bei gebėjimus, būtinus aktyviai ir atsakingai veikti kartu su kitais sprendžiant kasdienio gyvenimo bei artimiausios aplinkos problemas.
Uždaviniai
Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- pažindami artimiausią socialinę, kultūrinę, ekonominę, gamtinę aplinkas aiškinasi kaip remiantis įvairiais šaltiniais išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie žmonių gyvenimą praeityje, dabartyje ir ateityje;
- plėtoja gebėjimus stebėti, tyrinėti artimiausią aplinką bei suprasti save ir kitus žmones, bendraamžių grupėje, bendruomenėje, bendrauti ir bendradarbiauti, būti tolerantiškam, konstruktyviai spręsti iškylančias problemas;
- tyrinėja artimiausią aplinką pastebi bendruomeniškumo, demokratinių principų raišką, supranta piliečio teises ir pareigas, jomis vadovaujasi priimdami sprendimus ir veikdami bendruomenėje;
- ugdosi noriai, prasmingai ir atsakingai veikti artimiausioje socialinėje, kultūrinėje ir gamtinėje aplinkoje, siekia ją saugoti ir plėtoti, savo veiklą grįsti darniojo vystymosi principais.
Kompetencijų ugdymas
Mokiniai pažįsta save, formuojasi pozityvų santykį su savimi, kitais žmonėmis, artimiausia socialine, kultūrine, ekonomine gamtine aplinkomis. Tyrinėdami artimiausioje aplinkoje vykstančius įvykius, reiškinius bei procesus, susijusius su šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės gyvenimu, istorija ir socialine aplinka aiškinasi kaip nuosekliai ir kryptingai planuoti savo veiklą, pasirinkti ir taikyti tinkamus pažinimo metodus, daryti apibendrinimus ir formuluoti išvadas. Remiantis įvairiuose šaltiniuose nagrinėjama informacija, mokiniai skatinami ją tinkamai pritaikyti pažįstamuose ir naujuose kontekstuose. Aptardami artimiausios aplinkos (šeimos, klasės, vietos bendruomenės) problemas, santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, mokiniai mokomi mąstyti kritiškai, įgytą patirtį pritaikyti praktiškai, siūlyti būdus problemoms spręsti. Mokomi įgytas žinias ar išmoktą problemos sprendimo būdą pritaikyti tokioje pačioje ar analogiškoje situacijoje. Paaiškina, kad praeityje vykę istoriniai įvykiai veikia dabartį ir ateitį. Pažindami, tyrinėdami artimiausią sociokultūrinę, gamtinę aplinką, praeitį, mokiniai ugdosi gebėjimus ir nuostatas kryptingai mokytis ir tobulėti, pasitelkia tyrinėjimą kaip pagrindinę mokymo(si) strategiją. Mokiniai skatinami įsivertinti savo mokymąsi, pasiektus rezultatus, nustatyti sėkmės ir nesėkmės priežastis, numatyti veiklos tobulinimo žingsnius.
Pažindami ir nagrinėdami žmonių gyvenimą bendruomenėje, mokiniai tyrinėja demokratinės visuomenės ir valstybės prigimtį, jos pagrindinius gyvavimo principus ir vertybes (žmogaus teisės ir laisvės, teisingumas, lygybė, aktyvus pilietinis dalyvavimas, atsakomybė ir kt.). Mokiniai mokomi artimiausioje aplinkoje pastebėti ir suprasti demokratinio gyvenimo bruožus, susijusius su žmogaus teisėmis, įstatymais, valstybės valdymo institucijomis, dalyvavimu valstybės valdyme, atpažinti Lietuvos valstybės simbolius (vėliavą, herbą, himną), paaiškinti jų reikšmę, suprasti valstybinių, tautinių, tarptautinių švenčių, atmintinų dienų esmę. Mokiniai mokomi suprasti kas yra pilietis, elementariai nusakyti savo teises ir pareigas. Mokiniai skatinami svarstyti, apie tai, todėl valstybėms svarbu bendradarbiauti. Mokiniai, pažindami praeitį, mokomi atpažinti pilietiškumo, demokratijos raišką to meto žmonių, bendruomenių gyvenime. Nagrinėjama socialinės, kultūrinės, ekonominės ir gamtinės aplinkos įtaka žmonių veiklai ir gyvensenai, gamtinės aplinkos ir žmogaus gyvenimo sąlygų regioniniai skirtumai.
Kurdami pasakojimus apie dabartį ir praeitį, artimiausioje socialinėje aplinkoje vykstančių reiškinių ir procesų poveikį žmogui mokiniai aiškinasi kaip parinkti ir vartoti verbalines ir neverbalines raiškos priemones ir formas. Mokiniai tyrinėja įvairius informacijos šaltinius, rengia pristatymus, kuriuose derina vaizdo medžiagą, garso įrašus ir tekstą. Bendraudami ir bendradarbiaudami sprendžiant artimiausios aplinkos problemas, dalyvaujant klasės, mokyklos, bendruomenės veiklose, mokiniai aiškinasi, kaip taikyti skirtingas komunikacijos priemones (komunikuodami individualiai bei grupėje).
Mokiniai skatinami pažinti save ir kitus, įžvelgti ir paaiškinti savo ir kitų elgesio ir veiklos artimiausioje aplinkoje priežastis ir pasekmes. Mokiniai diskutuoja apie pozityvų ir atsakingą elgesį, aiškinasi, kaip jis padeda bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, siekti tikslų. Dalyvaudami bendrose veiklose, spręsdami kylančius konfliktus ir (ar) problemas, mokiniai analizuoja, kaip naudotis nesudėtingomis emocijų valdymo strategijomis. Bendraudami ir bendradarbiaudami su bendraamžiais ir suaugusiais, aiškinasi kaip tinkamai reikšti mintis, toleruoti ir gerbti kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį. Tyrinėja, kaip žmones sieja socialiniai ryšiai, kurie grindžiami susitarimais ir įsipareigojimais. Atpažįsta, įvardija ir vadovaujasi vertybėmis, kurios padeda siekti sėkmės asmeniškai ir bendruomenei. Dalyvaudami artimiausioje aplinkoje vykstančiuose procesuose, mokiniai siūlo pokyčių idėjas. Pagal savo galias prisideda prie šeimos, mokyklos ir bendruomenės gerovės kūrimo. Atsakingai dalyvauja vietos bendruomenės veikloje, spręsdami konfliktus, išsakydami savo nuomonę stengiasi neįžeisti kito, tausoja savo ir kitų (bendraamžių ir suaugusiųjų) sveikatą. Remdamiesi savo patirtimi, įgytomis žiniomis apie žmonių gyvenimą šiandien, ir praeityje, rūpinasi sveikata ir šeimos, klasės, mokyklos, vietos bendruomenės gyvenimo kokybe.
Tyrinėdami artimiausią socialinę, ekonominę, kultūrinę, gamtinę aplinką, praeitį, mokiniai skatinami susieti tarpusavyje įvairias žinias, jomis dalintis, pertvarkyti informaciją pasitelkdami turimą patirtį ir vaizduotę, pateikti naujas įžvalgas apie nagrinėjamus įvykius, reiškinius ir procesus. Kuria artimoje aplinkoje esančių objektų modelius, rekonstrukcijas, vietovės planus, projektuoja, ieško problemų spendimų. Dalyvaudami šeimos, klasės, mokyklos, bendruomenės veikloje, mokiniai skatinami kelti ir siūlyti idėjas, kaip spręsti nesudėtingas situacijas ir (ar) problemas artimiausioje aplinkoje. Mokomi vertinti iškeltas idėjas, argumentuoti savo pasirinkimus, numatyti kas ir kaip įgyvendins idėjas. Analizuoja kokie galimi iškeltų idėjų išraiškos būdai, kokios informacijos, išteklių ir laiko reikės joms įgyvendinti. Skatinami prisiimti atsakomybę už savo iškeltas idėjas, konstruktyviai vertinti su jų įgyvendinimu susijusią veiklą, iškilusius sunkumus ir pasiektą rezultatą.
Mokiniai skatinami pažinti ir nagrinėti reikšmingus kultūros objektus, reiškinius, elementariai paaiškinti jų reikšmę visuomenei ir valstybei. Susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio kultūros tradicijomis. Artimiausioje aplinkoje esančius istorinius, kultūrinius objektus, reiškinius mokiniai skatinami sieti su šeimos, bendruomenės, visuomenės ir valstybės tradicijomis, įsitraukti į jų puoselėjimą ir naują įprasminimą. Mokiniai skatinami aktyviai ir atsakingai dalyvauti artimiausioje aplinkoje vykstančioje kultūrinėje veikloje (švenčiant valstybines, tarptautines šventes, minint reikšmingų istorinių įvykių datas ir pan.). Nagrinėdami žmonių gyvenimo būdą skirtingais istorijos laikotarpiais (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikais) įvardija ir apibūdina panašumus ir skirtumus tarp įvairių kultūrų.
Mokiniai veikdami šiuolaikiškoje aplinkoje, tyrinėja, kaip naudoti skaitmenines mokymo(si) priemones. Pritaikydami šiuolaikinių technologijų galimybes (informacijos paiešką, mobiliąsias programėles ir kt.), kuria projektus, renka medžiagą, sudarinėja skaitmeninius maršrutus. Tyrinėdami įvairias temas naudoja šaltinius, vizualiąją medžiagą, tikrina informacinius kanalus. Sėkmingai naudojasi skaitmeniniu turiniu kurdami įvairių tipų tekstus (pasakojimą, žinutę, interviu), formuluodami išvadą ar nuomonę. Renkasi ir atskiria patikimus ir legalius šaltinius, suprasdami, kad įvairi vieša skaitmeninė informacija, yra intelektinė nuosavybė. Atsakingai, saugiai ir etiškai veikia skaitmeninėje erdvėje tiek rinkdami informaciją, tiek ja dalindamiesi su kitais, tiek bendraudami ir bendradarbiaudami. Skaitmeninius, komunikacinius įrenginius naudoja kaip mokymo(-si) įrankius, tyrinėdami ir kurdami turinį. Taip pat ugdosi atsakomybės jausmą, už praleidžiamą laiką ir tikslą, kuriuo naudojami išmanieji įrenginiai.
Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Visuomenės pažinimas ir komunikavimas (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su bendraamžiais ir suaugusiais laikosi susitarimų, atsakydamas į nesudėtingus klausimus įvardija, kad nuomonė, išvaizda, elgesys gali skirtis (A1.1.1). Padedamas atsakingai ir saugiai naudojasi virtualia erdve ir jos galimybėmis (A1.2.1). Padedamas papasakoja apie savo elgesį, veiklą ir santykį su šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės nariais, papasakoja, koks elgesys yra socialiai konstruktyvus, įvardija konfliktiško elgesio pasekmes (A1.3.1). |
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su bendraamžiais ir suaugusiais laikosi susitarimų, nurodo, kad nuomonė, išvaizda, elgesys gali skirtis (A1.1.2). Padedamas atsakingai ir saugiai naudojasi virtualia erdve ir jos galimybėmis, įvardija kylančias grėsmes, pasako, kur kreiptis pagalbos (A1.2.2). Papasakoja apie savo elgesį, veiklą ir santykį su šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės nariais, įvardija, koks elgesys yra socialiai konstruktyvus, nusako konfliktiško elgesio pasekmes (A1.3.2). |
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su bendraamžiais ir suaugusiais laikosi susitarimų, paaiškina, kad nuomonė, išvaizda, elgesys gali skirtis (A1.1.3). Padedamas atsakingai ir saugiai naudojasi virtualia erdve ir jos galimybėmis, nurodo kylančias grėsmes, įvardija, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.2.3). Apibūdina savo elgesį, veiklą ir santykį su klasės, mokyklos bendruomenės nariais, nurodo, koks elgesys yra socialiai konstruktyvus, paaiškina konfliktiško elgesio pasekmes (A1.3.3). |
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su bendraamžiais ir suaugusiais laikosi susitarimų, argumentuotai paaiškina, kad nuomonė, išvaizda, elgesys gali skirtis (A1.1.4). Atsakingai ir saugiai naudojasi virtualia erdve ir jos galimybėmis, nurodo kylančias grėsmes, įvardija, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.2.4). Apibūdina savo elgesį, veiklą ir santykį su šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės nariais, pateikia keletą argumentų, nurodo, koks elgesys yra socialiai konstruktyvus, argumentuotai paaiškina konfliktiško elgesio pasekmes, pateikia pavyzdžių (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysAš – bendruomenės narys. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Tyrinėjami įvairių bendruomenių pavyzdžiai, aptariama, kad mokinys yra įvairių bendruomenių narys, kalbama, kaip save pristatyti naujoje socialinėje aplinkoje, nagrinėjama, kaip elgtis su kitais bendruomenės nariais. Tyrinėjami žmonių poreikiai, pomėgiai, kalbama, kad nuomonės gali būti panašios ir gali skirtis. Analizuojama, kodėl svarbu kurti susitarimus ir (ar) taisykles ir jų laikytis, kaip galima susitarti dėl klasės taisyklių, kokiais būdais tai padaryti. Aš – bendruomenės narys. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aptariama, kokios veiklos vyksta bendruomenėje, kurioje kiekvienas yra savitas, unikalus. Mokomasi išreikšti ir priimti kitokią nuomonę, kalbama kaip ugdytis savo vertės, orumo jausmą. Aptariami konstruktyvaus elgesio pavyzdžiai, konfliktiško elgesio pasekmės, paprasčiausi būdai nesutarimams spręsti, patyčių prevencija. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Įvardija, kaip veikia skirtingos bendruomenės, pateikia pavyzdį apie savo veiklą bendruomenėje (A1.1.1). Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais priima kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį (A1.2.1). Nusako grėsmes, kylančias virtualioje aplinkoje, įvardija mandagaus elgesio virtualioje aplinkoje taisykles, pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžių (A1.3.1). |
Papasakoja, kaip veikia bendruomenė, pateikia keletą pavyzdžių apie savo veiklą bendruomenėje (A1.1.2). Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais, priima, gerbia kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį (A1.2.2). Nusako grėsmes, kylančias virtualioje aplinkoje, išvardija mandagaus elgesio virtualioje aplinkoje taisykles, pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžių, įvardija, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.3.2). |
Paaiškina, kaip veikia bendruomenė, papasakoja ir pateikia pavyzdžių apie savo veiklą bendruomenėje (A1.1.3). Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais priima, gerbia kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį. Išklauso, vertina ir atsižvelgia į kito nuomonę (A1.2.3). Nusako grėsmes, kylančias virtualioje aplinkoje, įvardija mandagaus elgesio virtualioje aplinkoje taisykles, pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžių, paaiškina, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.3.3). |
Apibūdina, kaip veikia bendruomenė, papasakoja ir pateikia pavyzdžių apie savo veiklą bendruomenėje (A1.1.4). Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais, priima, gerbia kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį. Išklauso, vertina ir atsižvelgia į kito nuomonę. Paaiškina, kodėl tai yra svarbu (A1.2.4). Nusako grėsmes, kylančias virtualioje aplinkoje, įvardija mandagaus elgesio virtualioje aplinkoje taisykles, pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžių, paaiškina, kur kreiptis patarimo, pagalbos, nusako žingsnius, kaip tai padaryti (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysBendruomeniškumo kūrimas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Aptariant probleminius aktualius artimiausios aplinkos klausimus, aiškinamasi, kodėl skiriasi žmonių nuomonės, kalbama, kaip priimti kitokią nuomonę, mandagiai nesutikti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę. Susipažįstama su demokratinės visuomenės bruožais. Veikla ir santykiai bendruomenėje. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Diskutuojama, kaip priimti bendrus sprendimus, ką reiškia susitarti, kaip kasdieniame gyvenime taikyti paprastus ir (ar) nesudėtingus būdus sprendžiant tarpasmenines problemas. Nagrinėjama savanorystė, kalbamasi, kuo kiekvienas gali padėti kitam, aptariama, kodėl tai svarbu, kodėl tai padeda stiprinti visuomenę. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Atsakydamas į klausimus įvardija kai kuriuos demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus (A2.1.1). Atpažįsta Lietuvos valstybės simbolius ir juos įvardija (A2.2.1). |
Nurodo kai kuriuos artimiausioje socialinėje aplinkoje pastebėtus demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus (A2.1.2). Apibūdina Lietuvos valstybės simbolius, valstybines šventes, papasakoja, kaip jos minimos (A2.2.2). |
Pastebi ir nurodo demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus (A2.1.3). Nurodo Lietuvos valstybės simbolius, valstybines šventes, mokytojui padedant paaiškina jų reikšmę (A2.2.3). |
Argumentuotai apibūdina demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus (A2.1.4). Įvardija Lietuvos valstybės simbolius, valstybines šventes, paaiškina jų paskirtį (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysDarbas – asmens, šeimos ir visuomenės gerovės šaltinis. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Kalbama, kaip ir kokia veikla galiu prisidėti, kad mane supančioje socialinėje aplinkoje būtų geriau, aptariama, kodėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas. Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Analizuojama, kas yra taisyklės, bendruomeniškumas ir susitarimai veikiant kartu. Kalbama, kam kuriamos tradicijos, kodėl jas reikia puoselėti, kaip tradicijos stiprina žmonių santykius, praturtina ir keičia aplinką, kurioje gyvename. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Padedamas nusako demokratijos bruožus (žmogaus teisės, įstatymai, rinkimai, dalyvavimas valstybės valdyme). Įvardija, kas yra pilietis, kokios jo teisės ir pareigos valstybėje (A2.1.1). Įvardija svarbiausias valstybės valdymo institucijas (A2.2.1). |
Nusako demokratijos bruožus (žmogaus teisės, įstatymai, rinkimai, dalyvavimas valstybės valdyme). Įvardija, kas yra pilietis, kokios jo teisės ir pareigos valstybėje (A2.1.2). Nurodo svarbiausias valstybės valdymo institucijas; įvardija valstybės, vietos savivaldos institucijas (A2.2.2). |
Apibūdina demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus. Pateikia piliečio teisių ir pareigų valstybėje pavyzdžių (A2.1.3). Nurodo svarbiausias demokratinės valstybės valdymo institucijas; skiria valstybės ir vietos savivaldos institucijas, nusako kai kurias jų vykdomas funkcijas ar veiklas (A2.2.3). |
Nusako demokratijos bruožus (žmogaus teisės, įstatymai, rinkimai, dalyvavimas valstybės valdyme). Apibūdina, kas yra pilietis, tinkamai vartodamas žinomas sąvokas nusako piliečio teises ir pareigas valstybėje (A2.1.4). Nurodo svarbiausias valstybės valdymo institucijas (Prezidentas, Seimas, Vyriausybė), nusako kai kurias jų vykdomas funkcijas ar veiklas. Palygina svarbiausių valstybės ir vietos savivaldos institucijų veiklą (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvos valstybė ir pasaulis. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Nagrinėjama, kas yra valdžia ir valstybė, bendra kalba, kultūra, istorija, aiškinamasi, kokie iš protėvių paveldėti papročiai ir tradicijos. Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, jų sukūrimo istorija. Aptariami Lietuvos ir pasaulio piliečiai. Susipažįstama su Europos Sąjunga, aptariama jos reikšmė Lietuvai. Demokratinė visuomenė. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Mokomasi, kas yra demokratija, aptariami demokratijos bruožai: žmogaus teisės, įstatymai, dalyvavimas valstybės valdyme; aiškinamasi, kas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, aptariamos svarbiausios valstybės valdymo institucijos: Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, tyrinėjama svarbiausių valstybės valdymo institucijų paskirtis, pagrindinė veikla. Tyrinėja Europos Sąjungos simbolius. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Padedamas sudaro giminės medį (vaikai, tėvai), nurodo tėvų, senelių vardus, įvardija giminystės ryšius (A3.1.1). Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos įvykių, švenčių ar šeimos tradicijų. Papasakoja apie įsimintiną šeimos šventę (A3.2.1). |
Padedamas paaiškina, kas yra karta, sudaro giminės medį (vaikai, tėvai), įvardija giminystės ryšius (A3.1.2). Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos, giminės įvykių, švenčių, tradicijų (A3.2.2). |
Paaiškina, kas yra karta, kaip tarpusavyje yra susijęs skirtingų kartų gyvenimas. Sudaro giminės medį (vaikai, tėvai, seneliai), nusako šeimos narių giminystės ryšius (A3.1.3). Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos, giminės įvykių, švenčių, tradicijų, nusako kai kurių įvardytų įvykių, tradicijų reikšmę šeimos gyvenime (A3.2.3). |
Paaiškina, kas yra karta, kaip jos keičiasi, sudaro giminės medį (vaikai, tėvai, seneliai, proseneliai), nusako šeimos narių giminystės ryšius (A3.1.4). Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos, giminės įvykių, švenčių, tradicijų, paaiškina įvardytų įvykių, tradicijų reikšmę šeimos gyvenime (A3.2.4). |
Mokymo(si) turinysPraeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Aptariamos praeities, dabarties ir ateities sąsajos: laiko tėkmė ir kaita, kalbame kaip suprantame laiką, kuo matuojamas laikas dabar ir praeityje. Mokomasi laiką apibrėžiančių sąvokų: para, savaitė, mėnuo, metai. Mokomasi kurti istorinę seką, kaip keitėsi žmonių gyvenamieji namai, kalbama, kodėl žmonės statė ir įsikurdavo rūmuose, pilyse. Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. Komunikacija, kelionės ir keliautojai: aptariama, kaip žmonės bendravo, keliavo praeityje. Žmonių gyvenimo kaita ir tęstinumas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Analizuoja, kas yra laiko tėkmė ir kokie kartų kaitos požymiai: praeityje gyvenusių žmonių gyvenimo kaitos ir tęstinumo pavyzdžiai, tyrinėjama giminės istorija. Mokomasi nustatyti istorijos įvykių priežastis ir pasekmes, įvykių trukmę. Nagrinėjama iš ko sužinome apie savo valstybės praeitį, kuo skiriasi legendos, ir išgalvotos istorijos nuo tikrų sukurtų pasakojimų apie praeities įvykius, ieškoma požymių, kurie rodytų, kad tai įvyko praeityje. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Mokytojui padedant nagrinėtus istorijos įvykius priskiria kai kuriems Lietuvos valstybės istorijos laikotarpiams (A3.1.1). Susieja pateiktas istorijos įvykių priežastis ir (ar) padarinius (A3.2.1). |
Nagrinėtus istorijos įvykius, asmenybių veiklą priskiria kai kuriems Lietuvos valstybės istorijos laikotarpiams (A3.1.2). Nurodo kai kurias akivaizdžias nagrinėtų istorijos įvykių priežastis, padarinius (A3.2.2). |
Nagrinėtus istorijos įvykius, asmenybių veiklą priskiria skirtingiems Lietuvos valstybės istorijos laikotarpiams (A3.1.3). Nurodo nagrinėtų istorijos įvykių kai kurias priežastis ir padarinius, reikšmingus įvykius, nurodo žymių asmenybių darbus (A3.2.3). |
Nagrinėtus istorijos įvykius, asmenybių veiklą priskiria skirtingiems Lietuvos valstybės istorijos laikotarpiams, paaiškina jų reikšmę kuriantis ir plėtojantis Lietuvos laisvei ir demokratijai (A3.1.4). Nurodo akivaizdžias nagrinėtų istorijos įvykių priežastis, padarinius, pateikia žymių asmenybių nuveiktų darbų Lietuvai pavyzdžių (A3.2.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvos valstybės kelias. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Tyrinėja, kada ir kodėl susikūrė Lietuvos valstybė, aiškinamasi, kuo buvo svarbus Žalgirio mūšis. Aptariama, kodėl Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė laikoma sugyvenimo ir tolerancijos pavyzdžiu. Žmonių gyvenimas skirtingais istorijos laikotarpiais. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Tyrinėjama, kodėl istorikai išskiria atskirus istorijos laikotarpius, mokomasi kas būdinga laikotarpiams (priešistorė, senovė, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Skiria gamtinės aplinkos komponentus: žemės paviršių, orą, vandenį, augaliją ir gyvūniją ir mokytojui padedant nurodo, kaip jie tarpusavyje susiję (A4.1.1). Nurodo vietos gyventojų veiklos ir kultūros bruožus (A4.2.1). |
Skiria gamtinės aplinkos komponentus: žemės paviršių, orą, vandenį, augaliją ir gyvūniją ir atsakydamas į klausimus nurodo, kaip jie tarpusavyje susiję (A4.1.2). Nurodo vietos gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Stebi aplinką ir atsakydamas į klausimus papasakoja apie joje vykstančius socialinio gyvenimo procesus (A4.2.2). |
Skiria gamtinės aplinkos komponentus: žemės paviršių, orą, vandenį, augaliją ir gyvūniją ir nurodo, kaip jie tarpusavyje susiję (A4.1.3). Nurodo gyvenamosios vietovės gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Stebi aplinką ir įvardija joje vykstančius socialinės, ūkinės veiklos ypatumus (A4.2.3). |
Skiria gamtinės aplinkos komponentus: žemės paviršių, orą, vandenį, augaliją ir gyvūniją ir paaiškina, kaip jie tarpusavyje susiję, pateikia pavyzdžių (A4.1.4). Apibūdina vietos gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Stebi aplinką ir pateikia pavyzdžių apie joje vykstančius socialinio ir kultūrinio gyvenimo procesus (A4.2.4). |
Mokymo(si) turinysMetų laikų kaita. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Aptariant pavyzdžius, aiškinamasi, kaip keičiasi metų laikai: vasara, ruduo, žiema, pavasaris. Nusakomi metų laikų požymiai. Orai ir jų pagrindiniai elementai. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aiškinamasi Saulės, vandens įtaka orams. Tyrinėjama savaitės orų kaita (pavyzdžiui, oro temperatūra, debesys, krituliai), mokomasi aptarti duomenų fiksavimą, išvadas. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Įvardija keletą gamtinių reiškinių ir procesų (A4.1.1). Nurodo, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių (A4.2.1). |
Apibūdina Žemės paviršių ir paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Nurodo, kas yra gamtiniai reiškiniai ir procesai (A4.1.2). Paaiškina, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių. Įvardija neišsenkančius išteklius (saulės, vėjo, vandens energija) (A4.2.2). |
Apibūdina Žemės paviršių ir paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Pastebi, atpažįsta gamtinius reiškinius ir procesus, pateikia pavyzdžių (A4.1.3). Pateikia pavyzdžių apie gamtos ir žmonių tarpusavio ryšį. Paaiškina, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių. Skiria ir apibūdina neišsenkančius išteklius (saulės, vėjo, vandens energija) (A4.2.3). |
Apibūdina Žemės paviršių ir argumentuotai paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Pastebi, atpažįsta gamtinius reiškinius ir procesus, pateikia pavyzdžių (A4.1.4). Paaiškina, gamtos ir žmonių tarpusavio ryšį, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių, pateikia keletą argumentų. Skiria ir apibūdina neišsenkančius išteklius (saulės, vėjo, vandens energija) (A4.2.4). |
Mokymo(si) turinysGaublys – Žemės modelis. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Elementari pažintis su gaubliu – Žemės modeliu: aptariama, kaip gaublyje vaizduojama sausuma, vanduo, žemynai ir vandenynai. Žemėlapio tyrinėjimas. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Tyrinėjama, kaip vaizduojami nelygumai, ieškoma objektų žemėlapyje, naudojantis skirtingais žemėlapiais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Mokytojui padedant pavaizduoja ir papasakoja gyvenamosios vietos (miesto, miestelio, kaimo, viensėdžio) bruožus (pastatai, gamtos objektai) (A5.1.1). Mokytojui padedant nusako artimų, pažįstamų ir tolimų, teritorijų panašumus ir skirtumus (A5.2.1). |
Pavaizduoja ir atsakydamas į klausimus papasakoja gyvenamosios vietos (miesto, miestelio, kaimo, viensėdžio) bruožus (pastatai, gamtos objektai) (A5.1.2). Atsakydamas į klausimus, pagal keletą požymių, nusako artimų, pažįstamų ir tolimų, teritorijų panašumus ir skirtumus (A5.2.2). |
Pavaizduoja ir papasakoja savo gyvenamosios vietos (miesto, miestelio, kaimo, viensėdžio) bruožus (pastatai, gamtos objektai) (A5.1.3). Pagal keletą požymių nusako artimų, pažįstamų ir tolimų, teritorijų panašumus ir skirtumus (A5.2.3). |
Pavaizduoja, paaiškina ir skiria gyvenamosios vietos (miesto, kaimo, viensėdžio) bruožus (pastatai, gamtos objektai) (A5.1.4). Skiria ir pateikia pavyzdžių apie artimų, pažįstamų ir tolimų, teritorijų panašumus ir skirtumus (A5.2.4). |
Mokymo(si) turinysOrientavimasis realioje erdvėje ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 1–2 klasių koncentras.1 klasė Susipažįstama su artimos aplinkos (klasės, kiemo) planu, aptariama, kuo skiriasi piešinys nuo plano. [...] Gyvenamosios vietovės istorija. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aptariama gyvenamoji vietovė, mokykla, prisimenami įvykiai, asmenybės, kurie keitė vietos žmonių gyvenimą, tyrinėjamos tradicijos ir aiškinamasi kodėl kai kurios tradicijos keičiasi, keičiantis žmonių kartoms. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Nurodo žemynus, mokytojui padedant papasakoja apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Atsako į nesudėtingus klausimus apie tai, kuo svarbi žmonėms gyvenamoji vieta, aplinka (A5.1.1). Mokytojui padedant įvardija Lietuvos ir pasirinktos pasaulio vietovės žmonių verslų (veiklos) ir gyvenimo būdo kaitą siedamas tai su klimatu, gamtos ištekliais (A5.2.1). |
Nurodo žemynus, pagal pateiktą pavyzdį papasakoja apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Kelia nesudėtingus klausimus apie tai, kuo svarbi žmonėms gyvenamoji vieta, aplinka (A5.1.2). Lygina Lietuvos ir skirtingų pasaulio vietovių žmonių verslų (veiklos) ir gyvenimo būdo kaitą siedamas tai su klimatu, gamtos ištekliais (A5.2.2). |
Apibūdina žemynus, pateikia pavyzdžių apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Atsako į klausimus, kuo svarbi žmonėms gyvenamoji vieta, aplinka, jų pažinimas (A5.1.3). Lygina Lietuvos ir skirtingų pasaulio vietovių žmonių verslų (veiklos) ir gyvenimo būdo kaitą siedamas tai su klimatu, gamtos ištekliais, technologijomis (A5.2.3). |
Apibūdina žemynus, pateikia pavyzdžių apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Argumentuotai atsako į klausimus, kuo svarbi žmonėms gyvenamoji vieta, aplinka, jų pažinimas (A5.1.4). Lygina (duomenis pateikia skirtingomis diagramomis) Lietuvos ir skirtingų pasaulio vietovių žmonių verslų (veiklos) ir gyvenimo būdo kaitą siedamas tai su klimatu, gamtos ištekliais, technologijomis (A5.2.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvos vieta Europoje. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Lietuvos vieta Europoje. Lietuvos kaimynai. Mokomasi apie kaimynines šalis: Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos vietą žemėlapyje ir jų sostines. Tyrinėjama Lietuvos geografinė padėtis. Žemynai ir vandenynai. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Mokomasi žemynų ir vandenynų pavadinimų, aptariama jų vieta žemėlapyje ir gaublyje, susipažįstama su pagrindiniais žemynų ypatumais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Atpažįsta pinigus, pateikus klausimus papasakoja, ką gali už juos nusipirkti (A6.1.1). Pateikus klausimų paaiškina, kas yra verslininkas, įvardija, ką jis veikia, nurodo kai kuriuos verslus artimiausioje aplinkoje (A6.2.1). |
Nurodo, kas yra pinigai, kaip jie uždirbami, kam jie naudojami (A6.1.2). Papasakoja, kas yra verslininkas, ką jis veikia, nurodo keletą verslų artimiausioje aplinkoje (A6.2.2). |
Apibūdina, kas yra pinigai, kaip jie uždirbami ir kokia jų paskirtis (A6.1.3). Nusako, kas yra verslininkas, ką jis veikia, papasakoja kai kurias artimoje aplinkoje esančių verslų veiklas (A6.2.3). |
Paaiškina, kas yra pinigai, kaip jie uždirbami ir kam jie naudojami, pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties (A6.1.4). Apibūdina, kas yra verslininkas, paaiškina, ką jis veikia, nurodo keletą verslų artimiausioje aplinkoje, paaiškina, kuo jie naudingi bendruomenei (A6.2.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas ir verslumas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė [...] Aptariama, kam reikalingi pinigai ir, ar viską už juos galima nusipirkti. Diskutuojama, kodėl ne visus norus galima įgyvendinti ir nuo ko priklauso pasirinkimo galimybės. Verslas ir verslumas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Kalbama apie verslininkui reikalingas savybes, pardavėjų ir pirkėjų vaidmenį. Diskutuojama, kaip tarpusavyje yra susiję verslai, kuo skiriasi prekės ir paslaugos. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Įvardija, kas yra pinigai, pateikus klausimus nusako jų paskirtį, kai kuriuos pajamų ir išlaidų šaltinius (A6.1.1). Įvardija, kokį verslą norėtų pradėti ateityje, dalyvauja inscenizuojant nesudėtingas verslo situacijas (A6.2.1). |
Paaiškina, kas yra pinigai, kokia jų paskirtis. Nurodo kai kuriuos pajamų ir išlaidų šaltinius (A6.1.2). Paaiškina, kokį verslą norėtų pradėti ateityje, pateikus klausimų, nurodo, kuo šis verslas būtų naudingas, inscenizuoja nesudėtingas verslo situacijas (A6.2.2). |
Paaiškina, kas yra pinigai, kokia jų paskirtis. Nustato ir paaiškina ryšį tarp pajamų ir išlaidų (A6.1.3). Įvardija, kokį verslą norėtų pradėti ateityje, paaiškina, kuo šis verslas būtų naudingas, naudodamasis pagalba kuria nesudėtingą verslo planą (A6.2.3). |
Apibūdina, kas yra pinigai, paaiškina, kokia jų paskirtis. Nustato ir paaiškina ryšį tarp pajamų ir išlaidų, pateikia pavyzdžių (A6.1.4). Paaiškina ir pateikia pavyzdžių, ką būtina žinoti pradedant verslą, kuria nesudėtingą verslo planą (A6.2.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas artimiausioje aplinkoje. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Kalbama, ko reikia žmonėms kaip vartotojams ir ko reikia verslui. Mokomasi apibūdinti artimoje aplinkoje veikiančius verslus. Jeigu būčiau verslininkas. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Aptariama, kas yra verslo idėja ir komandinio darbo vaidmuo ją įgyvendinant. Kalbama apie veiklos planavimą, konkurenciją, reklamą ir atsakomybės už savo veiksmus svarbą |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su bendraamžiais ir suaugusiais laikosi susitarimų, atsakydamas į nesudėtingus klausimus įvardija, kad nuomonė, išvaizda, elgesys gali skirtis (A1.1.1). Padedamas atsakingai ir saugiai naudojasi virtualia erdve ir jos galimybėmis (A1.2.1). Padedamas papasakoja apie savo elgesį, veiklą ir santykį su šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės nariais, papasakoja, koks elgesys yra socialiai konstruktyvus, įvardija konfliktiško elgesio pasekmes (A1.3.1). |
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su bendraamžiais ir suaugusiais laikosi susitarimų, nurodo, kad nuomonė, išvaizda, elgesys gali skirtis (A1.1.2). Padedamas atsakingai ir saugiai naudojasi virtualia erdve ir jos galimybėmis, įvardija kylančias grėsmes, pasako, kur kreiptis pagalbos (A1.2.2). Papasakoja apie savo elgesį, veiklą ir santykį su šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės nariais, įvardija, koks elgesys yra socialiai konstruktyvus, nusako konfliktiško elgesio pasekmes (A1.3.2). |
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su bendraamžiais ir suaugusiais laikosi susitarimų, paaiškina, kad nuomonė, išvaizda, elgesys gali skirtis (A1.1.3). Padedamas atsakingai ir saugiai naudojasi virtualia erdve ir jos galimybėmis, nurodo kylančias grėsmes, įvardija, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.2.3). Apibūdina savo elgesį, veiklą ir santykį su klasės, mokyklos bendruomenės nariais, nurodo, koks elgesys yra socialiai konstruktyvus, paaiškina konfliktiško elgesio pasekmes (A1.3.3). |
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su bendraamžiais ir suaugusiais laikosi susitarimų, argumentuotai paaiškina, kad nuomonė, išvaizda, elgesys gali skirtis (A1.1.4). Atsakingai ir saugiai naudojasi virtualia erdve ir jos galimybėmis, nurodo kylančias grėsmes, įvardija, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.2.4). Apibūdina savo elgesį, veiklą ir santykį su šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės nariais, pateikia keletą argumentų, nurodo, koks elgesys yra socialiai konstruktyvus, argumentuotai paaiškina konfliktiško elgesio pasekmes, pateikia pavyzdžių (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysAš – bendruomenės narys. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Tyrinėjami įvairių bendruomenių pavyzdžiai, aptariama, kad mokinys yra įvairių bendruomenių narys, kalbama, kaip save pristatyti naujoje socialinėje aplinkoje, nagrinėjama, kaip elgtis su kitais bendruomenės nariais. Tyrinėjami žmonių poreikiai, pomėgiai, kalbama, kad nuomonės gali būti panašios ir gali skirtis. Analizuojama, kodėl svarbu kurti susitarimus ir (ar) taisykles ir jų laikytis, kaip galima susitarti dėl klasės taisyklių, kokiais būdais tai padaryti. Aš – bendruomenės narys. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aptariama, kokios veiklos vyksta bendruomenėje, kurioje kiekvienas yra savitas, unikalus. Mokomasi išreikšti ir priimti kitokią nuomonę, kalbama kaip ugdytis savo vertės, orumo jausmą. Aptariami konstruktyvaus elgesio pavyzdžiai, konfliktiško elgesio pasekmės, paprasčiausi būdai nesutarimams spręsti, patyčių prevencija. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Atsakydamas į klausimus įvardija kai kuriuos demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus (A2.1.1). Atpažįsta Lietuvos valstybės simbolius ir juos įvardija (A2.2.1). |
Nurodo kai kuriuos artimiausioje socialinėje aplinkoje pastebėtus demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus (A2.1.2). Apibūdina Lietuvos valstybės simbolius, valstybines šventes, papasakoja, kaip jos minimos (A2.2.2). |
Pastebi ir nurodo demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus (A2.1.3). Nurodo Lietuvos valstybės simbolius, valstybines šventes, mokytojui padedant paaiškina jų reikšmę (A2.2.3). |
Argumentuotai apibūdina demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus (A2.1.4). Įvardija Lietuvos valstybės simbolius, valstybines šventes, paaiškina jų paskirtį (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysDarbas – asmens, šeimos ir visuomenės gerovės šaltinis. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Kalbama, kaip ir kokia veikla galiu prisidėti, kad mane supančioje socialinėje aplinkoje būtų geriau, aptariama, kodėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas. Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Analizuojama, kas yra taisyklės, bendruomeniškumas ir susitarimai veikiant kartu. Kalbama, kam kuriamos tradicijos, kodėl jas reikia puoselėti, kaip tradicijos stiprina žmonių santykius, praturtina ir keičia aplinką, kurioje gyvename. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Padedamas sudaro giminės medį (vaikai, tėvai), nurodo tėvų, senelių vardus, įvardija giminystės ryšius (A3.1.1). Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos įvykių, švenčių ar šeimos tradicijų. Papasakoja apie įsimintiną šeimos šventę (A3.2.1). |
Padedamas paaiškina, kas yra karta, sudaro giminės medį (vaikai, tėvai), įvardija giminystės ryšius (A3.1.2). Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos, giminės įvykių, švenčių, tradicijų (A3.2.2). |
Paaiškina, kas yra karta, kaip tarpusavyje yra susijęs skirtingų kartų gyvenimas. Sudaro giminės medį (vaikai, tėvai, seneliai), nusako šeimos narių giminystės ryšius (A3.1.3). Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos, giminės įvykių, švenčių, tradicijų, nusako kai kurių įvardytų įvykių, tradicijų reikšmę šeimos gyvenime (A3.2.3). |
Paaiškina, kas yra karta, kaip jos keičiasi, sudaro giminės medį (vaikai, tėvai, seneliai, proseneliai), nusako šeimos narių giminystės ryšius (A3.1.4). Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos, giminės įvykių, švenčių, tradicijų, paaiškina įvardytų įvykių, tradicijų reikšmę šeimos gyvenime (A3.2.4). |
Mokymo(si) turinysPraeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Aptariamos praeities, dabarties ir ateities sąsajos: laiko tėkmė ir kaita, kalbame kaip suprantame laiką, kuo matuojamas laikas dabar ir praeityje. Mokomasi laiką apibrėžiančių sąvokų: para, savaitė, mėnuo, metai. Mokomasi kurti istorinę seką, kaip keitėsi žmonių gyvenamieji namai, kalbama, kodėl žmonės statė ir įsikurdavo rūmuose, pilyse. Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. Komunikacija, kelionės ir keliautojai: aptariama, kaip žmonės bendravo, keliavo praeityje. Žmonių gyvenimo kaita ir tęstinumas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Analizuoja, kas yra laiko tėkmė ir kokie kartų kaitos požymiai: praeityje gyvenusių žmonių gyvenimo kaitos ir tęstinumo pavyzdžiai, tyrinėjama giminės istorija. Mokomasi nustatyti istorijos įvykių priežastis ir pasekmes, įvykių trukmę. Nagrinėjama iš ko sužinome apie savo valstybės praeitį, kuo skiriasi legendos, ir išgalvotos istorijos nuo tikrų sukurtų pasakojimų apie praeities įvykius, ieškoma požymių, kurie rodytų, kad tai įvyko praeityje. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Skiria gamtinės aplinkos komponentus: žemės paviršių, orą, vandenį, augaliją ir gyvūniją ir mokytojui padedant nurodo, kaip jie tarpusavyje susiję (A4.1.1). Nurodo vietos gyventojų veiklos ir kultūros bruožus (A4.2.1). |
Skiria gamtinės aplinkos komponentus: žemės paviršių, orą, vandenį, augaliją ir gyvūniją ir atsakydamas į klausimus nurodo, kaip jie tarpusavyje susiję (A4.1.2). Nurodo vietos gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Stebi aplinką ir atsakydamas į klausimus papasakoja apie joje vykstančius socialinio gyvenimo procesus (A4.2.2). |
Skiria gamtinės aplinkos komponentus: žemės paviršių, orą, vandenį, augaliją ir gyvūniją ir nurodo, kaip jie tarpusavyje susiję (A4.1.3). Nurodo gyvenamosios vietovės gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Stebi aplinką ir įvardija joje vykstančius socialinės, ūkinės veiklos ypatumus (A4.2.3). |
Skiria gamtinės aplinkos komponentus: žemės paviršių, orą, vandenį, augaliją ir gyvūniją ir paaiškina, kaip jie tarpusavyje susiję, pateikia pavyzdžių (A4.1.4). Apibūdina vietos gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Stebi aplinką ir pateikia pavyzdžių apie joje vykstančius socialinio ir kultūrinio gyvenimo procesus (A4.2.4). |
Mokymo(si) turinysMetų laikų kaita. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Aptariant pavyzdžius, aiškinamasi, kaip keičiasi metų laikai: vasara, ruduo, žiema, pavasaris. Nusakomi metų laikų požymiai. Orai ir jų pagrindiniai elementai. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aiškinamasi Saulės, vandens įtaka orams. Tyrinėjama savaitės orų kaita (pavyzdžiui, oro temperatūra, debesys, krituliai), mokomasi aptarti duomenų fiksavimą, išvadas. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Mokytojui padedant pavaizduoja ir papasakoja gyvenamosios vietos (miesto, miestelio, kaimo, viensėdžio) bruožus (pastatai, gamtos objektai) (A5.1.1). Mokytojui padedant nusako artimų, pažįstamų ir tolimų, teritorijų panašumus ir skirtumus (A5.2.1). |
Pavaizduoja ir atsakydamas į klausimus papasakoja gyvenamosios vietos (miesto, miestelio, kaimo, viensėdžio) bruožus (pastatai, gamtos objektai) (A5.1.2). Atsakydamas į klausimus, pagal keletą požymių, nusako artimų, pažįstamų ir tolimų, teritorijų panašumus ir skirtumus (A5.2.2). |
Pavaizduoja ir papasakoja savo gyvenamosios vietos (miesto, miestelio, kaimo, viensėdžio) bruožus (pastatai, gamtos objektai) (A5.1.3). Pagal keletą požymių nusako artimų, pažįstamų ir tolimų, teritorijų panašumus ir skirtumus (A5.2.3). |
Pavaizduoja, paaiškina ir skiria gyvenamosios vietos (miesto, kaimo, viensėdžio) bruožus (pastatai, gamtos objektai) (A5.1.4). Skiria ir pateikia pavyzdžių apie artimų, pažįstamų ir tolimų, teritorijų panašumus ir skirtumus (A5.2.4). |
Mokymo(si) turinysOrientavimasis realioje erdvėje ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 1–2 klasių koncentras.1 klasė Susipažįstama su artimos aplinkos (klasės, kiemo) planu, aptariama, kuo skiriasi piešinys nuo plano. [...] Gyvenamosios vietovės istorija. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aptariama gyvenamoji vietovė, mokykla, prisimenami įvykiai, asmenybės, kurie keitė vietos žmonių gyvenimą, tyrinėjamos tradicijos ir aiškinamasi kodėl kai kurios tradicijos keičiasi, keičiantis žmonių kartoms. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Atpažįsta pinigus, pateikus klausimus papasakoja, ką gali už juos nusipirkti (A6.1.1). Pateikus klausimų paaiškina, kas yra verslininkas, įvardija, ką jis veikia, nurodo kai kuriuos verslus artimiausioje aplinkoje (A6.2.1). |
Nurodo, kas yra pinigai, kaip jie uždirbami, kam jie naudojami (A6.1.2). Papasakoja, kas yra verslininkas, ką jis veikia, nurodo keletą verslų artimiausioje aplinkoje (A6.2.2). |
Apibūdina, kas yra pinigai, kaip jie uždirbami ir kokia jų paskirtis (A6.1.3). Nusako, kas yra verslininkas, ką jis veikia, papasakoja kai kurias artimoje aplinkoje esančių verslų veiklas (A6.2.3). |
Paaiškina, kas yra pinigai, kaip jie uždirbami ir kam jie naudojami, pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties (A6.1.4). Apibūdina, kas yra verslininkas, paaiškina, ką jis veikia, nurodo keletą verslų artimiausioje aplinkoje, paaiškina, kuo jie naudingi bendruomenei (A6.2.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas ir verslumas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė [...] Aptariama, kam reikalingi pinigai ir, ar viską už juos galima nusipirkti. Diskutuojama, kodėl ne visus norus galima įgyvendinti ir nuo ko priklauso pasirinkimo galimybės. Verslas ir verslumas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Kalbama apie verslininkui reikalingas savybes, pardavėjų ir pirkėjų vaidmenį. Diskutuojama, kaip tarpusavyje yra susiję verslai, kuo skiriasi prekės ir paslaugos. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Įvardija, kaip veikia skirtingos bendruomenės, pateikia pavyzdį apie savo veiklą bendruomenėje (A1.1.1). Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais priima kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį (A1.2.1). Nusako grėsmes, kylančias virtualioje aplinkoje, įvardija mandagaus elgesio virtualioje aplinkoje taisykles, pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžių (A1.3.1). |
Papasakoja, kaip veikia bendruomenė, pateikia keletą pavyzdžių apie savo veiklą bendruomenėje (A1.1.2). Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais, priima, gerbia kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį (A1.2.2). Nusako grėsmes, kylančias virtualioje aplinkoje, išvardija mandagaus elgesio virtualioje aplinkoje taisykles, pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžių, įvardija, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.3.2). |
Paaiškina, kaip veikia bendruomenė, papasakoja ir pateikia pavyzdžių apie savo veiklą bendruomenėje (A1.1.3). Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais priima, gerbia kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį. Išklauso, vertina ir atsižvelgia į kito nuomonę (A1.2.3). Nusako grėsmes, kylančias virtualioje aplinkoje, įvardija mandagaus elgesio virtualioje aplinkoje taisykles, pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžių, paaiškina, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.3.3). |
Apibūdina, kaip veikia bendruomenė, papasakoja ir pateikia pavyzdžių apie savo veiklą bendruomenėje (A1.1.4). Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais, priima, gerbia kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį. Išklauso, vertina ir atsižvelgia į kito nuomonę. Paaiškina, kodėl tai yra svarbu (A1.2.4). Nusako grėsmes, kylančias virtualioje aplinkoje, įvardija mandagaus elgesio virtualioje aplinkoje taisykles, pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžių, paaiškina, kur kreiptis patarimo, pagalbos, nusako žingsnius, kaip tai padaryti (A1.3.4). |
Mokymo(si) turinysBendruomeniškumo kūrimas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Aptariant probleminius aktualius artimiausios aplinkos klausimus, aiškinamasi, kodėl skiriasi žmonių nuomonės, kalbama, kaip priimti kitokią nuomonę, mandagiai nesutikti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę. Susipažįstama su demokratinės visuomenės bruožais. Veikla ir santykiai bendruomenėje. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Diskutuojama, kaip priimti bendrus sprendimus, ką reiškia susitarti, kaip kasdieniame gyvenime taikyti paprastus ir (ar) nesudėtingus būdus sprendžiant tarpasmenines problemas. Nagrinėjama savanorystė, kalbamasi, kuo kiekvienas gali padėti kitam, aptariama, kodėl tai svarbu, kodėl tai padeda stiprinti visuomenę. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Padedamas nusako demokratijos bruožus (žmogaus teisės, įstatymai, rinkimai, dalyvavimas valstybės valdyme). Įvardija, kas yra pilietis, kokios jo teisės ir pareigos valstybėje (A2.1.1). Įvardija svarbiausias valstybės valdymo institucijas (A2.2.1). |
Nusako demokratijos bruožus (žmogaus teisės, įstatymai, rinkimai, dalyvavimas valstybės valdyme). Įvardija, kas yra pilietis, kokios jo teisės ir pareigos valstybėje (A2.1.2). Nurodo svarbiausias valstybės valdymo institucijas; įvardija valstybės, vietos savivaldos institucijas (A2.2.2). |
Apibūdina demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus. Pateikia piliečio teisių ir pareigų valstybėje pavyzdžių (A2.1.3). Nurodo svarbiausias demokratinės valstybės valdymo institucijas; skiria valstybės ir vietos savivaldos institucijas, nusako kai kurias jų vykdomas funkcijas ar veiklas (A2.2.3). |
Nusako demokratijos bruožus (žmogaus teisės, įstatymai, rinkimai, dalyvavimas valstybės valdyme). Apibūdina, kas yra pilietis, tinkamai vartodamas žinomas sąvokas nusako piliečio teises ir pareigas valstybėje (A2.1.4). Nurodo svarbiausias valstybės valdymo institucijas (Prezidentas, Seimas, Vyriausybė), nusako kai kurias jų vykdomas funkcijas ar veiklas. Palygina svarbiausių valstybės ir vietos savivaldos institucijų veiklą (A2.2.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvos valstybė ir pasaulis. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Nagrinėjama, kas yra valdžia ir valstybė, bendra kalba, kultūra, istorija, aiškinamasi, kokie iš protėvių paveldėti papročiai ir tradicijos. Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, jų sukūrimo istorija. Aptariami Lietuvos ir pasaulio piliečiai. Susipažįstama su Europos Sąjunga, aptariama jos reikšmė Lietuvai. Demokratinė visuomenė. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Mokomasi, kas yra demokratija, aptariami demokratijos bruožai: žmogaus teisės, įstatymai, dalyvavimas valstybės valdyme; aiškinamasi, kas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, aptariamos svarbiausios valstybės valdymo institucijos: Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, tyrinėjama svarbiausių valstybės valdymo institucijų paskirtis, pagrindinė veikla. Tyrinėja Europos Sąjungos simbolius. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Mokytojui padedant nagrinėtus istorijos įvykius priskiria kai kuriems Lietuvos valstybės istorijos laikotarpiams (A3.1.1). Susieja pateiktas istorijos įvykių priežastis ir (ar) padarinius (A3.2.1). |
Nagrinėtus istorijos įvykius, asmenybių veiklą priskiria kai kuriems Lietuvos valstybės istorijos laikotarpiams (A3.1.2). Nurodo kai kurias akivaizdžias nagrinėtų istorijos įvykių priežastis, padarinius (A3.2.2). |
Nagrinėtus istorijos įvykius, asmenybių veiklą priskiria skirtingiems Lietuvos valstybės istorijos laikotarpiams (A3.1.3). Nurodo nagrinėtų istorijos įvykių kai kurias priežastis ir padarinius, reikšmingus įvykius, nurodo žymių asmenybių darbus (A3.2.3). |
Nagrinėtus istorijos įvykius, asmenybių veiklą priskiria skirtingiems Lietuvos valstybės istorijos laikotarpiams, paaiškina jų reikšmę kuriantis ir plėtojantis Lietuvos laisvei ir demokratijai (A3.1.4). Nurodo akivaizdžias nagrinėtų istorijos įvykių priežastis, padarinius, pateikia žymių asmenybių nuveiktų darbų Lietuvai pavyzdžių (A3.2.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvos valstybės kelias. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Tyrinėja, kada ir kodėl susikūrė Lietuvos valstybė, aiškinamasi, kuo buvo svarbus Žalgirio mūšis. Aptariama, kodėl Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė laikoma sugyvenimo ir tolerancijos pavyzdžiu. Žmonių gyvenimas skirtingais istorijos laikotarpiais. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Tyrinėjama, kodėl istorikai išskiria atskirus istorijos laikotarpius, mokomasi kas būdinga laikotarpiams (priešistorė, senovė, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Įvardija keletą gamtinių reiškinių ir procesų (A4.1.1). Nurodo, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių (A4.2.1). |
Apibūdina Žemės paviršių ir paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Nurodo, kas yra gamtiniai reiškiniai ir procesai (A4.1.2). Paaiškina, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių. Įvardija neišsenkančius išteklius (saulės, vėjo, vandens energija) (A4.2.2). |
Apibūdina Žemės paviršių ir paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Pastebi, atpažįsta gamtinius reiškinius ir procesus, pateikia pavyzdžių (A4.1.3). Pateikia pavyzdžių apie gamtos ir žmonių tarpusavio ryšį. Paaiškina, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių. Skiria ir apibūdina neišsenkančius išteklius (saulės, vėjo, vandens energija) (A4.2.3). |
Apibūdina Žemės paviršių ir argumentuotai paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Pastebi, atpažįsta gamtinius reiškinius ir procesus, pateikia pavyzdžių (A4.1.4). Paaiškina, gamtos ir žmonių tarpusavio ryšį, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių, pateikia keletą argumentų. Skiria ir apibūdina neišsenkančius išteklius (saulės, vėjo, vandens energija) (A4.2.4). |
Mokymo(si) turinysGaublys – Žemės modelis. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Elementari pažintis su gaubliu – Žemės modeliu: aptariama, kaip gaublyje vaizduojama sausuma, vanduo, žemynai ir vandenynai. Žemėlapio tyrinėjimas. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Tyrinėjama, kaip vaizduojami nelygumai, ieškoma objektų žemėlapyje, naudojantis skirtingais žemėlapiais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Nurodo žemynus, mokytojui padedant papasakoja apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Atsako į nesudėtingus klausimus apie tai, kuo svarbi žmonėms gyvenamoji vieta, aplinka (A5.1.1). Mokytojui padedant įvardija Lietuvos ir pasirinktos pasaulio vietovės žmonių verslų (veiklos) ir gyvenimo būdo kaitą siedamas tai su klimatu, gamtos ištekliais (A5.2.1). |
Nurodo žemynus, pagal pateiktą pavyzdį papasakoja apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Kelia nesudėtingus klausimus apie tai, kuo svarbi žmonėms gyvenamoji vieta, aplinka (A5.1.2). Lygina Lietuvos ir skirtingų pasaulio vietovių žmonių verslų (veiklos) ir gyvenimo būdo kaitą siedamas tai su klimatu, gamtos ištekliais (A5.2.2). |
Apibūdina žemynus, pateikia pavyzdžių apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Atsako į klausimus, kuo svarbi žmonėms gyvenamoji vieta, aplinka, jų pažinimas (A5.1.3). Lygina Lietuvos ir skirtingų pasaulio vietovių žmonių verslų (veiklos) ir gyvenimo būdo kaitą siedamas tai su klimatu, gamtos ištekliais, technologijomis (A5.2.3). |
Apibūdina žemynus, pateikia pavyzdžių apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Argumentuotai atsako į klausimus, kuo svarbi žmonėms gyvenamoji vieta, aplinka, jų pažinimas (A5.1.4). Lygina (duomenis pateikia skirtingomis diagramomis) Lietuvos ir skirtingų pasaulio vietovių žmonių verslų (veiklos) ir gyvenimo būdo kaitą siedamas tai su klimatu, gamtos ištekliais, technologijomis (A5.2.4). |
Mokymo(si) turinysLietuvos vieta Europoje. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Lietuvos vieta Europoje. Lietuvos kaimynai. Mokomasi apie kaimynines šalis: Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos vietą žemėlapyje ir jų sostines. Tyrinėjama Lietuvos geografinė padėtis. Žemynai ir vandenynai. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Mokomasi žemynų ir vandenynų pavadinimų, aptariama jų vieta žemėlapyje ir gaublyje, susipažįstama su pagrindiniais žemynų ypatumais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Įvardija, kas yra pinigai, pateikus klausimus nusako jų paskirtį, kai kuriuos pajamų ir išlaidų šaltinius (A6.1.1). Įvardija, kokį verslą norėtų pradėti ateityje, dalyvauja inscenizuojant nesudėtingas verslo situacijas (A6.2.1). |
Paaiškina, kas yra pinigai, kokia jų paskirtis. Nurodo kai kuriuos pajamų ir išlaidų šaltinius (A6.1.2). Paaiškina, kokį verslą norėtų pradėti ateityje, pateikus klausimų, nurodo, kuo šis verslas būtų naudingas, inscenizuoja nesudėtingas verslo situacijas (A6.2.2). |
Paaiškina, kas yra pinigai, kokia jų paskirtis. Nustato ir paaiškina ryšį tarp pajamų ir išlaidų (A6.1.3). Įvardija, kokį verslą norėtų pradėti ateityje, paaiškina, kuo šis verslas būtų naudingas, naudodamasis pagalba kuria nesudėtingą verslo planą (A6.2.3). |
Apibūdina, kas yra pinigai, paaiškina, kokia jų paskirtis. Nustato ir paaiškina ryšį tarp pajamų ir išlaidų, pateikia pavyzdžių (A6.1.4). Paaiškina ir pateikia pavyzdžių, ką būtina žinoti pradedant verslą, kuria nesudėtingą verslo planą (A6.2.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas artimiausioje aplinkoje. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Kalbama, ko reikia žmonėms kaip vartotojams ir ko reikia verslui. Mokomasi apibūdinti artimoje aplinkoje veikiančius verslus. Jeigu būčiau verslininkas. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Aptariama, kas yra verslo idėja ir komandinio darbo vaidmuo ją įgyvendinant. Kalbama apie veiklos planavimą, konkurenciją, reklamą ir atsakomybės už savo veiksmus svarbą |
||||
Orientavimasis istoriniame laike, geografinėje erdvėje ir rinkoje (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pasakodamas apie praeities įvykius, vartoja laiką nusakančias sąvokas (praeitis, dabartis, ateitis) (B1.1.1). Pagal pateiktus požymius ir papildomą informaciją kai kuriuos žmonių gyvenimo pokyčius priskiria skirtingiems istorijos laikotarpiams (B1.2.1). Padedamas Lietuvos žemėlapyje atpažįsta kai kurių aptartų istorijos objektų vietas (B1.3.1). |
Pasakodamas apie praeities įvykius, objektus, asmenų veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (praeitis, dabartis, ateitis) (B1.1.2). Pagal pateiktus požymius ir papildomą informaciją žmonių gyvenimo pokyčius priskiria skirtingiems istorijos laikotarpiams (B1.2.2). Lietuvos žemėlapyje atpažįsta kai kurių aptartų istorijos objektų vietas (B1.3.2). |
Nurodydamas įvykių, objektų, asmenų veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (praeitis, dabartis, ateitis) (B1.1.3). Pagal pateiktus požymius žmonių gyvenimo pokyčius priskiria skirtingiems istorijos laikotarpiams (B1.2.3). Lietuvos žemėlapyje randa ir parodo kai kurių aptartų istorijos objektų ir įvykių vietas (B1.3.3). |
Apibūdindamas įvykius, objektus, asmenų veiklą, vartoja laiką nusakančias sąvokas (praeitis, dabartis, ateitis) (B1.1.4). Žmonių gyvenimo pokyčius priskiria skirtingiems istorijos laikotarpiams (B1.2.4). Randa ir apibūdina Lietuvos žemėlapyje kai kurių aptartų istorijos objektų, įvykių vietas (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysAš ir mano šeimos istorija. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Kalbama, kokie yra svarbiausi vaiko ir šeimos gyvenimo įvykiai, tyrinėjamas giminės medis (vaikai, tėvai, seneliai). Aiškinamasi, kokios yra šventės, tradicijos, kodėl jos svarbios, aptariama, kodėl šventės gali būti minimos skirtingai. Praeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aptariama, kodėl svarbu tyrinėti praeitį, pažinti istoriją. [...] Ieškoma žmonių gyvenimą praeityje, jų kūrybą atspindinčių kūrinių, paminklų. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Pasakodamas apie istorinių įvykių laiką, vartoja kai kurias laiką nusakančias sąvokas (laikotarpis, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, era, pr. mūsų erą, mūsų era) (B1.1.1). Pagal pateiktus požymius priskiria kai kuriuos nagrinėtus įvykius ir objektus atskiriems istorijos laikotarpiams (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai) (B1.2.1). Lietuvos žemėlapyje atpažįsta ar nurodo kai kurių aptartų istorinių objektų vietas (B1.3.1). |
Pasakodamas apie istorinių įvykių, objektų, asmenybių veiklos laiką, vartoja kai kurias laiką nusakančias sąvokas (laikotarpis, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, era, pr. mūsų erą, mūsų era) (B1.1.2). Priskiria kai kuriuos nagrinėtus įvykius ir objektus atskiriems istorijos laikotarpiams (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai) (B1.2.2). Lietuvos žemėlapyje randa ir parodo aptartų istorinių objektų vietas (B1.3.2). |
Nurodydamas istorinių įvykių, objektų, asmenybių veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (laikotarpis, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, era, pr. mūsų erą, mūsų era) (B1.1.3). Priskiria nagrinėtus įvykius ir objektus atskiriems istorijos laikotarpiams (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai) (B1.2.3). Lietuvos žemėlapyje randa, parodo ir mokytojui padedant apibūdina aptartų istorinių objektų ir įvykių vietas (B1.3.3). |
Apibūdindamas istorinių įvykių, objektų, asmenybių veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (laikotarpis, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, era, pr. mūsų erą, mūsų era) (B1.1.4). Priskiria nagrinėtus įvykius ir objektus atskiriems istorijos laikotarpiams (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai), paaiškina kaip jie tarpusavyje susiję (B1.2.4). Lietuvos žemėlapyje randa, parodo ir apibūdina aptartų istorinių objektų ir istorijos įvykių vietas (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysMūsų valstybę kūrusios asmenybės. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Lietuvos karalius Mindaugas. Aptariami Lietuvos didieji kunigaikščiai (Gediminas, Vytautas), Lietuvos tautinės valstybės kūrėjai. Kovojančios Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjai. Žmonių gyvenimas skirtingais istorijos laikotarpiais. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Tyrinėjama, kodėl istorikai išskiria atskirus istorijos laikotarpius, mokomasi kas būdinga laikotarpiams (priešistorė, senovė, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Orientuojasi realioje erdvėje, nusako pažįstamą vietovę pagal judėjimo maršrutą, mokytojui padedant nurodo keletą reikšmingų objektų, piešiniu vaizduoja kelią į mokyklą (B2.1.1). Nurodo savo gyvenamosios vietos adresą; mokytojui padedant Lietuvos žemėlapyje – savo gyvenamąją vietą (miestą, miestelį, kaimą) (B2.2.1). |
Orientuojasi realioje erdvėje, atsakydamas į klausimus apibūdina pažįstamą vietovę pagal judėjimo maršrutą, nurodo keletą reikšmingų objektų, piešiniu ir (ar) schema vaizduoja kelią į mokyklą (B2.1.2). Nurodo savo gyvenamosios vietos adresą; Lietuvos žemėlapyje – savo gyvenamąją vietą (miestą, miestelį, kaimą), mokytojui padedant – Lietuvos valstybės sienas, sostinę, geografinius objektus (2–3 didžiausius miestus, upes, ežerus, Baltijos jūrą) (B2.2.2). |
Orientuojasi realioje erdvėje, apibūdina pažįstamą vietovę pagal judėjimo maršrutą, nurodo keletą reikšmingų objektų, piešiniu ir (ar) schema vaizduoja kelią į mokyklą (B2.1.3). Nurodo savo gyvenamosios vietos adresą; Lietuvos žemėlapyje – savo gyvenamąją vietą (miestą, miestelį, kaimą), Lietuvos valstybės sienas, sostinę, geografinius objektus (2–3 didžiausius miestus, upes, ežerus, Baltijos jūrą) (B2.2.3). |
Orientuojasi realioje erdvėje, apibūdina pažįstamą vietovę pagal judėjimo maršrutą, nurodo keletą reikšmingų objektų pažįstamoje ir naujoje aplinkoje, piešiniu ir (ar) schema vaizduoja kelią į mokyklą (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysOrientavimasis realioje erdvėje ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 1–2 klasių koncentras.1 klasė [...] Tyrinėjamas mokyklos kiemo planas. Aiškinamasi, kaip pakeliui į mokyklą, mokykloje, kieme būti saugiam. Mokomasi nupasakoti kelią į mokyklą, nusakyti objektus, pro kuriuos einama arba važiuojama. Pažintis su Lietuvos žemėlapiu. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Mokomasi žemėlapyje atpažinti Lietuvos valstybės ribas, parodyti savo gyvenamąją vietą, Lietuvos sostinę Vilnių, pasirinktinai 2–3 didžiausius miestus, upes, ežerus, Baltijos jūrą. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Padedant mokytojui naudodamasis gamtos ženklais ir (ar) kompasu, orientuojasi pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje (B2.1.1). Mokytojui padedant vietovės plane, Lietuvos žemėlapyje, gaublyje įvardija juose esančią bendriausią gamtinių ir visuomeninių objektų ir reiškinių informaciją (B2.2.1). |
Naudodamasis klausimynu apibūdina geografinės aplinkos požymius ir remdamasis gamtos ženklais ir (ar) kompasu, orientuojasi pažįstamoje aplinkoje, vietovėje, vietovės plane (B2.1.2). Atsakydamas į klausimus ar naudodamasis klausimynu orientuojasi vietovės plane, Lietuvos žemėlapyje, gaublyje, įvardija juose esančią bendriausią gamtinių ir visuomeninių objektų ir reiškinių informaciją (B2.2.2). |
Pastebi, įsimena ir nusako geografinės aplinkos požymius, naudodamasis gamtos ženklais ir (ar) kompasu, orientuojasi pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje, vietovės plane (B2.1.4). Orientuojasi vietovės plane, Lietuvos žemėlapyje, gaublyje, randa, parodo ir apibūdina svarbiausius objektus, įvardija juose esančią bendriausią gamtinių ir visuomeninių objektų ir reiškinių informaciją (B2.2.4). |
|
Mokymo(si) turinysPagrindinės pasaulio kryptys. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Aiškinamasi apie pagrindines pasaulio kryptis, kalbama, kaip susiorientuoti vietovėje, aptariama kas padeda orientuotis dieną, kas naktį (pavyzdžiui, dieną Saulė, naktį – šiaurinė žvaigždė). Žmonių ir jų gyvenimo įvairovė pasaulyje. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Aptariama, kur ir kaip gyvena žmonės skirtinguose pasaulio kraštuose (gamtinė aplinka, būstai, kultūros ypatumai). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pateikus klausimų įvardija, ką norėtų ir galėtų nusipirkti (B3.1.1). Padedamas išsiaiškina, kad Lietuvoje parduodamos prekės yra pagamintos ir kitose šalyse (B3.2.1). Pateikus klausimų įvardija, kokių įgūdžių reikia konkrečiam darbui (B3.3.1). |
Remdamasis patirtimi papasakoja, ką norėtų ir galėtų nusipirkti (B3.1.2). Nurodo, kad Lietuvoje parduodamos prekės yra pagamintos ir kitose šalyse (B3.2.2). Nurodo, kokių įgūdžių reikia konkrečiam darbui (B3.3.2). |
Remdamasis patirtimi nusako skirtumą tarp norų ir galimybių prekei ar paslaugai įsigyti (B3.1.3). Įvardija, kad Lietuvoje parduodamos prekės yra pagamintos ir kitose šalyse (B3.2.3). Paaiškina, kodėl kiekvienam darbui reikia konkrečių įgūdžių (B3.3.3). |
Remdamasis patirtimi argumentuotai paaiškina skirtumą tarp norų ir galimybių prekei ar paslaugai įsigyti (B3.1.4). Paaiškina, kad Lietuvoje parduodamos prekės yra pagamintos ir kitose šalyse (B3.2.4). Paaiškina, kodėl kiekvienam darbui reikia konkrečių įgūdžių, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (B3.3.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas ir verslumas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Aptariama, kas yra verslininkas, tyrinėjami artimiausioje aplinkoje esantys verslai. Ekonominiai procesai artimiausioje aplinkoje. Aptariama, kokios būna profesijos ir kokias profesijas mokiniai žino savo artimiausioje aplinkoje ir (ar) šeimoje. Tyrinėjama, kuo skiriasi darbai verslo įmonėse ir valstybinėse institucijose. [...] Mano asmeniniai finansai 1–2 klasių koncentras.2 klasė Kalbama, kaip uždirbami pinigai. Diskutuojama apie šeimos ir mokinio pajamas (kišenpinigiai, pramogos ir kt.). Aptariami apsipirkimo sprendimai, išlaidos, grąža ir skola. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Mokytojui padedant sprendžia nesudėtingus klausimus, susijusius su asmeniniais finansais (B3.1.1). Įvardija kai kurias institucijas, teikiančias finansines paslaugas, pateikus klausimus nusako kai kurias jų funkcijas (B3.2.1). Įvardija, kas moka už teikiamas viešąsias paslaugas (pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, viešosios tvarkos palaikymas ir pan.) (B3.3.1). |
Pagal pateiktą pavyzdį sprendžia nesudėtingus klausimus, susijusius su asmeniniais finansais (B3.1.2). Įvardija keletą institucijų, teikiančių finansines paslaugas, nusako jų paskirtį. Nurodo, kodėl žmonės skolinasi (B3.2.2). Nurodo, kas moka už viešųjų paslaugų (pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, viešosios tvarkos palaikymas ir pan.) teikimą (B3.3.2). |
Sprendžia nesudėtingus klausimus, susijusius su asmeniniais finansais (B3.1.3). Nurodo keletą institucijų, teikiančių finansines paslaugas, nusako jų paskirtį. Nusako galimas skolinimo ir (ar) skolinimosi pasekmes (B3.2.3). Paaiškina, iš kur valstybė gauna pinigų viešosioms paslaugoms (pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, viešosios tvarkos palaikymas ir pan.) teikti (B3.3.3). |
Sprendžia nesudėtingus klausimus, susijusius su asmeniniais finansais, kelia klausimus, įvardija problemas (B3.1.4). Nurodo keletą institucijų, teikiančių finansines paslaugas, nusako jų paskirtį. Apibūdina galimas skolinimo ir (ar) skolinimosi pasekmes (B3.2.4). Apibūdina, kas yra mokesčiai, pateikia keletą pavyzdžių, kam jie yra panaudojami (B3.3.4). |
Mokymo(si) turinysRinka. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Pasitelkiant projektines veiklas ir situacinius žaidimus, mokomasi atpažinti pirkėjo ir pardavėjo vaidmenis. Aptariama, kas yra prekės ir (ar) paslaugos kaina, perteklius ir stygius. Ekonominiai procesai bendruomenėje. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Diskutuojama apie verslo įmonių ir valstybinių institucijų sukuriamas prekes ir paslaugas. Aptariama, kodėl skiriasi produktų kilmės šalys. Diskutuojama apie atsakingo vartojimo svarbą. Aptariama, kodėl verslas ir namų ūkiai moka mokesčius valstybei. Prekių ir pinigų judėjimas. Aptariamos sąvokos: pirkėjas – vartotojas, gamintojas – pardavėjas, namų ūkis, prekės, paslaugos, ištekliai. Kalbama apie pardavėjų pajamas, pirkėjų išlaidas. Diskutuojama apie taupymą, skolinimąsi ir bankus. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pasakodamas apie praeities įvykius, vartoja laiką nusakančias sąvokas (praeitis, dabartis, ateitis) (B1.1.1). Pagal pateiktus požymius ir papildomą informaciją kai kuriuos žmonių gyvenimo pokyčius priskiria skirtingiems istorijos laikotarpiams (B1.2.1). Padedamas Lietuvos žemėlapyje atpažįsta kai kurių aptartų istorijos objektų vietas (B1.3.1). |
Pasakodamas apie praeities įvykius, objektus, asmenų veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (praeitis, dabartis, ateitis) (B1.1.2). Pagal pateiktus požymius ir papildomą informaciją žmonių gyvenimo pokyčius priskiria skirtingiems istorijos laikotarpiams (B1.2.2). Lietuvos žemėlapyje atpažįsta kai kurių aptartų istorijos objektų vietas (B1.3.2). |
Nurodydamas įvykių, objektų, asmenų veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (praeitis, dabartis, ateitis) (B1.1.3). Pagal pateiktus požymius žmonių gyvenimo pokyčius priskiria skirtingiems istorijos laikotarpiams (B1.2.3). Lietuvos žemėlapyje randa ir parodo kai kurių aptartų istorijos objektų ir įvykių vietas (B1.3.3). |
Apibūdindamas įvykius, objektus, asmenų veiklą, vartoja laiką nusakančias sąvokas (praeitis, dabartis, ateitis) (B1.1.4). Žmonių gyvenimo pokyčius priskiria skirtingiems istorijos laikotarpiams (B1.2.4). Randa ir apibūdina Lietuvos žemėlapyje kai kurių aptartų istorijos objektų, įvykių vietas (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysAš ir mano šeimos istorija. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Kalbama, kokie yra svarbiausi vaiko ir šeimos gyvenimo įvykiai, tyrinėjamas giminės medis (vaikai, tėvai, seneliai). Aiškinamasi, kokios yra šventės, tradicijos, kodėl jos svarbios, aptariama, kodėl šventės gali būti minimos skirtingai. Praeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aptariama, kodėl svarbu tyrinėti praeitį, pažinti istoriją. [...] Ieškoma žmonių gyvenimą praeityje, jų kūrybą atspindinčių kūrinių, paminklų. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Orientuojasi realioje erdvėje, nusako pažįstamą vietovę pagal judėjimo maršrutą, mokytojui padedant nurodo keletą reikšmingų objektų, piešiniu vaizduoja kelią į mokyklą (B2.1.1). Nurodo savo gyvenamosios vietos adresą; mokytojui padedant Lietuvos žemėlapyje – savo gyvenamąją vietą (miestą, miestelį, kaimą) (B2.2.1). |
Orientuojasi realioje erdvėje, atsakydamas į klausimus apibūdina pažįstamą vietovę pagal judėjimo maršrutą, nurodo keletą reikšmingų objektų, piešiniu ir (ar) schema vaizduoja kelią į mokyklą (B2.1.2). Nurodo savo gyvenamosios vietos adresą; Lietuvos žemėlapyje – savo gyvenamąją vietą (miestą, miestelį, kaimą), mokytojui padedant – Lietuvos valstybės sienas, sostinę, geografinius objektus (2–3 didžiausius miestus, upes, ežerus, Baltijos jūrą) (B2.2.2). |
Orientuojasi realioje erdvėje, apibūdina pažįstamą vietovę pagal judėjimo maršrutą, nurodo keletą reikšmingų objektų, piešiniu ir (ar) schema vaizduoja kelią į mokyklą (B2.1.3). Nurodo savo gyvenamosios vietos adresą; Lietuvos žemėlapyje – savo gyvenamąją vietą (miestą, miestelį, kaimą), Lietuvos valstybės sienas, sostinę, geografinius objektus (2–3 didžiausius miestus, upes, ežerus, Baltijos jūrą) (B2.2.3). |
Orientuojasi realioje erdvėje, apibūdina pažįstamą vietovę pagal judėjimo maršrutą, nurodo keletą reikšmingų objektų pažįstamoje ir naujoje aplinkoje, piešiniu ir (ar) schema vaizduoja kelią į mokyklą (B2.1.4). |
Mokymo(si) turinysOrientavimasis realioje erdvėje ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 1–2 klasių koncentras.1 klasė [...] Tyrinėjamas mokyklos kiemo planas. Aiškinamasi, kaip pakeliui į mokyklą, mokykloje, kieme būti saugiam. Mokomasi nupasakoti kelią į mokyklą, nusakyti objektus, pro kuriuos einama arba važiuojama. Pažintis su Lietuvos žemėlapiu. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Mokomasi žemėlapyje atpažinti Lietuvos valstybės ribas, parodyti savo gyvenamąją vietą, Lietuvos sostinę Vilnių, pasirinktinai 2–3 didžiausius miestus, upes, ežerus, Baltijos jūrą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pateikus klausimų įvardija, ką norėtų ir galėtų nusipirkti (B3.1.1). Padedamas išsiaiškina, kad Lietuvoje parduodamos prekės yra pagamintos ir kitose šalyse (B3.2.1). Pateikus klausimų įvardija, kokių įgūdžių reikia konkrečiam darbui (B3.3.1). |
Remdamasis patirtimi papasakoja, ką norėtų ir galėtų nusipirkti (B3.1.2). Nurodo, kad Lietuvoje parduodamos prekės yra pagamintos ir kitose šalyse (B3.2.2). Nurodo, kokių įgūdžių reikia konkrečiam darbui (B3.3.2). |
Remdamasis patirtimi nusako skirtumą tarp norų ir galimybių prekei ar paslaugai įsigyti (B3.1.3). Įvardija, kad Lietuvoje parduodamos prekės yra pagamintos ir kitose šalyse (B3.2.3). Paaiškina, kodėl kiekvienam darbui reikia konkrečių įgūdžių (B3.3.3). |
Remdamasis patirtimi argumentuotai paaiškina skirtumą tarp norų ir galimybių prekei ar paslaugai įsigyti (B3.1.4). Paaiškina, kad Lietuvoje parduodamos prekės yra pagamintos ir kitose šalyse (B3.2.4). Paaiškina, kodėl kiekvienam darbui reikia konkrečių įgūdžių, pateikia pavyzdžių iš artimiausios aplinkos (B3.3.4). |
Mokymo(si) turinysVerslas ir verslumas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Aptariama, kas yra verslininkas, tyrinėjami artimiausioje aplinkoje esantys verslai. Ekonominiai procesai artimiausioje aplinkoje. Aptariama, kokios būna profesijos ir kokias profesijas mokiniai žino savo artimiausioje aplinkoje ir (ar) šeimoje. Tyrinėjama, kuo skiriasi darbai verslo įmonėse ir valstybinėse institucijose. [...] Mano asmeniniai finansai 1–2 klasių koncentras.2 klasė Kalbama, kaip uždirbami pinigai. Diskutuojama apie šeimos ir mokinio pajamas (kišenpinigiai, pramogos ir kt.). Aptariami apsipirkimo sprendimai, išlaidos, grąža ir skola. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Pasakodamas apie istorinių įvykių laiką, vartoja kai kurias laiką nusakančias sąvokas (laikotarpis, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, era, pr. mūsų erą, mūsų era) (B1.1.1). Pagal pateiktus požymius priskiria kai kuriuos nagrinėtus įvykius ir objektus atskiriems istorijos laikotarpiams (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai) (B1.2.1). Lietuvos žemėlapyje atpažįsta ar nurodo kai kurių aptartų istorinių objektų vietas (B1.3.1). |
Pasakodamas apie istorinių įvykių, objektų, asmenybių veiklos laiką, vartoja kai kurias laiką nusakančias sąvokas (laikotarpis, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, era, pr. mūsų erą, mūsų era) (B1.1.2). Priskiria kai kuriuos nagrinėtus įvykius ir objektus atskiriems istorijos laikotarpiams (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai) (B1.2.2). Lietuvos žemėlapyje randa ir parodo aptartų istorinių objektų vietas (B1.3.2). |
Nurodydamas istorinių įvykių, objektų, asmenybių veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (laikotarpis, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, era, pr. mūsų erą, mūsų era) (B1.1.3). Priskiria nagrinėtus įvykius ir objektus atskiriems istorijos laikotarpiams (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai) (B1.2.3). Lietuvos žemėlapyje randa, parodo ir mokytojui padedant apibūdina aptartų istorinių objektų ir įvykių vietas (B1.3.3). |
Apibūdindamas istorinių įvykių, objektų, asmenybių veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (laikotarpis, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, era, pr. mūsų erą, mūsų era) (B1.1.4). Priskiria nagrinėtus įvykius ir objektus atskiriems istorijos laikotarpiams (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai), paaiškina kaip jie tarpusavyje susiję (B1.2.4). Lietuvos žemėlapyje randa, parodo ir apibūdina aptartų istorinių objektų ir istorijos įvykių vietas (B1.3.4). |
Mokymo(si) turinysMūsų valstybę kūrusios asmenybės. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Lietuvos karalius Mindaugas. Aptariami Lietuvos didieji kunigaikščiai (Gediminas, Vytautas), Lietuvos tautinės valstybės kūrėjai. Kovojančios Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjai. Žmonių gyvenimas skirtingais istorijos laikotarpiais. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Tyrinėjama, kodėl istorikai išskiria atskirus istorijos laikotarpius, mokomasi kas būdinga laikotarpiams (priešistorė, senovė, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Padedant mokytojui naudodamasis gamtos ženklais ir (ar) kompasu, orientuojasi pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje (B2.1.1). Mokytojui padedant vietovės plane, Lietuvos žemėlapyje, gaublyje įvardija juose esančią bendriausią gamtinių ir visuomeninių objektų ir reiškinių informaciją (B2.2.1). |
Naudodamasis klausimynu apibūdina geografinės aplinkos požymius ir remdamasis gamtos ženklais ir (ar) kompasu, orientuojasi pažįstamoje aplinkoje, vietovėje, vietovės plane (B2.1.2). Atsakydamas į klausimus ar naudodamasis klausimynu orientuojasi vietovės plane, Lietuvos žemėlapyje, gaublyje, įvardija juose esančią bendriausią gamtinių ir visuomeninių objektų ir reiškinių informaciją (B2.2.2). |
Pastebi, įsimena ir nusako geografinės aplinkos požymius, naudodamasis gamtos ženklais ir (ar) kompasu, orientuojasi pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje, vietovės plane (B2.1.4). Orientuojasi vietovės plane, Lietuvos žemėlapyje, gaublyje, randa, parodo ir apibūdina svarbiausius objektus, įvardija juose esančią bendriausią gamtinių ir visuomeninių objektų ir reiškinių informaciją (B2.2.4). |
|
Mokymo(si) turinysPagrindinės pasaulio kryptys. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Aiškinamasi apie pagrindines pasaulio kryptis, kalbama, kaip susiorientuoti vietovėje, aptariama kas padeda orientuotis dieną, kas naktį (pavyzdžiui, dieną Saulė, naktį – šiaurinė žvaigždė). Žmonių ir jų gyvenimo įvairovė pasaulyje. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Aptariama, kur ir kaip gyvena žmonės skirtinguose pasaulio kraštuose (gamtinė aplinka, būstai, kultūros ypatumai). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Mokytojui padedant sprendžia nesudėtingus klausimus, susijusius su asmeniniais finansais (B3.1.1). Įvardija kai kurias institucijas, teikiančias finansines paslaugas, pateikus klausimus nusako kai kurias jų funkcijas (B3.2.1). Įvardija, kas moka už teikiamas viešąsias paslaugas (pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, viešosios tvarkos palaikymas ir pan.) (B3.3.1). |
Pagal pateiktą pavyzdį sprendžia nesudėtingus klausimus, susijusius su asmeniniais finansais (B3.1.2). Įvardija keletą institucijų, teikiančių finansines paslaugas, nusako jų paskirtį. Nurodo, kodėl žmonės skolinasi (B3.2.2). Nurodo, kas moka už viešųjų paslaugų (pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, viešosios tvarkos palaikymas ir pan.) teikimą (B3.3.2). |
Sprendžia nesudėtingus klausimus, susijusius su asmeniniais finansais (B3.1.3). Nurodo keletą institucijų, teikiančių finansines paslaugas, nusako jų paskirtį. Nusako galimas skolinimo ir (ar) skolinimosi pasekmes (B3.2.3). Paaiškina, iš kur valstybė gauna pinigų viešosioms paslaugoms (pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, viešosios tvarkos palaikymas ir pan.) teikti (B3.3.3). |
Sprendžia nesudėtingus klausimus, susijusius su asmeniniais finansais, kelia klausimus, įvardija problemas (B3.1.4). Nurodo keletą institucijų, teikiančių finansines paslaugas, nusako jų paskirtį. Apibūdina galimas skolinimo ir (ar) skolinimosi pasekmes (B3.2.4). Apibūdina, kas yra mokesčiai, pateikia keletą pavyzdžių, kam jie yra panaudojami (B3.3.4). |
Mokymo(si) turinysRinka. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Pasitelkiant projektines veiklas ir situacinius žaidimus, mokomasi atpažinti pirkėjo ir pardavėjo vaidmenis. Aptariama, kas yra prekės ir (ar) paslaugos kaina, perteklius ir stygius. Ekonominiai procesai bendruomenėje. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Diskutuojama apie verslo įmonių ir valstybinių institucijų sukuriamas prekes ir paslaugas. Aptariama, kodėl skiriasi produktų kilmės šalys. Diskutuojama apie atsakingo vartojimo svarbą. Aptariama, kodėl verslas ir namų ūkiai moka mokesčius valstybei. Prekių ir pinigų judėjimas. Aptariamos sąvokos: pirkėjas – vartotojas, gamintojas – pardavėjas, namų ūkis, prekės, paslaugos, ištekliai. Kalbama apie pardavėjų pajamas, pirkėjų išlaidas. Diskutuojama apie taupymą, skolinimąsi ir bankus. |
||||
Tyrinėjimas ir interpretavimas (C)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pateikia istorinių šaltinių pavyzdžių, papasakoja, ką jis padeda išsiaiškinti apie praeitį (C1.1.1). Padedamas tyrinėja skirtingus istorijos šaltinius, įvardija patikimą šaltinį (C1.2.1). |
Nurodo, kas yra istorijos šaltinis, papasakoja, ką jis nusako apie praeitį (C1.1.2). Iš skirtingų šaltinių atrenka patikimą šaltinį (C1.2.2). |
Paaiškina, kas yra istorijos šaltinis, pagal duotus požymius palygina kelių istorinių šaltinių patikimumą (C1.1.3). Iš skirtingų šaltinių atrenka patikimą istorijos šaltinį, paaiškina kodėl (C1.2.3). |
Nurodo keletą istorijos šaltinių, vertina jų patikimumą atsakant į klausimus apie praeitį (C1.1.4). Iš skirtingų šaltinių atrenka patikimą istorijos šaltinį, nurodo patikimo šaltinio požymius (C1.2.4). |
Mokymo(si) turinysVirtuali erdvė. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Aptariama, kaip veikia internetas, kokios informacijos galima rasti internete, kokios interneto teikiamos galimybės ir pavojai. Praeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė [...] Tyrinėjami šaltiniai, kurie gali papasakoti apie praeitį, nagrinėja tekstus, nuotraukas, meno kūrinius, daiktus. [...] |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Įvardija istorijos šaltinį, kuris gali padėti atsakyti į klausimų apie pasirinktos vietovės ir Lietuvos istoriją (C1.1.1). Padedamas pagal pateiktus požymius ir papildomą informaciją vertina istorijos šaltinyje pateiktos informacijos patikimumą (C1.2.1). |
Nurodo keletą istorijos šaltinių, kurie padėtų atsakyti į klausimus apie pasirinktos vietovės ir Lietuvos istoriją (C1.1.2). Pagal pateiktus požymius ir papildomą informaciją vertina istorijos šaltinyje pateiktos informacijos patikimumą, pateikia šaltinio liudijimą (C1.2.2). |
Nurodo keletą istorijos šaltinių, įvardija jų patikimumą atsakant į klausimus apie pasirinktos vietovės ir Lietuvos istoriją (C1.1.3). Pagal pateiktus požymius vertina istorijos šaltiniuose pateiktos informacijos patikimumą, pateikia šaltinio liudijimą (C1.2.3). |
Nurodo keletą istorijos šaltinių, paaiškina jų reikšmingumą atsakant į klausimus apie pasirinktos vietovės ir Lietuvos istoriją (C1.1.4). Vertina istorijos šaltinyje pateiktos informacijos patikimumą, pateikia kelių skirtingų šaltinių liudijimus (C1.2.4). |
Mokymo(si) turinysPraeities tyrinėjimas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Abiejų Tautų Respublika: nuo susitarimo būti iki paieškų likti kartu. Kalbamasi, ką reiškia gyventi be valstybės: okupacijos ir kova dėl laisvės. Nepriklausomos valstybės kūrimas: Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Žmonių veikla ir mokymas(-is) praeityje. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Nagrinėjama, kaip keitėsi žmonių veikla, profesijos, jų pasirinkimas, kalbama kuo vertėsi žmonės prieš šimtą, tūkstantį metų. Kalbama, ko ir kaip mokėsi mokykloje mano bendraamžiai praeityje, prisimenamos pirmosios mokyklos pasaulyje ir Lietuvoje, vadovėliai ir kitos mokymo(si) priemonės. Aptariamos ir ateities mokymo(si)perspektyvos, paminint ir mokslo pažangos atradimus. Mokomasi nusakyti kelionės maršrutą, tikslą.. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Su mokytoju aptaria, ką vaizduoja ir ką galima sužinoti iš turimų natūralių ir skaitmeninių vaizdinių informacijos šaltinių, aplinkos objektų (C2.1.1). Nurodo natūralioje aplinkoje (lauke) esančius daiktus, vykstančius įvykius (C2.2.1). |
Nurodo, ką galima sužinoti iš turimų natūralių ir skaitmeninių vaizdo informacijos šaltinių, aplinkos objektų (C2.1.2). Apibūdina natūralioje aplinkoje (lauke) esančius daiktus, vykstančius įvykius, situacijas (C2.2.2). |
Apibūdina, ką galima sužinoti iš turimų natūralių ir skaitmeninių vaizdo informacijos šaltinių, aplinkos objektų, pateikia pavyzdžių (C2.1.3). Apibūdina natūralioje aplinkoje (lauke) esančius daiktus, vykstančius įvykius, situacijas. Savais žodžiais nusako keletą jų ypatumų, paskirtį (C2.2.3). |
Apibūdina, ką galima sužinoti iš turimų natūralių ir skaitmeninių vaizdo informacijos šaltinių, aplinkos objektų, pateikia pavyzdžių; savais žodžiais paaiškina, kaip informaciją galėtų panaudoti (C2.1.4). Apibūdina natūralioje aplinkoje (lauke) esančius daiktus, vykstančius įvykius, situacijas. Paaiškina jų paskirtį, nurodo keletą jų ypatumų (C2.2.4). |
Mokymo(si) turinysOrientavimasis realioje erdvėje ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 1–2 klasių koncentras.1 klasė [...] Tyrinėjamas mokyklos kiemo planas. Aiškinamasi, kaip pakeliui į mokyklą, mokykloje, kieme būti saugiam. [...] Gyvenamieji būstai. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aiškinamasi, kas ir kokiuose būstuose gyvena (mažaaukštis ir daugiaaukštis ir (ar) privatus ir daug savininkų turintis ir (ar) senas ir naujas namas). |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Pavaizduoja artimiausioje geografinėje aplinkoje pastebėtas ir (ar) stebimas objektų vietas piešiniu, padedamas juos pakomentuoja (C2.1.1). Pasirenka geografinę priemonę (vaizdą, planą), įvardija joje pateiktus ir (ar) pavaizduotus daiktus (C2.2.1). |
Pavaizduoja artimiausioje geografinėje aplinkoje pastebėtas ir (ar) stebimas objektų vietas piešiniu, schema ir juos pakomentuoja (C2.1.2). Pasirenka ir analizuoja geografinę priemonę (vaizdą, planą, žemėlapį), įvardija joje pateiktus ir (ar) pavaizduotus daiktus (C2.2.2). |
Pavaizduoja artimiausioje geografinėje aplinkoje pastebėtas ir (ar) stebimas objektų vietas piešiniu, schema, paprasčiausiu modeliu ir juos pakomentuoja (C2.1.3). Pasirenka ir analizuoja geografinę priemonę (vaizdą, planą, žemėlapį), apibūdina joje pateiktus ir (ar) pavaizduotus daiktus, siekia nustatyti jų tarpusavio sąsajas (C2.2.3). |
Pavaizduoja artimiausioje geografinėje aplinkoje pastebėtas ir (ar) stebimas objektų vietas piešiniu, schema, paprasčiausiu modeliu, skaitmeniniu formatu ir juos pakomentuoja (C2.1.4). Pasirenka ir analizuoja geografinę priemonę (vaizdą, planą, žemėlapį), apibūdina joje pateiktus ir (ar) pavaizduotus daiktus, nustato jų tarpusavio sąsajas pagal pateiktus požymius (C2.2.4). |
Mokymo(si) turinysGaublys – Žemės modelis. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Elementari pažintis su gaubliu – Žemės modeliu: aptariama, kaip gaublyje vaizduojama sausuma, vanduo, žemynai ir vandenynai. Lietuvos etnografinių sričių ypatybės. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Susipažįstama su etnografiniais regionais (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva) ir jų kultūriniais bruožais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pagal pateiktus klausimus papasakoja apie aplinką, verslumą, praeitį, ateitį (C3.1.1). Atsakydamas į klausimus apie aplinką, verslumą, praeities įvykius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.1). |
Remdamasis pasirinktu informacijos šaltiniu kuria nesudėtingus pasakojimus apie aplinką, verslumą, praeitį, ateitį (C3.1.2). Padedamas pasakoja apie aplinkos, verslumo, praeities įvykius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.2). |
Remdamasis skirtingais informacijos šaltiniais kuria pasakojimus apie aplinką, verslumą, praeitį, ateitį (C3.1.3). Pasakodamas apie aplinkos, verslumo, praeities įvykius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.3). |
Remdamasis skirtingais informacijos šaltiniais kuria nesudėtingus pasakojimus apie aplinką, verslumą, praeitį, ateitį, argumentuoja savo nuomonę (C3.1.4). Pasakodamas apie aplinkos, verslumo, praeities įvykius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas, pateikia pavyzdžių (C3.2.4). |
Mokymo(si) turinysPraeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė [...] Mokomasi kurti istorinę seką, kaip keitėsi žmonių gyvenamieji namai, kalbama, kodėl žmonės statė ir įsikurdavo rūmuose, pilyse. Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. Komunikacija, kelionės ir keliautojai: aptariama, kaip žmonės bendravo, keliavo praeityje. Praeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė [...] Tyrinėjami šaltiniai, kurie gali papasakoti apie praeitį, nagrinėja tekstus, nuotraukas, meno kūrinius, daiktus. Ieškoma žmonių gyvenimą praeityje, jų kūrybą atspindinčių kūrinių, paminklų. |
||||
| 3–4 klasių koncentras |
Mokytojui padedant paaiškina aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius (C3.1.1). Atsakydamas į klausimus apie aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.1). |
Remdamasis vienu šaltiniu paaiškina aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, sukuria nesudėtingą pasakojimą ar pranešimą (C3.1.2). Apibūdindamas aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.2). |
Remdamasis skirtingais šaltiniais paaiškina aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, sukuria pasakojimą ar pranešimą (C3.1.3). Apibūdindamas aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pranešime tinkamai vartoja laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.3). |
Remdamasis skirtingais šaltiniais paaiškina aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pateikia reiškinių pavyzdžių, sukuria pasakojimą ar pranešimą (C3.1.4). Apibūdindamas aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pranešime tinkamai vartoja laiko ir erdvės sąvokas, pateikia pavyzdžių (C3.2.4). |
Mokymo(si) turinysLietuviai pasaulyje. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Aptariamos skirtingų likimų žmonių istorijos įvairiose pasaulio kraštuose, tyrinėjama, kuriose šalyse gyvena šeimos giminės, kodėl? Aš – praeities tyrinėtojas. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Nagrinėjama, pagal kokius požymius galima nustatyti tam tikrą istorinį laikotarpį, nagrinėjant istorinius dokumentus, senus daiktus, meno kūrinius, fotografijas ir kt. Aptariama į ką svarbu atsižvelgti pasakojant apie praeitį, ką apie praeitį pasakoja muziejaus eksponatai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pateikia istorinių šaltinių pavyzdžių, papasakoja, ką jis padeda išsiaiškinti apie praeitį (C1.1.1). Padedamas tyrinėja skirtingus istorijos šaltinius, įvardija patikimą šaltinį (C1.2.1). |
Nurodo, kas yra istorijos šaltinis, papasakoja, ką jis nusako apie praeitį (C1.1.2). Iš skirtingų šaltinių atrenka patikimą šaltinį (C1.2.2). |
Paaiškina, kas yra istorijos šaltinis, pagal duotus požymius palygina kelių istorinių šaltinių patikimumą (C1.1.3). Iš skirtingų šaltinių atrenka patikimą istorijos šaltinį, paaiškina kodėl (C1.2.3). |
Nurodo keletą istorijos šaltinių, vertina jų patikimumą atsakant į klausimus apie praeitį (C1.1.4). Iš skirtingų šaltinių atrenka patikimą istorijos šaltinį, nurodo patikimo šaltinio požymius (C1.2.4). |
Mokymo(si) turinysVirtuali erdvė. 1–2 klasių koncentras.1 klasė Aptariama, kaip veikia internetas, kokios informacijos galima rasti internete, kokios interneto teikiamos galimybės ir pavojai. Praeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė [...] Tyrinėjami šaltiniai, kurie gali papasakoti apie praeitį, nagrinėja tekstus, nuotraukas, meno kūrinius, daiktus. [...] |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Su mokytoju aptaria, ką vaizduoja ir ką galima sužinoti iš turimų natūralių ir skaitmeninių vaizdinių informacijos šaltinių, aplinkos objektų (C2.1.1). Nurodo natūralioje aplinkoje (lauke) esančius daiktus, vykstančius įvykius (C2.2.1). |
Nurodo, ką galima sužinoti iš turimų natūralių ir skaitmeninių vaizdo informacijos šaltinių, aplinkos objektų (C2.1.2). Apibūdina natūralioje aplinkoje (lauke) esančius daiktus, vykstančius įvykius, situacijas (C2.2.2). |
Apibūdina, ką galima sužinoti iš turimų natūralių ir skaitmeninių vaizdo informacijos šaltinių, aplinkos objektų, pateikia pavyzdžių (C2.1.3). Apibūdina natūralioje aplinkoje (lauke) esančius daiktus, vykstančius įvykius, situacijas. Savais žodžiais nusako keletą jų ypatumų, paskirtį (C2.2.3). |
Apibūdina, ką galima sužinoti iš turimų natūralių ir skaitmeninių vaizdo informacijos šaltinių, aplinkos objektų, pateikia pavyzdžių; savais žodžiais paaiškina, kaip informaciją galėtų panaudoti (C2.1.4). Apibūdina natūralioje aplinkoje (lauke) esančius daiktus, vykstančius įvykius, situacijas. Paaiškina jų paskirtį, nurodo keletą jų ypatumų (C2.2.4). |
Mokymo(si) turinysOrientavimasis realioje erdvėje ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 1–2 klasių koncentras.1 klasė [...] Tyrinėjamas mokyklos kiemo planas. Aiškinamasi, kaip pakeliui į mokyklą, mokykloje, kieme būti saugiam. [...] Gyvenamieji būstai. 1–2 klasių koncentras.2 klasė Aiškinamasi, kas ir kokiuose būstuose gyvena (mažaaukštis ir daugiaaukštis ir (ar) privatus ir daug savininkų turintis ir (ar) senas ir naujas namas). |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras |
Pagal pateiktus klausimus papasakoja apie aplinką, verslumą, praeitį, ateitį (C3.1.1). Atsakydamas į klausimus apie aplinką, verslumą, praeities įvykius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.1). |
Remdamasis pasirinktu informacijos šaltiniu kuria nesudėtingus pasakojimus apie aplinką, verslumą, praeitį, ateitį (C3.1.2). Padedamas pasakoja apie aplinkos, verslumo, praeities įvykius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.2). |
Remdamasis skirtingais informacijos šaltiniais kuria pasakojimus apie aplinką, verslumą, praeitį, ateitį (C3.1.3). Pasakodamas apie aplinkos, verslumo, praeities įvykius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.3). |
Remdamasis skirtingais informacijos šaltiniais kuria nesudėtingus pasakojimus apie aplinką, verslumą, praeitį, ateitį, argumentuoja savo nuomonę (C3.1.4). Pasakodamas apie aplinkos, verslumo, praeities įvykius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas, pateikia pavyzdžių (C3.2.4). |
Mokymo(si) turinysPraeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.1 klasė [...] Mokomasi kurti istorinę seką, kaip keitėsi žmonių gyvenamieji namai, kalbama, kodėl žmonės statė ir įsikurdavo rūmuose, pilyse. Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. Komunikacija, kelionės ir keliautojai: aptariama, kaip žmonės bendravo, keliavo praeityje. Praeities tyrinėjimas. 1–2 klasių koncentras.2 klasė [...] Tyrinėjami šaltiniai, kurie gali papasakoti apie praeitį, nagrinėja tekstus, nuotraukas, meno kūrinius, daiktus. Ieškoma žmonių gyvenimą praeityje, jų kūrybą atspindinčių kūrinių, paminklų. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Įvardija istorijos šaltinį, kuris gali padėti atsakyti į klausimų apie pasirinktos vietovės ir Lietuvos istoriją (C1.1.1). Padedamas pagal pateiktus požymius ir papildomą informaciją vertina istorijos šaltinyje pateiktos informacijos patikimumą (C1.2.1). |
Nurodo keletą istorijos šaltinių, kurie padėtų atsakyti į klausimus apie pasirinktos vietovės ir Lietuvos istoriją (C1.1.2). Pagal pateiktus požymius ir papildomą informaciją vertina istorijos šaltinyje pateiktos informacijos patikimumą, pateikia šaltinio liudijimą (C1.2.2). |
Nurodo keletą istorijos šaltinių, įvardija jų patikimumą atsakant į klausimus apie pasirinktos vietovės ir Lietuvos istoriją (C1.1.3). Pagal pateiktus požymius vertina istorijos šaltiniuose pateiktos informacijos patikimumą, pateikia šaltinio liudijimą (C1.2.3). |
Nurodo keletą istorijos šaltinių, paaiškina jų reikšmingumą atsakant į klausimus apie pasirinktos vietovės ir Lietuvos istoriją (C1.1.4). Vertina istorijos šaltinyje pateiktos informacijos patikimumą, pateikia kelių skirtingų šaltinių liudijimus (C1.2.4). |
Mokymo(si) turinysPraeities tyrinėjimas. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Abiejų Tautų Respublika: nuo susitarimo būti iki paieškų likti kartu. Kalbamasi, ką reiškia gyventi be valstybės: okupacijos ir kova dėl laisvės. Nepriklausomos valstybės kūrimas: Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Žmonių veikla ir mokymas(-is) praeityje. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Nagrinėjama, kaip keitėsi žmonių veikla, profesijos, jų pasirinkimas, kalbama kuo vertėsi žmonės prieš šimtą, tūkstantį metų. Kalbama, ko ir kaip mokėsi mokykloje mano bendraamžiai praeityje, prisimenamos pirmosios mokyklos pasaulyje ir Lietuvoje, vadovėliai ir kitos mokymo(si) priemonės. Aptariamos ir ateities mokymo(si)perspektyvos, paminint ir mokslo pažangos atradimus. Mokomasi nusakyti kelionės maršrutą, tikslą.. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Pavaizduoja artimiausioje geografinėje aplinkoje pastebėtas ir (ar) stebimas objektų vietas piešiniu, padedamas juos pakomentuoja (C2.1.1). Pasirenka geografinę priemonę (vaizdą, planą), įvardija joje pateiktus ir (ar) pavaizduotus daiktus (C2.2.1). |
Pavaizduoja artimiausioje geografinėje aplinkoje pastebėtas ir (ar) stebimas objektų vietas piešiniu, schema ir juos pakomentuoja (C2.1.2). Pasirenka ir analizuoja geografinę priemonę (vaizdą, planą, žemėlapį), įvardija joje pateiktus ir (ar) pavaizduotus daiktus (C2.2.2). |
Pavaizduoja artimiausioje geografinėje aplinkoje pastebėtas ir (ar) stebimas objektų vietas piešiniu, schema, paprasčiausiu modeliu ir juos pakomentuoja (C2.1.3). Pasirenka ir analizuoja geografinę priemonę (vaizdą, planą, žemėlapį), apibūdina joje pateiktus ir (ar) pavaizduotus daiktus, siekia nustatyti jų tarpusavio sąsajas (C2.2.3). |
Pavaizduoja artimiausioje geografinėje aplinkoje pastebėtas ir (ar) stebimas objektų vietas piešiniu, schema, paprasčiausiu modeliu, skaitmeniniu formatu ir juos pakomentuoja (C2.1.4). Pasirenka ir analizuoja geografinę priemonę (vaizdą, planą, žemėlapį), apibūdina joje pateiktus ir (ar) pavaizduotus daiktus, nustato jų tarpusavio sąsajas pagal pateiktus požymius (C2.2.4). |
Mokymo(si) turinysGaublys – Žemės modelis. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Elementari pažintis su gaubliu – Žemės modeliu: aptariama, kaip gaublyje vaizduojama sausuma, vanduo, žemynai ir vandenynai. Lietuvos etnografinių sričių ypatybės. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Susipažįstama su etnografiniais regionais (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva) ir jų kultūriniais bruožais. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| 3–4 klasių koncentras |
Mokytojui padedant paaiškina aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius (C3.1.1). Atsakydamas į klausimus apie aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.1). |
Remdamasis vienu šaltiniu paaiškina aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, sukuria nesudėtingą pasakojimą ar pranešimą (C3.1.2). Apibūdindamas aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.2). |
Remdamasis skirtingais šaltiniais paaiškina aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, sukuria pasakojimą ar pranešimą (C3.1.3). Apibūdindamas aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pranešime tinkamai vartoja laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.3). |
Remdamasis skirtingais šaltiniais paaiškina aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pateikia reiškinių pavyzdžių, sukuria pasakojimą ar pranešimą (C3.1.4). Apibūdindamas aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pranešime tinkamai vartoja laiko ir erdvės sąvokas, pateikia pavyzdžių (C3.2.4). |
Mokymo(si) turinysLietuviai pasaulyje. 3–4 klasių koncentras.3 klasė Aptariamos skirtingų likimų žmonių istorijos įvairiose pasaulio kraštuose, tyrinėjama, kuriose šalyse gyvena šeimos giminės, kodėl? Aš – praeities tyrinėtojas. 3–4 klasių koncentras.4 klasė Nagrinėjama, pagal kokius požymius galima nustatyti tam tikrą istorinį laikotarpį, nagrinėjant istorinius dokumentus, senus daiktus, meno kūrinius, fotografijas ir kt. Aptariama į ką svarbu atsižvelgti pasakojant apie praeitį, ką apie praeitį pasakoja muziejaus eksponatai. |
||||
Pasiekimų raida
Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dveji metai. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.
| Pasiekimas | Pasiekimų raida | |
|---|---|---|
| 1–2 klasių koncentras | 3–4 klasių koncentras | |
| Visuomenės pažinimas ir komunikavimas (A) | ||
| A1. Artimiausios socialinės aplinkos ir bendruomenės pažinimas. |
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su bendraamžiais ir suaugusiais laikosi susitarimų, paaiškina, kad nuomonė, išvaizda, elgesys gali skirtis (A1.1.3). Padedamas atsakingai ir saugiai naudojasi virtualia erdve ir jos galimybėmis, nurodo kylančias grėsmes, įvardija, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.2.3). Apibūdina savo elgesį, veiklą ir santykį su klasės, mokyklos bendruomenės nariais, nurodo, koks elgesys yra socialiai konstruktyvus, paaiškina konfliktiško elgesio pasekmes (A1.3.3). |
Paaiškina, kaip veikia bendruomenė, papasakoja ir pateikia pavyzdžių apie savo veiklą bendruomenėje (A1.1.3). Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais priima, gerbia kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį. Išklauso, vertina ir atsižvelgia į kito nuomonę (A1.2.3). Nusako grėsmes, kylančias virtualioje aplinkoje, įvardija mandagaus elgesio virtualioje aplinkoje taisykles, pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžių, paaiškina, kur kreiptis patarimo, pagalbos (A1.3.3). |
| A2. Gyvenimas demokratinėje visuomenėje. |
Pastebi ir nurodo demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus (A2.1.3). Nurodo Lietuvos valstybės simbolius, valstybines šventes, mokytojui padedant paaiškina jų reikšmę (A2.2.3). |
Apibūdina demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus. Pateikia piliečio teisių ir pareigų valstybėje pavyzdžių (A2.1.3). Nurodo svarbiausias demokratinės valstybės valdymo institucijas; skiria valstybės ir vietos savivaldos institucijas, nusako kai kurias jų vykdomas funkcijas ar veiklas (A2.2.3). |
| A3. Istorinės raidos supratimas (suvokimas). |
Paaiškina, kas yra karta, kaip tarpusavyje yra susijęs skirtingų kartų gyvenimas. Sudaro giminės medį (vaikai, tėvai, seneliai), nusako šeimos narių giminystės ryšius (A3.1.3). Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos, giminės įvykių, švenčių, tradicijų, nusako kai kurių įvardytų įvykių, tradicijų reikšmę šeimos gyvenime (A3.2.3). |
Nagrinėtus istorijos įvykius, asmenybių veiklą priskiria skirtingiems Lietuvos valstybės istorijos laikotarpiams (A3.1.3). Nurodo nagrinėtų istorijos įvykių kai kurias priežastis ir padarinius, reikšmingus įvykius, nurodo žymių asmenybių darbus (A3.2.3). |
| A4. Supančios aplinkos pažinimas. |
Skiria gamtinės aplinkos komponentus: žemės paviršių, orą, vandenį, augaliją ir gyvūniją ir nurodo, kaip jie tarpusavyje susiję (A4.1.3). Nurodo gyvenamosios vietovės gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Stebi aplinką ir įvardija joje vykstančius socialinės, ūkinės veiklos ypatumus (A4.2.3). |
Apibūdina Žemės paviršių ir paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Pastebi, atpažįsta gamtinius reiškinius ir procesus, pateikia pavyzdžių (A4.1.3). Pateikia pavyzdžių apie gamtos ir žmonių tarpusavio ryšį. Paaiškina, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių. Skiria ir apibūdina neišsenkančius išteklius (saulės, vėjo, vandens energija) (A4.2.3). |
| A5. Pasaulio geografinis pažinimas. |
Pavaizduoja ir papasakoja savo gyvenamosios vietos / aplinkos (miesto, kaimo) bendriausius bruožus (pastatai, gamtos objektai) (A5.1.3). Pagal keletą požymių nusako artimų, pažįstamų ir tolimų, teritorijų panašumus ir skirtumus (A5.2.3). |
Apibūdina žemynus, pateikia pavyzdžių apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Atsako į klausimus, kuo svarbi žmonėms gyvenamoji vieta, aplinka, jų pažinimas (A5.1.3). Lygina Lietuvos ir skirtingų pasaulio vietovių žmonių verslų (veiklos) ir gyvenimo būdo kaitą siedamas tai su klimatu, gamtos ištekliais, technologijomis (A5.2.3). |
| A6. Verslumo gebėjimų ugdymas ir ekonominės aplinkos pažinimas. |
Apibūdina, kas yra pinigai, kaip jie uždirbami ir kokia jų paskirtis (A6.1.3). Nusako, kas yra verslininkas, ką jis veikia, papasakoja kai kurias artimoje aplinkoje esančių verslų veiklas (A6.2.3). |
Paaiškina, kas yra pinigai, kokia jų paskirtis. Nustato ir paaiškina ryšį tarp pajamų ir išlaidų (A6.1.3). Įvardija, kokį verslą norėtų pradėti ateityje, paaiškina, kuo šis verslas būtų naudingas, naudodamasis pagalba kuria nesudėtingą verslo planą (A6.2.3). |
| Orientavimasis istoriniame laike, geografinėje erdvėje ir rinkoje (B) | ||
| B1. Orientavimasis istoriniame laike. |
Nurodydamas įvykių, objektų, asmenų veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (praeitis, dabartis, ateitis) (B1.1.3). Pagal pateiktus požymius žmonių gyvenimo pokyčius priskiria skirtingiems istorijos laikotarpiams (B1.2.3). Lietuvos žemėlapyje atpažįsta ir parodo aptartų istorijos objektų ir įvykių vietas (B1.3.3). |
Nurodydamas istorinių įvykių, objektų, asmenybių veiklos laiką, vartoja laiką nusakančias sąvokas (laikotarpis, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, amžius, era, pr. mūsų erą, mūsų era) (B1.1.3). Priskiria nagrinėtus įvykius ir objektus atskiriems istorijos laikotarpiams (priešistorė, senovės istorija, viduramžiai, naujieji laikai, naujausieji laikai) (B1.2.3). Lietuvos žemėlapyje randa, parodo ir mokytojui padedant apibūdina aptartų istorinių objektų ir įvykių vietas (B1.3.3). |
| B2. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. |
Orientuojasi realioje erdvėje, apibūdina pažįstamą vietovę pagal judėjimo maršrutą, nurodo keletą reikšmingų objektų, piešiniu ir (ar) schema vaizduoja kelią į mokyklą (B2.1.3). Nurodo savo gyvenamosios vietos adresą; Lietuvos žemėlapyje – savo gyvenamąją vietą (miestą, miestelį, kaimą), Lietuvos valstybės sienas, sostinę, geografinius objektus (2–3 didžiausius miestus, upes, ežerus, Baltijos jūrą) (B2.2.3). |
Remdamasis geografinės aplinkos požymiais, naudodamasis gamtos ženklais ir (ar) kompasu, orientuojasi pažįstamoje aplinkoje ir vietovėje (B2.1.3). Orientuojasi artimiausioje aplinkoje, vietovės plane, Lietuvos žemėlapyje ir gaublyje, įvardija juose esančią bendriausią gamtinių ir visuomeninių objektų ir reiškinių informaciją (B2.2.3). |
| B3. Orientavimasis rinkoje, ekonominių procesų supratimas (suvokimas) ir asmeninių finansų tvarkymas. |
Remdamasis patirtimi nusako skirtumą tarp norų ir galimybių prekei ar paslaugai įsigyti (B3.1.3). Įvardija, kad Lietuvoje parduodamos prekės yra pagamintos ir kitose šalyse (B3.2.3). Paaiškina, kodėl kiekvienam darbui reikia konkrečių įgūdžių (B3.3.3). |
Sprendžia nesudėtingus klausimus, susijusius su asmeniniais finansais (B3.1.3). Nurodo keletą institucijų, teikiančių finansines paslaugas, nusako jų paskirtį. Nusako galimas skolinimo ir (ar) skolinimosi pasekmes (B3.2.3). Paaiškina, iš kur valstybė gauna pinigų viešosioms paslaugoms (pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, viešosios tvarkos palaikymas ir pan.) teikti (B3.3.3). |
| Tyrinėjimas ir interpretavimas (C) | ||
| C1. Istorijos tyrimas ir interpretavimas. |
Paaiškina, kas yra istorijos šaltinis, pagal duotus požymius palygina kelių istorinių šaltinių patikimumą (C1.1.3). Iš skirtingų šaltinių atrenka patikimą istorijos šaltinį, paaiškina kodėl (C1.2.3). |
Nurodo keletą istorijos šaltinių, įvardija jų patikimumą atsakant į klausimus apie pasirinktos vietovės ir Lietuvos istoriją (C1.1.3). Pagal pateiktus požymius vertina istorijos šaltiniuose pateiktos informacijos patikimumą, pateikia šaltinio liudijimą (C1.2.3). |
| C2. Geografinių tyrimų gebėjimai. |
Apibūdina, ką galima sužinoti iš turimų natūralių ir skaitmeninių vaizdo informacijos šaltinių, aplinkos objektų, pateikia pavyzdžių (C2.1.3). Apibūdina natūralioje aplinkoje (lauke) esančius daiktus, vykstančius įvykius, situacijas. Savais žodžiais nusako keletą jų ypatumų, paskirtį (C2.2.3). |
Pavaizduoja artimiausioje geografinėje aplinkoje pastebėtas ir (ar) stebimas objektų vietas piešiniu, schema, paprasčiausiu modeliu ir juos pakomentuoja (C2.1.3). Pasirenka ir analizuoja geografinę priemonę (vaizdą, planą, žemėlapį), apibūdina joje pateiktus ir (ar) pavaizduotus daiktus, siekia nustatyti jų tarpusavio sąsajas (C2.2.3). |
| C3. Istorinio, geografinio, verslumo pasakojimo kūrimas. |
Remdamasis skirtingais informacijos šaltiniais kuria pasakojimus apie aplinką, verslumą, praeitį, ateitį (C3.1.3). Pasakodamas apie aplinkos, verslumo, praeities įvykius, pranešime tinkamai vartoja kai kurias laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.3). |
Remdamasis skirtingais šaltiniais paaiškina aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, sukuria pasakojimą ar pranešimą (C3.1.3). Apibūdindamas aplinkos, verslumo, praeities ir ateities reiškinius, pranešime tinkamai vartoja laiko ir erdvės sąvokas (C3.2.3). |
Mokymo(si) turinys
Pasiekimų vertinimas
Vertinimas – viena svarbiausių ugdymo(si) proceso dedamųjų etapų, reikšmingas mokymosi pažangą ir kokybę skatinantis bei užtikrinantis veiksnys. Socialiniu konstruktyvizmu grindžiamas vertinimas yra priemonė stebėti, kaupti ir panaudoti informaciją apie mokinių mokymosi patirtį – stebėti mokinių pasiekimus, apibendrinti daromą pažangą, planuoti bei tobulinti tolesnį ugdymo(si) procesą ir turinį. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami – taikomas ideografinis vertinimas, kai mokinių pasiekimai ir pažanga aprašomi tekstu. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą reikėtų remtis pasiekimų lygių požymių aprašais
Vertinimas turi padėti mokiniams mokytis, suprasti, ko jau išmoko ir ko dar reikės mokytis. Mokinys turi žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, jas turi žinoti ir tėvai. Remiantis vertinimo rezultatais numatoma mokymosi perspektyva, individualizuojamas ugdymo procesas. Vertindami privalome apmąstyti ne vien ugdymo tikslus ir principus, turinį ir metodus, bet ir vertinimo bei įvertinimo poveikį vaikų motyvacijai bei savigarbai. Mokinys neturi bijoti klausti, klysti, turėti kitokią nuomonę nei dauguma.
Ugdymo procese vertinami mokinių mokymosi procesas ir pasiekimai. Vertinant mokinių pasiekimus, derėtų atsižvelgti į klasės sudėtį (socialinį, etninį ir religinį kontekstą, vaikus su specialiaisiais poreikiais), poreikių ir pomėgių įvairovę. Naudingiausias mokiniui, per visą mokymosi laikotarpį dominuojantis ugdomasis (formuojamasis) vertinimas, kurio esmė – padėti mokiniui įsivertinti savo pasiekimus, tobulėti, siekti aukštesnių pasiekimų, tapti savarankišku ir atsakingu už mokymosi rezultatus, pasirinkti tinkamiausius veiklos būdus, spręsti iškilusias problemas, reflektuoti mokymosi rezultatus. Mokymosi laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pradžioje ir eigoje rekomenduojama taikyti diagnostinio vertinimo užduotis, kurios padeda įvertinti nueitą etapą, numatyti perspektyvą, stebėti kiekvieno mokinio daromą pažangą. Apibendrinamasis vertinimas, atliekamas mokymosi laikotarpio pabaigoje, padeda apžvelgti visą laikotarpį ir nustatyti mokinių pasiekimų lygius. Pasiekimų vertinimas turi būti nukreiptas į mokymosi rezultatų gerinimą ir asmeninės pažangos siekimą, o ne mokinio klaidų ar nesėkmių akcentavimą.
Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami klasių koncentrams, juos detalizuoja keturi lygiai: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Nurodomi pasiekimų lygių požymiai skirti vertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Remiantis nurodytais požymiais galima spręsti apie tarpinius mokinių pasiekimus ir daryti apibendrinamuosius vertinimo aprašus pusmečio ir metų pabaigoje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tas pats pasiekimų lygis skirtinguose koncentruose skiriasi ir nagrinėjamos medžiagos sudėtingumu bei gilumu.
Mokinių pasiekimų lygiams aprašyti daugeliu atvejų naudotos trims skalėms (savarankiškumo, sudėtingumo, konteksto) būdingos sąvokos:
- savarankiškumo:
- padedamas – procesą moderuoja ir jame dalyvauja mokytojas;
- naudodamasis netiesiogine pagalba – užduotis atlieka atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, vadovaudamasis pateiktais kriterijais;
- konsultuodamasis – tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų;
- savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos;
- sudėtingumo:
- paprasčiausiomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 1 žingsnio (pavyzdžiui, tyrinėjant istorinį šaltinį, surinkti reikiamą medžiagą);
- paprastomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia ne mažiau kaip 2 žingsnių (pavyzdžiui, tyrinėjant pasirinktus šaltinius, surinkti reikiamą informaciją ir pateikti atsakymą į probleminį klausimą);
- sudėtingomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 3 ir daugiau žingsnių (pavyzdžiui, atlikti šaltinio analizę, o duomenis pateikti juos apibendrinus arba nurodant priežasties ir pasekmės ryšius);
- konteksto:
- artima aplinka – mokiniui pažįstama, kasdienė aplinka (pavyzdžiui, mokyklos, namų);
- įprastas kontekstas – jau nagrinėtos kokio nors visuomeninio reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės;
- naujas, neįprastas kontekstas(-ai) – dar nenagrinėtos kokio nors visuomeninio reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės, reikalaujančios prisitaikymo ir naujų sprendimų.
Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis ugdymo procese svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir pateikti mokiniams skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis ir įvairius mokymosi kontekstus, kurie turėtų būti pateikti visiems mokiniams neribojant jų galimybių atlikti sudėtingesnes užduotis.
Išorinis vertinimas pradiniame ugdyme – Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas 4 klasėje (toliau – NMPP4).
Gamtos mokslų ir visuomeninio ugdymo NMPP4 užduotis yra bendra. Visuomeninio ir gamtos mokslų užduočių pasiskirstymas NMPP4: gamtos mokslai – 50 proc., visuomeninis ugdymas – 50 proc. Gali būti pateikiamos integralios užduotys, tačiau turi būti atskiras vertinimas, skirtas dalykui.
Užduoties struktūra.
Visuomeninio ugdymo turinio ir pasiekimų sritys procentais NMPP4 užduotyje:
| Mokymo(si) turinio sritys | Pasiekimų sritys | Užduoties procentai (taškai) | ||
| Visuomenės pažinimas ir komunikavimas (A) | Orientavimasis istoriniame laike, geografinėje erdvėje ir rinkoje (B) | Tyrinėjimas ir interpretavimas (C ) | ||
| Visuomenės veiklos pažinimas | 20 proc. |
|||
| Aplinkos pažinimas | 15 proc. |
|||
| Praeitis, dabartis ir ateitis | 15 proc. |
|||
| Iš viso: | 30 proc. | 10 proc. | 10 proc. | 50 proc. |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
Užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos mokymo(si) turiniu 3 ir 4 klasėms ir 3–4 klasių pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą NMPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas).
