hero

Gamtos mokslai

Parsisiųsti sąrašą:

Gamtos mokslai

Bendrosios nuostatos

Gamtos mokslų bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia gamtos mokslų dalyko paskirtį, gamtamokslinio ugdymo tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, mokinių pasiekimų vertinimą ir pasiekimų lygių požymius.

Gamtos mokslai suteikia galimybę atsakyti į daugelį žmoniją dominančių ir jai svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijas remiantis įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais. Ugdymas grindžiamas gamtos reiškinių bei procesų holistine interpretacija ir yra orientuotas į gamtoje vykstančių reiškinių pažinimą juos interpretuojant lokaliame ir globaliame kontekste. Gamtos mokslų pamokų metu atskleidžiama mokslo ir technologijų vystymosi dinamika ir alternatyvos. Mokantis gamtos mokslų yra vertingas atradimų džiaugsmo patyrimas ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį skatinimas. Labai svarbi mokinių tiriamoji veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, kelti asmeninius iššūkius, susikurti naujų žinių, identifikuoti problemas, aiškinti reiškinius, daryti įrodymais grįstas išvadas, naudoti tyrimų metodus ir kt. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose. 

Svarbi gamtamokslinio ugdymo dalis – mokinių vertybinių nuostatų plėtojimas siekiant, kad jie taptų brandžiomis, pasitikinčiomis savo jėgomis kūrybiškomis, gerbiančiomis kitokią nuomonę, priimančiomis įvairias kultūras, tautiškai sąmoningomis, pilietiškomis, demokratiškomis asmenybėmis, kurioms yra svarbios bendrosios žmogaus moralės normos, asmeninė atsakomybė ir dalyvavimas sprendžiant darnaus vystymosi problemas pagal savo kompetenciją ir galimybes.

Gamtamokslinis ugdymas skirtas skatinti mokinių domėjimąsi gamtos mokslais ir plėtoti jų kompetencijas ir gamtamokslinį raštingumą:

  • naudotis gamtos tyrimų metodais ir žiniomis bei supratimu apie gamtos mokslų nagrinėjamus reiškinius, procesus ir sampratas ieškant atsakymų į iškylančius klausimus;
  • pateikti ir vertinti argumentus, kurie remtųsi faktais, bei formuluoti pagrįstas išvadas;
  • aiškinti žinių svarbą priimant asmeninius sprendimus, lokalių ir globalių gamtamokslinių problemų sprendimų pagrįstumą;
  • suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.

Gamtamokslinio raštingumo pradmenų mokiniai įgyja pradinėje mokykloje per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas ir 5–6 klasėse per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas; 7–8 klasėse mokyklos bendruomenė gali pasirinkti toliau tęsti integralų gamtamokslinį ugdymą per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas ar per atskiras biologijos, chemijos ir fizikos pamokas.

Programoje išskirtos 6 pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: primenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Veiksmažodis „primenama“ vartojamas norint parodyti, kad gamtos objektai ir reiškiniai jau buvo nagrinėti ir reikėtų remtis mokinių ankstesnėse klasėse įgytomis žiniomis ir patirtimi. Veiksmažodis „aiškinamasi“ nukreipia į aktyvią mokinių mokymosi veiklą, kai jie siekdami suprasti naujas sąvokas, reiškinius, dėsnius, formuluoja klausimus, ieško informacijos, formuluoja hipotezes ir jas tikrina. Mokymo(si) turinys parengtas atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir gamtamokslinio ugdymo logiką. Pateikiant mokymo(si) turinį siekta nuoseklumo, dermės su kitomis temomis ir kitų dalykų mokymo(si) turiniu. Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai mokslininkai ir atradimai, nes Programa rašoma keleriems metams ir neįmanoma numatyti, kokie nauji atradimai bus padaryti, kuris mokslininkas padarys reikšmingą indėlį į gamtos mokslų vystymąsi. Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 1–2, 3–4, 5–6 ir 7–8 klasėms atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir pasiekimų tyrimų rezultatus. Pasiekimų srities Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) pasiekimai A2 ir A3 nėra aprašomi pradinėms klasėms, nes jie yra per daug sudėtingi šio amžiaus tarpsnio mokiniams. Pasiekimų lygių požymiai aprašomi 4 pasiekimų lygiais siekiant padėti mokytojams objektyviai vertinti mokinio mokymosi rezultatus. 

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Gamtos mokslų dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per gamtamokslinio ugdymo turinį įgyti kompetencijų pagrindus ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Mokiniai rengiami tolesniam gyvenimui kaip visaverčiai socialiai atsakingi piliečiai, gebantys kūrybiškai veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, pasirengę tolesniam mokymuisi ir nusiteikę mokytis visą gyvenimą.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • įgyja aktualių ir prasmingų žinių apie save, artimiausios aplinkos gamtos objektus ir reiškinius; taiko įgytas gamtos mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemas;
  • plėtoja gebėjimus stebėti, tyrinėti, atlieka nesudėtingus tyrimus saugiai naudodamiesi tyrimams skirtomis priemonėmis ir medžiagomis;
  • kelia klausimus ir ieško atsakymų; mokosi analizuoti ir interpretuoti gamtamokslinę informaciją, ją kritiškai vertinti; kelia idėjas ir kūrybiškai numato jų įgyvendinimą, apmąsto įgytas žinias ir patirtį;
  • įgyja supratimą, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis, ugdosi vertybines nuostatas: pagarbą gyvybei ir gamtai; atsakomybę už savo ir kitų gyvybę ir sveikatą, gamtos puoselėjimą ir saugojimą, savo veiksmų pasekmes.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atpažįsta ir pagal požymius klasifikuoja svarbiausius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus ir reiškinius, pastebi dėsningumus, tikslingai vartoja pagrindines gamtos mokslų sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus ir dimensijas, paaiškina dėsnius ir teorijas, sprendžia nesudėtingas praktines gamtos mokslų problemas, taiko įgytas gamtos mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemas;
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes;
  • domisi organizmų įvairove, atpažįsta pagrindines organizmų grupes, paaiškina jų prisitaikymo prie aplinkos svarbą gyvybės išlikimui, pagrindinius gyvybinius procesus, sveikos gyvensenos principus;
  • tyrinėdami įvairias medžiagas, jas atpažįsta, apibūdina jų savybes, naudojimą ir paplitimą gamtoje, klasifikuoja pagal savybes, pastebi medžiagų kitimų dėsningumus;
  • tyrinėdami ir analizuodami gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
  • diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
  • domėdamiesi gamtos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis gamtos mokslų, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia gamtos mokslų žinių ir gebėjimų.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • įgyja aktualių ir prasmingų žinių apie save, artimiausios aplinkos gamtos objektus ir reiškinius; taiko įgytas gamtos mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemas;
  • plėtoja gebėjimus stebėti, tyrinėti, atlieka nesudėtingus tyrimus saugiai naudodamiesi tyrimams skirtomis priemonėmis ir medžiagomis;
  • kelia klausimus ir ieško atsakymų; mokosi analizuoti ir interpretuoti gamtamokslinę informaciją, ją kritiškai vertinti; kelia idėjas ir kūrybiškai numato jų įgyvendinimą, apmąsto įgytas žinias ir patirtį;
  • įgyja supratimą, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis, ugdosi vertybines nuostatas: pagarbą gyvybei ir gamtai; atsakomybę už savo ir kitų gyvybę ir sveikatą, gamtos puoselėjimą ir saugojimą, savo veiksmų pasekmes.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atpažįsta ir pagal požymius klasifikuoja svarbiausius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus ir reiškinius, pastebi dėsningumus, tikslingai vartoja pagrindines gamtos mokslų sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus ir dimensijas, paaiškina dėsnius ir teorijas, sprendžia nesudėtingas praktines gamtos mokslų problemas, taiko įgytas gamtos mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemas;
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus, juos atlieka saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes;
  • domisi organizmų įvairove, atpažįsta pagrindines organizmų grupes, paaiškina jų prisitaikymo prie aplinkos svarbą gyvybės išlikimui, pagrindinius gyvybinius procesus, sveikos gyvensenos principus;
  • tyrinėdami įvairias medžiagas, jas atpažįsta, apibūdina jų savybes, naudojimą ir paplitimą gamtoje, klasifikuoja pagal savybes, pastebi medžiagų kitimų dėsningumus;
  • tyrinėdami ir analizuodami gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
  • diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
  • domėdamiesi gamtos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis gamtos mokslų, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia gamtos mokslų žinių ir gebėjimų.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė, pilietiškumo, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Gamtamokslinės žinios konstruojamos grindžiant moksline metodologija, mokiniai motyvuojami tyrinėti gamtos procesus, pritaikyti gamtamokslinio mąstymo būdus ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas, apmąstant gamtos mokslų teoriją ir praktiką kurtis vientisą pasaulėvaizdį. Mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymąsi, įsivertinti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus tikslus. 

Gamtos mokslų pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti gamtos reiškinius ir objektus, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti gamtamoksliniam tyrinėjimui reikalingą informaciją, kūrybiškai pasirinkti tyrinėjimui reikalingas priemones ir prietaisus, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą atsižvelgiant į galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas.

Gamtos mokslų pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams kurti, perduoti, suprasti gamtamokslines žinias parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas; išmokti rasti ir atsirinkti informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose; skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios.

Gamtamokslinių veiklų metu mokiniams sudaromos sąlygos išsiaiškinti sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo ir asmeninės gerovės sąsajas, formuotis sveikos gyvensenos nuostatas; mokiniai skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių pasekmes sveikatai, gamtinei aplinkai įvairiu mastu; skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenines galias. Veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai galėtų ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Gamtos mokslų pamokų metu veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai atlikdami įvairias užduotis galėtų sumaniai, kūrybiškai ir tikslingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis informacijos paieškai, tyrimų, laboratorinių darbų duomenų apdorojimui ir pateikimui, procesų ir reiškinių pažinimui ir tyrimui, modeliavimui pasitelkiant interaktyvias simuliacijas, pranešimų rengimui, bendravimui ir bendradarbiavimui; skatinamas atsakingas, saugus ir etiškas naudojimasis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendravimas skaitmeninėje erdvėje.

Gamtamokslinių veiklų metu mokiniai identifikuodami, nagrinėdami ir spręsdami problemas susipažįsta su Lietuvos, Europos ir pasaulio gamtos apsaugą reglamentuojančiais dokumentais, kritiškai vertina žiniasklaidoje ir socialinėse medijose pateikiamą gamtamokslinę informaciją; skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai naudojant išteklius. Per darnaus vystymosi tematiką ugdomas socialinis atsakingumas.

Mokiniai nagrinėja gamtos mokslų vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, susipažįsta su saugomais gamtos objektais, puoselėja pagarbą gyvajai ir negyvajai gamtai, ugdosi atsakomybę už gamtos išteklių naudojimą ir išsaugojimą; etiškai vykdo įvairias veiklas atsižvelgdami į kultūrinius ir subkultūrinius veiklos dalyvių ir adresatų skirtumus.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Formuodamiesi supratimą apie tai, ką tiria gamtos mokslai, kokias problemas sprendžia, kuo remiantis ir kaip formuluojami gamtos mokslų dėsniai ir teorijos, kaip jos kinta ir yra naudojamos, siekiant paaiškinti gamtoje vykstančius reiškinius tam, kad juos būtų galima valdyti ir pritaikyti žmonių gyvenime, mokiniai supras gamtos mokslų svarbą nuolatiniam visuomenės vystymuisi, žmonijos gerovės ir klestėjimo prielaidoms sukurti. Aiškindamiesi moksliniams tyrimams taikomų etikos reikalavimų svarbą, mokiniai išmoks sieti etikos normas su gamtos mokslų raida ir prognozuoti jų kitimą. Šios pasiekimų srities pasiekimai: A1–A4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pateikia gamtos objektų ir reiškinių, kuriuos tiria gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.1).

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Atpažįsta klausimus, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai (A1.2).

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Pateikia paprastų klausimų, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.3).

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Savais žodžiais apibūdina, kas būdinga klausimams, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai (A1.4).

Žmonių įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Žmonių įvairovė. Mokomasi žmones apibūdinti pagal išorinius požymius (pavyzdžiui, aukštas ar žemas, rudaakis ar mėlynakis, jaunas ar senas ir pan.) [...]

Bendri gyvų organizmų požymiai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi atskirti gyvus organizmus nuo negyvų daiktų, išskirti bendrus gyvo organizmo požymius (juda, kvėpuoja, auga, maitinasi, dauginasi).

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip reikia elgtis nepalankiomis gamtos sąlygomis (žaibuojant, pučiant labai stipriam vėjui, esant plikledžiui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, didelei sausrai). Aptariama, kokių atsargumo priemonių reikia imtis, sutikus laukinius ar nežinomus naminius gyvūnus, suradus nepažįstamų augalų, grybų.

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Nagrinėjamos pagrindinių augalo dalių funkcijos. [...] aiškinamasi, kokių aplinkos sąlygų reikia, kad augalas augtų. [...]

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamas medžiagų panaudojimas daiktams gaminti siejant su jų savybėmis. Aiškinamasi, kaip ir kodėl rūšiuojamos atliekos, įvardijamos medžiagos, kurios rūšiuojant atskiriamos.

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] išsiaiškinama, kad žmogaus šilumos pojūtis yra subjektyvus, aptariama temperatūros kaip objektyvaus šilumos mato sąvoka. [...] Aiškinamasi, kad kaitinant medžiagą, didėja jos temperatūra, o karšti daiktai perduoda šilumą kitiems daiktams. [...]

3–4 klasių koncentras

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Atpažįsta paprastus klausimus, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai (A1.1).

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Pateikia paprastų klausimų, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.2).

Remdamasis pateiktais pavyzdžiais paaiškina, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Pateikia nesudėtingų klausimų, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.3).

Paaiškina, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Pateikia klausimų, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.4).

Prisitaikymas prie aplinkos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius. [...]

Medžiagų būsenos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apibūdinamos trys vandens ir kitų medžiagų būsenos. Nagrinėjant pavyzdžius aptariamas formos turėjimas ar neturėjimas, jos kitimas (priklausomai nuo indo). Aptariami medžiagų būsenos kitimai dėl temperatūros, pateikiama pavyzdžių.

Elektros grandinės. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aiškinamasi, kad elektros energija grandinėje gali virsti šviesa, garsu, šiluma ir priversti daiktus judėti. [...]

Magnetai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Magneto savybės (gebėjimas pritraukti tam tikras medžiagas) susiejamos su jo panaudojimu kasdieniame gyvenime. Nurodoma, kad magnetas turi šiaurės ir pietų polius, tiriama, kaip magnetai veikia vienas kitą. Nurodoma, kad Žemė yra magnetas ir dėl to galimas kompaso naudojimas.

Organizmų grupės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Remiantis gyvųjų organizmų skirtingų grupių atstovų pavyzdžiais mokomasi palyginti ir sugretinti išorinius požymius bei elgseną, būdingą šioms pagrindinėms gyvųjų organizmų grupėms: kirmėlėms (sliekams), moliuskams (sraigėms), vabzdžiams, voragyviams (vorams, erkėms), varliagyviams (varlėms), paukščiams, žinduoliams, žuvims, ropliams. Mokomasi įvardyti ir grupuoti stuburinius ir bestuburius gyvūnus.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami augalų skirtingų dauginimosi būdų pavyzdžiai. Skirtingi vystymosi būdai priskiriami atitinkamoms gyvūnų grupėms. Palyginami ir sugretinami žinomų augalų bei gyvūnų gyvenimo ciklai. [...] Mokomasi atskirti augalų ir gyvūnų savybes, atsiradusias dėl aplinkos sąlygų (pavyzdžiui, išstypęs gležnas augalas dėl saulės šviesos trūkumo) nuo paveldimų savybių (pavyzdžiui, vijokliniai augalai).

Žmogaus amžiaus tarpsniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Nagrinėjami žmogaus amžiaus tarpsniai aptariant kūno pokyčius [...]. Aptariami pagrindiniai paauglystėje vykstantys pokyčiai.

Mitybos grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami gamtinių miško, pievos ir vandens telkinio natūralių buveinių panašumai ir skirtumai. Aiškinamasi, kas yra mitybos grandinės, mokomasi sudaryti paprastas skirtingų natūralių buveinių mitybos grandines. Aiškinamasi, kokia kryptimi juda energija mitybos grandinėse, koks saulės šviesos vaidmuo mitybos grandinėse. Aptariami gyvųjų organizmų vaidmenys (gamintojai, augalėdžiai ir plėšrūnai) paprastose mitybos grandinėse.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamas medžiagų praktinis panaudojimas siejant su jų savybėmis, naudojimo sąlygomis ar situacija. [...]

Medžiagų kitimai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aptariami negrįžtamieji medžiagų kitimai siejant su pastebimais medžiagų pokyčiais, nulemtais puvimo, degimo, rūdijimo procesų, kuriems vykstant susidaro naujos medžiagos, pasižyminčios kitomis savybėmis. Tyrinėjami grįžtamieji medžiagų pokyčiai susiejant su medžiagų būsenos kitimu joms lydantis, kietėjant, garuojant, kondensuojantis.

Jėgos, inercija. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] nagrinėjant pavyzdžius, situacijas, aiškinamasi kaip kūno judėjimą ir (ar) formą keičia jėgos: sunkio (Žemės traukos), tamprumo, trinties. Aiškinamasi, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos. [...] Aptariama, kad darbui atlikti reikia panaudoti jėgą, bet žmogus ne visada turi jos pakankamai, todėl naudoja paprastuosius mechanizmus – svertus, skridinius, nuožulniąsias plokštumas. [...]

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. Aptariamas Žemės judėjimas (sukimasis aplink Saulę ir aplink savo ašį) siejant su paros ir metų laikų kaita.

Šviesos atspindys ir šešėlis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tyrinėjama, kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys. Aptariama, kad Mėnulis neskleidžia, bet atspindi Saulės šviesą. Aptariama kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai. Tyrinėjama, kaip susidaro šešėlis ir kaip veikia saulės laikrodis.

5–6 klasių koncentras

Nurodo, ką tiria gamtos mokslai (A1.1).

Nurodo, ką ir kaip tiria gamtos mokslai (A1.2).

Paaiškina, ką ir kaip tiria gamtos mokslai (A1.3).

Paaiškina, ką ir kaip tiria gamtos mokslai, ir nurodo gamtos mokslų tarpusavio sąsajas (A1.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti žmogų, kaip gamtos dalį, aiškinamasi, kad gamta žmogui ne tik prieglobstis, maistas, deguonis, kuras, vaistai, bet ir mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis. [...]

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] aiškinamasi, kodėl yra tiek daug skirtingų medžiagų, kas yra cheminis elementas; nagrinėjama medžiagos sandara, smulkiausios cheminio elemento dalelės − atomai, medžiagos dalelės − molekulės; aiškinamasi kaip dalelės išsidėsčiusios kietuosiuose kūnuose, skysčiuose ir dujose, kaip nuo to priklauso kietųjų kūnų, skysčių ir dujų savybės; apibūdinamos medžiagos agregatinės būsenos ir jų virsmai; [...] Jutimo organais ir atliekant bandymus tyrinėjamos medžiagų savybės: degumas, tirpumas vandenyje, kietumas, plastiškumas. [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; [...]

Fotosintezė ir kvėpavimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje; paaiškinti, kuo fotosintezė ir kvėpavimas svarbūs visiems ekosistemos organizmams.

7–8 klasių koncentras

Paaiškina, ką ir kaip tiria gamtos mokslai ir nurodo gamtos mokslų tarpusavio sąsajas (A1.1).

Atsakydamas į klausimus paaiškina, kaip gamtos mokslai tiria gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius. Apibūdina gamtos mokslų galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas. Pateikia taikomųjų gamtos mokslų sričių pavyzdžių (A1.2).

Paaiškina, kaip gamtos mokslai tiria gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei padeda numatyti procesų ir reiškinių pasekmes. Apibūdina gamtos mokslų galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų gamtos mokslų sričių pavyzdžių (A1.3).

Paaiškina, kaip gamtos mokslai padeda pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis (nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų, nuo mažiausio (mikro-) iki didžiausio (makroobjekto)) ir kaip visumą. Apibūdina gamtos mokslų galimybes ir ribas (ribotumą) sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp teorinių ir taikomųjų gamtos mokslų sričių (A1.4).

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra garsas ir kaip jis susidaro, kas yra garso šaltiniai; aptariamos garso charakteristikos [...] aptariamos garso rūšys (infragarsas, girdimas garsas, ultragarsas), garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi, kaip vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai; [...] stebimas ir aptariamas visiškojo atspindžio reiškinys, aptariami šviesolaidžiai ir jų taikymas; [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų – žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) – jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus. 

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka zoologija, žymiausi Lietuvos zoologai, jų indėlis į mokslą.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Aptariama biologijos mokslo šaka botanika, žymiausi Lietuvos botanikai, jų indėlis į mokslą.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, [...] Aptariamas radioaktyvumas − alfa, beta, gama spinduliavimas, jo savybės ir poveikis gyvam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai. Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt. [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos [...]

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė atsižvelgiant į jų dydį, atstumą iki artimiausios žvaigždės, iš žvaigždės gaunamą spinduliuotę ir gyvybei egzistuoti būtinas sąlygas: cheminiai elementai (anglis, azotas, deguonis, silicis, vandenilis), skystas vanduo, santykinai pastovi temperatūra, atmosfera. Aptariamas planetų prie kitų žvaigždžių paieškai taikomas tranzito metodas.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

3–4 klasių koncentras

5–6 klasių koncentras

Nurodo, kad gamtos mokslams tyrinėjant aplinką svarbu remtis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi (A2.1).

Nurodo, kad gamtos mokslams svarbu sieti teorines žinias ir turimą patirtį: planuojant tyrimus remtis teorinėmis žiniomis, o aiškinant teorijas ? tyrimų rezultatais (A2.2).

Paaiškina, kodėl gamtos mokslams svarbu sieti teorines žinias ir turimą patirtį: planuojant tyrimus remtis teorinėmis žiniomis, o aiškinant teorijas ? tyrimų rezultatais (A2.3).

Paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos kuriamos remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad gamtos mokslų žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimais patvirtintų naujų įrodymų (A2.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] aiškinamasi, kad gamta žmogui [...] mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis. [...] mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo svarbą grupuojant organizmus; apibūdinti rūšį.

Mišiniai ir tirpalai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] nagrinėjami ir tyrinėjami rūgštieji, baziniai ir neutralieji tirpalai; aptariami kasdienėje aplinkoje esantys rūgštinių ir bazinių medžiagų pavyzdžiai.

7–8 klasių koncentras

Paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad gamtos mokslų žinios ir pasaulio suvokimas kinta dėl atsiradusių tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.1).

Paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius. Nurodo, kad gamtos mokslų modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas (A2.2).

Paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad gamtos mokslų modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad gamtos mokslų žinios ir pasaulio suvokimas kinta dėl atsiradusių tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3).

Apibūdina, kaip gamtos mokslų teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip gamtos mokslų modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kaip gamtos mokslų žinios ir pasaulio suvokimas kinta dėl atsiradusių tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.4).

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Stebint šviesos sklidimą per trikampę prizmę aptariamas baltos šviesos išsiskaidymas į 7 dedamąsias spalvas, spektro sąvoka, spalvų išsidėstymas spektre siejamas su dažniu, vaivorykštė kaip natūralaus optinio reiškinio ir spektro pavyzdys. [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka zoologija, žymiausi Lietuvos zoologai, jų indėlis į mokslą.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka botanika, žymiausi Lietuvos botanikai, jų indėlis į mokslą.

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

3–4 klasių koncentras

5–6 klasių koncentras

Nurodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų. Savais žodžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.1).

Nurodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Savais žodžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.2).

Aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Remdamasis pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.3).

Aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Argumentuodamas paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Mokomasi saugiai ir etiškai elgtis ir tyrinėti gamtoje. Tyrinėjama gamtinės buveinės organizmų įvairovė artimoje aplinkoje, [...]

7–8 klasių koncentras

Nurodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų ir įvardija bent 1–2 etiško tyrimo požymius (A3.1).

Aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Remdamasis pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.2).

Diskutuoja apie etikos normas, pagrindžia jų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3).

Aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Argumentuodamas paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai, tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka zoologija, žymiausi Lietuvos zoologai, jų indėlis į mokslą.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka botanika, žymiausi Lietuvos botanikai, jų indėlis į mokslą.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt. [...]

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamas elektros srovės poveikis gyviems organizmams [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pateikia gamtos mokslų žinių pritaikymo gaminant kasdienės aplinkos daiktus pavyzdžių (A4.1).

Pateikia daiktų, palengvinančių žmonių gyvenimą, pavyzdžių ir nurodo, kad šiems daiktams gaminti pritaikomos gamtos mokslų žinios (A4.2).

Pateikia pavyzdžių ir paaiškina, kaip žmonių sukurti daiktai ir technologijos palengvino (-a) žmonių gyvenimą (A4.3).

Paaiškina gamtos mokslų svarbą įvairioms žmonių veikloms (A4.4).

Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi atskirti gamtinius daiktus nuo žmogaus sukurtų daiktų. [...]

Judėjimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti oro (pavyzdžiui, lėktuvas, sraigtasparnis, oro balionas), sausumos (pavyzdžiui, automobilis, motociklas, dviratis, traukinys) ir vandens (pavyzdžiui, valtis, laivas, burlaivis) transporto priemones. Mokomasi parinkti transporto priemonę skirtingam atstumui įveikti pagal tai, kaip greitai ji gali judėti, siejant atstumą su jam įveikti reikalingu laiku (pavyzdžiui, į mokyklą važiuoti dviračiu, į gretimą miestelį autobusu, automobiliu, į kitą šalį – lėktuvu, traukiniu).

Energijos reikia visiems. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip gamtos mokslų pažanga pakeitė žmonių reikmėms anksčiau naudotus ir dabar naudojamus daiktus (pavyzdžiui, transporto priemonės, darbo priemonės, buitiniai prietaisai ir pan.).

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamas medžiagų panaudojimas daiktams gaminti siejant su jų savybėmis. [...]

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. [...]

Energija kasdieniame gyvenime. 1–2 klasių koncentras.

Aptariamas elektros ir šilumos naudojimas kasdieniame gyvenime. [...]

3–4 klasių koncentras

Pateikia pavyzdžių ir paaiškina, kaip žmonių sukurti daiktai ir technologijos palengvino (-a) žmonių gyvenimą (A4.1).

Pateikia pavyzdžių ir paaiškina, kokį poveikį gamtos mokslų pasiekimai daro žmogaus gyvenimo kokybei ir žmonių veikloms (A4.2).

Remdamasis pateiktais pavyzdžiais paaiškina, kaip gamtos mokslų pasiekimai gali lemti žmogaus ir visuomenės sprendimus (A4.3).

Pateikdamas pavyzdžių paaiškina, kaip gamtos mokslų žinios gali lemti žmogaus ir visuomenės sprendimus (A4.4).

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjant pavyzdžius aptariama elektros energijos svarba žmogaus gyvenime, aiškinamasi, kaip elektros energija sukuriama ir pasiekia pastatus. Aptariami energijos virsmų pavyzdžiai (vėjo – elektros, elektros – šilumos ir pan.). Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Elektros grandinės. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aiškinamasi, kad elektros energija grandinėje gali virsti šviesa, garsu, šiluma ir priversti daiktus judėti. Aptariami elektrai laidžių, nelaidžių medžiagų ir jų pritaikymo pavyzdžiai.

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamas medžiagų praktinis panaudojimas siejant su jų savybėmis, naudojimo sąlygomis ar situacija. Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. [...]

5–6 klasių koncentras

Pateikia gamtos mokslų pasiekimų, taikomų artimoje aplinkoje ir darančių poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, pavyzdžių (A4.1).

Aptaria informaciją apie gamtos mokslų pasiekimus ir jų taikymą. Pateikia gamtos mokslų pasiekimų, darančių poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, taikymo pavyzdžių iš artimos aplinkos (A4.2).

Aptaria informaciją apie gamtos mokslų raidą, pasiekimus ir jų taikymą. Pateikia gamtos mokslų vystymosi, pasiekimų ir jų taikymo Lietuvoje pavyzdžių (A4.3).

Aptaria gamtos mokslų pasiekimus ir jų taikymą, nurodo svarbą žmogui ir galimas pasekmes. Pateikia gamtos mokslų vystymosi, pasiekimų ir jų taikymo Lietuvoje ir pasaulyje pavyzdžių (A4.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo svarbą grupuojant organizmus; apibūdinti rūšį.

7–8 klasių koncentras

Pateikia gamtos mokslų vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1).

Pateikia gamtos mokslų vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių. Aptaria gamtos mokslų pasiekimus ir jų taikymą (A4.2).

Pateikia gamtos mokslų atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia gamtos mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių, įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus (A4.3).

Apibūdina gamtos mokslų vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir svarbiausius pasiekimus. Apibūdina ir vertina gamtos mokslų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4).

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...] aptariama, kam žmogui reikalingos dvi ausys; nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjama, kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...] Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų – žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) – jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus. 

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka zoologija, žymiausi Lietuvos zoologai, jų indėlis į mokslą.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka botanika, žymiausi Lietuvos botanikai, jų indėlis į mokslą.

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas, [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt. [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamas elektros srovės skirtingose terpėse taikymas. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...]. Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pateikia gamtos objektų ir reiškinių, kuriuos tiria gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.1).

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Atpažįsta klausimus, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai (A1.2).

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Pateikia paprastų klausimų, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.3).

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Savais žodžiais apibūdina, kas būdinga klausimams, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai (A1.4).

Žmonių įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Žmonių įvairovė. Mokomasi žmones apibūdinti pagal išorinius požymius (pavyzdžiui, aukštas ar žemas, rudaakis ar mėlynakis, jaunas ar senas ir pan.) [...]

Bendri gyvų organizmų požymiai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi atskirti gyvus organizmus nuo negyvų daiktų, išskirti bendrus gyvo organizmo požymius (juda, kvėpuoja, auga, maitinasi, dauginasi).

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip reikia elgtis nepalankiomis gamtos sąlygomis (žaibuojant, pučiant labai stipriam vėjui, esant plikledžiui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, didelei sausrai). Aptariama, kokių atsargumo priemonių reikia imtis, sutikus laukinius ar nežinomus naminius gyvūnus, suradus nepažįstamų augalų, grybų.

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Nagrinėjamos pagrindinių augalo dalių funkcijos. [...] aiškinamasi, kokių aplinkos sąlygų reikia, kad augalas augtų. [...]

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamas medžiagų panaudojimas daiktams gaminti siejant su jų savybėmis. Aiškinamasi, kaip ir kodėl rūšiuojamos atliekos, įvardijamos medžiagos, kurios rūšiuojant atskiriamos.

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] išsiaiškinama, kad žmogaus šilumos pojūtis yra subjektyvus, aptariama temperatūros kaip objektyvaus šilumos mato sąvoka. [...] Aiškinamasi, kad kaitinant medžiagą, didėja jos temperatūra, o karšti daiktai perduoda šilumą kitiems daiktams. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pateikia gamtos mokslų žinių pritaikymo gaminant kasdienės aplinkos daiktus pavyzdžių (A4.1).

Pateikia daiktų, palengvinančių žmonių gyvenimą, pavyzdžių ir nurodo, kad šiems daiktams gaminti pritaikomos gamtos mokslų žinios (A4.2).

Pateikia pavyzdžių ir paaiškina, kaip žmonių sukurti daiktai ir technologijos palengvino (-a) žmonių gyvenimą (A4.3).

Paaiškina gamtos mokslų svarbą įvairioms žmonių veikloms (A4.4).

Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi atskirti gamtinius daiktus nuo žmogaus sukurtų daiktų. [...]

Judėjimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti oro (pavyzdžiui, lėktuvas, sraigtasparnis, oro balionas), sausumos (pavyzdžiui, automobilis, motociklas, dviratis, traukinys) ir vandens (pavyzdžiui, valtis, laivas, burlaivis) transporto priemones. Mokomasi parinkti transporto priemonę skirtingam atstumui įveikti pagal tai, kaip greitai ji gali judėti, siejant atstumą su jam įveikti reikalingu laiku (pavyzdžiui, į mokyklą važiuoti dviračiu, į gretimą miestelį autobusu, automobiliu, į kitą šalį – lėktuvu, traukiniu).

Energijos reikia visiems. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip gamtos mokslų pažanga pakeitė žmonių reikmėms anksčiau naudotus ir dabar naudojamus daiktus (pavyzdžiui, transporto priemonės, darbo priemonės, buitiniai prietaisai ir pan.).

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamas medžiagų panaudojimas daiktams gaminti siejant su jų savybėmis. [...]

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. [...]

Energija kasdieniame gyvenime. 1–2 klasių koncentras.

Aptariamas elektros ir šilumos naudojimas kasdieniame gyvenime. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Atpažįsta paprastus klausimus, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai (A1.1).

Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Pateikia paprastų klausimų, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.2).

Remdamasis pateiktais pavyzdžiais paaiškina, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Pateikia nesudėtingų klausimų, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.3).

Paaiškina, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius. Pateikia klausimų, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai, pavyzdžių (A1.4).

Prisitaikymas prie aplinkos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius. [...]

Medžiagų būsenos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apibūdinamos trys vandens ir kitų medžiagų būsenos. Nagrinėjant pavyzdžius aptariamas formos turėjimas ar neturėjimas, jos kitimas (priklausomai nuo indo). Aptariami medžiagų būsenos kitimai dėl temperatūros, pateikiama pavyzdžių.

Elektros grandinės. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aiškinamasi, kad elektros energija grandinėje gali virsti šviesa, garsu, šiluma ir priversti daiktus judėti. [...]

Magnetai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Magneto savybės (gebėjimas pritraukti tam tikras medžiagas) susiejamos su jo panaudojimu kasdieniame gyvenime. Nurodoma, kad magnetas turi šiaurės ir pietų polius, tiriama, kaip magnetai veikia vienas kitą. Nurodoma, kad Žemė yra magnetas ir dėl to galimas kompaso naudojimas.

Organizmų grupės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Remiantis gyvųjų organizmų skirtingų grupių atstovų pavyzdžiais mokomasi palyginti ir sugretinti išorinius požymius bei elgseną, būdingą šioms pagrindinėms gyvųjų organizmų grupėms: kirmėlėms (sliekams), moliuskams (sraigėms), vabzdžiams, voragyviams (vorams, erkėms), varliagyviams (varlėms), paukščiams, žinduoliams, žuvims, ropliams. Mokomasi įvardyti ir grupuoti stuburinius ir bestuburius gyvūnus.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami augalų skirtingų dauginimosi būdų pavyzdžiai. Skirtingi vystymosi būdai priskiriami atitinkamoms gyvūnų grupėms. Palyginami ir sugretinami žinomų augalų bei gyvūnų gyvenimo ciklai. [...] Mokomasi atskirti augalų ir gyvūnų savybes, atsiradusias dėl aplinkos sąlygų (pavyzdžiui, išstypęs gležnas augalas dėl saulės šviesos trūkumo) nuo paveldimų savybių (pavyzdžiui, vijokliniai augalai).

Žmogaus amžiaus tarpsniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Nagrinėjami žmogaus amžiaus tarpsniai aptariant kūno pokyčius [...]. Aptariami pagrindiniai paauglystėje vykstantys pokyčiai.

Mitybos grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami gamtinių miško, pievos ir vandens telkinio natūralių buveinių panašumai ir skirtumai. Aiškinamasi, kas yra mitybos grandinės, mokomasi sudaryti paprastas skirtingų natūralių buveinių mitybos grandines. Aiškinamasi, kokia kryptimi juda energija mitybos grandinėse, koks saulės šviesos vaidmuo mitybos grandinėse. Aptariami gyvųjų organizmų vaidmenys (gamintojai, augalėdžiai ir plėšrūnai) paprastose mitybos grandinėse.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamas medžiagų praktinis panaudojimas siejant su jų savybėmis, naudojimo sąlygomis ar situacija. [...]

Medžiagų kitimai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aptariami negrįžtamieji medžiagų kitimai siejant su pastebimais medžiagų pokyčiais, nulemtais puvimo, degimo, rūdijimo procesų, kuriems vykstant susidaro naujos medžiagos, pasižyminčios kitomis savybėmis. Tyrinėjami grįžtamieji medžiagų pokyčiai susiejant su medžiagų būsenos kitimu joms lydantis, kietėjant, garuojant, kondensuojantis.

Jėgos, inercija. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] nagrinėjant pavyzdžius, situacijas, aiškinamasi kaip kūno judėjimą ir (ar) formą keičia jėgos: sunkio (Žemės traukos), tamprumo, trinties. Aiškinamasi, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos. [...] Aptariama, kad darbui atlikti reikia panaudoti jėgą, bet žmogus ne visada turi jos pakankamai, todėl naudoja paprastuosius mechanizmus – svertus, skridinius, nuožulniąsias plokštumas. [...]

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. Aptariamas Žemės judėjimas (sukimasis aplink Saulę ir aplink savo ašį) siejant su paros ir metų laikų kaita.

Šviesos atspindys ir šešėlis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tyrinėjama, kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys. Aptariama, kad Mėnulis neskleidžia, bet atspindi Saulės šviesą. Aptariama kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai. Tyrinėjama, kaip susidaro šešėlis ir kaip veikia saulės laikrodis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pateikia pavyzdžių ir paaiškina, kaip žmonių sukurti daiktai ir technologijos palengvino (-a) žmonių gyvenimą (A4.1).

Pateikia pavyzdžių ir paaiškina, kokį poveikį gamtos mokslų pasiekimai daro žmogaus gyvenimo kokybei ir žmonių veikloms (A4.2).

Remdamasis pateiktais pavyzdžiais paaiškina, kaip gamtos mokslų pasiekimai gali lemti žmogaus ir visuomenės sprendimus (A4.3).

Pateikdamas pavyzdžių paaiškina, kaip gamtos mokslų žinios gali lemti žmogaus ir visuomenės sprendimus (A4.4).

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjant pavyzdžius aptariama elektros energijos svarba žmogaus gyvenime, aiškinamasi, kaip elektros energija sukuriama ir pasiekia pastatus. Aptariami energijos virsmų pavyzdžiai (vėjo – elektros, elektros – šilumos ir pan.). Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Elektros grandinės. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aiškinamasi, kad elektros energija grandinėje gali virsti šviesa, garsu, šiluma ir priversti daiktus judėti. Aptariami elektrai laidžių, nelaidžių medžiagų ir jų pritaikymo pavyzdžiai.

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamas medžiagų praktinis panaudojimas siejant su jų savybėmis, naudojimo sąlygomis ar situacija. Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Nurodo, ką tiria gamtos mokslai (A1.1).

Nurodo, ką ir kaip tiria gamtos mokslai (A1.2).

Paaiškina, ką ir kaip tiria gamtos mokslai (A1.3).

Paaiškina, ką ir kaip tiria gamtos mokslai, ir nurodo gamtos mokslų tarpusavio sąsajas (A1.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti žmogų, kaip gamtos dalį, aiškinamasi, kad gamta žmogui ne tik prieglobstis, maistas, deguonis, kuras, vaistai, bet ir mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis. [...]

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] aiškinamasi, kodėl yra tiek daug skirtingų medžiagų, kas yra cheminis elementas; nagrinėjama medžiagos sandara, smulkiausios cheminio elemento dalelės − atomai, medžiagos dalelės − molekulės; aiškinamasi kaip dalelės išsidėsčiusios kietuosiuose kūnuose, skysčiuose ir dujose, kaip nuo to priklauso kietųjų kūnų, skysčių ir dujų savybės; apibūdinamos medžiagos agregatinės būsenos ir jų virsmai; [...] Jutimo organais ir atliekant bandymus tyrinėjamos medžiagų savybės: degumas, tirpumas vandenyje, kietumas, plastiškumas. [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; [...]

Fotosintezė ir kvėpavimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje; paaiškinti, kuo fotosintezė ir kvėpavimas svarbūs visiems ekosistemos organizmams.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Nurodo, kad gamtos mokslams tyrinėjant aplinką svarbu remtis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi (A2.1).

Nurodo, kad gamtos mokslams svarbu sieti teorines žinias ir turimą patirtį: planuojant tyrimus remtis teorinėmis žiniomis, o aiškinant teorijas ? tyrimų rezultatais (A2.2).

Paaiškina, kodėl gamtos mokslams svarbu sieti teorines žinias ir turimą patirtį: planuojant tyrimus remtis teorinėmis žiniomis, o aiškinant teorijas ? tyrimų rezultatais (A2.3).

Paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos kuriamos remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad gamtos mokslų žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimais patvirtintų naujų įrodymų (A2.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] aiškinamasi, kad gamta žmogui [...] mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis. [...] mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo svarbą grupuojant organizmus; apibūdinti rūšį.

Mišiniai ir tirpalai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] nagrinėjami ir tyrinėjami rūgštieji, baziniai ir neutralieji tirpalai; aptariami kasdienėje aplinkoje esantys rūgštinių ir bazinių medžiagų pavyzdžiai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Nurodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų. Savais žodžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.1).

Nurodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Savais žodžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.2).

Aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Remdamasis pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.3).

Aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Argumentuodamas paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Mokomasi saugiai ir etiškai elgtis ir tyrinėti gamtoje. Tyrinėjama gamtinės buveinės organizmų įvairovė artimoje aplinkoje, [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pateikia gamtos mokslų pasiekimų, taikomų artimoje aplinkoje ir darančių poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, pavyzdžių (A4.1).

Aptaria informaciją apie gamtos mokslų pasiekimus ir jų taikymą. Pateikia gamtos mokslų pasiekimų, darančių poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, taikymo pavyzdžių iš artimos aplinkos (A4.2).

Aptaria informaciją apie gamtos mokslų raidą, pasiekimus ir jų taikymą. Pateikia gamtos mokslų vystymosi, pasiekimų ir jų taikymo Lietuvoje pavyzdžių (A4.3).

Aptaria gamtos mokslų pasiekimus ir jų taikymą, nurodo svarbą žmogui ir galimas pasekmes. Pateikia gamtos mokslų vystymosi, pasiekimų ir jų taikymo Lietuvoje ir pasaulyje pavyzdžių (A4.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo svarbą grupuojant organizmus; apibūdinti rūšį.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Paaiškina, ką ir kaip tiria gamtos mokslai ir nurodo gamtos mokslų tarpusavio sąsajas (A1.1).

Atsakydamas į klausimus paaiškina, kaip gamtos mokslai tiria gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius. Apibūdina gamtos mokslų galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas. Pateikia taikomųjų gamtos mokslų sričių pavyzdžių (A1.2).

Paaiškina, kaip gamtos mokslai tiria gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei padeda numatyti procesų ir reiškinių pasekmes. Apibūdina gamtos mokslų galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų gamtos mokslų sričių pavyzdžių (A1.3).

Paaiškina, kaip gamtos mokslai padeda pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis (nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų, nuo mažiausio (mikro-) iki didžiausio (makroobjekto)) ir kaip visumą. Apibūdina gamtos mokslų galimybes ir ribas (ribotumą) sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp teorinių ir taikomųjų gamtos mokslų sričių (A1.4).

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra garsas ir kaip jis susidaro, kas yra garso šaltiniai; aptariamos garso charakteristikos [...] aptariamos garso rūšys (infragarsas, girdimas garsas, ultragarsas), garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi, kaip vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai; [...] stebimas ir aptariamas visiškojo atspindžio reiškinys, aptariami šviesolaidžiai ir jų taikymas; [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų – žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) – jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus. 

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka zoologija, žymiausi Lietuvos zoologai, jų indėlis į mokslą.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. [...] Aptariama biologijos mokslo šaka botanika, žymiausi Lietuvos botanikai, jų indėlis į mokslą.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, [...] Aptariamas radioaktyvumas − alfa, beta, gama spinduliavimas, jo savybės ir poveikis gyvam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai. Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt. [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos [...]

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė atsižvelgiant į jų dydį, atstumą iki artimiausios žvaigždės, iš žvaigždės gaunamą spinduliuotę ir gyvybei egzistuoti būtinas sąlygas: cheminiai elementai (anglis, azotas, deguonis, silicis, vandenilis), skystas vanduo, santykinai pastovi temperatūra, atmosfera. Aptariamas planetų prie kitų žvaigždžių paieškai taikomas tranzito metodas.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad gamtos mokslų žinios ir pasaulio suvokimas kinta dėl atsiradusių tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.1).

Paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius. Nurodo, kad gamtos mokslų modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas (A2.2).

Paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad gamtos mokslų modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad gamtos mokslų žinios ir pasaulio suvokimas kinta dėl atsiradusių tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3).

Apibūdina, kaip gamtos mokslų teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip gamtos mokslų modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kaip gamtos mokslų žinios ir pasaulio suvokimas kinta dėl atsiradusių tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.4).

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Stebint šviesos sklidimą per trikampę prizmę aptariamas baltos šviesos išsiskaidymas į 7 dedamąsias spalvas, spektro sąvoka, spalvų išsidėstymas spektre siejamas su dažniu, vaivorykštė kaip natūralaus optinio reiškinio ir spektro pavyzdys. [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka zoologija, žymiausi Lietuvos zoologai, jų indėlis į mokslą.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka botanika, žymiausi Lietuvos botanikai, jų indėlis į mokslą.

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Nurodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų ir įvardija bent 1–2 etiško tyrimo požymius (A3.1).

Aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Remdamasis pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.2).

Diskutuoja apie etikos normas, pagrindžia jų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3).

Aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai. Argumentuodamas paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai, tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka zoologija, žymiausi Lietuvos zoologai, jų indėlis į mokslą.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka botanika, žymiausi Lietuvos botanikai, jų indėlis į mokslą.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt. [...]

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamas elektros srovės poveikis gyviems organizmams [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pateikia gamtos mokslų vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1).

Pateikia gamtos mokslų vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių. Aptaria gamtos mokslų pasiekimus ir jų taikymą (A4.2).

Pateikia gamtos mokslų atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia gamtos mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių, įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus (A4.3).

Apibūdina gamtos mokslų vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir svarbiausius pasiekimus. Apibūdina ir vertina gamtos mokslų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4).

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...] aptariama, kam žmogui reikalingos dvi ausys; nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjama, kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...] Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų – žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) – jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus. 

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka zoologija, žymiausi Lietuvos zoologai, jų indėlis į mokslą.

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama biologijos mokslo šaka botanika, žymiausi Lietuvos botanikai, jų indėlis į mokslą.

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas, [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt. [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamas elektros srovės skirtingose terpėse taikymas. [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas [...]

Evoliucijos įrodymai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...]. Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; tyrinėjant fosilijas aiškinamasi jų svarba; remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių ar priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad rūšys, kilusios iš bendro protėvio, turi bendrų požymių.

Mokydamiesi atsirinkti įvairiais būdais pateiktą gamtamokslinę informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lyginti, kritiškai vertinti, klasifikuoti, apibendrinti, interpretuoti, skirti objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, kurti ir perduoti informaciją naudojant gamtos mokslų sąvokas, terminus, simbolius, formules ir dydžių matavimo vienetus, mokiniai susiformuos supratimą apie specifinę įvairialypę gamtamokslinę kalbą, išmoks ją tinkamai vartoti ir komunikuoti gamtamoksliniais klausimais, ugdysis komunikavimo kompetenciją. Šios pasiekimų srities pasiekimai: B1–B5.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į nesudėtingus klausimus apie kasdienės aplinkos reiškinius ir objektus vartoja kai kurias sąvokas ir terminus (B1.1).

Pasakodamas apie kasdienės aplinkos reiškinius ir apibūdindamas objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja kai kurias sąvokas ir terminus, nurodo ilgio (cm) ir masės (kg) vienetus (B1.2).

Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus, nurodo ilgio (cm, m), masės (g, kg), laiko (para, h) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas žinomus reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus, nurodo ilgio (cm, m, km), masės (g, kg), talpos (litras (žymima L arba l), ml), laiko (para, h, min) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.4).

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Prisimenamos pagrindinės žmogaus kūno dalys ir jutimo organai; aptariami pojūčiai [...]

Žmonių įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi žmones apibūdinti pagal išorinius požymius (pavyzdžiui, aukštas ar žemas, rudaakis ar mėlynakis, jaunas ar senas ir pan.), aptariamas vaikų panašumas į tėvus, mokomasi empatiškai priimti kitokius žmones. [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi skirti medžius, krūmus ir žoles, atpažinti artimiausius aplinkos medžius (klevą, ąžuolą, beržą, eglę, pušį ir 3−4 kitus iš savo aplinkos). [...] Mokomasi atpažinti augalo dalis (šaknys, stiebas (kamienas), lapai, žiedai, vaisiai, sėklos). [...] nagrinėjamas augalo gyvenimo ciklas (dygimas, augimas, vaisių brandinimas ir sėklų išbarstymas).

Vandens būsenos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi atpažinti skirtingų formų (snaigės, šerkšnas, ledas) kietąją vandens būseną [...]

Judėjimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] aiškinamasi, [...] kaip daiktai gali judėti (tiesiai, lanku, ratu) [...] mokomasi matuoti kelią ir laiką [...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti oro (pavyzdžiui, lėktuvas, sraigtasparnis, oro balionas), sausumos (pavyzdžiui, automobilis, motociklas, dviratis, traukinys) ir vandens (pavyzdžiui, valtis, laivas, burlaivis) transporto priemones. [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Nagrinėjamos pagrindinių augalo dalių funkcijos. Tyrinėjamas augalų augimas, aiškinamasi, kokių aplinkos sąlygų reikia, kad augalas augtų. Mokomasi atpažinti artimiausius aplinkos krūmus (pavyzdžiui, lazdyną, alyvą, ievą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos) ir pievų bei dekoratyvines žoles (kiaulpienę, dobilą, žibuoklę, gyslotį, narcizą, tulpę, kardelį, jurginą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos).

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančius ir dažnai matomus informacijos šaltiniuose kitų šalių gyvūnus (po keletą žinduolių, paukščių, vabzdžių, žuvų, roplių pavyzdžių, nepriskiriant jų organizmų klasėms). [...]

Prisitaikymas prie aplinkos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Augalų ir gyvūnų ypatybės siejamos su prisitaikymu prie gyvenamosios aplinkos: vietos (vanduo, oras ar žemė), klimatu (šiltas ar šaltas), metų sezoniškumo (žiema ar vasara). Augalų vaisių ir sėklų forma siejama su jų platinimo būdu: vėjas, vanduo, gyvūnai.

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti medžiagas: popierių, molį, medieną, stiklą, metalus (pavyzdžiui, geležį, aliuminį, sidabrą), plastiką, gumą. [...]

Medžiagų savybių tyrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Naudojantis pojūčiais tiriamos medžiagų, daiktų savybės (pavyzdžiui, skaidrumas, paviršiaus tekstūra, kietumas, trapumas, tamprumas ir pan.). Mokomasi tirti kasdieniame gyvenime sutinkamų medžiagų vandens sugėrimą, tirpumą ir degumą. [...]

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. [...]

3–4 klasių koncentras

Pasakodamas apie kasdienės aplinkos reiškinius ir apibūdindamas objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja kai kurias sąvokas ir terminus, nurodo ilgio (cm, m), masės (g, kg), laiko (h, min) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.1).

Skiria ir tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus, taiko ilgio (cm, m, km), masės (g, kg), tūrio (litras (žymima L arba l), mL), laiko (para, h, min) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, pristatydamas savo tyrimų rezultatus, tinkamai taiko ilgio (mm, cm, m, km), masės (g, kg), tūrio (litras (žymima L arba l), ml), laiko (para, h, min, s), greičio (km/h, m/s) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus, tinkamai taiko įvairius ilgio, masės, tūrio, laiko, greičio ir temperatūros matavimo vienetus (B1.4).

Gyvūnai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi įvardyti pagrindines žinduolio (tarp jų ir žmogaus) organų sistemų – judėjimo ir atramos, nervų, kraujotakos, virškinimo, kvėpavimo – dalis (pavyzdžiui, virškinimo sistemoje – dantys, skrandis, žarnynas) [...]

Medžiagų būsenos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apibūdinamos trys vandens ir kitų medžiagų būsenos. [...]

Vandens apytakos ratas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariamas vandens apytakos ratas gamtoje. [...]

Tirpumas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Tiriamas medžiagų tirpumas vandenyje, aptariama, kaip galima paspartinti medžiagų tirpimą.

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aptariami energijos virsmų pavyzdžiai (vėjo – elektros, elektros – šilumos ir pan.). Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Elektros grandinės. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi konstruoti paprasčiausią elektros grandinę, įvardyti jos dalis, aptariama elektros grandinės dalių paskirtis. Aiškinamasi, kad elektros energija grandinėje gali virsti šviesa, garsu, šiluma ir priversti daiktus judėti. Aptariami elektrai laidžių, nelaidžių medžiagų ir jų pritaikymo pavyzdžiai.

Magnetai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Nurodoma, kad magnetas turi šiaurės ir pietų polius, tiriama, kaip magnetai veikia vienas kitą. Nurodoma, kad Žemė yra magnetas ir dėl to galimas kompaso naudojimas.

Organizmų grupės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] mokomasi palyginti ir sugretinti išorinius požymius bei elgseną, būdingą šioms pagrindinėms gyvųjų organizmų grupėms: kirmėlėms (sliekams), moliuskams (sraigėms), vabzdžiams, voragyviams (vorams, erkėms), varliagyviams (varlėms), paukščiams, žinduoliams, žuvims, ropliams. Mokomasi įvardyti ir grupuoti stuburinius ir bestuburius gyvūnus.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

[...] Palyginami ir sugretinami žinomų augalų bei gyvūnų gyvenimo ciklai. Apibūdinamos drugio ir varlės vystymosi stadijos. [...] Mokomasi atskirti augalų ir gyvūnų savybes, atsiradusias dėl aplinkos sąlygų (pavyzdžiui, išstypęs gležnas augalas dėl saulės šviesos trūkumo) nuo paveldimų savybių (pavyzdžiui, vijokliniai augalai).

Mitybos grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami gamtinių miško, pievos ir vandens telkinio natūralių buveinių panašumai ir skirtumai. Aiškinamasi, kas yra mitybos grandinės [...] Aptariami gyvųjų organizmų vaidmenys (gamintojai, augalėdžiai ir plėšrūnai) paprastose mitybos grandinėse.

Medžiagų kitimai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tiriami medžiagų kitimai: puvimas, degimas, rūdijimas, lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija. Aptariami negrįžtamieji medžiagų kitimai siejant su pastebimais medžiagų pokyčiais, nulemtais puvimo, degimo, rūdijimo procesų, kuriems vykstant susidaro naujos medžiagos, pasižyminčios kitomis savybėmis. Tyrinėjami grįžtamieji medžiagų pokyčiai susiejant su medžiagų būsenos kitimu joms lydantis, kietėjant, garuojant, kondensuojantis.

Jėgos, inercija. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] aiškinamasi kaip kūno judėjimą ir (ar) formą keičia jėgos: sunkio (Žemės traukos), tamprumo, trinties. Aiškinamasi, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos. [...] Aptariama, kad darbui atlikti reikia panaudoti jėgą, bet žmogus ne visada turi jos pakankamai, todėl naudoja paprastuosius mechanizmus – svertus, skridinius, nuožulniąsias plokštumas. Tyrinėjama, kiek paprastieji mechanizmai leidžia laimėti jėgos.

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kad Saulės sistemą sudaro Saulė ir aplink ją besisukančių planetų grupė, įvardijamos Žemei artimiausios planetos. Saulė apibūdinama kaip viena iš daugelio žvaigždžių ir kaip šviesos ir šilumos šaltinis visai Saulės sistemai. Aptariamas Mėnulis kaip natūralus Žemės palydovas. Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. Aptariamas Žemės judėjimas (sukimasis aplink Saulę ir aplink savo ašį) siejant su paros ir metų laikų kaita.

Šviesos šaltiniai 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami sutinkamų kasdieniame gyvenime natūralių ir dirbtinių šviesos šaltinių pavyzdžiai. [...]

Šviesos atspindys ir šešėlis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tyrinėjama, kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys. [...] Aptariama kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai. Tyrinėjama, kaip susidaro šešėlis ir kaip veikia saulės laikrodis.

5–6 klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, apibūdindamas nagrinėtus artimos aplinkos reiškinius, taiko ilgio, ploto, tūrio, masės ir laiko simbolius ir matavimo vienetus, vienetus verčia kartotiniais ir daliniais (B1.1).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, apibūdindamas reiškinius pažįstamame kontekste, tinkamai taiko ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko, temperatūros, tankio, greičio, pagreičio, jėgos simbolius ir matavimo vienetus, ilgio, masės, laiko matavimo vienetus verčia kartotiniais ir daliniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus, apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, tinkamai taiko ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko, temperatūros, tankio, greičio, pagreičio, jėgos simbolius ir ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas reiškinius naujame kontekste, išsiaiškina naujas sąvokas ir terminus; tinkamai taiko ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko, temperatūros, tankio, greičio, pagreičio, jėgos simbolius ir matavimo vienetus, ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko ir jėgos matavimo vienetus verčia kartotiniais ir daliniais (B1.4).

Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Modeliuojant pasirinktų organizmų prisitaikymą prie įvairių aplinkos sąlygų, apibūdinama jų adaptacija (kūno spalva, forma) ir organizmų prisitaikymas išgyventi žiemos metu (migracija, žiemos miegas, kūno dangos pasikeitimas).

Organizmų sandara. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelę kaip struktūrinį ir funkcinį organizmo vienetą; aiškinamasi, kad organizmai gali būti vienaląsčiai (bakterija, mielės, valkčiadumblis) ir daugialąsčiai; apibūdinama augalų ir gyvūnų ląstelės sandara (ląstelės sienelė, plazminė membrana, branduolys, citozolis, centrinė vakuolė, chloroplastas, mitochondrija).

Organizmų grupės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi priskirti organizmus grybams, augalams, gyvūnams pagal toms grupėms būdingus požymius (mityba, judėjimas). Mokomasi priskirti stuburinius gyvūnus kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių klasei pagal toms grupėms būdingus požymius: kūno dangą, galūnes, judėjimą.

Organizmo sandaros lygmenys. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama, kad organizmai sudaryti iš ląstelių, audinių ir organų. Aiškinamasi, kad žmogaus organizmas sudarytas iš organų sistemų.

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti virškinimo (burna, stemplė, skrandis, žarnynas), kvėpavimo (nosis, trachėja, bronchai ir plaučiai) ir kraujotakos (kraujagyslės ir širdis) sistemų organus [...] Mokomasi paaiškinti, kokį vaidmenį atlieka vanduo, maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), vitaminai ir mineralinės medžiagos (kalcis) užtikrinant sveikatai palankią mitybą. [...] aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] nagrinėjama medžiagos sandara, smulkiausios cheminio elemento dalelės − atomai, medžiagos dalelės − molekulės; [...] Apibūdinamos masės, tūrio, tankio sąvokos, įvardijami jų matavimo vienetai, [...] tyrinėjamos medžiagų savybės: degumas, tirpumas vandenyje, kietumas, plastiškumas.

Mišiniai ir tirpalai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aiškinamasi, kuo grynoji medžiaga skiriasi nuo mišinio, [...] apibūdinamas tirpalas vartojant tirpiklio ir tirpinio sąvokas; nagrinėjamas tirpalų skirstymas į rūgščiuosius, bazinius ir neutraliuosius, [...]

Mechaninė energija ir jos virsmai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Nagrinėjama mechaninė energija, apibrėžiamas jos matavimo vienetas, mokomasi atpažinti kinetinę ir potencinę energiją ir aptarti, nuo ko ji priklauso, apibūdinti kinetinės ir potencinės energijos virsmus, energijos virsmą mechaniniu darbu.

Šiluma ir jos perdavimo būdai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Apibūdinama vidinė energija, nagrinėjamas ir tyrinėjamas energijos perdavimas: šiluminis laidumas, spinduliavimas, konvekcija; apibrėžiama šiluma ir temperatūra, mokomasi įvertinti temperatūrą skirtingose temperatūrų skalėse.

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, [...] nagrinėjami juose gyvenančių gamintojų, augalėdžių, plėšrūnų, skaidytojų pavyzdžiai ir jų tarpusavio ryšiai, susidarant mitybos grandinėms.

Fotosintezė ir kvėpavimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Fotosintezė apibūdinama kaip procesas, kurio metu gaminamos organinės medžiagos, turinčios sukauptos energijos, o ląstelinis kvėpavimas kaip procesas, kurio metu išsiskiria energija, panaudojama organizmo veiklai. Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje [...]

Atramos ir judėjimo sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti žmogaus griaučių dalis (ašiniai ir galūnių griaučiai) ir apibūdinti jų funkcijas; mokomasi įvardyti kaulų jungčių tipus ir pateikti jų pavyzdžių; apibūdinti sąnario sandarą. Mokomasi apibūdinti organizmo judėjimo funkciją kaip bendrą kaulų ir raumenų veiklą; [...]

Nervų sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos svarbą susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams; [...]

Kūno pokyčiai paauglystėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] aptariamos lytinių organų ir lytinių liaukų funkcijos; [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti odos dalis ir jos darinius [...]

Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos organinės ir neorganinės medžiagos [...] nagrinėjami šios taršos mažinimo būdai – atliekų rūšiavimas, perdirbimas, kompostavimas; [...] Aptariami medžiagų fizinių ir cheminių kitimų pavyzdžiai: rūdijimas [...] degimas [...] aiškinamasi, koks puvimo vaidmuo biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose.

Mechaninis judėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamas judėjimas, [...] aptariamas tolyginis, netolyginis, tolygiai kintamas judėjimas, apibrėžiama trajektorija, kelias, atskaitos kūnas, atskaitos sistema, greitis, pagreitis ir jo matavimo vienetai, laisvojo kritimo pagreitis [...]

Jėgos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Jėga apibūdinama kaip vieno kūno poveikis kitam ir kaip fizikinis dydis, [...] nurodomi jėgos matavimo vienetai; [...] nagrinėjama gravitacija, apibūdinami sunkis, svoris, nesvarumas; [...] skaičiuojamas sunkis, [...] apibūdinama deformacija [...], tamprumo jėga [...] aiškinamasi, kas yra trinties jėga, [...] tyrinėjama, kuo skiriasi slydimo ir riedėjimo trintis, [...]

Saulės sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aptariama Saulės sistema, apibūdinami ją sudarantys objektai (žvaigždė, planetos, jų palydovai, asteroidai, kometos, smulkūs kosminiai kūnai). Aiškinamasi, kas yra ir kuo skiriasi meteoroidas, meteoras (reiškinys) ir meteoritas, [...]. Aptariami kosminiai atstumai, apibūdinami astronominiai atstumo matavimo vienetai (astronominis vienetas, šviesmetis).

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti [...] danguje matomus objektus ir reiškinius: Saulę, Mėnulį, žvaigždes, planetas, Paukščių Tako galaktiką, Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, [...] Mėnulio fazių kaitą; Saulės ir Mėnulio užtemimus, meteorus, kometas. Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

7–8 klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, matavimo vienetus, užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę (B1.1).

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, tinkamai taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus naujose ir nestandartinėse situacijose, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) [...]

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aptariamos garso charakteristikos: tono aukštis siejant su dažniu, garsis siejant su amplitude, dažnio ir garsio matavimo vienetai – hercas ir decibelas; [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] šviesos spindulio sąvoka, [...] apibrėžiamas medžiagos absoliutinis lūžio rodiklis, [...] aptariamas visiškojo atspindžio reiškinys [...] Aptariama, kas yra apšvieta, kokie yra jos matavimo vienetai, [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...], apibūdinama ir skaičiuojama lęšio laužiamoji geba, apibūdinamas laužiamosios gebos vienetas (dioptrija); [...] apibūdinamas ir skaičiuojamas lęšio didinimas. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas; tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas. Aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. [...]

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] nagrinėjamas atomo modelis – branduolys (protonas, neutronas) ir elektronai [...] aptariamas elementarus (elektrono, protono) krūvis, krūvio matavimo vienetas − kulonas. [...] apibūdinami teigiamieji, neigiamieji jonai [...]

Cheminės formulės. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjamos ir užrašomos vieninių ir sudėtinių medžiagų cheminės formulės [...] Mokomasi užrašyti ir paaiškinti paprasčiausių medžiagų Luiso (taškines elektronines), struktūrines ir molekulines formules, pavyzdžiui: H2O, O2, CO2, HCI. Aptariamos empirinės formulės. [...]

Cheminiai ryšiai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kad joninis ryšys yra trauka tarp teigiamąjį ir neigiamąjį krūvį turinčių jonų. Paaiškinama, kad kovalentiniai nepoliniai ir poliniai ryšiai susidaro atsirandant bendrosioms elektronų poroms tarp nemetalų atomų. Apibūdinamas valentingumas. Aiškinamasi, kas yra elektrinis neigiamumas [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamas radioaktyvumas − alfa, beta, gama spinduliavimas [...] Aptariama foninė radiacija [...] radiacinė tarša [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariami atomų branduolių virsmai − skilimas [...] ir sintezė [...]

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] supernovų ir juodųjų skylių susidarymas. [...]

Cheminės reakcijos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti užrašytas cheminių reakcijų lygtis: reagentus, produktus, ženklus, simbolius ir kt. [...] Nagrinėjamas oksidacijos-redukcijos reiškinys [...] Mokomasi nustatyti oksidacijos laipsnį dvinariuose junginiuose. [...]

Cheminių reakcijų energijos virsmai 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Praktiškai tiriamos egzoterminės ir endoterminės reakcijos [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] laidininkai ir izoliatoriai [...] kondensatorius, jo talpa [...] Apibrėžiamas elektrinis laukas, jo stipris, stiprio matavimo vienetas, [...]

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] apibrėžiama elektros srovė, jos stipris, įtampa, laidininko varža [...] apibūdinami srovės stiprio, įtampos, varžos matavimo vienetai. [...] apibūdinamas nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas [...] Apibūdinamas elektros srovės darbas ir galia, jų matavimo vienetai [...] lydieji ir automatiniai saugikliai. [...] Aptariamas [...], elektrosauga (įžeminimas, izoliatorių naudojimas ir kt.).

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. [...] mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; [...] Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai) [...]

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokosi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; [...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pateiktame šaltinyje (3?4 sakinių nesudėtingame tekste, nesudėtingame paveiksle ar paprasčiausioje lentelėje) randa akivaizdžiai pateiktą informaciją (B2.1).

Pateiktame šaltinyje (nedidelės apimties tekste, paveiksle, nesudėtingoje diagramoje ar lentelėje) randa reikiamą informaciją (B2.2).

Pateiktame šaltinyje (tekste, paveiksle, diagramoje, lentelėje) randa reikiamą informaciją (B2.3).

Pagal pateiktus reikšminius žodžius randa reikiamą informaciją. Iš 2?3 pateiktų šaltinių pasirenka tinkamą ir randa reikiamą informaciją (B2.4).

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. Aiškinamasi, dėl ko žmonės laiko naminius gyvūnus: dėl naudos, sveikatos (pavyzdžiui, terapija, aklųjų vedliai) ir socialinių poreikių, pomėgių (pavyzdžiui, jodinėjimas), bendravimo. Susipažįstama su laukiniais gyvūnais, kurie gyvena ir lankosi šalia mūsų namų, aptariama, kaip jiems padėti išgyventi šaltą žiemą (pavyzdžiui, lesyklėlė).

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi skirti medžius, krūmus ir žoles, atpažinti artimiausius aplinkos medžius (klevą, ąžuolą, beržą, eglę, pušį ir 3−4 kitus iš savo aplinkos). Aptariama augalų nauda žmonėms. Mokomasi atpažinti augalo dalis (šaknys, stiebas (kamienas), lapai, žiedai, vaisiai, sėklos). [...]

Vandens būsenos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi atpažinti skirtingų formų (snaigės, šerkšnas, ledas) kietąją vandens būseną [...]

Judėjimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti oro (pavyzdžiui, lėktuvas, sraigtasparnis, oro balionas), sausumos (pavyzdžiui, automobilis, motociklas, dviratis, traukinys) ir vandens (pavyzdžiui, valtis, laivas, burlaivis) transporto priemones. [...]

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip reikia elgtis nepalankiomis gamtos sąlygomis (žaibuojant, pučiant labai stipriam vėjui, esant plikledžiui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, didelei sausrai). [...]

Mitybos piramidės. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi paaiškinti ir sudaryti mitybos piramidę, nurodant produktus ir jų proporcijas (pavyzdžiui, kurių daugiausia, kurių mažiausia ir pan.). Mokomasi remiantis mitybos piramide įsivertinti savo mitybą. [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi atpažinti artimiausius aplinkos krūmus (pavyzdžiui, lazdyną, alyvą, ievą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos) ir pievų bei dekoratyvines žoles (kiaulpienę, dobilą, žibuoklę, gyslotį, narcizą, tulpę, kardelį, jurginą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos).

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančius ir dažnai matomus informacijos šaltiniuose kitų šalių gyvūnus (po keletą žinduolių, paukščių, vabzdžių, žuvų, roplių pavyzdžių, nepriskiriant jų organizmų klasėms). [...]

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip ir kodėl rūšiuojamos atliekos, įvardijamos medžiagos, kurios rūšiuojant atskiriamos.

Medžiagų savybių tyrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamos gaisrų priežastys ir apsaugos būdai siejant su medžiagų degumu, aiškinamasi, kaip elgtis užsidegus įvairiems aplinkos daiktams.

Energija kasdieniame gyvenime. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip taupyti elektros ir šilumos energijas.

3–4 klasių koncentras

Pateiktame šaltinyje (nedidelės apimties tekste, paveiksle, paprastoje diagramoje ar lentelėje) randa akivaizdžiai pateiktą reikiamą informaciją (B2.1).

Atsirenka iš 2–3 pateiktų šaltinių tinkamą reikiamai informacijai rasti. Pateiktame šaltinyje (tekste, paveiksle, diagramoje, lentelėje) atsirenka reikiamą informaciją (B2.2).

Savo pasirinktuose informacijos šaltiniuose atrenka, apibendrina ir vertina įvairiais būdais pateiktą nesudėtingą informaciją (B2.3).

Susieja 2–3 šaltiniuose rastą tiesiogiai ir netiesiogiai įvairiais būdais pateiktą informaciją, ją apibendrina, kritiškai vertina (B2.4).

Fizinė, socialinė emocinė sveikata. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aptariami žmogaus sveikatai žalingų medžiagų pavyzdžiai (tabakas, alkoholis, narkotikai, ne pagal paskirtį vartojami vaistai, perteklinis maisto papildų ir vitaminų vartojimas), aptariamos šių medžiagų vartojimo pasekmės žmogaus organizmui.

Užkrečiamosios ligos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.

Prisitaikymas prie aplinkos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius. Gyvūnų elgesio ypatumai siejami su didesne išlikimo tikimybe. [...]

Vandens apytakos ratas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Nagrinėjant pavyzdžius vanduo apibūdinamas kaip labai svarbus gamtos išteklius, aiškinamasi jo tausojimo svarba. Aptariamos vandens taršos priežastys ir pasekmės, taip pat ir siejant su vandens apytakos ratu gamtoje.

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Nagrinėjant pavyzdžius aiškinamasi, kad augalų, gyvūnų (ir žmogaus) palikuonių požymiai ir elgsena panašūs į tėvų. [...]

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kad Saulės sistemą sudaro Saulė ir aplink ją besisukančių planetų grupė, įvardijamos Žemei artimiausios planetos. [...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. [...]

5–6 klasių koncentras

Vartodamas nurodytus reikšminius žodžius lygina ir padedamas klasifikuoja diagrama, lentele ar tekstu pateiktą informaciją (B2.1).

Vartodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.2).

Vartodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, padedamas ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, kritiškai vertina, interpretuoja, jungia kelių šaltinių informaciją (B2.3).

Vartodamas reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, kritiškai vertina, interpretuoja, jungia kelių šaltinių informaciją (B2.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą. 

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi mitybos svarba bręstančiam organizmui, aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi, kad oras yra įvairių dujų mišinys, aiškinamasi oro sudėtis.  [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; mokomasi atpažinti jūros, kopų, miško, pelkės, ežero organizmus; apibūdinama šių ekosistemų išsaugojimo svarba; [...]

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

7–8 klasių koncentras

Vartodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.1).

Vartodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, apibendrina, interpretuoja, jungia kelių šaltinių informaciją (B2.2).

Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina ir klasifikuoja remdamasis pateiktais kriterijais, analizuoja, padedamas kritiškai vertina, interpretuoja, jungia ir apibendrina kelių šaltinių informaciją (B2.3).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, analizuoja, kritiškai vertina, apibendrina, interpretuoja, jungia kelių skirtingų tipų šaltinių informaciją (B2.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. [...]

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama, kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...] kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...]

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms [...]

Periodinis dėsnis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Apibūdinamas elementų paplitimas Visatoje ir Žemėje.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Nurodo, kuriame paveiksle vaizduojamas gamtos objektas, o kuriame – grožinio kūrinio veikėjas (B3.1).

Skiria objektyvią informaciją apie artimoje aplinkoje esamus objektus ir reiškinius nuo jų vaizdavimų grožinėje literatūroje, animaciniuose filmuose ir pan. (B3.2).

Paaiškina, kodėl aiškinantis gamtos objektų ir reiškinių savybes bei požymius jų vaizdavimas grožinėje literatūroje, animaciniuose filmuose ir pan. yra netinkamas (B3.3).

Skiria asmeninę nuomonę nuo faktų ir jais remiasi apibūdindamas reiškinius ir objektus (B3.4).

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. Aiškinamasi, dėl ko žmonės laiko naminius gyvūnus: dėl naudos, sveikatos (pavyzdžiui, terapija, aklųjų vedliai) ir socialinių poreikių, pomėgių (pavyzdžiui, jodinėjimas), bendravimo. Susipažįstama su laukiniais gyvūnais, kurie gyvena ir lankosi šalia mūsų namų [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi skirti medžius, krūmus ir žoles, atpažinti artimiausius aplinkos medžius (klevą, ąžuolą, beržą, eglę, pušį ir 3−4 kitus iš savo aplinkos). Aptariama augalų nauda žmonėms. Mokomasi atpažinti augalo dalis (šaknys, stiebas (kamienas), lapai, žiedai, vaisiai, sėklos). [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi atpažinti artimiausius aplinkos krūmus (pavyzdžiui, lazdyną, alyvą, ievą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos) ir pievų bei dekoratyvines žoles (kiaulpienę, dobilą, žibuoklę, gyslotį, narcizą, tulpę, kardelį, jurginą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos). [...]

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančius ir dažnai matomus informacijos šaltiniuose kitų šalių gyvūnus (po keletą žinduolių, paukščių, vabzdžių, žuvų, roplių pavyzdžių [...]). [...]

3–4 klasių koncentras

Palygina objektų ir reiškinių aprašymus grožinėje literatūroje ir negrožiniuose tekstuose, paaiškina, kurie iš jų yra tinkami aiškinantis objektų ir reiškinių savybes bei požymius (B3.1).

Atsirenka iš 2–3 duotų šaltinių tuos, kurie tiktų aiškinantis objektų ir reiškinių savybes bei požymius. Skiria asmeninę nuomonę nuo faktų (B3.2).

Atsakydamas į klausimus apibūdina, kuris šaltinis būtų patikimas aiškinantis objektų ir reiškinių savybes bei požymius. Skiria asmeninę nuomonę nuo faktų (B3.3).

Lygindamas 2–3 informacijos šaltinius, vertina jų patikimumą pagal nurodytus kriterijus. Skiria asmeninę nuomonę nuo faktų (B3.4).

Fizinė, socialinė emocinė sveikata. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aptariami žmogaus sveikatai žalingų medžiagų pavyzdžiai (tabakas, alkoholis, narkotikai, ne pagal paskirtį vartojami vaistai, perteklinis maisto papildų ir vitaminų vartojimas), aptariamos šių medžiagų vartojimo pasekmės žmogaus organizmui.

Užkrečiamosios ligos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Nagrinėjant pavyzdžius aiškinamasi, kad augalų, gyvūnų (ir žmogaus) palikuonių požymiai ir elgsena panašūs į tėvų. [...]

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kad Saulės sistemą sudaro Saulė ir aplink ją besisukančių planetų grupė, įvardijamos Žemei artimiausios planetos. [...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. [...]

5–6 klasių koncentras

Remdamasis nurodytais šaltiniais ir padedamas atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės ir apibūdina gamtos reiškinius ir objektus (B3.1).

Remdamasis nurodytais šaltiniais atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės, padedamas pasinaudoja atsirinkta informacija gamtos reiškiniams ir objektams apibūdinti (B3.2).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius pagal pateiktus kriterijus, atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.3).

Atsirenka patikimus informacijos šaltinius, skiria ir paaiškina, kuo skiriasi faktai ir duomenys nuo subjektyvios nuomonės. Apibūdindamas gamtos reiškinius ir objektus remiasi tik objektyvia informacija (B3.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą.

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi mitybos svarba bręstančiam organizmui, aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi, kad oras yra įvairių dujų mišinys, aiškinamasi oro sudėtis.  [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; mokomasi atpažinti jūros, kopų, miško, pelkės, ežero organizmus; apibūdinama šių ekosistemų išsaugojimo svarba; [...]

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

7–8 klasių koncentras

Remdamasis nurodytais šaltiniais atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.1).

Padedamas pasirenka patikimus informacijos šaltinius, atskiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2).

Nurodo, kuo skiriasi patikimi informacijos šaltiniai nuo nepatikimų, objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius ir paaiškina, kokiais kriterijais rėmėsi. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4).

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aptariamos garso rūšys (infragarsas, girdimas garsas, ultragarsas), garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. [...] Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. [...]

Periodinis dėsnis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Apibūdinamas elementų paplitimas Visatoje ir Žemėje.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Nukreipiamas savais žodžiais fragmentiškai pasakoja apie kasdienės aplinkos reiškinius ir objektus. Informaciją pateikia trumpais sakiniais ar žodžių junginiais, piešiniais, skaitmenines technologijas naudoja padedamas (B4.1).

Savais žodžiai pasakoja apie kasdienėje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus pristato savo atliktus tyrimus. Informaciją pateikia trumpais sakiniais, piešiniais, skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.2).

Savais žodžiais pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informaciją pateikia keliais sakiniais, piešiniais, paprasčiausiomis diagramomis ir lentelėmis, skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.3).

Pasakodamas ar rašydamas apie artimiausios aplinkos gamtos objektus ir reiškinius, pristatydamas raštu ar žodžiu tyrimų rezultatus aiškiai reiškia mintis, nurodo, kokius šaltinius naudojo (be tikslaus citavimo). Informaciją pateikia nedidelės apimties tekstais, piešiniais, paprastomis diagramomis ir lentelėmis, skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.4).

Sveikas gyvenimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi paaiškinti, kad laikantis higienos reikalavimų (pavyzdžiui, plaunant rankas, valant dantis ir pan.) apsisaugojama nuo ligų. [...]

Žmonių įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi žmones apibūdinti pagal išorinius požymius (pavyzdžiui, aukštas ar žemas, rudaakis ar mėlynakis, jaunas ar senas ir pan.), aptariamas vaikų panašumas į tėvus [...] Mokomasi savais žodžiais apibūdinti žmogaus pokyčius nuo gimimo iki senatvės.

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. [...] Susipažįstama su laukiniais gyvūnais, kurie gyvena ir lankosi šalia mūsų namų, aptariama, kaip jiems padėti išgyventi šaltą žiemą (pavyzdžiui, lesyklėlė).

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Aptariama augalų nauda žmonėms. [...] nagrinėjamas augalo gyvenimo ciklas (dygimas, augimas, vaisių brandinimas ir sėklų išbarstymas).

Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Aptariama gamtos išteklių (vandens, oro, dirvožemio) svarba siejant juos su bendrais gyvo organizmo poreikiais. [...] Aptariami paprasčiausi šių išteklių tausojimo pavyzdžiai kasdienėje aplinkoje (pavyzdžiui, valant dantis vandens įsipilama į stiklinę).

Vandens būsenos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] atliekant bandymus išsiaiškinama, kaip įsitikinti, kad ore yra dujinės vandens būsenos – nematomų plika akimi garų ir tyrinėjama, kaip vanduo pereina iš vienos būsenos į kitą.

Judėjimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Tyrinėjant paprasto objekto (pavyzdžiui, kamuoliuko, mašinytės) judėjimą mokomasi matuoti kelią ir laiką, daryti išvadas apie judėjimo greitį. [...]

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariama, kokių atsargumo priemonių reikia imtis, sutikus laukinius ar nežinomus naminius gyvūnus, suradus nepažįstamų augalų, grybų.

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi palyginti naminius ir laukinius gyvūnus pagal skirtingus kriterijus: gyvenamoji aplinka, nauda bei santykis su žmogumi, gyvūnų poreikiai.

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamas medžiagų panaudojimas daiktams gaminti siejant su jų savybėmis. [...]

Medžiagų savybių tyrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Naudojantis pojūčiais tiriamos medžiagų, daiktų savybės (pavyzdžiui, skaidrumas, paviršiaus tekstūra, kietumas, trapumas, tamprumas ir pan.). Mokomasi tirti kasdieniame gyvenime sutinkamų medžiagų vandens sugėrimą, tirpumą ir degumą. Aptariamos gaisrų priežastys ir apsaugos būdai siejant su medžiagų degumu, aiškinamasi, kaip elgtis užsidegus įvairiems aplinkos daiktams.

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. [...] Pateikiami ir aptariami žinomų medžiagų, gerai ir blogai praleidžiančių šilumą, pavyzdžiai.

Energija kasdieniame gyvenime. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptariamas elektros ir šilumos naudojimas kasdieniame gyvenime. Aiškinamasi, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip taupyti elektros ir šilumos energijas.

3–4 klasių koncentras

Savais žodžiai pasakoja apie artimoje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informaciją pateikia keliais sakiniais, piešiniais. Baigia braižyti paprasčiausias diagramas ir sudaryti pateiktas paprasčiausias lenteles. Skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.1).

Pasakodamas ar rašydamas apie artimos aplinkos gamtos objektus ir reiškinius, pristatydamas tyrimų rezultatus aiškiai reiškia mintis, be tikslaus citavimo nurodo, kokius šaltinius naudojo. Informaciją pateikia nedidelės apimties tekstais, piešiniais, paprasčiausiomis diagramomis ir lentelėmis. Skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.2).

Pasakodamas ar rašydamas apie gamtos objektus ir reiškinius pažįstamame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis, be tikslaus citavimo nurodo, kokius šaltinius naudojo. Informaciją pateikia tekstais ir piešiniais, paprastomis diagramomis ir lentelėmis, naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Pasakodamas ar rašydamas apie gamtos objektus ir reiškinius, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis, nurodo, kokius šaltinius naudojo. Informaciją pateikia tekstais ir piešiniais, nesudėtingomis diagramomis ir lentelėmis, tikslingai pasirenka skaitmenines technologijas iš žinomų ir jas naudoja (B4.4).

Fizinė, socialinė emocinė sveikata. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aiškinamasi priežasties ir pasekmės ryšiai tarp žmogaus fizinės, socialinės emocinės sveikatos ir dienos režimo, higienos laikymosi, fizinio aktyvumo, sveikatai palankios mitybos, palankių aplinkos sąlygų (apšvietimo, garsio (garso stiprumo), švaros ir tvarkos, tinkamų priemonių) darbui ir poilsiui. Aptariami žmogaus sveikatai žalingų medžiagų pavyzdžiai (tabakas, alkoholis, narkotikai, ne pagal paskirtį vartojami vaistai, perteklinis maisto papildų ir vitaminų vartojimas), aptariamos šių medžiagų vartojimo pasekmės žmogaus organizmui.

Užkrečiamosios ligos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.

Gyvūnai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Mokomasi pagrįsti taisyklingos laikysenos, sėdėsenos, sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo, dienos ir poilsio režimo svarbą remiantis žiniomis apie organų sistemas.

Prisitaikymas prie aplinkos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Mokomasi įžvelgti ryšį tarp gyvūnų bendruomeninio gyvenimo būdo ir galimybės išlikti, aptariami bendruomeninių gyvūnų pavyzdžiai.

Medžiagų būsenos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apibūdinamos trys vandens ir kitų medžiagų būsenos. Nagrinėjant pavyzdžius aptariamas formos turėjimas ar neturėjimas, jos kitimas (priklausomai nuo indo). Aptariami medžiagų būsenos kitimai dėl temperatūros, pateikiama pavyzdžių.

Vandens apytakos ratas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariamas vandens apytakos ratas gamtoje. Nagrinėjant pavyzdžius vanduo apibūdinamas kaip labai svarbus gamtos išteklius, aiškinamasi jo tausojimo svarba. Aptariamos vandens taršos priežastys ir pasekmės, taip pat ir siejant su vandens apytakos ratu gamtoje.

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjant pavyzdžius aptariama elektros energijos svarba žmogaus gyvenime, aiškinamasi, kaip elektros energija sukuriama ir pasiekia pastatus. Aptariami energijos virsmų pavyzdžiai (vėjo – elektros, elektros – šilumos ir pan.). Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Žmogaus amžiaus tarpsniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Nagrinėjami žmogaus amžiaus tarpsniai aptariant kūno pokyčius, elgesio ypatumus, vaidmenis bendruomenėje. Aptariami pagrindiniai paauglystėje vykstantys pokyčiai.

Mitybos grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami gamtinių miško, pievos ir vandens telkinio natūralių buveinių panašumai ir skirtumai. [...] mokomasi sudaryti paprastas skirtingų natūralių buveinių mitybos grandines. [...] Aptariami gyvųjų organizmų vaidmenys (gamintojai, augalėdžiai ir plėšrūnai) paprastose mitybos grandinėse.

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamas medžiagų praktinis panaudojimas siejant su jų savybėmis, naudojimo sąlygomis ar situacija. Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).

Mišiniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami įvairių medžiagų mišinių, naudojamų kasdieniame gyvenime, pavyzdžiai, jų sudedamųjų dalių savybės. [...]

Medžiagų kitimai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tiriami medžiagų kitimai: puvimas, degimas, rūdijimas, lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija. Aptariami negrįžtamieji medžiagų kitimai siejant su pastebimais medžiagų pokyčiais, nulemtais puvimo, degimo, rūdijimo procesų, kuriems vykstant susidaro naujos medžiagos, pasižyminčios kitomis savybėmis. Tyrinėjami grįžtamieji medžiagų pokyčiai susiejant su medžiagų būsenos kitimu joms lydantis, kietėjant, garuojant, kondensuojantis.

Jėgos, inercija. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Atliekant paprasčiausius tyrimus, nagrinėjant pavyzdžius, situacijas, aiškinamasi kaip kūno judėjimą ir (ar) formą keičia jėgos: sunkio (Žemės traukos), tamprumo, trinties. Aiškinamasi, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos. Pritaikant žinias apie inerciją mokomasi pagrįsti saugaus elgesio taisykles judant gatvėje ir kitur. Aptariama, kad darbui atlikti reikia panaudoti jėgą, bet žmogus ne visada turi jos pakankamai, todėl naudoja paprastuosius mechanizmus – svertus, skridinius, nuožulniąsias plokštumas. Tyrinėjama, kiek paprastieji mechanizmai leidžia laimėti jėgos.

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Saulė apibūdinama kaip viena iš daugelio žvaigždžių ir kaip šviesos ir šilumos šaltinis visai Saulės sistemai. Aptariamas Mėnulis kaip natūralus Žemės palydovas. Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. Aptariamas Žemės judėjimas (sukimasis aplink Saulę ir aplink savo ašį) siejant su paros ir metų laikų kaita.

Šviesos atspindys ir šešėlis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tyrinėjama, kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys. Aptariama, kad Mėnulis neskleidžia, bet atspindi Saulės šviesą. Aptariama kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai. Tyrinėjama, kaip susidaro šešėlis ir kaip veikia saulės laikrodis.

5–6 klasių koncentras

Padedamas pasirenka reikšmines sąvokas ir tekstu, piešiniu arba schema suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją (B4.1).

Konsultuodamasis pasirenka reikšmines sąvokas ir tekstu, piešiniais ar schemomis suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją, pritaiko pasiūlytas skaitmenines technologijas, nurodo bent vieną informacijos šaltinį (B4.2).

Pasirenka reikšmines sąvokas ir tekstu, piešiniais ar schemomis sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją, naudoja skaitmenines technologijas, nurodo informacijos šaltinius (B4.3).

Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją tekstu, piešiniais ir schemomis, tikslingai pasirenka ir taiko skirtingas skaitmenines technologijas, nurodo informacijos šaltinius (B4.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti žmogų, kaip gamtos dalį, aiškinamasi, kad gamta žmogui ne tik prieglobstis, maistas, deguonis, kuras, vaistai, bet ir mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis. Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą. [...] Tyrinėjama gamtinės buveinės organizmų įvairovė artimoje aplinkoje, mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo svarbą grupuojant organizmus; apibūdinti rūšį.

Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Modeliuojant pasirinktų organizmų prisitaikymą prie įvairių aplinkos sąlygų, apibūdinama jų adaptacija (kūno spalva, forma) ir organizmų prisitaikymas išgyventi žiemos metu (migracija, žiemos miegas, kūno dangos pasikeitimas).

Organizmų sandara. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelę kaip struktūrinį ir funkcinį organizmo vienetą; aiškinamasi, kad organizmai gali būti vienaląsčiai (bakterija, mielės, valkčiadumblis) ir daugialąsčiai; apibūdinama augalų ir gyvūnų ląstelės sandara (ląstelės sienelė, plazminė membrana, branduolys, citozolis, centrinė vakuolė, chloroplastas, mitochondrija).

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti virškinimo (burna, stemplė, skrandis, žarnynas), kvėpavimo (nosis, trachėja, bronchai ir plaučiai) ir kraujotakos (kraujagyslės ir širdis) sistemų organus ir jų veiklą, aprūpinant organizmą būtinomis medžiagomis ir energija. Mokomasi paaiškinti, kokį vaidmenį atlieka vanduo, maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), vitaminai ir mineralinės medžiagos (kalcis) užtikrinant sveikatai palankią mitybą. [...]

Asmens higiena. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi paaiškinti asmens higienos ir gyvenamosios aplinkos (dulkės, triukšmas, mikrobiologinė tarša) poveikį sveikatai. Aptariama dienotvarkės svarba normaliam organizmo augimui, vystymuisi ir sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] apibūdinamos medžiagos agregatinės būsenos ir jų virsmai; [...]

Mišiniai ir tirpalai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] aptariami kasdienėje aplinkoje esantys rūgštinių ir bazinių medžiagų pavyzdžiai.

Mechaninė energija ir jos virsmai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] mokomasi atpažinti kinetinę ir potencinę energiją ir aptarti, nuo ko ji priklauso, apibūdinti kinetinės ir potencinės energijos virsmus, energijos virsmą mechaniniu darbu.

Paprastieji mechanizmai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi [...] apibūdinti paprastuosius mechanizmus [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; mokomasi atpažinti jūros, kopų, miško, pelkės, ežero organizmus; apibūdinama šių ekosistemų išsaugojimo svarba; [...]

Fotosintezė ir kvėpavimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje; paaiškinti, kuo fotosintezė ir kvėpavimas svarbūs visiems ekosistemos organizmams.

Atramos ir judėjimo sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti žmogaus griaučių dalis (ašiniai ir galūnių griaučiai) ir apibūdinti jų funkcijas; mokomasi įvardyti kaulų jungčių tipus ir pateikti jų pavyzdžių; apibūdinti sąnario sandarą. Mokomasi apibūdinti organizmo judėjimo funkciją kaip bendrą kaulų ir raumenų veiklą; aiškinamasi, kokią įtaka sveikatai turi judėjimas ir taisyklinga laikysena; aptariama traumų rizika ir jų prevencija aktyviai judant (šokant, sportuojant, važiuojant riedlente).

Nervų sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos svarbą susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams; įvardijami būdai ir priemonės padedančios tausoti klausą ir regėjimą. Mokomasi nurodyti žmogaus sveikatai žalingų medžiagų (tabako, alkoholio, narkotikų) poveikį smegenims ir visai organizmo veiklai.

Kūno pokyčiai paauglystėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi susieti kūno pokyčius paauglystėje su dauginimosi organų pasirengimu atlikti savo funkcijas, aptariamos lytinių organų ir lytinių liaukų funkcijos; aptariami asmens higienos pagrindai susiejant su lytine branda. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti odos dalis ir jos darinius; susieti odos sandarą su jos atliekamomis funkcijomis; paaiškinti, kaip prižiūrėti ir išsaugoti sveiką odą.

Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos organinės ir neorganinės medžiagos ir aplinkos taršos įvairiomis organinėmis ir neorganinėmis atliekomis priežastys (pavyzdžiui, socialiai neatsakingas vartojimas), nagrinėjami šios taršos mažinimo būdai – atliekų rūšiavimas, perdirbimas, kompostavimas; [...] Aptariami medžiagų fizinių ir cheminių kitimų pavyzdžiai: rūdijimas įvardijamas kaip metalo (pavyzdžiui, geležies) cheminis kitimas, aptariami metalo apsaugos nuo rūdijimo būdai (pavyzdžiui, padengimas dažais, laku, alyva); degimas įvardijamas kaip cheminis medžiagų kitimas, kuriam yra būtinas deguonis, esantis ore, nagrinėjami kasdienėje aplinkoje naudojamo kuro pavyzdžiai, aptariama, kurie degimo produktai teršia aplinką ir kaip galima sumažinti dėl degimo atsirandančią taršą; aiškinamasi, koks puvimo vaidmuo biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose.

Mechaninis judėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamas judėjimas, kaip kūno padėties kitimas kitų kūnų atžvilgiu; aptariamas tolyginis, netolyginis, tolygiai kintamas judėjimas, [...] skaičiuojamas tiesiai ir tolygiai judančio kūno greitis, kelias, laikas; mokomasi braižyti tolyginio judėjimo kelio priklausomybės nuo laiko ir tolygiai kintamo judėjimo greičio priklausomybės nuo laiko grafikus; [...]

Jėgos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] mokomasi atpažinti situacijas, kuriose veikia jėgos; aiškinamasi, kad jėgos yra skirtingos prigimties; [...] aiškinamasi, nuo ko priklauso sunkis ir svoris, koks jų ryšys su mase; skaičiuojamas sunkis, nagrinėjamas sunkis ir svoris Žemėje ir kosmose; [...] aiškinamasi, kaip veikia spyruoklinis dinamometras, [...] aiškinamasi, kas yra trinties jėga, nuo ko ji priklauso, kada trintis yra naudinga ir kada žalinga, tyrinėjama, kuo skiriasi slydimo ir riedėjimo trintis, kaip kūnas slysta skirtingais paviršiais, kokiais būdais galima trintį pakeisti.

Saulės sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aptariama Saulės sistema, apibūdinami ją sudarantys objektai (žvaigždė, planetos, jų palydovai, asteroidai, kometos, smulkūs kosminiai kūnai). Aiškinamasi, kas yra ir kuo skiriasi meteoroidas, meteoras (reiškinys) ir meteoritas, aptariamos sąlygos meteorui susidaryti. [...]

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

7–8 klasių koncentras

Tekstu, piešiniais ar schemomis perteikia gamtamokslinę informaciją, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Suprantamai ir etiškai perteikia gamtamokslinę informaciją. Padedamas taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. Pasirenka ir tikslingai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Atsižvelgia į adresatą. Tinkamai cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų (reikalavimų) perteikia gamtamokslinę informaciją. Pasirenka ir tikslingai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. Lyginamos bakterijų ląstelės su augalų ir gyvūnų ląstelėmis ir nurodomi jų sandaros panašumai ir skirtumai. Mokomasi [...] apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) ir pateikti pavyzdžių. [...] mokomasi [...] biologiniu piešiniu pavaizduoti ląsteles su jose matomomis struktūromis ir paaiškinti jų funkcijas.

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama, kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...] kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...]

Periodinis dėsnis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Apibūdinamas elementų paplitimas Visatoje ir Žemėje.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Nurodo, kurie iš pateiktų klausimų susiję su aptariamais kasdienės aplinkos gamtos objektais ar reiškiniais. Į klausimus atsako remdamasis savo patirtimi, nekonkrečiai (B5.1).

Formuluoja klausimus susijusius su kasdienės aplinkos aptariamais gamtos objektais ar reiškiniais. Į klausimus atsako remdamasis savo patirtimi, neišsamiai (B5.2).

Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi (B5.3).

Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti artimiausios aplinkos gamtos reiškinius ir objektus. Išsamiai atsako į pateiktus klausimus, remiasi gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi (B5.4).

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] aptariami pojūčiai; aiškinamasi, kaip juos galima apsisaugoti nuo traumų ir kodėl tai svarbu. [...] Aiškinamasi, į ką kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, kaip elgtis kilus gaisrui.

Sveikas gyvenimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aiškinamasi, kodėl svarbu kasdien mankštintis, grūdintis, laikytis poilsio ir mokymosi režimo. Aiškinamasi, kodėl mityba svarbi žmogui, kiek kartų reikėtų valgyti ir kokią įtaką turi reguliarus maitinimasis, koks maistas palankus sveikatai (be mitybos piramidžių). [...]

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. Aiškinamasi, dėl ko žmonės laiko naminius gyvūnus: dėl naudos, sveikatos (pavyzdžiui, terapija, aklųjų vedliai) ir socialinių poreikių, pomėgių (pavyzdžiui, jodinėjimas), bendravimo. [...]

Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl gamtos išteklius reikia tausoti, kas nutinka, juos užteršus. [...]

Energijos reikia visiems. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aiškinamasi, kokios energijos reikia, kad daiktai ir gyvi organizmai galėtų judėti (pavyzdžiui, kuro, vėjo, žmogaus, maisto ir pan.). Aiškinamasi, kaip gamtos mokslų pažanga pakeitė žmonių reikmėms anksčiau naudotus ir dabar naudojamus daiktus (pavyzdžiui, transporto priemonės, darbo priemonės, buitiniai prietaisai ir pan.).

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip reikia elgtis nepalankiomis gamtos sąlygomis (žaibuojant, pučiant labai stipriam vėjui, esant plikledžiui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, didelei sausrai). Aptariama, kokių atsargumo priemonių reikia imtis, sutikus laukinius ar nežinomus naminius gyvūnus, suradus nepažįstamų augalų, grybų.

Mitybos piramidės. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi paaiškinti ir sudaryti mitybos piramidę, nurodant produktus ir jų proporcijas (pavyzdžiui, kurių daugiausia, kurių mažiausia ir pan.). Mokomasi remiantis mitybos piramide įsivertinti savo mitybą. Aptariama, kad žmogus energijos gauna iš maisto.

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Nagrinėjamos pagrindinių augalo dalių funkcijos. Tyrinėjamas augalų augimas, aiškinamasi, kokių aplinkos sąlygų reikia, kad augalas augtų. [...]

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra Raudonoji knyga ir kuo ji svarbi. Mokomasi palyginti naminius ir laukinius gyvūnus pagal skirtingus kriterijus: gyvenamoji aplinka, nauda bei santykis su žmogumi, gyvūnų poreikiai.

Prisitaikymas prie aplinkos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Augalų ir gyvūnų ypatybės siejamos su prisitaikymu prie gyvenamosios aplinkos: vietos (vanduo, oras ar žemė), klimatu (šiltas ar šaltas), metų sezoniškumo (žiema ar vasara). Augalų vaisių ir sėklų forma siejama su jų platinimo būdu: vėjas, vanduo, gyvūnai.

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamas medžiagų panaudojimas daiktams gaminti siejant su jų savybėmis. Aiškinamasi, kaip ir kodėl rūšiuojamos atliekos, įvardijamos medžiagos, kurios rūšiuojant atskiriamos.

Medžiagų savybių tyrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Naudojantis pojūčiais tiriamos medžiagų, daiktų savybės (pavyzdžiui, skaidrumas, paviršiaus tekstūra, kietumas, trapumas, tamprumas ir pan.). Mokomasi tirti kasdieniame gyvenime sutinkamų medžiagų vandens sugėrimą, tirpumą ir degumą. Aptariamos gaisrų priežastys ir apsaugos būdai siejant su medžiagų degumu, aiškinamasi, kaip elgtis užsidegus įvairiems aplinkos daiktams.

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Atlikus bandymus su šaltu, karštu ir kambario temperatūros vandeniu išsiaiškinama, kad žmogaus šilumos pojūtis yra subjektyvus, aptariama temperatūros kaip objektyvaus šilumos mato sąvoka. Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. Aiškinamasi, kad kaitinant medžiagą, didėja jos temperatūra, o karšti daiktai perduoda šilumą kitiems daiktams. Pateikiami ir aptariami žinomų medžiagų, gerai ir blogai praleidžiančių šilumą, pavyzdžiai.

Energija kasdieniame gyvenime. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptariamas elektros ir šilumos naudojimas kasdieniame gyvenime. Aiškinamasi, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip taupyti elektros ir šilumos energijas.

3–4 klasių koncentras

Formuluoja klausimus apie kasdienės aplinkos gamtos objektus ar reiškinius. Į klausimus atsako neišsamiai, remiasi savo patirtimi ir (ar) fragmentiškomis gamtos mokslų žiniomis (B5.1).

Formuluoja aiškius klausimus apie artimos aplinkos gamtos objektus ir reiškinius. Atsakydamas į klausimus remiasi gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi (B5.2).

Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstamame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis (B5.3).

Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius, nustatyti jų priežastis arba išsiaiškinti jų dėsningumus. Išsamiai atsako į klausimus, pagrindžia atsakymus gamtos mokslų žiniomis, gautais tyrimų rezultatais (B5.4).

Fizinė, socialinė emocinė sveikata. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aiškinamasi priežasties ir pasekmės ryšiai tarp žmogaus fizinės, socialinės emocinės sveikatos ir dienos režimo, higienos laikymosi, fizinio aktyvumo, sveikatai palankios mitybos, palankių aplinkos sąlygų (apšvietimo, garsio (garso stiprumo), švaros ir tvarkos, tinkamų priemonių) darbui ir poilsiui. Aptariami žmogaus sveikatai žalingų medžiagų pavyzdžiai (tabakas, alkoholis, narkotikai, ne pagal paskirtį vartojami vaistai, perteklinis maisto papildų ir vitaminų vartojimas), aptariamos šių medžiagų vartojimo pasekmės žmogaus organizmui.

Užkrečiamosios ligos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.

Gyvūnai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi įvardyti pagrindines žinduolio (tarp jų ir žmogaus) organų sistemų – judėjimo ir atramos, nervų, kraujotakos, virškinimo, kvėpavimo – dalis (pavyzdžiui, virškinimo sistemoje – dantys, skrandis, žarnynas), aiškinamasi šių dalių funkcijos (pavyzdžiui, dantys susmulkina maistą). Mokomasi pagrįsti taisyklingos laikysenos, sėdėsenos, sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo, dienos ir poilsio režimo svarbą remiantis žiniomis apie organų sistemas.

Prisitaikymas prie aplinkos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius. Gyvūnų elgesio ypatumai siejami su didesne išlikimo tikimybe. Mokomasi įžvelgti ryšį tarp gyvūnų bendruomeninio gyvenimo būdo ir galimybės išlikti, aptariami bendruomeninių gyvūnų pavyzdžiai.

Medžiagų būsenos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apibūdinamos trys vandens ir kitų medžiagų būsenos. Nagrinėjant pavyzdžius aptariamas formos turėjimas ar neturėjimas, jos kitimas (priklausomai nuo indo). Aptariami medžiagų būsenos kitimai dėl temperatūros, pateikiama pavyzdžių.

Vandens apytakos ratas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariamas vandens apytakos ratas gamtoje. Nagrinėjant pavyzdžius vanduo apibūdinamas kaip labai svarbus gamtos išteklius, aiškinamasi jo tausojimo svarba. Aptariamos vandens taršos priežastys ir pasekmės, taip pat ir siejant su vandens apytakos ratu gamtoje.

Tirpumas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Tiriamas medžiagų tirpumas vandenyje, aptariama, kaip galima paspartinti medžiagų tirpimą.

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjant pavyzdžius aptariama elektros energijos svarba žmogaus gyvenime, aiškinamasi, kaip elektros energija sukuriama ir pasiekia pastatus. Aptariami energijos virsmų pavyzdžiai (vėjo – elektros, elektros – šilumos ir pan.). Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Elektros grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi konstruoti paprasčiausią elektros grandinę, įvardyti jos dalis, aptariama elektros grandinės dalių paskirtis. Aiškinamasi, kad elektros energija grandinėje gali virsti šviesa, garsu, šiluma ir priversti daiktus judėti. Aptariami elektrai laidžių, nelaidžių medžiagų ir jų pritaikymo pavyzdžiai.

Magnetai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Magneto savybės (gebėjimas pritraukti tam tikras medžiagas) susiejamos su jo panaudojimu kasdieniame gyvenime. Nurodoma, kad magnetas turi šiaurės ir pietų polius, tiriama, kaip magnetai veikia vienas kitą. Nurodoma, kad Žemė yra magnetas ir dėl to galimas kompaso naudojimas.

Organizmų grupės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Remiantis gyvųjų organizmų skirtingų grupių atstovų pavyzdžiais mokomasi palyginti ir sugretinti išorinius požymius bei elgseną, būdingą šioms pagrindinėms gyvųjų organizmų grupėms: kirmėlėms (sliekams), moliuskams (sraigėms), vabzdžiams, voragyviams (vorams, erkėms), varliagyviams (varlėms), paukščiams, žinduoliams, žuvims, ropliams. Mokomasi įvardyti ir grupuoti stuburinius ir bestuburius gyvūnus.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Palyginami ir sugretinami žinomų augalų bei gyvūnų gyvenimo ciklai. Apibūdinamos drugio ir varlės vystymosi stadijos. Nagrinėjant pavyzdžius aiškinamasi, kad augalų, gyvūnų (ir žmogaus) palikuonių požymiai ir elgsena panašūs į tėvų. Mokomasi atskirti augalų ir gyvūnų savybes, atsiradusias dėl aplinkos sąlygų (pavyzdžiui, išstypęs gležnas augalas dėl saulės šviesos trūkumo) nuo paveldimų savybių (pavyzdžiui, vijokliniai augalai).

Žmogaus amžiaus tarpsniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Nagrinėjami žmogaus amžiaus tarpsniai aptariant kūno pokyčius, elgesio ypatumus, vaidmenis bendruomenėje. Aptariami pagrindiniai paauglystėje vykstantys pokyčiai.

Mitybos grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra mitybos grandinės, mokomasi sudaryti paprastas skirtingų natūralių buveinių mitybos grandines. Aiškinamasi, kokia kryptimi juda energija mitybos grandinėse, koks saulės šviesos vaidmuo mitybos grandinėse. [...]

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Mišiniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi, kokiais būdais galima atskirti mišinio medžiagas. Mokomasi praktiškai atskirti dviejų medžiagų mišinius pasirenkant tinkamą būdą (pavyzdžiui, sijojant, filtruojant, garinant, pasitelkiant magnetinę trauką ir pan.).

Medžiagų kitimai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tiriami medžiagų kitimai: puvimas, degimas, rūdijimas, lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija. [...] Tyrinėjami grįžtamieji medžiagų pokyčiai susiejant su medžiagų būsenos kitimu joms lydantis, kietėjant, garuojant, kondensuojantis.

Jėgos, inercija. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Atliekant paprasčiausius tyrimus, nagrinėjant pavyzdžius, situacijas, aiškinamasi kaip kūno judėjimą ir (ar) formą keičia jėgos: sunkio (Žemės traukos), tamprumo, trinties. Aiškinamasi, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos. [...] Tyrinėjama, kiek paprastieji mechanizmai leidžia laimėti jėgos.

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. [...]

Šviesos atspindys ir šešėlis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tyrinėjama, kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys. [...] Tyrinėjama, kaip susidaro šešėlis ir kaip veikia saulės laikrodis.

5–6 klasių koncentras

Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti artimos aplinkos reiškinius, objektų savybes ir pateiktą gamtamokslinę informaciją, padedamas formuluoja klausimus. Padedamas savo atsakymus grindžia gautais rezultatais, pateiktais faktais (B5.1).

Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti artimos aplinkos reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, konsultuodamasis formuluoja klausimus. Konsultuodamasis savo atsakymus grindžia gautais rezultatais (duomenimis), žinomais faktais (B5.2).

Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Atsakymus grindžia gautais rezultatais (duomenimis), žinomais faktais (B5.3).

Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, tikslingai formuluoja klausimus. Atsakymus grindžia gautais rezultatais (duomenimis), žinomais faktais (B5.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] aiškinamasi, kad gamta žmogui ne tik prieglobstis, maistas, deguonis, kuras, vaistai, bet ir mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis. Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. [...] Tyrinėjama gamtinės buveinės organizmų įvairovė artimoje aplinkoje, mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. [...]

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi mitybos svarba bręstančiam organizmui, aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] mokomasi praktiškai išmatuoti masę ir tūrį, pagal formulę apskaičiuoti tankį. Jutimo organais ir atliekant bandymus tyrinėjamos medžiagų savybės: degumas, tirpumas vandenyje, kietumas, plastiškumas. Aiškinamasi, kad oras yra įvairių dujų mišinys, aiškinamasi oro sudėtis. [...]

Mišiniai ir tirpalai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aiškinamasi, kuo grynoji medžiaga skiriasi nuo mišinio, [...] mokomasi pritaikyti skirtingus mišinių išskirstymo būdus pagal skirtingas juos sudarančių medžiagų savybes; [...] tyrinėjami rūgštieji, baziniai ir neutralieji tirpalai; aptariami kasdienėje aplinkoje esantys rūgštinių ir bazinių medžiagų pavyzdžiai.

Mechaninė energija ir jos virsmai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] mokomasi atpažinti kinetinę ir potencinę energiją ir aptarti, nuo ko ji priklauso, apibūdinti kinetinės ir potencinės energijos virsmus, energijos virsmą mechaniniu darbu. 

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; [...] nagrinėjami juose gyvenančių gamintojų, augalėdžių, plėšrūnų, skaidytojų pavyzdžiai ir jų tarpusavio ryšiai, susidarant mitybos grandinėms.

Fotosintezė ir kvėpavimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje; paaiškinti, kuo fotosintezė ir kvėpavimas svarbūs visiems ekosistemos organizmams.

Atramos ir judėjimo sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti organizmo judėjimo funkciją kaip bendrą kaulų ir raumenų veiklą; aiškinamasi, kokią įtaka sveikatai turi judėjimas ir taisyklinga laikysena; [...]

Nervų sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos svarbą susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams; [...]

Kūno pokyčiai paauglystėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi susieti kūno pokyčius paauglystėje su dauginimosi organų pasirengimu atlikti savo funkcijas, [...] Mokomasi [...] susieti odos sandarą su jos atliekamomis funkcijomis; paaiškinti, kaip prižiūrėti ir išsaugoti sveiką odą.

Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos organinės ir neorganinės medžiagos ir aplinkos taršos įvairiomis organinėmis ir neorganinėmis atliekomis priežastys (pavyzdžiui, socialiai neatsakingas vartojimas), nagrinėjami šios taršos mažinimo būdai – atliekų rūšiavimas, perdirbimas, kompostavimas; susipažįstama su pakuočių ženklinimu. [...] nagrinėjami kasdienėje aplinkoje naudojamo kuro pavyzdžiai, aptariama, kurie degimo produktai teršia aplinką ir kaip galima sumažinti dėl degimo atsirandančią taršą; aiškinamasi, koks puvimo vaidmuo biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose.

Mechaninis judėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] mokomasi braižyti tolyginio judėjimo kelio priklausomybės nuo laiko ir tolygiai kintamo judėjimo greičio priklausomybės nuo laiko grafikus; matuojamas kelias, laikas, greitis, mokomasi matuoti greitį naudojant skaitmeninius jutiklius [...]

Jėgos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] mokomasi atpažinti situacijas, kuriose veikia jėgos; aiškinamasi, kad jėgos yra skirtingos prigimties; nurodoma, kad visi kūnai traukia vienas kitą, nagrinėjama gravitacija, [...] aiškinamasi, nuo ko priklauso sunkis ir svoris, koks jų ryšys su mase; skaičiuojamas sunkis, nagrinėjamas sunkis ir svoris Žemėje ir kosmose; [...] aiškinamasi, kaip veikia spyruoklinis dinamometras, mokomasi matuoti jėgas dinamometru ir jutikliais; aiškinamasi, kas yra trinties jėga, nuo ko ji priklauso, kada trintis yra naudinga ir kada žalinga, tyrinėjama, kuo skiriasi slydimo ir riedėjimo trintis, kaip kūnas slysta skirtingais paviršiais, kokiais būdais galima trintį pakeisti. 

Saulės sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra ir kuo skiriasi meteoroidas, meteoras (reiškinys) ir meteoritas [...]

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti ir gyvai, ir (ar) virtualiai stebėti danguje matomus objektus ir reiškinius: Saulę, Mėnulį, žvaigždes, planetas, Paukščių Tako galaktiką, Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, Saulės ir Mėnulio judėjimą dangumi, žvaigždžių padėties pokyčius per parą; Mėnulio fazių kaitą; Saulės ir Mėnulio užtemimus, meteorus, kometas. Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

7–8 klasių koncentras

Padedamas formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti gamtamokslinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, aiškina savo atsakymus (B5.1).

Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti gamtamokslinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.2).

Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3).

Tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Savo atsakymus grindžia tikslingai pasirinktais argumentais (B5.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Tyrinėjami laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai, mikrofotografijos; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių struktūras [...]

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kad paveldimoji informacija yra chromosomose. Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi mitozinio dalijimosi svarba organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. [...]

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra garsas ir kaip jis susidaro, kas yra garso šaltiniai; [...] aiškinamasi, kad garsas nesklinda tuštumoje; [...] aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aiškinamasi, kaip vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai; [...] mokomasi paaiškinti skaidrių ir neskaidrių daiktų spalvą. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi priskirti artimos aplinkos augalus ir gyvūnus taksonominiams rangams. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, tyrinėjant apibūdinti šių gyvūnų grupių išorinius sandaros požymius, leidžiančius jiems prisitaikyti gyventi skirtingoje aplinkoje, nurodyti jų vaidmenį gamtoje. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; [...] tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. [...]

Cheminiai ryšiai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tiriamos ir palyginamos joninių ir kovalentinių junginių fizikinės savybės (agregatinė būsena, tirpumas vandenyje), esant 20 °C.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariami atomų branduolių virsmai − skilimas kaip atominių elektrinių energijos šaltinis ir sintezė kaip žvaigždžių energijos šaltinis. Aptariamos ekstremalios situacijos, kurios galėtų kilti dėl aplaidaus atominių elektrinių naudojimo; pavojai, kurie kyla dėl Astravo ir kitų atominių elektrinių; priemonės, kurių reikėtų imtis įvykus avarijai atominėje elektrinėje. Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

Cheminės reakcijos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti ir apibūdinti stebimų cheminių reakcijų požymius (spalvos ar kvapo pokytį, dujų išsiskyrimą, nuosėdų susidarymą, garso išsiskyrimą, šilumos ar šviesos atsiradimą). [...] Tyrinėjant nagrinėjamas reakcijos greitį lemiančių veiksnių (reaguojančių medžiagų koncentracijos, temperatūros, kietosios medžiagos paviršiaus ploto ir katalizatoriaus) poveikis. [...]

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] Nagrinėjamos elektrinės grandinės – apibūdinamas nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, aptariami įvairių jungimo taikymo pavyzdžiai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis. [...]

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. Stebint šviesos poveikį puslaidininkio laidumui, aptariamas fotoelementų taikymas buityje ir technikoje.

Ekosistema. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Tyrinėjant pasirinktą populiaciją, mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; remiantis pavyzdžiais, paaiškinti, kaip populiacijos augimui priešinasi aplinka. [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; [...]

Ekosistemų stabilumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnų, ančiasnapio, Galapagų salų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui. Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...] palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsakydamas į nesudėtingus klausimus apie kasdienės aplinkos reiškinius ir objektus vartoja kai kurias sąvokas ir terminus (B1.1).

Pasakodamas apie kasdienės aplinkos reiškinius ir apibūdindamas objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja kai kurias sąvokas ir terminus, nurodo ilgio (cm) ir masės (kg) vienetus (B1.2).

Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus, nurodo ilgio (cm, m), masės (g, kg), laiko (para, h) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas žinomus reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus, nurodo ilgio (cm, m, km), masės (g, kg), talpos (litras (žymima L arba l), ml), laiko (para, h, min) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.4).

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Prisimenamos pagrindinės žmogaus kūno dalys ir jutimo organai; aptariami pojūčiai [...]

Žmonių įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi žmones apibūdinti pagal išorinius požymius (pavyzdžiui, aukštas ar žemas, rudaakis ar mėlynakis, jaunas ar senas ir pan.), aptariamas vaikų panašumas į tėvus, mokomasi empatiškai priimti kitokius žmones. [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi skirti medžius, krūmus ir žoles, atpažinti artimiausius aplinkos medžius (klevą, ąžuolą, beržą, eglę, pušį ir 3−4 kitus iš savo aplinkos). [...] Mokomasi atpažinti augalo dalis (šaknys, stiebas (kamienas), lapai, žiedai, vaisiai, sėklos). [...] nagrinėjamas augalo gyvenimo ciklas (dygimas, augimas, vaisių brandinimas ir sėklų išbarstymas).

Vandens būsenos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi atpažinti skirtingų formų (snaigės, šerkšnas, ledas) kietąją vandens būseną [...]

Judėjimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] aiškinamasi, [...] kaip daiktai gali judėti (tiesiai, lanku, ratu) [...] mokomasi matuoti kelią ir laiką [...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti oro (pavyzdžiui, lėktuvas, sraigtasparnis, oro balionas), sausumos (pavyzdžiui, automobilis, motociklas, dviratis, traukinys) ir vandens (pavyzdžiui, valtis, laivas, burlaivis) transporto priemones. [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Nagrinėjamos pagrindinių augalo dalių funkcijos. Tyrinėjamas augalų augimas, aiškinamasi, kokių aplinkos sąlygų reikia, kad augalas augtų. Mokomasi atpažinti artimiausius aplinkos krūmus (pavyzdžiui, lazdyną, alyvą, ievą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos) ir pievų bei dekoratyvines žoles (kiaulpienę, dobilą, žibuoklę, gyslotį, narcizą, tulpę, kardelį, jurginą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos).

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančius ir dažnai matomus informacijos šaltiniuose kitų šalių gyvūnus (po keletą žinduolių, paukščių, vabzdžių, žuvų, roplių pavyzdžių, nepriskiriant jų organizmų klasėms). [...]

Prisitaikymas prie aplinkos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Augalų ir gyvūnų ypatybės siejamos su prisitaikymu prie gyvenamosios aplinkos: vietos (vanduo, oras ar žemė), klimatu (šiltas ar šaltas), metų sezoniškumo (žiema ar vasara). Augalų vaisių ir sėklų forma siejama su jų platinimo būdu: vėjas, vanduo, gyvūnai.

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti medžiagas: popierių, molį, medieną, stiklą, metalus (pavyzdžiui, geležį, aliuminį, sidabrą), plastiką, gumą. [...]

Medžiagų savybių tyrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Naudojantis pojūčiais tiriamos medžiagų, daiktų savybės (pavyzdžiui, skaidrumas, paviršiaus tekstūra, kietumas, trapumas, tamprumas ir pan.). Mokomasi tirti kasdieniame gyvenime sutinkamų medžiagų vandens sugėrimą, tirpumą ir degumą. [...]

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pateiktame šaltinyje (3?4 sakinių nesudėtingame tekste, nesudėtingame paveiksle ar paprasčiausioje lentelėje) randa akivaizdžiai pateiktą informaciją (B2.1).

Pateiktame šaltinyje (nedidelės apimties tekste, paveiksle, nesudėtingoje diagramoje ar lentelėje) randa reikiamą informaciją (B2.2).

Pateiktame šaltinyje (tekste, paveiksle, diagramoje, lentelėje) randa reikiamą informaciją (B2.3).

Pagal pateiktus reikšminius žodžius randa reikiamą informaciją. Iš 2?3 pateiktų šaltinių pasirenka tinkamą ir randa reikiamą informaciją (B2.4).

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. Aiškinamasi, dėl ko žmonės laiko naminius gyvūnus: dėl naudos, sveikatos (pavyzdžiui, terapija, aklųjų vedliai) ir socialinių poreikių, pomėgių (pavyzdžiui, jodinėjimas), bendravimo. Susipažįstama su laukiniais gyvūnais, kurie gyvena ir lankosi šalia mūsų namų, aptariama, kaip jiems padėti išgyventi šaltą žiemą (pavyzdžiui, lesyklėlė).

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi skirti medžius, krūmus ir žoles, atpažinti artimiausius aplinkos medžius (klevą, ąžuolą, beržą, eglę, pušį ir 3−4 kitus iš savo aplinkos). Aptariama augalų nauda žmonėms. Mokomasi atpažinti augalo dalis (šaknys, stiebas (kamienas), lapai, žiedai, vaisiai, sėklos). [...]

Vandens būsenos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi atpažinti skirtingų formų (snaigės, šerkšnas, ledas) kietąją vandens būseną [...]

Judėjimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti oro (pavyzdžiui, lėktuvas, sraigtasparnis, oro balionas), sausumos (pavyzdžiui, automobilis, motociklas, dviratis, traukinys) ir vandens (pavyzdžiui, valtis, laivas, burlaivis) transporto priemones. [...]

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip reikia elgtis nepalankiomis gamtos sąlygomis (žaibuojant, pučiant labai stipriam vėjui, esant plikledžiui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, didelei sausrai). [...]

Mitybos piramidės. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi paaiškinti ir sudaryti mitybos piramidę, nurodant produktus ir jų proporcijas (pavyzdžiui, kurių daugiausia, kurių mažiausia ir pan.). Mokomasi remiantis mitybos piramide įsivertinti savo mitybą. [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi atpažinti artimiausius aplinkos krūmus (pavyzdžiui, lazdyną, alyvą, ievą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos) ir pievų bei dekoratyvines žoles (kiaulpienę, dobilą, žibuoklę, gyslotį, narcizą, tulpę, kardelį, jurginą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos).

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančius ir dažnai matomus informacijos šaltiniuose kitų šalių gyvūnus (po keletą žinduolių, paukščių, vabzdžių, žuvų, roplių pavyzdžių, nepriskiriant jų organizmų klasėms). [...]

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip ir kodėl rūšiuojamos atliekos, įvardijamos medžiagos, kurios rūšiuojant atskiriamos.

Medžiagų savybių tyrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamos gaisrų priežastys ir apsaugos būdai siejant su medžiagų degumu, aiškinamasi, kaip elgtis užsidegus įvairiems aplinkos daiktams.

Energija kasdieniame gyvenime. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip taupyti elektros ir šilumos energijas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Nurodo, kuriame paveiksle vaizduojamas gamtos objektas, o kuriame – grožinio kūrinio veikėjas (B3.1).

Skiria objektyvią informaciją apie artimoje aplinkoje esamus objektus ir reiškinius nuo jų vaizdavimų grožinėje literatūroje, animaciniuose filmuose ir pan. (B3.2).

Paaiškina, kodėl aiškinantis gamtos objektų ir reiškinių savybes bei požymius jų vaizdavimas grožinėje literatūroje, animaciniuose filmuose ir pan. yra netinkamas (B3.3).

Skiria asmeninę nuomonę nuo faktų ir jais remiasi apibūdindamas reiškinius ir objektus (B3.4).

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. Aiškinamasi, dėl ko žmonės laiko naminius gyvūnus: dėl naudos, sveikatos (pavyzdžiui, terapija, aklųjų vedliai) ir socialinių poreikių, pomėgių (pavyzdžiui, jodinėjimas), bendravimo. Susipažįstama su laukiniais gyvūnais, kurie gyvena ir lankosi šalia mūsų namų [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi skirti medžius, krūmus ir žoles, atpažinti artimiausius aplinkos medžius (klevą, ąžuolą, beržą, eglę, pušį ir 3−4 kitus iš savo aplinkos). Aptariama augalų nauda žmonėms. Mokomasi atpažinti augalo dalis (šaknys, stiebas (kamienas), lapai, žiedai, vaisiai, sėklos). [...]

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi atpažinti artimiausius aplinkos krūmus (pavyzdžiui, lazdyną, alyvą, ievą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos) ir pievų bei dekoratyvines žoles (kiaulpienę, dobilą, žibuoklę, gyslotį, narcizą, tulpę, kardelį, jurginą ir 2−3 kitus iš savo aplinkos). [...]

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančius ir dažnai matomus informacijos šaltiniuose kitų šalių gyvūnus (po keletą žinduolių, paukščių, vabzdžių, žuvų, roplių pavyzdžių [...]). [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Nukreipiamas savais žodžiais fragmentiškai pasakoja apie kasdienės aplinkos reiškinius ir objektus. Informaciją pateikia trumpais sakiniais ar žodžių junginiais, piešiniais, skaitmenines technologijas naudoja padedamas (B4.1).

Savais žodžiai pasakoja apie kasdienėje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus pristato savo atliktus tyrimus. Informaciją pateikia trumpais sakiniais, piešiniais, skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.2).

Savais žodžiais pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informaciją pateikia keliais sakiniais, piešiniais, paprasčiausiomis diagramomis ir lentelėmis, skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.3).

Pasakodamas ar rašydamas apie artimiausios aplinkos gamtos objektus ir reiškinius, pristatydamas raštu ar žodžiu tyrimų rezultatus aiškiai reiškia mintis, nurodo, kokius šaltinius naudojo (be tikslaus citavimo). Informaciją pateikia nedidelės apimties tekstais, piešiniais, paprastomis diagramomis ir lentelėmis, skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.4).

Sveikas gyvenimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi paaiškinti, kad laikantis higienos reikalavimų (pavyzdžiui, plaunant rankas, valant dantis ir pan.) apsisaugojama nuo ligų. [...]

Žmonių įvairovė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi žmones apibūdinti pagal išorinius požymius (pavyzdžiui, aukštas ar žemas, rudaakis ar mėlynakis, jaunas ar senas ir pan.), aptariamas vaikų panašumas į tėvus [...] Mokomasi savais žodžiais apibūdinti žmogaus pokyčius nuo gimimo iki senatvės.

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. [...] Susipažįstama su laukiniais gyvūnais, kurie gyvena ir lankosi šalia mūsų namų, aptariama, kaip jiems padėti išgyventi šaltą žiemą (pavyzdžiui, lesyklėlė).

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Aptariama augalų nauda žmonėms. [...] nagrinėjamas augalo gyvenimo ciklas (dygimas, augimas, vaisių brandinimas ir sėklų išbarstymas).

Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Aptariama gamtos išteklių (vandens, oro, dirvožemio) svarba siejant juos su bendrais gyvo organizmo poreikiais. [...] Aptariami paprasčiausi šių išteklių tausojimo pavyzdžiai kasdienėje aplinkoje (pavyzdžiui, valant dantis vandens įsipilama į stiklinę).

Vandens būsenos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] atliekant bandymus išsiaiškinama, kaip įsitikinti, kad ore yra dujinės vandens būsenos – nematomų plika akimi garų ir tyrinėjama, kaip vanduo pereina iš vienos būsenos į kitą.

Judėjimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Tyrinėjant paprasto objekto (pavyzdžiui, kamuoliuko, mašinytės) judėjimą mokomasi matuoti kelią ir laiką, daryti išvadas apie judėjimo greitį. [...]

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariama, kokių atsargumo priemonių reikia imtis, sutikus laukinius ar nežinomus naminius gyvūnus, suradus nepažįstamų augalų, grybų.

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi palyginti naminius ir laukinius gyvūnus pagal skirtingus kriterijus: gyvenamoji aplinka, nauda bei santykis su žmogumi, gyvūnų poreikiai.

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamas medžiagų panaudojimas daiktams gaminti siejant su jų savybėmis. [...]

Medžiagų savybių tyrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Naudojantis pojūčiais tiriamos medžiagų, daiktų savybės (pavyzdžiui, skaidrumas, paviršiaus tekstūra, kietumas, trapumas, tamprumas ir pan.). Mokomasi tirti kasdieniame gyvenime sutinkamų medžiagų vandens sugėrimą, tirpumą ir degumą. Aptariamos gaisrų priežastys ir apsaugos būdai siejant su medžiagų degumu, aiškinamasi, kaip elgtis užsidegus įvairiems aplinkos daiktams.

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. [...] Pateikiami ir aptariami žinomų medžiagų, gerai ir blogai praleidžiančių šilumą, pavyzdžiai.

Energija kasdieniame gyvenime. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptariamas elektros ir šilumos naudojimas kasdieniame gyvenime. Aiškinamasi, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip taupyti elektros ir šilumos energijas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Nurodo, kurie iš pateiktų klausimų susiję su aptariamais kasdienės aplinkos gamtos objektais ar reiškiniais. Į klausimus atsako remdamasis savo patirtimi, nekonkrečiai (B5.1).

Formuluoja klausimus susijusius su kasdienės aplinkos aptariamais gamtos objektais ar reiškiniais. Į klausimus atsako remdamasis savo patirtimi, neišsamiai (B5.2).

Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi (B5.3).

Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti artimiausios aplinkos gamtos reiškinius ir objektus. Išsamiai atsako į pateiktus klausimus, remiasi gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi (B5.4).

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] aptariami pojūčiai; aiškinamasi, kaip juos galima apsisaugoti nuo traumų ir kodėl tai svarbu. [...] Aiškinamasi, į ką kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, kaip elgtis kilus gaisrui.

Sveikas gyvenimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aiškinamasi, kodėl svarbu kasdien mankštintis, grūdintis, laikytis poilsio ir mokymosi režimo. Aiškinamasi, kodėl mityba svarbi žmogui, kiek kartų reikėtų valgyti ir kokią įtaką turi reguliarus maitinimasis, koks maistas palankus sveikatai (be mitybos piramidžių). [...]

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. Aiškinamasi, dėl ko žmonės laiko naminius gyvūnus: dėl naudos, sveikatos (pavyzdžiui, terapija, aklųjų vedliai) ir socialinių poreikių, pomėgių (pavyzdžiui, jodinėjimas), bendravimo. [...]

Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Aiškinamasi, kodėl gamtos išteklius reikia tausoti, kas nutinka, juos užteršus. [...]

Energijos reikia visiems. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aiškinamasi, kokios energijos reikia, kad daiktai ir gyvi organizmai galėtų judėti (pavyzdžiui, kuro, vėjo, žmogaus, maisto ir pan.). Aiškinamasi, kaip gamtos mokslų pažanga pakeitė žmonių reikmėms anksčiau naudotus ir dabar naudojamus daiktus (pavyzdžiui, transporto priemonės, darbo priemonės, buitiniai prietaisai ir pan.).

Saugus elgesys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kaip reikia elgtis nepalankiomis gamtos sąlygomis (žaibuojant, pučiant labai stipriam vėjui, esant plikledžiui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, didelei sausrai). Aptariama, kokių atsargumo priemonių reikia imtis, sutikus laukinius ar nežinomus naminius gyvūnus, suradus nepažįstamų augalų, grybų.

Mitybos piramidės. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi paaiškinti ir sudaryti mitybos piramidę, nurodant produktus ir jų proporcijas (pavyzdžiui, kurių daugiausia, kurių mažiausia ir pan.). Mokomasi remiantis mitybos piramide įsivertinti savo mitybą. Aptariama, kad žmogus energijos gauna iš maisto.

Augalai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Nagrinėjamos pagrindinių augalo dalių funkcijos. Tyrinėjamas augalų augimas, aiškinamasi, kokių aplinkos sąlygų reikia, kad augalas augtų. [...]

Gyvūnai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra Raudonoji knyga ir kuo ji svarbi. Mokomasi palyginti naminius ir laukinius gyvūnus pagal skirtingus kriterijus: gyvenamoji aplinka, nauda bei santykis su žmogumi, gyvūnų poreikiai.

Prisitaikymas prie aplinkos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Augalų ir gyvūnų ypatybės siejamos su prisitaikymu prie gyvenamosios aplinkos: vietos (vanduo, oras ar žemė), klimatu (šiltas ar šaltas), metų sezoniškumo (žiema ar vasara). Augalų vaisių ir sėklų forma siejama su jų platinimo būdu: vėjas, vanduo, gyvūnai.

Daiktai ir medžiagos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Aptariamas medžiagų panaudojimas daiktams gaminti siejant su jų savybėmis. Aiškinamasi, kaip ir kodėl rūšiuojamos atliekos, įvardijamos medžiagos, kurios rūšiuojant atskiriamos.

Medžiagų savybių tyrimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Naudojantis pojūčiais tiriamos medžiagų, daiktų savybės (pavyzdžiui, skaidrumas, paviršiaus tekstūra, kietumas, trapumas, tamprumas ir pan.). Mokomasi tirti kasdieniame gyvenime sutinkamų medžiagų vandens sugėrimą, tirpumą ir degumą. Aptariamos gaisrų priežastys ir apsaugos būdai siejant su medžiagų degumu, aiškinamasi, kaip elgtis užsidegus įvairiems aplinkos daiktams.

Šiluma. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Atlikus bandymus su šaltu, karštu ir kambario temperatūros vandeniu išsiaiškinama, kad žmogaus šilumos pojūtis yra subjektyvus, aptariama temperatūros kaip objektyvaus šilumos mato sąvoka. Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. Aiškinamasi, kad kaitinant medžiagą, didėja jos temperatūra, o karšti daiktai perduoda šilumą kitiems daiktams. Pateikiami ir aptariami žinomų medžiagų, gerai ir blogai praleidžiančių šilumą, pavyzdžiai.

Energija kasdieniame gyvenime. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptariamas elektros ir šilumos naudojimas kasdieniame gyvenime. Aiškinamasi, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip taupyti elektros ir šilumos energijas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pasakodamas apie kasdienės aplinkos reiškinius ir apibūdindamas objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja kai kurias sąvokas ir terminus, nurodo ilgio (cm, m), masės (g, kg), laiko (h, min) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.1).

Skiria ir tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus, taiko ilgio (cm, m, km), masės (g, kg), tūrio (litras (žymima L arba l), mL), laiko (para, h, min) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, pristatydamas savo tyrimų rezultatus, tinkamai taiko ilgio (mm, cm, m, km), masės (g, kg), tūrio (litras (žymima L arba l), ml), laiko (para, h, min, s), greičio (km/h, m/s) ir temperatūros (°C) matavimo vienetus (B1.3).

Skiria ir tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus, tinkamai taiko įvairius ilgio, masės, tūrio, laiko, greičio ir temperatūros matavimo vienetus (B1.4).

Gyvūnai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi įvardyti pagrindines žinduolio (tarp jų ir žmogaus) organų sistemų – judėjimo ir atramos, nervų, kraujotakos, virškinimo, kvėpavimo – dalis (pavyzdžiui, virškinimo sistemoje – dantys, skrandis, žarnynas) [...]

Medžiagų būsenos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apibūdinamos trys vandens ir kitų medžiagų būsenos. [...]

Vandens apytakos ratas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariamas vandens apytakos ratas gamtoje. [...]

Tirpumas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Tiriamas medžiagų tirpumas vandenyje, aptariama, kaip galima paspartinti medžiagų tirpimą.

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aptariami energijos virsmų pavyzdžiai (vėjo – elektros, elektros – šilumos ir pan.). Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Elektros grandinės. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi konstruoti paprasčiausią elektros grandinę, įvardyti jos dalis, aptariama elektros grandinės dalių paskirtis. Aiškinamasi, kad elektros energija grandinėje gali virsti šviesa, garsu, šiluma ir priversti daiktus judėti. Aptariami elektrai laidžių, nelaidžių medžiagų ir jų pritaikymo pavyzdžiai.

Magnetai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Nurodoma, kad magnetas turi šiaurės ir pietų polius, tiriama, kaip magnetai veikia vienas kitą. Nurodoma, kad Žemė yra magnetas ir dėl to galimas kompaso naudojimas.

Organizmų grupės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] mokomasi palyginti ir sugretinti išorinius požymius bei elgseną, būdingą šioms pagrindinėms gyvųjų organizmų grupėms: kirmėlėms (sliekams), moliuskams (sraigėms), vabzdžiams, voragyviams (vorams, erkėms), varliagyviams (varlėms), paukščiams, žinduoliams, žuvims, ropliams. Mokomasi įvardyti ir grupuoti stuburinius ir bestuburius gyvūnus.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

[...] Palyginami ir sugretinami žinomų augalų bei gyvūnų gyvenimo ciklai. Apibūdinamos drugio ir varlės vystymosi stadijos. [...] Mokomasi atskirti augalų ir gyvūnų savybes, atsiradusias dėl aplinkos sąlygų (pavyzdžiui, išstypęs gležnas augalas dėl saulės šviesos trūkumo) nuo paveldimų savybių (pavyzdžiui, vijokliniai augalai).

Mitybos grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami gamtinių miško, pievos ir vandens telkinio natūralių buveinių panašumai ir skirtumai. Aiškinamasi, kas yra mitybos grandinės [...] Aptariami gyvųjų organizmų vaidmenys (gamintojai, augalėdžiai ir plėšrūnai) paprastose mitybos grandinėse.

Medžiagų kitimai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tiriami medžiagų kitimai: puvimas, degimas, rūdijimas, lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija. Aptariami negrįžtamieji medžiagų kitimai siejant su pastebimais medžiagų pokyčiais, nulemtais puvimo, degimo, rūdijimo procesų, kuriems vykstant susidaro naujos medžiagos, pasižyminčios kitomis savybėmis. Tyrinėjami grįžtamieji medžiagų pokyčiai susiejant su medžiagų būsenos kitimu joms lydantis, kietėjant, garuojant, kondensuojantis.

Jėgos, inercija. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] aiškinamasi kaip kūno judėjimą ir (ar) formą keičia jėgos: sunkio (Žemės traukos), tamprumo, trinties. Aiškinamasi, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos. [...] Aptariama, kad darbui atlikti reikia panaudoti jėgą, bet žmogus ne visada turi jos pakankamai, todėl naudoja paprastuosius mechanizmus – svertus, skridinius, nuožulniąsias plokštumas. Tyrinėjama, kiek paprastieji mechanizmai leidžia laimėti jėgos.

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kad Saulės sistemą sudaro Saulė ir aplink ją besisukančių planetų grupė, įvardijamos Žemei artimiausios planetos. Saulė apibūdinama kaip viena iš daugelio žvaigždžių ir kaip šviesos ir šilumos šaltinis visai Saulės sistemai. Aptariamas Mėnulis kaip natūralus Žemės palydovas. Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. Aptariamas Žemės judėjimas (sukimasis aplink Saulę ir aplink savo ašį) siejant su paros ir metų laikų kaita.

Šviesos šaltiniai 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami sutinkamų kasdieniame gyvenime natūralių ir dirbtinių šviesos šaltinių pavyzdžiai. [...]

Šviesos atspindys ir šešėlis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tyrinėjama, kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys. [...] Aptariama kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai. Tyrinėjama, kaip susidaro šešėlis ir kaip veikia saulės laikrodis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pateiktame šaltinyje (nedidelės apimties tekste, paveiksle, paprastoje diagramoje ar lentelėje) randa akivaizdžiai pateiktą reikiamą informaciją (B2.1).

Atsirenka iš 2–3 pateiktų šaltinių tinkamą reikiamai informacijai rasti. Pateiktame šaltinyje (tekste, paveiksle, diagramoje, lentelėje) atsirenka reikiamą informaciją (B2.2).

Savo pasirinktuose informacijos šaltiniuose atrenka, apibendrina ir vertina įvairiais būdais pateiktą nesudėtingą informaciją (B2.3).

Susieja 2–3 šaltiniuose rastą tiesiogiai ir netiesiogiai įvairiais būdais pateiktą informaciją, ją apibendrina, kritiškai vertina (B2.4).

Fizinė, socialinė emocinė sveikata. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aptariami žmogaus sveikatai žalingų medžiagų pavyzdžiai (tabakas, alkoholis, narkotikai, ne pagal paskirtį vartojami vaistai, perteklinis maisto papildų ir vitaminų vartojimas), aptariamos šių medžiagų vartojimo pasekmės žmogaus organizmui.

Užkrečiamosios ligos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.

Prisitaikymas prie aplinkos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius. Gyvūnų elgesio ypatumai siejami su didesne išlikimo tikimybe. [...]

Vandens apytakos ratas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Nagrinėjant pavyzdžius vanduo apibūdinamas kaip labai svarbus gamtos išteklius, aiškinamasi jo tausojimo svarba. Aptariamos vandens taršos priežastys ir pasekmės, taip pat ir siejant su vandens apytakos ratu gamtoje.

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Nagrinėjant pavyzdžius aiškinamasi, kad augalų, gyvūnų (ir žmogaus) palikuonių požymiai ir elgsena panašūs į tėvų. [...]

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kad Saulės sistemą sudaro Saulė ir aplink ją besisukančių planetų grupė, įvardijamos Žemei artimiausios planetos. [...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Palygina objektų ir reiškinių aprašymus grožinėje literatūroje ir negrožiniuose tekstuose, paaiškina, kurie iš jų yra tinkami aiškinantis objektų ir reiškinių savybes bei požymius (B3.1).

Atsirenka iš 2–3 duotų šaltinių tuos, kurie tiktų aiškinantis objektų ir reiškinių savybes bei požymius. Skiria asmeninę nuomonę nuo faktų (B3.2).

Atsakydamas į klausimus apibūdina, kuris šaltinis būtų patikimas aiškinantis objektų ir reiškinių savybes bei požymius. Skiria asmeninę nuomonę nuo faktų (B3.3).

Lygindamas 2–3 informacijos šaltinius, vertina jų patikimumą pagal nurodytus kriterijus. Skiria asmeninę nuomonę nuo faktų (B3.4).

Fizinė, socialinė emocinė sveikata. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Aptariami žmogaus sveikatai žalingų medžiagų pavyzdžiai (tabakas, alkoholis, narkotikai, ne pagal paskirtį vartojami vaistai, perteklinis maisto papildų ir vitaminų vartojimas), aptariamos šių medžiagų vartojimo pasekmės žmogaus organizmui.

Užkrečiamosios ligos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Nagrinėjant pavyzdžius aiškinamasi, kad augalų, gyvūnų (ir žmogaus) palikuonių požymiai ir elgsena panašūs į tėvų. [...]

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kad Saulės sistemą sudaro Saulė ir aplink ją besisukančių planetų grupė, įvardijamos Žemei artimiausios planetos. [...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Savais žodžiai pasakoja apie artimoje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informaciją pateikia keliais sakiniais, piešiniais. Baigia braižyti paprasčiausias diagramas ir sudaryti pateiktas paprasčiausias lenteles. Skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.1).

Pasakodamas ar rašydamas apie artimos aplinkos gamtos objektus ir reiškinius, pristatydamas tyrimų rezultatus aiškiai reiškia mintis, be tikslaus citavimo nurodo, kokius šaltinius naudojo. Informaciją pateikia nedidelės apimties tekstais, piešiniais, paprasčiausiomis diagramomis ir lentelėmis. Skaitmenines technologijas naudoja konsultuodamasis (B4.2).

Pasakodamas ar rašydamas apie gamtos objektus ir reiškinius pažįstamame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis, be tikslaus citavimo nurodo, kokius šaltinius naudojo. Informaciją pateikia tekstais ir piešiniais, paprastomis diagramomis ir lentelėmis, naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Pasakodamas ar rašydamas apie gamtos objektus ir reiškinius, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis, nurodo, kokius šaltinius naudojo. Informaciją pateikia tekstais ir piešiniais, nesudėtingomis diagramomis ir lentelėmis, tikslingai pasirenka skaitmenines technologijas iš žinomų ir jas naudoja (B4.4).

Fizinė, socialinė emocinė sveikata. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aiškinamasi priežasties ir pasekmės ryšiai tarp žmogaus fizinės, socialinės emocinės sveikatos ir dienos režimo, higienos laikymosi, fizinio aktyvumo, sveikatai palankios mitybos, palankių aplinkos sąlygų (apšvietimo, garsio (garso stiprumo), švaros ir tvarkos, tinkamų priemonių) darbui ir poilsiui. Aptariami žmogaus sveikatai žalingų medžiagų pavyzdžiai (tabakas, alkoholis, narkotikai, ne pagal paskirtį vartojami vaistai, perteklinis maisto papildų ir vitaminų vartojimas), aptariamos šių medžiagų vartojimo pasekmės žmogaus organizmui.

Užkrečiamosios ligos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.

Gyvūnai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Mokomasi pagrįsti taisyklingos laikysenos, sėdėsenos, sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo, dienos ir poilsio režimo svarbą remiantis žiniomis apie organų sistemas.

Prisitaikymas prie aplinkos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Mokomasi įžvelgti ryšį tarp gyvūnų bendruomeninio gyvenimo būdo ir galimybės išlikti, aptariami bendruomeninių gyvūnų pavyzdžiai.

Medžiagų būsenos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apibūdinamos trys vandens ir kitų medžiagų būsenos. Nagrinėjant pavyzdžius aptariamas formos turėjimas ar neturėjimas, jos kitimas (priklausomai nuo indo). Aptariami medžiagų būsenos kitimai dėl temperatūros, pateikiama pavyzdžių.

Vandens apytakos ratas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariamas vandens apytakos ratas gamtoje. Nagrinėjant pavyzdžius vanduo apibūdinamas kaip labai svarbus gamtos išteklius, aiškinamasi jo tausojimo svarba. Aptariamos vandens taršos priežastys ir pasekmės, taip pat ir siejant su vandens apytakos ratu gamtoje.

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjant pavyzdžius aptariama elektros energijos svarba žmogaus gyvenime, aiškinamasi, kaip elektros energija sukuriama ir pasiekia pastatus. Aptariami energijos virsmų pavyzdžiai (vėjo – elektros, elektros – šilumos ir pan.). Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Žmogaus amžiaus tarpsniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Nagrinėjami žmogaus amžiaus tarpsniai aptariant kūno pokyčius, elgesio ypatumus, vaidmenis bendruomenėje. Aptariami pagrindiniai paauglystėje vykstantys pokyčiai.

Mitybos grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami gamtinių miško, pievos ir vandens telkinio natūralių buveinių panašumai ir skirtumai. [...] mokomasi sudaryti paprastas skirtingų natūralių buveinių mitybos grandines. [...] Aptariami gyvųjų organizmų vaidmenys (gamintojai, augalėdžiai ir plėšrūnai) paprastose mitybos grandinėse.

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Medžiagų naudojimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamas medžiagų praktinis panaudojimas siejant su jų savybėmis, naudojimo sąlygomis ar situacija. Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).

Mišiniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariami įvairių medžiagų mišinių, naudojamų kasdieniame gyvenime, pavyzdžiai, jų sudedamųjų dalių savybės. [...]

Medžiagų kitimai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tiriami medžiagų kitimai: puvimas, degimas, rūdijimas, lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija. Aptariami negrįžtamieji medžiagų kitimai siejant su pastebimais medžiagų pokyčiais, nulemtais puvimo, degimo, rūdijimo procesų, kuriems vykstant susidaro naujos medžiagos, pasižyminčios kitomis savybėmis. Tyrinėjami grįžtamieji medžiagų pokyčiai susiejant su medžiagų būsenos kitimu joms lydantis, kietėjant, garuojant, kondensuojantis.

Jėgos, inercija. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Atliekant paprasčiausius tyrimus, nagrinėjant pavyzdžius, situacijas, aiškinamasi kaip kūno judėjimą ir (ar) formą keičia jėgos: sunkio (Žemės traukos), tamprumo, trinties. Aiškinamasi, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos. Pritaikant žinias apie inerciją mokomasi pagrįsti saugaus elgesio taisykles judant gatvėje ir kitur. Aptariama, kad darbui atlikti reikia panaudoti jėgą, bet žmogus ne visada turi jos pakankamai, todėl naudoja paprastuosius mechanizmus – svertus, skridinius, nuožulniąsias plokštumas. Tyrinėjama, kiek paprastieji mechanizmai leidžia laimėti jėgos.

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Saulė apibūdinama kaip viena iš daugelio žvaigždžių ir kaip šviesos ir šilumos šaltinis visai Saulės sistemai. Aptariamas Mėnulis kaip natūralus Žemės palydovas. Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. Aptariamas Žemės judėjimas (sukimasis aplink Saulę ir aplink savo ašį) siejant su paros ir metų laikų kaita.

Šviesos atspindys ir šešėlis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tyrinėjama, kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys. Aptariama, kad Mėnulis neskleidžia, bet atspindi Saulės šviesą. Aptariama kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai. Tyrinėjama, kaip susidaro šešėlis ir kaip veikia saulės laikrodis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Formuluoja klausimus apie kasdienės aplinkos gamtos objektus ar reiškinius. Į klausimus atsako neišsamiai, remiasi savo patirtimi ir (ar) fragmentiškomis gamtos mokslų žiniomis (B5.1).

Formuluoja aiškius klausimus apie artimos aplinkos gamtos objektus ir reiškinius. Atsakydamas į klausimus remiasi gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi (B5.2).

Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstamame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis (B5.3).

Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius, nustatyti jų priežastis arba išsiaiškinti jų dėsningumus. Išsamiai atsako į klausimus, pagrindžia atsakymus gamtos mokslų žiniomis, gautais tyrimų rezultatais (B5.4).

Fizinė, socialinė emocinė sveikata. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aiškinamasi priežasties ir pasekmės ryšiai tarp žmogaus fizinės, socialinės emocinės sveikatos ir dienos režimo, higienos laikymosi, fizinio aktyvumo, sveikatai palankios mitybos, palankių aplinkos sąlygų (apšvietimo, garsio (garso stiprumo), švaros ir tvarkos, tinkamų priemonių) darbui ir poilsiui. Aptariami žmogaus sveikatai žalingų medžiagų pavyzdžiai (tabakas, alkoholis, narkotikai, ne pagal paskirtį vartojami vaistai, perteklinis maisto papildų ir vitaminų vartojimas), aptariamos šių medžiagų vartojimo pasekmės žmogaus organizmui.

Užkrečiamosios ligos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.

Gyvūnai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi įvardyti pagrindines žinduolio (tarp jų ir žmogaus) organų sistemų – judėjimo ir atramos, nervų, kraujotakos, virškinimo, kvėpavimo – dalis (pavyzdžiui, virškinimo sistemoje – dantys, skrandis, žarnynas), aiškinamasi šių dalių funkcijos (pavyzdžiui, dantys susmulkina maistą). Mokomasi pagrįsti taisyklingos laikysenos, sėdėsenos, sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo, dienos ir poilsio režimo svarbą remiantis žiniomis apie organų sistemas.

Prisitaikymas prie aplinkos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius. Gyvūnų elgesio ypatumai siejami su didesne išlikimo tikimybe. Mokomasi įžvelgti ryšį tarp gyvūnų bendruomeninio gyvenimo būdo ir galimybės išlikti, aptariami bendruomeninių gyvūnų pavyzdžiai.

Medžiagų būsenos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Apibūdinamos trys vandens ir kitų medžiagų būsenos. Nagrinėjant pavyzdžius aptariamas formos turėjimas ar neturėjimas, jos kitimas (priklausomai nuo indo). Aptariami medžiagų būsenos kitimai dėl temperatūros, pateikiama pavyzdžių.

Vandens apytakos ratas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariamas vandens apytakos ratas gamtoje. Nagrinėjant pavyzdžius vanduo apibūdinamas kaip labai svarbus gamtos išteklius, aiškinamasi jo tausojimo svarba. Aptariamos vandens taršos priežastys ir pasekmės, taip pat ir siejant su vandens apytakos ratu gamtoje.

Tirpumas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Tiriamas medžiagų tirpumas vandenyje, aptariama, kaip galima paspartinti medžiagų tirpimą.

Energijos šaltiniai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėjant pavyzdžius aptariama elektros energijos svarba žmogaus gyvenime, aiškinamasi, kaip elektros energija sukuriama ir pasiekia pastatus. Aptariami energijos virsmų pavyzdžiai (vėjo – elektros, elektros – šilumos ir pan.). Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.

Elektros grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi konstruoti paprasčiausią elektros grandinę, įvardyti jos dalis, aptariama elektros grandinės dalių paskirtis. Aiškinamasi, kad elektros energija grandinėje gali virsti šviesa, garsu, šiluma ir priversti daiktus judėti. Aptariami elektrai laidžių, nelaidžių medžiagų ir jų pritaikymo pavyzdžiai.

Magnetai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Magneto savybės (gebėjimas pritraukti tam tikras medžiagas) susiejamos su jo panaudojimu kasdieniame gyvenime. Nurodoma, kad magnetas turi šiaurės ir pietų polius, tiriama, kaip magnetai veikia vienas kitą. Nurodoma, kad Žemė yra magnetas ir dėl to galimas kompaso naudojimas.

Organizmų grupės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Remiantis gyvųjų organizmų skirtingų grupių atstovų pavyzdžiais mokomasi palyginti ir sugretinti išorinius požymius bei elgseną, būdingą šioms pagrindinėms gyvųjų organizmų grupėms: kirmėlėms (sliekams), moliuskams (sraigėms), vabzdžiams, voragyviams (vorams, erkėms), varliagyviams (varlėms), paukščiams, žinduoliams, žuvims, ropliams. Mokomasi įvardyti ir grupuoti stuburinius ir bestuburius gyvūnus.

Dauginimasis ir paveldėjimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Palyginami ir sugretinami žinomų augalų bei gyvūnų gyvenimo ciklai. Apibūdinamos drugio ir varlės vystymosi stadijos. Nagrinėjant pavyzdžius aiškinamasi, kad augalų, gyvūnų (ir žmogaus) palikuonių požymiai ir elgsena panašūs į tėvų. Mokomasi atskirti augalų ir gyvūnų savybes, atsiradusias dėl aplinkos sąlygų (pavyzdžiui, išstypęs gležnas augalas dėl saulės šviesos trūkumo) nuo paveldimų savybių (pavyzdžiui, vijokliniai augalai).

Žmogaus amžiaus tarpsniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Nagrinėjami žmogaus amžiaus tarpsniai aptariant kūno pokyčius, elgesio ypatumus, vaidmenis bendruomenėje. Aptariami pagrindiniai paauglystėje vykstantys pokyčiai.

Mitybos grandinės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra mitybos grandinės, mokomasi sudaryti paprastas skirtingų natūralių buveinių mitybos grandines. Aiškinamasi, kokia kryptimi juda energija mitybos grandinėse, koks saulės šviesos vaidmuo mitybos grandinėse. [...]

Natūralių buveinių tarša. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.

Mišiniai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi, kokiais būdais galima atskirti mišinio medžiagas. Mokomasi praktiškai atskirti dviejų medžiagų mišinius pasirenkant tinkamą būdą (pavyzdžiui, sijojant, filtruojant, garinant, pasitelkiant magnetinę trauką ir pan.).

Medžiagų kitimai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tiriami medžiagų kitimai: puvimas, degimas, rūdijimas, lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija. [...] Tyrinėjami grįžtamieji medžiagų pokyčiai susiejant su medžiagų būsenos kitimu joms lydantis, kietėjant, garuojant, kondensuojantis.

Jėgos, inercija. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Atliekant paprasčiausius tyrimus, nagrinėjant pavyzdžius, situacijas, aiškinamasi kaip kūno judėjimą ir (ar) formą keičia jėgos: sunkio (Žemės traukos), tamprumo, trinties. Aiškinamasi, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos. [...] Tyrinėjama, kiek paprastieji mechanizmai leidžia laimėti jėgos.

Saulės sistema. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą. [...]

Šviesos atspindys ir šešėlis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Tyrinėjama, kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys. [...] Tyrinėjama, kaip susidaro šešėlis ir kaip veikia saulės laikrodis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, apibūdindamas nagrinėtus artimos aplinkos reiškinius, taiko ilgio, ploto, tūrio, masės ir laiko simbolius ir matavimo vienetus, vienetus verčia kartotiniais ir daliniais (B1.1).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, apibūdindamas reiškinius pažįstamame kontekste, tinkamai taiko ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko, temperatūros, tankio, greičio, pagreičio, jėgos simbolius ir matavimo vienetus, ilgio, masės, laiko matavimo vienetus verčia kartotiniais ir daliniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus, apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, tinkamai taiko ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko, temperatūros, tankio, greičio, pagreičio, jėgos simbolius ir ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus apibūdindamas reiškinius naujame kontekste, išsiaiškina naujas sąvokas ir terminus; tinkamai taiko ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko, temperatūros, tankio, greičio, pagreičio, jėgos simbolius ir matavimo vienetus, ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko ir jėgos matavimo vienetus verčia kartotiniais ir daliniais (B1.4).

Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Modeliuojant pasirinktų organizmų prisitaikymą prie įvairių aplinkos sąlygų, apibūdinama jų adaptacija (kūno spalva, forma) ir organizmų prisitaikymas išgyventi žiemos metu (migracija, žiemos miegas, kūno dangos pasikeitimas).

Organizmų sandara. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelę kaip struktūrinį ir funkcinį organizmo vienetą; aiškinamasi, kad organizmai gali būti vienaląsčiai (bakterija, mielės, valkčiadumblis) ir daugialąsčiai; apibūdinama augalų ir gyvūnų ląstelės sandara (ląstelės sienelė, plazminė membrana, branduolys, citozolis, centrinė vakuolė, chloroplastas, mitochondrija).

Organizmų grupės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi priskirti organizmus grybams, augalams, gyvūnams pagal toms grupėms būdingus požymius (mityba, judėjimas). Mokomasi priskirti stuburinius gyvūnus kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių klasei pagal toms grupėms būdingus požymius: kūno dangą, galūnes, judėjimą.

Organizmo sandaros lygmenys. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama, kad organizmai sudaryti iš ląstelių, audinių ir organų. Aiškinamasi, kad žmogaus organizmas sudarytas iš organų sistemų.

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti virškinimo (burna, stemplė, skrandis, žarnynas), kvėpavimo (nosis, trachėja, bronchai ir plaučiai) ir kraujotakos (kraujagyslės ir širdis) sistemų organus [...] Mokomasi paaiškinti, kokį vaidmenį atlieka vanduo, maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), vitaminai ir mineralinės medžiagos (kalcis) užtikrinant sveikatai palankią mitybą. [...] aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] nagrinėjama medžiagos sandara, smulkiausios cheminio elemento dalelės − atomai, medžiagos dalelės − molekulės; [...] Apibūdinamos masės, tūrio, tankio sąvokos, įvardijami jų matavimo vienetai, [...] tyrinėjamos medžiagų savybės: degumas, tirpumas vandenyje, kietumas, plastiškumas.

Mišiniai ir tirpalai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aiškinamasi, kuo grynoji medžiaga skiriasi nuo mišinio, [...] apibūdinamas tirpalas vartojant tirpiklio ir tirpinio sąvokas; nagrinėjamas tirpalų skirstymas į rūgščiuosius, bazinius ir neutraliuosius, [...]

Mechaninė energija ir jos virsmai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Nagrinėjama mechaninė energija, apibrėžiamas jos matavimo vienetas, mokomasi atpažinti kinetinę ir potencinę energiją ir aptarti, nuo ko ji priklauso, apibūdinti kinetinės ir potencinės energijos virsmus, energijos virsmą mechaniniu darbu.

Šiluma ir jos perdavimo būdai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Apibūdinama vidinė energija, nagrinėjamas ir tyrinėjamas energijos perdavimas: šiluminis laidumas, spinduliavimas, konvekcija; apibrėžiama šiluma ir temperatūra, mokomasi įvertinti temperatūrą skirtingose temperatūrų skalėse.

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, [...] nagrinėjami juose gyvenančių gamintojų, augalėdžių, plėšrūnų, skaidytojų pavyzdžiai ir jų tarpusavio ryšiai, susidarant mitybos grandinėms.

Fotosintezė ir kvėpavimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Fotosintezė apibūdinama kaip procesas, kurio metu gaminamos organinės medžiagos, turinčios sukauptos energijos, o ląstelinis kvėpavimas kaip procesas, kurio metu išsiskiria energija, panaudojama organizmo veiklai. Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje [...]

Atramos ir judėjimo sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti žmogaus griaučių dalis (ašiniai ir galūnių griaučiai) ir apibūdinti jų funkcijas; mokomasi įvardyti kaulų jungčių tipus ir pateikti jų pavyzdžių; apibūdinti sąnario sandarą. Mokomasi apibūdinti organizmo judėjimo funkciją kaip bendrą kaulų ir raumenų veiklą; [...]

Nervų sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos svarbą susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams; [...]

Kūno pokyčiai paauglystėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] aptariamos lytinių organų ir lytinių liaukų funkcijos; [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti odos dalis ir jos darinius [...]

Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos organinės ir neorganinės medžiagos [...] nagrinėjami šios taršos mažinimo būdai – atliekų rūšiavimas, perdirbimas, kompostavimas; [...] Aptariami medžiagų fizinių ir cheminių kitimų pavyzdžiai: rūdijimas [...] degimas [...] aiškinamasi, koks puvimo vaidmuo biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose.

Mechaninis judėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamas judėjimas, [...] aptariamas tolyginis, netolyginis, tolygiai kintamas judėjimas, apibrėžiama trajektorija, kelias, atskaitos kūnas, atskaitos sistema, greitis, pagreitis ir jo matavimo vienetai, laisvojo kritimo pagreitis [...]

Jėgos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Jėga apibūdinama kaip vieno kūno poveikis kitam ir kaip fizikinis dydis, [...] nurodomi jėgos matavimo vienetai; [...] nagrinėjama gravitacija, apibūdinami sunkis, svoris, nesvarumas; [...] skaičiuojamas sunkis, [...] apibūdinama deformacija [...], tamprumo jėga [...] aiškinamasi, kas yra trinties jėga, [...] tyrinėjama, kuo skiriasi slydimo ir riedėjimo trintis, [...]

Saulės sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aptariama Saulės sistema, apibūdinami ją sudarantys objektai (žvaigždė, planetos, jų palydovai, asteroidai, kometos, smulkūs kosminiai kūnai). Aiškinamasi, kas yra ir kuo skiriasi meteoroidas, meteoras (reiškinys) ir meteoritas, [...]. Aptariami kosminiai atstumai, apibūdinami astronominiai atstumo matavimo vienetai (astronominis vienetas, šviesmetis).

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti [...] danguje matomus objektus ir reiškinius: Saulę, Mėnulį, žvaigždes, planetas, Paukščių Tako galaktiką, Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, [...] Mėnulio fazių kaitą; Saulės ir Mėnulio užtemimus, meteorus, kometas. Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Vartodamas nurodytus reikšminius žodžius lygina ir padedamas klasifikuoja diagrama, lentele ar tekstu pateiktą informaciją (B2.1).

Vartodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.2).

Vartodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, padedamas ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, kritiškai vertina, interpretuoja, jungia kelių šaltinių informaciją (B2.3).

Vartodamas reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, kritiškai vertina, interpretuoja, jungia kelių šaltinių informaciją (B2.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą. 

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi mitybos svarba bręstančiam organizmui, aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi, kad oras yra įvairių dujų mišinys, aiškinamasi oro sudėtis.  [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; mokomasi atpažinti jūros, kopų, miško, pelkės, ežero organizmus; apibūdinama šių ekosistemų išsaugojimo svarba; [...]

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Remdamasis nurodytais šaltiniais ir padedamas atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės ir apibūdina gamtos reiškinius ir objektus (B3.1).

Remdamasis nurodytais šaltiniais atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės, padedamas pasinaudoja atsirinkta informacija gamtos reiškiniams ir objektams apibūdinti (B3.2).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius pagal pateiktus kriterijus, atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.3).

Atsirenka patikimus informacijos šaltinius, skiria ir paaiškina, kuo skiriasi faktai ir duomenys nuo subjektyvios nuomonės. Apibūdindamas gamtos reiškinius ir objektus remiasi tik objektyvia informacija (B3.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą.

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi mitybos svarba bręstančiam organizmui, aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi, kad oras yra įvairių dujų mišinys, aiškinamasi oro sudėtis.  [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; mokomasi atpažinti jūros, kopų, miško, pelkės, ežero organizmus; apibūdinama šių ekosistemų išsaugojimo svarba; [...]

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas pasirenka reikšmines sąvokas ir tekstu, piešiniu arba schema suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją (B4.1).

Konsultuodamasis pasirenka reikšmines sąvokas ir tekstu, piešiniais ar schemomis suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją, pritaiko pasiūlytas skaitmenines technologijas, nurodo bent vieną informacijos šaltinį (B4.2).

Pasirenka reikšmines sąvokas ir tekstu, piešiniais ar schemomis sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją, naudoja skaitmenines technologijas, nurodo informacijos šaltinius (B4.3).

Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją tekstu, piešiniais ir schemomis, tikslingai pasirenka ir taiko skirtingas skaitmenines technologijas, nurodo informacijos šaltinius (B4.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti žmogų, kaip gamtos dalį, aiškinamasi, kad gamta žmogui ne tik prieglobstis, maistas, deguonis, kuras, vaistai, bet ir mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis. Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą. [...] Tyrinėjama gamtinės buveinės organizmų įvairovė artimoje aplinkoje, mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo svarbą grupuojant organizmus; apibūdinti rūšį.

Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Modeliuojant pasirinktų organizmų prisitaikymą prie įvairių aplinkos sąlygų, apibūdinama jų adaptacija (kūno spalva, forma) ir organizmų prisitaikymas išgyventi žiemos metu (migracija, žiemos miegas, kūno dangos pasikeitimas).

Organizmų sandara. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti ląstelę kaip struktūrinį ir funkcinį organizmo vienetą; aiškinamasi, kad organizmai gali būti vienaląsčiai (bakterija, mielės, valkčiadumblis) ir daugialąsčiai; apibūdinama augalų ir gyvūnų ląstelės sandara (ląstelės sienelė, plazminė membrana, branduolys, citozolis, centrinė vakuolė, chloroplastas, mitochondrija).

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi apibūdinti virškinimo (burna, stemplė, skrandis, žarnynas), kvėpavimo (nosis, trachėja, bronchai ir plaučiai) ir kraujotakos (kraujagyslės ir širdis) sistemų organus ir jų veiklą, aprūpinant organizmą būtinomis medžiagomis ir energija. Mokomasi paaiškinti, kokį vaidmenį atlieka vanduo, maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), vitaminai ir mineralinės medžiagos (kalcis) užtikrinant sveikatai palankią mitybą. [...]

Asmens higiena. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi paaiškinti asmens higienos ir gyvenamosios aplinkos (dulkės, triukšmas, mikrobiologinė tarša) poveikį sveikatai. Aptariama dienotvarkės svarba normaliam organizmo augimui, vystymuisi ir sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] apibūdinamos medžiagos agregatinės būsenos ir jų virsmai; [...]

Mišiniai ir tirpalai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] aptariami kasdienėje aplinkoje esantys rūgštinių ir bazinių medžiagų pavyzdžiai.

Mechaninė energija ir jos virsmai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] mokomasi atpažinti kinetinę ir potencinę energiją ir aptarti, nuo ko ji priklauso, apibūdinti kinetinės ir potencinės energijos virsmus, energijos virsmą mechaniniu darbu.

Paprastieji mechanizmai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi [...] apibūdinti paprastuosius mechanizmus [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; mokomasi atpažinti jūros, kopų, miško, pelkės, ežero organizmus; apibūdinama šių ekosistemų išsaugojimo svarba; [...]

Fotosintezė ir kvėpavimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje; paaiškinti, kuo fotosintezė ir kvėpavimas svarbūs visiems ekosistemos organizmams.

Atramos ir judėjimo sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti žmogaus griaučių dalis (ašiniai ir galūnių griaučiai) ir apibūdinti jų funkcijas; mokomasi įvardyti kaulų jungčių tipus ir pateikti jų pavyzdžių; apibūdinti sąnario sandarą. Mokomasi apibūdinti organizmo judėjimo funkciją kaip bendrą kaulų ir raumenų veiklą; aiškinamasi, kokią įtaka sveikatai turi judėjimas ir taisyklinga laikysena; aptariama traumų rizika ir jų prevencija aktyviai judant (šokant, sportuojant, važiuojant riedlente).

Nervų sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos svarbą susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams; įvardijami būdai ir priemonės padedančios tausoti klausą ir regėjimą. Mokomasi nurodyti žmogaus sveikatai žalingų medžiagų (tabako, alkoholio, narkotikų) poveikį smegenims ir visai organizmo veiklai.

Kūno pokyčiai paauglystėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi susieti kūno pokyčius paauglystėje su dauginimosi organų pasirengimu atlikti savo funkcijas, aptariamos lytinių organų ir lytinių liaukų funkcijos; aptariami asmens higienos pagrindai susiejant su lytine branda. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti odos dalis ir jos darinius; susieti odos sandarą su jos atliekamomis funkcijomis; paaiškinti, kaip prižiūrėti ir išsaugoti sveiką odą.

Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos organinės ir neorganinės medžiagos ir aplinkos taršos įvairiomis organinėmis ir neorganinėmis atliekomis priežastys (pavyzdžiui, socialiai neatsakingas vartojimas), nagrinėjami šios taršos mažinimo būdai – atliekų rūšiavimas, perdirbimas, kompostavimas; [...] Aptariami medžiagų fizinių ir cheminių kitimų pavyzdžiai: rūdijimas įvardijamas kaip metalo (pavyzdžiui, geležies) cheminis kitimas, aptariami metalo apsaugos nuo rūdijimo būdai (pavyzdžiui, padengimas dažais, laku, alyva); degimas įvardijamas kaip cheminis medžiagų kitimas, kuriam yra būtinas deguonis, esantis ore, nagrinėjami kasdienėje aplinkoje naudojamo kuro pavyzdžiai, aptariama, kurie degimo produktai teršia aplinką ir kaip galima sumažinti dėl degimo atsirandančią taršą; aiškinamasi, koks puvimo vaidmuo biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose.

Mechaninis judėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamas judėjimas, kaip kūno padėties kitimas kitų kūnų atžvilgiu; aptariamas tolyginis, netolyginis, tolygiai kintamas judėjimas, [...] skaičiuojamas tiesiai ir tolygiai judančio kūno greitis, kelias, laikas; mokomasi braižyti tolyginio judėjimo kelio priklausomybės nuo laiko ir tolygiai kintamo judėjimo greičio priklausomybės nuo laiko grafikus; [...]

Jėgos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] mokomasi atpažinti situacijas, kuriose veikia jėgos; aiškinamasi, kad jėgos yra skirtingos prigimties; [...] aiškinamasi, nuo ko priklauso sunkis ir svoris, koks jų ryšys su mase; skaičiuojamas sunkis, nagrinėjamas sunkis ir svoris Žemėje ir kosmose; [...] aiškinamasi, kaip veikia spyruoklinis dinamometras, [...] aiškinamasi, kas yra trinties jėga, nuo ko ji priklauso, kada trintis yra naudinga ir kada žalinga, tyrinėjama, kuo skiriasi slydimo ir riedėjimo trintis, kaip kūnas slysta skirtingais paviršiais, kokiais būdais galima trintį pakeisti.

Saulės sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aptariama Saulės sistema, apibūdinami ją sudarantys objektai (žvaigždė, planetos, jų palydovai, asteroidai, kometos, smulkūs kosminiai kūnai). Aiškinamasi, kas yra ir kuo skiriasi meteoroidas, meteoras (reiškinys) ir meteoritas, aptariamos sąlygos meteorui susidaryti. [...]

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti artimos aplinkos reiškinius, objektų savybes ir pateiktą gamtamokslinę informaciją, padedamas formuluoja klausimus. Padedamas savo atsakymus grindžia gautais rezultatais, pateiktais faktais (B5.1).

Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti artimos aplinkos reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, konsultuodamasis formuluoja klausimus. Konsultuodamasis savo atsakymus grindžia gautais rezultatais (duomenimis), žinomais faktais (B5.2).

Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Atsakymus grindžia gautais rezultatais (duomenimis), žinomais faktais (B5.3).

Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, tikslingai formuluoja klausimus. Atsakymus grindžia gautais rezultatais (duomenimis), žinomais faktais (B5.4).

Žmogaus ir aplinkos dermė 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] aiškinamasi, kad gamta žmogui ne tik prieglobstis, maistas, deguonis, kuras, vaistai, bet ir mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis. Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. [...] Tyrinėjama gamtinės buveinės organizmų įvairovė artimoje aplinkoje, mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. [...]

Medžiagų pernaša. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Aiškinamasi mitybos svarba bręstančiam organizmui, aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.

Medžiagų sudėtis ir savybės. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] mokomasi praktiškai išmatuoti masę ir tūrį, pagal formulę apskaičiuoti tankį. Jutimo organais ir atliekant bandymus tyrinėjamos medžiagų savybės: degumas, tirpumas vandenyje, kietumas, plastiškumas. Aiškinamasi, kad oras yra įvairių dujų mišinys, aiškinamasi oro sudėtis. [...]

Mišiniai ir tirpalai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aiškinamasi, kuo grynoji medžiaga skiriasi nuo mišinio, [...] mokomasi pritaikyti skirtingus mišinių išskirstymo būdus pagal skirtingas juos sudarančių medžiagų savybes; [...] tyrinėjami rūgštieji, baziniai ir neutralieji tirpalai; aptariami kasdienėje aplinkoje esantys rūgštinių ir bazinių medžiagų pavyzdžiai.

Mechaninė energija ir jos virsmai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] mokomasi atpažinti kinetinę ir potencinę energiją ir aptarti, nuo ko ji priklauso, apibūdinti kinetinės ir potencinės energijos virsmus, energijos virsmą mechaniniu darbu. 

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; [...] nagrinėjami juose gyvenančių gamintojų, augalėdžių, plėšrūnų, skaidytojų pavyzdžiai ir jų tarpusavio ryšiai, susidarant mitybos grandinėms.

Fotosintezė ir kvėpavimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje; paaiškinti, kuo fotosintezė ir kvėpavimas svarbūs visiems ekosistemos organizmams.

Atramos ir judėjimo sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Mokomasi apibūdinti organizmo judėjimo funkciją kaip bendrą kaulų ir raumenų veiklą; aiškinamasi, kokią įtaka sveikatai turi judėjimas ir taisyklinga laikysena; [...]

Nervų sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos svarbą susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams; [...]

Kūno pokyčiai paauglystėje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi susieti kūno pokyčius paauglystėje su dauginimosi organų pasirengimu atlikti savo funkcijas, [...] Mokomasi [...] susieti odos sandarą su jos atliekamomis funkcijomis; paaiškinti, kaip prižiūrėti ir išsaugoti sveiką odą.

Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Apibūdinamos organinės ir neorganinės medžiagos ir aplinkos taršos įvairiomis organinėmis ir neorganinėmis atliekomis priežastys (pavyzdžiui, socialiai neatsakingas vartojimas), nagrinėjami šios taršos mažinimo būdai – atliekų rūšiavimas, perdirbimas, kompostavimas; susipažįstama su pakuočių ženklinimu. [...] nagrinėjami kasdienėje aplinkoje naudojamo kuro pavyzdžiai, aptariama, kurie degimo produktai teršia aplinką ir kaip galima sumažinti dėl degimo atsirandančią taršą; aiškinamasi, koks puvimo vaidmuo biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose.

Mechaninis judėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] mokomasi braižyti tolyginio judėjimo kelio priklausomybės nuo laiko ir tolygiai kintamo judėjimo greičio priklausomybės nuo laiko grafikus; matuojamas kelias, laikas, greitis, mokomasi matuoti greitį naudojant skaitmeninius jutiklius [...]

Jėgos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] mokomasi atpažinti situacijas, kuriose veikia jėgos; aiškinamasi, kad jėgos yra skirtingos prigimties; nurodoma, kad visi kūnai traukia vienas kitą, nagrinėjama gravitacija, [...] aiškinamasi, nuo ko priklauso sunkis ir svoris, koks jų ryšys su mase; skaičiuojamas sunkis, nagrinėjamas sunkis ir svoris Žemėje ir kosmose; [...] aiškinamasi, kaip veikia spyruoklinis dinamometras, mokomasi matuoti jėgas dinamometru ir jutikliais; aiškinamasi, kas yra trinties jėga, nuo ko ji priklauso, kada trintis yra naudinga ir kada žalinga, tyrinėjama, kuo skiriasi slydimo ir riedėjimo trintis, kaip kūnas slysta skirtingais paviršiais, kokiais būdais galima trintį pakeisti. 

Saulės sistema. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Aiškinamasi, kas yra ir kuo skiriasi meteoroidas, meteoras (reiškinys) ir meteoritas [...]

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti ir gyvai, ir (ar) virtualiai stebėti danguje matomus objektus ir reiškinius: Saulę, Mėnulį, žvaigždes, planetas, Paukščių Tako galaktiką, Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, Saulės ir Mėnulio judėjimą dangumi, žvaigždžių padėties pokyčius per parą; Mėnulio fazių kaitą; Saulės ir Mėnulio užtemimus, meteorus, kometas. Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, matavimo vienetus, užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę (B1.1).

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, tinkamai taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus naujose ir nestandartinėse situacijose, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.4).

Ląstelės – pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles. Mokomasi nurodyti bakterijos ląstelės struktūras ir pagrindines jų funkcijas (kapsulė ir sienelė − apsauginė funkcija, plazminė membrana − medžiagų pernaša, citozolis − ląstelės užpildas, nukleoidas − paveldimos informacijos saugojimas), augalų ir gyvūnų ląstelių struktūras ir jų pagrindines funkcijas (branduolys − paveldimos informacijos saugojimas, chloroplastai − fotosintezė, mitochondrijos − ląstelinis kvėpavimas, plazminė membrana − medžiagų pernaša, sienelė − apsauginė funkcija, centrinė vakuolė − ląstelinių sulčių kaupimas, citozolis − ląstelės užpildas). Apibūdinami augalų ir gyvūnų tipinių ląstelių struktūros panašumai (branduolys, mitochondrijos, plazminė membrana, citozolis) ir skirtumai (ląstelės sienelė, chloroplastai, centrinė vakuolė), siejant su ląstelių prisitaikymu atlikti funkcijas. [...] Mokomasi atpažinti ir apibūdinti organizmo struktūrinius lygmenis (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, organizmas) [...]

Genai ir paveldimumas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Modeliuojant chromosomas, mokomasi apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje užkoduota informacija apie organizmo požymius. Nurodoma, kad chromosomos sudarytos iš DNR. [...]

Ląstelių dalijimasis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Modeliuojant mitozę, mokomasi ją apibūdinti kaip nelytinių branduolį turinčių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; [...] Tyrinėjant vienaląsčius grybus − mieles, mokomasi paaiškinti nelytinį dauginimąsi pumpuravimo būdu. Modeliuojant mejozę, mokomasi apibūdinti ją kaip lytinių ląstelių susidarymo būdą.

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aptariamos garso charakteristikos: tono aukštis siejant su dažniu, garsis siejant su amplitude, dažnio ir garsio matavimo vienetai – hercas ir decibelas; [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] šviesos spindulio sąvoka, [...] apibrėžiamas medžiagos absoliutinis lūžio rodiklis, [...] aptariamas visiškojo atspindžio reiškinys [...] Aptariama, kas yra apšvieta, kokie yra jos matavimo vienetai, [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...], apibūdinama ir skaičiuojama lęšio laužiamoji geba, apibūdinamas laužiamosios gebos vienetas (dioptrija); [...] apibūdinamas ir skaičiuojamas lęšio didinimas. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] domenas apibūdinamas kaip aukščiausias klasifikacinis vienetas; nurodomi ir apibūdinami trys organizmų domenai (bakterijų, archėjų, eukarijų); supažindinama su augalų ir gyvūnų taksonominiais rangais (domenas, karalystė, tipas ar skyrius, klasė, būrys ar eilė, šeima, gentis, rūšis); [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. Mokomasi atpažinti eukarijų domeno grybų, protistų, augalų ir gyvūnų karalysčių atstovus pagal karalystėms būdingus požymius. Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. Modeliuojant viruso sandarą, mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.

Gyvūnai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno dangą, kvėpavimo ir kraujotakos sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi. Mokomasi palyginti žinduolių (augalėdžių ir plėšrūnų) virškinimo sistemas. [...]

Augalai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėjant mokomasi atpažinti augalų dengiamąjį, asimiliacinį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas; tyrinėjant mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), fotosinteze; mokomasi paaiškinti šaknų ir lapų prisitaikymą vykdyti funkcijas skirtingomis augimo sąlygomis. Tyrinėjant augalo žiedą, žiedas apibūdinamas kaip augalų lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro lytinės ląstelės, vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas. Aiškinamasi, kaip susidaro sėkla. Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; tyrinėjant įvairius vaisius ir sėklas, mokomasi apibūdinti augalų prisitaikymą išplisti. Tyrinėjant mokomasi apibūdinti augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi, naudojantis schemomis aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų. Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje. [...]

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] nagrinėjamas atomo modelis – branduolys (protonas, neutronas) ir elektronai [...] aptariamas elementarus (elektrono, protono) krūvis, krūvio matavimo vienetas − kulonas. [...] apibūdinami teigiamieji, neigiamieji jonai [...]

Cheminės formulės. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjamos ir užrašomos vieninių ir sudėtinių medžiagų cheminės formulės [...] Mokomasi užrašyti ir paaiškinti paprasčiausių medžiagų Luiso (taškines elektronines), struktūrines ir molekulines formules, pavyzdžiui: H2O, O2, CO2, HCI. Aptariamos empirinės formulės. [...]

Cheminiai ryšiai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aiškinamasi, kad joninis ryšys yra trauka tarp teigiamąjį ir neigiamąjį krūvį turinčių jonų. Paaiškinama, kad kovalentiniai nepoliniai ir poliniai ryšiai susidaro atsirandant bendrosioms elektronų poroms tarp nemetalų atomų. Apibūdinamas valentingumas. Aiškinamasi, kas yra elektrinis neigiamumas [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariamas radioaktyvumas − alfa, beta, gama spinduliavimas [...] Aptariama foninė radiacija [...] radiacinė tarša [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariami atomų branduolių virsmai − skilimas [...] ir sintezė [...]

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] supernovų ir juodųjų skylių susidarymas. [...]

Cheminės reakcijos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi paaiškinti užrašytas cheminių reakcijų lygtis: reagentus, produktus, ženklus, simbolius ir kt. [...] Nagrinėjamas oksidacijos-redukcijos reiškinys [...] Mokomasi nustatyti oksidacijos laipsnį dvinariuose junginiuose. [...]

Cheminių reakcijų energijos virsmai 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Praktiškai tiriamos egzoterminės ir endoterminės reakcijos [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] laidininkai ir izoliatoriai [...] kondensatorius, jo talpa [...] Apibrėžiamas elektrinis laukas, jo stipris, stiprio matavimo vienetas, [...]